(1)

2015 m. gruodžio 12 d. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (angl. UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas (4) įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. (toliau – Paryžiaus susitarimas). Paryžiaus susitarimo šalys sutarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Tas įsipareigojimas buvo sustiprintas 2021 m. lapkričio 13 d. pagal UNFCCC priimtu Glazgo klimato paktu, kuriame UNFCCC šalių konferencija, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo šalių susirinkimas, pripažįsta, kad klimato kaitos poveikis bus daug mažesnis, jei temperatūra padidės 1,5 °C, palyginti su 2 °C, ir nusprendžia toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C;

(2)

atsižvelgiant į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos šeštojoje vertinimo ataskaitoje pateiktas išvadas, kad užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C, galima tik tuo atveju, jei nedelsiant per šį dešimtmetį bus ryžtingai ir tvariai sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tampa dar svarbiau įgyvendinti Paryžiaus susitarime nustatytą 1,5 °C tikslą;

(3)

siekis spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus yra pagrindinė 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos priimto komunikato „Europos žaliasis kursas“ (toliau – Europos žaliasis kursas) tema;

(4)

Europos žaliasis kursas apima išsamų viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų rinkinį, kuriuo siekiama ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti Sąjungos poveikio klimatui neutralumą ir nustatoma nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas atsietas nuo išteklių naudojimo. Juo taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Ši pertvarka daro skirtingą poveikį darbuotojams iš įvairių sektorių. Ta pertvarka taip pat turi lyčių lygybės aspektų ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms ir pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, negalią turintiems asmenims, rasinių ar etninių mažumų atstovams ir mažas bei mažesnes nei vidutines pajamas gaunantiems asmenims ir namų ūkiams. Ji taip pat kelia didesnių iššūkių tam tikriems regionams, ypač struktūriniu požiūriu nepalankioje padėtyje esantiems ir periferiniams regionams, taip pat saloms. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki, nepaliekant nė vieno nuošalyje;

(5)

2020 m. gruodžio 17 d. Sąjunga pateikė UNFCCC savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (NDC), kai juos patvirtino Taryba. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (5) su pakeitimais, padarytais, be kita ko, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410 (6), yra viena iš tos informacijos priede pateiktame bendrame tikslo aprašyme nurodytų priemonių, kuri turi būti persvarstyta atsižvelgiant į padidintą 2030 m. tikslą. 2022 m. spalio 24 d. išvadose Taryba nurodė, kad yra pasirengusi kuo greičiau po derybų dėl pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio esminių elementų pabaigos atitinkamai atnaujinti Sąjungos ir jos valstybių narių nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus pagal Glazgo klimato pakto 29 punktą, kad būtų atsižvelgta į tai, kaip numatant galutinius 55 % tikslo priemonių rinkinio esminių elementų rezultatus įgyvendinamas Sąjungos pagrindinis tikslas, dėl kurio 2020 m. gruodžio mėn. susitarė Europos Vadovų Taryba. Kadangi Direktyva 2003/87/EB nustatyta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) yra Sąjungos klimato politikos kertinis akmuo ir jos pagrindinė priemonė siekiant ekonomiškai efektyviai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, šia direktyva priimti Direktyvos 2003/87/EB pakeitimai, be kita ko, susiję su jos taikymo sritimi, yra esminių pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio elementų dalis;

(6)

atsižvelgiant į labai stiprų COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos piliečių sveikatai, gyvenimo bei darbo sąlygoms ir ekonominei gerovei, Europos žaliojo kurso įgyvendinimo būtinybė ir svarba dar labiau padidėjo. Šis poveikis parodė, jog mūsų visuomenė ir mūsų ekonomika turi tapti atsparesnės išorės sukrėtimams ir turi būti imamasi ankstyvų veiksmų siekiant užkirsti jiems kelią ar juos sumažinti teisingomis priemonėmis, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, įskaitant tuos, kuriems gresia energijos nepriteklius. Europos piliečiai ir toliau pareiškia griežtas nuomones, kad tai visų pirma pasakytina apie klimato kaitą;

(7)

Sąjunga įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti visos Sąjungos ekonomikos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, 2020 m. gruodžio 17 d. UNFCCC sekretoriatui pateikusi atnaujintus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;

(8)

priėmusi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119 (7), Sąjunga savo teisėje įtvirtino tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą ir po to užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų balansą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas ne vėliau kaip 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (išmetamą kiekį, likusį atėmus pašalintą kiekį) Sąjungos viduje sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, ir nustatyta, kad Komisija turi stengtis suderinti visus būsimus priemonių projektus arba pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, įskaitant pasiūlymus dėl biudžeto, su to reglamento tikslais, o visais nesuderinimo atvejais prie tų pasiūlymų pridedamame poveikio vertinime nurodyti tokio nesuderinimo priežastis;

(9)

visi ekonomikos sektoriai turi prisidėti prie to, kad būtų sumažintas tų išmetamų teršalų kiekis, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119. Todėl ES ATLPS užmojį reikėtų koreguoti, kad jis atitiktų 2030 m. visos ekonomikos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą, tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir po to užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų balansą, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119;

(10)

ES ATLPS turėtų skatinti gamybą naudojant įrenginius, kurie iš dalies sumažina ar visiškai panaikina išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Todėl Direktyvos 2003/87/EB I priede pateiktą kai kurių kategorijų veiklos aprašymą reikėtų iš dalies pakeisti siekiant užtikrinti, kad į ES ATLPS taikymo sritį būtų įtraukti įrenginiai, kuriais vykdoma tame priede nurodyta veikla ir kurie siekia su ta pačia veikla susijusią pajėgumų ribą, tačiau neišmeta jokių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir taip užtikrinti vienodą požiūrį į atitinkamų sektorių įrenginius. Be to, nemokami leidimai produkto gamybai turėtų būti suteikiami atsižvelgiant, kaip pagrindiniai principai, į žiedinio medžiagų naudojimo potencialą ir į tai, kad santykinis taršos rodiklis turėtų būti nepriklausomas nuo žaliavų ar gamybos proceso rūšies, kai gamybos procesų tikslas tas pats. Taigi būtina pakeisti su tam tikrais santykiniais taršos rodikliais susijusių produktų bei procesų ir išmetamo teršalų kiekio apibrėžtį, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos įrenginiams, kuriuose naudojamos naujos technologijos, kurios iš dalies sumažina ar visiškai panaikina išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir įrenginiams, kuriuose naudojamos esamos technologijos. Nepaisant tų pagrindinių principų, persvarstytuose 2026–2030 m. santykiniuose taršos rodikliuose turėtų būti ir toliau atskiriama pirminė ir antrinė plieno ir aliuminio gamyba. Taip pat būtina atsieti perdirbimo gamyklų ir vandenilio santykinių taršos rodiklių verčių atnaujinimą, kad būtų atsižvelgta į didėjančią vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įskaitant žaliąjį vandenilį, gamybos, kuri vyksta ne perdirbimo sektoriuje, svarbą;

(11)

pakeitus produktų, procesų ir išmetamųjų teršalų, kuriems taikomi kai kurie santykiniai taršos rodikliai, apibrėžtis būtina užtikrinti, kad gamintojai negautų dvigubos kompensacijos už tuos pačius išmetamus teršalų kiekius, suteikiant jiems nemokamų apyvartinių taršos leidimų ir netiesioginių išlaidų kompensaciją, ir taip atitinkamai pakoreguoti finansines priemones, skirtas netiesioginėms išlaidoms, kurios perkeliamos į elektros energijos kainas, kompensuoti;

(12)

Tarybos direktyva 96/61/EB (8) buvo panaikinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES (9). Reikėtų atitinkamai atnaujinti nuorodas į Direktyvą 96/61/EB Direktyvos 2003/87/EB 2 straipsnyje ir IV priede. Atsižvelgiant į tai, kad reikia skubiai mažinti visos ekonomikos išmetamą teršalų kiekį, valstybės narės turėtų turėti galimybę imtis veiksmų, kad sumažintų į ES ATLPS taikymo sritį įtrauktų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį taip pat taikydamos kitas politikos priemones, kurios nėra išmetamo teršalų kiekio ribos, patvirtintos pagal Direktyvą 2010/75/ES;

(13)

2021 m. gegužės 12 d. komunikate „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos““ Komisija ragina Sąjungoje siekti ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti nulinę taršą sumažinant oro, gėlo vandens, jūrų ir dirvožemio taršą iki lygių, kurie nebebūtų žalingi sveikatai ir gamtos ekosistemoms. Priemonės, kurių imamasi pagal Direktyvą 2010/75/ES – pagrindinę į orą, vandenį ir dirvožemį išmetamo teršalų kiekio reguliavimo priemonę – neretai padės sumažinti ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Pagal Direktyvos 2003/87/EB 8 straipsnį valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Direktyvoje 2003/87/EB nustatyti leidimų reikalavimai derėtų su Direktyvos 2010/75/ES reikalavimais;

(14)

pripažįstant, kad įdiegus naujas novatoriškas technologijas neretai pavyks sumažinti ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir teršalų kiekį, svarbu užtikrinti sinergiją tarp priemonių, kuriomis sumažinamas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir teršalų kiekis, visų pirma pagal Direktyvą 2010/75/ES, ir peržiūrėti jų veiksmingumą šiuo požiūriu;

(15)

elektros energijos gamybos įrenginių apibrėžtis buvo naudojama siekiant nustatyti didžiausią pramonei nemokamai paskirstomų apyvartinių taršos leidimų skaičių 2013–2020 m., bet dėl to atsirado kitoks požiūris į kogeneracines elektrines, palyginti su pramonės įrenginiais. Siekiant paskatinti didelio naudingumo kogeneracijos naudojimą ir užtikrinti, kad būtų vienodos sąlygos visiems įrenginiams, kuriems šilumos gamybai ir centralizuotam šilumos tiekimui suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimais, visas nuorodas į elektros energijos gamybos įrenginius Direktyvoje 2003/87/EB reikėtų išbraukti. Be to, Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/331 (10) nustatoma išsami informacija apie visų pramonės procesų tinkamumą gauti nemokamų apyvartinių taršos leidimų. Taigi Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 3 dalies nuostatos dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo paseno ir jas reikėtų išbraukti;

(16)

šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios nėra tiesiogiai išleidžiamos į atmosferą, ES ATLPS turėtų būti laikomos išmetamu teršalų kiekiu ir dėl tokio išmetamo teršalų kiekio apyvartinių taršos leidimų reikėtų atsisakyti, nebent jie būtų laikomi saugykloje pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB (11) arba būtų nuolat chemiškai surišti produkte ir į atmosferą nepatektų įprasto naudojimo ir bet kokios įprastos veiklos, vykdomos pasibaigus produkto gyvavimo ciklui, metu. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatytos sąlygos, kada šiltnamio efektą sukeliančias dujas reikia laikyti nuolat chemiškai surištomis produkte, kad įprasto naudojimo ir bet kokios įprastos veiklos, vykdomos pasibaigus produkto gyvavimo ciklui, metu jos nepatektų į atmosferą, įskaitant anglies dioksido absorbavimo sertifikato gavimą, kai tinkama, atsižvelgiant į anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo reguliavimo pakeitimus. Įprasta veikla, vykdoma pasibaigus produkto gyvavimo ciklui, turėtų būti suprantama plačiai ir apimti visą veiklą, vykdomą pasibaigus produkto gyvavimo ciklui, įskaitant šalinimą, pakartotinį naudojimą, perdarymą ir perdirbimą, pvz., deginimą ir sąvartynus;

(17)

tarptautinė jūrų transporto veikla, kurią sudaro reisai tarp dviejų skirtingų valstybių narių jurisdikcijai priklausančių uostų arba tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto ir valstybių narių jurisdikcijai nepriklausančio uosto, buvo vienintelė transporto rūšis, neįtraukta į ankstesnius Sąjungos įsipareigojimus sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Išmetamas teršalų kiekis, susijęs su kuru, parduodamu Sąjungoje reisams, kurie prasideda vienoje valstybėje narėje ir baigiasi kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nuo 1990 m. padidėjo 36 %. Tas išmetamas teršalų kiekis sudaro beveik 90 % viso Sąjungos laivybos sektoriuje išmetamo teršalų kiekio, nes išmetamas teršalų kiekis, susijęs su kuru, parduodamu Sąjungoje reisams, kurie prasideda ir baigiasi toje pačioje valstybėje narėje, nuo 1990 m. sumažėjo 26 %. Pagal įprastos veiklos scenarijų prognozuojama, kad tarptautinės jūrų transporto veiklos metu išmetamas teršalų kiekis 2015–2030 m. padidės 14 %, o 2015–2050 m. – 34 %. Jeigu su jūrų transporto veikla siejamas klimato kaitos poveikis didės, kaip prognozuojama, tai labai pakenktų pastangoms sumažinti išmetamą kiekį kituose sektoriuose kovojant su klimato kaita ir taip pasiekti tikslą iki 2030 m. sumažinti visos ekonomikos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą ne vėliau kaip 2050 m., tikslą po to užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų balansą, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119, ir Paryžiaus susitarimo tiksluose;

(18)

2013 m. Komisija priėmė strategiją, kaip laipsniškai integruoti jūrų transporto išmetamą teršalų kiekį į Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo politiką. Sąjunga padarė pirmą žingsnį šia kryptimi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/757 (12) sukūrusi jūrų transporto išmetamo teršalų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą; po to numatyta nustatyti jūrų transportui skirtus mažinimo tikslus ir taikyti rinkos priemonę. Pagal Direktyvoje (ES) 2018/410 išreikštą teisės aktų leidėjų įsipareigojimą Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) arba Sąjungos veiksmai turėtų būti pradėti 2023 m., įskaitant priemonės, kuria užtikrinama, kad sektorius deramai prisidėtų prie pastangų, reikalingų Paryžiaus susitarime patvirtintiems tikslams pasiekti, priėmimo ir įgyvendinimo parengiamąjį darbą, taip pat tinkamus visų suinteresuotųjų subjektų atliktus svarstymus;

(19)

pagal Direktyvą (ES) 2018/410 Komisija turėtų teikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie IMO padarytą pažangą siekiant plataus užmojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo ir dėl jo įgyvendinimo priemonių, siekiant užtikrinti, kad jūrų transportas deramai prisidėtų prie pastangų, kurios būtinos, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimu patvirtinti tikslai. IMO dedamos pastangos siekiant apriboti jūrų sektoriuje pasauliniu mastu išmetamą teršalų kiekį ir jos turėtų būti skatinamos, be kita ko, sparčiai įgyvendinant 2018 m. priimtą Pradinę IMO laivų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo strategiją, kurioje taip pat nurodomos galimos rinkos priemonės, kuriomis skatinama mažinti tarptautinės laivybos sektoriuje išmetamą ŠESD kiekį. Tačiau, nors pastaruoju metu IMO daro pažangą, to iki šiol nepakanka Paryžiaus susitarimo tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tarptautinį laivybos pobūdį, svarbu, kad valstybės narės ir Sąjunga pagal savo atitinkamą kompetenciją bendradarbiautų su trečiosiomis valstybėmis, didindamos diplomatines pastangas, kad būtų sustiprintos pasaulinės priemonės ir IMO lygmeniu būtų daroma pažanga kuriant pasaulinę rinkos priemonę;

(20)

jūrų transporto išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis sudaro apie 3–4 % Sąjungos išmetamo teršalų kiekio. Europos žaliojo kurso komunikate Komisija pareiškė ketinanti imtis papildomų priemonių, kad sumažintų jūrų transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pasitelkdama įvairias priemones, suteikiančias galimybę Sąjungai pasiekti savo išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslus. Atsižvelgiant į tai, Direktyvą 2003/87/EB reikėtų iš dalies pakeisti į ES ATLPS įtraukiant jūrų transportą ir taip užtikrinti, kad tas sektorius savo teisingu indėliu prisidėtų prie padidintų Sąjungos klimato srities tikslų, taip pat prie Paryžiaus susitarimo tikslų, pagal kuriuos 4 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad išsivysčiusios šalys toliau imtųsi pirmauti siekiant visai ekonomikai nustatytų išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslų, o besivystančios šalys raginamos ilgainiui pereiti prie visai ekonomikai nustatytų išmetamo teršalų kiekio mažinimo ar ribojimo tikslų. Nors imantis pasaulinių rinkos veiksmų tarptautinės aviacijos už Europos ribų išmetamas teršalų kiekis nuo 2021 m. sausio mėn. turėjo būti apribotas, veiksmų jūrų transporto išmetamam teršalų kiekiui apriboti arba apmokestinti dar nesiimta. Todėl tikslinga į ES ATLPS įtraukti dalį teršalų kiekio, išmetamo vykdant reisus tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto ir trečiosios valstybės jurisdikcijai priklausančio uosto, trečiajai valstybei paliekant galimybę spręsti dėl tinkamų veiksmų dėl likusios išmetamo teršalų kiekio dalies.

