2022 3 22   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 129/1


EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS REKOMENDACIJA

2021 m. gruodžio 2 d.

dėl pinigų rinkos fondų reformos

(ESRV/2021/9)

(2022/C 129/01)

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS BENDROJI VALDYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (1), ypač į jo 3 straipsnio 2 dalies b ir d punktus ir 16 ir 18 straipsnius,

atsižvelgdama į 2011 m. sausio 20 d. Europos sisteminės rizikos valdybos sprendimą ESRV/2011/1, kuriuo patvirtinamos Europos sisteminės rizikos valdybos darbo tvarkos taisyklės (2), ypač į jo 18 straipsnį,

atsižvelgdama į 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų (3),

kadangi:

(1)

dėl prasidėjusios koronaviruso COVID-19 pandemijos finansų rinkoje kilusi sumaištis parodė, kad tam tikruose privačiojo sektoriaus skolos pinigų rinkos fondų (toliau – PRF) subsektoriuose išlieka sisteminių grėsmių. Todėl reikia iš naujo įvertinti tam tikrus po pasaulinės finansų krizės įgyvendintų reguliavimo reformų aspektus;

(2)

per 2008 m. finansų krizę paaiškėjo, kad PRF kyla kredito rizikos ir didelio masto išpirkimų grėsmė. Dėl šios grėsmės rizika gali pasklisti arba padidėti visoje finansų sistemoje. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijoje ESRV/2012/1 (4) Europos Komisijai rekomenduota šalinti šias grėsmes. Konkrečiau, Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) rekomendavo visiems PRF pereiti prie kintamos grynosios turto vertės, sugriežtinti likvidumo reikalavimus, viešai atskleisti daugiau informacijos, taip pat reikalauti teikti daugiau informacijos ir informacija dalytis;

(3)

Reglamente (ES) 2017/1131 (toliau – PRFR) nustatytos taisyklės, kuriomis siekiama padidinti PRF atsparumą ir apriboti per pasaulinę finansų krizę išryškėjusius neigiamų padarinių plitimo kanalus. Reglamente nustatytos visoje Sąjungoje taikomos tiesioginės PRF ir jų valdytojų pareigos. ESRV išnagrinėjo PRFR turinį atsižvelgdama į Rekomendacijos ESRV/2012/1 nuostatas ir priėjo prie išvados, kad reglamentas minėtą rekomendaciją iš esmės atitinka (5);

(4)

COVID-19 pandemijos pradžioje, kai investuotojai ėmė skubėti susigrąžinti pinigus (6), kai kuriuose PRF, investuojančiuose į privačiojo sektoriaus skolos vertybinius popierius, staiga susiklostė įtempta likvidumo padėtis, nes investuotojai atsiėmė nemažai investicijų, o problemą paaštrino ir nepakankamas privačiojo sektoriaus skolos pinigų rinkų likvidumas. Tai sukėlė nerimą, kad dėl įtemptos šių PRF likvidumo padėties sustiprės COVID-19 pandemijos sukrėtimo padariniai kitose finansų sistemos dalyse. Itin rimta padėtis susiklostė Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Sąjungoje. Išimtinėmis priemonėmis, kurių pagal atitinkamus pinigų politikos srities įgaliojimus ėmėsi Eurosistema, Federalinis rezervas ir Bank of England, susiklosčiusią padėtį pavyko pagerinti;

(5)

užfiksuotą įtemptą PRF likvidumo padėtį lėmė atitinkama įtampa tarp dviejų pagrindinių ekonominių funkcijų, kurias PRF atlieka finansų sistemoje ir realiojoje ekonomikoje: i) jie suteikia trumpalaikį finansavimą emitentams, daugiausia bankams ir ne finansų bendrovėms ir ii) investuotojai juos naudoja kaip pinigų valdymo priemonę. Įtampa atsiranda dėl to, kad PRF suteikia investuotojams likvidumo, kai jiems to prireikia, ir dažnai yra laikomi piniginio pobūdžio priemonėmis, nors priemonių, į kurias PRF investuoja, likvidumas nėra patikimas, ypač nepalankių sąlygų laikotarpiais, kai PRF gali iškilti poreikis šias priemones parduoti. Tai visų pirma pasakytina apie PRF, kurie daugiausia investuoja į komercinius vekselius ir indėlių sertifikatus (mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF ir kintamos grynosios turto vertės (KGTV PRF), nes paprastai šis turtas laikomas iki išpirkimo termino ir stiprios antrinės rinkos naudos jam neduoda (7);

(6)

