(1)

2022 m. liepos mėn. Komisija kartu su valstybėmis narėmis nustatė, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) yra viena iš trijų svarbiausių prioritetinių grėsmių sveikatai (1). Apskaičiuota, kad kasmet ES ir EEE daugiau kaip 35 000 žmonių miršta dėl infekcijos, kurią sukelia antibiotikams atsparios bakterijos (2). AAM poveikis sveikatai panašus į bendrą gripo, tuberkuliozės ir ŽIV / AIDS poveikį. Apskritai iš naujausių duomenų (3) matyti, kad beveik visų bakterijų ir antibiotikų, kuriems jos atsparios, derinių sukeltų infekcijų ir joms priskiriamų mirčių skaičius, ypač sveikatos priežiūros įstaigose, sparčiai didėja. Apskaičiuota, kad apie 70 proc. infekcijų, kurias sukėlė antibiotikams atsparios bakterijos, buvo su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos. Be to, bėgant metams fungicidams atsparių grybų poveikis sveikatai tapo dar akivaizdesnis;

(2)

AAM daro didelį poveikį žmonių sveikatai ir turi didelių ekonominių pasekmių sveikatos priežiūros sistemoms. Dėl AAM mažėja gebėjimas užkirsti kelią infekcinėms ligoms ir jas gydyti, todėl jis kelia grėsmę, inter alia, gebėjimui atlikti operacijas, gydyti pacientus, kurių imunitetas susilpnėjęs, transplantuoti organus ir gydyti vėžį. Dėl to ES ir EEE šalių sveikatos priežiūros sistemos patiria didelių išlaidų (4). AAM taip pat kelia grėsmę maisto saugai ir apsirūpinimo maistu saugumui, nes daro poveikį gyvūnų sveikatai ir gamybos sistemoms;

(3)

AAM yra bendros sveikatos klausimas, t. y. jis apima žmonių sveikatą, gyvūnų sveikatą, augalų sveikatą ir aplinką ir yra daugialypė tarpvalstybinio pobūdžio grėsmė sveikatai, kurios negalima įveikti viename sektoriuje atskirai arba atskirose šalyse. Kovojant su AAM reikia aukšto lygio sektorių ir šalių bendradarbiavimo, be kita ko, pasauliniu lygmeniu;

(4)

2017 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su AAM veiksmų planas“ (toliau – 2017 m. kovos su AAM veiksmų planas) (5) išdėstyta daugiau kaip 70 veiksmų, apimančių žmonių sveikatą, gyvūnų sveikatą ir aplinką, kurių pažanga buvo reguliariai stebima (6). Tačiau reikia imtis tolesnių veiksmų, visų pirma žmonių sveikatos ir aplinkos srityse, todėl Komisija ir valstybės narės, pavyzdžiui, šioje rekomendacijoje, turi skirti daugiau dėmesio šioms sritims. Šiuo atžvilgiu 2019 m. birželio 14 d. Tarybos išvadomis dėl tolesnių veiksmų siekiant, kad ES taptų geriausios praktikos regionu kovojant su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (7), ir 2021 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadomis dėl Europos sveikatos sąjungos stiprinimo (8) prisidedama prie kovos su AAM.

(5)

pagal programą „ES – sveikatos labui“ (9) daug investuojama į kovą su AAM, visų pirma skiriant tiesiogines dotacijas valstybių narių valdžios institucijoms AAM priemonėms įgyvendinti, be kita ko, padedant valstybėms narėms įgyvendinti bendros sveikatos koncepcija grindžiamus nacionalinius kovos su AAM veiksmų planus, vykdant infekcijų prevenciją ir kontroliuojant tiek su sveikatos priežiūra susijusias infekcijas, tiek ir nesusijusias, taip pat antimikrobinio gydymo priežiūros strategijas. Tai turėtų padėti vykdyti su šia Tarybos rekomendacija susijusią tolesnę veiklą visose valstybėse narėse. Pagal programą „Europos horizontas“ (10) bus remiami mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmai ir Bendros sveikatos koncepcija grindžiama kovos su AAM partnerystė (11), o Europos investicijų banko (12) finansavimas ir parama pagal techninės paramos priemonę (13) galėtų suteikti papildomą paramą šiai Tarybos rekomendacijai įgyvendinti;

