KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2023/965

2023 m. gegužės 12 d.

dėl maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų suvartojimo stebėsenos metodikos

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1333/2008 (1) nustatytos maisto priedų suvartojimo stebėsenos nuostatos. Pagal to reglamento 27 straipsnį valstybės narės turi išlaikyti Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedo B dalyje išvardytų maisto priedų vartojimo ir naudojimo stebėsenos sistemas, taikydamos rizika grindžiamą metodą, ir tinkamu dažnumu pranešti savo išvadas Komisijai ir Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba). Šiuo tikslu Komisija turėjo patvirtinti bendrą metodiką, pagal kurią valstybės narės rinktų informaciją apie su maistu suvartojamą maisto priedų kiekį Sąjungoje;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1334/2008 (2) nustatytos maisto kvapiųjų medžiagų suvartojimo stebėsenos nuostatos. Pagal to reglamento 20 straipsnį valstybės narės, taikydamos rizika grindžiamą metodą, turi sukurti į Sąjungos sąrašą įtrauktų kvapiųjų medžiagų vartojimo ir naudojimo bei Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 III priede išvardytų medžiagų vartojimo stebėsenos sistemas ir tinkamu dažnumu pranešti savo išvadas Komisijai ir Tarnybai. Šiuo tikslu Komisija turėjo patvirtinti bendrą metodiką, pagal kurią valstybės narės rinktų informaciją apie su maistu suvartojamą maisto kvapiųjų medžiagų kiekį Sąjungoje;

(3)

nors bendra metodika yra būtina siekiant užtikrinti, kad būtų galima palyginti skirtingų valstybių narių apskaičiuotą maisto priedų ir maisto kvapiųjų medžiagų suvartojimą ir kad surinkti duomenys galėtų būti naudojami suvartojimui Sąjungos lygmeniu apskaičiuoti, parengti tą bendrą metodiką trukdo ribotos galimybės taikyti analizės metodus, analizės standartus ir informacijos apie maisto kvapiųjų medžiagų naudojimą trūkumas;

(4)

tačiau 2010 m. birželio 23 d. (3) ir 2022 m. gruodžio 23 d. (4) Tarnyba pateikė maisto kvapiųjų medžiagų suvartojamo su maistu kiekio apskaičiavimo gaires. Dėl maisto priedų 2012 m. liepos 18 d. Tarnyba pateikė su maistu suvartojamo kiekio apskaičiavimo gaires (5) ir tuo pat metu pradėjo taikyti maisto priedų ekspozicijos vertinimo priemonę, t. y. maisto priedų suvartojimo modelį (FAIM). 2017 m. spalio 17 d. Tarnyba paskelbė pareiškimą dėl metodo, taikomo atliekant patobulintą ekspozicijos vertinimą, kuris yra pakartotinai vertinamų maisto priedų saugos vertinimo dalis (6). Remdamasi tomis gairėmis ir siekdama įgyti patirties, įveikti kai kuriuos sunkumus, su kuriais susidurta, ir palengvinti bendros metodikos priėmimą ateityje Komisija rekomenduoja valstybėms narėms taikyti šioje rekomendacijoje pateiktą metodiką;

(5)

atsižvelgiant į didelį maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų, kurių gali būti įvairiuose rinkoje esančiuose maisto produktuose, skaičių ir atitinkamai į didelį galimų maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų derinių su maisto produktų kategorijų skaičių, tikslinga, kad valstybės narės maisto priedus ir kvapiąsias medžiagas suskirstytų į kategorijas ir suteiktų jiems prioritetą, atsižvelgdamos į su jais susijusią riziką. Siekiant užtikrinti objektyvų prioritetų nustatymą, rizika turėtų būti vertinama daugiausia remiantis naujausio Tarnybos arba Maisto produktų mokslinio komiteto atlikto rizikos vertinimo rezultatais, kitais požymiais, kad maisto priedas ar kvapioji medžiaga turi būti stebimi atidžiau, pvz., priemaišų buvimu maisto prieduose, arba nuorodomis, kad saugos vertinimui naudotas su maistu suvartojamo kiekio įvertis yra pasenęs arba nepakankamas. Tačiau valstybės narės neturėtų skirstyti į kategorijas tų maisto kvapiųjų medžiagų ir teikti prioritetą toms, dėl kurių Komisija ketina prašyti informacijos iš gamintojų ir naudotojų arba kurių stebėsena, remiantis Tarnybos atlikto paskutinio vertinimo rezultatais, neatrodo būtina. Be to, siekdamos užtikrinti lankstumą, valstybės narės gali koreguoti prioritetus atsižvelgdamos į kitus veiksnius;