Europos trumpalaikių skolos vertybinių popierių rinka yra susiskaidžiusi, ją sudaro keturi pagrindiniai blokai: perleidžiamųjų Europos komercinių vekselių rinka, euro komercinių vekselių rinka, kitų nacionalinių komercinių vekselių ir indėlių sertifikatų rinka ir valstybinių trumpalaikių vekselių rinka. Dėl šio susiskaidymo ir nepakankamos informacijos apie šias rinkas, ypač apie antrines nebiržines rinkas, blogėja jų dydžio ir likvidumo, kuris yra svarbus tam, kad PRF galėtų patenkinti didelio masto išpirkimo reikalavimus, parduodama turtą, jei to reikėtų, vertinimo kokybė (8);

(7)

šia rekomendacija prisidedama prie Komisijos 2022 m. planuojamos atlikti PRFR peržiūros siekiant pašalinti tam tikrose privačiojo sektoriaus skolos PRF sektoriaus dalyse išliekančias sistemines grėsmes. Joje siekiama atsižvelgti į Rekomendacijos ESRV/2012/1 tikslą sumažinti panašumo į indėlius ypatybes, kuriomis pasižymi kai kurie PRF, pagal esamą PRFR išpirkimo reikalavimus patenkinantys pagal nominaliąją vertę. Ši rekomendacija parengta atsižvelgiant į platesnio masto tarptautiniu lygmeniu ir kitose ES šalyse vykdomą su PRF reforma susijusį darbą. Rengiant šią rekomendaciją pirmiausia buvo remtasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) per konsultacijas dėl PRFR reformos gauta grįžtamąja informacija. Ji taip pat dera su Finansinio stabilumo tarybos (FST) pasiūlymais, tik joje nenumatyta, kad iš PRF reikėtų reikalauti turėti kapitalo rezervus arba minimalų rizikingą likutį (9). ESRV nuomone, tokie nuosavų lėšų reikalavimai nėra reikalingi, jeigu PRF ypatybės, dėl kurių jie tampa panašūs į indėlius priimančias įstaigas, yra naikinamos, o ypatybės, kurios suteikia PRF panašumo į kitus investicinius fondus, stiprinamos;

(8)

A rekomendacijos tikslas – sumažinti normatyvų poveikį. Ja visų pirma siekiama panaikinti nepageidaujamus padarinius, kurių kyla dėl dviejų norminių reikalavimų. Pirma, PRFR nurodyta, kad mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF tam tikrą turtą gali vertinti amortizuotos savikainos metodu, jeigu gauta grynoji turto vertė (GTV) patenka į GTV, įvertintos pagal rinkos kainą arba pagal modelį, 20 bazinių punktų intervalą. Šis intervalas suteikia investuotojams pradininko pranašumą, nes jie gali susigrąžinti savo investiciją į investicinius vienetus pagal GTV, kuri neatspindi tam tikro turto rinkos vertinimo. Tai gali tapti paskata atsiimti investicijas ir to reikėtų išvengti. Mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF GTV vietoj to turėtų būti kintama. Panaikinus šį intervalą, pakis svarbi mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF ypatybė, o tai kartu gali daryti poveikį investuotojų, kuriems iki šiol buvo patrauklus santykinis GTV stabilumas, sprendimams. Tuo pat metu pagal B rekomendaciją siekiama griežtinti mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF likvidumo reikalavimus, kuriais siekiama santykinai sumažinti jų riziką ir svyravimus, palyginti su trumpalaikių investicijų kintamos grynosios turto vertės PRF. Antra, kai pažeidžiamos kitos ribinės vertės, mažo kintamumo grynosios turto vertės ir valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF valdytojai privalo įvertinti ir dokumentuoti tinkamą veiksmų eigą. Tai galėtų apimti tam tikrų konkrečių likvidumo valdymo priemonių naudojimą, pvz., likvidumo mokesčius investuotojams ir išpirkimo apribojimų naudojimą. COVID-19 pandemijos pradžioje dėl vienos iš šių ribinių verčių kai kurie investuotojai galėjo imtis išpirkimo numatydami, kad tokie veiksmai bus nustatyti automatiškai. Todėl jas reikėtų panaikinti. Panaikinus šias ribines vertes, mažo kintamumo grynosios turto vertės ir valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF atžvilgiu taip pat būtų galima naudoti PRFR nuostatas, pagal kurias jiems tam tikromis sąlygomis leidžiama laikinai nesilaikyti savo likvidumo reikalavimų, kaip numatyta PRFR 24 straipsnio 2 dalyje;

(9)