(6)

bendros sveikatos koncepcija grindžiami nacionaliniai kovos su AAM veiksmų planai yra labai svarbūs koordinuotam atsakui į AAM visuose sektoriuose. 2016 m. Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimo politinėje deklaracijoje dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (14) valstybės narės įsipareigojo dirbti nacionaliniu, regionų ir pasauliniu lygmenimis, kad pagal Pasaulio sveikatos asamblėjos rezoliuciją Nr. 68.7 būtų parengti daugiasektoriai veiksmų planai, laikantis bendros sveikatos koncepcijos ir Pasaulinio kovos su AAM veiksmų plano (15). 2016 m. birželio 17 d. Tarybos išvadose (16) valstybės narės raginamos iki 2017 m. vidurio parengti nacionalinį kovos su AAM veiksmų planą, grindžiamą bendros sveikatos koncepcija ir atitinkantį PSO pasaulinio kovos su AAM veiksmų plano tikslus;

(7)

savo 2022 m. spalio 18 d. apžvalginėje ataskaitoje (17) Komisija nustatė, kad, nors nacionaliniai veiksmų planai buvo parengti visose valstybėse narėse ir dauguma jų bent iš dalies buvo grindžiami bendros sveikatos koncepcija, šių veiksmų planų turinys ir išsamumas labai skyrėsi. Ji taip pat padarė išvadą, kad daugelis valstybių narių turėtų dėti daugiau pastangų vadovaudamosi bendros sveikatos koncepcija, visų pirma dėl su aplinka susijusių priemonių, kurių dažnai trūksta arba kurios nėra gerai išvystytos. Galiausiai pagrindiniai komponentai, pavyzdžiui, veiklos, stebėsenos ir vertinimo dalys, iš esmės nebuvo gerai išplėtoti pačiuose nacionaliniuose veiksmų planuose ir nebuvo pateikti susijusiuose dokumentuose. Be to, nacionaliniuose veiksmų planuose iš esmės nebuvo informacijos apie biudžeto sudarymą. Šie klausimai kelia susirūpinimą dėl tvaraus nacionalinių veiksmų planų įgyvendinimo ir priemonių valstybėse narėse, taikomų siekiant užtikrinti, kad jų strateginiai tikslai būtų veiksmingai pasiekti. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jos turėtų nacionalinį veiksmų planą, grindžiamą bendros sveikatos koncepcija, tinkama struktūra, stebėsena ir ištekliais;

(8)

siekiant įvertinti AAM plitimą, remti apdairų antimikrobinių medžiagų naudojimą ir pagrįsti infekcijų prevencijos ir kontrolės priemones, labai svarbu vykdyti griežtą AAM ir antimikrobinių medžiagų vartojimo (AMV) priežiūrą ir stebėseną, be kita ko, sekti tendencijas, visais žmonių sveikatos, taip pat veterinarijos, augalų ir aplinkos sektorių lygmenimis;

(9)

siekiant užkirsti kelią atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymuisi ir plitimui, labai svarbu turėti siauro spektro antibiotikų. Todėl valstybės narės galėtų imtis specialių priemonių tiekimo problemoms žmonių sveikatos ir veterinarijos srityse spręsti;

(10)

valstybės narės turi rinkti aktualius ir palyginamus duomenis apie antimikrobinių veterinarinių vaistų pardavimo apimtį ir antimikrobinių vaistų naudojimą pagal gyvūnų rūšis (18). Nors taikant ir įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2371 (19) galima pagerinti palyginamų ir suderinamų duomenų ir informacijos apie AAM ir AMV rinkimą, valstybės narės turi imtis tolesnių veiksmų, kad pašalintų esamas priežiūros ir stebėsenos spragas ir užtikrintų duomenų apie AAM ir AMV išsamumą visais lygmenimis, be kita ko, rekomenduodamos, kuriuos duomenis reikėtų teikti, ir kurdamos integruotas AAM ir AMV priežiūros sistemas, apimančias žmonių sveikatą, gyvūnų sveikatą, augalų sveikatą, maistą, nuotekas ir aplinką;