(6)	siekiant užtikrinti, kad valstybės narės, Komisija ir Tarnyba galėtų susipažinti su informacija, valstybės narės turėtų nurodyti daugiamečiame stebėsenos plane nustatytus prioritetus ir nuolat atnaujinti daugiametį stebėsenos planą;

(7)

kadangi remiantis surinktais duomenimis turėtų būti galima apskaičiuoti maisto priedo ir kvapiųjų medžiagų suvartojimą, nepakanka surinkti tik duomenis apie buvimą, o valstybės narės turėtų rinkti bent vieno tipo duomenis apie esamą kiekį. Tačiau duomenys apie buvimą taip pat gali būti renkami, nes jais remiantis galima nustatyti, ar maisto priedas arba kvapioji medžiaga yra naudojami konkrečiame maisto produkte;

(8)

siekiant užtikrinti, kad surinkti duomenys parodytų maisto priedo ar kvapiosios medžiagos naudojimą valstybės narės rinkoje esančiuose maisto produktuose, ir apskaičiuojant tų maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų suvartojimą, valstybės narės turėtų nuspręsti dėl maisto produktų, kuriuose maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų buvimas arba esamas jų kiekis turi būti stebimas pagal kriterijus, kuriais atsižvelgiama į santykinę maisto produktų ar prekių ženklų įtaką su maistu suvartojamam kiekiui. Be to, kadangi tam tikrų medžiagų, pvz., askorbo rūgšties, gali būti maisto produktuose dėl to, kad jų ten yra natūraliai, jų gali būti pridėta kaip maistinių medžiagų arba jų gali būti pridėta kaip maisto priedų ar kvapiųjų medžiagų, valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į maisto produktus, kurie padidina su maistu suvartojamą medžiagos, gaunamos iš kitų šaltinių nei maisto priedas ar kvapioji medžiaga, kiekį, kad būtų galima apskaičiuoti su maistu suvartojamą kiekį, gautą iš kitų šaltinių nei maisto priedas ar kvapioji medžiaga, ir apskaičiuoti bendrą atitinkamos medžiagos ekspoziciją;

(9)

kad galėtų gauti išsamesnę informaciją apie padėtį, valstybės narės stebėsenos duomenis gali papildyti duomenimis, gautais vykdant oficialios kontrolės užduotis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 (7), kurie yra reprezentatyvūs maisto priedų ar kvapiųjų medžiagų naudojimo rinkai teikiamuose maisto produktuose požiūriu;

(10)	kad gautų patikimus rezultatus, valstybės narės turėtų naudoti Reglamento (ES) 2017/625 34 straipsnyje, kuriame pateikiamas laboratorinių tyrimų metodų sąrašas, nurodytus analizės metodus;

(11)

atsižvelgiant į maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų, maisto produktų, kuriuose jie naudojami, įvairovę ir jų naudojimo sąlygas, valstybių narių įgytą patirtį ir žinias galima palyginti ir įvertinti tik tuo atveju, jei jie buvo gauti naudojant tuos pačius maisto priedus ir kvapiąsias medžiagas. Todėl valstybės narės turėtų ne tik pradėti teikti prioritetus maisto priedams ir kvapiosioms medžiagoms ir informuoti kitas valstybes nares, Komisiją ir Tarnybą, bet pirmiausia turėtų susitarti stebėti bent jau ribotą bendrą maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų sąrašą,

REKOMENDUOJA:

(1)