B rekomendacija parengta taip, kad padėtų sumažinti PRF likvidumo transformaciją ir pagerintų jų turto ir įsipareigojimų atitikimą. Kintamos grynosios turto vertės ir mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF taikomi griežtesni likvidumo reikalavimai, kuriuos sudaro dienos ir savaitės termino turtas ir valdžios sektoriaus skolos turtas, padeda užtikrinti didesnį ir labiau diversifikuotą portfelio likvidumą ir sumažinti riziką, kad PRF platesniu mastu destabilizuos pinigų rinkas, kurios susiduria su nepalankiausiomis rinkos sąlygomis. Siekiant užtikrinti pakankamą valdžios sektoriaus turto prieinamumą, šiam turtui gali būti taikomi ilgesni nei savaitės turto terminai. Nors dėl šios priežasties gali padidėti su terminais susijusi rizika, dėl to taip pat sumažėja likvidumo rizika. PRFR nustatytos tam tikros lankstumo nuostatos, kuriomis gali pasinaudoti PRF valdytojai, kurie gali nesilaikyti savo likvidumo reikalavimų dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių. Vis dėlto lankstumo individualiu lygmeniu gali nepakakti tuo atveju, kai visa rinka susiduria su nepalankiausiomis sąlygomis. Tokiais atvejais PRF valdytojams turėtų būti ne tik aiškiai leidžiama naudoti savo likvidų turtą, kad būtų įvykdyti išpirkimai ir laikoma mažiau savaitės termino turto ir valdžios sektoriaus turto, palyginti su įprastai reikalaujamu turtu. Nacionalinėms kompetentingoms institucijoms (NKI) turėtų būti suteikti įgaliojimai dėl visų jų jurisdikcijoje esančių PRF pogrupių nustatyti terminą, kuriuo apibrėžiamas laikotarpis, per kurį PRF gali nuspręsti laikyti mažiau likvidaus turto, palyginti su įprastai reikalaujamu turtu. Taip būtų užtikrintas visos sistemos atsakas į visos rinkos plėtojimą. ESMA koordinuojant šį procesą būtų išvengta bendrosios rinkos iškraipymų;

(10)

C rekomendacija yra parengta taip, kad būtų padidintas ir skatinamas likvidumo valdymo priemonių, kuriomis atsiimantiems (ir pasirašantiems) investuotojams nustatoma prievolė sumokėti išlaidas, susijusias su jų atitinkamais išpirkimais (ir pasirašymu), naudojimas. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijoje ESRV/2017/6 (10) nustatyta, kad pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus visų tipų investiciniams fondams, įskaitant PRF, turėtų būti leidžiama naudotis likvidumo valdymo priemonėmis. Be to, visi PRF turėtų turėti bent vieną prieinamą likvidumo valdymo priemonę, pvz., apsaugos nuo nuostolių mokesčius, likvidumo mokesčius arba PRF su kintama GTV atveju – kainų keitimą, kuriomis išpirkimo (ir pasirašymo) išlaidos gali būti perkeltos atitinkamai pasitraukiantiems (arba naujiems) investuotojams. Be to, reikėtų parengti įtraukimo į atitinkamus Sąjungos teisės aktus kriterijus, siekiant palengvinti likvidumo valdymo priemonių naudojimą platesniu mastu. Komisija, suteikdama ESMA įgaliojimus parengti šiuos kriterijus ir papildomas gaires, turėtų prašyti, kad neatsirastų jokios su ribinėmis vertėmis susijusios pasekmės;

(11)

D rekomendacija parengta taip, kad padėtų užtikrinti geresnę stebėseną ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Taip nacionalinėms ir Sąjungos įstaigoms bus suteikta geresnė informacija siekiant nustatyti sistemines grėsmes visam PRF sektoriui. Pirma, reikėtų patobulinti reguliarų ataskaitų teikimą padidinant jų dažnumą ir pateikiant daugiau informacijos apie PRF investuotojų bazę. Antra, NKI turėtų būti sudarytos galimybės dalytis su Sąjungos įstaigomis, turinčiomis įgaliojimus finansinio stabilumo srityje, duomenimis, susijusiais su įprastai teikiamomis ataskaitomis ir ataskaitomis apie konkrečias krizes. Be šios rekomendacijos, dalijimasis duomenimis tarp centrinių bankų ir NKI taip pat turėtų prisidėti prie institucijų gebėjimų įvertinti riziką. Galiausiai Sąjungos lygmens testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų papildyti esamus vidaus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, kuriuos atlieka individualūs PRF. Siekdama užtikrinti nuoseklų scenarijų taikymą ir patvirtinti rezultatus, ESMA, bendradarbiaudama su NKI, turėtų koordinuoti testavimus. Remdamasi šiais rezultatais, ESMA turėtų paskelbti savo rizikos finansiniam stabilumui vertinimą;

(12)

siekiant visapusiškai šalinti PRF sektoriuje kylančias grėsmes, šioje rekomendacijoje nustatytos priemonės turėtų būti įgyvendinamos kaip rinkinys;

(13)

