KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2023/498

2023 m. kovo 1 d.

dėl standartizacijos Europos mokslinių tyrimų erdvėje nuostatų kodekso

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

standartai padeda tyrėjams ir novatoriams priartinti savo inovacijas prie rinkos ir skleisti technologinę pažangą nustatant vienodus kriterijus ir kuriant metodus, praktiką ir procedūras, kurie būtų viešai pateikti oficialiame dokumente. Europos ir tarptautiniai standartai suteikia galimybę pateikti novatoriškus naujus produktus ir paslaugas į dideles pasaulines ir regionines rinkas;

(2)

standartai duoda pagrindą integruoti įvairias technologijas į sudėtingas, novatoriškas sistemas ir sprendimus, taip pat sudaro sąlygas komponentų, produktų ir paslaugų sąveikumui, taip išvengiant susisaistymo su pardavėju ir vartotojams visame pasaulyje suteikiant daugiau pasirinkimo – jų funkcija itin svarbi visose pramonės šakose ir sektoriuose, pasaulyje vykstant skaitmeninei transformacijai;

(3)

standartai sudaro sąlygas laisvam prekių, paslaugų ir duomenų judėjimui, nes juos taikant nelieka techninių kliūčių. Jie padeda nustatyti būtiniausius saugos reikalavimus šių prekių ir paslaugų kūrimui, vežimui ir naudojimui, siekiant apsaugoti visuomenę ir darbuotojus. Standartai tiesiogiai susiję su JT darnaus vystymosi tikslais ir gali padėti didinti Sąjungos ekonomikos atsparumą. Jų funkcija svarbi įgyvendinant Sąjungos užmojus kurti neutralaus poveikio klimatui, atsparią ir žiedinę ekonomiką ir stiprinant jos atvirą strateginį savarankiškumą. Kad Sąjungos balsas pasaulyje nustatant standartus ir toliau liktų stiprus, labai svarbu pasaulio mastu aktyviai dalyvauti standartizacijos veikloje ir imtis iniciatyvos pagrindiniuose tarptautiniuose forumuose ir institucijose;

(4)

geriau išnaudoti standartizaciją rinkoje paklausiems produktams ir sprendimams kurti padeda daugelio įvairių rūšių mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) projektų faktiniai duomenys (1). Standartais galima kodifikuoti naudotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų reikalavimus, siekiant duoti kryptį moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai. Standartai leidžia užtikrinti technologijų, produktų ir paslaugų sąveikumą: standarte pateikiama išsami informacija apie technologijos ar produkto naudojimą ir turinį, todėl daug lengviau sužinoti, kada ir kaip jį galima naudoti kartu su kitomis technologijomis ar produktais;

(5)

standartizacijos naudos suvokimas yra svarbi sėkmingo mokslinių tyrimų subjektų dalyvavimo standartizacijos veikloje sąlyga. Svarbu standartizacijos veiklą planuoti iš anksto, pradiniame mokslinių tyrimų ir inovacijų projekto darbo plane, ir standartizacijos poreikius nustatyti projekto pradžioje, iki panaudojamų gavinių pateikimo;

(6)

egzistuoja stabilūs ir atkartojami gerosios praktikos elementų, taikomų su standartizacija susijusiuose mokslinių tyrimų projektuose, rinkiniai (2). Be to, galima labai pagerinti tyrėjų suvokimą apie standartizacijos procesus, suteikti jiems gerokai daugiau praktinės tų procesų patirties ir esama nemažai galimybių plėtoti pripažįstamus efektyvumo rodiklius, kurie padėtų stebėti technologijų perdavimo ir valorizacijos veiksmų sėkmę. Taip pat būtų galima gerinti suvokimą apie tai, kaip standartizacijos procesai siejasi su mokslinių tyrimų ir inovacijų procesais ir su jais sąveikauja, ir įgyti su tuo susijusios praktinės patirties. Sėkminga MTI ir standartizacijos veiklos integracija gali smarkiai pastūmėti aktyviau vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą;

(7)

technologinės parengties lygiai ir jų pokyčiai projekto metu gali būti laikomi svarbiais rodikliais vertinant, kiek mokslinių tyrimų ir inovacijų projektas aktualus ir efektyvus standartizacijos veiklos aspektu. Skirtingi technologinės parengties lygiai taip pat gali būti susiję su skirtingais standartų ir standartizacijos poreikiais: žemesni technologinės parengties lygiai paprastai labiau susiję su darbu, kurį reikia atlikti, pavyzdžiui, terminijos ir koncepcijų, metrologijos ir bandymų, naudojimo atvejų ir bazinių architektūrų srityse, o vėlesnio etapo technologinės parengties lygiai paprastai labiau susiję su tokiais aspektais kaip technologijų arba inovacijų sąveikumas ir efektyvumas (pvz., saugumo, saugos, poveikio aplinkai ir funkcionalumo aspektu) – todėl tyrėjams ir novatoriams svarbūs visų technologinės parengties lygių standartai daugelyje technologijų ir taikymo sričių;

(8)

MTI subjektai gali kurti naujus standartus, jų laikytis arba juos priimti, taip remdami naujausių technologijų, inovacijų ir tendencijų plėtojimą ir diegimą tarptautiniu mastu. Kuo anksčiau mokslinių tyrimų ir inovacijų subjektai įsitrauks į standartų rengimo procesą, integruodami jį į savo bendrą mokslinių tyrimų ir inovacijų procesą, tuo greičiau jie galės pateikti standartais pagrįstas savo inovacijas į konkurencingas pasaulines rinkas ir taip sukurs didesnę vertę bei gaus didesnį atlygį. Todėl lyderiai išsiveržia į priekį pasinaudodami galimybe anksti ir aktyviai dalyvauti nustatant naujus standartus. Standartų rengimo procese jie taip pat gauna vertingų techninių ir rinkos įžvalgų, kurios jiems padeda rengti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų strategiją bei veiksmų gaires, o anksčiau įsitraukdami į naujų standartų plėtrą pralenkia konkurentus kelyje į rinką. Šie lyderiai (įskaitant MVĮ ir startuolius) taip pat gauna progą užsiimti vietą rinkoje ir, greta pamatinio standarto, kurį jie padėjo apibrėžti, pasiūlyti savo unikalias produktų ar paslaugų inovacijas;

