KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2023/550

2023 m. kovo 8 d.

dėl nacionalinių darnaus judumo mieste planavimo paramos programų

(pranešta dokumentu Nr. C(2023) 1524)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

komunikate „Europos žaliasis kursas“ (1) nustatytas tikslas iki 2050 m. sukurti neutralaus poveikio klimatui ES ekonomiką. Komunikate raginama transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 % Padedant siekti šio tikslo, Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje (2) pasiūlytos priemonės, kuriomis, be kita ko, skatinamas darnus, išmanus, saugus ir sveikas judumas mieste;

(2)

komunikate „Naujoji ES judumo mieste sistema“ (3) pirmenybė teikiama darnesniems transporto sprendimams, t. y. visuomeniniam (kolektyviniam) ir viešajam transportui, judumui dalijantis transporto priemonėmis, vaikščiojimui ir važiavimui dviračiu, siekiant, kad jie būtų dažniau naudojami geresniam ir efektyviau energiją vartojančiam judumui nuo durų iki durų užtikrinti, kartu prisidedant prie geresnės piliečių sveikatos ir didesnės gerovės;

(3)

užtikrinant darnų judumą mieste padedama įgyvendinti įvairias Europos politikos priemones, kuriomis skatinamas mažataršis ir visai netaršus (nulinės taršos) judumas (4), gerinama oro kokybė ir didinamas kelių eismo saugumas, kartu teikiant papildomos naudos piliečių sveikatai ir gerovei. Veiksmingai planuojant judumą mieste galima padėti padaryti pažangą tiesiogiai vietos lygmeniu įgyvendinant susijusias Europos ir nacionalines politikos priemones. Komunikate „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija“ (5) ir prie jo pridėtame ES kaimo vietovių veiksmų plane atkreipiamas dėmesys, kad skatinant diegti darnaus judumo sprendimus labai svarbu geriau integruoti judumo miestuose, priemiesčiuose ir kaimo vietovėse elementus;

(4)

2013 m. judumo mieste dokumentų rinkiniu (6) nustatyti darnaus judumo mieste planai (DJMP) – sistema, pagal kurią miestai bei miesteliai gali visoje funkcinėje miesto vietovėje planuoti ir įgyvendinti judumo mieste politikos uždavinių sprendimus. Nuo to laiko Komisija skatina kuo plačiau naudoti DJMP kaip esminį Europos judumo mieste politikos elementą. Plano koncepcija ir susijusiomis Europos DJMP gairėmis plačiai naudojasi vietos valdžios institucijos, planuotojai ir suinteresuotieji subjektai. Patvirtinta, kad DJMP yra veiksmingas, patikimas bei lankstus ir juo naudodamiesi miestai gali planuoti judumo mieste priemones;

(5)

Europos Audito Rūmai specialioje ataskaitoje Nr. 06/2020 „Tvarus judumas Europos Sąjungos miestuose“ (7) pabrėžė, kad pagal subsidiarumo principą valstybės narės ir jų miestai yra atsakingi už judumo mieste politikos valdymą. Europos Audito Rūmai nustatė, kad vietos lygmens judumo mieste priemonės ne visada atitiko darnaus judumo mieste politikos tikslus. Sąsajas tarp DJMP koncepcijos ir vietos lygmens darnaus judumo mieste planų padėtų stiprinti nacionalinės darnaus judumo mieste planų (DJMP) paramos programos;

(6)

persvarstytame Reglamente dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtros gairių (8) siūloma, kad TEN-T tinklui priklausantys miestų transporto mazgai priimtų DJMP, laikydamiesi to reglamento V priede nustatytų reikalavimų, ir rinktų ir pateiktų Komisijai atitinkamus judumo mieste duomenis. Duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo reikalavimai bus nustatyti vėliau parengtu įgyvendinimo aktu – jame bus išdėstytas darnaus judumo mieste rodiklių sąrašas ir jų apskaičiavimo metodika. Šie reikalavimai – kai jie bus priimti – bus vieninteliai privalomi su DJMP susiję reikalavimai, taikomi ES lygmeniu. Šiuos reikalavimus TEN-T tinklui priklausantys miestų transporto mazgai įgyvendins naudodamiesi ekspertinėmis žiniomis, kurias gaus pagal nacionalines DJMP paramos programas;

(7)

miestai patiria sunkumų naudodami rodiklius pažangai, padarytai įgyvendinant darnaus judumo mieste priemones, stebėti. Duomenims rinkti reikia administracinių ir finansinių išteklių, be to, miestams dažnai sudėtinga prieiti prie nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų bei kitų įstaigų turimų duomenų. Palankesnes sąlygas dalytis surinktais duomenis ir juos naudoti turėtų sudaryti valstybės narės steigdamos centrinius prieigos punktus ir kurdamos decentralizuotas duomenų erdves. Jie padės miestams ateinančiais metais tobulinti savo stebėsenos sistemas;

(8)

visi miestai savo atskirus DJMP taip pat gali rengti ir įgyvendinti naudodamiesi neprivalomu DJMP gairių (9) ir informacinės medžiagos, parengtų vykdant ES bendrai finansuojamus projektus, rinkiniu. Šiuo informacijos šaltiniu miestai raginami naudotis pagal savo poreikius. Neprivalomų DJMP gairių rinkinį papildyti ir racionalizuoti turėtų padėti Komisijos judumo mieste ekspertų grupė (10);

(9)	valstybės narės turėtų remti miestus, kad padėtų jiems parengti kokybiškesnius ir geriau su ES sistema suderintus DJMP;

(10)	miestams tenka galutinė atsakomybė už tai, kad būtų tiek parengti, priimti ir įgyvendinti DJMP, tiek įgyvendintos juose numatytos priemonės,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1. TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS

1.1. Įvadas

2013 m. judumo mieste dokumentų rinkinyje nustatyta DJMP koncepcija (11) kaip esminis sistemos, skirtos miestelių, miestų ir regionų judumo mieste politikos uždaviniams spręsti, elementas. DJMP koncepciją reikia atnaujinti, kad būtų atspindėtos naujos ES strategijos ir apimti nauji politikos prioritetai. Tokia atnaujinta DJMP koncepcija išdėstyta šios rekomendacijos priede.