Šioje rekomendacijoje vartojamų terminų apibrėžtys:

maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų suvartojimo stebėsena – duomenų apie maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų buvimą ir naudojimo maisto produktuose dažnumą rinkimas, siekiant įvertinti šalyje su maistu suvartojamą maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų kiekį ir patikrinti naudojimo dažnumo duomenis ir su maistu suvartojamą kiekį, apskaičiuotą Tarnybai arba Maisto produktų moksliniam komitetui atliekant naujausią ekspozicijos vertinimą;

b)	duomenys apie buvimą – duomenys apie tai, ar konkretaus maisto priedo ar kvapiosios medžiagos yra arba nėra maisto produkte;

c)	duomenys apie esamą kiekį – maisto priedo arba kvapiosios medžiagos koncentracija maisto produkte (išreikšta atitinkamai mg/l arba mg/kg), įskaitant faktinį naudojamą kiekį ir analitinius duomenis;

d)	faktinis naudojamas kiekis – verslo subjekto nurodyta maisto priedo arba maisto kvapiosios medžiagos, kurie turi būti dedami į maistą, koncentracija;

e)	analitiniai duomenys – maisto priedo arba kvapiosios medžiagos koncentracija, apskaičiuota maisto produkte;

atskaitos dozė – dozė, apskaičiuota remiantis eksperimentiniais duomenimis, naudojama atliekant rizikos vertinimą siekiant nustatyti saugų kiekį (pvz., leidžiamąją paros normą) arba ištirti saugos problemas apskaičiuojant ekspozicijos ribą tuo atveju, kai nustatyti saugų kiekį netikslinga arba remiantis turimais duomenimis tokio kiekio nustatyti neįmanoma;

g)	leidžiamoji paros norma – kūno svoriui apskaičiuotas didžiausias medžiagos kiekis maiste, kurį kasdien per visą gyvenimą be pastebimo pavojaus sveikatai gali suvartoti (sub)populiaciją sudarantys asmenys (8).

(2)	Valstybės narės turėtų skirstyti maisto priedus ir kvapiąsias medžiagas į kategorijas atitinkamai pagal priedo A ir C dalis. Tačiau maisto priedai, kurie dar kartą vertinami arba kurių atžvilgiu atliekami veiksmai po pakartotinio vertinimo, neturėtų būti stebimi.

(3)

Valstybės narės turėtų priskirti prioritetą kiekvienam maisto priedui ir kvapiajai medžiagai pagal priedo B ir D dalis.

Valstybės narės gali atsižvelgti į kitus teisėtus veiksnius, pavyzdžiui, į dvejopą naudojimo kaip maisto priedo ir maisto kvapiosios medžiagos paskirtį, analizės metodų ir standartų prieinamumą, visuomenės susirūpinimą, ypač didelį arba mažą konkretaus maisto priedo ar maisto kvapiosios medžiagos naudojimą jų teritorijoje, dažną konkrečių gyventojų grupių vartojimą arba informacijos apie maisto produktus, kuriuose galėjo būti naudojama kvapioji medžiaga, trūkumą.

(4)

Valstybės narės iki 2025 m. rugsėjo 30 d. turėtų:

a)	suskirstyti maisto priedus į kategorijas ir nustatyti jų prioritetus;

suskirstyti į kategorijas (ir nustatyti prioritetus):

—	priedo C dalyje apibrėžtas 1, 2 ir 4 grupėms priklausančias maisto kvapiąsias medžiagas;

—	priedo C dalyje apibrėžtas 3 grupės medžiagas, kurių atskaitos dozė ir suvartojimo įvertinimas yra nustatyti.

Nuo 2026 m. valstybės narės turėtų kasmet atnaujinti suskirstymą į kategorijas ir prioritetų nustatymą, atsižvelgdamos į ankstesnių metų stebėsenos rezultatus ir Tarnybos paskelbtus naujus rizikos vertinimus.

(5)

Valstybės narės turėtų parengti daugiametį stebėsenos planą, kuriame atsispindėtų prioritetų nustatymo rezultatai. Šis daugiametis stebėsenos planas turėtų apimti bent trejus metus ir jame turėtų būti išvardyti maisto priedai ir kvapiosios medžiagos, kurių stebėsena turi būti vykdoma kiekvienais metais. Jis turėtų būti kasmet atnaujinamas, atsižvelgiant į atnaujintą suskirstymą į kategorijas ir prioritetų nustatymą.

(6)

Valstybės narės turėtų rinkti bent vienos iš šių rūšių duomenis:

a)	faktinį naudojamą maisto priedų kiekį nacionaliniu lygmeniu;

b)	analitinius duomenis.