(9)	reikia spręsti įgūdžių trūkumo problemą mokymo ir dėstymo baruose (3). Labai svarbu išugdyti esminį suvokimą apie mokslinių tyrimų, inovacijų ir standartizacijos procesų ypatybes ir ryšius, taip pat apie tai, kaip jie gali vienas kitą stiprinti, kad didėtų žinių valorizacija (4);

(10)

viena iš pagrindinių užduočių formuojant aukštojo mokslo institucijos arba mokslinių tyrimų organizacijos politiką, skirtą mokslinių tyrimų valorizacijai taikant standartus ir standartizuojant, yra skatinti jos mokslo darbuotojus įsitraukti į standartizacijos veiklą ir ją laikyti pliusu karjeros raidai;

(11)

daugelyje Sąjungos aukštojo mokslo įstaigų ir mokslinių tyrimų organizacijų jau nemažai metų veikia technologijų perdavimo biurai, kurie ne tik padeda tvarkyti ir registruoti intelektinę nuosavybę arba remti startuolių kūrimą, bet ir teikia bendrą paramą pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams ir padeda administruoti bendradarbiavimu grindžiamus mokslinių tyrimų projektus. Taigi technologijų perdavimo organizacijos yra dar viena akivaizdi institucinė atrama, kuria kliaujantis galima remti standartizaciją, ir jų dalyvavimas yra logiška jiems priklausančios žinių ir technologijų perdavimo funkcijos tąsa. Kitaip nei patentų ir mokslinių publikacijų atveju, atrodo, kad autorystės sąvoka plačiai taikoma nėra, todėl poveikį sunkiau stebėti citavimo matavimo metodais;

(12)

daugelyje mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų dalyvavimas kuriant naują standartą gali būti ne pats geriausias ar net neįmanomas pasirinkimas. Kita vertus, plačios perspektyvos atsiveria tyrėjams, kurie į standartizacijos veiklą įsitraukę ankstyvuose MTI programų etapuose įgyja svarbių žinių ir patenka į svarbius tinklus, kartu prisidėdami prie naujų esminių tarptautinių ir europinių standartų kūrimo ar tobulinimo pramonei ir visuomenei aktualiausiose teminėse srityse;

(13)

pasiekus projekto taikymo srities, trukmės ir išteklių ribas, savo išvadas ir indėlį galima bandyti jungti su kitais panašiais projektais. Įvairiuose sektoriuose jau veikia daug teminių platformų ir klasterių, kurie siekia pagerinti efektyvumą ir kuo labiau padidinti įdirbį konkrečiuose sektoriuose;

(14)

orientuodamasi į Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) politikos darbotvarkę (5), kurios dalis yra veiksmas „ES rekomendacijų dėl geresnės žinių valorizacijos modernizavimas“, Komisija siūlo šią rekomendaciją dėl standartizacijos Europos mokslinių tyrimų erdvėje nuostatų kodekso, kad būtų įgyvendinta Tarybos rekomendacija (ES) 2022/2415 (6). Raginimas teikti šią rekomendaciją buvo įrašytas Komisijos komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės (7) ir 2021 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadose dėl EMTE valdymo ir dėl Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pakto (8). Be to, ES standartizacijos strategijoje (9) pabrėžiama, kad svarbu didinti strateginį suvokimą ir mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenę anksti įtraukti į standartizacijos procesą, ir teigiama, kad reikia šios rekomendacijos;

(15)

ši rekomendacija atspindi naujas kryptis, nubrėžtas Rekomendacija (ES) 2022/2415: ja siekiama didinti strateginį tyrėjų ir novatorių suvokimą apie labai didelę mokslinių tyrimų, inovacijų ir standartizacijos integravimo naudą ir pateikti geriausios praktikos rekomendacijas, kaip sėkmingai atlikti šią integraciją visoje jų MTI veikloje siekiant sukurti didžiausią vertę ir pasiekti didžiausią poveikį;

(16)

ši rekomendacija parengta aukštojo mokslo įstaigų ir privačių bei viešųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų organizacijų lygmeniu, mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų partnerių lygmeniu, politikos bei įvairesnių suinteresuotųjų subjektų lygmeniu. Ši rekomendacija turėtų būti taikoma laikantis visų atitinkamų nacionalinio ar regioninio lygmens ir Sąjungos lygmens taisyklių,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1. APIBRĖŽTYS

Šioje rekomendacijoje vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)	intelektinė nuosavybė – intelektinės veiklos gavinys, kuriam gali būti taikoma teisinė apsauga ir kuris apima išradimus, literatūros ir meno kūrinius, simbolius, pavadinimus, vaizdus ir dizainą;

(2)	standartas – pakartotinai ar nuolat taikyti skirta pripažintos standartizacijos institucijos tarptautiniu, Europos ar nacionaliniu lygmeniu priimta techninė specifikacija, kurios laikytis nėra privaloma (10);

(3)	Standartų rengimo organizacija – įstaiga, kurios specializacija yra standartų rengimas bendro sutarimo procesu ir kuri padeda ekspertams dalyvauti standartizacijos procese;

(4)

standartizacija – procesas, kurio tikslas yra apibrėžti savanoriškai taikomas technines ar kokybės specifikacijas, kurias dabartiniai ar būsimi produktai, gamybos procesai ar paslaugos galėtų atitikti. Standartizacija gali apimti įvairius aspektus, pavyzdžiui, įvairių tam tikro produkto lygių ir dydžių arba techninių specifikacijų standartizaciją produktų ar paslaugų rinkose, kuriose suderinamumas ir sąveika su kitais produktais ar sistemomis yra esminiai (11);

(5)	techninis komitetas – tai iš ekspertų sudaryta įvairių suinteresuotųjų subjektų grupė, kuriai pavesta rengti ir užrašyti standartus, kuriuos vėliau pripažins standartizacijos institucija;

(6)

techninė specifikacija – dokumentas, kuriame nustatyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti produktas, procesas, paslauga ar sistema, ir kuriame nustatytos produkto ar paslaugos charakteristikos, tokios kaip kokybė ir eksploatacinės savybės, taikomi gamybos metodai ir procesai, taip pat statybos produktų eksploatacinių savybių vertinimo metodai ir kriterijai (12).

