|
2022 3 17 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 122/15 |
EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS ĮSPĖJIMAS
2021 m. gruodžio 2 d.
dėl vidutinės trukmės grėsmių Bulgarijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje
(ESRV/2021/12)
(2022/C 122/03)
EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS BENDROJI VALDYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (1), ypač į jo 3straipsnio 2 dalies c punktą ir 16 ir 18 straipsnius,
atsižvelgdama į 2011 m. sausio 20 d. Europos sisteminės rizikos valdybos sprendimą ESRV/2011/1, kuriuo patvirtinamos Europos sisteminės rizikos valdybos darbo tvarkos taisyklės (2), ypač į jo 18 straipsnį,
kadangi:
|
(1) |
būsto sektorius yra pagrindinis realiosios ekonomikos sektorius, būstas sudaro didžiąją namų ūkio turto dalį, jam tenka didžiausia bankų skolinimo dalis. Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto (GPNT) nuosavybė sudaro didelę namų ūkių turto dalį, o paskolos būstui dažnai sudaro didelę bankų balanso dalį. Be to, būsto statyba paprastai yra svarbus realiosios ekonomikos elementas – tai užimtumo, investicijų ir augimo šaltinis; |
|
(2) |
praeityje įvykusios finansų krizės ir daugelio šalių patirtis parodė, kad netvarūs pokyčiai nekilnojamojo turto rinkose gali turėti rimtų pasekmių finansų sistemos stabilumui ir visai ekonomikai bet kurioje konkrečioje šalyje, o tai taip pat gali lemti neigiamo poveikio išplitimą tarpvalstybiniu lygmeniu. Įtaka finansiniam stabilumui gali būti tiesioginė ir netiesioginė. Tiesioginė įtaka – tai hipotekos portfelių kredito nuostoliai, kylantys dėl nepalankių ekonominių ir finansinių sąlygų ir tuo pat metu GPNT rinkoje vykstančių nepalankių pokyčių. Netiesioginė įtaka yra susijusi su namų ūkių vartojimo pokyčiais, sukeliančiais papildomų padarinių realiajai ekonomikai ir finansiniam stabilumui; |
|
(3) |
nekilnojamojo turto rinkose pokyčiai vyksta cikliškai. Pernelyg didelė prisiimama rizika, per didelis įsiskolinimo lygis ir nesuderintos paskatos nekilnojamojo turto ciklo pakilimo metu gali turėti rimtų neigiamų padarinių finansiniam stabilumui ir realiajai ekonomikai. Atsižvelgiant į GPNT svarbą finansiniam ir makroekonominiam stabilumui, yra itin svarbu, kad makroprudencinės politikos priemonės būtų naudojamos ne tik kaip sisteminės rizikos mažinimo įrankis, bet ir siekiant užkirsti kelią grėsmių GPNT rinkose susidarymui; |
|
(4) |
cikliniai veiksniai atlieka svarbų vaidmenį didindami grėsmes, nustatytas Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių GPNT rinkose, tačiau šias grėsmes didino ir struktūriniai veiksniai. Šie struktūriniai veiksniai gali būti nepakankama būsto pasiūla, dėl kurios didėja būsto kainos ir namų ūkių, perkančių savo nuosavą nekilnojamąjį turtą, skola, arba kita viešoji politika, galinti tapti paskata namų ūkiams skolintis pernelyg daug. Atsižvelgiant į tai, kad šie veiksniai peržengia makroprudencinės politikos ribas, kitų politikos sričių priemonės gali papildyti ir sustiprinti dabartines makroprudencines priemones ir padėti veiksmingai ir efektyviai spręsti grėsmių problemas atskirų šalių GPNT rinkose, nesukuriant per didelių sąnaudų realiajai ekonomikai ir finansų sistemai; |
|
(5) |
dėl COVID-19 pandemijos protrūkio 2020 m. ir susijusios krizės būsto rinkose nebuvo cikliško sumažėjimo. Po laipsniško augimo laikotarpio ir esant mažoms palūkanų normoms, realiųjų būsto kainų ir skolinimo augimas kai kuriose šalyse veikiau dar labiau paspartėjo ir gerokai viršijo namų ūkių pajamų augimą. Siekiant sušvelninti pandemijos poveikį ir jos sukeltą ekonominį neužtikrintumą, įgyvendintos įvairios priemonės ir politika, pvz., moratoriumai ir valstybės garantijos. Šiomis plačiomis politinėmis aplinkybėmis anksčiau numatytos makroprudencinės priemonės kai kuriose šalyse buvo laikinai sušvelnintos arba jų įgyvendinimas atidėtas. Dabar stebimas ekonominės padėties pagerėjimas sudaro sąlygas tose šalyse, kuriose su GPNT susijusios grėsmės stiprėja toliau, koreguoti makroprudencinę politiką; |
|
(6) |
Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) neseniai užbaigė sisteminį, į ateitį orientuotą EEE lygmens vertinimą dėl su GPNT susijusių grėsmių; |
|
(7) |
šis neseniai atliktas vertinimas parodė, kad Bulgarijoje:
|
|
(8) |
aktyvuojant bet kokias priemones, kuriomis siekiama šalinti nustatytas grėsmes, jų kalibravimas ir laipsniškas taikymas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į Bulgarijos padėtį per ekonomikos ir finansų ciklą, taip pat į bet kokį galimą poveikį sąnaudų ir naudos požiūriais, |
PRIĖMĖ ŠĮ ĮSPĖJIMĄ:
ESRV nustatė, kad vidutinės trukmės grėsmės Bulgarijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje kelia sisteminės rizikos finansiniam stabilumui ir gali sukelti rimtų neigiamų padarinių realiajai ekonomikai. Makroprudenciniu požiūriu ESRV mano, kad pagrindinės grėsmės yra didelis hipotekos paskolų augimas, būsto kainų pervertinimo požymiai ir skolininku grįstų priemonių nebuvimas – dėl viso to gali kauptis su GPNT sektoriumi susijusi rizika.
Priimta Frankfurte prie Maino 2021 m. gruodžio 2 d.
ESRV bendrosios valdybos vardu
ESRV sekretoriato vadovas
Francesco MAZZAFERRO
(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 1.
(3) Europos bankininkystės institucijos rizikos valdymo sistema, prieinama interneto svetainėje adresu https://www.eba.europa.eu/risk-analysis-and-data/risk-dashboard.
(4) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).