DJMP koncepcija pagrįstose DJMP gairėse pateikiamos rekomendacijos miestams, kaip rengti ir įgyvendinti savo DJMP.

Pastarąjį dešimtmetį šią koncepciją naudoti skatina Komisija ir savanoriškai plačiai taiko daug miestų visoje ES planuodami pereiti prie patrauklaus, įtraukaus ir darnaus judumo mieste.

DJMP koncepciją taikantys miestai įsitikino, kad tai – veiksminga, visapusiška ir lanksti priemonė, kurią įgyvendinant nesustojama ties administracinėmis miestų ribomis, o apimama visa funkcinė miesto vietovė, atsižvelgiant į jungtis su apylinkėmis, į darbą važinėjančių asmenų srautus bei miestų ir kaimo vietovių jungtis.

Prie komunikato „Naujoji ES judumo mieste sistema“ (12) pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente atkreipiamas dėmesys, kad DJMP yra nuosekli ilgalaikio planavimo sistema, apimanti visus atitinkamus subjektus. Tai, kad koncepcija atspari, įrodyta visų pirma COVID-19 pandemijos metu, nes daugelis DJMP turinčių miestų savo judumo politiką sugebėjo pritaikyti greitai ir veiksmingai. Vėliau jie savo judumo sistemas galėjo pakeisti lengviau nei panašių planų neturintys miestai. Galiojančiuose DJMP daugeliu atvejų jau aprašytos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo joms didinimo procedūros.

Vis dėlto įvertinus 2013 m. judumo mieste dokumentų rinkinį nustatytas didelis trūkumas – valstybėse narėse DJMP naudojimo mastas nėra tolygus. Savo DJMP neturi daug miestelių ir miestų, o parengtų DJMP kokybė itin skirtinga. Be to, labai nevienodas įvairiose valstybėse narėse bendras DJMP parengusių miestų skaičius.

Todėl valstybėms narėms skiriama ši rekomendacija.

1.2. Būtinybė imtis veiksmų valstybių narių lygmeniu

Iš 2013 m. judumo mieste dokumentų rinkinio vertinimo, atlikto remiantis didele nuo 2013 m. taikant DJMP koncepciją įgyta patirtimi, matyti, kad ypač mažuose ir vidutinio dydžio miestuose vis dar trūksta pajėgumų ir ekspertinių žinių, o nacionaliniu lygmeniu nesiimama pakankamai veiksmų ir teikiama per mažai paramos.

Tai rodo, kad apskritai reikia užtikrinti derėjimą su DJMP koncepcija ir koordinuoti įvairią miestų ir miesto vietovių veiklą rengiant ir įgyvendinant judumo planus bei vykdant jų stebėseną.

Komunikate „Naujoji ES judumo mieste sistema“ pažymima, kad reikia gerinti valdymą ir skatinti prisiimti atsakomybę nacionaliniu lygmeniu, sukurti paramos sistemą ir ją taikant labiau suderinti DJMP su jų koncepcija, pagal subsidiarumo principą atsižvelgiant į vietos aplinkybes, planavimo praktiką ir institucinę struktūrą.

1.3. Ryšys su TEN-T

Pasiūlyme dėl persvarstyto TEN-T reglamento (13), be kita ko, numatyta didinti miestų, kaip gyvybiškai svarbių transporto mazgų, vaidmenį kuriant darnų, saugų, veiksmingą ir daugiarūšį transportą visoje Europoje ir už jos ribų. Siekdama sudaryti sąlygas TEN-T tinklui veiksmingai veikti Komisija pasiūlė, kad valstybės narės užtikrintų, kad TEN-T tinklui priklausantys miestų transporto mazgai iki 2025 m. gruodžio 31 d. priimtų DJMP ir surinktų atitinkamus judumo mieste duomenis.

Miestų transporto mazgai turėtų atsižvelgti į įvairių judumo mieste priemonių poveikį keleivių ir krovinių eismo srautams TEN-T tinkle. Priemonėmis turėtų būti siekiama, kad būtų užtikrintas sklandus tranzitas per miestų transporto mazgus, jų aplenkimas aplinkkeliu ar eismo srautų, taip pat ir visai netaršių transporto priemonių srautų, sujungimas juose. Priemonėmis turėtų būti padedama mažinti spūstis, didinti viešajam transportui ir aktyviajam judumui tenkančios bendros transporto struktūros dalį, didinti kelių eismo saugumą ir šalinti kliūtis, darančias poveikį eismo srautams TEN-T tinkle.

Todėl šia rekomendacija taip pat siekiama papildomai padėti valstybėms narėms ir miestams pasirengti įgyvendinti miestų transporto mazgams siūlomus reikalavimus.

Ši rekomendacija nedaro poveikio siekiui priimti persvarstytą TEN-T reglamentą, kuris grindžiamas pirmiau minėtu pasiūlymu, ir jame nustatytiems su DJMP susijusiems įpareigojimams.

1.4. Koordinavimas vietos lygmeniu siekiant sektorių ir teritorijų planavimo metodų sinergijos

Rengiant DJMP reikia laikytis integruoto du aspektus apimančio metodo, t. y. judumo mieste elementus integruoti ir į transporto sistemos tinklo planavimą (tinklo metodas), ir į tarpsektorinę tvarios miestų plėtros strategiją (prie vietos pritaikytas metodas).

Laikantis veiksmingo ir efektyvaus požiūrio į integruotą teritorijų planavimo metodą miesto ir (arba) vietos lygmeniu labai svarbu atsižvelgti į transporto aspektą. Todėl DJMP rengimas ir įgyvendinimas turėtų būti visapusiškai suderintas su vietos ir regioniniais judumo planais, teritorijų planais ir atitinkamais sektorių planais. Taip ne tik DJMP bus geriau suderinti su sektorių politikos tikslais, bet ir sumažės vietos valdžios institucijų administracinė našta.