Valstybės narės taip pat gali rinkti duomenis apie buvimą.

(7)

Valstybės narės turėtų nuspręsti dėl maisto produktų, kuriuose turi būti stebimas esamas maisto priedo ar kvapiosios medžiagos kiekis, atsižvelgdamos į šiuos aspektus:

a)	maisto produktų kategorijas, kurioms priskirtuose produktuose galima tikėtis rasti maisto priedą ar kvapiąją medžiagą;

b)	maisto produktų kategorijas, kurios, kaip manoma, labai prisideda prie visų gyventojų arba konkrečių amžiaus grupių suvartojamo maisto priedo ir kvapiosios medžiagos kiekio;

c)	pagrindinius suvartotų produktų prekių ženklus;

d)	maisto produktus, kurie gali padidinti su maistu suvartojamą medžiagos, gaunamos iš kitų šaltinių nei maisto priedai ar maisto kvapiosios medžiagos, kiekį.

(8)

Kad galėtų gauti išsamesnę informaciją, valstybės narės stebėsenos duomenis gali papildyti duomenimis, gautais vykdant oficialios kontrolės užduotis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625, kurie yra reprezentatyvūs maisto priedų ar kvapiųjų medžiagų naudojimo rinkai teikiamuose maisto produktuose požiūriu. Naudodamos duomenis, gautus vykdant oficialios kontrolės užduotis, valstybės narės turėtų naudoti tik planuotos kontrolės programos duomenis ir neturėtų naudoti vėliau įvykusių incidentų duomenų.

(9)

Valstybės narės turėtų vykdyti maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų stebėseną taikydamos tinkamus analizės metodus, kurie, kaip įrodyta, duoda patikimų rezultatų. Taikomi laboratorinių tyrimų metodai turėtų atitikti Reglamento (ES) 2017/625 34 straipsnį. Kaip būtiniausią maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų vartojimo stebėsenos reikalavimą valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę taikyti metodą, patvirtintą tarplaboratoriniu arba tarplaboratoriniu metodo tinkamumo patvirtinimo tyrimu pagal tarptautiniu mastu pripažintus mokslinius protokolus.

(10)

Jei neįmanoma ištirti maisto kvapiosios medžiagos galutiniame maisto produkte, valstybės narės turėtų tirti receptūrą, preparatus ar tarpinius produktus. Tačiau valstybės narės turėtų apskaičiuoti atitinkamą maisto kvapiosios medžiagos koncentraciją galutiniame maisto produkte, kad būtų galima apskaičiuoti su maistu suvartojamą maisto kvapiosios medžiagos kiekį.

(11)

Valstybės narės turėtų kasmet teikti surinktus duomenis Tarnybai kartu su Tarnybos nurodyta informacija Tarnybos nustatyta elektronine forma.

Valstybės narės turėtų kasmet pranešti Tarnybai ir Komisijai apie:

a)	prioritetų nustatymo rezultatus;

b)	daugiametį stebėsenos planą;

c)	taikytą metodiką, visų pirma, kai tinkama, kaip buvo gauti duomenys apie faktinį naudojamą kiekį ir buvimą ir ar stebėsenos duomenims papildyti buvo naudojami oficialios kontrolės užduočių metu gauti duomenys;

d)	ar buvo nustatytos neleistinos naudojimo paskirtys.

(12)

Valstybės narės turėtų organizuoti bandomąjį etapą ir šiuo tikslu:

a)	iki 2023 m. balandžio mėn. pasiūlyti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai penkių maisto priedų ir penkių kvapiųjų medžiagų sąrašą;

b)	susitarti dėl penkių maisto priedų ir penkių kvapiųjų medžiagų sąrašo;

c)	2024 m. rinkti duomenis apie tris maisto priedus ir dvi maisto kvapiąsias medžiagas, įtrauktas į sutartą sąrašą, ir iki 2025 m. birželio 30 d. pateikti Tarnybai surinktus duomenis;

d)	2025 m. rinkti duomenis apie du maisto priedus ir tris maisto kvapiąsias medžiagas, įtrauktas į sutartą sąrašą, ir iki 2026 m. birželio mėn. pateikti Tarnybai surinktus duomenis.