2. AUKŠTOJO MOKSLO ĮSTAIGOS IR PRIVAČIOSIOS BEI VIEŠOSIOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ ORGANIZACIJOS

2.1. Rekomenduojama parengti standartizacijos politiką, atskirą arba kaip intelektinės nuosavybės ar mokslinių tyrimų gavinių valorizacijos politikos dalį.

(7)

Aukštojo mokslo institucijos ir privačios bei viešosios MTI organizacijos turėtų išnagrinėti, kuriose mokslinių tyrimų srityse standartizacija gali vykti ir kaip ji gali padėti valorizuoti mokslinių tyrimų gavinius. Tai reiškia, kad su standartais ir standartizacija susijusių poreikių vertinimas turėtų būti atliekamas organizacijos lygmeniu. Aukštojo mokslo institucijos ir MTI organizacijos turėtų puoselėti bendradarbiavimo kultūrą ir skatinti organizacijos ir jos suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pramonę, politikos formuotojus, standartizacijos ekspertus, standartizacijos institucijas ir naudotojų atstovus, bendradarbiavimą. Be to, siekiant greičiau sukurti geresnius standartus, reikėtų išnagrinėti ir standartų vaidmenį bandymų aplinkose, siekiant sukurti abipusį grįžtamąjį ryšį tarp, viena, mokslinių tyrimų ir inovacijų ir, antra, standartizacijos veiklos. Europos standartizacijos komitetas, Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CEN-Cenelec) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI) palengvina tiesioginį bendravimą tarp aukštojo mokslo institucijų, MTI organizacijų ir standartų rengimo organizacijų, kad atsivertų prieiga prie informacijos ir praktinių žinių apie standartizaciją. Todėl CEN-Cenelec ir ETSI galėtų padėti aukštojo mokslo institucijoms ir MTI organizacijoms formuoti naują mokslinių tyrimų, inovacijų ir standartizacijos veiklos integravimo politiką (13).

(8)

Plėtojant standartizacijos politiką reikėtų veikti dviem kryptimis. Pirma, turėtų būti renkama žvalgomoji informacija inicijuojant apklausą, skirtą visiems aukštojo mokslo institucijose veikiantiems mokslinių tyrimų padaliniams ir MTI organizacijoms, apie jų faktinį ir galimą dalyvavimą su standartais susijusioje ir standartizacijos veikloje, taip pat apie tai, koks jų žinių apie šią veiklą lygis. Antra, įgyvendinimas turėtų būti užtikrintas palaikant ryšius su standartų rengimo organizacijomis, visų pirma su CEN-Cenelec, ETSI bei nacionalinėmis standartizacijos institucijomis, kurios aukštojo mokslo institucijoms ir MTI organizacijoms gali padėti standartizacijos, kaip vienos iš mokslinių tyrimų projektų užduočių, klausimais.

2.2. Rekomenduojama rengiant tyrėjų karjeros raidos planus ir atliekant jų mokslinių tyrimų vertinimą tinkamai atsižvelgti į standartizacijos veiklą ir išdavas.

(9)

Su standartais ir standartizacija susijusi aukštojo mokslo institucijų ir mokslinių tyrimų bei inovacijų organizacijų politika turėtų skatinti tyrėjus susisiekti su atitinkamų standartizacijos institucijų techniniais komitetais ir aktyviai dalyvauti jų darbe, kad savo praktines žinias pritaikytų standartizacijos srityje. Už savo indėlį į standartizaciją tyrėjai turėtų sulaukti su karjeros raida susijusio pripažinimo.

(10)

Įgyvendinant suinteresuotųjų subjektų vadovaujamą europinę iniciatyvą reformuoti mokslinių tyrimų vertinimą, numatytą 2022–2024 m. EMTE politikos darbotvarkėje ir Paryžiaus raginime dėl mokslinių tyrimų vertinimo (14), standartizacijos veikla turėtų būti laikoma vertingu indėliu, galinčiu turėti didelį mokslinio, technologinio, ekonominio, aplinkosauginio ar socialinio pobūdžio poveikį ir lemti didelius šių sričių rezultatus.

2.3. Rekomenduojama užtikrinti švietimą ir mokymą apie standartizaciją.

(11)

Pirmiausia turėtų būti rengiami tiksliniai mokymai pagrindiniams aukštojo mokslo institucijų ir MTI organizacijų vadovams, pvz., už mokslinius tyrimus atsakingiems vicerektoriams, vyriausiesiems inovacijų pareigūnams ir vyriausiesiems valorizacijos pareigūnams, užsitikrinant jų paramą tolesnei standartizacijos politikos plėtrai jų institucijose. Po to mokymai turėtų būti siūlomi tiems novatoriams, tyrėjams, padalinių vadovams ir profesoriams, kuriems, tikėtina, labiausiai iškils ir bus aktualūs standartizacijos klausimai. Mokymosi ir dėstymo programose turėtų dalyvauti dėstytojai iš standartų rengimo organizacijų ir pramonės. Kai tinka, taip pat turėtų būti įtraukti naudotojų atstovai.

