(1)

Komisija pasiūlė Europos žaliąjį kursą – strategiją, kuria siekiama, be kita ko, iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą (1). Atsižvelgiant į tai, „Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje“ (2) nustatytas tikslas – 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc. Be to, atsižvelgiant į neišprovokuotą Rusijos invaziją į Ukrainą ir į tai, kad energijos tiekimą ji naudoja kaip ginklą, komunikate „REPowerEU“ (3) ir plane „REPowerEU“ (4) siūlomos priemonės, kaip greitai panaikinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir įveikti energetikos krizę spartinant perėjimą prie švarios energijos ir suvienijant jėgas, kad būtų sukurta atsparesnė energetikos sistema;

(2)

atsižvelgiant į tai, kad energijos gamyba ir vartojimas sudaro daugiau kaip 75 proc. Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, siekiant šių tikslų labai svarbu mažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Kad būtų pasiekti Sąjungos klimato ir energetikos tikslai, energetikos sistema iš esmės pertvarkoma: didinamas energijos vartojimo efektyvumas, masiškai ir sparčiai diegiami kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos sprendiniai, įtraukiama daugiau dalyvių, sistemos tampa labiau decentralizuotos, skaitmenizuotos ir tarpusavyje sujungtos ir didinamas ekonomikos elektrifikavimas. Tokiai sistemos transformacijai reikalingas didesnis lankstumas, kuris suprantamas kaip energetikos sistemos gebėjimas prisitaikyti prie kintančių tinklo poreikių ir valdyti paklausos ir pasiūlos kintamumą bei neapibrėžtumą visais aktualiais laikotarpiais. Modeliai (5) rodo tiesioginį, kartais eksponentinį, ryšį tarp lankstumo poreikio (dienos, savaitės ir mėnesio) ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos sprendinių diegimo. Todėl lankstumo poreikis bus ypač aktualus artimiausiais metais, nes tikimasi, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis elektros energijos sistemoje iki 2030 m. pasieks 69 proc.;

(3)

atsižvelgiant į naujus veiklos uždavinius ir siekiant užtikrinti stabilumą ir patikimumą, o galiausiai ir elektros energijos tiekimo saugumą, būsimoje elektros energijos sistemoje reikia numatyti ir papildomas paslaugas (pvz., balansavimo ir su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas (6));

(4)

įvairios technologijos gali užtikrinti reikiamą energetikos sistemos lankstumą, pavyzdžiui, energijos kaupimą, reguliavimą apkrova, pasiūlos lankstumą ir jungtis. Panaudojant skirtingas energijos kaupimo technologijas (pvz., mechaninio, šiluminio, elektrinio, elektrocheminio ir cheminio kaupimo) galima teikti įvairias paslaugas skirtingu mastu ir skirtingais laikotarpiais. Pavyzdžiui, šiluminės energijos kaupimas, visų pirma dideliuose šiluminės energijos kaupimo įrenginiuose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, gali užtikrinti lankstumo ir balansavimo paslaugas elektros perdavimo tinklui, todėl yra ekonomiškas sistemos integravimo sprendimas, nes taip absorbuojama kintamų atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos (pvz., vėjo ir saulės energijos) gamyba. Be to, energijos kaupimo technologijos gali būti techninis sprendimas stabilumui ir patikimumui užtikrinti;

(5)

energijos kaupimas elektros energijos sistemoje, apibrėžtas Direktyvos (ES) 2019/944 Europos Parlamento ir Tarybos (7) 2 straipsnio 59 punkte, apima įvairias technologijas. Direktyvoje (ES) 2019/944 reglamentuojama energijos kaupimo veikla elektros energijos rinkoje, įskaitant lankstumo paslaugų teikimą vienodomis sąlygomis su kitais energijos ištekliais;

(6)

už elektros energijos sistemos ribų energijos kaupimas, pavyzdžiui, šiluminės energijos kaupimas, gali įvairiais būdais prisidėti prie energetikos sistemos. Pavyzdžiui, energijos kaupimas, papildantis atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančius šildymo ir vėsinimo generatorius, kurie yra individualaus ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemų dalis, leidžia didesnę šildymo poreikio dalį patenkinti kintama ir žemos temperatūros atsinaujinančiųjų išteklių energija, pavyzdžiui, sekliąja geotermine energija, saulės šilumine energija ir aplinkos energija. Šių atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančių šildymo sistemų plėtros skatinimas yra itin svarbus siekiant atsisakyti iškastinį kurą naudojančių šildymo sistemų, ypač pastatuose;

(7)

energijos kaupimo vaidmuo gali būti svarbus mažinant energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro, prisidedant prie energetikos sistemos integravimo ir tiekimo saugumo. Kad energetikos sistema būtų nepriklausoma nuo iškastinio kuro, reikės didelių investicijų į visų formų kaupimo pajėgumus. Energijos kaupimo technologijos gali palengvinti įvairių ekonomikos sektorių, ypač pastatų ir transporto, elektrifikavimą. Pavyzdžiui, vis labiau pereinant prie elektros energija varomų transporto priemonių ir jas panaudojant elektros tinklui balansuoti taikant reguliavimą apkrova (pvz., absorbuojant perteklinę elektros energiją, kai gaminama daug elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių, o paklausa yra maža). Elektros energija varomų transporto priemonių baterijose sukaupta energija taip pat gali būti efektyviai naudojama namų ūkiams aprūpinti elektra ir padėti stabilizuoti elektros perdavimo tinklą;