(11)

nors vis dar trūksta žinių apie AAM vystymąsi ir plitimą dėl patogenų poveikio augalų apsaugos produktams ir biocidiniams produktams, į tokio atsparumo išsivystymo riziką reikėtų atsižvelgti vertinant augalų apsaugos produktų ir biocidinių produktų saugą ir priimant sprendimus dėl jų;

(12)

nors AAM aplinkos aspektui skiriama palyginti mažiau dėmesio nei AAM žmonių ar gyvūnų sveikatos srityje, daugėja įrodymų, kad gamtinė aplinka gali būti pagrindinis AAM šaltinis ir varomoji jėga. Laikantis bendros sveikatos koncepcijos, AAM aplinkos stebėsena gruntiniuose vandenyse ir paviršiniuose vandenyse, įskaitant priekrantės vandenis, nuotekose ir žemės ūkio paskirties dirvožemyje yra labai svarbi siekiant geriau suprasti, kiek antimikrobinių medžiagų liekanų buvimas aplinkoje lemia AAM atsiradimą ir plitimą, aplinkos taršos lygį ir riziką žmonių sveikatai. Stebėsena taip pat labai svarbi siekiant papildyti klinikinius duomenis, nes galima imti mėginius iš didelės populiacijos;

(13)

vaistų liekanos plačiai aptinkamos gruntiniuose vandenyse ir paviršiniuose vandenyse, įskaitant priekrantės vandenis, ir dirvožemyje, o keliuose leidiniuose nurodyta, kad antibiotikų liekanos gali prisidėti prie AAM. Galimas AAM genų ir organizmų patekimo į aplinką taškas yra nuotekų valymo įrenginiai;

(14)

nors 2022 m. rudens Komisijos pasiūlymais siekiama sustiprinti AAM aplinkos stebėseną gruntiniuose vandenyse ir paviršiniuose vandenyse, įskaitant priekrantės vandenis, nuotekose ir žemės ūkio paskirties dirvožemyje (20), pripažįstama, kad priežiūros sistemoms, įskaitant aplinką, reikia taikyti integruotą AAM bendros sveikatos koncepciją (21). Siekiant greitai nustatyti protrūkius ir užkirsti jiems kelią bei kovoti su AAM įvairiuose sektoriuose, būtina integruota duomenų apie vaistams atsparių žmonių, gyvūnų, augalų, maisto produktų, nuotekų ir aplinkos mikroorganizmų priežiūra. Tvirtesnis šių sektorių bendradarbiavimas taip pat gali padėti sutaupyti lėšų. Šis procesas apima dalijimąsi duomenimis ir informacija įvairiuose sektoriuose, kad būtų galima veiksmingiau ir koordinuotai reaguoti į kovą su AAM. Šių priežiūros sistemų teikiami duomenys atitinkamais administraciniais lygmenimis gali padėti geriau suprasti sudėtingą AAM epidemiologiją, kad ja būtų galima vadovautis teikiant politikos rekomendacijas ir rengiant iniciatyvas, kuriomis būtų reaguojama į AAM riziką, kol ji netapo didelio masto ekstremaliąja situacija;

(15)

griežta infekcijų prevencija ir kontrolė, ypač skubios pagalbos įstaigose, pavyzdžiui, ligoninėse, ir ilgalaikės priežiūros įstaigose, padeda kovoti su AAM. Dėl COVID-19 pandemijos padidėjo informuotumas apie infekcijų prevenciją ir kontrolę, įskaitant higienos priemones, siekiant sumažinti mikrobų, įskaitant atsparius mikrobus, perdavimą. Tačiau dėl su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų (22), kurioms tenka daugiau kaip 70 proc. AAM atvejų, reikia nustatyti griežtesnius infekcijų prevencijos ir kontrolės standartus. Tai taip pat apima aukštus pacientų saugos standartus. Imantis nacionalinių veiksmų Pasaulio sveikatos organizacija dirba infekcijų prevencijos ir kontrolės, rankų higienos ir pacientų saugos srityse (23) (24) (25).