Taigi į ES ATLPS įtraukiant jūrų transporto sektorių reikėtų atitinkamai įtraukti pusę teršalų kiekio, išmetamo laivams vykdant reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą iš valstybių narių jurisdikcijai nepriklausančio uosto, pusę teršalų kiekio, išmetamo laivams vykdant reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į valstybių narių jurisdikcijai nepriklausantį uostą, visą teršalų kiekį, išmetamą laivams vykdant reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto, ir visą teršalų kiekį, išmetamą valstybės narės jurisdikcijai priklausančiame uoste. Pažymėta, kad tokiu būdu galima praktiškai išspręsti bendrų, bet diferencijuotų įsipareigojimų ir pajėgumų klausimą, kurį ilgą laiką bandoma išspręsti įgyvendinant UNFCCC. Įtraukus dalį teršalų kiekio, išmetamo per atvykimo ir išvykimo reisus tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių, užtikrinamas ES ATLPS veiksmingumas, visų pirma padidinant priemonės aplinkosauginį poveikį, palyginti su geografine aprėptimi, kai reisai vykdomi tik Sąjungos viduje, sykiu apribojant įplaukimų į uostą reikalavimų apėjimo tikslais riziką ir perkrovimo veiklos perkėlimo už Sąjungos ribų riziką. Siekiant užtikrinti, kad sektorius būtų sklandžiai įtrauktas į ES ATLPS, reikėtų laipsniškai didinti laivybos bendrovių apyvartinių taršos leidimų atsisakymą dėl viso patikrinto išmetamo teršalų kiekio, apie kurį bus pranešta 2024 ir 2025 m.

Siekiant apsaugoti sistemos aplinkosauginį naudingumą, jeigu per tuos metus jūrų transporto sektoriuje bus atsisakyta mažiau apyvartinių taršos leidimų lyginant su patikrintu išmetamų teršalų kiekiu, kiekvienais metais nustačius patikrinto išmetamo teršalų kiekio ir atsisakytų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus skirtumą, tą skirtumą atitinkantis leidimų skaičius turėtų būti panaikintas. Nuo 2026 m. laivybos bendrovės turėtų atsisakyti tiek apyvartinių taršos leidimų, kiek atitinka visą jų patikrintą išmetamųjų teršalų kiekį. Nors jūrų transporto poveikį klimatui daugiausia lemia išmetamo CO2 kiekis, išmetami teršalai, kurie nėra CO2, sudaro didelę laivų išmetamo teršalų kiekio dalį. Remiantis 2020 m. IMO Ketvirtuoju šiltnamio efektą sukeliančių dujų tyrimu, 2012–2018 m. labai padidėjo išmetamo metano kiekis. Tikėtina, kad laikui bėgant išmetamo metano ir azoto suboksido kiekis didės, ypač kai vyks suskystintomis gamtinėmis dujomis ar kitais energijos ištekliais varomų laivų plėtra. Išmetamų metano ir azoto suboksido kiekių įtraukimas būtų naudingas siekiant užtikrinti aplinkosauginį naudingumą ir skatintų gerą praktiką. Tie išmetamieji teršalai pirmiausia turėtų būti įtraukti į Reglamentą (ES) 2015/757 nuo 2024 m. ir nuo 2026 m. turėtų būti įtraukti į ES ATLPS;

(21)

išplėtus Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį į ją įtraukiant jūrų transportą, pasikeis tokio transporto veiklos sąnaudos. Taikymo srities išplėtimas turės įtakos visoms Sąjungos dalims, nes į Sąjungos uostus ir iš jų jūrų transportu gabenamų prekių kilmės arba paskirties vieta yra skirtingose valstybėse narėse, įskaitant prieigos prie jūros neturinčias valstybes nares. Todėl leidimų, kuriuos valstybės narės turės parduoti aukcionuose, paskirstymas iš esmės neturėtų pasikeisti dėl to, kad bus įtraukta jūrinio transporto veikla ir visos valstybės narės. Tačiau poveikis valstybėms narėms bus nevienodas. Šio išplėtimo poveikį labiausiai patirs visų pirma valstybės narės, kurių priklausomybė nuo laivybos yra labai didelė. Dėl ES ATLPS taikymo ir jūrų transportui, didesnį poveikį patirs valstybės narės, kurių jūrų sektorius yra didelis, palyginti su jų santykiniu dydžiu. Todėl tikslinga toms valstybėms narėms teikti laikiną papildomą pagalbą skiriant papildomų apyvartinių taršos leidimų, siekiant padėti dekarbonizuoti jūrinę veiklą ir padengti patiriamas administracines išlaidas. Pagalba turėtų būti pradedama teikti laipsniškai, sykiu nustatant įpareigojimą atsisakyti leidimų ir taip užtikrinant didesnį poveikį toms valstybėms narėms. Pervarstant Direktyvą 2003/87/EB, Komisija turėtų išnagrinėti šios papildomos pagalbos aktualumą, visų pirma atsižvelgdama į laivybos bendrovių skaičių, už kurias yra atsakingos skirtingos valstybės narės, veiklos raidą;

(22)

ES ATLPS turėtų gerokai padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą vykdant jūrinę veiklą, ir padidinti tokios veiklos efektyvumą. ES ATLPS pajamos pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 3 dalį taip pat turėtų būti naudojamos, inter alia, klimatui nekenksmingam transportui ir viešajam transportui visuose sektoriuose skatinti;

(23)

ledo klasės laivynų atnaujinimui ir novatoriškų technologijų, kuriomis mažinamas tokių laivų išmetamas teršalų kiekis, plėtrai prireiks laiko ir reikės finansinės paramos. Šiuo metu dėl konstrukcijos, sudarančios sąlygas ledo klasės laivams plaukti ledo sąlygomis, jie sunaudoja daugiau kuro ir išmeta daugiau teršalų nei panašaus dydžio laivai, sukonstruoti plaukti tik neužšąlančiuose vandenyse. Todėl pagal šią direktyvą turėtų būti įgyvendinamas vėliavos atžvilgiu neutralus metodas, kad iki 2030 m. gruodžio 31 d. būtų galima sumažinti leidimų, kurių laivybos bendrovės turi atsisakyti dėl savo laivų ledo klasės, skaičių;

(24)

salos, neturinčios jokių kelių ar geležinkelių jungčių su žemynu, yra labiau priklausomos nuo jūrų transporto nei kiti regionai, o jų susisiekimas priklauso nuo jūrų jungčių. Siekiant padėti mažiau gyventojų turinčioms saloms išlaikyti susisiekimą, įtraukus jūrų transporto veiklą į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį tikslinga numatyti galimybę valstybei narei prašyti laikinai nukrypti nuo toje direktyvoje nustatyto įpareigojimo atsisakyti leidimų dėl tam tikros jūrų transporto veiklos, kai salose gyvena mažiau nei 200 000 nuolatinių gyventojų;

(25)

valstybės narės turėtų turėti galimybę prašyti, kad dviejų valstybių narių tarpvalstybinėms viešųjų paslaugų sutartims arba tarpvalstybiniams viešųjų paslaugų įpareigojimams būtų laikinai netaikomi tam tikri įpareigojimai pagal Direktyvą 2003/87/EB. Ši galimybė turėtų būti taikoma tik jungtims tarp valstybės narės, neturinčios sausumos sienos su kita valstybe nare, ir geografiškai arčiausiai esančios valstybės narės, pavyzdžiui, jūrų jungčiai tarp Kipro ir Graikijos, kurios nebuvo daugiau kaip du dešimtmečius. Šia laikina nukrypti leidžiančia nuostata būtų prisidedama prie aiškaus poreikio teikti bendrojo intereso paslaugą ir užtikrinti jungtis, taip pat ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, tenkinimo;

(26)

atsižvelgiant į atokiausių Sąjungos regionų ypatumus ir nuolatinius suvaržymus, kaip pripažįstama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnyje, ir į didelę jų priklausomybę nuo jūrų transporto, ypač daug dėmesio reikėtų skirti tam, kad būtų išsaugotas tokių regionų prieinamumas ir veiksmingas susisiekimas jūrų transportu. Todėl reikėtų numatyti laikiną nukrypti nuo tam tikrų įpareigojimų pagal Direktyvą 2003/87/EB leidžiančią nuostatą, taikomą teršalams, išmetamiems vykdant jūrų transporto veiklą tarp uosto, esančio valstybės narės atokiausiame regione, ir uosto, esančio toje pačioje valstybėje narėje, įskaitant tame pačiame atokiausiame regione ir kitame tos pačios valstybės narės atokiausiame regione esančius uostus;

(27)

Direktyvos 2003/87/EB nuostatos dėl jūrų transporto veiklos turėtų būti nuolat peržiūrimos atsižvelgiant į būsimus tarptautinius pokyčius ir dedamas pastangas siekiant Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų, įskaitant antrąjį bendros pažangos įvertinimą 2028 m. ir vėlesnius bendros pažangos įvertinimus kas penkerius metus, kuriais ketinama vadovautis rengiant tolesnius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus. Tos nuostatos taip pat turėtų būti peržiūrėtos atsižvelgiant į tai, kad IMO gali priimti pasaulinę rinkos priemonę siekiant sumažinti jūrų transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šiuo tikslu Komisija turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai per 18 mėnesių nuo tokios priemonės priėmimo dienos ir prieš pradedant ją įgyvendinti ar taikyti. Toje ataskaitoje Komisija turėtų išnagrinėti tą pasaulinę rinkos priemonę: jos užmojį, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus, jos bendrą aplinkosauginį naudingumą, be kita ko, palyginti su Direktyvos 2003/87/EB nuostatomis, apimančiomis jūrų transportą, ir visus klausimus, susijusius su ES ATLPS ir tos priemonės suderinamumu. Visų pirma Komisija savo ataskaitoje turėtų atsižvelgti į dalyvavimo toje pasaulinėje rinkos priemonėje lygį, jos įgyvendinimo užtikrinimą, skaidrumą, sankcijas už reikalavimų nesilaikymą, visuomenės indėlio procesus, išmetamųjų teršalų stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą, registrus ir atskaitomybę. Kai tinkama, prie ataskaitos turėtų būti pridėtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB taip, kad ji atitiktų Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslą ir poveikio klimatui neutralumo tikslą, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119, taip pat tikslą išsaugoti Sąjungos klimato politikos veiksmų aplinkosauginį naudingumą ir veiksmingumą, siekiant užtikrinti derėjimą su pasaulinės rinkos priemonės įgyvendinimu ir ES ATLPS, sykiu vengiant bet kokios didelės dvigubos naštos, taip nepamirštant Sąjungos kompetencijos reguliuoti savo per tarptautinius laivybos reisus išmetamo teršalų kiekio dalį, laikantis Paryžiaus susitarime nustatytų įsipareigojimų;

(28)

padidėjus laivybos sąnaudoms, kurios atsirastų dėl to, kad Direktyva 2003/87/EB taikoma ir jūrų transporto veiklai, ir nesant pasaulinės rinkos priemonės kyla rizika, kad bus apeinami reikalavimai. Įplaukimas į uostus už Sąjungos ribų reikalavimų apėjimo tikslais ir perkrovimo veiklos perkėlimas į uostus už Sąjungos ribų ne tik sumažins naudą aplinkai, susijusią su jūrų transporto veiklos išmetamųjų teršalų kainos internalizavimu, bet ir gali lemti papildomą išmetamųjų teršalų kiekį dėl papildomo atstumo, nuplaukiamo siekiant išvengti Direktyvos 2003/87/EB reikalavimų. Todėl tikslinga į įplaukimo uosto apibrėžtį neįtraukti tam tikrų sustojimų ne Sąjungos uostuose. Turėtų būti neįtraukti Sąjungos kaimynystėje esantys uostai, kuriuose reikalavimų apėjimo rizika yra didžiausia. 300 jūrmylių nuo valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto riba yra proporcingas atsakas į reikalavimų vengimo elgseną, išlaikant papildomos naštos ir vengimo rizikos pusiausvyrą. Be to, į įplaukimo uosto apibrėžtį turėtų būti neįtrauktas tik konteinervežių sustojimas tam tikruose ne Sąjungos uostuose, kuriuose konteinerių perkrovimas sudaro didžiąją konteinerių eismo dalį. Tokios laivybos atveju reikalavimų apėjimo rizika, jei nebus imtasi rizikos mažinimo priemonių, taip pat apima uosto paslaugų centro perkėlimą į uostus už Sąjungos ribų, taigi, taip dar labiau padidėja reikalavimų apėjimo poveikis. Siekiant užtikrinti priemonės proporcingumą ir vienodą požiūrį, reikėtų atsižvelgti į trečiosiose valstybėse taikomas priemones, kurių poveikis prilygsta Direktyvos 2003/87/EB poveikiui;

(29)

Komisija turėtų peržiūrėti Direktyvos 2003/87/EB veikimą, kiek tai susiję su jūrų transporto veikla, atsižvelgdama į patirtį taikant tą direktyvą, įskaitant elgesio, kuriuo siekiama apeiti reikalavimus, nustatymą, kad tokiam elgesiui būtų užkirstas kelias ankstyvame etape, ir turėtų pasiūlyti priemones tos direktyvos veiksmingumui užtikrinti. Tokia priemonė galėtų apimti didesnius leidimų atsisakymo reikalavimus, taikomus reisams, kurių atveju reikalavimų vengimo rizika yra didesnė, pvz., reisams į Sąjungos kaimynystėje esantį uostą ir iš jo, kai trečioji valstybė nėra priėmusi priemonių, panašių į Direktyvą 2003/87/EB;