(8)

energijos kaupimas, ypač už skaitiklio, gali padėti vartotojams, tiek namų ūkiams, tiek pramonės subjektams, kuo labiau panaudoti pasigamintą atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir taip sumažinti savo sąskaitas už energiją;

(9)

mažiau tarpusavyje sujungtose arba nesujungtose energetikos sistemose, pavyzdžiui, salose, atokiuose regionuose arba atokiausiuose ES regionuose, lankstumo ištekliai, visų pirma energijos kaupimo galimybės, gali padėti atsisakyti importuojamo iškastinio kuro ir valdyti didelį trumpalaikį ir sezoninį atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimo nepastovumą;

(10)

energijos kaupimas susiduria su tam tikrais iššūkiais, kurie gali turėti įtakos energijos kaupimo sprendinių diegimui tokiu mastu, kuris būtinas, kad būtų reikšmingai prisidėta prie energetikos pertvarkos. Kai kurie iš šių iššūkių yra susiję su poreikiu užtikrinti ilgalaikį pajamų matomumą ir nuspėjamumą, kad būtų lengviau gauti finansavimą;

(11)

Sąjungos elektros energijos rinka sukurta taip, kad energijos kaupimas jau dabar galėtų būti vykdomas visose elektros energijos rinkose. Tai suteikia pagrindą sujungti skirtingus pajamų srautus (pajamų kaupimas), kad būtų palaikomas energijos kaupimo verslo modelio gyvybingumas ir sudarytos sąlygos energijos kaupimo pridėtinę vertę energetikos sistemai padidinti maksimaliai;

(12)

Valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse (8) valstybės narės skatinamos į tiekimo saugumo priemones įtraukti papildomų kriterijų ar elementų, kad būtų skatinamas labiau aplinką tausojančių technologijų naudojimas (arba mažinamas taršių technologijų naudojimas), būtinas ES aplinkos apsaugos tikslams įgyvendinti. Tikimasi, kad tokie kriterijai ar elementai padidins saugyklų, kurioms taikomos tiekimo saugumo priemonės, dalį;

(13)

perdavimo sistemos operatoriai savo dešimties metų tinklo plėtros plane (9) privalo atsižvelgti į energijos kaupimo įrenginių naudojimo galimybes. Tačiau planuojant tinklus galima dar labiau išnaudoti tipinį energijos kaupimo modelį – tiekti elektros energiją į tinklą, kai jos gaminama mažai, ir vartoti elektros energiją, kai jos gaminama daug. Energijos suvartojimą iš tinklo piko valandomis galima sumažinti taikant tinkamai parengtus tinklo mokesčius ir tarifų sistemas, kuriais skatinamas lankstumo priemonių, pavyzdžiui, energijos kaupimo, naudojimas;

(14)

dalijimasis sukaupta elektros energija gali duoti didesnės naudos sistemai, kai taikomas reguliavimas apkrova ir galutiniai vartotojai gauna atitinkamus kainų signalus arba jiems leidžiama dalyvauti lankstumo schemose. Kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2019/944, grupei kartu veikiančių galutinių vartotojų neturėtų būti taikomi dvigubi mokesčiai, kai jie teikia lankstumo paslaugas sistemos operatoriams naudodami prieš skaitiklį įrengtus kaupimo įrenginius.

(15)

atnaujinant 2021–2030 m. nacionalinius energetikos ir klimato srities planus, kaip numatyta Reglamento (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo (10) 14 straipsnyje, turėtų būti numatyti didesni užmojai paspartinti žaliąją pertvarką ir padidinti energetinį saugumą pagal Europos žaliojo kurso dokumentų rinkinį (11) ir „REPowerEU“. Į atnaujintus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus taip pat turėtų būti įtraukti to reglamento 4 straipsnio d punkto 3 papunktyje numatyti nacionaliniai uždaviniai didinti sistemos lankstumą. Šiuose atnaujintuose nacionaliniuose planuose taip pat turėtų būti išdėstytos atitinkamos politikos kryptys ir priemonės, kuriomis būtų remiami investicijų poreikiai, nustatyti pagal „REPowerEU“, taip pat pagrindinis prioritetas – apsaugoti ES konkurencingumą ir patrauklumą pasaulinių partnerių atžvilgiu, kartu atsižvelgiant į poveikį aplinkai, visų pirma buveinėms ir ekosistemoms (12). Nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai suteikia galimybę išnagrinėti visų penkių energetikos sąjungos aspektų sinergiją (13), visų pirma elektros energijos kaupimo naudą,

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

(9)

(10)