Sektorių politikos tikslų suderinamumą su judumo mieste planavimu ir jų tarpusavio atitiktį turėtų užtikrinti valstybės narės

—	padėdamos miestams pagal Europos ir nacionalinius tikslus parengti vietos miestų politikos priemones, strategijas ir planavimo dokumentus, pvz., DJMP, darnios miestų logistikos planus, tvarios energetikos ir klimato srities veiksmų planus, klimato sutartis ir žaliojo miesto susitarimus;

—

atsižvelgdamos į miestų ir miesto vietovių poreikius ir ypatumus visa apimančiose nacionalinėse ar regioninėse strategijose ir planavimo dokumentuose, pvz., nacionaliniuose ir regioniniuose transporto planuose, nacionalinėse alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo politikos sistemose, nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, visuomenės sveikatos strategijose, tvarios miestų plėtros strategijose;

—	atsižvelgdamos į miestų ir miesto vietovių poreikius ir ypatumus, kai įgyvendina nacionalinius veiksmus, susijusius su Europos ir tarptautiniais įsipareigojimais, pvz., Europos semestru ir TEN-T pagrindinio tinklo koridoriaus darbo planais.

2. NACIONALINĖ DJMP PARAMOS PROGRAMA

2.1. Tikslai

Komisija kiekvieną valstybę narę ragina parengti nacionalinę DJMP paramos programą, skirtą miestams remti, valdymui stiprinti, nacionalinio masto koordinavimui gerinti, darnaus judumo mieste politikos planavimui vykdyti ir įgyvendinimui užtikrinti ir koordinavimui tarp regionų, miestų ir miestelių bei miesto ir kaimo vietovių gerinti.

2.2. Programos taikymo sritis

Nacionalinėse DJMP paramos programose turėtų būti numatytos priemonės, kurias taikant būtų:

—	parengtos nacionalinės judumo mieste planavimo gairės, kurios būtų grindžiamos šios Komisijos rekomendacijos priede pateikiama atnaujinta DJMP koncepcija ir kuriose būtų atsižvelgiama į DJMP gaires (14), siekiant integruotai nagrinėti keleivių judumo, krovinių vežimo ir logistikos klausimus;

—	teikiama techninė pagalba ir ekspertų parama;

—	bendradarbiaujant su priemiesčių ir aplinkinėmis kaimo vietovių subjektais ir taip apimant visą funkcinę miesto vietovę (t. y. miestą ir apylinkes, iš kurių važinėjama į darbą tame mieste), parengtas nacionalinis DJMP rengimo ir įgyvendinimo visuose miestuose metodas;

—	aktyviai raginama, kad nacionalinio regionų, miestų ir miestelių tinklo, apimančio, be kita ko, ES atokiausius regionus ir kitas atokias vietoves, salas, periferines ir retai apgyvendintas vietoves, subjektai skatintų tarpusavio mokymąsi ir dalijimąsi gerąja patirtimi;

—	įgyvendinama miestams skirta mokymo programa, be kita ko, gebėjimų stiprinimo programa;

—	skiriama finansinė parama miestams, kad jie galėtų įdarbinti atitinkamus administracinius gebėjimus turinčius asmenis bei juos išlaikyti ir laikinai samdyti paramą teikiančius ekspertus;

—	rengiamos ir koordinuojamos su DJMP susijusios komunikacijos kampanijos ir veikla;

—	didinamas informuotumas apie Europos judumo mieste stebėjimo centro portale (15) skelbiamą informaciją ir gaires;

—	peržiūrimas DJMP ir konsultuojama, kaip gerinti planų kokybę suderinant juos su DJMP koncepcija; taip bus sudarytos palankesnės sąlygos rengti DJMP, kai jie reikalingi siekiant viešojo ar privačiojo finansavimo;

—	tikrinama nacionalinės teisės aktų sistema kliūtims, trukdančioms miestams rengti veiksmingus DJMP, nustatyti;

—	padedama atitinkamoms valdžios institucijoms geriau koordinuoti klausimus, susijusius su funkcinėje miesto vietovėje veikiančia transporto infrastruktūra ir teikiamomis transporto paslaugomis;

—	padedama vietos valdžios institucijoms integruoti ir geriau derinti DJMP ir teritorijų planavimą ir užtikrinti geresnį jų derėjimą ir sinergijas su tvarios energetikos ir klimato srities veiksmų planais, darnios miestų logistikos planais ir kitais atitinkamais planais;

—	gerinama DJMP įgyvendinimo stebėsena, įdiegiant mechanizmus pažangai, padarytai sprendžiant DJMP uždavinius ir įgyvendinant tikslus, vertinti;

—	apskaičiuojami, remiantis Komisijos metodika (16), darnaus judumo mieste rodikliai, koordinuojamas ir remiamas duomenų rinkimas ir sudaromos palankesnės sąlygos prieiti prie judumo mieste rodikliams apskaičiuoti reikalingų nacionalinių, regioninių ar privačių duomenų bei jais dalytis ir naudotis;

—	stebima siekiant sektorių politikos tikslų padaryta pažanga, be kita ko, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir kelių eismo saugumo srityse; padedama miestams kurti suskirstytų duomenų, įskaitant pagal lytį, rinkimo mechanizmus;

—	reguliariai atnaujinami Europos judumo mieste stebėjimo centro portale esantys skirsniai, skirti miestams ir nacionaliniams planams;

—	remiamas Neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misijos judumo mieste aspektų įgyvendinimas.

Paramos programos taikymo sritis turėtų būti nustatyta bendradarbiaujant su miestais bei regionais ir reguliariai peržiūrima remiantis jų poreikiais ir iš jų gauta grįžtamąja informacija.

2.3. Finansavimas ir kokybės užtikrinimas

DJMP – tai veiksminga sistema viešosioms ar privačiosioms investicijoms į judumą mieste planuoti ir vykdyti.

Valstybės narės turėtų imtis priemonių, kad teiktų su finansavimo galimybėmis susijusią informaciją ir paramą, gerintų DJMP kokybę ir labiau juos suderintų su DJMP koncepcija.

DJMP procesus galima remti naudojantis įvairiomis Europos, nacionalinėmis ir regioninėmis finansavimo ir finansinėmis priemonėmis, pvz.:

—	Europos infrastruktūros tinklų priemone,

—	Europos regioninės plėtros fondu ir Sanglaudos fondu, įskaitant Interreg ir URBACT,

—	„Europos horizontu“, įskaitant šios programos misijas ir iniciatyvos CIVITAS veiksmus,

—	programa „InvestEU“, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP) ir planu „REPowerEU“,

—	Skaitmeninės Europos programa,

—	Teisingos pertvarkos fondu,

—	inovacijų fondu,

—	techninės paramos priemone, pagal kurią ES valstybėms narėms teikiamos konkretiems poreikiams pritaikytos techninės žinios,

—	nacionalinėmis sistemomis,

—	finansavimu privačiojo sektoriaus lėšomis (pvz., žaliosiomis obligacijomis).