(16)

nors gerai žinoma, kad netinkamas antimikrobinių medžiagų naudojimas tiek žmonėms, tiek gyvūnams yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių didėjantį AAM lygį, nuolat pranešama apie trūkumus užtikrinant aukštą antimikrobinio gydymo priežiūros lygį valstybėse narėse. Apdairus antimikrobinių medžiagų naudojimas ir aukšti infekcijų prevencijos ir kontrolės standartai ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų, ligoninių ir ilgalaikės priežiūros įstaigų lygmeniu yra esminiai aspektai mažinant AAM atsiradimą ir vystymąsi. Šia rekomendacija papildoma 2001 m. lapkričio 15 d. Tarybos rekomendacija dėl apdairaus antimikrobinių medžiagų naudojimo medicinoje (26), 2009 m. birželio 9 d. Tarybos rekomendacija dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės (27) ir 2017 m. racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo medicinoje gairės (28). Ja taip pat papildoma Sąjungos farmacijos srities teisės aktų peržiūra, kuria siūloma į peržiūrėtą direktyvą dėl Sąjungos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (29), įtraukti konkrečias reguliavimo priemones, kuriomis būtų skatinamas apdairus antimikrobinių medžiagų naudojimas;

(17)

dėl AAM didėja gyvūnų sergamumas ir mirtingumas. Tai kelia pavojų gyvūnų sveikatai ir gerovei, taigi ir gyvūnų produktyvumui, ir daro didelį socioekonominį poveikį žemės ūkio sektoriui. Maisto grandinės saugai įtakos turi gyvūnų, ypač auginamų maisto gamybai, sveikata ir gerovė. Užtikrinant aukštą gyvūnų sveikatos ir gerovės lygį didėja gyvūnų atsparumas, todėl jie tampa mažiau pažeidžiami ligų, o tai padeda mažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą;

(18)

naudojant nuotekų dumblą ir mėšlą kaip trąšas žemės ūkio paskirties dirvožemyje, gali išsivystyti AAM, nes aplinkoje plinta antimikrobinėms medžiagoms atsparios bakterijos ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms genai, kurie dar labiau užteršia maisto grandinę. Nors reikia daugiau duomenų ir reikia patobulinti turimus duomenis, rekomenduojama įdiegti apdairią mėšlo tvarkymo praktiką;

(19)

konkrečių išmatuojamų tikslų nustatymas yra veiksmingas būdas per nustatytą laikotarpį pasiekti su AAM prevencija ir mažinimu susijusius siekius ir stebėti pažangą (30). Diskusijos dėl AAM tikslų vyko tarptautiniu mastu, pavyzdžiui, Transatlantinės atsparumo antimikrobinėms medžiagoms darbo grupės (31), JT darnaus vystymosi tikslų (32) ir G7 (33) kontekste;

(20)