(12)

Standartizacija, kaip standartizacijos strategijų dalis, taip pat turėtų būti laikoma dėstomąja tema atitinkamose verslo, inovacijų, verslumo, technologijų ir mokslo programose, pavyzdžiui, inovacijų valdymo švietimo programose.

2.4. Rekomenduojama užtikrinti, kad standartizacijos reikmėms būtų galima pasitelkti technologijų perdavimo biurus.

(13)

Technologijų perdavimo biurai turėtų stiprinti gebėjimus, pavyzdžiui, mokydamiesi ir įgydami daugiau institucinės galios, kad galėtų teikti su standartizacija susijusias paslaugas, pavyzdžiui:

a)	gerinti suvokimą apie standartizacijos naudą;

b)	konsultuoti apie atitinkamus standartizacijos leidinius (tokius kaip Europos standartai, tarptautiniai standartai, techninės specifikacijos, standarto statuso dar neturintys leidiniai, Europos standartizacijos komiteto darbo grupės susitarimas, Tarptautinės standartizacijos grupės specifikacijos);

c)	gebėti suteikti nuorodas į standartų rengimo organizacijas ir jų siūlomus mokymus bei paslaugas;

d)	paaiškinti, kaip užmegzti ryšius su nacionalinėmis standartizacijos institucijomis ir Europos standartizacijos organizacijomis ir kaip prisijungti prie standartų rengimo organizacijų techninių komitetų;

e)	teikti bazinę paramą projektų pasiūlymų rengėjams, kad šie įtrauktų nuorodas į standartus ir standartizaciją;

f)	teikti bazinę paramą standartizacijos procese, kai reikia pildyti formas ir (arba) tuo tikslu kreiptis į standartų rengimo organizacijas;

g)	teikti paramą, kai standartizacijos procesuose sprendžiami intelektinės nuosavybės klausimai;

h)	stebėti su standartizacija susijusių MTI projektų išdavas ir teikti ataskaitas apie jas;

i)	organizuoti tyrėjų ir novatorių mokymą aukštojo mokslo institucijose, MTI organizacijose, MTI centruose (pavyzdžiui, Europos skaitmeninių inovacijų centruose, Europos inovacijos ir technologijos instituto žinių ir inovacijų bendrijose) ir jų partneriams pramonėje.

2.5. Rekomenduojama sukurti rodiklių ir vertinimo sistemą.

(14)

MTI organizacijos turėtų stebėti savo standartizacijos veiklą naudodamosi išdirbių, išdavų ir poveikio (angl. output, outcome and impact) rodikliais. Rekomenduojama glaudžiai bendradarbiauti su kitomis aukštojo mokslo įstaigomis, MTI organizacijomis ir technologijų perdavimo biurais, kad būtų sukurti bendri ir palyginami duomenų rinkimo ir aiškinimo metodai. Šioje srityje svarbų vaidmenį galėtų atlikti mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijos ir universitetų asociacijos. Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų apibrėžiami ir renkami ne tik dėl kiekybinių rodiklių, reikėtų taikyti mišrų metodą, apimantį kokybinius ir kiekybinius parametrus. Reikia, kad tyrėjai ir (arba) technologijų perdavimo biurai rengtų įsivertinimo ataskaitas arba išplėtotų kitus kokybinius metodus, kuriuos taikant būtų detalizuojamas standartizacijos veiklos kontekstas. Tai padėtų aiškinti kiekybinius rodiklius ir patobulinti stebėjimo ir rodiklių sistemą remiantis faktiniais duomenimis. Stebėjimo sistemai diegti patartina pasitelkti esamus technologijų perdavimo biurų tinklus.

(15)

Turėtų būti palaikomi ryšiai su mokslinių duomenų saugyklomis, konkrečiai per Europos atvirojo mokslo debesiją, kad standartizacijos veikla galėtų būti konkrečiais metaduomenimis susieta su pagalbiniais duomenimis ir leidiniais. Šiuo aspektu turėtų būti skatinamas bendradarbiavimas su Europos standartizacijos organizacijomis ir kitomis standartų rengimo organizacijomis. Apskritai, reikėtų nustatyti šiuos poreikius: pirma, sukurti tam tikrų su standartizacija susijusių rodiklių pranašumus ir trūkumus atskleidžiančių faktinių duomenų bazę, kad būtų galima stebėti žinių valorizaciją; antra, remtis rodiklių kompleksu, o ne pavieniais rodikliais.

3. PROJEKTŲ PARTNERIAI

3.1. Rekomenduojama išanalizuoti esamą standartizacijos būklę ir įvertinti, kuo standartizacija galėtų būti naudinga mokslinių tyrimų ir inovacijų projektui.

(16)

Projekto pasiūlymo rengimo proceso pradžioje rekomenduojama imtis šių veiksmų:

a)	išnagrinėti šiuo metu mokslinių tyrimų srityje vykdomą standartizacijos veiklą, siekiant suprasti esamą situaciją;

b)	įvertinti, ar ir kaip mokslinių tyrimų ir inovacijų gaviniai galėtų būti įtraukti į naujus standartus arba panaudoti esamiems standartams atnaujinti.