Be to, DJMP įgyvendinimo paramą valstybėms narėms, regionams ir miestams siūlo EIT judumo mieste žinių ir inovacijų bendruomenė.

2.4. DJMP programos valdymas nacionaliniu lygmeniu

Valstybės narės turėtų paskirti nacionalinius DJMP programos valdymo biurus – kontaktinius punktus, sprendžiančius su miestais ir miesto vietovėmis susijusius DJMP klausimus. Juos reikėtų steigti bendradarbiaujant su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis.

Biurai turėtų turėti atitinkamų techninių žinių ir teisinių, finansinių bei žmogiškųjų išteklių, reikalingų nacionalinei DJMP paramos programai parengti ir įgyvendinti.

Jie turėtų veikti laikydamiesi neutralumo bei skaidrumo principų ir į savo veiklą įtraukti regionus, miestus ir kaimo vietoves. Biurus turėtų konsultuoti ekspertų grupė, sudaryta iš atitinkamų ministerijų, regionų, miestų, kaimo vietovių, akademinės bendruomenės ir kitų atitinkamų su judumu mieste susijusių suinteresuotųjų subjektų atstovų.

Ši ekspertų grupė galėtų padėti parengti ir įvertinti nacionalinę DJMP paramos programą, patarti tvirtinant nacionalinius DJMP rekomendacinius dokumentus ir veikti kaip nepriklausomas ekspertų forumas, padedantis užtikrinti tinkamą Europos ir nacionalinių DJMP gairių įgyvendinimą. Valstybės narės turėtų remtis esamomis paramos miestams sistemomis. Programų valdymo biurai turėtų suderinti esamas subnacionaliniu ir regioniniu lygmenimis įgyvendinamas programas, kad būtų užtikrintas suderintas požiūris, taip pat ir į konkrečius suvaržymus atokiose bei periferinėse vietovėse ir atokiausiuose regionuose.

Biurai, atsižvelgiant į valstybės narės administracinę struktūrą, galėtų būti pavaldūs ministerijai, agentūrai arba specializuotai įstaigai. Nacionalinius biurus galėtų papildyti regioniniai biurai, ypač didesnėse ar federacinėse valstybėse narėse.

Vis dėlto, laikantis subsidiarumo principo, galutinė atsakomybė už tai, kad būtų parengti, priimti ir įgyvendinti DJMP, turėtų tekti miestams.

2.5. Nacionalinių programų valdymo biurų bendradarbiavimas su Europos Komisija

Nacionaliniai programų valdymo biurai turėtų veikti kaip pagrindinis valstybių narių ryšių su Komisija punktas, kuris keistųsi informacija apie DJMP paramos paslaugas ir koordinuotų su jomis susijusius veiksmus.

Teikti paramą įgyvendinant DJMP yra viena iš pagrindinių užduočių, pavestų priėmus komunikatą „Naujoji ES judumo mieste sistema“ įsteigtai Judumo mieste ekspertų grupei, į kurią susibūrę valstybių narių, regionų, miestų ir kitų suinteresuotųjų subjektų atstovai aptaria ES judumo mieste politiką, įskaitant su DJMP susijusius aspektus. Todėl nacionaliniai programų valdymo biurai savo darbą turėtų glaudžiai koordinuoti su jų valstybę narę ekspertų grupėje atstovaujančiais asmenimis ir aktyviai prisidėti prie jos veiklos.

2.6. Informacijos apie veiksmus teikimas Europos Komisijai

Valstybės narės raginamos kiekvienais metais Komisijai teikti informaciją apie veiksmus, kurių ėmėsi atsižvelgdamos į šią rekomendaciją. Pirmą kartą informacija turėtų būti perduota praėjus metams nuo šios rekomendacijos priėmimo.

Be kita ko, turėtų būti perduota ši informacija:

—	nacionalinė DJMP paramos programa;

—	nacionalinio DJMP programos valdymo biuro kontaktiniai duomenys;

—	nacionalinio DJMP paramos programos biuro darbo planas;

—	darbo planų įgyvendinimo metinių ataskaitų santrauka (įskaitant informaciją apie kiekybinę pažangą, susijusią su pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais, pagrindines tarpines reikšmes, galimas nustatytas problemas ir numatomas švelninimo priemones) ir įgyta patirtis.

3. ADRESATAI

Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2023 m. kovo 8 d.

Komisijos vardu

Adina VĂLEAN

Komisijos narė

(1) COM(2019) 640 final.

(2) COM(2020) 789 final.

(3) COM(2021) 811 final.

(4) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1161, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (OL L 188, 2019 7 12, p. 116).

(5) COM(2021) 345 final.

(6) COM(2013) 913 final.

(7) Specialioji ataskaita Nr. 06/2020 „Tvarus judumas Europos Sąjungos miestuose: be valstybių narių įsipareigojimo esminis pagerėjimas neįmanomas“.

(8) COM(2021) 812 final.

(9) DJMP gairės, kurias sudaro Darnaus judumo mieste planų rengimo ir įgyvendinimo gairės ir papildoma informacinė medžiaga, pateikiamos Judumo mieste stebėjimo centro portale ELTIS: https://www.eltis.org/mobility-plans/topic-guides.

(10) 2022 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimas, kuriuo įsteigiama Komisijos judumo mieste ekspertų grupė, C(2022) 5320 (žr. Judumo mieste ekspertų grupė).

(11) Žr. 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos komunikato „Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas“ priedą, COM(2013) 913 final.

(12) COM(2021) 811 final.

(13) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, COM(2021) 812 final.

(14) DJMP gaires dėl darnaus judumo mieste planų rengimo ir įgyvendinimo galima rasti Judumo mieste stebėjimo centro portale ELTIS: https://www.eltis.org/mobility-plans/sump-guidelines.

(15) https://www.eltis.org/mobility-plans/topic-guides.

(16) https://transport.ec.europa.eu/transport-themes/clean-transport-urban-transport/sumi_en.

