(1)

prieš Ukrainą nukreiptas Rusijos Federacijos neišprovokuotas ir nepateisinamas agresijos karas ir beprecedentis jos tiekiamų gamtinių dujų tiekimo valstybėms narėms sumažinimas kelia grėsmę Sąjungos ir jos valstybių narių energijos tiekimo saugumui. Tuo pačiu metu tai, kad dujų tiekimas naudojamas kaip ginklas ir Rusijos Federacija manipuliuoja rinkomis tyčia trikdydama dujų srautus, lėmė staigų energijos kainų pakilimą Sąjungoje ir ne tik sukėlė pavojų Sąjungos ekonomikai, bet ir smarkiai pakenkė energijos tiekimo saugumui;

(2)

tam būtinas tvirtas ir koordinuotas Sąjungos atsakas, kuriuo būtų siekiama apsaugoti Sąjungos piliečius ir ekonomiką nuo pernelyg didelių, manipuliuojamų rinkos kainų ir tarpvalstybiniu mastu užtikrinti dujų srautus visiems vartotojams, kuriems jų reikia, o taip pat ir atvejais, jei dujų trūktų. Siekiant sumažinti priklausomybę nuo gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos Federacijos ir sumažinti pernelyg dideles kainas, būtina geriau koordinuoti dujų pirkimą iš išorės tiekėjų;

(3)

vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 122 straipsnio 1 dalimi, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali, vadovaudamasi valstybių narių solidarumo principu, priimti sprendimą dėl ekonominę padėtį atitinkančių priemonių, ypač jei didelių sunkumų kyla dėl tam tikrų produktų tiekimo, visų pirma energetikos srityje. Tokius dideli sunkumai - tai didelė rizika, kad Rusija visiškai nustos tiekti dujas, ir ekstremaliai išaugusios energijos kainos kenkiančios Sąjungos ekonomikai;

(4)

2022 m. gegužės 18 d. komunikate „Planas „REPowerEU“ Komisija paskelbė kartu su valstybėmis narėmis kurianti ES energijos pirkimo platformą, skirtą bendram dujų, suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir vandenilio pirkimui. Tą pranešimą 2022 m. gegužės 30 ir 31 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba. Be to, kaip plano „REPowerEU“ dalį Komisija pristatė ES išorės bendradarbiavimo energetikos srityje strategiją, kuria paaiškinama, kaip Sąjunga remia pasaulinę, švarią ir teisingą energetikos pertvarką tvariai, saugiai ir įperkamai energijai užtikrinti, be kita ko, diversifikuodama Sąjungos energijos tiekimą, pirmiausia derėdamasi dėl politinių įsipareigojimų su dabartiniais ar naujais dujų tiekėjais, kad padidintų į Europą tiekiamų dujų kiekį ir tokiu būdų pakeistų Rusijos dujų tiekimą Europai;

(5)

ES energijos pirkimo platformai gali tekti centrinis vaidmuo kuriant abipusiškai naudingas partnerystes, kurios, pasitelkus visą kolektyvinę Sąjungos įtaką, didins tiekimo saugumą ir mažins dujų, įsigytų iš trečiųjų valstybių, importo kainas. Šiam tikslui labai svarbus aktyvesnis tarptautinis kreipimasis tiek į dujų tiekėjus (tiek dujotiekiais tiekiamų dujų, tiek SGD), tiek į būsimus žaliojo vandenilio tiekėjus. Visų pirma, kolektyvinę Sąjungos įtaką veiksmingiau sustiprintų didesnis veiklos koordinavimas su valstybėmis narėmis ir tarp jų bendraujant su trečiosiomis valstybėmis per ES energijos pirkimo platformą;

(6)

kadangi didelių sunkumų užtikrinant tiekimo saugumą bus ir toliau, bendras pirkimas turėtų padėti užtikrinti vienodesnę įvairių valstybių narių įmonių prieigą prie naujų ar papildomų dujų šaltinių ir taip galutinių vartotojų naudai padėti užtikrinti perkantiesiems dujas per paslaugų teikėją žemesnes kainas už tas, kurios kitu atveju jiems būtų taikomos individualiai;

(7)

vykdant bendrą pirkimą galėtų būti taikomas palankesnis režimas arba remiamas dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kaip antai biometano ir vandenilio, tiekimas, jei tokias dujas būtų galima saugiai įleisti į dujų sistemą, ir dujų, kurios kitu atveju būtų išleistos arba sudegintos fakelais, tiekimas. Kadangi jokiose atitinkamose jurisdikcijose oficialių teisinių reikalavimų nėra, pagal šį reglamentą sutartis sudarančios įmonės galės visoje tiekimo į Sąjungą grandinėje išmetamą metano kiekį matuoti, pranešti ir tikrinti pagal JT Naftos ir dujų sektorių partnerystės dėl metano 2.0 atskaitomybės sistemą;

(8)

naujas pagal šį reglamentą parengtas mechanizmas turėtų apimti du etapus. Pirmuoju etapu Sąjungoje įsisteigusios gamtinių dujų įmonės arba dujas vartojančios įmonės per paslaugų teikėją, su kuriuo Komisija yra sudariusi sutartį, telkia savo dujų paklausą. Taip dujų tiekėjai galėtų teikti pasiūlymus dėl didelių sutelktų kiekių, o ne daug smulkių pasiūlymų pavieniams pirkėjams. Antruoju etapu Sąjungoje įsisteigusios gamtinių dujų įmonės arba dujas vartojančios įmonės gali pavieniui arba koordinuotai su kitais sudaryti dujų pirkimo sutartis su gamtinių dujų tiekėjais arba gamintojais, kurie tenkina sutelktą paklausą;