(30)

laivų, kurių bendroji talpa mažesnė kaip 5 000, išmetamas teršalų kiekis sudaro mažiau nei 15 % laivų išmetamų teršalų kiekio, atsižvelgiant į šios direktyvos taikymo sritį, tačiau tuos teršalus išmeta daug laivų. Dėl administracinio praktiškumo sumetimų įtraukti laivus, kurių bendroji talpa mažesnė kaip 5 000, nuo pat jūrų transporto sektoriaus įtraukimo į ES ATLPS pradžios dar per anksti, tačiau juos įtraukus ateityje padidėtų ES ATLPS veiksmingumas ir galbūt būtų ribojamas elgesys, kuriuo siekiama apeiti reikalavimus, naudojant laivus, kurių bendroji talpa nesiekia 5 000. Todėl ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje ji turėtų išnagrinėti laivų, kurių bendroji talpa mažesnė nei 5 000, įskaitant jūrinės veiklos laivus, išmetamų teršalų kiekio įtraukimo į Direktyvą 2003/87/EB įgyvendinamumą ir ekonominį bei socialinį poveikį;

(31)

už ES ATLPS laikymąsi atsakingas asmuo ar organizacija turėtų būti laivybos bendrovė, apibrėžta kaip laivų savininkė, arba bet kokia kita organizacija ar asmuo, kaip antai valdytojas ar laivo be įgulos frachtuotojas, perėmęs iš laivo savininko atsakomybę už laivo eksploatavimą ir perimdamas atsakomybę sutikęs perimti visas pareigas ir atsakomybę pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą. Ši apibrėžtis pagrįsta sąvokos „bendrovė“ apibrėžtimi Reglamento (ES) 2015/757 3 straipsnio d punkte ir 2016 m. IMO nustatyta pasauline duomenų rinkimo sistema;

(32)

laivo išmetamas teršalų kiekis priklauso, inter alia, nuo laivo energijos vartojimo efektyvumo priemonių, kurių imasi laivo savininkas, ir nuo kuro, vežamo krovinio, maršruto ir laivo greičio – visa tai gali kontroliuoti kitas subjektas, kuris nėra laivo savininkas. Atsakomybę už kuro pirkimą arba eksploatacijos sprendimų, turinčių įtakos laivo išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, priėmimą pagal sutartimi įformintą susitarimą gali prisiimti ne laivybos bendrovė, o kitas subjektas. Derybų dėl sutarties metu ypač pastarieji aspektai nebūtų žinomi, todėl būtų neaišku, koks bus galutinis laivo, kuriam taikoma Direktyva 2003/87/EB, išmetamas teršalų kiekis. Tačiau, išlaidų dėl išmetamo anglies dioksido neperkeliant laivą eksploatuojančiam subjektui, paskatos įgyvendinti kuro naudojimo efektyvumo priemones būtų ribotos. Todėl, laikantis principo „teršėjas moka“ ir siekiant skatinti patvirtinti efektyvumo priemones ir naudoti švaresnį kurą, laivybos bendrovė pagal nacionalinę teisę turėtų turėti teisę reikalauti, kad subjektas, tiesiogiai atsakingas už sprendimus, turinčius įtakos laivo išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kompensuotų išlaidas, susijusias su apyvartinių taršos leidimų atsisakymu.

Nors tokiam kompensavimo mechanizmui galėtų būti taikomas sutartimi įformintas susitarimas, valstybės narės, siekdamos sumažinti administracines išlaidas, neturėtų būti įpareigotos užtikrinti ar tikrinti, kad tokios sutartys būtų, ir vietoj to nacionalinėje teisėje turėtų numatyti laivybos bendrovės teisę į kompensaciją ir atitinkamą teisę kreiptis į teismą, kad tokia kompensacija būtų išmokėta. Dėl tų pačių priežasčių ši teisė, įskaitant bet kokį galimą konfliktą dėl kompensacijos tarp laivybos bendrovės ir laivą eksploatuojančio subjekto, turėtų nedaryti poveikio laivybos bendrovės pareigoms laivybos bendrovę administruojančiajai institucijai ar vykdymo užtikrinimo priemonėms, kurių gali prireikti imtis tokios bendrovės atžvilgiu siekiant užtikrinti visapusišką Direktyvos 2003/87/EB laikymąsi. Be to, kadangi nuostatos dėl teisės į kompensaciją tikslas yra glaudžiai susijęs su Sąjunga, visų pirma kiek tai susiję su tuo, kaip laivybos bendrovė vykdo pareigas pagal šią direktyvą konkrečios valstybės narės atžvilgiu, svarbu, kad šios teisės būtų paisoma visoje Sąjungoje visuose sutartiniuose santykiuose, kuriuose leidžiama kitam subjektui, kuris nėra laivo savininkas, spręsti dėl vežamo krovinio ir (arba) maršruto bei laivo greičio, siekiant, kad būtų užtikrinta neiškraipyta konkurencija vidaus rinkoje – gali būti įtrauktos nuostatos, neleidžiančios tokių sutartimi įformintų susitarimų šalims apeiti teisės į kompensaciją nustatant taikytinos teisės pasirinkimo sąlygą;

(33)

siekiant sumažinti laivybos bendrovėms tenkančią administracinę naštą, už kiekvieną laivybos bendrovę turėtų būti atsakinga viena valstybė narė. Komisija turėtų paskelbti laivybos bendrovių, vykdančių į ES ATLPS taikymo sritį patenkančią jūrų transporto veiklą, pradinį sąrašą, kuriame nurodoma su laivybos bendrove susijusi administruojančioji institucija. Sąrašas turėtų būti atnaujinamas reguliariai ir bent kartą per metus, kad prireikus laivybos bendrovės būtų priskiriamos kitai tokiai administruojančiajai institucijai. Valstybėje narėje užregistruota laivybos bendrovę administruojanti institucija turėtų būti ta valstybė narė. Trečiojoje valstybėje užregistruotas laivybos bendroves administruojanti institucija turėtų būti valstybė narė, kurioje, kaip apskaičiuota, laivybos bendrovės laivai per pastaruosius ketverius stebėsenos metus daugiausia įplaukė į uostus vykdydami reisus, patenkančius į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį. Trečiojoje valstybėje užregistruotas laivybos bendroves, kurios per pastaruosius ketverius stebėsenos metus nevykdė nė vieno į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį patenkančio reiso, laivybos bendrovę administruojančioji institucija turėtų būti valstybė narė kurioje laivybos bendrovės laivas pradėjo arba baigė pirmąjį į tos direktyvos taikymo sritį patenkantį reisą. Kas dvejus metus Komisija turėtų atitinkamai paskelbti ir atnaujinti laivybos bendrovių, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, sąrašą ir jame atitinkamai nurodyti laivybos bendrovę administruojančią instituciją. Siekdamos užtikrinti vienodą požiūrį į laivybos bendroves, valstybės narės turėtų laikytis suderintų laivybos bendrovių, už kurias jos atsako, administravimo taisyklių pagal Komisijos nustatytas išsamias taisykles;

(34)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų administruojamos laivybos bendrovės laikytųsi Direktyvos 2003/87/EB reikalavimų. Jeigu laivybos bendrovė nesilaiko tų reikalavimų ir kitomis vykdymo užtikrinimo priemonėmis, kurių imasi laivybos bendrovę administruojančioji institucija, nepavyksta užtikrinti, kad būtų laikomasi šių reikalavimų, valstybės narės turėtų veikti solidariai. Kraštutiniu atveju valstybės narės, išskyrus valstybę narę, su kurios vėliava plaukioja laivas, turėtų turėti galimybę atsisakyti įleisti laivus, už kuriuos atsako atitinkama laivybos bendrovė, o valstybė narė su kurios vėliava plaukioja laivas turėtų turėti galimybę tą laivą sulaikyti;

(35)

laivybos bendrovės turėtų vykdyti stebėseną ir pateikti bendrovės lygmens suvestinius jūrų transporto veiklos išmetamųjų teršalų kiekio duomenis pagal Reglamente (ES) 2015/757 nustatytas taisykles. Ataskaitas dėl bendrovės lygmens suvestinių išmetamųjų teršalų kiekio duomenų reikėtų patikrinti pagal tame reglamente nustatytas taisykles. Atlikdamas patikrinimus bendrovės lygmeniu tikrintojas neturėtų tikrinti laivo lygmens išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitų ar laivo lygmens ataskaitų, kurios turi būti pateiktos pasikeitus bendrovei, nes tos ataskaitos jau buvo patikrintos laivo lygmeniu;

(36)

remdamasi patirtimi atliekant panašias užduotis, susijusias su aplinkos apsauga, Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) arba kita atitinkama organizacija turėtų atitinkamai ir savo įgaliojimų srityje padėti Komisijai ir administruojančioms institucijoms laivybos bendrovės atžvilgiu įgyvendinti Direktyvą 2003/87/EB. Kadangi EMSA turi patirties įgyvendinant Reglamentą (ES) 2015/757 ir IT priemonių, ji turėtų padėti administruojančioms institucijoms laivybos bendrovės atžvilgiu, visų pirma, vykdant į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį patenkančioje jūrų transporto veiklos išmetamųjų teršalų kiekio stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą, padėdama keistis informacija arba rengdama gaires ir kriterijus. Komisija, padedama EMSA, turėtų stengtis parengti tinkamas stebėsenos priemones ir gaires, siekiant palengvinti ir koordinuoti tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo veiklą, susijusią su Direktyvos 2003/87/EB taikymu jūrų transportui. Tiek, kiek tai praktiškai įmanoma, siekiant geriau užtikrinti patikimą Direktyvos 2003/87/EB perkėlimo i nacionalinę teisę vykdymo užtikrinimą, tokios priemonės turėtų būti prieinamos valstybėms narėms ir tikrintojams;

(37)

tuo metu, kai priimama ši direktyva, Reglamentas (ES) 2015/757 iš dalies keičiamas siekiant nustatyti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisykles, kurios yra būtinos, kad ES ATLPS būtų taikoma jūrų transporto veiklai, ir numatyti papildomų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir papildomų laivų tipų išmetamųjų teršalų stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą;

(38)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2392 (13) buvo iš dalies pakeista Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3 dalis, kad visi operatoriai galėtų naudotis visais suteiktais apyvartiniais taršos leidimais. Reikėtų atitinkamai suderinti reikalavimą, kad leidimuose išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas būtų nustatytas įpareigojimas atsisakyti apyvartinių taršos leidimų pagal tos direktyvos 6 straipsnio 2 dalies e punktą;

(39)

norint pasiekti 2030 m. Sąjungos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą, teršalų kiekį, išmetamą į ES ATLPS įtrauktuose sektoriuose, reikės sumažinti 62 %, palyginti su 2005 m. Norint sukurti reikiamą ilgalaikį anglies dioksido kainos signalą ir skatinti tokio masto dekarbonizaciją, reikia sumažinti Sąjungos masto ES ATLPS apyvartinių taršos leidimų skaičių. Bendras apyvartinių taršos leidimų skaičius 2024 ir 2026 m. turėtų būti sumažintas, kad jis labiau atitiktų faktinį išmetamųjų teršalų kiekį. Be to, reikėtų padidinti linijinį mažinimo koeficientą 2024 ir 2028 m., taip pat atsižvelgiant į tai, kad įtraukiamas jūrų transporto išmetamųjų teršalų kiekis. Dėl tų pokyčių atsiradusios staigesnės viršutinės ribos trajektorijos bendras išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimas iki 2030 m. bus gerokai didesnis nei būtų buvęs pagal Direktyvą (ES) 2018/410. Su jūrų transporto įtraukimu susiję duomenys turėtų būti gauti remiantis jūrų transporto veiklos, kuri nurodoma Direktyvos 2003/87/EB 3ga straipsnyje ir apie kurią pagal Reglamentą (ES) 2015/757 pranešta Sąjungoje ir Europos ekonominės erdvės narėmis esančiose Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėse, 2018 ir 2019 m. išmetamųjų teršalų kiekiu, 2021–2024 m. pakoreguotu taikant 2024 m. linijinį mažinimo koeficientą. Linijinis mažinimo koeficientas 2024 m. turėtų būti taikomas visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičiaus padidėjimui tais metais;

(40)

norint pasiekti didesnį klimato srities tikslą Sąjungoje ir valstybėse narėse reikės nemažai viešųjų ir privačių išteklių, skirtų su klimato kaita susijusiai pertvarkai. Siekiant papildyti ir sustiprinti esmines su klimatu susijusias Sąjungos biudžeto išlaidas, visas aukcionų pajamas, neįtrauktas į Sąjungos biudžetą, ar tokių aukcionų lygiavertę finansinę sumą reikėtų kaip nuosavus išteklius panaudoti su klimatu susijusiems tikslams, išskyrus pajamas, naudojamas netiesioginėms išlaidoms dėl anglies dioksido kompensuoti. Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 3 dalyje pateiktas su klimatu susijusių tikslų sąrašas turėtų būti išplėstas, kad apimtų papildomus tikslus, turinčius teigiamą poveikį aplinkai. Tai turėtų apimti lėšų naudojimą finansinės paramos tikslais sprendžiant mažesnes ir vidutines pajamas gaunančių namų ūkių socialinius klausimus ir sumažinant iškraipančius mokesčius, taip pat tikslingai mažinant mokesčius už atsinaujinančiųjų išteklių elektrą. Valstybės narės turėtų kasmet teikti aukcionų pajamų naudojimo ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (14) 19 straipsnį, kai aktualu ir tinkama, nurodydamos, kokios pajamos naudojamos jų integruotiems nacionaliniams energetikos ir klimato srities veiksmų planams ir teritoriniams teisingos pertvarkos planams įgyvendinti;

(41)

valstybių narių pajamos iš aukcionų įtraukus jūrų transportą į ES ATLPS padidės. Todėl valstybės narės raginamos daugiau ES ATLPS pajamų naudoti pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 3 dalį, kad prisidėtų prie jūrų ekosistemų, visų pirma saugomų jūrų teritorijų, apsaugos, atkūrimo ir geresnio valdymo;

(42)

Paryžiaus susitarimo tikslams besivystančiose šalyse įgyvendinti reikia didelių finansinių išteklių, o Glazgo klimato pakte išsivysčiusios šalys raginamos skubiai ir gerokai padidinti teikiamą kovos su klimato kaita finansavimą. Savo išvadose dėl pasirengimo 27-ajai UNFCCC šalių konferencijai (COP 27) Taryba primena, kad Sąjunga ir jos valstybės narės daugiausia prisideda prie tarptautinio kovos su klimato kaita finansavimo ir nuo 2013 m. daugiau kaip dvigubai padidino savo įnašą į kovos su klimato kaita finansavimą besivystančioms šalims remti. Tose išvadose Taryba taip pat atnaujina tvirtą Sąjungos ir jos valstybių narių prisiimtą įsipareigojimą toliau didinti savo vykdomą tarptautinį kovos su klimato kaita finansavimą siekiant išsivysčiusių šalių tikslo kuo greičiau ir iki 2025 m. sutelkti kasmet bent 100 mlrd. JAV dolerių sumą iš įvairių šaltinių, ir tikisi, kad šis tikslas bus pasiektas 2023 m.;

(43)

siekiant pašalinti pertvarkos skirstomąjį ir socialinį poveikį mažas pajamas gaunančiose valstybėse narėse, papildomą 2,5 % Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičiaus dalį nuo 2024 iki 2030 m. reikėtų panaudoti energetikos pertvarkai finansuoti valstybėse narėse, kuriose bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui 2016–2018 m. neviršijo 75 % Sąjungos vidurkio, pasitelkiant Direktyvos 2003/87/EB 10d straipsnyje nurodytą modernizavimo fondą;