PRIEDAS

Atnaujinta darnaus judumo mieste planų koncepcija

1. ĮVADAS

Darnaus judumo mieste planas (DJMP) – strateginis planas, skirtas žmonių ir įmonių judumo mieste ir apylinkėse poreikiams patenkinti, kad būtų užtikrinta geresnė gyvenimo kokybė. Šis planas yra bendra sistema, kurią diegiant sprendžiamos visoje funkcinėje miesto vietovėje kylančios visos bendros judumo mieste problemos. DJMP naudojamas visapusiškas, vizija grindžiamas, lankstus ir atsparus metodas, nes šiame ilgalaikiame judumo plane numatyti su trumpalaikiais tikslais ir tiksliniais rodikliais susiję priemonių rinkiniai, o reaguojant į kintančius poreikius siekti tokių tikslų ir tikslinių rodiklių galima sparčiau.

Nuo 2013 m. Komisija skatina plačiai naudoti DJMP kaip jos judumo mieste politikos pamatą. Tai atspindi DJMP galimybes padėti miesteliams, miestams ir regionams spręsti bendrus uždavinius, kylančius pereinant prie darnaus judumo mieste, ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę. 2013 m. judumo mieste dokumentų rinkinyje (1) vietos valdžios institucijos raginamos savo judumo mieste problemas spręsti visų pirma remdamosi DJMP. Tam, kad vietos valdžios institucijos būtų remiamos viso DJMP proceso metu, paskelbtos atitinkamos ES gairės.

Bendradarbiaujant su judumo mieste planavimo bendruomene, per pastaruosius kelerius metus parengta daug patarimų ir gairių, be to, Europos judumo mieste stebėjimo centro portale miestams ir suinteresuotiesiems subjektams pateiktas papildomas rekomendacinių dokumentų rinkinys, susijęs su konkrečiais DJMP aspektais (2). Siekdami suprasti savo DJMP privalumus ir trūkumus miestai taip pat gali pasinaudoti įsivertinimo priemone (3).

2013 m. judumo mieste dokumentų rinkinyje pateiktą pirmąją DJMP koncepciją (4) sudarė aštuoni pagrindiniai principai. Jie išlaikomi dabartinėje DJMP koncepcijoje, kartu atnaujinant reikiamus aspektus.

1.1. Bendra informacija

Naujojoje Leipcigo chartijoje (5) nurodyta: „Miestai turi parengti integruotas ir tvarias miestų plėtros strategijas ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos visame mieste – nuo funkcinių vietovių iki rajonų“ .

Todėl darnaus judumo mieste planavimas, apimantis TEN-T miestų transporto mazgus, yra labai svarbus siekiant veiksmingo ir darnaus judumo miestuose ir reikšmingas užtikrinant bendrą tinklo veikimą, pasirengimą nenumatytiems dideliems sunkumams bei atsparumą jiems.

Siūloma, kad miestų transporto mazgai atitiktų esminius su DJMP susijusius reikalavimus, nustatytus Komisijos pasiūlymo dėl persvarstyto TEN-T reglamento (6) V priede. Ši koncepcija nedaro poveikio būsimame persvarstytame TEN-T reglamente nustatytiems miestų transporto mazgams taikomiems privalomiems įpareigojimams dėl DJMP priėmimo bei jų turinio. Šioje koncepcijoje remiamasi minėtais siūlomais reikalavimais, bet pateikiama daugiau informacijos ir išdėstomi rekomenduojami komponentai, reikalingi ir miestų, kuriuose yra miestų transporto mazgai, ir visų kitų miestų DJMP parengti.

1.2. DJMP koncepcijos atnaujinimo priežastys

Atsižvelgiant į svarbiausius pastarųjų kelerių metų pokyčius ir per pastarąjį dešimtmetį įgyvendinant koncepciją įgytą praktinę patirtį, galima pasinaudoti proga ir atnaujinti koncepciją, kad vykdant DJMP būtų galima veiksmingiau įgyvendinti vis platesnio užmojo ES tikslus ir įsipareigojimus transporto, klimato, sveikatos ir socialinėje srityse.

Dabartinės politikos kryptys nustatytos visų pirma komunikatuose „Europos žaliasis kursas“ (7), „Darnaus ir išmanaus judumo strategija“ (8) ir „Naujoji ES judumo mieste sistema“ (9). Susijusius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų Komisija neseniai pateikė Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje (10) ir Žaliojo ir veiksmingo judumo bei plano „REPowerEU“ (11) dokumentų rinkiniuose. Svarbiausia, kad į DJMP koncepciją būtų geriau įtraukti klimato ir energetikos aspektai, kartu sprendžiant vietos transporto klausimus, susijusius su sauga, įtraukumu, prieinamumu ir krovinių vežimo ir logistikos aspektais.

Komunikate „Naujoji ES judumo mieste sistema“ nurodoma, kad atnaujintoje DJMP koncepcijoje turėtų būti nustatytas aiškus prioritetas remti darnius sprendimus, įskaitant aktyvų bei visuomeninį judumą, viešąjį transportą ir judumą dalijantis transporto priemonėmis (įskaitant miesto ir kaimo jungtis), visapusiškai integruojant atsparumo aspektus, ir darnios miestų logistikos planus, grindžiamus visai netaršiomis transporto priemonėmis ir sprendimais. Be to, koncepcija turėtų būti papildyta, nes numatoma, kad reikės nustatyti konkrečius su TEN-T miestų transporto mazgams (12) parengtais DJMP susijusius rodiklius ir reikalavimus.

Galiausiai, judumo, energetikos, tvarumo ir žemės naudojimo srityse taikomos planavimo priemonės turi geriau papildyti viena kitą. Tokiu būdu persvarsčius koncepciją taip pat bus sukurtos glaudesnės sąsajos tarp DJMP ir kitų atitinkamų energetikos ir klimato sritis apimančių miestų planų, visų pirma tvarios energetikos ir klimato srities veiksmų planų.

2. DJMP KONCEPCIJA

Šioje koncepcijoje pateikiamas metodas, kurio rekomenduojama laikytis rengiant miesto vietovėms, nepriklausomai nuo jų dydžio, skirtus DJMP. Rengiant ir įgyvendinant DJMP turėtų būti laikomasi toliau išvardytų pagrindinių principų.