(9)

kadangi dideli sunkumai užtikrinant tiekimo saugumą tebesitęsia, paklausos telkimas ir bendras pirkimas turėtų padėti užtikrinti vienodesnę įvairių valstybių narių įmonių prieigą prie naujų ar papildomų dujų šaltinių ir taip galutinių vartotojų naudai padėti užtikrinti įmonėms, perkančioms dujas per paslaugų teikėją, žemesnes kainas už tas, kurias jiems tektų mokėti kitu atveju. Galimybė labai ribotu būdu pasinaudoti bendru dujų pirkimu balansavimo tikslu pirmą kartą jau paminėta jau Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir gamtinių dujų vidaus rinkos ir vandenilio vidaus rinkos. Tačiau tas pasiūlymas parengtas dar iki Rusijos Federacijos agresijos karo prieš Ukrainą. Be to, tame pasiūlyme, skirtame tik labai konkretiems perdavimo sistemos operatorių poreikiams, susijusiems su balansavimo energija, išsami koncepcija nepateikta. Reikalingas neatidėliotinas, kur kas visapusiškesnis sprendimas trūkstamos koordinuoto dujų pirkimo struktūrų problemai spręsti, todėl tikslinga pasiūlyti laikiną spartesnį sprendimą;

(10)

taigi, paklausos telkimas ir bendras pirkimas galėtų padidinti Sąjungos solidarumą perkant ir skirstant dujas. Laikantis solidarumo principo bendras pirkimas turėtų būti ypač naudingas toms įmonėms, kurios anksčiau pirko dujas tik arba daugiausia iš Rusijos tiekėjų, nes padėtų joms gauti išteklių iš alternatyvių gamtinių dujų tiekėjų palankiomis sąlygomis dėl paklausos telkimo ir bendro pirkimo;

(11)

paklausos telkimas ir bendras pirkimas turėtų padėti pripildyti dujų saugyklas dabartinės ekstremaliosios situacijos sąlygomis, jei po ateinančios žiemos dauguma Europos dujų saugyklų ištuštėtų. Be to, tos priemonės turėtų padėti pirkti dujas labiau koordinuotai, laikantis solidarumo principo;

(12)

todėl neatidėliotinai reikia sukurti laikiną paklausos telkimo ir bendro pirkimo mechanizmą. Tai leistų greitai įsteigti paslaugų teikėją, kuris sudarytų sąlygas telkti paklausą. Paslaugų teikėjas, su kuriuo Komisija sudarys sutartį, turėtų tik kelias pagrindines funkcijas, o jo organizuojamas procesas apimtų tik privalomus elementus, susijusius su dalyvavimu telkiant paklausą, bet dar neapimtų privalomo sutartinių sąlygų koordinavimo ar pareigos teikti įpareigojančius pasiūlymus pirkti dujas naudojantis jo paslaugomis;

(13)

gamtinių dujų įmonėms arba dujas vartojančioms įmonėms neturėtų būti nustatytas reikalavimas pirkti dujas per paslaugų teikėją sudarant dujų tiekimo sutartis ar susitarimo memorandumus su dujų tiekėjais ar gamintojais, kurie tenkina sutelktą paklausą. Tačiau gamtinių dujų įmonės arba dujas vartojančios įmonės, kad bendras pirkimas joms būtų optimaliai naudingas, yra primygtinai raginamos išsinagrinėti bendradarbiavimo būdus, atitinkančius konkurencijos teisę, ir pasinaudoti paslaugų teikėjo paslaugomis. Todėl būtų galima sukurti paslaugų teikėjo ir dalyvaujančių įmonių bendradarbiavimo mechanizmą nustatant pagrindines sąlygas, kuriomis dalyvaujančios įmonės prisiimtų įsipareigojimą pirkti dujų kiekį, atitinkantį sutelktą paklausą;

(14)

Komisijai ir valstybėms narėms svarbu susidaryti aiškų numatomų ir sudarytų dujų tiekimo sutarčių visoje Sąjungoje vaizdą, kad jos galėtų įvertinti, ar pasiekti tiekimo saugumo ir energetinio solidarumo tikslai. Todėl įmonės arba valstybių narių institucijos turėtų informuoti Komisiją ir valstybes nares, kuriose tos įmonės yra įsisteigusios, apie didelius planuojamus 5 TWh per metus viršijančius dujų pirkimus. Šis reikalavimas visų pirma turėtų būti taikomas pagrindinei informacijai apie naujas ar pratęsiamas sutartis. Komisijai turėtų būti leidžiama gamtinių dujų įmonėms arba atitinkamų valstybių narių institucijoms teikti rekomendacijas, visų pirma tais atvejais, kai papildomas koordinavimas galėtų pagerinti bendro pirkimo veikimą arba kai dujų pirkimo konkurso paskelbimas arba planuojami dujų pirkimai gali padaryti neigiamą poveikį energijos tiekimo saugumui, vidaus rinkai arba energetiniam solidarumui. Rekomendacijos pateikimas neturėtų sutrukdyti gamtinių dujų įmonėms ar atitinkamų valstybių narių institucijoms tęsti derybas;

(15)

valstybės narės turėtų padėti Komisijai įvertinti, ar atitinkamais dujų pirkimais yra didinamas tiekimo saugumas Sąjungoje ir ar jie atitinka energetinio solidarumo principą. Taigi, reikėtų įsteigti iš valstybių narių ir Komisijos atstovų sudarytą ad hoc koordinacinę tarybą, padėsiančią koordinuoti šį įvertinimą;

(16)

paklausos telkimo procesą, reikalingą bendram pirkimui, turėtų vykdyti tinkamas paslaugų teikėjas. Todėl Komisija per viešųjų pirkimų procesą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 (1) turėtų sudaryti sutartį su paslaugų teikėju, galinčiu sukurti tinkamą informacinių technologijų (IT) priemonę ir organizuoti paklausos telkimo procesą. Veiklos išlaidoms padengti reikalingi mokesčiai galėtų būti renkami iš bendro pirkimo dalyvių;