(17)

Standartizacija turėtų būti suprantama kaip priemonė, o ne kaip tikslas savaime. Sprendžiant, ar standartai ir standartizacija galėtų būti įtraukti į projekto pasiūlymą, reikėtų atsižvelgti į šiuos ženklus:

a)	kvietime teikti pasiūlymus standartizacija ir standartai yra aiškiai minimi tekste ir (arba) vertinimo kriterijuose;

b)	mokslinių tyrimų ar technologijų sričiai reikalingas įvairių technologinių komponentų, prietaisų, sistemų ir duomenų sąveikumas;

c)	reikia apibrėžti ir spręsti saugos, saugumo, aplinkos, efektyvumo, matavimo ar sveikatos klausimus;

d)	reikia sukurti bendrą terminiją, sąvokas, metodikas ir novatoriško naudojimo atvejus, kuriuos turės apsvarstyti ir naudoti įvairūs suinteresuotieji subjektai;

e)	reikia turėti aiškiai apibrėžtus kiekybinio problemų įvertinimo, testavimo ir matavimo būdus ir įrodyti atitiktį techniniams ar reguliavimo reikalavimams;

f)	vystantis technologijoms reikia naujų arba iš dalies pakeistų standartų;

esami standartai gali būti naudojami atliekant naujų metodikų lyginamąją analizę ir siūlant atnaujinti esamus lyginamuosius standartus. Viena iš pirmųjų užduočių įgyvendinant projektą turėtų būti laikoma standartizacijos trūkumų analizė. Ją turėtų atlikti su standartizacijos būkle susipažinusi organizacija, pavyzdžiui, standartų rengimo organizacija, kuri galėtų padėti parengti standartizacijos trūkumų analizę pasinaudodama pagalbinėmis priemonėmis, tokiomis kaip StandICT.eu (15) ir StandardPlusInnovation.eu (16).

3.2. Bendradarbiaujamojo projekto atveju rekomenduojama pasiekti bendrą konsorciumo supratimą ir bendrą strateginę poziciją dėl standartizacijos ir jos problemų.

(18)

Projekto partneriai turėtų turėti arba įgyti žinių apie formalius standartizacijos procesus, be kita ko, apie poreikį pasiekti daugelio suinteresuotųjų subjektų sutarimą dėl standartizacijos darbo; analizuoti įvairių su standartizacija susijusių leidinių, pavyzdžiui, informacinių ir specifikacijų dokumentų, pavyzdžiui, CEN darbo grupių susitarimų, galimybes bei ribotumą ir analizuoti šių leidinių parengiamuosius procesus, įskaitant jų reikalavimus, konsultacijas ir grafiką.

(19)

Projekto partneriai turėtų suformuoti bendrą strateginę poziciją dėl planuojamų standartų ir standartizacijos veiklos. Kai partneriai atstovauja projektui įvairiose darbo grupėse ir standartizacijos forumuose, jie turėtų būti gavę kitų partnerių pritarimą ir vengti situacijų, kai skirtingi partneriai vienas kitam prieštarauja. Jie turėtų rasti bendrą sutarimą dėl techninių savybių, kurias reikia toliau plėtoti vykdant standartizacijos veiklą.

(20)

Projekto partneriai raginami užmegzti ryšius su CEN-Cenelec ir ETSI arba jų nacionalinių narių tinklu, kad sužinotų apie įvairius jiems prieinamus standartizacijos leidinius ir standarto statuso dar neturinčius leidinius, pavyzdžiui, CEN ir Cenelec darbo grupės susitarimus, ETSI tarptautinės standartizacijos grupės leidinius, technines specifikacijas ar technines ataskaitas.

3.3. Bendradarbiavimo projekto atveju rekomenduojama į komandą įtraukti standartizacijos patirties turinčius partnerius, turinčius gerų ryšių su standartizacijos bendruomene.

(21)

Į konsorciumą turėtų būti įtrauktos standartų rengimo organizacijos arba reikėtų užtikrinti bent tam tikrą ryšį su jomis (pavyzdžiui, pritarimo raštais, susidomėjimo pareiškimu, naryste projekto patariamojoje taryboje). Ryšiai su standartų rengimo organizacijomis taip pat turėtų būti skatinami, tarpinstituciniu lygmeniu bendraujant technologijų perdavimo biurams ir aukštojo mokslo institucijų mokslinių tyrimų padaliniams, MTI organizacijoms ir standartų rengimo organizacijoms.

(22)

Jei projekto partnerių ir techninių komitetų tiesioginiai ryšiai negali būti užmegzti nuo pat projekto pradžios, techninio komiteto nariai (arba aktyvūs standartizacijos specialistai) gali būti kviečiami pareikšti nuomonę apie projekto idėjas. Rekomenduojama į konsorciumą įtraukti standartizacijos patirties turinčių partnerių, kurie taip pat turi gerų ryšių su standartizacijos bendruomene (pavyzdžiui, anksčiau yra dalyvavę atitinkamame techniniame komitete). Idealiu atveju tokie partneriai turėtų dalyvauti nuo pat projekto pradžios. Projekto partneriai turėtų užmegzti tvirtus ryšius su standartų rengimo organizacijų techniniais komitetais, nes pastarieji priima sprendimus dėl vykdomos standartizacijos veiklos. Todėl idealiu atveju konsorciumo tyrėjai ir novatoriai taip pat turėtų būti atitinkamų techninių komitetų nariai. Tuo atveju, kai aptariamai temai techninio komiteto nėra, įvairiose standartų rengimo organizacijose egzistuoja įvairūs parengiamieji standartizacijos procesai, kuriais gali pasinaudoti projekto partneriai, pavyzdžiui, darbo grupė ir darbo grupės procesas Tarptautinėje standartizacijos organizacijoje ir CEN-Cenelec, taip pat ETSI tarptautinės standartizacijos grupės procesas.

(23)

Visiems projektų partneriams (17), kurie nėra susipažinę su standartais ir standartizacija, turėtų būti rengiami mokymai ir teikiamos informavimo paslaugos. Projekto veiklos dalimi galėtų būti konkrečiai partneriams teikiamos standartų rengimo organizacijų informavimo ir mokymo paslaugos.

3.4. Rekomenduojama standartus padaryti svaria projekto sudedamąja dalimi.

(24)

Rekomenduojama, kad standartizacija būtų svari projekto pasiūlymo sudedamoji dalis, tačiau, kad būtų išvengta standartizacijos dėl akių, dėl galimo savo projekto indėlio į standartizaciją partneriai neturėtų pernelyg daug užsimoti.