(44)

paramą gaunančios valstybės narės turėtų turėti galimybę modernizavimo fondui skirtus išteklius naudoti investicijoms, susijusioms su gretimais Sąjungos pasienio regionais, finansuoti, kai tai svarbu paramą gaunančių valstybių narių energetikos pertvarkai;

(45)

reikėtų numatyti papildomų paskatų mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį panaudojant ekonomiškai efektyvius metodus. Tuo tikslu 2026 m. apyvartiniai taršos leidimai turėtų būti nemokamai suteikiami stacionariems įrenginiams su sąlyga, kad bus investuojama į būdus padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti išmetamą teršalų kiekį, visų pirma daug energijos suvartojantiems naudotojams. Komisija turėtų užtikrinti, kad tas sąlygų taikymas nekeltų pavojaus vienodoms veiklos sąlygoms, aplinkosauginiam naudingumui ar vienodam požiūriui į įrenginius visoje Sąjungoje. Todėl Komisija, nedarant poveikio pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES (15) taikomoms taisyklėms, turėtų priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, kad būtų išspręstos visos nustatytos problemos, visų pirma susijusios su pirmiau minėtais principais, ir būtų numatytos administraciniu požiūriu paprastos paramos sąlygų taikymo taisyklės. Tos taisyklės turėtų būti įtrauktos į bendrąsias nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo taisykles, taikant nustatytą nacionalinių įgyvendinimo priemonių procedūrą, ir jose turėtų būti numatyti įgyvendintų energijos vartojimo efektyvumo priemonių pripažinimo ir alternatyvių priemonių, kuriomis mažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, pripažinimo terminai ir kriterijai. Be to, turėtų būti toliau stiprinamos paskatos mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį įrenginiams, kuriems būdingas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos intensyvumas. Tuo tikslu nuo 2026 m. nemokami apyvartiniai taršos leidimai 20 % stacionariųjų įrenginių, kurių taršos intensyvumas yra didžiausias pagal atitinkamo produkto santykinį taršos rodiklį, taip pat turėtų būti suteikiami su sąlyga, kad bus parengti ir įgyvendinti poveikio klimatui neutralumo planai;

(46)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/956 (16) sukurtas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM) turi pakeisti pagal Direktyvą 2003/87/EB nustatytus mechanizmus siekiant vykdyti anglies dioksido nutekėjimo rizikos prevenciją. Taigi sektoriams ir pošakiams, kuriuose taikoma ši priemonė, neturėtų būti skiriami nemokami apyvartiniai taršos leidimai. Tačiau reikalingas pereinamasis laikotarpis, per kurį būtų laipsniškai atsisakyta nemokamų apyvartinių taršos leidimų, kad gamintojai, importuotojai ir prekiautojai galėtų prisitaikyti prie naujosios tvarkos. Nemokamų apyvartinių taršos leidimų kiekį reikėtų mažinti PADKM sektoriams skirtiems nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams taikant koeficientą, kol palaipsniui pradedamas taikyti PADKM. PADKM koeficientas per laikotarpį nuo to reglamento įsigaliojimo iki 2025 m. pabaigos turėtų būti 100 % ir, taikant to reglamento 36 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas nuostatas, 2026 m. – 97,5 %, 2027 m. – 95 %, 2028 m. – 90 %, 2029 m. –77,5 %, 2030 m. – 51,5 %, 2031 m. – 39 %, 2032 m. – 26,5 % ir 2033 m. – 14 %. Nuo 2034 m. PADKM koeficientas neturėtų būti taikomas.

Sektoriuose ir pošakiuose, kuriems taikomas PADKM, reikėtų atitinkamai pritaikyti atitinkamus deleguotuosius aktus dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo. Nemokami apyvartiniai taršos leidimai, kurie pagal šį skaičiavimą nebebus skiriami PADKM sektoriams (PADKM paklausa), bus įtraukiami į inovacijų fondą, kad būtų remiamos inovacijos mažo anglies dioksido pėdsako technologijų, anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo (CCU), anglies dioksido surinkimo, transporto ir geologinio saugojimo (CCS), atsinaujinančiųjų išteklių energetikos ir energijos kaupimo srityse taip, kad būtų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo. Į tai atsižvelgiant, ypatingą dėmesį reikėtų skirti PADKM sektorių projektams. Kad būtų laikomasi ne PADKM sektoriams paskirstytinų nemokamų apyvartinių taršos leidimų dalies nuostatų, galutinį skaičių, kurį reikia atimti iš nemokamai paskirstomų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus ir įtraukti į inovacijų fondą, reikėtų apskaičiuoti remiantis dalimi, kurią PADKM paklausa sudaro, palyginti su visų nemokamus apyvartinius taršos leidimus gaunančių sektorių nemokamų apyvartinių taršos leidimų paklausa;

(47)

siekiant sumažinti galimą anglies dioksido nutekėjimo riziką, susijusią su prekėmis, kurioms taikomas PADKM ir kurios Sąjungoje gaminamos eksportui į trečiąsias valstybes, kurios netaiko ES ATLPS ar panašaus anglies dioksido apmokestinimo mechanizmo, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos pagal Reglamentą (ES) 2023/956 turėtų būti atliktas vertinimas. Jei tame įvertinime padaroma išvada, kad esama tokios anglies dioksido nutekėjimo rizikos, Komisija atitinkamai turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto, kuriuo ta anglies dioksido nutekėjimo rizika būtų šalinama laikantis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių. Be to, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama aukcionų pajamas naudoti bet kokiai likutinei anglies dioksido nutekėjimo rizikai PADKM sektoriuose mažinti, laikantis valstybės pagalbos taisyklių. Tais atvejais, kai apyvartiniai taršos leidimai dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus sumažinimo taikant sąlygų taisykles nėra visi panaudojami, siekiant netaikyti tarpsektorinės pataisos įrenginiams, kurių šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos intensyvumas yra mažiausias, 50 % šių likutinių apyvartinių taršos leidimų turėtų būti įtraukta į inovacijų fondą. Kiti 50 % turėtų būti parduodami aukcionuose valstybių narių vardu ir jos galėtų juos panaudoti bet kokiai anglies dioksido nutekėjimo PADKM sektoriuose likutinei rizikai mažinti;

(48)

siekiant geriau atspindėti technologinę pažangą, sykiu užtikrinant išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo paskatas ir tinkamai atlyginant už inovacijas, mažiausias santykinių taršos rodiklių verčių koregavimo koeficientas turėtų būti padidintas nuo 0,2 % iki 0,3 % per metus, o didžiausias koregavimo koeficientas turėtų būti padidintas nuo 1,6 % iki 2,5 % per metus. 2026–2030 m. laikotarpiu santykinių taršos rodiklių vertės turėtų būti pakoreguotos 6–50 %, palyginti su vertėmis, taikytinomis 2013–2020 m. laikotarpiu. Kad įrenginiams būtų užtikrintas nuspėjamumas, Komisija turėtų kuo greičiau iki 2026–2030 m. laikotarpio pradžios priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos peržiūrėtos nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo santykinių taršos rodiklių vertės;

(49)

siekiant paskatinti naujas proveržio technologijas plieno pramonėje ir išvengti didelio neproporcingo santykinio taršos rodiklio vertės sumažinimo, taip pat atsižvelgiant į ypatingą plieno pramonės padėtį, pavyzdžiui, didelį taršos intensyvumą ir tarptautinę bei Sąjungos rinkos struktūrą, apskaičiuojant išlydyto metalo santykinio taršos rodiklio vertę 2026–2030 m. laikotarpiui būtina neįtraukti įrenginių, kurie veikė 2021–2022 m. ataskaitiniu laikotarpiu ir kurie kitu atveju būtų įtraukti į tą skaičiavimą dėl persvarstytos išlydyto metalo santykinio taršos rodiklio apibrėžties;

(50)

siekiant atlyginti už geriausius rezultatus ir inovacijas, tarpsektorinis koregavimo koeficientas neturėtų būti taikomas įrenginiams, kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra mažesnis už 10 % veiksmingiausių įrenginių, kuriems taikomas tam tikras santykinis taršos rodiklis, vidurkį. Apyvartiniai taršos leidimai, kurie nepaskirstomi dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus sumažinimo taikant sąlygų taisykles, turėtų būti naudojami siekiant padengti nemokamų apyvartinių taršos leidimų mažinimo deficitą, atsirandantį dėl to, kad už geriausius rezultatus netaikomas tarpsektorinis koregavimo koeficientas;

(51)

siekiant paspartinti ekonomikos dekarbonizavimą ir kartu stiprinti Sąjungos pramonės konkurencingumą, inovacijų fondui turėtų būti skirta dar 20 mln. apyvartinių taršos leidimų iš kiekio, kuris antraip galėtų būti paskirstytas nemokamai, ir dar 5 mln. apyvartinių taršos leidimų, kurie antraip galėtų būti parduodami aukcione. Peržiūrėdama Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1031/2010 (17) nustatytų inovacijų fondo aukcionų terminus ir seką, atsižvelgdama į šia direktyva padarytus pakeitimus, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę pirmaisiais persvarstytos Direktyvos 2003/87/EB įgyvendinimo metais skirti daugiau išteklių, kad būtų padidintas atitinkamų sektorių dekarbonizacijos mastas;

(52)

išsamus požiūris į inovacijas yra būtinas norint pasiekti Reglamento (ES) 2021/1119 tikslus. Sąjungos lygmeniu remiamos būtinos mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangos, be kita ko, programos „Europos horizontas“ lėšomis, taip skiriant didelį finansavimą ir kuriant naujas priemones į ES ATLPS įtrauktiems sektoriams. Todėl Komisija turėtų siekti sinergijos su programa „Europos horizontas“ ir, kai tinkama, su kitomis Sąjungos finansavimo programomis;

(53)

inovacijų fondo lėšomis turėtų būti remiami novatoriški metodai, procesai ir technologijos, įskaitant tokių metodų, procesų ir technologijų plėtrą, siekiant juos plačiai diegti visoje Sąjungoje. Atrenkant dotacijomis remiamus projektus pirmenybė turėtų būti teikiama proveržio inovacijoms;

(54)

Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8 dalyje nurodyto inovacijų fondo taikymo sritį reikėtų išplėsti siekiant remti inovacijas mažo ir nulinio anglies dioksido pėdsako technologijų ir procesų, susijusių su kuro suvartojimu pastatų, kelių transporto ir papildomų sektorių, įskaitant kolektyvinių rūšių transportą, kaip antai viešasis transportas ir tolimojo susisiekimo autobusais paslaugos, sektoriuose, srityje. Be to, inovacijų fondas turėtų būti naudojamas siekiant remti investicijas į jūrų transporto dekarbonizavimą, įskaitant investicijas į laivų energijos vartojimo efektyvumą, uostus ir trumpųjų nuotolių laivybą, sektoriaus elektrifikaciją, tvarų alternatyvų kurą, kaip antai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminamą vandenilį ir amoniaką, netaršias varomąsias technologijas, kaip antai vėjo technologijas, ir inovacijas, susijusias su ledo klasės laivais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas novatoriškiems projektams, kuriais prisidedama prie jūrų sektoriaus dekarbonizacijos ir viso jo poveikio klimatui, įskaitant išmetamą juodosios anglies kiekį, mažinimo. Šioje srityje Komisija turėtų numatyti specialias temas inovacijų fondo kvietimuose teikti pasiūlymus. Tuose kvietimuose teikti pasiūlymus turėtų būti atsižvelgiama į biologinės įvairovės apsaugos, triukšmo ir vandens taršos klausimus. Jūrų transporto srityje projektai, turintys aiškią Sąjungos pridėtinę vertę, turėtų būti tinkami finansuoti;

(55)

pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/1122 (18) 9 straipsnį, jeigu orlaivių naudotojai nebevykdo į ES ATLPS įtrauktų skrydžių, jų sąskaitų statusas tampa „pašalinta“ ir iš tų sąskaitų nebegalima inicijuoti procesų. Siekiant išsaugoti ES ATLPS aplinkosauginį naudingumą, apyvartinius taršos leidimus, kurie nebuvo paskirstyti orlaivių naudotojams dėl jų veiklos nutraukimo, reikėtų panaudoti tais atvejais, kai tie naudotojai atsisako nepakankamai leidimų, o likusius apyvartinius taršos leidimus reikėtų panaudoti kovos su klimato kaita veiksmams paspartinti juos perkeliant į inovacijų fondą;

(56)

Komisijos techninė pagalba, orientuota į valstybes nares, kurios iki šiol pateikė nedaug projektų arba jų visai nepateikė, padėtų pasiekti, kad visose valstybėse narėse būtų pateikta daug projektų paraiškų dėl finansavimo iš inovacijų fondo. Ta pagalba, be kita ko, turėtų būti remiama veikla, kuria siekiama gerinti pasiūlymų dėl projektų valstybėse narėse, kurios iki šiol pateikė nedaug projektų arba jų visai nepateikė, kokybę, pavyzdžiui, dalijantis informacija, įgyta patirtimi bei geriausia praktika ir didinant nacionalinių informacijos centrų veiklos mastą. Kitos priemonės, kuriomis siekiama to paties tikslo, apima priemones, kuriomis didinamas informuotumas apie finansavimo galimybes ir tų valstybių narių pajėgumo nustatyti ir remti galimus projektų pareiškėjus didinimas. Taip pat reikėtų skatinti valstybių narių projektų partnerystes ir potencialių pareiškėjų ryšių užmezgimą, visų pirma didelio masto projektų atveju;

(57)

siekdama pagerinti valstybių narių vaidmenį valdant inovacijų fondą ir padidinti skaidrumą, Komisija Klimato kaitos komitetui turėtų pateikti inovacijų fondo įgyvendinimo ataskaitą, kurioje būtų pateikta projektų, kuriems skirta parama, numatomo poveikio analizė pagal sektorius ir valstybes nares. Komisija ataskaitą taip pat turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ir ją paskelbti. Gavusi pareiškėjų sutikimą, užbaigus kvietimo teikti pasiūlymus procedūrą, Komisija turėtų informuoti valstybes nares apie paraiškas dėl projektų finansavimo jų atitinkamose teritorijose ir turėtų pateikti joms išsamią informaciją apie tas paraiškas, kad valstybėms narėms būtų lengviau koordinuoti paramą projektams. Be to, prieš skirdama paramą Komisija turėtų informuoti valstybes nares apie preliminariai atrinktų projektų sąrašą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad perkeltos į nacionalinę teisę nuostatos netrukdytų inovacijoms ir būtų technologijų požiūriu neutralios, o Komisija turėtų teikti techninę pagalbą, visų pirma valstybėms narėms, kurių faktinis dalyvavimas yra menkas, kad būtų pagerintas faktinis dalyvavimas geografiniu požiūriu inovacijų fondo veikloje ir pagerinta bendra pateiktų projektų kokybė. Komisija taip pat turėtų užtikrinti visapusišką stebėseną ir ataskaitų teikimą, įskaitant informaciją apie pažangą siekiant veiksmingos, kokybe grindžiamos geografinės aprėpties visoje Sąjungoje ir tinkamus tolesnius veiksmus;

(58)

siekiant derėjimo su visapusišku Europos žaliojo kurso pobūdžiu, vykdant dotacijomis remiamų projektų atrankos procesą pirmenybė turėtų būti teikiama projektams, kuriais siekiama spręsti daugialypio poveikio aplinkai problemas. Siekiant skatinti remiamų technologijų ar sprendimų kartotę ir spartesnę rinkos plėtrą, inovacijų fondo finansuojamų projektų subjektai turėtų dalytis žiniomis su kitų susijusių projektų subjektais ir su Sąjungos mokslininkais, turinčiais teisėtą interesą;

(59)

sutartys dėl kainų skirtumo (CD), sutartys dėl anglies dioksido kainų skirtumo (CCD) ir fiksuotosios priemokos sutartys yra svarbūs elementai, kad pramonėje plėtojant naujų technologijų mastą būtų mažinamas išmetamas teršalų kiekis; jos suteikia galimybę garantuoti investuotojams į novatoriškas klimatui nekenksmingas technologijas kainą už išmetamo CO2 kiekio mažinimą, kuris viršys mažinimą, paskatintą vyraujančio ES ATLPS anglies dioksido kainos lygio. Reikėtų išplėsti priemones, kad Inovacijų fondo lėšomis būtų galima remti projektus pasitelkiant (konkurencinius) konkursus, po kurių būtų skiriamos sutartys dėl kainų skirtumų, sutartys dėl anglies dioksido kainų skirtumo ir fiksuotosios priemokos sutartys. Konkurenciniai konkursai būtų svarbus mechanizmas dekarbonizacijos technologijų plėtrai remti ir turimų išteklių naudojimui optimizuoti. Jie taip pat suteiktų tikrumo investuotojams į tokias technologijas. Siekiant kuo labiau sumažinti Sąjungos biudžetui tenkančius neapibrėžtuosius įsipareigojimus, rengiant sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo modelį turėtų būti užtikrintas rizikos mažinimas ir atitinkamas biudžetinio įsipareigojimo padengimas, kad bent sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo pirmaisiais dviem etapais įsipareigojimai būtų visiškai padengiami asignavimais iš pajamų, gautų pardavus aukcione pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8 dalį skirtus apyvartinius taršos leidimus.