(17)

paskirstydamas prieigos prie tiekimo teises paklausą telkiančioms įmonėms, paslaugų teikėjas turėtų taikyti metodus, kuriais nebūtų diskriminuojami mažesni ir didesni paklausos telkimo dalyviai, ir turėtų būti nešališkas nepaisant atskirų įmonių prašomo dujų kiekio. Pavyzdžiui, paslaugų teikėjas turėtų paskirstyti prieigos teises proporcingai dujų kiekiui, kurį atskiros įmonės deklaravo pirksiančios konkrečiu pristatymo į konkrečią vietą laiku. Tai gali būti aktualu tais atvejais, kai pasiūla nepakankamai tenkina paklausą Sąjungos rinkoje;

(18)

paklausos telkimas ir gamtinių dujų pirkimas yra sudėtingi procesai, kuriuos vykdant reikia atsižvelgti į įvairius elementus, t. y. ne vien į kainas, bet ir į kiekius, pristatymo vietas ir kitus parametrus. Todėl pasirinktas paslaugų teikėjas turėtų turėti pakankamo lygio patirties valdant ir telkiant Sąjungos lygmens gamtinių dujų arba susijusių paslaugų pirkimus. Be to, paklausos telkimas ir gamtinių dujų pirkimas yra esminis elementas užtikrinant dujų tiekimo saugumą ir energetinio solidarumo principo laikymąsi Sąjungoje;

(19)

neskelbtinos komercinės informacijos apsauga yra itin svarbi tuo atveju, kai informacija pateikiama Komisijai, ad hoc koordinacinės tarybos nariams arba paslaugų teikėjams, kurie kuria arba valdo paklausos telkimo IT priemonę. Todėl Komisija turėtų taikyti veiksmingas priemones šiai informacijai apsaugoti nuo neteisėtos prieigos ir kibernetinės rizikos. Visi asmens duomenys, kurie gali būti tvarkomi telkiant paklausą ir vykdant bendrą pirkimą, turėtų būti tvarkomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (2) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (3);

(20)

bendras pirkimas galėtų būti vykdomas keliais būdais. Jis galėtų būti vykdomas kaip konkursas ar aukcionas, kurį organizuoja gamtinių dujų įmonių ir dujas vartojančių įmonių paklausą telkiantis paslaugų teikėjas, siekdamas per IT priemonę gauti tą paklausą galimai atitinkančių pasiūlymų iš gamtinių dujų tiekėjų ar gamintojų;

(21)

vienas iš paklausos telkimo ir bendro pirkimo tikslų yra mažinti riziką, kad dėl to paties dujų segmento pasiūlymus teikiančios įmonės be reikalo kels kainas. Užtikrinimas, kad visa bendro pirkimo nauda pasiektų galutinius vartotojus, galiausiai priklauso nuo pačių įmonių sprendimų. Nors didelės įmonės gali parduoti dujas didesnėmis kainomis, jų veikimo laisvę reikėtų apriboti. Įmonės, kurioms naudingas dujų pirkimas žemesnėmis kainomis bendro pirkimo būdu, turėtų tokią naudą perduoti vartotojams. Svarbus bendro pirkimo sėkmės rodiklis būtų žemesnių kainų taikymas, o tai itin svarbu vartotojams;

(22)

Sąjungoje įsisteigusios gamtinių dujų įmonės ir dujas vartojančios įmonės turėtų turėti galimybę dalyvauti paklausos telkime ir bendrame pirkime. Konkrečiai, bendras pirkimas gali būti naudingas ir pramoniniams vartotojams, intensyviai naudojantiems dujas savo gamybos procesuose, pavyzdžiui, trąšų, plieno, keramikos ir stiklo gamintojams, nes leistų jiems sutelkti savo paklausą, sudaryti sutartis dėl dujų ir SGD krovinių ir struktūrizuoti tiekimą pagal savo konkrečius poreikius. Bendro pirkimo organizavimo proceso atžvilgiu turėtų būti nustatytos skaidrios taisyklės, kaip prie jo prisijungti ir užtikrinti jo atvirumą;

(23)

paklausos telkimo ir bendro pirkimo galimybių atvėrimas ir Vakarų Balkanams bei trims asocijuotoms Rytų partnerystės šalims yra paskelbtas Sąjungos politinis tikslas. Todėl Energijos bendrijos susitariančiosiose šalyse įsisteigusioms įmonėms turėtų būti leidžiama dalyvauti šiuo reglamentu nustatytoje paklausos telkimo ir bendro pirkimo veikloje, jei yra sudaryti būtini susitarimai;

(24)

būtina mažinti Sąjungos priklausomybę nuo dujų, tiekiamų iš Rusijos Federacijos. Todėl bendrame pirkime ir jo proceso organizavime turėtų būti neleidžiama dalyvauti Rusijos Federacijos kontroliuojamoms įmonėms arba bet kuriam Rusijos fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar įmonėms, kuriems taikomos Sąjungos remiantis SESV 215 straipsniu nustatytos ribojamosios priemonės arba kurie nuosavybės teise priklauso ar yra kontroliuojami bet kurio kito fizinio ar juridinio asmens, subjekto ar organizacijos, kuriems taikomos tokios ribojamosios priemonės;

(25)

Norint apsisaugoti nuo pavojaus, kylančio tikslui įvairinti dujų tiekimą neapsiribojant tiekimu iš Rusijos Federacijos dėl įmonių ar kitų subjektų, kuriuos kontroliuoja Rusijos fiziniai ar juridiniai asmenys, ar Rusijos Federacijoje įsisteigusių įmonių dalyvavimo paklausos telkime ir bendrame pirkime, ir siekiant tokiu būdu šiam tikslui nepakenkti, tiems subjektams taip pat turėtų būti neleidžiama dalyvauti minėtoje veikloje;