(25)

Projekte turėtų būti apibrėžta standartizacijos strategija, o atitinkama veikla turėtų būti sukonkretinta kaip kompleksiniai darbai arba užduotys. Siekiant užtikrinti, kad suplanuota veikla būtų įvykdyta, jai reikia pamato – numatyti pakankamai lėšų ir laiko išteklių ir paskirstyti atsakomybę.

(26)

Peržiūrėdami projekto gavinius, recenzentai turėtų numatyti galimas projekto išdavas, kurios galėtų tapti įnašu į standartizaciją, kad tam tikslui būtų paskirta išteklių. Siekti šio tikslo taip pat gali padėti ES „Inovacijų radaras“ (18).

3.5. Rekomenduojama investuoti į bendravimą su suinteresuotaisiais subjektais per visą projektą ir jį puoselėti.

(27)

Standartizacijos veikla praktiškai daugiausia pasireiškia bendravimu su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant potencialius naudotojus. Partneriai raginami savo projektų reikmėms naudoti nusistovėjusias Europos standartų organizacijų partnerystės formas ir ryšius. Šiuo aspektu gali būti išskirtos keturios veiklos sritys:

pramonės įtraukimo užtikrinimas: kad ir koks būtų indėlis į standartizaciją (naujų standartų ar techninių specifikacijų rengimas ar keitimas arba tarpinis etapas, pvz., CEN darbo grupės susitarimas), būtina užsitikrinti kuo didesnę pramonės paramą ir tiesioginį dalyvavimą. Tai būtina siekiant standartizacijos veiklos sėkmės ir sukurtų inovacijų įsisavinimo rinkoje;

b)	gero sklaidos ir komunikacijos plano įgyvendinimas: rekomenduojama parengti specialų su standartizacijos veikla susijusį sklaidos ir komunikacijos planą. Šiuo tikslu galėtų būti naudojamos tam skirtos interneto svetainės, žinių gavėjų sąrašai arba serija internetinių seminarų;

c)	derybinių įgūdžių mokymas ir darbas politikos srityje: turėtų būti skatinamas mokymas, susijęs su suinteresuotųjų subjektų bendravimu su standartų rengimo komitetais ir dalyvavimu juose. Svarbios informacijos apie paramą partneriai gali rasti portale HSBooster.eu (19);

d)	apsirūpinimas ištekliais: bendravimo su suinteresuotaisiais subjektais veiklai reikia skirti pakankamai laiko ir išteklių.

3.6. Rekomenduojama tikroviškai vertinti išdirbius, išdavas ir poveikį ir apsvarstyti tinkamus pagrindinius efektyvumo rodiklius.

(28)

Projektų portfelių, grandinių ar grupių atveju: jei projektų grupių, grandinių, portfelių įgyvendinimas yra realus ir įmanomas, standarto kūrimas vykdant projektų grandinę ar grupes galėtų būti strategiškai orientuojamas į naujų standartų rengimą, naudojantis MTI finansavimo parama. Kai kuriais atvejais šią veiklą galėtų suintensyvinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, orientuotos į sritis, kuriose dalyvauti partneriai yra suinteresuoti (20).

(29)

Kalbant apie indėlį į informacinius dokumentus ir technines specifikacijas: jei neįmanoma parengti viso naujo standarto, projektus reikėtų labiau integruoti į techninių komitetų darbą rengiant standartizacijos dokumentus, kuriems nereikia visiško sutarimo, pavyzdžiui, rengiant informacinius dokumentus ir specifikacijas, pvz., CEN darbo grupių susitarimus, bazines architektūras (angl. reference architectures), baltąsias knygas, technines ataskaitas. Projektų partneriai turėtų žinoti šių priemonių pranašumus ir trūkumus ir šioms specifikacijoms sutelkti kuo didesnę pramonės paramą.

(30)

Projekto partneriai turėtų apsvarstyti galimybę parengti pagrindinius efektyvumo rodiklius, kurie būtų 14 punktą atitinkantys realistiški išdirbiai, išdavos ir poveikis.

3.7. Rekomenduojama siekti, kad atliekant vertinimus ir stebėjimą būtų teikiamos bendros kokybinės ir kiekybinės efektyvumo ataskaitos.

(31)

Siekiant įvertinti valorizacijos eigą, vykdant projektą turėtų būti teikiamos bendros kokybinių ir kiekybinių rodiklių ataskaitos. Visų pirma partneriai turėtų apibrėžti rodiklius ir rinkti atitinkamus duomenis. Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kokybinių ataskaitų teikimui ir rodiklių aiškinimui, pavyzdžiui, į(si)vertinimo ataskaitų forma.

(32)

Tyrėjai raginami susisiekti su CEN-Cenelec ir ETSI arba jų nacionaliniais nariais, siekdami optimalios savo projektų išdavų valorizacijos, pavyzdžiui, kad tai taptų CEN darbo grupės susitarimu, mat priimant CEN darbo grupės susitarimą nebūtinas visiškas sutarimas (todėl balsuoja ne visi CEN-Cenelec nariai), kitaip nei Europos standarto atveju, kai nariai turi visiškai sutarti. Kaip tolesnio standartų rengimo, pritaikymo ir konkretinimo metmenys, priede pateikiamas galimų rodiklių sąrašas ir pasiūlymas, koks poveikio trajektorijos lygis gali būti naudojamasi rodikliui įvertinti.

3.8. Į standartizacijos aspektus rekomenduojama atsižvelgti valdant inovacijas ir intelektinį turtą (ir atvirkščiai).

(33)

Standartizacijos išdavų ir poveikio paprastai negalima apibrėžti atsietai nuo kitų pastangų komercializuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų gavinius. Vykdant komercializaciją, pavyzdžiui, taikant įvairius licencijų suteikimo modelius (įskaitant atvirojo kodo licencijas) ir kuriant startuolius, tenka strategiškai svarstyti intelektinės nuosavybės naudojimo aspektus. Todėl renkantis tinkamą komercializacijos strategiją kartu su intelektinio turto valdymu turėtų būti svarstoma standartizacija.