Tokios rizikos fiksuotosios priemokos sutarčių atveju nėra, nes teisinis įsipareigojimas atitiks atitinkamą biudžetinį įsipareigojimą. Be to, pasibaigus pirmiesiems dviem sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo etapams ir prireikus kaskart po to Komisija turėtų atlikti kokybinį ir kiekybinį finansinės rizikos, kylančios dėl jų įgyvendinimo, vertinimą. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuris, remiantis to vertinimo rezultatais, numatytų tinkamą atidėjinių normą, o ne užtikrintų visišką padengimą tolesniems sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo etapams. Taikant tokį požiūrį turėtų būti atsižvelgiama ne tik į inovacijų fondo apyvartinius taršos leidimus, bet ir į visus elementus, kurie galėtų sumažinti Sąjungos biudžetui kylančią finansinę riziką, pavyzdžiui, galimą atsakomybės pasidalijimą su valstybėmis narėmis savanorišku pagrindu arba galimą privačiojo sektoriaus perdraudimo mechanizmą. Todėl būtina leisti taikyti nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (19) X antraštinės dalies dalių nukrypti leidžiančias nuostatas. Pirmųjų dviejų sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo konkurso etapų atidėjinių norma turėtų būti 100 %.

Tačiau, nukrypstant nuo to reglamento 210 straipsnio 1 dalies, 211 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 218 straipsnio 1 dalies, šioje direktyvoje turėtų būti nustatyta tolesniems sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo etapams taikoma 50 % minimali atidėjinių norma ir didžiausia pajamų iš inovacijų fondo dalis, kuri turi būti naudojama 30 % sumos atidėjiniams sudaryti, o Komisija turėtų galėti nustatyti būtiną atidėjinių normą, remdamasi pirmųjų dviejų kvietimų teikti pasiūlymus patirtimi, ir pajamų, naudotinų atidėjiniams sudaryti, sumą. Taigi, bendras finansinis įsipareigojimas, prisiimamas iš Sąjungos biudžeto, neturėtų viršyti 60 % pajamų, gautų iš aukcionų, susijusių su inovacijų fondu. Be to, kadangi atidėjiniai paprastai bus sudaromi iš inovacijų fondo, reikėtų nukrypti nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 212, 213 ir 214 straipsniuose nustatytų taisyklių, susijusių su pagal to reglamento 212 straipsnį sudarytu bendru atidėjinių fondu. Kadangi sutartys dėl kainų skirtumo ir sutartys dėl anglies dioksido kainų skirtumo yra novatoriško pobūdžio, taip pat gali prireikti nukrypti nuo to reglamento 209 straipsnio 2 dalies d ir h punktų, nes jos nepriklauso nuo finansinio sverto ir (arba) daugiklių ir negali visiškai priklausyti nuo ex ante vertinimo, taip pat nukrypti nuo 219 straipsnio 3 dalies dėl sąsajos su 209 straipsnio 2 dalies d punktu ir nuo 219 straipsnio 6 dalies, nes įgyvendinantieji partneriai neturės garantuotų kredito arba nuosavo kapitalo pozicijų. Bet kokia nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma tik tiek, kiek būtina. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai iš dalies pakeisti didžiausią inovacijų fondo pajamų dalį, kuri turi būti naudojama atidėjiniams sudaryti, ne daugiau kaip 20 procentinių punktų viršijant šioje direktyvoje numatytą sumą;

(60)

inovacijų fondui taikomas bendras Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2092 (20);

(61)

jeigu įrenginio veikla laikinai sustabdoma, nemokamai paskirstomų apyvartinių taršos leidimų skaičius koreguojamas pagal veiklos lygį, apie kurį kasmet pranešama privaloma tvarka. Be to, kompetentingos institucijos gali sustabdyti apyvartinių taršos leidimų suteikimą įrenginiams, kurių eksploatacija buvo nutraukta, kol nebus įrodymų, kad jų eksploatacija bus atnaujinta. Taigi laikino veiklos sustabdymo atveju iš operatorių nebeturėtų būti reikalaujama įrodyti kompetentingai institucijai, kad gamyba jų įrenginiuose bus atnaujinta per nustatytą pagrįstą laikotarpį;

(62)

koreguojant nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, suteikiamą stacionariems įrenginiams pagal Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 2 dalį, gali prireikti skirti papildomus nemokamus apyvartinius taršos leidimus arba grąžinti perteklinius apyvartinius taršos leidimus. Naujiems rinkos dalyviams skirtus apyvartinius taršos leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 7 dalį reikėtų panaudoti tais tikslais;

(63)

nuo 2013 m. elektros energijos gamintojai privalo pirkti visus apyvartinius taršos leidimus, kurių jiems reikia elektros energijai gaminti. Vis dėlto pagal Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnį kai kurios valstybės narės turi galimybę suteikti pereinamojo laikotarpio nemokamų apyvartinių taršos leidimų siekiant modernizuoti energetikos sektorių 2021–2030 m. laikotarpiu. Trys valstybės narės nusprendė pasinaudoti šia galimybe. Atsižvelgiant į sparčios dekarbonizacijos poreikį, ypač energetikos sektoriuje, atitinkamos valstybės narės turėtų galėti suteikti šiuos pereinamojo laikotarpio nemokamus apyvartinius taršos leidimus tik dėl investicijų, vykdomų iki 2024 m. gruodžio 31 d. Jos turėtų turėti galimybę prie bendro apyvartinių taršos leidimų, kuriuos atitinkama valstybė narė gauna aukcionams, skaičiaus pridėti visus likusius 2021–2030 m. laikotarpio apyvartinius taršos leidimus, kurie nepanaudojami siekiant remti tokias investicijas, arba panaudoti juos modernizavimo fondo investicijoms remti. Išskyrus pranešimo terminą, į modernizavimo fondą perkeltiems apyvartiniams taršos leidimams turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės dėl investicijų, kurios taikomos apyvartiniams taršos leidimams, jau perkeltiems pagal Direktyvos 2003/87/EB 10d straipsnio 4 dalį. Siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir skaidrumą dėl apyvartinių taršos leidimų, skirtų parduoti aukcionuose, ar nemokamai skiriamų pereinamojo laikotarpio leidimų kiekio, taip pat dėl modernizavimo fondo valdomo turto, valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie atitinkamus likusių apyvartinių taršos leidimų kiekius, kurie bus naudojami kiekvienu iš tų tikslų, ne vėliau kaip 2024 m. gegužės 15 d.;

(64)

modernizavimo fondo taikymo sritį reikėtų suderinti su naujausiais Sąjungos klimato srities tikslais reikalaujant, kad investicijos atitiktų Europos žaliojo kurso tikslus ir Reglamentą (ES) 2021/1119, ir nutraukiant paramą visoms investicijoms, kurios susijusios su energijos gamyba iš iškastinio kuro, išskyrus paramą tokioms investicijoms iš pajamų, gautų iš apyvartinių taršos leidimų, savanoriškai perkeltų į modernizavimo fondą pagal Direktyvos 2003/87/EB 10d straipsnio 4 dalį. Be to, ribotą paramą tokioms investicijoms ir toliau turėtų būti galima gauti iš pajamų, gautų iš tos direktyvos 10 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytų apyvartinių taršos leidimų, tam tikromis sąlygomis, visų pirma tais atvejais, kai veikla laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 (21), ir kiek tai susiję su iki 2027 m. aukcionuose parduotais apyvartiniais taršos leidimais. Be to, pastarosios kategorijos apyvartinių taršos leidimų atveju ne kietojo iškastinio kuro naudojimas galutinės grandies rinkoje neturėtų būti remiamas pajamomis iš apyvartinių taršos leidimų, parduotų aukcionuose po 2028 m. Taip pat, modernizavimo fondo procentinė dalis, kurią reikia skirti prioritetinėms investicijoms, turėtų būti padidinta iki 80 % modernizavimo fondo apyvartinių taršos leidimų, perkeltų pagal Direktyvos 2003/87/EB 10d straipsnio 4 dalį ir nurodytų tos direktyvos 10 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, ir iki 90 % papildomo 2,5 % visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičiaus.

Į prioritetinių investicijų sritį turėtų būti įtrauktas energijos vartojimo efektyvumas, be kita ko, pramonės, transporto, pastatų, žemės ūkio ir atliekų sektoriuose, šildymas ir vėsinimas naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, taip pat parama namų ūkiams, siekiant spręsti energijos nepritekliaus problemą, įskaitant kaimo ir atokias vietoves. Siekiant padidinti skaidrumą ir geriau įvertinti modernizavimo fondo poveikį, Investicijų komitetas turėtų kasmet Klimato kaitos komitetui teikti ataskaitas apie investicijų vertinimo patirtį, visų pirma susijusią su išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu ir mažinimo išlaidomis;

(65)

į Direktyvą (ES) 2018/410 įtrauktos nuostatos dėl valstybių narių atliekamo apyvartinių taršos leidimų panaikinimo išbraukiant juos iš aukcione parduodamų apyvartinių taršos leidimų kiekio, kai jų teritorijoje uždaromi elektros energijos gamybos pajėgumų objektai. Atsižvelgiant į didesnius Sąjungos klimato srities užmojus ir dėl to paspartėjusią elektros energijos sektoriaus dekarbonizaciją, toks panaikinimas tampa vis aktualesnis. Todėl Komisija turėtų įvertinti, ar iš dalies pakeičiant atitinkamus deleguotuosius aktus, priimtus pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 4 dalį, galima sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms naudotis panaikinimo nuostatomis;

(66)

Direktyvoje (ES) 2018/410 nustatytas ir Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1842 (22) įgyvendintas nemokamų leidimų paskirstymo koregavimas pagerino nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiksmingumą ir paskatas, tačiau padidino administracinę naštą ir istorinę vasario 28 dieną – nemokamų apyvartinių taršos leidimų išdavimo dieną – padarė neveiksmingą. Siekiant geriau atsižvelgti į nemokamų leidimų paskirstymo koregavimą, svarbu pakoreguoti reikalavimų laikymosi ciklą. Todėl terminas, iki kurio kompetentingos institucijos turi suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų, turėtų būti nukeltas iš vasario 28 d. į birželio 30 d., o terminas, iki kurio operatoriai turi atsisakyti leidimų, turėtų būti nukeltas iš balandžio 30 d. į rugsėjo 30 d.;

(67)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/2066 (23) nustatytos biomasės išmetamo teršalų kiekio stebėsenos taisyklės, atitinkančios Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos teisės aktuose nustatytas biomasės naudojimo taisykles. Kadangi teisės aktuose vis išsamiau nustatomi biomasės tvarumo kriterijai pagal naujausias taisykles, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (24), suteikiamus įgyvendinimo įgaliojimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 14 straipsnio 1 dalį reikėtų aiškiai išplėsti, kad būtų galima priimti būtinus pataisymus siekiant pagal ES ATLPS taikyti biomasės, įskaitant biokurą, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, tvarumo kriterijus. Be to, Komisiją reikėtų įgalioti priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kaip apskaityti su netaršios biomasės ir netaršia nelaikomos biomasės mišiniu siejamą išmetamųjų teršalų saugojimą;

(68)

atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis kuras ir perdirbtos anglies kuras gali būti svarbūs siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą sektoriuose, kurių dekarbonizcija sudėtinga. Jeigu perdirbtos anglies kuras ir atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis kuras gaminami iš surinkto CO2 vykdant į šią direktyvą įtrauktą veiklą, išmetamas teršalų kiekis turėtų būti apskaitomas pagal tą veiklą. Siekiant užtikrinti, kad atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras ir perdirbtos anglies kuras prisidėtų prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, ir išvengti prisidedančio kuro dvigubo skaičiavimo, tikslinga aiškiai išplėsti Direktyvos 2003/87/EB 14 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, kad Komisija galėtų priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų nustatyti reikiami pataisymai, kaip atsižvelgti į vėliau išmetamą CO2, užtikrinti, kad būtų apskaitomas visas išmetamas teršalų kiekis, be kita ko, kai toks kuras gaminamas iš surinkto CO2 už Sąjungos ribų, ir sykiu išvengti dvigubo skaičiavimo bei užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos išmetamųjų teršalų surinkimo paskatos, taip pat atsižvelgiant į požiūrį į tokį kurą pagal Direktyvą (ES) 2018/2001;

(69)

kadangi taip pat tikimasi, kad CO2 bus gabenamas kitomis priemonėmis, ne vamzdynais, o, pavyzdžiui, laivais ir sunkvežimiais, Direktyvos 2003/87/EB I priede numatytą šiltnamio efektą sukeliančių dujų gabenimo saugojimo tikslais nuostatų aprėptį reikėtų išplėsti apimant visas transporto priemones, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris, neatsižvelgiant į tai, ar transporto priemonei taikoma ES ATLPS. Jeigu transporto išmetamas teršalų kiekis taip pat priskiriamas kitai veiklai pagal Direktyvą 2003/87/EB, išmetamą teršalų kiekį reikėtų apskaityti pagal tą kitą veiklą, kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo;

(70)

į ES ATLPS neįtraukus įrenginių, kuriuose naudojama tik biomasė, susidarė situacijų, kai įrenginiai, kuriuose deginama daug biomasės, gavo nenumatyto pelno, nes gavo nemokamų apyvartinių taršos leidimų gerokai daugiau nei faktiškai išmetė teršalų. Taigi reikėtų nustatyti netaršios biomasės deginimo ribinę vertę, kurią viršijantys įrenginiai neįtraukiami į ES ATLPS. Nustačius ribą būtų užtikrinta daugiau tikrumo dėl to, kurie įrenginiai patenka į ES ATLPS taikymo sritį, ir būtų sudarytos sąlygos tolygiau paskirstyti nemokamus apyvartinius taršos leidimus visų pirma sektoriams, kuriuose kyla didesnė anglies dioksido nutekėjimo rizika. Turėtų būti nustatyta 95 % riba, kad būtų subalansuoti privalumai ir trūkumai, susiję su įrenginiais, kuriems ir toliau bus taikoma ES ATLPS. Todėl įrenginių, kurių fizinis pajėgumas deginti iškastinį kurą tebeegzistuoja, atveju neturėtų būti skatinama grįžti prie tokio kuro naudojimo. 95% riba užtikrintų, kad jei įrenginyje iškastinis kuras naudojamas tam, kad jam būtų toliau taikoma ES ATLPS siekiant gauti nemokamų apyvartinių taršos leidimų, su to iškastinio kuro naudojimu susijusios išlaidos dėl išmetamo anglies dioksido bus pakankamai didelės, kad atgrasytų nuo iškastinio kuro naudojimo.