(26)

be to, Rusijos Federacijos kilmės gamtinės dujos neturėtų būti perkamos vykdant bendrą pirkimą. Šiuo tikslu gamtinės dujos, patenkančios į valstybes nares arba Energijos bendrijos susitariančiąsias šalis per konkrečius įleidimo taškus, neturėtų būti perkamos vykdant bendrą pirkimą, nes tikėtina, kad per tuos įleidimo taškus į valstybes nares arba Energijos bendrijos susitariančiąsias šalis pateks Rusijos Federacijos kilmės gamtinės dujos;

(27)

bendro dujų pirkimo dalyviams gali reikėti finansinių garantijų, jei kuri nors įmonė taptų nepajėgi sumokėti už sutartinį galutinį kiekį. Bendro pirkimo dalyviams finansinę paramą, be kita ko, garantijas, galėtų teikti valstybės narės ar kiti suinteresuotieji subjektai. Finansinė parama turėtų būti teikiama pagal Sąjungos nustatytas valstybės pagalbos taisykles, kai taikytina, taikant 2022 m. kovo 23 d. Komisijos priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą krizės sąlygomis, su pakeitimais, padarytais 2022 spalio 28 d.;

(28)

siekiant užtikrinti tiekimo saugumą Sąjungoje būtina pripildyti dujų saugyklas. Sumažėjus gamtinių dujų iš Rusijos Federacijos tiekimui, valstybės narės gali susidurti su dujų saugyklų pripildymo iššūkiais, kad užtikrintų dujų tiekimo saugumą 2023–2024 m. žiemą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/1032 (4). Paklausos telkimo per paslaugų teikėją galimybė iš dalies galėtų padėti valstybėms narėms tuos iššūkius sumažinti. Naudojantis šia galimybe pagal konkurencijos teisę, visų pirma būtų galima koordinuotai valdyti saugyklų pripildymą ir dujų laikymą rengiantis kitam pripildymo sezonui, kartu išvengiant pernelyg didelių kainų šuolių, kuriuos, inter alia, lemia nekoordinuotas saugyklų pildymas;

(29)

siekdamos užtikrinti, kad bendru pirkimu būtų padedama pripildyti dujų saugyklas pagal Reglamentu (ES) 2022/1032 nustatytus tarpinius tikslus, valstybės narės turėtų imtis deramų priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijoms priklausančios gamtinių dujų įmonės ir dujas vartojančios įmonės laikytųsi paslaugų teikėjo organizuojamo proceso kaip vienos iš galimų priemonių pripildymo tikslams pasiekti;

(30)

Reglamentu (ES) 2022/1032 valstybės narės įpareigojamos ne vėliau kaip 2023 m. lapkričio 1 d. savo dujų saugyklas pripildyti 90 %. Šis tikslas yra didesnis nei nustatytasis 2022 m. lapkričio 1 d. (t. y. 80 %). Bendras pirkimas galėtų padėti valstybėms narėms įgyvendinti šį naują tikslą. Tam valstybės narės turėtų įpareigoti šalies vidaus įmones naudojantis paslaugų teikėju telkti paklausą įtraukiant pakankamai didelius dujų kiekius, kad sumažintų savo dujų saugyklų nepripildymo riziką. Valstybės narės turėtų reikalauti, kad jų įmonės į paklausos telkimo procesą įtrauktų į ne mažiau kaip 15 % kitų metų tikslinio jų saugyklų pripildymo kiekio, kuris visoje Sąjungoje sudaro apie 13,5 mlrd. m3. Požeminių dujų saugyklų savo teritorijoje neturinčios valstybės narės turėtų dalyvauti paklausos telkimo procese įtraukdamos kiekius, atitinkančius 15 % jų naštos pasidalijimo pareigos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1938 (5) 6c straipsnį;

(31)

paklausos telkimu ir bendru pirkimu neįpareigojama, kaip valdyti dujų saugyklas, įskaitant strategines dujų saugyklas, ir nedaromas poveikis Reglamentams (ES) 2017/1938 ir (ES) 2022/1032;

(32)

siekdamos veiksmingai naudotis bendru pirkimu ir sudaryti sutartis dėl dujų su tiekėjais, siūlančiais dujas paslaugų teikėjui, įmonės, laikydamosi Sąjungos teisės, turėtų galėti derinti pirkimo sąlygas, pavyzdžiui, kiekius, dujų kainą, pristatymo vietas ir laiką. Tačiau dujų pirkimo konsorciume dalyvaujančios įmonės turėtų užtikrinti, kad informacija, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai keičiamasi, neviršytų to, kas būtina siekiant SESV 101 straipsnyje nustatyto tikslo. Be to, šiame reglamente nustatytomis skaidrumo ir valdymo nuostatomis turėtų būti užtikrinta, kad perkančiojo konsorciumo sutartys nekeltų pavojaus tiekimo saugumui arba energetiniam solidarumui, visų pirma tada, kai pirkimo procese tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja valstybės narės;

(33)

nors gali būti sudarytas daugiau nei vienas dujų pirkimo konsorciumas, paklausai telkti per paslaugų teikėją veiksmingiausia būtų, laikantis Sąjungos konkurencijos teisės, sukurti vieną dujų pirkimo konsorciumą, vienijantį kuo daugiau įmonių. Be to, suvienijus jėgas viename dujų pirkimo konsorciume Sąjungos derybinė galia rinkoje turėtų padidėti ir leisti išsiderėti palankesnių sąlygų, kurių mažesnės įmonės arba nekoordinuotai veikiančios įmonės vargu ar galėtų tikėtis;

(34)

dujų pirkimo konsorciumų steigimas ir įgyvendinimas pagal šį reglamentą turėtų vykti laikantis Sąjungos konkurencijos taisyklių, taikytinų atsižvelgiant į dabartines išskirtines rinkos aplinkybes. Komisija nurodė, kad yra pasirengusi padėti įmonėms sukurti tokį dujų pirkimo konsorciumą ir pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 (6) 10 straipsnį priimti sprendimą dėl SESV 101 ir 102 straipsnių netaikomumo, jei bus įtrauktos atitinkamos apsaugos priemonės ir jų laikomasi. Be to, Komisija nurodė, kad yra pasirengusi pateikti neoficialių gairių, jei bet kurio kito konsorciumo dalyvaujančioms įmonėms kiltų neaiškumų vertinant vieną ar daugiau jų bendro pirkimo susitarimo elementų pagal Sąjungos konkurencijos taisykles;