ESRV mano, kad PRFR turėtų būti papildomai peržiūrimas, praėjus penkeriems metams nuo naujų nuostatų įsigaliojimo, siekiant įvertinti, ar dėl teisės aktų reformų ir sumažintų neigiamo poveikio plitimo kanalų padidėjo PRF atsparumas; Ši peržiūra turėtų apimti likvidumo reikalavimų kalibravimą ir vertinimą, ar reikalingos papildomos makroprudencinio poveikio priemonės,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1 SKIRSNIS

REKOMENDACIJOS

A rekomendacija. Normatyvų poveikio sumažinimas

Komisijai rekomenduojama pasiūlyti:

1)

kad pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus būtų reikalaujama, kad visi mažo kintamumo grynosios turto vertės pinigų rinkos fondai (PRF) taikytų kintamą grynąją turto vertę;

2)

panaikintų Reglamento (ES) 2017/1131 (toliau – PRFR) 34 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytas reguliavimo ribines vertes.

B rekomendacija. Likvidumo transformacijos sumažinimas

Komisijai rekomenduojama pasiūlyti, kad atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose:

1)

būtų numatyti nauji likvidumo reikalavimai, taikomi kintamos grynosios turto vertės PRF ir mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF, kuriuos sudaro dienos termino turtas, savaitės termino turtas ir valdžios sektoriaus skolos turtas;

2)

būtų leidžiama individualiems PRF valdytojams imtis veiksmų, dėl kurių jie turėtų mažiau savaitės termino turto ir mažiau valdžios sektoriaus skolos turto, palyginti su turtu, kurio reikalaujama, jeigu:

a)

esama platesnio masto rinkos pokyčių, darančių neigiamą poveikį PRF turimam turtui arba PRF vieneto turėtojams, ir

b)

PRF valdytojai nedelsdami atitinkamai informuoja savo nacionalines kompetentingas institucijas (NKI).

3)

NKI būtų suteikti įgaliojimai nurodyti konkretų terminą, kuriuo apibrėžiamas laikotarpis, per kurį jų prižiūrimi PRF gali turėti mažiau savaitės termino turto ir valdžios sektoriaus skolos turto, palyginti su B rekomendacijos 2 dalyje nustatytais reikalavimais, jeigu visoje rinkoje vykstantys pokyčiai daro neigiamą poveikį įvairiems PRF;

4)

turėtų būti numatyta, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) koordinuotų NKI veiksmus, kurių jos ėmėsi veikdamos pagal B rekomendacijos 3 dalį, siekiant užtikrinti nuoseklų priemonės taikymą visoje Sąjungoje.

C rekomendacija. Išperkančių arba pasirašančių investuotojų prievolė padengti išpirkimo arba pasirašymo sąnaudas

Komisijai rekomenduojama pasiūlyti, kad atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose:

1)

turėtų būti reikalaujama įtraukti PRF steigimo dokumentus ir bet kurią kitą ikisutartinę informaciją bent jau apie vieną iš šių likvidumo valdymo priemonių:

a)

apsaugos nuo nuostolių mokesčius;

b)

likvidumo mokesčius;

c)

PRF su kintama grynojo turto verte (GTV) kainų keitimą;

2)

ESMA turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti kriterijus dėl įtraukimo į atitinkamus Sąjungos teisės aktus siekiant palengvinti PRF valdytojų likvidumo valdymo priemonių naudojimą visomis rinkos sąlygomis, taip pat įgaliojimai parengti su šiais kriterijais susijusias gaires.

D rekomendacija. Stebėsenos ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis gerinimas

Komisijai rekomenduojama pasiūlyti, kad atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose:

1)

turėtų būti įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama gerinti savalaikį dalijimąsi duomenimis, esančiais PRF reguliariai savo atitinkamoms NKI teikiamose ataskaitose;

2)

ESMA turėtų būti įgaliota koordinuoti ir prireikus suderinti ad hoc duomenų prašymus, kurias NKI pateikė PRF nepalankių sąlygų, kuriuos nulėmė visoje rinkoje vykstantys pokyčiai, laikotarpiu;

3)

turėtų būti numatytos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad NKI dalytųsi D rekomendacijos 1 ir 2 dalyse nurodytais duomenimis su Sąjungos įstaigomis, turinčiomis įgaliojimus finansinio stabilumo srityje;

4)

turėtų būti numatyta, kad ESMA, bendradarbiaudama su NKI, gali inicijuoti ir koordinuoti Sąjungos lygmens testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, susijusius su PRF; bendradarbiaudama su Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), parengti tinkamo Sąjungos lygmens testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, susijusio su PRF, režimą; skelbti tokių scenarijų, susijusių su PRF sektoriumi, poveikio vertinimą, įskaitant rizikos išplitimą kitų rinkos dalyvių atžvilgiu, ir, kai tinkama, koordinuoti tolesnius priežiūros veiksmus.