Ta riba taip pat užtikrintų, kad įrenginiams, kuriuose naudojamas didelis iškastinio kuro kiekis, ir toliau būtų taikomos ES ATLPS stebėsenos pareigos, taip išvengiant galimo esamų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo pareigų apėjimo. Tuo pat metu tokie įrenginiai, kuriuose sudeginama mažesnė netaršios biomasės dalis, taikant lankstų mechanizmą turėtų būti tebeskatinami toliau mažinti iškastinio kuro deginimą, tebetaikant jiems ES ATLPS tol, kol jų naudojamos tvarios biomasės kiekis bus toks didelis, kad jų įtraukimas į ES ATLPS nebebus pagrįstas. Be to, patirtis parodė, kad neįtraukus įrenginių, kuriuose naudojama tik biomasė – ir tai faktiškai yra 100 % riba, išskyrus iškastinio kuro deginimą įjungimo ir išjungimo etapais,– reikia atlikti pakartotinį vertinimą ir nustatyti tikslesnę apibrėžtį. 95 % riba leidžia deginti iškastinį kurą įjungimo ir išjungimo etapais;

(71)

siekdamos skatinti mažo anglies dioksido pėdsako technologijų diegimą, valstybės narės turėtų užtikrinti operatoriams galimybę pasilikti ES ATLPS iki Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 1 dalyje nurodyto dabartinio ir kito penkerių metų laikotarpio pabaigos, jei buvo pakeistas įrenginio gamybos procesas, kad būtų sumažintas jo išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ir tas įrenginys nebesiekia 20 MW bendros vardinės šiluminės galios ribos;

(72)

2022 m. kovo 28 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) paskelbė savo galutinę ataskaitą dėl apyvartinių taršos leidimų ir susijusių išvestinių finansinių priemonių. Ataskaitoje išsamiai analizuojamas Europos anglies dioksido rinkos vientisumas ir pateikta ekspertinių žinių bei rekomendacijų, kaip užtikrinti tinkamą anglies dioksido rinkos veikimą. Siekiant nuolat stebėti rinkos vientisumą ir skaidrumą, ESMA turėtų reguliariai teikti ataskaitas. ESMA jau vertina rinkos pokyčius ir prireikus savo ataskaitoje dėl tendencijų, rizikos ir pažeidžiamumo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (25) 32 straipsnio 3 dalį teikia savo kompetencijos srities rekomendacijas. Į tas metines ataskaitas turėtų būti įtraukta Europos anglies dioksido rinkos analizė, apimanti apyvartinių taršos leidimų aukcionus, prekybą apyvartiniais taršos leidimais ir jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis prekybos vietose ir nebiržinę prekybą. Šiuo įpareigojimu būtų supaprastintas ESMA ataskaitų teikimas ir sudarytos sąlygos palyginti įvairias rinkas, visų pirma dėl glaudžių ES ATLPS ir biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų sąsajų.

ESMA atliekant tokią reguliarią analizę visų pirma turėtų būti stebimi rinkos svyravimai ir kainų raida, aukcionų veikimas ir prekybos operacijos rinkose, likvidumas ir sandorių apimtis, rinkos dalyvių kategorijos ir jų prekybos elgsena, įskaitant spekuliacinę veiklą, darančią didelį poveikį kainoms. Į jos vertinimą, kai aktualu, turėtų būti įtrauktos rekomendacijos, kaip pagerinti rinkos vientisumą ir skaidrumą, taip pat ataskaitų teikimo įpareigojimus ir sustiprinti piktnaudžiavimo rinka prevenciją, pagerinti tokių atvejų nustatymą ir padėti palaikyti tvarkingas apyvartinių taršos leidimų ir jų išvestinių finansinių priemonių rinkas. Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į vertinimus ir rekomendacijas metinėje anglies dioksido rinkos ataskaitoje ir prireikus ataskaitose, kad būtų užtikrintas geresnis anglies dioksido rinkos veikimas;

(73)

siekiant toliau skatinti investicijas, kurių reikia centralizuoto šilumos tiekimo dekarbonizacijai, ir atsižvelgti į socialinius aspektus, susijusius su didelėmis energijos kainomis ir dideliu centralizuoto šilumos tiekimo įrenginių taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumu, valstybėse narėse, kuriose, palyginti su ekonomikos dydžiu, centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje išmetama labai daug teršalų, operatoriai turėtų galėti teikti paraiškas dėl papildomų nemokamų pereinamojo laikotarpio apyvartinių taršos leidimų centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiams, o papildoma nemokamų apyvartinių taršos leidimų vertė turėtų būti investuojama siekiant iki 2030 m. gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Siekiant užtikrinti, kad tas kiekis būtų sumažintas, papildomi pereinamojo laikotarpio nemokami apyvartiniai taršos leidimai turėtų būti skiriami su sąlyga, kad bus padarytos investicijos ir užtikrintas išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas, kaip nustatyta poveikio klimatui neutralumo planuose, kuriuos dėl savo įrenginių turi parengti operatoriai;

(74)

netikėtas arba staigus pernelyg didelis kainų padidėjimas anglies dioksido rinkoje gali neigiamai paveikti rinkos nuspėjamumą, kuris yra labai svarbus planuojant investicijas į dekarbonizaciją. Todėl priemonė, taikoma esant pernelyg dideliems kainų svyravimams išmetamųjų apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomi Direktyvos 2003/87/EB II ir III skyriai, prekybos rinkoje, turėtų būti kruopščiai sustiprinta, siekiant pagerinti jos pajėgumą reaguoti į nepagrįstus kainų svyravimus. Jei tenkinamos priemonės taikymo sąlygos, grindžiamos vidutinės apyvartinių taršos leidimų kainos padidėjimu, ši taisyklėmis grindžiama apsaugos priemonė turėtų būti taikoma automatiškai, t. y. iš anksto nustatytas apyvartinių taršos leidimų skaičius bus išleistas iš rinkos stabilumo rezervo, sukurto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2015/1814 (26). Kad būtų padidintas skaidrumas, Komisija turėtų atidžiai stebėti ir kas mėnesį skelbti priemonės taikymo sąlygas. Siekiant užtikrinti tvarkingą apyvartinių taršos leidimų, išleistų iš rinkos stabilumo rezervo pagal šią apsaugos priemonę, pardavimą aukcione ir pagerinti rinkos nuspėjamumą, ši priemonė neturėtų būti dar kartą taikoma bent dvylika mėnesių nuo ankstesnio apyvartinių taršos leidimų išleidimo į rinką pagal šią priemonę pabaigos;

(75)

2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“ akcentuojamas ypatingas uždavinys sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį pastatų ir kelių transporto sektoriuose. Taigi, Komisija paskelbė, kad toliau plečiant apyvartinių taršos leidimų prekybą būtų galima įtraukti pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamą teršalų kiekį, ir sykiu nurodė, kad būtų labai naudinga įtraukti visą su kuro deginimu susijusį išmetamų teršalų kiekį. Apyvartinių taršos leidimų prekyba turėtų būti taikoma kurui ir degalams, naudojamiems deginimui pastatų ir kelių transporto sektoriuose, taip pat papildomuose sektoriuose, atitinkančiuose pramoninę veiklą, kurios neapima Direktyvos 2003/87/EB I priedas, pvz., pramonės objektų šildymui (toliau - pastatų, kelių transporto ir papildomi sektoriai). Tiems sektoriams turėtų būti sukurta atskira, bet paralelinė apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kad būtų išvengta bet kokio gerai veikiančios stacionariems įrenginiams ir aviacijai skirtos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos trikdymo. Kartu su naująja sistema vykdoma papildoma politika, kuria formuojami rinkos dalyvių lūkesčiai ir siekiama anglies dioksido kainos signalo visai ekonomikai, kartu numatant priemones, kuriomis siekiama išvengti nederamo kainų poveikio. Iš ankstesnės patirties matyti, kad kuriant naująją sistemą reikia sukurti veiksmingą stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą. Siekiant užtikrinti sinergiją ir suderinamumą su esama Sąjungos infrastruktūra ES ATLPS, tikslinga sukurti pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams skirtą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą iš dalies pakeitus Direktyvą 2003/87/ЕB;

(76)

siekiant sukurti reikiamą įgyvendinimo sistemą ir numatyti pagrįstą laikotarpį 2030 m. tikslui pasiekti, apyvartinių taršos leidimų prekyba pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose turėtų prasidėti 2025 m. Pirmaisiais metais reguliuojami subjektai turėtų turėti leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir pateikti savo išmetamo teršalų kiekio duomenis už 2024–2026 m. Apyvartinių taršos leidimų suteikimas ir įpareigojimai laikytis reikalavimų tokiems subjektams turėtų būti taikomi nuo 2027 m. Tokia tvarka apyvartinių taršos leidimų prekybą šiuose sektoriuose būtų galima pradėti organizuotai ir efektyviai. Taip būtų galima taip pat užtikrinti priemones, siekiant užtikrinti socialiai teisingą apyvartinių taršos leidimų prekybos pradžią pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose, siekiant sumažinti anglies dioksido kainos poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams ir transporto naudotojams;

(77)

dėl labai didelio mažųjų teršėjų skaičiaus pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose neįmanoma nustatyti reguliavimo subjektų, tiesiogiai išmetančių šiltnamio efektą sukeliančias dujas, lygmeniu, kaip yra stacionarių įrenginių ir aviacijos atveju. Todėl techninio įgyvendinamumo ir administracinio efektyvumo sumetimais tikslingiau taikyti reguliavimą pradinėse grandyse tiekimo grandinėje. Pagal naująją apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą reikalavimų laikymosi pareiga turėtų būti pradedama taikyti, kai pastatų ir kelių transporto sektoriuose, deginimui naudojamas kuras išleidžiamas vartoti, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančias dujas jų geologinio saugojimo tikslu kelių transporto sektoriuje, taip pat papildomuose sektoriuose, kurie vykdo pramoninę veiklą, nepatenkančią į Direktyvos 2003/87/EB I priedą. Siekiant išvengti dvigubo įtraukimo, nereikėtų įtraukti vartoti tiekiamo kuro, naudojamo veiklai pagal tos direktyvos I priedą;

(78)

naujų sektorių reguliuojami subjektai ir reguliavimo apimtis turėtų būti nustatyti remiantis Tarybos direktyvoje (ES) 2020/262 (27) įtvirtinta akcizo mokesčių sistema, su reikiamais pakeitimais, nes ta direktyva jau sukurta tvirta kontrolės sistema, taikoma visiems tiekiamo kuro kiekiams, kad būtų mokami akcizo mokesčiai. Galutiniams kuro vartotojams tuose sektoriuose neturėtų būti taikomi įpareigojimai pagal Direktyvą 2003/87/EB;

(79)

reguliuojamiems subjektams, kurie patenka į pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose vykdomą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, turėtų būti taikomi panašūs leidimų išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas reikalavimai, kaip stacionarių įrenginių operatoriams. Būtina nustatyti taisykles dėl leidimų paraiškų, leidimų suteikimo sąlygų, turinio ir peržiūros, taip pat dėl visų su reguliuojamu subjektu susijusių pakeitimų. Norint, kad naujoji sistema pradėtų veikti tvarkingai, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad reguliuojami subjektai, kurie patenka į naują apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, turėtų galiojantį leidimą nuo sistemos veikimo pradžios 2025 m.;

(80)

bendras apyvartinių taršos leidimų, įtrauktų į naująją apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, kiekis turėtų pagal linijinę trajektoriją pasiekti 2030 m. išmetamo teršalų kiekio sumažinimo tikslą, atsižvelgiant į ekonomiškai efektyvų pastatų ir kelių transporto sektorių indėlį į tikslą iki 2030 m. sumažinti išmetamą teršalų kiekį 43 %, palyginti su 2005 m., ir papildomų sektorių bendrą ekonomiškai efektyvų indėlį, siekiant iki 2030 m. sumažinti išmetamą teršalų kiekį 42 %, palyginti su 2005 m. Bendras apyvartinių taršos leidimų kiekis pirmą kartą turėtų būti nustatytas 2027 m., laikantis trajektorijos nuo 2024 m. ir pradedant nuo 2024 m. išmetamo teršalų kiekio ribinės vertės, apskaičiuotos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/842 (28) 4 straipsnio 2 dalį, remiantis įtrauktuose sektoriuose 2005 m. ir 2016–2018 m. laikotarpiu išmesto teršalų kiekio atskaitos verte, nustatyta pagal to reglamento 4 straipsnio 3 dalį. Atitinkamai linijinis mažinimo koeficientas turėtų būti 5,10 %. Nuo 2028 m. bendras apyvartinių taršos leidimų skaičius turėtų būti nustatomas remiantis 2024, 2025 ir 2026 m. vidutiniu pranešamu išmetamųjų teršalų kiekiu ir turėtų būti kasmet sumažinamas ta pačia absoliučia dalimi, kaip nustatyta nuo 2024 m., t. y. taikant 5,38 % linijinio mažinimo koeficientą, palyginti su panašia pirmiau apibrėžtos trajektorijos verte 2025 m. Jeigu tas išmetamas teršalų kiekis yra gerokai didesnis nei ta trajektorijos vertė ir jeigu toks skirtumas susidarė ne dėl mažų išmetamo teršalų kiekio matavimo metodikų skirtumų, linijinį mažinimo koeficientą reikėtų pakoreguoti, kad 2030 m. išmetamas teršalų kiekis būtų sumažintas tiek, kiek reikia;

(81)

apyvartinių taršos leidimų pardavimas aukcionuose yra paprasčiausias ir ekonomiškai efektyviausias būdas paskirstyti apyvartinius taršos leidimus, bei sykiu išvengiant nenumatyto pelno. Ir pastatų, ir kelių transporto sektorius patiria palyginti nedidelį konkurencinį spaudimą iš už Sąjungos ribų arba visai jo nepatiria ir juose nekyla anglies dioksido nutekėjimo rizika. Taigi pastatų ir kelių transporto sektoriuose apyvartinius taršos leidimus reikėtų paskirstyti tik aukcionuose nesuteikiant jokių nemokamų leidimų;