2.1. Aiškūs ir išmatuojami uždaviniai bei tikslai

Pagrindinis DJMP tikslas – gerinti funkcinės miesto vietovės (13), kuriai šis planas skirtas, prieinamumą ir užtikrinti kokybišką, saugų ir darnų mažataršį judumą vykstant į tą vietovę bei per ją ir judant joje. Pagal DJMP visų pirma turėtų būti remiamas visai netaršus judumas ir miesto transporto sistemos, kuria prisidedama prie geresnio bendro transporto tinklo veiksmingumo, įgyvendinimas, visų pirma plėtojant sklandžiam visai netaršių transporto priemonių judėjimui užtikrinti skirtą infrastruktūrą, daugiarūšio keleivinio transporto mazgus, skirtus pirmos ir paskutinės atkarpos jungtims palengvinti, ir daugiarūšio krovininio transporto terminalus, aptarnaujančius miesto vietoves.

Todėl DJMP turėtų būti numatyti konkretūs uždaviniai ir tikslai, kad būtų remiama plėtra tokios miesto transporto sistemos, kuri

—	būtų saugi, prieinama, įperkama ir įtrauki visiems naudotojams, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias grupes ir neįgaliuosius ar riboto judumo asmenis, taip pat kuria būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą ir demografinius pokyčius;

—

tenkintų visų naudotojų judumo poreikius, be kita ko, susijusius su važiavimu dviračiu ir vaikščiojimu, miesto logistika, tolimojo krovinių ir keleivių vežimo srautais TEN-T tinkle ir transporto srautais iš priemiesčių ir aplinkinių kaimo vietovių ir taip apimtų visą funkcinę miesto vietovę (t. y. miestą ir apylinkes, iš kurių važinėjama į darbą tame mieste);

—	atitiktų tvarumo, klimato apsaugos ir atsparumo reikalavimus ir padėtų pasiekti poreikių užtikrinti ekonominį gyvybingumą, socialinę lygybę ir sveikatos bei aplinkos apsaugą pusiausvyrą;

—	optimizuotų judumo mieste sistemų efektyvumą, atsižvelgiant į ekonominį efektyvumą ir įvairių susijusių rūšių transporto išorinį poveikį, visų pirma spūstims, oro ir triukšmo taršai, išmetamam CO2 kiekiui, keliuose žuvusių ir sužalotų asmenų skaičiui ir biologinei įvairovei;

—	padėtų didinti miesto aplinkos patrauklumą, be kita ko, geriau dalijantis viešąja erdve;

—	padėtų gerinti gyvenimo kokybę ir teiktų daugiau naudos visuomenės sveikatai, atsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus (14), taip pat užtikrintų, kad miesto transporto infrastruktūra ir paslaugos būtų saugios, patikimos ir patogios visiems, įskaitant pažeidžiamas visuomenės grupes ir moteris;

—

padėtų gerinti eismo saugą ir saugumą, visų pirma aktyviems ir pažeidžiamiems eismo dalyviams (pvz., pėstiesiems, dviratininkams, vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims), taip pat tobulinti paslaugas ir viešąsias erdves, kad mieste būtų užtikrintas kelių eismo saugumas, atitinkantis visiškai saugaus eismo viziją (15) pagal Valetos deklaraciją (16);

—

padėtų mažinti visą su transportu susijusią taršą, pvz., oro ir triukšmo taršą, taršą kietosiomis dalelėmis ir mikroplastiku, ir transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat didinti energijos vartojimo efektyvumą transporto sektoriuje, kad būtų siekiama visai netaršaus judumo mieste pagal Europos žaliojo kurso tikslus, Darnaus ir išmanaus judumo strategiją (17), Nulinės taršos veiksmų planą (18) ir Klimato teisės aktą ir atsižvelgiant į nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, oro kokybės planus ir vietos tvarios energetikos ir klimato srities veiksmų planus;

—	padėtų gerinti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) ir visos Europos transporto sistemos junglumą ir bendrą veiksmingumą keleivių ir krovinių vežimo srityse.

2.2. Ilgalaikė vizija ir aiškus įgyvendinimo planas

DJMP pateikiama galiojanti ilgalaikė būsimos funkcinės miesto vietovės plėtros ir su ja susijusios transporto infrastruktūros ir daugiarūšio judumo paslaugų būsimos plėtros strategija (arba DJMP yra su šia strategija susijęs). Be to, į DJMP įtraukiamas šios strategijos trumpalaikio įgyvendinimo planas. DJMP turėtų būti įtrauktas į integruotą tvarios miestų plėtros metodą ir susietas su atitinkamu žemės naudojimo, teritorijų ir sektorių politikos planavimu (pvz., klimato ir energetikos srityse).

Todėl DJMP turėtų būti pateikta:

—	įgyvendinimo tvarkaraštis ir biudžeto planas, tinkamai nurodant reikalingo finansavimo šaltinius. Geriausia, kad įgyvendinimo planas apimtų 3–10 metų;

—	informacija apie aiškiai apibrėžtas atsakomybės sritis ir išteklius, įskaitant nustatytus kiekvienam subjektui reikalingus išteklius.

2.3. Dabartinio ir būsimo veiksmingumo įvertinimas

DJMP turėtų būti grindžiamas nuodugniu miesto transporto sistemos dabartinio ir būsimo veiksmingumo įvertinimu, taip pat jame turėtų būti numatyta išsami stebėsenos sistema. Tai apima:

—	padėties analizę, atskaitos ir galutinį scenarijus. Iš pradžių atliekama išsami dabartinės padėties apžvalga ir nustatomas atskaitos scenarijus, kuriuo remiantis bus galima vertinti būsimą pažangą, taip pat turėtų būti įvertintas siūlomų priemonių poveikis;

—

konkrečius tikslus ir tikslinius rodiklius. DJMP turėtų būti nustatyti konkretūs ir realistiški veiksmingumo tikslai, kurie būtų susiję su padėties analize ir, vertinant pagal plano uždavinį ir bendruosius tikslus, plataus užmojo. Prireikus DJMP taip pat turėtų būti nustatyti išmatuojami tiksliniai rodikliai, kurie būtų pagrįsti realistiniu atskaitos scenarijaus ir turimų išteklių įvertinimu ir atspindėtų konkrečius tikslus;

—	veiksmingumo rodiklius, kurie pageidautina būtų pagrįsti darnaus judumo mieste rodikliais (19). Juos naudojant turėtų būti apibūdinta dabartinė miesto transporto sistemos būklė ir stebima siekiant nustatytų tikslų padaryta pažanga.