2 SKIRSNIS

ĮGYVENDINIMAS

1.   Apibrėžtys

1.

Šioje rekomendacijoje vartojamos šios apibrėžtys:

a)

pinigų rinkos fondai (PRF) – reguliuojami ir prižiūrimi Sąjungos kolektyvinio investavimo subjektai, kurių pagrindinis tikslas – išlaikyti fondo pagrindinę sumą, kartu teikiant grąžą priklausomai nuo pinigų rinkos rodiklių, gaunamą investuojant į pinigų rinkos priemones ar indėlius kredito įstaigose, ir kurie yra įsteigti, valdomi arba kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami Sąjungoje;

b)

PRFR – 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų;

c)

likvidumo valdymo priemonės – priemonės, kurios padeda PRF ir jų valdytojams visada ir visų pirma nepalankiausiomis rinkos sąlygomis tinkamai ir veiksmingai valdyti prašymus dėl išpirkimo;

d)

mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF – mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/1131 2 straipsnio 12 punkte;

e)

kintamos grynosios turto vertės PRF – kintamos grynosios turto vertės PRF, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/1131 2 straipsnio 13 punkte;

f)

valdžios sektoriaus skolos turtas – pinigų rinkos priemonės, išvardytos PRFR 17 straipsnio 7 dalyje, įskaitant teisinius arba likutinius terminus pagal PRFR 10 straipsnio 1 dalies b punktą, taikomus trumpalaikiams PRF, ir pagal PRFR 10 straipsnio 2 dalį, taikomus standartiniams PRF ir suderintus su dominuojančia individualaus PRF investavimo valiuta;

g)

valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF – valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/1131 2 straipsnio 11 punkte;

h)

centriniai bankai – centriniai bankai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (11) 4 straipsnio 1 dalies 46 punkte;

i)

nauji likvidumo reikalavimai – B rekomendacijos 1 dalyje išvardyti su atitikties kriterijais susiję reikalavimai;

j)

kompetentinga institucija – PRF kompetentinga institucija, kaip apibrėžta PRFR 2 straipsnio 17 punkte;

k)

išpirkimo apribojimai – likvidumo valdymo priemonė, kuria fondo investuotojams užkertamas kelias atsiimti dalį savo kapitalo tam tikru laikotarpiu;

l)

išpirkimo sustabdymas – likvidumo valdymo priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią fondo investuotojams atsiimti visą savo kapitalą tam tikru laikotarpiu;

m)

likvidumo mokesčiai – individualiems sandorius vykdantiems investuotojams taikomos rinkliavos, kurios sumokamos į fondą, siekiant apsaugoti likusius investuotojus nuo sąnaudų, susijusių su PRF turto pirkimu arba pardavimu, kurios atsiranda dėl didelių gaunamų ir išmokamų pinigų srautų, padengimo. Tokia rinkliava nebūtinai siejama su konkretaus sandorio išlaidomis, bet veikiau yra iš anksto nustatytas fiksuotas mokestis (mokesčio intervalai). Likvidumo mokestis nėra susijęs su kokiu nors fondo akcijų vertės (pvz., GTV) tikslinimu;

n)

kainų keitimas – likvidumo valdymo priemonė, pagal kurią fondo GTV taikoma gautinų sumų sumažėjimo rizika siekiant perleisti akcijas išperkantiems arba perkantiems likvidumo sąnaudas, atsirandančias dėl grynųjų srautų į fondą arba iš jo vertės.

o)

apsaugos nuo nuostolių mokesčiai – individualiems sandorius vykdantiems investuotojams taikomos rinkliavos, kurios sumokamos į fondą, siekiant apsaugoti likusius investuotojus nuo sąnaudų, susijusių su PRF turto pirkimu arba pardavimu, kurios atsiranda dėl didelių gaunamų ir išmokamų pinigų srautų, padengimo. Apsaugos nuo nuostolių mokestis nėra susijęs su kokiu nors fondo akcijų vertės (pvz., GTV) tikslinimu;

p)

Sąjungos įstaigos, turinčios įgaliojimų finansinio stabilumo srityje –

i)

Europos bankininkystės institucija;

ii)

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija;

iii)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija;

iv)

Europos sisteminės rizikos valdyba;

v)

Europos Centrinis Bankas;

vi)

Bendras priežiūros mechanizmas;

vii)

