a)

būsto kainos realiomis sąlygomis nuolat augo pastaruosius penkerius metus. Nepaisant sugriežtintos teisiškai privalomos paskolos ir turto vertės ribos, būsto kainų augimo tempai didėjo nuo 2019 m. pradžios. Per COVID-19 pandemiją kainos toliau didėjo, o realiųjų metinių būsto kainų augimas 2021 m. antrąjį ketvirtį pasiekė beveik 16 % ir tai yra antras didžiausias rodiklis Sąjungoje. Be to, būsto kainos didėjo greičiau nei namų ūkių pajamos, todėl būsto įperkamumas ilgainiui sumažėjo. Remiantis pervertinimo parametrais, būsto kainos pervertinimo rizika didėja. Kainos dinamiką palaikyta ekonomikos skatinimo etapu, dėl žemų palūkanų normų, didesnių namų ūkių santaupų ir didelės naujo būsto paklausos tarp namų ūkių atsižvelgiant į pasiūlos trūkumą;

b)

hipotekinių kreditų augimas Slovakijoje buvo tarp didžiausių Sąjungoje per pastaruosius trejus metus, nepaisant politikos priemonių, ir atlaikė COVID-19 sukrėtimą. Slovakijos hipotekos rinkai būdingos žemos palūkanų normos, didelė hipotekos paklausa, kurią sustiprina didėjantis būsto kainų lygis, taip pat didelė skolintojų konkurencija. Be to, Slovakijos bankų sektorius yra labiausiai paveikus su nekilnojamuoju turtu susijusiai veiklai visoje EEE;

c)

namų ūkių įsiskolinimas Slovakijoje pastaraisiais metais didėjo dėl aktyvios skolinimo veiklos. Namų ūkių realiosios skolos portfelis kelerius metus didėjo dviženkliais skaičiais, paskui sulėtėjo ir 2020 m. stabilizavosi ties maždaug 4 %. Nepaisant šio sulėtėjimo, kurį, be kita ko, lėmė makroprudencinės politikos priemonės (nustačius įsiskolinimo ir pajamų ribą ir sugriežtinus skolos tvarkymo sąnaudų ir pajamų ribą), namų ūkių įsiskolinimo augimas išlieka tarp didžiausių Sąjungoje ir virto didėjančiu skolos ir BVP santykiu. Nors namų ūkių vartojimas per COVID-19 pandemiją sumažėjo, būsto paskolų paklausa tarp namų ūkių išliko didelė. Iš tiesų, hipotekos paskolų refinansavimas pastaruoju metu padidėjo ir dažnai yra siejamas su pradinės nominaliosios paskolos sumos papildymu. Kita grėsmė kyla dėl to, kad didelės dalies paskolų terminas yra ilgesnis nei skolininko pensinis amžius. Abi šias tendencijas ir pažeidžiamumo spragas ateityje reikia atidžiai stebėti;

d)

pirmiau minėtos grėsmės taip pat gali kilti dėl įvairių struktūrinių veiksnių, pvz., palankaus mokesčių režimo, taikomo nekilnojamojo turto rinkoje, taip pat nuomos rinkos veikimui taikomų apribojimų;

e)

ESRV pripažįsta, kad Slovakijoje yra keletas priemonių, kuriomis siekiama sumažinti grėsmes GPNT sektoriuje, įskaitant, visų pirma išsamų skolininku grįstų priemonių rinkinį, siekiant tinkamai šalinti pagrindinę riziką, susijusią su hipotekiniu skolinimu ir grėsmėmis skolininkui. Be to, teigiamas anticiklinio kapitalo rezervo (CCyB) koeficientas yra tinkama priemonė, padedanti šalinti su sparčiu kredito augimu susijusias grėsmes, kurios buvo plačiai paplitusios sektoriuose, ir didinti bankų sektoriaus atsparumą;

f)

žvelgiant į ateitį ir atsižvelgiant į vidutinės trukmės rizikos perspektyvą, dabartinis makroprudencinės politikos derinys laikomas tinkamu ir iš dalies pakankamu. Atsižvelgiant į nuolatinį pažeidžiamumo spragų susidarymą, būtų tinkama patikslinti skolininku grįstas priemones. Jeigu cikliška rizika toliau kaupsis arba atsiras daugiau struktūrinių grėsmių, Slovakijos institucijos galėtų apsvarstyti galimybę atkurti anticiklinį kapitalo rezervą arba iš naujo nustatyti sisteminės rizikos mažinimo buferinę priemonę, siekiant toliau didinti atsparumą GPNT sektoriuje esančiai rizikai. Be to, rizikos koeficiento apatinių ribų, taikomų vidaus reitingais pagrįstoms (IRB) pozicijoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (3) 458 straipsnį, aktyvavimas taip pat gali prisidėti prie didesnio bankų sektoriaus atsparumo. Be makroprudencinių priemonių, GPNT palankaus mokesčių režimo, taip pat nuomos rinkos veikimą gerinančių priemonių koregavimo įvertinimas galėtų sumažinti sisteminės rizikos, susijusios su Slovakijos GPNT sektoriumi, šaltinius;