nors tikslas iki 2030 m. 50 % sumažinti bendrą ES parduodamų antimikrobinių medžiagų, skirtų ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai, kiekį buvo įtrauktas į strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (34) ir į Nulinės taršos veiksmų planą (35), o mažesnis antimikrobinių medžiagų naudojimas ūkiniams gyvūnams turėtų būti stebimas taikant bendros žemės ūkio politikos paramos priemones (36), šiuo metu žmonių sveikatos sektoriuje ES lygmeniu nėra jokio su AAM susijusio tikslo. Komisija kartu su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC) nustatė konkrečius tikslus tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu, kuriais būtų sumažintas nereikalingas antimikrobinių medžiagų naudojimas. Valstybių narių lygmeniu rekomenduojamuose tiksluose tinkamai atsižvelgiama į kiekvienos šalies padėtį ir skirtingus esamus antimikrobinių medžiagų vartojimo ir pagrindinių atsparių patogenų plitimo lygius. Jie nusako, kiek kiekviena valstybė narė turi dėti pastangų, kad pasiektų bendrus ES tikslus ir kartu nepakenktų pacientų sveikatai ir saugai. Jie taip pat suteikia galimybę prireikus teikti tikslinę paramą ir stebėti pažangą, kuri bus padaryta ateinančiais metais;

(21)

rekomenduojamų antimikrobinių medžiagų vartojimo (AMV) ir AAM tikslų nustatymas ES lygmeniu yra naudinga priemonė siekiant pažangos, susijusios tiek su pagrindiniais veiksniais, darančiais poveikį AAM, visų pirma su antimikrobinių medžiagų vartojimu, tiek su AAM plitimu, visų pirma su patogenais, kurie kelia didžiausią naštą ir grėsmę visuomenės sveikatai ES, taip pat stebint tokią pažangą. Rekomenduojami tikslai grindžiami turimais duomenimis, pateiktais vykdant ES priežiūrą 2019 m (37)., kurie pasirinkti kaip baziniai metai, atsižvelgiant į tai, kad dėl COVID-19 pandemijos ir taikytų neįprastų ribojamųjų priemonių 2020 m. ir 2021 m. padėtis laikoma išimtine ir todėl ja remtis netinkama. Rekomenduojami tikslai turėtų padėti siekti bendrų siekių ir juos galėtų papildyti nacionaliniai tikslai, apimantys kitus su AAM susijusius aspektus, pavyzdžiui, infekcijų prevenciją ir kontrolę, antimikrobinio gydymo priežiūrą, jo skyrimo praktiką ir mokymą;

(22)

iš 2022 m. specialiosios „Eurobarometro“ apklausos dėl AAM (38) matyti, kad ES vis dar trūksta žinių apie antibiotikus – tik pusė apklaustųjų žino, kad antibiotikai yra neveiksmingi kovojant su virusais, o Sąjungos piliečių informuotumas valstybėse narėse vis dar labai skiriasi. Be to, beveik kas dešimtas Sąjungos pilietis vartoja antibiotikus be recepto. Iš šių rezultatų matyti, kad reikia stiprinti ir tobulinti komunikacijos ir informuotumo apie AAM ir apdairų antimikrobinių medžiagų naudojimą didinimo veiklą visais lygmenimis, kaip priemones žinioms ir elgsenos pokyčiams skatinti;

(23)

žmonių sveikatos, veterinarijos, aplinkosaugos ir agronomijos sektoriuose dirbančių specialistų švietimas, informuotumas ir mokymas AAM, infekcijų prevencijos ir kontrolės bei bendros sveikatos koncepcijos klausimais atlieka svarbų vaidmenį kovojant su AAM, ypač dėl to, kad jie yra apdairaus antimikrobinių medžiagų naudojimo šalininkai ir pacientų bei ūkininkų švietėjai. Tęstinio švietimo programos ir mokymo programos atitinkamai turėtų apimti privalomus tarpsektorinius mokymo ir kompetencijų kursus AAM, infekcijų prevencijos ir kontrolės, rizikos aplinkai, biologinio saugumo ir antimikrobinio gydymo priežiūros klausimais;

(24)