(34)

Intelektinio turto valdymo strategijoje reikėtų atsižvelgti į standartizacijos aspektus. Šis požiūris turėtų būti apibrėžtas ne tik kaip aukštojo mokslo institucijos arba MIT organizacijos intelektinio turto valdymo ir standartizacijos praktika, bet ir projekto lygmeniu.

(35)

Prieš pradėdami su naujomis technologijomis susijusią standartizacijos veiklą, partneriai turėtų apsvarstyti galimybę pateikti patento paraišką.

3.9. Pasibaigus projekto vykdymo laikui rekomenduojama užtikrinti tvarumą.

(36)

Siekiant užtikrinti poveikį, ypač susijusį su standartizacijos veikla, kuri trunka ilgiau už projektą, pasibaigus projekto vykdymo laikui gaviniai turėtų būti išlaikomi. Siūlomi šie variantai:

a)	įtraukti gavinius į technines specifikacijas ir informacinius dokumentus, pvz., CEN darbo grupės susitarimą ar technines ataskaitas, – taip gali padidėti su standartizacija susijusių gavinių tvarumas;

b)	užtikrinti, kad baigus projektą gaviniai išliktų matomi ir prieinami, – įkelti juos į saugyklas, pavyzdžiui, programos „Horizontas“ rezultatų platformą (21), siekiant atsiliepti į pramonės ir potencialių naudotojų interesus;

c)	apsvarstyti tolesnius susijusius projektus, kad būtų užtikrintas standartų rengimo proceso tvarumas.

3.10. Rekomenduojama standartizacijos klausimus spręsti sektorių platformose, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kontekste, projektų grupių kontekste, MTI centruose ar kituose bendruose forumuose.

(37)

Projektų partneriai turėtų, kaip solidžią priemonę, skatinti standartizaciją sektorių platformose, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kontekste, projektų grupių kontekste, MTI centruose ar kituose bendruose forumuose. Suvienijus jėgas su išvardytaisiais subjektais prasiplės ir taps tvaresnės galimybės rinkti sektorių lygmens faktinius duomenis. Siekiant užtikrinti projektų indėlį į standartizaciją galima pasitelkti su Sąjungos finansuojama mokslinių tyrimų veikla susijusias viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes. Tam naudingi gali būti veikiančios Europos standartų organizacijų partnerystės ir jų ryšiai su esamais sektoriniais forumais, taip pat instituciniai suinteresuotieji subjektai. Partneriams turėtų būti suteikta prieiga prie šių grupių per Europos standartizacijos tinklą. Prie to galėtų prisidėti tokios Europos standartų organizacijų iniciatyvos kaip STAIR arba RISE.

4. POLITIKA IR SUINTERESUOTIEJI SUBJEKTAI

4.1. Rekomenduojama skatinti standartizaciją kaip žinių valorizacijos nacionalinio ir regioninio lygmens priemonę, bendradarbiaujant su standartų rengimo organizacijomis, aukštojo mokslo institucijomis, taip pat MTI organizacijų asociacijomis ir technologijų perdavimo biurais.

(38)

Valstybės narės turėtų palaikyti ryšius su standartų rengimo organizacijomis, aukštojo mokslo institucijų asociacijomis, mokslinių tyrimų organizacijomis ir technologijų perdavimo biurų bei specialistų asociacijomis.

(39)

Vykdant šį bendradarbiavimą būtų galima imtis šių konkrečių veiksmų:

a)	sukurti jungtines darbo grupes, kuriose derinantis būtų plėtojami rodikliai, leidžiantys atsekti standartizuojant pasiektą žinių valorizaciją;

b)	rinkti ir teikti duomenis;

c)	parengti principus, kuriais remiantis inovacijų ir intelektinio turto valdymo strategijos galėtų būti derinamos su standartizacijos veikla (22);

d)	siūlyti mokymo ir informavimo paslaugas (novatoriams, tyrėjams ir technologijų perdavimo biurams);

e)	plėtoti konkrečias paramos paslaugas, kurias technologijų perdavimo biurai turėtų teikti tyrėjams ir novatoriams, be kita ko, nukreipiant į standartų rengimo organizacijas dėl konkrečių rūšių paslaugų;

f)	nustatyti būdus, kaip vertinant mokslinių tyrimų efektyvumą būtų galima atsižvelgti į standartizacijos veiklą; ir įvertinti, ar įmanoma įsteigti standartizacijos pagalbos tarnybą, panašią į jau veikiančią Europos intelektinės nuosavybės pagalbos tarnybą (23);

g)	remti tyrėjų ir novatorių dalyvavimą konkrečioje standartizacijos veikloje, pavyzdžiui, paramos veiksmais, kaip antai „StandICT“ ir būsimais mokslinių tyrimų, inovacijų ir standartizacijos veiksmais valstybėse narėse.

4.2. Rekomenduojama, kad valstybės narės išnagrinėtų su standartais ir standartizacija susijusius startuolių ir MVĮ poreikius mokslinių tyrimų ir inovacijų projektuose.

(40)

Valstybėms narėms rekomenduojama išnagrinėti startuolių ir MVĮ vaidmenį mokslinių tyrimų ir inovacijų projektuose, visų pirma atsižvelgiant į tai, kaip jie naudojasi standartais bei standartizacijos aspektais ir kaip nuo jų priklauso. Šiame kontekste valstybėms narėms ir standartų rengimo organizacijoms siūloma siekti bendradarbiavimo su pirmaujančiomis MVĮ asociacijomis ir startuolių inkubatoriais. Apskritai, tai galėtų paskatinti imtis konkrečių veiksmų, pvz., taikyti MVĮ pritaikytą arba MVĮ skirtą standartizacijos skatinimo priemonę.