(82)

siekiant užtikrinti sklandžią naujos apyvartinių taršos leidimų sistemos prekybos pradžią ir atsižvelgiant į tai, kad reguliuojamiems subjektams reikia apdrausti riziką arba pirkti apyvartinius taršos leidimus iš anksto, kad sumažintų kainų ir likvidumo riziką, ankstyvuose etapuose aukcionuose reikėtų parduoti daugiau apyvartinių taršos leidimų. Taigi 2027 m. aukcionuose parduodamų leidimų kiekis turėtų būti 30 % didesnis nei bendras 2027 m. apyvartinių taršos leidimų skaičius. Šis skaičius būtų pakankamas likvidumui užtikrinti ir jeigu išmetamas teršalų kiekis būtų sumažintas, kaip reikalaujama, ir jeigu išmetamą teršalų kiekį pavyktų sumažinti tik laipsniškai. Išsamios taisyklės dėl tokio aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų kiekio sutelkimo pradiniuose etapuose turėtų būti nustatytos deleguotuoju aktu, susijusiu su pardavimu aukcionuose ir priimtu pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 4 dalį;

(83)

aukcionams skirtų dalių paskirstymo taisyklės yra labai svarbios bet kokioms aukcionų pajamoms, kurios kaupsis valstybėse narėse, ypač atsižvelgiant į poreikį didinti valstybių narių pajėgumą sumažinti anglies dioksido kainų signalo socialinį poveikį pastatų ir kelių transporto sektoriuose. Neatsižvelgiant į tai, kad tiems pastatų, kelių transporto ir papildomiems sektoriams būdingos labai skirtingos charakteristikos, tikslinga nustatyti bendrą paskirstymo taisyklę, panašią į stacionariems įrenginiams taikytiną taisyklę. Dauguma apyvartinių taršos leidimų turėtų būti paskirstyta visoms valstybėms narėms remiantis vidutiniu išmetamų teršalų pasiskirstymu kelių transporto, komercinių ir įstaigų pastatų ir gyvenamosios paskirties pastatų sektoriuose 2016–2018 m.;

(84)

pastatų ir kelių transporto sektoriuose nustatant anglies dioksido kainą reikėtų kartu įgyvendinti veiksmingas socialines kompensacines priemones, ypač atsižvelgiant į energijos nepritekliaus lygius. 2021 m. Sąjungos masto apklausoje apie 34 milijonai europiečių, t. y. beveik 6,9 % Sąjungos gyventojų, teigė, kad neišgali palaikyti namuose pakankamos šilumos. Siekiant užtikrinti veiksmingą socialinę ir paskirstomą kompensaciją, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės iš pastatų, kelių transporto ir papildomų sektorių apyvartinių taršos leidimų prekybos gautas pajamas skirtų su klimatu ir energetika susijusiems tikslams, jau nustatytiems esamai apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai, pirmenybę teikiant veiklai, kuri gali padėti spręsti socialinius pastatų, kelių transporto ir papildomų sektorių apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos aspektus, arba priemonėms, kuriomis konkrečiai siekiama spręsti su tais sektoriais susijusias problemas, įskaitant susijusias politikos priemones pagal Direktyvą 2012/27/ES.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/955 (29) įsteigtas naujas Socialinis klimato fondas teiks specialų finansavimą valstybėms narėms, kad paremtų labiausiai paveiktas pažeidžiamas grupes, ypač energijos ar transporto nepriteklių patiriančius namų ūkius. Socialiniu klimato fondu bus skatinamas teisingumas ir solidarumas tarp valstybių narių ir jų viduje, kartu per pereinamąjį laikotarpį sumažinant energijos ir transporto nepritekliaus riziką. Jis bus grindžiamas esamais solidarumo mechanizmais ir juos papildys, užtikrinant sinergiją su kitomis Sąjungos išlaidų programomis ir fondais. 50 mln. ES ATLPS apyvartinių taršos leidimų pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8b dalį ir 150 mln. pastatų, kelių transporto ir papildomų sektorių apyvartinių taršos leidimų, ir pajamos, gautos aukcionuose pardavus pastatų, kelių transporto ir papildomiems sektoriams skirtus apyvartinius taršos leidimus (ne daugiau kaip 65 000 000 000 EUR), turėtų būti laikinai ir išimties tvarka naudojami Socialiniam klimato fondui finansuoti išorės asignuotųjų pajamų forma, kol vyks diskusijos ir svarstymai dėl 2021 m. gruodžio 22 d. Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, dėl naujų nuosavų išteklių, pagrįstų ES ATLPS, nustatymo pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą.

Jei pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą priimamas sprendimas, kuriuo nustatomi tie nauji nuosavi ištekliai, įsigaliojus tokiam sprendimui tos pačios pajamos turėtų būti nebelaikomos išorės asignuotosiomis pajamomis. Komisija, priėmus tokį sprendimą dėl Socialinio klimato fondo, turi atitinkamai pateikti reikiamus pasiūlymus pagal Reglamento (ES) 2023/955 27 straipsnio 4 dalį. Tai nedaro poveikio daugiametės finansinės programos po 2027 m. derybų rezultatams;

(85)

ataskaitų dėl aukcionų pajamų naudojimo teikimą reikėtų suderinti su dabartiniu ataskaitų teikimu pagal Reglamentą (ES) 2018/1999;

(86)

reguliuojami subjektai, dalyvaujantys naujoje apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, turėtų atsisakyti apyvartinių taršos leidimų už patikrintą išmetamą teršalų kiekį, atitinkantį jų vartoti išleidžiamo kuro kiekį. Pirmą kartą jie turėtų atsisakyti apyvartinių taršos leidimų už 2027 m. patikrintą išmetamą teršalų kiekį. Siekiant kuo labiau sumažinti administracinę naštą, pastatų, kelių transporto ir papildomų sektorių apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai reikėtų taikyti tam tikras taisykles, kurios yra taikomos esamai apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai stacionarių įrenginių ir aviacijos sektoriuose, atitinkamai jas pritaikius. Tai, pavyzdžiui, taisyklės dėl apyvartinių taršos leidimų perkėlimo, atsisakymo ir panaikinimo, taip pat taisyklės dėl apyvartinių taršos leidimų galiojimo, nuobaudų, kompetentingų institucijų ir valstybių narių ataskaitų teikimo pareigų;

(87)

kai kurios valstybės narės jau taiko nacionalinius anglies dioksido mokesčius pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams, kuriuos apima Direktyvos 2003/87/EB III priedas. Todėl iki 2030 m. pabaigos turėtų būti nustatyta laikina nukrypti leidžianti nuostata. Siekiant užtikrinti, kad Direktyvos 2003/87/EB tikslai būtų įgyvendinti ir kad nauja apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema būtų darni, galimybė taikyti tą nukrypti leidžiančią nuostatą turėtų būti suteikta tik tais atvejais, kai nacionalinis mokesčio tarifas yra didesnis už vidutinę atitinkamų metų aukciono kainą, ir turėtų būti taikoma tik tokį mokestį mokančių reguliuojamų subjektų atsisakymo pareigos atveju. Siekiant užtikrinti sistemos stabilumą ir skaidrumą, apie nacionalinį mokestį, įskaitant atitinkamus mokesčio tarifus, Komisijai turėtų būti pranešta šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigoje. Nukrypti leidžianti nuostata neturėtų daryti poveikio Socialinio klimato fondo išorės asignuotosioms pajamoms arba, jei jie nustatyti pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą, nuosaviems ištekliams, pagrįstiems pajamomis iš apyvartinių taršos leidimų prekybos pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose;

(88)

kad apyvartinių taršos leidimų prekyba pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose būtų veiksminga, turėtų būti galima stebėti išmetamą teršalų kiekį labai užtikrintai ir už pagrįstą kainą. Išmetamą teršalų kiekį reikėtų priskirti reguliuojamiems subjektams remiantis vartoti išleistu kuro kiekiu, kartu taikant išmetamųjų teršalų faktorių. Reguliuojami subjektai turėtų turėti galimybę patikimai ir tiksliai nustatyti ir atskirti sektorius, kuriuose kuras tiekiamas, taip pat galutinius kuro naudotojus, kad būtų išvengta nepageidaujamo poveikio, kaip antai dvigubos naštos. Retais atvejais, kai negalima išvengti dvigubo išmetamųjų teršalų kiekio skaičiavimo dabartinėje ES ATLPS ir naujoje pastatų, kelių transporto ir papildomų sektorių apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje galimybės arba kai išlaidų atsiranda dėl apyvartinių taršos leidimų atsisakymo už Direktyvos 2003/87/EB neapimamą veiklą, valstybės narės tokias pajamas turėtų naudoti neišvengiamam dvigubam skaičiavimui arba kitoms tokioms išlaidoms, nesusijusioms su pastatų, kelių transporto ir papildomais sektoriais, kompensuoti pagal Sąjungos teisę. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, o apyvartiniai taršos leidimai nebūtų grąžinami už išmetamuosius teršalus, kuriems netaikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pastatų, kelių transporto ir kituose sektoriuose, ir finansinės kompensacijos teikimas. Siekiant dar labiau sumažinti dvigubo skaičiavimo problemas, naujojoje apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje stebėsenos ir atsisakymo terminai turėtų būti nustatyti vienu mėnesiu vėliau nei esamos stacionariems įrenginiams ir aviacijai taikomos sistemos terminai. Kad būtų pakankamai duomenų bendram 2028–2030 m. apyvartinių taršos leidimų kiekiui nustatyti, reguliuojami subjektai, turintys leidimą sistemos veikimo pradžioje 2025 m., turėtų pateikti savo susijusius ankstesnius išmetamųjų teršalų kiekio duomenis už 2024 m.;

(89)

anglies dioksido kainos ir to, kiek jos perkeliama vartotojams, skaidrumas yra labai svarbus siekiant, kad visuose ekonomikos sektoriuose būtų galima greitai ir ekonomiškai efektyviai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Tai ypač svarbu apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, kuri grindžiama pradinės grandies pareigomis. Naująja apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema siekiama paskatinti reguliuojamus subjektus mažinti su kuru susijusį anglies dioksido kiekį ir tokie subjektai neturėtų gauti nepagrįsto pelno perkeldami vartotojams daugiau su anglies dioksidu susijusių išlaidų, nei patys patiria. Nors visų apyvartinių taršos leidimų pardavimas aukcionuose pagal apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, skirtą pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams, jau riboja tokio nepagrįsto pelno atsiradimą, Komisija turėtų stebėti, kokiu mastu reguliuojami subjektai perkelia su anglies dioksidu susijusias išlaidas, kad būtų išvengta nenumatyto pelno. Kiek tai susiję su IVa skyriumi, Komisija, jei įmanoma, pagal kuro rūšį turėtų kasmet teikti ataskaitas apie vidutinį su anglies dioksidu susijusių išlaidų, kurios buvo perkeltos Sąjungos vartotojams, lygį;

(90)

tikslinga nustatyti priemones, kuriomis būtų pašalinama galima pernelyg didelio kainų didėjimo rizika, kuri, būdama ypač didelė naujų sektorių apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pradžioje, gali sumažinti namų ūkių ir asmenų norą investuoti į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą. Tos priemonės turėtų papildyti rinkos stabilumo rezervo, kuris pradėjo veikti 2019 m., apsaugos priemones. Nors anglies dioksido kainą ir toliau diktuos rinka, apsaugos priemonės bus taikomos pagal automatinį mechanizmą, remiantis taisyklėmis, kuomet apyvartiniai taršos leidimai bus išleidžiami iš rinkos stabilumo rezervo tik jeigu tenkinamos viena ar daugiau konkrečių priemonės taikymo sąlygų, grindžiamų vidutine apyvartinių taršos leidimų kaina. Šis papildomas mechanizmas taip pat bus aktyvaus reagavimo pobūdžio, siekiant sumažinti pernelyg didelį nepastovumą dėl kitų veiksnių, nesusijusių su pagrindinių rinkos sąlygų pokyčiais. Priemones reikėtų pritaikyti prie skirtingų pernelyg didelio kainų padidėjimo lygių, dėl kurių skirsis ir intervencijos laipsnis. Komisija turėtų atidžiai stebėti priemonės taikymo sąlygas ir skubiai priimti priemones, kai tos sąlygos tenkinamos. Tai neturėtų daryti poveikio bet kokioms papildomoms priemonėms, kurias valstybės narės gali priimti, kad pašalintų neigiamą socialinį poveikį;

(91)

siekiant piliečiams suteikti daugiau tikrumo, kad anglies dioksido kaina pirmaisiais naujos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos metais neviršytų 45 EUR, tikslinga įtraukti papildomą kainų stabilumo mechanizmą, pagal kurį apyvartiniai taršos leidimai būtų perduodami iš rinkos stabilumo rezervo, jei anglies dioksido kaina viršytų tą lygį. Iš principo priemonė turėtų būti taikoma vieną kartą per 12 mėnesių laikotarpį. Tačiau ji taip pat turėtų būti taikoma dar kartą per tą patį 12 mėnesių laikotarpį, jei Komisija, padedama Klimato kaitos komiteto, mano, kad kainos raida pateisina kitą leidimų perdavimą. Atsižvelgdama į šio mechanizmo tikslą užtikrinti stabilumą pirmaisiais naujos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos metais, Komisija turėtų įvertinti jo veikimą ir tai, ar jis turėtų būti tęsiamas po 2029 m.;

(92)

kaip papildomas apsaugos mechanizmas, prieš pradedant prekybą pastatų, kelių transporto ir papildomų sektorių apyvartiniais taršos leidimais, turėtų būti galimybė atidėti viršutinės ribos ir pareigos atsisakyti leidimų taikymą, jei didmeninės dujų ar naftos kainos yra išskirtinai didelės, palyginti su ankstesnėmis tendencijomis. Mechanizmas turėtų būti automatinis: pagal jį viršutinės ribos ir leidimų atsisakymo pareigos taikymas turėtų būti atidėtas vieneriems metams, jei tenkinamos konkrečios energijos kainų sąlygos. Referencinės kainos turėtų būti nustatomos remiantis lyginamosiomis sutartimis didmeninėse dujų ir naftos rinkose, kurios yra nedelsiant prieinamos ir aktualiausios galutiniams vartotojams. Reikėtų numatyti atskiras dujų ir naftos kainų sąlygas, nes jų kainų pokyčiai priklauso nuo skirtingų istorinių tendencijų. Siekiant užtikrinti rinkos tikrumą, Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje turėtų pakankamai iš anksto paaiškinti atidėjimo taikymą;

(93)

Komisija turėtų stebėti, kaip vyksta pastatų, kelių transporto ir papildomų sektorių apyvartinių taršos leidimų prekyba, įskaitant kainų konvergencijos laipsnį esamoje ES ATLPS, ir prireikus pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai atlikti peržiūrą siekiant padidinti apyvartinių taršos leidimų prekybos veiksmingumą ir pagerinti jos administravimą bei praktinį taikymą tuose sektoriuose, remiantis įgytomis žiniomis ir didesne kainų konvergencija. Komisija turėtų būti įpareigota pateikti pirmąją ataskaitą šiais klausimais ne vėliau kaip 2028 m. sausio 1 d.;