Priimta Briuselyje 2023 m. gegužės 12 d.

Komisijos vardu

Stella KYRIAKIDES

Komisijos narė

(1) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16).

(2) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, reglamentus (EB) Nr. 2232/96 ir (EB) Nr. 110/2008 bei Direktyvą 2000/13/EB (OL L 354, 2008 12 31, p. 34).

(3) EFSA Journal 2010; 8(6):1623.

(4) EFSA Journal 2022;20(12):7673.

(5) EFSA Journal 2012;10(7):2760.

(6) EFSA Journal 2017;15(10):5042.

(7) 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).

(8) Maisto priedų ir į maistą dedamų maistinių medžiagų specialistų grupė (ANS); Guidance for submission for food additive evaluations. EFSA Journal 2012;10(7):2760. [53 pp.] doi:10.2903/j.efsa.2012.2760.

PRIEDAS

Rizika grindžiamas maisto priedų ir maisto kvapiųjų medžiagų skirstymas į kategorijas ir prioritetų nustatymas

A dalis. Maisto priedų skirstymas į kategorijas

Maisto priedai turėtų būti suskirstyti į tris kategorijų grupes:

1. 1 grupė. Maisto priedai, kurių leidžiamoji paros norma nėra nustatyta arba dėl kurių Tarnyba ar Maisto produktų mokslinis komitetas naujausiame rizikos vertinime padarė išvadą, kad kiekybinės leidžiamos paros normos nustatyti nebūtina

1a.	maisto priedai, kurie nekelia susirūpinimo;

1b.	maisto priedai, kurių nereikia atidžiai prižiūrėti dėl priemaišų ar dėl kitos priežasties.

2. 2 grupė. Maisto priedai, kurių naujausiame rizikos vertinime Tarnyba ar Maisto produktų mokslinis komitetas nustatė leidžiamas kiekybines paros normas

2 a.

Maisto priedai, kurių sauga nekelia susirūpinimo, kaip nustatyta naujausiame rizikos vertinime remiantis didžiausiais leidžiamais kiekiais, arba maisto priedai, kurių naujausiame rizikos vertinime Tarnyba apskaičiavo patikslintus suvartojamo kiekio įverčius, neviršijančius 50 % leidžiamos bet kurios amžiaus grupės paros normos.

2b.	Maisto priedai, kurių naujausiame rizikos vertinime Tarnyba apskaičiavo patikslintus suvartojamo kiekio įverčius, neviršijančius 50 % leidžiamos bent vienos amžiaus grupės paros normos.

2c.	Maisto priedai, neįtraukti į 2a arba 2b grupes, kuriuos reikia atidžiai prižiūrėti dėl priemaišų ar dėl kitos priežasties.

3. 3 grupė. Maisto priedai, dėl kurių Tarnyba padarė išvadą, kad, nepaisant trūkstamų duomenų, kad būtų galima nustatyti kiekybinę leidžiamą paros normą, jie nekelia susirūpinimo dėl saugos

3 a.	Maisto priedai, dėl kurių Tarnyba nurodė, kad, nepaisant trūkstamų duomenų, kad būtų galima nustatyti kiekybinę leidžiamą paros normą, jų naudojimo paskirtys ir kiekiai, apie kuriuos pranešta, saugos problemų nekelia ir nereikia taikyti atidesnės priežiūros.

3b.	Maisto priedai, dėl kurių Tarnyba nurodė, kad, nepaisant trūkstamų duomenų, kad būtų galima nustatyti kiekybinę leidžiamą paros normą, jų naudojimo paskirtys ir kiekiai, apie kuriuos pranešta, saugos problemų nekelia, bet reikia taikyti atidesnę priežiūrą dėl priemaišų ar kitos priežasties.

B DALIS. Maisto priedų prioritetų nustatymas

Maisto priedai turėtų būti suskirstyti į tris prioritetines grupes:

1. Didelės svarbos prioritetas.

2b grupės maisto priedai, kurių, kaip nustatyta naujausiame rizikos vertinime, su maistu suvartojamo kiekio įvertis yra pasenęs arba nepakankamas.

2. Vidutinės svarbos prioritetas

2.1.	2b grupės maisto priedai, kuriems nėra priskirtas didelės svarbos prioritetas.