(35)

pagal proporcingumo principą paklausos telkimo ir bendro pirkimo priemonėmis neviršijama to, kas būtina jų tikslams pasiekti, nes tos priemonės bus įgyvendinamos savanoriškai, taikant tik ribotą išimtį privalomam dalyvavimui paklausos telkimo procese siekiant pripildyti dujų saugyklas, o privačios įmonės išliks dėl bendro pirkimo sudarytų dujų tiekimo sutarčių šalys;

(36)

siekiant optimizuoti Sąjungos SGD įrenginių SGD priėmimo pajėgumus ir dujų saugyklų naudojimą, yra reikalingi patobulinti skaidrumo susitarimai ir organizuota rinka, sudaranti sąlygas antrinei prekybai dujų laikymo pajėgumais ir SGD įrenginių pajėgumais, panašūs į jau taikomus dujų transportavimui dujotiekiu. Tai ypač svarbu susiklosčius ekstremaliajai situacijai ir dujotiekiais iš Rusijos Federacijos tiekiamų dujų srautus pakeičiant SGD. Tokio poveikio nuostatos pateiktos Komisijos pasiūlymuose dėl Direktyvos dėl dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir dėl Reglamento dėl dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir gamtinių dujų vidaus rinkos ir vandenilio vidaus rinkos. Reaguojant į krizę būtina paankstinti tų nuostatų taikymą, kad naudotis SGD įrenginiais ir dujų saugyklomis būtų galima veiksmingiau ir taip skaidriai, kaip reikalaujama. Kalbant apie visos Europos skaidrumo platformą, valstybės narės turėtų turėti galimybę naudotis esamomis Sąjungos SGD įrenginių ir dujų saugyklų skaidrumo platformomis, kad būtų užtikrintas spartus šio reglamento įgyvendinimas. Kalbant apie antrinę užsakymo platformą, SGD įrenginių ir dujų saugyklų įrenginių operatoriai turėtų galėti naudotis savo esamomis platformomis, papildę jas reikiamais elementais;

(37)

pagal dabartines perkrovos valdymo taisykles ilgalaikiams dujų transportavimo pajėgumų užsakymams taikomos procedūros pagal principą „naudokis arba prarask“. Tačiau tos procedūros yra lėtos, nes poveikis jų pajuntamas ne anksčiau kaip praėjus šešiems mėnesiams, ir nacionalinėms reguliavimo institucijoms tenka vykdyti sudėtingas administracines procedūras. Todėl tos taisyklės turėtų būti patobulintos ir supaprastintos, kad dujų sistemos operatoriams būtų suteikta priemonių greitai reaguoti į dujų srautų pokyčius ir galimą perkrovą. Konkrečiai, dėl naujųjų taisyklių galėtų paspartėti prekyba nepanaudotais ilgalaikiais pajėgumais, kurie kitu atveju liktų neišnaudoti, ir taip padidintas dujotiekių naudojimo veiksmingumas;

(38)

perdavimo sistemos operatoriai turėtų analizuoti turimą informaciją apie tai, kaip tinklo naudotojai naudoja perdavimo tinklą, ir nustatyti, ar nėra taip, kad sutartiniai garantuojamieji pajėgumai panaudojami nevisiškai. Toks nevisiškas panaudojimas turėtų būti apibrėžiamas kaip situacija, kai tinklo naudotojas yra panaudojęs arba pasiūlęs rinkoje vidutiniškai mažiau nei 80 % užsakytų garantuojamųjų pajėgumų per pastarąsias 30 dienų. Nevisiško panaudojimo atveju perdavimo sistemos operatorius turėtų turimą pajėgumą skelbti kito mėnesio aukcione ir galiausiai aukciono būdu jį parduoti. Kita vertus, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti galimybę nuspręsti vietoj to taikyti prieš dieną pasiūlytų nuolatinių pajėgumų mechanizmą „naudokis arba prarask“. Tokiu atveju mechanizmas turėtų būti taikomas visiems sujungimo taškams, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra perpildyti, ar ne;

(39)

įmonės, perkančios dujas arba siūlančios tiekti dujas į iš anksto nustatytas paskirties vietas vykdant bendrą pirkimą, turėtų užtikrinti transportavimo pajėgumus iš dujų pristatymo vietų į paskirties vietas. Taikytinos vidaus rinkos taisyklės, įskaitant Dujų tinklų kodeksus, taikomos norint padėti užtikrinti transportavimo pajėgumus. Nacionalinės reguliavimo institucijos, perdavimo sistemos operatoriai, SGD įrenginių ir dujų saugyklų įrenginių operatoriai, taip pat užsakymo platformos turėtų išnagrinėti galimybes, kaip pagerinti infrastruktūros naudojimą prieinamu būdu, išnagrinėdami galimybę kurti naujus transportavimo pajėgumų produktus, jungiančius ES vidaus sujungimo taškus, SGD įrenginius ir dujų saugyklas, kartu laikantis taikytinų vidaus rinkos taisyklių, visų pirma Komisijos reglamento (ES) 2017/459 (7);

(40)

nors dėl ypatingų krizės aplinkybių keičiasi Europos dujų tinklų srauto modeliai ir dėl to tam tikruose sujungimo taškuose Sąjungoje susidaro nepaprastai dideli perkrovos mokesčiai, tam tikro lankstumo būtų galima pasiekti palaikant dialogą su atitinkamomis paveiktų valstybių narių reguliavimo institucijomis pagal galiojančias taisykles, jei tikslinga, tarpininkaujant Komisijai;

(41)