(94)

siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2003/87/EB 3ga straipsnio 2 dalies, 3gf straipsnio 2 ir 4 dalių, 10b straipsnio 4 dalies, 12 straipsnio 3-d ir 3-c dalių, 14 straipsnio 1 dalies, 30f straipsnio 3 ir 5 dalių ir 30h straipsnio 7 dalies įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Siekiant užtikrinti sinergiją su esama reglamentavimo sistema, suteikiamus įgyvendinimo įgaliojimus pagal tos direktyvos 14 ir 15 straipsnius reikėtų išplėsti, kad būtų aprėpti pastatų, kelių transporto ir papildomi sektoriai. Tais įgyvendinimo įgaliojimais, išskyrus įgyvendinimo įgaliojimus, susijusius su Direktyvos 2003/87/EB 3gf straipsnio 2 dalimi ir 12 straipsnio 3-d ir 3-c dalimis, turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (30);

(95)

kad pasiektų šioje direktyvoje ir kituose Sąjungos teisės aktuose, visų pirma Reglamente (ES) 2021/1119, nustatytus tikslus, Sąjunga ir jos valstybės narės, įgyvendindamos politiką, turėtų naudotis naujausiais moksliniais įrodymais. Todėl, kai Europos mokslinė patariamoji taryba klimato kaitos klausimais teikia mokslines rekomendacijas ir klausimų ataskaitas dėl ES ATLPS, Komisija turėtų atsižvelgti į tokias rekomendacijas ir ataskaitas, visų pirma į poreikį nustatyti papildomą Sąjungos politiką ir priemones siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) 2021/1119 tikslams ir uždaviniams, taip pat papildomą Sąjungos politiką ir priemones, atsižvelgiant į aviacijos ir jūrų transporto pasaulinių rinkos priemonių užmojus ir aplinkosauginį naudingumą;

(96)

siekiant pripažinti ES ATLPS pajamų indėlį į su klimato kaita susijusią pertvarką, turėtų būti įdiegtas ES ATLPS ženklas. Be kitų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti finansavimo iš ES ATLPS matomumą, valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad modernizavimo fondo ir inovacijų fondo lėšomis remiami projektai ir veikla būtų aiškiai pažymėti kaip finansuojami iš ES ATLPS pajamų, pažymint juos atitinkamu ženklu;

(97)

siekiant įgyvendinti Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, remiantis pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas tas reglamentas, turėtų būti nustatytas 2040 m. Sąjungos masto klimato srities tikslas. ES ATLPS turėtų būti persvarstyta siekiant ją suderinti su Sąjungos 2040 m. klimato srities tikslu. Ne vėliau kaip 2026 m. liepos mėn. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl keleto ES ATLPS aspektų ir, jei tikslinga, prie jos pridėti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir poveikio vertinimą. Pagal Reglamentą (ES) 2021/1119 prioritetas turėtų būti teikiamas tiesioginiam išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, kurį reikės papildyti didesnio anglies dioksido kiekio absorbavimu, kad būtų užtikrintas poveikio klimatui neutralumas. Todėl, be kitų aspektų, ne vėliau kaip 2026 m. liepos mėn. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie tai, kaip iš atmosferos pašalintas ir saugiai nuolat saugomas, pavyzdžiui, tiesiogiai surenkant iš oro, išmetamas teršalų kiekis galėtų būti įtrauktas į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, tuo nepakeičiant būtino išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo. Kol anglies dioksido apmokestinimas taikomas ne visuose produkto, kuriame naudojamas surinktas anglies dioksidas, gyvavimo ciklo etapuose, ypač atliekų deginimo etape, pasikliaujant išmetamųjų teršalų apskaita jų išleidimo iš produktų į atmosferą momentu, apskaitomas išmetamas teršalų kiekis būtų per mažas.

Siekiant reguliuoti anglies dioksido surinkimą taip, kad būtų mažinamas grynasis išmetamas teršalų kiekis ir užtikrinama, kad būtų apskaitomas visas išmetamas teršalų kiekis ir kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo, sykiu sukuriant ekonomines paskatas, Komisija ne vėliau kaip 2026 m. liepos mėn. turėtų įvertinti, ar veiksmingai apskaitomas visas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuriam taikoma Direktyva 2003/87/EB, ir ar veiksmingai išvengiama dvigubo skaičiavimo. Visų pirma, ji turėtų įvertinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris laikomas surinktu ir naudojamu produkte kitu nei 12 straipsnio 3b dalyje nurodytu būdu, apskaitą ir atsižvelgti į galutinių grandžių etapus, įskaitant šalinimą ir atliekų deginimą. Komisija taip pat turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl galimybės sumažinti Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai veiklai taikomas 20 MW bendros vardinės šiluminės galios ribas, atsižvelgiant į naudą aplinkai ir administracinę naštą;

(98)

ne vėliau kaip 2026 m. liepos mėn. Komisija taip pat turėtų atlikti vertinimą ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl galimybės įtraukti komunalinių atliekų deginimo įrenginius į ES ATLPS, be kita ko, numatant juos įtraukti nuo 2028 m., ir įvertinti galimą poreikį numatyti pasirinkimo galimybę valstybei narei pasirinkti atsisakyti dalyvauti iki 2030 m. pabaigos, atsižvelgiant į tai, jog svarbu, kad visi sektoriai prisidėtų prie išmetamų teršalų mažinimo. Į ES ATLPS įtraukus komunalinių atliekų deginimo įrenginius būtų prisidedama prie žiedinės ekonomikos, nes būtų skatinamas produktų perdirbimas, pakartotinis naudojimas ir remontas, sykiu prisidedant prie visos ekonomikos dekarbonizacijos. Įtraukus komunalinių atliekų deginimo įrenginius būtų sustiprintos paskatos tvariai tvarkyti atliekas pagal atliekų hierarchiją ir sudarytos vienodos sąlygos regionams, kurie komunalinių atliekų deginimą įtraukė į ES ATLPS taikymo sritį.

Siekiant išvengti atliekų nukreipimo nuo komunalinių atliekų deginimo įrenginių į sąvartynus Sąjungoje, nes dėl to išmetamas metanas, ir siekiant išvengti atliekų eksporto į trečiąsias valstybes, galinčio turėti neigiamą poveikį aplinkai, Komisija savo ataskaitoje turėtų atsižvelgti į galimą atliekų nukreipimą į sąvartynus Sąjungoje ir atliekų eksportą į trečiąsias valstybes. Be to, Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamus kriterijus, pavyzdžiui, poveikį vidaus rinkai, galimus konkurencijos iškraipymus, aplinkosauginį naudingumą, suderinamumą su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB (31) tikslais ir išmetamųjų teršalų kiekio stebėsenos ir apskaičiavimo patikimumą ir tikslumą. Atsižvelgdama į metano išmetimą sąvartynuose ir siekdama išvengti nevienodų sąlygų sudarymo, Komisija, vertindama galimybę įtraukti komunalinių atliekų deginimo įrenginius į ES ATLPS, taip pat turėtų įvertinti galimybę į ES ATLPS įtraukti kitus atliekų tvarkymo procesus, pavyzdžiui, šalinimą sąvartynuose, fermentaciją, kompostavimą ir mechaninį biologinį apdorojimą;

(99)

siekiant priimti ne teisėkūros procedūra priimamus bendrojo pobūdžio aktus, kad būtų papildyti ar iš dalies pakeisti neesminiai teisėkūros procedūra priimto teisės akto elementai, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl aukcionų terminų, administravimo ir kitų aspektų, sąlygiškumo taikymo taisyklių, Inovacijų fondo veikimo taisyklių, taisyklių dėl konkurencinio pasiūlymų teikimo mechanizmo veikimo, susijusio su sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo, reikalavimais, pagal kuriuos laikoma, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra nuolat chemiškai susietos su produktu, ir Direktyvos 2003/87/EB III priede nurodytos veiklos išplėtimu į kitus sektorius. Be to, siekiant užtikrinti sinergiją su esama reglamentavimo sistema, įgaliojimų delegavimą pagal Direktyvos 2003/87/EB dėl aukcionų terminų, administravimo ir kitų aspektų reikėtų išplėsti siekiant aprėpti pastatų, kelių transporto ir papildomus sektorius. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (32) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(100)

nuostatos, susijusios su esama ES ATLPS ir jūrų transporto įtraukimu į jos taikymo sritį, turėtų būti taikomos nuo 2024 m., atsižvelgiant į poreikį imtis skubių klimato srities veiksmų ir užtikrinti, kad visi sektoriai prisidėtų prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ekonomiškai efektyviu būdu. Todėl valstybės narės turėtų į nacionalinę teisę perkelti su tais sektoriais susijusias nuostatas ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Tačiau nuostatų, susijusių su pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams taikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, perkėlimo į nacionalinę teisę terminas turėtų būti 2024 m. birželio 30 d., nes tiems sektoriams taikomos stebėsenos, ataskaitų teikimo, tikrinimo ir leidimų išdavimo taisyklės turėtų būti taikomos nuo 2025 m. sausio 1 d. ir reikia pakankamai laiko tvarkingam įgyvendinimui. Išimties tvarka, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir patikimas ataskaitų teikimas, valstybės narės į nacionalinę teisę turėtų perkelti nuostatas dėl pareigos pateikti tų sektorių ankstesnio laikotarpio išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d., nes ta pareiga susijusi su išmetamųjų teršalų kiekiu 2024 m.. Pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (33) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(101)

gerai veikianti, pertvarkyta ES ATLPS su priemone, skirta rinkos stabilumui užtikrinti, yra viena iš svarbiausių Sąjungos priemonių jos 2030 m. visos ekonomikos grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslui, Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslui ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti ir tikslui po to užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų balansą, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119, taip pat Paryžiaus susitarimo tikslams įgyvendinti. Rinkos stabilumo rezervu siekiama panaikinti apyvartinių taršos leidimų pasiūlos ir paklausos disbalansą rinkoje. Sprendimo (ES) 2015/1814 3 straipsnyje numatyta, kad rezervas turi būti peržiūrimas kas trejus metus nuo jo veikimo pradžios ir atliekant kiekvieną peržiūrą visų pirma apsvarstomas procentinis dydis, pagal kurį nustatomas apyvartinių taršos leidimų, perkeltinų į rinkos stabilumo rezervą, skaičius, riba, taikoma bendram apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiui, pagal kurią nustatoma į rezervą perkeltina apyvartinių taršos leidimų dalis, ir apyvartinių taršos leidimų, kurie turi būti perduoti iš rezervo, skaičius. Dabartinė riba, kuria remiantis apyvartiniai taršos leidimai perkeliami į rinkos stabilumo rezervą, buvo nustatyta 2018 m., paskutinį kartą peržiūrėjus ES ATLPS, o šia direktyva padidinamas linijinis mažinimo koeficientas. Todėl, reguliariai peržiūrėdama rinkos stabilumo rezervo veikimą, Komisija taip pat turėtų įvertinti, ar tą ribą reikia koreguoti pagal Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnyje nurodytą linijinį koeficientą;

(102)

atsižvelgiant į poreikį duoti patikimesnį investavimo signalą, kad ekonomiškai efektyviu būdu būtų mažinamas išmetamas teršalų kiekis, ir siekiant sustiprinti ES ATLPS, reikėtų iš dalies pakeisti Sprendimą (ES) 2015/1814, kad būtų padidinta procentinė norma, taikoma nustatant kasmet į rinkos stabilumo rezervą perkeltinų apyvartinių taršos leidimų skaičių. Be to, esant mažesniems bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus lygiams, perkeliama dalis turėtų būti lygi bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus ir ribos, kuria remiantis nustatoma perkeliama apyvartinių taršos leidimų dalis, skirtumui. Taip būtų išvengta didelės neapibrėžties dėl aukcionuose parduotinų leidimų kiekio, kai bendras apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius yra arti ribos, ir kartu užtikrinta, kad perteklius patektų į to kiekio intervalą, kuriam esant laikoma, kad anglies dioksido rinkos veikimas yra subalansuotas;

(103)

be to, siekiant užtikrinti, kad rinkos stabilumo rezerve liekantis apyvartinių taršos leidimų skaičius po pripažinimo negaliojančiais būtų nuspėjamas, apyvartinių taršos leidimų pripažinimas negaliojančiais rezerve nebeturėtų priklausyti nuo ankstesnių metų aukcionuose parduotų leidimų kiekio. Todėl nustatytinas rezerve esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius turėtų būti 400 mln. apyvartinių taršos leidimų – tai atitinka apatinę bendram apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiui taikomą vertės ribą;

(104)

iš prie šios direktyvos pasiūlymo pateikto poveikio vertinimo analizės taip pat matyti, kad grynoji paklausa aviacijos sektoriuje turėtų būti įtraukiama į bendrą apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičių. Be to, kadangi aviacijos apyvartiniai taršos leidimai gali būti naudojami taip pat, kaip bendrieji apyvartiniai taršos leidimai, įtraukus aviaciją į rezervą jis taptų tikslesne ir atitinkamai geresne priemone užtikrinti rinkos stabilumą. Apskaičiuojant bendrą apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičių reikėtų įtraukti aviacijos sektoriuje išmetamą teršalų kiekį ir apyvartinius taršos leidimus, suteiktus aviacijos sektoriui nuo kitų metų po šios direktyvos įsigaliojimo;

(105)

siekiant paaiškinti bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus apskaičiavimą, Sprendime (ES) 2015/1814 reikėtų nurodyti, kad į apyvartinių taršos leidimų pasiūlą įtraukiami tik apyvartiniai taršos leidimai, kurie buvo išleisti ir nebuvo perkelti į rinkos stabilumo rezervą. Be to, pagal formulę rinkos stabilumo rezerve esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus nebereikėtų atimti iš apyvartinių taršos leidimų pasiūlos. Toks pakeitimas neturėtų reikšmingo poveikio bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus apskaičiavimo rezultatui, įskaitant ankstesnius bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus skaičiavimus arba rezervą;

(106)

siekiant sumažinti pasiūlos ir paklausos disbalanso riziką, siejamą su apyvartinių taršos leidimų prekybos pradžia pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose, taip pat užtikrinti, kad ji būtų atsparesnė rinkos sukrėtimams, šiems sektoriams turėtų būti taikoms taisyklėmis grindžiamas rinkos stabilumo rezervo mechanizmas. Kad rezervas tinkamai veiktų nuo pat sistemos veikimo pradžios, į jį pačioje pradžioje reikėtų perkelti 600 mln. apyvartinių taršos leidimų, kad pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose vyktų apyvartinių taršos leidimų prekyba. Pirminėms apatinei ir viršutinei riboms, lemiančioms apyvartinių taršos leidimų perkėlimą į rezervą arba iš jo, turėtų būti taikoma bendroji peržiūros nuostata. Kiti elementai, kaip antai bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus arba iš rezervo ar į jį perkeltų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus paskelbimas, turėtų atitikti kituose sektoriuose galiojančias rezervo taisykles;

(107)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. skatinti ekonomiškai efektyviai ir veiksmingai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, proporcingai visos ekonomikos grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo iki 2030 m. tikslui taikant išplėstą ir iš dalies pakeistą Sąjungos masto rinkos mechanizmą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(108)

todėl Direktyvą 2003/87/EB ir Sprendimą (ES) 2015/1814 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,