4.3. Rekomenduojama, kad standartų rengimo organizacijos toliau plėtotų savo paslaugų MTI subjektams portfelius ir ieškotų naujų būdų, kaip suderinti savo veiklą su MTI.

(41)

Standartų rengimo organizacijos raginamos plačiau vykdyti informavimo veiklą ir aktyviau teikti savo paslaugas kituose aukštojo mokslo institucijų ir MTI organizacijų padaliniuose ir suinteresuotųjų subjektų organizacijose. Pirmiausia reikia orientuotis į už mokslinius tyrimus aukštojo mokslo institucijose atsakingus vicerektorius, technologijų perdavimo biurus ir atitinkamus MTI organizacijų padalinius.

(42)

Be to, standartų rengimo organizacijos raginamos įvertinti, ar yra būdų, ypač ankstyvaisiais standartizacijos etapais, standartizacijos procesus padaryti lankstesnius ir taip palengvinti jų sinchronizavimą su MTI veikla. Rekomenduojama įvertinti galimybes geriau atsekti autorystę ir indėlį į standartų kūrimą (tai svarbu vertinant mokslinių tyrimų efektyvumą). Galiausiai, tyrėjams ir novatoriams turėtų būti toliau siūlomos mokymo ir informavimo paslaugos ir išsamesnis paaiškinimas, pvz., kokie yra į standartus panašių arba standarto statuso dar neturinčių leidinių (įskaitant CEN darbo grupės susitarimą, techninę ataskaitą, techninę specifikaciją) pranašumai ir trūkumai.

4.4. Rekomenduojama, kad valstybės narės naudotų nacionalines paramos struktūras tam, kad siekiant MTI gavinių valorizacijos būtų naudojamasi standartizacija.

(43)

Už švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas atsakingos nacionalinės ministerijos turėtų kelti su moksliniais tyrimais ir inovacijų veikla susijusios standartizacijos ir standartų temą, pavyzdžiui, derėdamosi dėl už rezultatus apmokamų sutarčių su aukštojo mokslo įstaigomis. Siekiant aktyvesnio bendravimo ir didesnio veiksmingumo, reikėtų, atsižvelgiant į vietos ypatumus, skatinti ryšius ir bendravimą su nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais.

(44)

Stengiantis padėti tyrėjams sėkmingai dalyvauti mokslinių tyrimų ir inovacijų projektuose reikėtų naudoti nacionalines paramos struktūras. Apskritai būtų galima apsvarstyti galimybę įsteigti nacionalinį standartų ir standartizacijos informacijos centrą, panašų į jau veikiančius nacionalinius informacijos centrus programos „Europos horizontas“ teminėse srityse (24). Be to, nacionalinės paramos struktūros turėtų skatinti startuolius ir MVĮ dalytis sėkminga standartizacijos veiklos patirtimi.

Priimta Briuselyje 2023 m. kovo 1 d.

Komisijos vardu

Mariya GABRIEL

Komisijos narė

(1) Paramos rengiant tyrėjams skirtą standartizacijos nuostatų kodeksą apimties tyrimas, ES leidinių biuras (europa.eu).

(2) Ten pat.

(3) Kaip pabrėžta suinteresuotųjų šalių atsiliepimuose apie ES standartizacijos strategiją, „standartizacijos srityje nevykdomas nei formalusis švietimas, nei profesinis mokymas. Daugeliui ES įmonių – tiek didelių, tiek mažų – trūksta struktūrinio ir strateginio požiūrio į standartizaciją, atskleidžiančio jos svarbą įvairioms ekonominėms operacijoms teisinės atitikties, patekimo į rinką ar bendros verslo strategijos atžvilgiu“.

(4) EN ISO 56002:2019 Inovacijų vadyba. Inovacijų vadybos sistema. Rekomendacijos.

(5) Europos mokslinių tyrimų erdvės politikos darbotvarkė (europa.eu).

(6) 2022 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2022/2415 dėl pagrindinių žinių valorizacijos principų (OL L 317, 2022 12 9, p. 141).

(7) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė“ (COM(2020) 628 final).

(8) Tarybos išvados dėl būsimo Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) valdymo.

(9) COM(2022) 31 final.

(10) Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012.

(11) Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012.

(12) Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012.

(13) Tiek CEN-Cenelec, tiek ETSI vykdo programas (Standartizacijos, inovacijų ir mokslinių tyrimų (STAIR) ir Mokslinių tyrimų, inovacijų ir standartų ekosistemos (RISE)), kuriomis siekiama susieti mokslinius tyrimus, inovacijas ir standartizacijos veiklą.

(14) Paryžiaus raginimas dėl mokslinių tyrimų vertinimo

(15) StandICT.eu

(16) StandardPlusInnovation.eu

(17) Daugiau informacijos apie Europos standartų ir inovacijų iniciatyvą (standartsplusInnovat.eu).

(18) „Inovacijų radaras“ > Susipažink su fantastiškomis ES finansuojamomis inovacijomis (innoradar.eu).

(19) HSBooster.eu

(20) Pavyzdžiui, Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendroji įmonė, Daiktų interneto ir tinklo paribio kompiuterijos inovacijų aljansas, Didžiųjų duomenų vertės asociacija, Mokslinių tyrimų Europos ateities gamyklų asociacija (EFFRA) ir Švariojo vandenilio bendrosios įmonės Reglamentų, kodeksų ir standartų strateginio koordinavimo (RCSSC) grupė.

(21) Programos „Europos Horizonto“ rezultatų platforma.

(22) EN ISO 56002:2019 Inovacijų vadyba. Inovacijų vadybos sistema. Rekomendacijos; EN ISO 56005:2020 Inovacijų vadyba. Intelektinės nuosavybės valdymo priemonės ir būdai. Rekomendacijos.

(23) European IP Helpdesk (Europos intelektinės nuosavybės teisių pagalbos tarnyba) (europa.eu)

(24) Finansavimas ir konkursai (europa.eu).