Rusijos Federacijos invazija į Ukrainą lėmė didelius neaiškumus ir sutrikdymus Europos gamtinių dujų rinkose. Todėl pastaraisiais mėnesiais tose rinkose stebėtas su tiekimu susijęs netikrumas, o dėl to netikrumo atsiradusių rinkos lūkesčių rezultatas – ypač didelės ir nepastovios gamtinių dujų kainos. Tai savo ruožtu darė papildomą spaudimą rinkos dalyviams ir pakenkė sklandžiam Sąjungos energijos rinkų veikimui;

(42)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES (8) nustatytos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą prekybos vietų, kuriose taip pat prekiaujama su energija susijusių biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, veikimą. Ta direktyva valstybės narės įpareigojamos reikalauti, kad reguliuojamoje rinkoje būtų įdiegti mechanizmai, užtikrinantys teisingą ir tvarkingą finansų rinkų veikimą. Tačiau tokiais mechanizmais nenumatyta riboti einamosios paros kainų raidos, todėl jais nepavyko užkirsti kelio išskirtinio kainų nepastovumo atvejams, stebėtiems dujų ir elektros energijos išvestinių finansinių priemonių rinkose;

(43)

atsižvelgiant į sunkumus, kurių rinkos dalyviai patiria prekybos vietose, kuriose prekiaujama su energija susijusių biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, ir poreikį skubiai užtikrinti, kad su energija susijusių išvestinių finansinių priemonių rinkos toliau atliktų savo funkciją, t. y. tenkintų realiosios ekonomikos apsidraudimo poreikius, tikslinga prekybos vietas, kuriose prekiaujama su energija susijusių biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, įpareigoti nustatyti einamosios paros kainų nepastovumo valdymo mechanizmus, kuriais būtų veiksmingiau pažaboti pernelyg dideli kainų pasikeitimai. Siekiant užtikrinti, kad tokie mechanizmai būtų taikomi svarbiausioms sutartims, jie turėtų būti taikomi su energija susijusioms išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių išpirkimo terminas neviršija 12 mėnesių;

(44)

prekybos vietos, siūlančios su energija susijusių biržos prekių išvestines finansines priemones, dažnai prekyboje dalyvauti leidžia įvairioms energetikos įmonėms iš visų valstybių narių. Tokios energetikos įmonės, užtikrindamos svarbiausią dujų ir elektros tiekimą visoje Sąjungoje, smarkiai priklauso nuo tokiose prekybos vietose parduodamų išvestinių finansinių priemonių. Todėl su energija susijusių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių prekybos vietose stebimi pernelyg dideli kainų pasikeitimai daro poveikį visos Sąjungos energetikos įmonių veiklai ir galiausiai taip pat neigiamai paveikia galutinius vartotojus. Taigi, vadovaujantis valstybių narių solidarumo principu, reikėtų pradėti koordinuoti einamosios paros kainų nepastovumo valdymo mechanizmo įgyvendinimą ir taikymą, siekiant užtikrinti galimybę operatoriams, kurie yra svarbiausi energijos tiekimo saugumui visose valstybėse narėse užtikrinti, pasinaudoti apsaugos nuo didelių kainų pasikeitimų, kurie kenkia tolesniam jų veiklos vykdymui ir taip pat neigiamai veikia galutinius vartotojus, priemonėmis;

(45)

einamosios paros kainų nepastovumo valdymo mechanizmu turėtų būti užtikrinta, kad būtų užkirstas kelias pernelyg dideliems kainų pasikeitimams per prekybos dieną. Tie mechanizmai turėtų būti grindžiami reguliariais intervalais stebima rinkos kaina. Kadangi su energija susijusių išvestinių finansinių priemonių rinkoms būdinga didelė priemonių įvairovė, o su tokiomis priemonėmis siejamos prekybos vietos yra specifinės, einamosios paros kainų nepastovumo valdymo mechanizmai turėtų būti pritaikyti prie tų priemonių ir rinkų ypatumų. Todėl kainų ribas prekybos vietos turėtų nustatyti atsižvelgdamos į kiekvienos atitinkamos su energija susijusių biržos prekių išvestinės finansinės priemonės ypatumus, tokios išvestinės finansinės priemonės rinkos likvidumo profilį ir jos kainų nepastovumo profilį;

(46)

nustatydama pradinę kainą tam, kad būtų galima nustatyti pirmąją referencinę kainą tam tikrą prekybos dieną, prekybos vieta turėtų taikyti metodiką, kurią ji paprastai taiko, kad nustatytų kainą, kuria prekybos dienos pradžioje pirmą kartą parduodama konkreti su energija susijusių biržos prekių išvestinė finansinė priemonė. Nustatydama pradinę kainą po bet kokio prekybos nutraukimo, kuris gali įvykti prekybos dieną, prekybos vieta turėtų taikyti metodiką, kuri, jos nuomone, yra tinkamiausia tam, kad būtų užtikrintas tvarkingos prekybos atnaujinimas;

(47)

prekybos vietos turėtų galėti įgyvendinti einamosios paros kainų nepastovumo valdymo mechanizmą jį integruodamos į esamus savo sistemos išjungiklius, kurie jau nustatyti pagal Direktyvą 2014/65/ES, arba kaip papildomą mechanizmą;

(48)

siekdamos užtikrinti skaidrumą, susijusį su jų diegiamu einamosios paros kainų nepastovumo valdymo mechanizmu, prekybos vietos bet kokių šio mechanizmo modifikacijų atveju turėtų nepagrįstai nedelsdamos viešai paskelbti bendrųjų savybių aprašą. Tačiau, siekiant užtikrinti sąžiningą ir tvarkingą prekybą, prekybos vietų įpareigoti skelbti visų diegiamo mechanizmo techninių parametrų nereikėtų;