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo 2017 m. liepos mėn. patvirtinta 11 naujų antibiotikų (Komisijos arba JAV maisto ir vaistų administracijos, arba abiejų). Išskyrus kai kurias išimtis, naujai patvirtinti antibiotikai turi nedidelę klinikinę naudą, palyginti su esamais gydymo būdais, nes daugiau kaip 80 % jų priklauso esamoms klasėms, kuriose atsparumo mechanizmai yra nusistovėję ir numatoma, kad atsparumas greitai atsiras. Šiuo metu kuriami 43 antibiotikai ir jų deriniai su nauja veikliąja medžiaga. Tik keli iš jų atitinka bent vieną iš PSO inovacijų kriterijų (t. y. nėra žinomo kryžminio atsparumo, nauja prisijungimo vieta, veikimo mechanizmas ir (arba) klasė). Apskritai antibiotikų, su kuriais atliekami klinikiniai tyrimai, ir neseniai patvirtintų antibiotikų nepakanka, kad būtų galima spręsti didėjančio AAM atsiradimo ir plitimo problemą. AAM poveikį dar labiau didina tai, kad nepavyksta sukurti ir pateikti veiksmingų naujų antibiotikų; todėl reikia skubiai parengti ir įgyvendinti naujas paskatas;

(25)

Komisija siekia gerinti pasirengimą didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms ir reagavimą į jas medicininių atsako priemonių srityje, visų pirma skatindama pažangius medicininių atsako priemonių ir susijusių technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą ir siekdama įveikti rinkos iššūkius. Atsižvelgdama į tai, Komisija turėtų spręsti antimikrobinių medžiagų rinkos nepakankamumo problemą ir skatinti kurti medicinines atsako priemones, susijusias su kova su AAM, įskaitant naujas ir senas antimikrobines medžiagas, diagnostiką ir vakcinas nuo atsparių patogenų, ir skatinti užtikrinti šių priemonių prieinamumą;

(26)

nuo tada, kai buvo priimtas 2017 m. kovos su AAM veiksmų planas, buvo pateikta keletas pasiūlymų dėl naujų ekonominių modelių, skirtų teikti naujas antimikrobines medžiagas rinkai, be kita ko, JAMRAI išvadose (39), kuriose 2021 m. kovo 31 d. pateikta strategija, kaip Europoje įgyvendinti daugiašales paskatas, kad būtų skatinamos antimikrobinių medžiagų inovacijos ir prieinamumas (40);

(27)

Komisija užsakė atlikti tyrimą „Medicininių atsako į AAM grėsmę priemonių pateikimas rinkai“ (41), kuriame modeliuojami keturių rūšių skirtingo finansinio dydžio paklausos mechanizmai, kad būtų užtikrintas antimikrobinių medžiagų prieinamumas: pajamų garantija, atlygis už patekimą į rinką kartu su pajamų garantija, vienkartinis atlygis už patekimą į rinką ir etapais mokamos išmokos, taip pat jų įgyvendinimo ES lygmeniu galimybės;

(28)

programos „ES – sveikatos labui“ 2023 m. darbo programoje (42) numatytos didelės investicijos į kovą su AAM, visų pirma įgyvendinant konkretų veiksmą „Parama inovacijoms ir antimikrobinių medžiagų prieinamumui“ (43). Tai sudarys sąlygas sukurti tinklą, kuris padėtų Komisijai ir valstybėms narėms rengti ir įgyvendinti medicininių atsako priemonių viešuosius pirkimus ir rezervuoti pajėgumus tikslinių medicininių atsako į AAM grėsmę priemonių gamybai arba prieinamumui;

(29)

pagal programą „Horizontas 2020“ ir programą „Europos horizontas“ remiami mokslinių tyrimų ir inovacijų srities veiksmai yra labai svarbūs kuriant, vertinant ir įgyvendinant kovos su AAM priemones. Nuolatinė parama ir bendradarbiavimas išlieka labai svarbūs siekiant stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį atsparių patogenų sukeltų infekcijų aptikimui, prevencijai ir gydymui, ir tai būtina užtikrinti;

(30)

vakcinos yra ekonomiškai efektyvios, veiksmingos žmonių ir gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonės, todėl jos gali pažaboti AAM infekcijų plitimą ir sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą. Todėl būtina skatinti skiepijimą, vakcinų kūrimą, jų prieinamumą ir galimybes jų gauti;