2.2.	2a grupės maisto priedai, kurių, kaip nustatyta naujausiame rizikos vertinime, su maistu suvartojamo kiekio įvertis yra pasenęs arba nepakankamas.

2.3.	3a grupės maisto priedai, kurių, kaip nustatyta naujausiame rizikos vertinime, su maistu suvartojamo kiekio įvertis yra pasenęs arba nepakankamas.

2.4.	2c grupės maisto priedai

2.5.	3b grupės maisto priedai

2.6.	1b grupės maisto priedai

3. Nedidelės svarbos prioritetas

3.1.	1a grupės maisto priedai

3.2.	2b grupės maisto priedai, kuriems nėra priskirtas vidutinės svarbos prioritetas

3.3.	3a grupės maisto priedai, kuriems nėra priskirtas vidutinės svarbos prioritetas

C DALIS. Maisto kvapiųjų medžiagų skirstymas į kategorijas

Maisto kvapiosios medžiagos turėtų būti suskirstytos į keturias kategorijų grupes:

1 grupė. Nepageidaujamos medžiagos, įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 III priedą.

2 grupė. Kvapiosios rūkymo medžiagos, kurias leista naudoti Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1321/2013 (1).

3 grupė. Maisto kvapiosios medžiagos, kurias leidžiama naudoti su apribojimais arba be jų pagal Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 I priedą ir kurių modifikuota teorinė pridedama didžiausia leidžiama paros norma (mTAMDI), kaip apskaičiuota Tarnybos naujausiame rizikos vertinime, viršija Tarnybos nustatytą toksiškumo slenkstį (2).

4 grupė. Nepriklausančios 1–3 grupėms maisto kvapiosios medžiagos ir aromatinių savybių turinčios maisto sudedamosios dalys.

D DALIS. Maisto kvapiųjų medžiagų prioritetų nustatymas

Maisto kvapiosios medžiagos turėtų būti suskirstytos į tris prioritetines grupes.

1. Didelės svarbos prioritetas.

1.1.

3 grupei priklausančios maisto kvapiosios medžiagos, dėl kurių laikomasi visų šių sąlygų:

a)	nustatyta atskaitos dozė ir atliktas suvartojimo įvertinimas;

b)	jų, kaip nustatyta naujausiame rizikos vertinime, su maistu suvartojamo kiekio įvertis yra pasenęs arba nepakankamas;

c)	padvigubinus suvartojamą kiekį kiltų sveikatos problemų.

1.2.	1 grupei priklausančios nepageidaujamos medžiagos.

1.3.	Maisto kvapiosios medžiagos, kurių gali būti kvapiuosiuose preparatuose ir kurios išbrauktos iš Sąjungos kvapiųjų medžiagų sąrašo dėl saugos problemų.

2. Vidutinės svarbos prioritetas

2.1.	3 grupei priklausančios maisto kvapiosios medžiagos, kurių atskaitos dozė nenustatyta. Šioje grupėje medžiagos, kurios viršija toksiškumo slenkstį, turėtų būti stebimos pirmiausia.

2.2.	2 grupei priklausančios medžiagos (kvapiosios rūkymo medžiagos).

3. Nedidelės svarbos prioritetas

3.1.	3 grupei priklausančios maisto kvapiosios medžiagos, kurioms nėra priskirtas didelės ar vidutinės svarbos prioritetas.

3.2.	4 grupei priklausančios maisto kvapiosios medžiagos ir aromatinių savybių turinčios maisto sudedamosios dalys, kurioms nėra priskirtas didelės svarbos prioritetas.

(1) 2013 m. gruodžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1321/2013 dėl Sąjungos leidžiamų kvapiųjų rūkymo pirminių produktų, skirtų naudoti maisto produktuose arba maisto produktų paviršiuje ir (arba) pagamintoms kvapiosioms rūkymo medžiagoms gaminti, sąrašo sudarymo (OL L 333, 2013 12 12, p. 54).

(2) Remiantis išsamiais paskelbtais toksikologiniais duomenimis, nustatytos panašios cheminės struktūros medžiagų toksiškumo slenkstinės vertės ir toksiškumo tikimybė. Nustatytos trys plačios nedidelio, vidutinio ir didelio toksiškumo kategorijos (EFSA Journal 2019;17(6):5708).