Bendra pertvarkymo valdyba;

q)

dienos termino turtas – reikalavimus atitinkančios rinkos priemonės, kurias išleidžia privatūs arba viešieji subjektai, kaip nurodyta PRFR 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir kurių terminas yra viena diena, atvirkštinio atpirkimo sandoriai, kuriuos galima nutraukti iš anksto pranešant prieš vieną darbo dieną, arba grynieji pinigai, kuriuos galima atsiimti iš anksto pranešant prieš vieną darbo dieną, kaip nustatyta PRFR 24 straipsnio 1 dalies c punkte;

r)

savaitės termino turtas – reikalavimus atitinkančios rinkos priemonės, kurias išleidžia privatūs arba viešieji subjektai, kaip nurodyta PRFR 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir kurių terminas yra savaitė, atvirkštinio atpirkimo sandoriai, kuriuos galima nutraukti iš anksto pranešant prieš penkias darbo dienas, arba grynieji pinigai, kuriuos galima atsiimti iš anksto pranešant prieš penkias darbo dienas, kaip nustatyta PRFR 24 straipsnio 1 dalies e punkte.

2.   Įgyvendinimo kriterijai

1.

Įgyvendinant šią rekomendaciją, taikomi šie kriterijai:

a)

tinkamą dėmesį reikėtų skirti proporcingumo principui, atsižvelgiant į rekomendacijos tikslą ir turinį;

b)

rekomendacija taikoma visiems PRF pagal apibrėžtį;

c)

reikėtų vengti savavališko reguliavimo;

d)

konkretūs atitikties šiai rekomendacijai kriterijai išdėstyti priede.

2.

Adresatų prašoma ESRV ir Tarybai pranešti apie veiksmus, kurių jos ėmėsi atsižvelgdamos į šią rekomendaciją, arba tinkamai pagrįsti bet kokį neveikimą. Pranešimuose reikėtų bent jau pateikti:

a)

informaciją apie veiksmų, kurių imtasi, esmę ir terminus;

b)

išsamų bet kokio neveikimo arba šios rekomendacijos nesilaikymo pagrindimą, įskaitant informaciją apie visus vėlavimus.

3.   Tolesnių veiksmų grafikas

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsnio 1 dalį adresatas privalo pranešti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV apie veiksmus, kurių jis ėmėsi šiai rekomendacijai įgyvendinti, arba pagrįsti bet kokį neveikimą. Adresato prašoma tokį pranešimą pateikti iki 2023 m. gruodžio 31 d.

4.   Stebėsena ir vertinimas

1.

ESRV sekretoriatas:

a)

padės adresatui užtikrindamas koordinuotą pranešimų teikimą ir parengdamas atitinkamas formas, taip pat prireikus išsamiai aprašydamas procedūrą ir tolesnių veiksmų tvarkaraštį;

b)

patikrins, kokių tolesnių veiksmų ėmėsi adresatas, teiks pagalbą jam paprašius ir Bendrajai valdybai teiks ataskaitą apie tolesnius veiksmus.

2.

Bendroji valdyba įvertins adresato pranešimą apie veiksmus ir pateiktą pagrindimą ir, kai tinkama, gali nuspręsti, kad šios rekomendacijos nebuvo laikomasi ir kad adresatas nesugebėjo tinkamai pagrįsti savo neveikimo.

Priimta Frankfurte prie Maino 2021 m. gruodžio 2 d.

ESRV bendrosios valdybos vardu

ESRV sekretoriato vadovas

Francesco MAZZAFERRO


(1)  OL L 331, 2010 12 15, p. 1.

(2)  OL C 58, 2011 2 24, p. 4.

(3)  OL L 169, 2017 6 30, p. 8.

(4)  2012 m. gruodžio 20 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2012/1 dėl pinigų rinkos fondų (OL C 146, 2013 5 25, p. 1).

(5)  Žr. 2019 m. kovo mėn. ataskaitą dėl 2012 m. gruodžio 20 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijos dėl pinigų rinkos fondų (ESRV/2012/1) įgyvendinimo atitikties, paskelbtą ESRV interneto svetainėje www.esrb.europa.eu

(6)  Žr. 2020 m. lapkričio 17 d. FST ataskaitą Holistic Review of the March Market Turmoil, paskelbtą FST interneto svetainėje www.fsb.org

(7)  Žr. 2021 m. liepos mėn. problemų analizės dokumentą Issues note on systemic vulnerabilities of and preliminary policy considerations to reform money market funds (MMFs), paskelbtą ESRV interneto svetainėje www.esrb.europa.eu

(8)  Žr. 2021 m. gruodžio 2 d. ESRV rekomendacijos dėl pinigų rinkos fondų ekonominį loginį pagrindą ir vertinimą, paskelbtą ESRV interneto svetainėje.

(9)  Žr. 2021 m. spalio 11 d. FST politikos pasiūlymus dėl pinigų rinkos fondų atsparumo didinimo,, paskelbtus FST interneto svetainėje www.fsb.org.