(31)

valstybių narių tarpsektorinis bendradarbiavimas ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti visapusišką ir veiksmingą bendros sveikatos koncepcija grindžiamos AAM politikos ir veiksmų įgyvendinimą, todėl siūloma stiprinti šį bendradarbiavimą, visų pirma pasitelkiant ES bendros sveikatos koncepcija grindžiamą kovos su AAM tinklą (44);

(32)

turėtų būti sustiprintas ir išplėstas Sąjungos agentūrų (Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) (45), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) (46) ir Europos vaistų agentūros (EMA) (47)) aukšto lygio bendradarbiavimas, įtraukiant Europos aplinkos agentūrą (EAA) (48) ir Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA) (49), kad būtų užtikrintas nuoseklus, bendros sveikatos koncepcija ir įrodymais grindžiamas atsakas į AAM;

(33)

kova su AAM laikantis bendros sveikatos koncepcijos yra vienas iš ES visuotinės sveikatos strategijos (50) prioritetų, be kita ko, į derybas dėl galimo PSO tarptautinio susitarimo dėl pandemijų prevencijos, parengties joms ir reagavimo į jas (51) įtraukiant konkrečias nuostatas dėl AAM. Nors visuotinis dėmesys AAM didėja, reikia skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas koordinuotas pasaulio bendruomenės atsakas ir tinkama parama, integruota į pasauliniu ir regionų lygmenimis nustatytus finansavimo, mokslinių tyrimų ir politikos pastangų prioritetus. Todėl turėtų būti stiprinamas bendradarbiavimas, visų pirma Jungtinių Tautų, G7, G20 kontekste ir su keturšalės platformos organizacijomis (Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) (52), Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) (53), Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (WOAH) (54) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) (55)). Šia rekomendacija nedaromas poveikis poreikiui nustatyti Sąjungos pozicijas pagal Sutartyse nustatytas procedūras, visų pirma priimant Tarybos sprendimus pagal SESV 218 straipsnį;

(34)

tolesni veiksmai, susiję su 2017 m. kovos su AAM veiksmų planu ir šia rekomendacija, turėtų būti reguliariai stebimi, kad būtų galima įvertinti pažangą, padarytą siekiant jų tikslų, ir nustatyti kovos su AAM spragas,

1.

Atsižvelgiant į įrodymais pagrįstą ir ekonominio efektyvumo požiūrį, visų pirma:

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

Valstybių narių rekomenduojamas individualus indėlis šiems Sąjungos tikslams pasiekti pateikiamas šios rekomendacijos priede;

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

a.

toliau padėti valstybėms narėms nustatyti prioritetinius antimikrobinėms medžiagoms atsparius patogenus Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis, nustatyti esamas, būsimas ir trūkstamas medicinines atsako į AAM grėsmę priemones ir apibrėžti tikslinius produktų profilius derinant su nacionalinėmis iniciatyvomis;

b.

remti medicininių atsako į AAM grėsmę priemonių mokslinius tyrimus ir plėtrą, visų pirma koordinuojant medicininių atsako į AAM grėsmę priemonių tarpvalstybinių mokslinių tyrimų ir vėlyvojo kūrimo etapo finansavimą, įskaitant antimikrobinių medžiagų klinikinius tyrimus;

c.

gerinti antimikrobinių medžiagų ir kitų medicininių atsako į AAM grėsmę priemonių tiekimo tęstinumą ES, visų pirma (palaikant ryšius su valstybėmis narėmis) remiant ir koordinuojant valstybių narių iniciatyvas gamybos, viešųjų pirkimų ir atsargų kaupimo srityse ir šalinant kliūtis ES lygmeniu;

d.

gerinti paklausos prognozavimą, vertinant ir sprendžiant antibiotikų tiekimo grandinės pažeidžiamumo problemas, ir atitinkamai įgyvendinti tikslinius antibiotikų atsargų kaupimo veiksmus, kad būtų išvengta stygiaus;

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.