2.4. Integruotas visų transporto rūšių vystymas, pirmenybę teikiant darniausioms transporto rūšims

Pagal DJMP turėtų būti skatinamas daugiarūšis transportas, integruojant įvairias transporto rūšis ir priemones, kuriomis siekiama palengvinti sklandaus ir darnaus judumo vystymą. DJMP turėtų būti numatyti veiksmai, kuriais didinama darnesnėms transporto rūšims, pvz., viešajam transportui, aktyviajam judumui, judumui dalijantis transporto priemonėmis (20), visai netaršiai miesto logistikai ir, atitinkamais atvejais, vidaus vandenų kelių ir jūrų transportui, tenkanti transporto dalis.

Jame taip pat turėtų būti numatyti visai netaršaus judumo skatinimo veiksmai, visų pirma susiję su miesto transporto parko ekologizavimu, spūsčių mažinimu ir kelių eismo saugumo, ypač pažeidžiamų eismo dalyvių saugumo, didinimu.

Plane pateikiamos integruotos techninės, infrastruktūros, politika grindžiamos ir neprivalomos priemonės, kuriomis siekiama didinti veiksmingumą ir ekonominį efektyvumą atsižvelgiant į iškeltus uždavinius ir konkrečius tikslus.

Todėl į DJMP turėtų būti įtrauktos temos, susijusios su:

—	viešojo transporto bei visuomeninio judumo paslaugomis ir judumu dalijantis transporto priemonėmis, priimant tam skirtą strategiją, kuria siekiama gerinti jų kokybę, aprėptį, saugumą, integraciją ir prieinamumą;

—	nevarikliniu transportu, parengiant planą didinti vaikščiojimo, važiavimo dviračiu ir mikromobilumo priemonių patrauklumą, saugą ir saugumą ir taip siekiant sukurti visuotinį ir kokybišką tinklą;

—	transporto daugiarūšiškumu, kad būtų geriau integruotos įvairios keleivinio ir krovininio transporto rūšys;

—	kelių eismo mieste saugumu, siekiant įgyvendinti visiškai saugaus eismo vizijos aspektą, susijusį su visų pirma pažeidžiamų eismo dalyvių, įskaitant pėsčiuosius ir dviratininkus, žūtimis ir patiriamais sunkiais sužalojimais;

—

spūsčių mažinimu ir optimaliu infrastruktūros, susijusios su stovėjimo aikštelių valdymo priemonėmis, naudojimu, be kita ko, optimizuojant įkrovimo infrastruktūrą, išnagrinėjant galimybes perskirstyti kelių ir miesto erdvę ir jos dalį skirti nevariklinėms transporto rūšims ar ne transporto reikmėms;

—

miesto logistika, įskaitant pristatymą į namus ir komercinių transporto priemonių parko (pvz., taksi) valdymą, taikant priemones efektyvumui didinti ir kartu mažinant išorinį poveikį, pvz., išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teršalų kiekį, triukšmą ir spūstis (DJMP ir kiti konkretūs darnios miestų logistikos planai turėtų būti integruotai suderinti tarpusavyje);

—

judumo valdymo planais, numatant veiksmus (pvz., užimtumo, švietimo, sveikatos, mažmeninės prekybos bei turizmo ir (arba) renginių sektoriuose), kuriais siekiama paskatinti į darbą važinėjančius asmenis, vartotojus ir studentus, be kita ko, atvykstančius iš priemiesčių ir aplinkinių kaimo vietovių, pereiti prie darnesnių judumo modelių;

—

skaitmeninimu, įskaitant tokias intelektines transporto sistemas kaip skaitmeninės daugiarūšio judumo paslaugos, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos gauti informaciją apie visas transporto rūšis, užsisakyti visų rūšių transporto bilietus, už juos sumokėti ir juos gauti ir kuriomis palengvinamas duomenų rinkimas (pvz., privačių veiklos vykdytojų turimų duomenų, didelių duomenų rinkinių, su dirbtiniu intelektu, skaitmeniniais dvyniais bei daiktų internetu susijusių duomenų ir pan.), siekiant padėti parengti ir įgyvendinti DJMP numatytas priemones bei vykdyti jų stebėseną.

2.5. Integruotas keleivių judumo, krovinių vežimo mieste ir logistikos metodas

Miesto logistikos ir tolimojo krovinių vežimo jungčių klausimai turėtų būti nuodugniai apsvarstyti ir įtraukti į DJMP – taip būtų užtikrinta, kad dėl visų judumo mieste aspektų būtų laikomasi sistemingo metodo, ir būtų įgyvendinami visai netaršios miesto logistikos ir užsakymų pristatymo paskutinėje atkarpoje tikslai. Konkretūs miesto logistikos klausimai galėtų būti sprendžiami tam skirtame suderintame darnios miesto logistikos plane.

Rengiant atitinkamų miesto vietovių DJMP turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į įvairių miesto priemonių poveikį keleivių ir krovinių eismo srautams ir transeuropiniam transporto tinklui (TEN-T), kad būtų užtikrintas sklandus tranzitas per miestų transporto mazgus, jų aplenkimas aplinkkeliu arba eismo srautų, taip pat ir visai netaršių transporto priemonių srautų, sujungimas juose ir juos supančiose teritorijose. DJMP visų pirma turėtų būti numatyti veiksmai, kuriais mažinamos spūstys, didinamas kelių eismo saugumas ir šalinamos poveikį eismo srautams TEN-T tinkle darančios kliūtys.

2.6. Dalyvavimu grindžiamas metodas ir koordinavimas su kitomis atitinkamomis iniciatyvomis

Rengiant ir įgyvendinant DJMP turėtų būti remiamasi integruotu ir dalyvavimu grindžiamu metodu, kurio laikantis vyksta intensyvus įvairių lygmenų valdžios atstovų ir atitinkamų institucijų bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas ir konsultavimasis. Į šį procesą taip pat turėtų būti įtraukta plačioji visuomenė, pilietinės visuomenės atstovai ir ekonominiai subjektai.