(10)  2017 m. gruodžio 7 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2017/6 dėl investicinių fondų likvidumo ir finansinio sverto rizikos (OL C 151, 2018 4 30, p. 1).

(11)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).


PRIEDAS

REKOMENDACIJAI TAIKOMŲ ATITIKTIES KRITERIJŲ NUSTATYMAS

A rekomendacija. Ribos poveikio sumažinimas

A rekomendacijos 2 daliai taikomas šis atitikties kriterijus:

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1131 (1) (toliau – PRFR) 34 straipsnio 1 dalies a punkte pateiktą nuorodą į savaitės termino turto procentinę dalį, kuri sumažėja tiek, kad nesudaro 30 % viso pinigų rinkos fondo (PRF) turto vertės ir grynojo kasdieninio išpirkimo vertės per vieną darbo dieną, viršijančios 10 % viso turto, ir 34 straipsnio 1 dalies b punkte pateiktą nuorodą į savaitės termino turto procentinę dalį, kuri sumažėja tiek, kad nebesudaro 10 % viso turto vertės, reikėtų panaikinti.

B rekomendacija. Likvidumo transformacijos sumažinimas

B rekomendacijos 1 daliai taikomas šis atitikties kriterijus:

Naujais reikalavimais, taikomais kintamos grynosios turto vertės ir mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF, turėtų būti užtikrinta, kad:

būtų didinamas privačiojo sektoriaus skolas orientuotų PRF likvidumas;

investuotojai būtų papildomai patikinami, taip sumažinant neužtikrintumo riziką;

PRF būtų pakankamai likvidūs, kad atitiktų padidėjusią išpirkimo paklausą nepalankiausiomis rinkos aplinkybėmis nesukeliant šalutinio poveikio kitoms finansų sistemos dalims, ir

dalis PRF likvidaus turto būtų susijusi su valdžios sektoriaus skolos turtu, kurį išleido įvairios įstaigos, kai įmanoma pagrindine to fondo investavimo valiuta, siekiant prisidėti prie didesnės privačiojo sektoriaus skolos PRF grynojo turto vertės (GTV) diversifikacijos ir stabilumo.

Visų pirma dėl mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF PRFR 24 straipsnio 1 dalies g punktą reikėtų panaikinti siekiant suderinti savaitės termino turto, dienos termino turto ir valdžios sektoriaus skolos turto tinkamumą suderinti su kintamos grynosios turto vertės tinkamumu.

Nauji trumpalaikių investicijų kintamos grynosios turto vertės PRF likvidumo reikalavimai turėtų būti bent jau lygūs 20 % jų turto, kuris turėtų būti išskaidytas tokiomis dalimis:

ne mažiau nei 15 % – savaitės termino turto, įskaitant ne mažiau kaip 10 % dienos termino turto ir

ne mažiau nei 5 % – papildomo valdžios sektoriaus turto.

Nauji standartinių investicijų kintamos grynosios turto vertės PRF likvidumo reikalavimai turėtų būti bent jau lygūs 25 %, kuris turėtų būti išskaidytas tokiomis dalimis:

ne mažiau nei 15 % – savaitės termino turto, įskaitant ne mažiau kaip 10 % dienos termino turto ir

ne mažiau nei 10 % – papildomo valdžios sektoriaus turto.

Nauji mažo kintamumo grynosios turto vertės likvidumo reikalavimai turėtų būti bent jau lygūs 45 %, kuris turėtų būti išskaidytas tokiomis dalimis:

ne mažiau nei 30 % – savaitės termino turto, įskaitant ne mažiau kaip 15 % dienos termino turto ir

ne mažiau nei 15 % – papildomo valdžios sektoriaus turto.

Jei prieinamas valdžios sektoriaus turtas fondo valiuta nepakankamas, PRF, jei jie nedelsdami informuoja savo nacionalines kompetentingas institucijas (NKI), turėtų būti leista įvykdyti savo valdžios sektoriaus skolos likvidumo reikalavimus naudojant:

indėlius kredito įstaigose, kuriuos galima atsiimti bet kuriuo metu iš anksto pranešus ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną, nedarant poveikio PRFR 17 straipsnio 1 dalies b punkte išdėstytiems diversifikavimo reikalavimams, ir

atvirkštinio atpirkimo sandorius, užtikrintus valdžios sektoriaus skolos turtu, kuriuos galima nutraukti bet kuriuo metu iš anksto pranešus ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną.

B rekomendacijos 3 daliai taikomas šis atitikties kriterijus:

Komisijos pasiūlytais atitinkamų Sąjungos teisės aktų pakeitimais turėtų būti užtikrinama, kad NKI sprendimai būtų taikomi PRF pogrupiams atsižvelgiant į jų tipą ir valiutą, arba visiems NKI prižiūrimiems PRF.