(49)

kai iš Europos vertybinių popierių ir rinkos institucijos (ESMA) surinktos informacijos apie tai, kaip su energija susijusių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių prekybos vietos Sąjungoje įgyvendina kainų nepastovumo valdymo mechanizmą, matyti, kad mechanizmą reikia įgyvendinti nuosekliau, siekiant užtikrinti efektyvesnį pernelyg didelio kainų nepastovumo valdymą visoje Sąjungoje, Komisija turėtų turėti galimybę nustatyti vienodas einamosios paros kainų nepastovumo valdymo mechanizmo įgyvendinimo sąlygas, pavyzdžiui, kainų ribų atnaujinimo periodiškumą arba priemones, kurių reikia imtis, jei prekiaujant tų kainų ribų nesilaikoma. Komisija turėtų galėti atsižvelgti į kiekvienos su energija susijusių biržos prekių išvestinės finansinės priemonės ypatumus, tokios išvestinės finansinės priemonės rinkos likvidumo pobūdį ir jos kainų svyravimo profilį;

(50)

siekiant prekybos vietoms suteikti pakankamai laiko patikimai įgyvendinti šiame reglamente nustatytą einamosios paros kainų nepastovumo valdymo mechanizmą, prekybos vietoms turėtų būti leidžiama tą mechanizmą įdiegti iki 2023 m. sausio 31 d. Siekiant užtikrinti, kad prekybos vietos būtų pajėgios skubiai reaguoti į pernelyg didelius kainų pasikeitimus dar prieš įdiegdamos tą mechanizmą, jos turėtų nustatyti laikiną mechanizmą, kuriuo būtų galima iš esmės pasiekti tą patį tikslą kaip einamosios paros kainų nepastovumo valdymo mechanizmu;

(51)

šiais laikinais einamosios paros kainų nepastovumo valdymo mechanizmais prekybos vietoms nustatomos pareigos ir apribojimai neviršija to, kas būtina siekiant sudaryti sąlygas energetikos įmonėms toliau dalyvauti dujų ir elektros rinkose ir patenkinti savo apsidraudimo poreikius, kartu padedant užtikrinti energijos tiekimo galutiniams vartotojams saugumą;

(52)

kad būtų užtikrintas veiksmingas einamosios paros kainų nepastovumo valdymo mechanizmų taikymas, kompetentingos institucijos turėtų prižiūrėti, kaip prekybos vietos juos įgyvendina, ir reguliariai teikti tokio įgyvendinimo ataskaitas ESMA. Kad būtų užtikrintas nuoseklus einamosios paros kainų nepastovumo valdymo mechanizmo įgyvendinimas, kompetentingos institucijos taip pat turėtų užtikrinti, kad nevienodas tų prekybos vietų mechanizmų įgyvendinimas būtų tinkamai pagrįstas;

(53)

siekiant spręsti galimą nevienodo einamosios paros kainų nepastovumo valdymo mechanizmo taikymo įvairiose valstybėse narėse problemą, remdamasi kompetentingų institucijų pateiktomis ataskaitomis ESMA turėtų koordinuoti valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmus ir dokumentuoti visus pastebėtus einamosios paros kainų nepastovumo valdymo mechanizmų įgyvendinimo skirtumus įvairių Sąjungos jurisdikcijų prekybos vietose;

(54)

dėl beprecedenčio gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos Federacijos sumažinimo ir nuolatinio tolesnių staigių tiekimo sutrikdymų pavojaus, Sąjungai kyla poreikis skubiai diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius. Tačiau Europoje SGD rinka dar tik formuojasi, todėl sudėtinga vertinti kainų, vyraujančių šioje rinkoje, tikslumą. Siekdama gauti tikslų, objektyvų ir patikimą Sąjungai pristatomų SGD kainos įvertį, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/942 (9) įkurta Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) turėtų rinkti visus SGD rinkos duomenis, reikalingus SGD paros kainos įverčiui nustatyti;

(55)

šis kainos įvertis turėtų būti grindžiamas visais sandoriais, susijusiais su Sąjungai pristatomomis SGD. ACER turėtų būti suteikti įgaliojimai rinkti šiuos rinkos duomenis iš visų dalyvių, dalyvaujančių pristatant SGD į Sąjungą. Visi tokie dalyviai turėtų būti įpareigoti teikti visus savo SGD rinkos duomenis ACER kuo tikresniu laiku, kiek tik technologiškai įmanoma, sudarę sandorį, arba pateikę pirkimo ar pardavimo pavedimą dėl sandorio. Apskaičiuojant ACER kainos įvertį turėtų būti naudojamas pats išsamiausias duomenų rinkinys, apimantis sandorių kainas ir – nuo 2023 m. kovo 31 d. – Sąjungai pristatomų SGD pirkimo ir pardavimo pavedimų kainas. Šis kasdien skelbiamas objektyvus kainos įvertis ir jo skirtumas, palyginti su kitomis referencinėmis kainoms rinkoje, t. y. lyginamasis SGD indeksas, sudaro sąlygas rinkos dalyviams pradėti jį savanoriškai naudoti kaip referencinę kainą jų sutartyse ir sandoriuose. SGD kainos įvertis ir lyginamasis SGD indeksas, kai bus nustatyti, taip pat galėtų tapti referencine norma išvestinių finansinių priemonių sutartims, skirtoms apsidrausti nuo SGD kainos arba SGD kainos ir kitų dujų kainų skirtumo pokyčių rizikos. Dėl būtinybės SGD kainos įvertį įvesti skubiai pirmą kartą įvertis turėtų būti skelbiamas ne vėliau kaip 2023 m. sausio 13 d.;