To siekdamos vietos planavimo institucijos turėtų nustatyti tinkamas struktūras ir procedūras.

Vykdant šį procesą visų pirma reikėtų, kad:

—

rengiant ir įgyvendinant planą, nuo pat proceso pradžios ir visoje jo eigoje tinkamai dalyvautų su funkcine miesto vietove susiję subjektai, pvz., gyventojai, pilietinės visuomenės organizacijų atstovai ir ekonominės veiklos vykdytojai, kad taip būtų užtikrintas didelis visuomenės pritarimas ir parama planui;

—

vyktų vietos ir regiono lygmens tarnybų tarpusavio konsultacijos ir bendradarbiavimas, kad būtų užtikrintas suderinamumas su vietos ir regioninės politikos kryptimis, strategijomis ir priemonėmis, visų pirma susijusiomis su žemės naudojimu ir teritorijų planavimu, miestų žalinimo planais (21), energetika, sveikata, švietimu, socialinėmis paslaugomis, teisėsauga ir viešosios tvarkos palaikymu, bei jų papildomumas;

—	vyktų glaudus dialogas su atitinkamomis skirtingų administravimo ir valdymo lygmenų institucijomis, kurios atsakingos už tai, kad funkcinėje miesto vietovėje (kaimyninėse miesto, priemiesčių ir kaimo vietovėse) veiktų transporto infrastruktūra ir būtų teikiamos transporto paslaugos.

2.7. Stebėsena, peržiūra, ataskaitų teikimas ir kokybės užtikrinimas

DJMP turėtų būti nustatyti tikslai, tiksliniai rodikliai ir rodikliai, kuriais būtų grindžiamas dabartinis ir būsimas miestų transporto sistemų veiksmingumas ir kurie būtų susiję bent su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, spūstimis, keliuose žuvusių ir sunkiai sužalotų asmenų skaičiumi, įvairių rūšių transportui tenkančia dalimi, judumo paslaugų prieinamumu ir duomenimis apie oro ir triukšmo taršą miestuose. Taikant šiuos veiksmingumo rodiklius turėtų būti stebimas DJMP įgyvendinimas.

Visų pirma vietos valdžios institucijos turėtų įdiegti pažangos, padarytos siekiant DJMP tikslų, stebėsenos mechanizmus ir prireikus laiku imtis taisomųjų veiksmų. Pagal Komisijos rekomendaciją dėl nacionalinių DJMP paramos programų, valstybės narės turėtų teikti šiai užduočiai atlikti reikalingą pagalbą miestams ir užtikrinti, kad DJMP būtų kokybiški ir atitiktų DJMP koncepcijos reikalavimus.

Pažanga, padaryta sprendžiant DJMP nustatytą uždavinį bei siekiant konkrečių tikslų ir tikslinių rodiklių, turėtų būti reguliariai vertinama pagal atrinktus rezultato rodiklius (22). Turėtų būti imamasi tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad svarbiais duomenimis ir statistika būtų galima pasinaudoti laiku. DJMP įgyvendinimo peržiūra turėtų būti pagrįsta stebėsenos ataskaita.

Stebėsenos tikslais turėtų būti skatinama remtis predikcija, kad būtų galima numatyti būsimus poreikius ir sunkumus. Ja remtis gali padėti skaitmeninės priemonės, pvz., vietos skaitmeniniai dvyniai.

2.8. Gairės ir parama Europos lygmeniu

Europos Komisija informaciją apie DJMP toliau teiks per Europos vietos transporto informacijos tarnybą – Europos judumo stebėjimo centrą (23). Ši informacija apima su procesu susijusias DJMP gaires ir informacinę medžiagą apie konkrečius DJMP aspektus (24).

Šią medžiagą papildyti ir racionalizuoti padės Komisijos judumo mieste ekspertų grupė (25), įsteigta priėmus komunikatą „Naujoji ES judumo mieste sistema“.

(1) COM(2013) 913 final

(2) https://www.eltis.org/mobility-plans/sump-guidelines

(3) https://www.eltis.org/resources/tools/sump-self-assessment-tool

(4) Komisijos komunikato „Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas“ 1 priedas (https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:82155e82-67ca-11e3-a7e4-01aa75ed71a1.0015.02/DOC_3&format=PDF).

(5) https://ec.europa.eu/regional_policy/sources/brochure/new_leipzig_charter/new_leipzig_charter_en.pdf

(6) COM(2021) 812/2

(7) COM(2019) 640 final.

(8) COM(2020) 789 final.

(9) COM(2020) 811 final.

(10) COM(2021) 550 final.

(11) COM(2022) 230 final.

(12) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, COM(2021) 812 final.

(13) https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Glossary:Functional_urban_area#:~:text=Short%20definition%3A%20a%20functional%20urban,city%20(OECD%2C%202012)

(14) https://www.undp.org/sustainable-development-goals

(15) https://ec.europa.eu/transport/themes/strategies/news/2019-06-19-vision-zero_en

(16) https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9994-2017-INIT/lt/pdf

(17) COM(2020) 789 final.

(18) https://environment.ec.europa.eu/strategy/zero-pollution-action-plan_lt

(19) https://transport.ec.europa.eu/transport-themes/clean-transport-urban-transport/sumi_en

(20) Šiame dokumente judumas dalijantis transporto priemonėmis – bendras naudojimasis skirtingų rūšių transportu, pvz., dalijimasis nuomojamomis transporto priemonėmis (pvz., dviračiais, motoroleriais, automobiliais), bendros kelionės automobiliu (t. y. dalijimasis vieta transporto priemonėje), taip pat užsakomojo transporto paslaugos (pvz., užsakomojo pavežėjimo (taksi ir pan.) paslaugos).

(21) https://environment.ec.europa.eu/topics/urban-environment/urban-greening-platform_en

(22) Pavyzdžiui, galima naudoti darnaus judumo mieste rodiklius, pateikiamus adresu https://ec.europa.eu/transport/themes/urban/urban_mobility/sumi_en.

(23) https://www.eltis.org/lt/mobility-plans

(24) https://www.eltis.org/mobility-plans/topic-guides, https://www.eltis.org/mobility-plans/practitioner-briefings

(25) Grupė Nr. E03863 (https://ec.europa.eu/transparency/expert-groups-register/screen/expert-groups/consult?lang=lt&groupID=3863).