B rekomendacijos 4 daliai taikomas šis atitikties kriterijus:

Komisijos pasiūlytuose atitinkamų Sąjungos teisės aktų pakeitimuose turėtų būti numatyta, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) koordinuotų NKI sprendimus, kaip nurodyta B rekomendacijos 3 dalyje, atsižvelgiant į:

PRF pogrupius, esančius keliose valstybėse narėse, atsižvelgiant į jų tipą ir nominaliąją valiutą, ir

terminą, iki kurio PRF, kuriam B rekomendacijos 3 dalyje nurodyti sprendimai yra arba gali būti naudingi, turėtų ištaisyti savo padėtį.

C rekomendacija. Išperkančių investuotojų prievolė padengti išpirkimo sąnaudas

Toliau nurodyti atitikties kriterijai taikomi C rekomendacijos 2 daliai.

Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose ESMA būtų suteikti įgaliojimai parengti konkrečius kriterijus ir gaires, kuriose apibrėžiamos aplinkybės, kuriomis reikėtų naudoti likvidumo valdymo priemones, įskaitant, bet neapsiribojant C rekomendacijos 1 dalyje nurodytomis priemonėmis, išpirkimo apribojimus ir sustabdymus. Sprendimą dėl priemonės, jos aktyvavimo ir kalibravimo naudojant turėtų priimti individualus PRF valdytojas, atsižvelgdamas į kriterijus, kurie turės būti parengti. Jeigu svarstoma galimybė nustatyti kiekybinius parametrus, jie neturėtų sukelti su ribinėmis vertėmis susijusių pasekmių.

D rekomendacija. Stebėsenos ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis gerinimas

Toliau nurodytas atitikties kriterijus taikomas D rekomendacijos 1 daliai.

Komisijos pasiūlytais atitinkamų Sąjungos teisės aktų pakeitimais turėtų būti padidintas PRF valdytojų savo atitinkamai kompetentingai institucijai teikiamų ataskaitų dažnumas, kaip nurodyta PRFR 37 straipsnyje, nustatant, kad tokios ataskaitos bent jau dėl pagrindinių priežiūros tikslais naudojamų rodiklių ir parametrų turėtų būti teikiamos kartą per mėnesį. PRF, kurių visas valdomas turtas neviršija 100 mln. EUR, ataskaitas turėtų teikti bent kas ketvirtį.

Be to, kartu su duomenimis turėtų būti pateikiama informacija apie GTV, suskirstyto pagal investuotojo tipą ir gyvenamąją vietą, procentinę dalį. Pagal investuotojus suskirstytas sektorius turėtų apimti bent šiuos sektorius:

ne finansų bendroves, nurodant jų ekonominę veiklą, pvz., pagal Europos bendrijos statistinis ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (NACE);

kredito įstaigas;

draudikus;

pensijų fondus;

valdžios sektorių;

PRF;

ne PRF investicinius fondus;

kitas finansų įstaigas;

namų ūkius;

kita.

Toliau nurodyti atitikties kriterijai taikomi D rekomendacijos 2 daliai.

ESMA turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti formas, susijusias su ad hoc duomenų prašymais, kuriuos pateikia NKI, kaip nustatyta PRFR 39 straipsnyje. Šiose formose turėtų būti pateikiami bent šie duomenys:

kiekvienos akcijos / vieneto GTV ir, jei nurodoma kiekvienos akcijos GTV, – valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF;

visas turtas;

pagal riziką įvertintas vidutinis terminas, kaip apibrėžta PRFR 2 straipsnio 19 punkte;

vidutinė svertinė trukmė, kaip apibrėžta PRFR 2 straipsnio 20 punkte;

gaunamų ir išmokamų pinigų srautus;

valdžios sektoriaus turtas;

savaitės termino turtas;

dienos termino turtas;

grynųjų pinigų balansas.

Toliau nurodytas atitikties kriterijus taikomas D rekomendacijos 4 daliai.

Komisijos pasiūlyti atitinkamų Sąjungos teisės aktų pakeitimai neturėtų daryti poveikio PRFR 28 straipsnio nuostatoms, kuriomis reglamentuojamas individualių PRF atliekamas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis.

Tinkamas Sąjungos masto PRF testavimo nepalankiausiomis sąlygomis režimas turėtų būti pagrįstas bendru griežtu, bet įtikimu scenarijumi ir suteikti galimybę atlikti atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis siekiant nustatyti momentą (atsižvelgiant į išpirkimą, kredito sukrėtimą, likvidumą arba palūkanų normų riziką), po kurio PRF negalėtų tvarkingai veikti.


(1)  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų (OL L 169, 2017 6 30, p. 8).