(56)

siekiant sukurti visapusišką ir išsamų visų Sąjungai pristatomų SGD duomenų rinkinį, dabartinių įgaliojimų, kurie suteikti ACER Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1227/2011 (10) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1348/2014 (11) (kartu toliau – REMIT), nepakanka. Tačiau Sąjungai yra būtinas toks visapusiškas ir išsamus duomenų rinkinys paros kainos įverčiui nustatyti, kad ji galėtų vadovaudamasi solidarumo principu valdyti tarptautiniu mastu importuojamų SGD viešųjų pirkimų politiką, visų pirma vykstančios krizės sąlygomis. Be to, atitinkami SGD sutarčių duomenys ir informacija yra reikalingi užtikrinant kainų pokyčių stebėseną ir vykdant duomenų kokybės kontrolę ir kokybės užtikrinimą. Ši ad hoc priemonė turėtų padėti ACER rinkti visus rinkos duomenis, kurių reikia išsamiam ir reprezentatyviam į Sąjungą pristatomų SGD kainos įverčiui apskaičiuoti;

(57)

nors SGD paros kainos įverčio ir lyginamojo SGD indekso nuolatinis apskaičiavimas turėtų būti vėliau įtrauktas į REMIT išsamesnę peržiūrą, dėl tebesitęsiančios krizės būtina jau dabar laikinai, kol tokia peržiūrėta REMIT galės būti patvirtinta pagal įprastą teisėkūros procedūrą, imtis skubių veiksmų reaguojant į šiuo metu susiklosčiusią situaciją, kai kyla didelių sunkumų dėl tiekimo ir į Sąjungą pristatomų SGD kainodaros;

(58)

siekiant nedelsiant padidinti kainų skaidrumą ir planavimo saugumą SGD importo rinkoje, reikėtų nurodyti, kad atitinkamas duomenų rinkinys turėtų apimti tiek informaciją apie įvykdytų SGD sandorių kainas ir kiekius, pirkimo ir pardavimo pavedimų, susijusių su į Sąjungą pristatomomis SGD, kainas ir kiekius, tiek ilgalaikių sutarčių kainos formules, pagal kurias apskaičiuojama kaina, jei aktualu;

(59)

SGD rinkos dalyviai, kuriems taikoma pareiga teikti informaciją, turėtų būti apibrėžti kaip subjektai, dalyvaujantys perkant arba parduodant SGD krovinius, skirtus pristatyti į Sąjungą. Tiems SGD rinkos dalyviams turėtų būti taikomos pareigos ir draudimai, taikomi rinkos dalyviams pagal REMIT;

(60)

bendradarbiaudama su Komisija ACER turėtų turėti plačius įgaliojimus nustatyti surinktų rinkos duomenų kokybę ir turinį, kad galėtų apskaičiuoti į Sąjungą pristatomų SGD paros kainos įvertį. Be to, jai turėtų būti leista veikti iš esmės savo nuožiūra renkantis pageidaujamą duomenų perdavimo protokolą. Kad galėtų užtikrinti kuo aukštesnę teiktinų rinkos duomenų kokybę, ACER turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti visus jai teiktinų rinkos duomenų parametrus. Tokie parametrai, turėtų apimti (tačiau tuo neapsiribojant) teikiamų kainos ir kiekio duomenų referencinius vienetus, sandorių arba prieš sandorius pateiktų pirkimo ir pardavimo pavedimų išankstinius terminus ir naudotinus reikalaujamų duomenų perdavimo ACER protokolus;

(61)

be to, ACER turėtų nustatyti metodiką, kurią ji taikys SGD paros kainos įverčiui ir lyginamajam SGD indeksui apskaičiuoti, ir šios metodikos reguliarios peržiūros procesą;

(62)

pagal šį reglamentą skelbiamas kainos įvertis valstybėms narėms ir kitiems rinkos dalyviams turėtų suteikti daugiau skaidrumo dėl vyraujančios į Europą importuojamų SGD kainos. Didesnis kainų skaidrumas savo ruožtu turėtų sudaryti sąlygas valstybėms narėms ir privatiems subjektams, kurių buveinė yra Sąjungoje, veikti turint daugiau informacijos ir labiau koordinuotai jiems perkant SGD pasaulinėse rinkose ir visų pirma naudojantis paslaugų teikėjo paslaugomis. Labiau koordinuojamas SGD pirkimas turėtų sudaryti sąlygas valstybėms narėms nesivaržyti tarpusavyje siūlant didesnę kainą ir nesiūlyti kainų, neatitinkančių vyraujančios rinkos kainos. Todėl pagal šį reglamentą skelbiami kainos įverčiai ir lyginamieji indeksai yra labai svarbūs stiprinant valstybių narių solidarumą įsigyjant ribotus SGD kiekius;

(63)

rinkos dalyviams nustatyta pareiga teikti ACER informaciją apie SGD sandorius yra būtina ir proporcinga siekiant tikslo sudaryti ACER sąlygas apskaičiuoti lyginamąjį SGD indeksą, visų pirma todėl, kad tai dera su dabartinėmis rinkos dalyvių pareigomis pagal REMIT, o ACER išlaikys neskelbtinos verslo informacijos konfidencialumą;

(64)

be sistemos išjungiklio ir lyginamojo SGD indekso, galima taikyti ir kitas intervencines priemones, įskaitant laikiną dinamišką kainų intervalą, kaip prašoma 2022 m. spalio 20 ir 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose, atsižvelgiant į šias apsaugos priemones: tai turėtų būti taikoma bendrovės „Gasunie Transport Services B.V.“ valdomame virtualiajame prekybos taške „Title Transfer Facility“ (TTF) sudaromiems gamtinių dujų sandoriams; kiti Sąjungos prekybos dujomis centrai su koreguojama TTF momentine kaina gali būti susiejami laikinu dinamišku kainų intervalu; neturėtų būti daroma poveikio nebiržinei prekybai dujomis, neturėtų būti keliama grėsmė Sąjungos dujų tiekimo saugumui, turėtų būti atsižvelgiama į pažangą, padarytą įgyvendinant dujų taupymo tikslą, nedidinamas bendras dujų suvartojimas, suformuluota taip, kad nebūtų užkertamas kelias rinka grindžiamiems dujų srautams ES viduje, neturėtų daryti poveikio energetikos išvestinių finansinių priemonių rinkų stabilumui ir tvarkingam veikimui ir turėtų būti atsižvelgiama į dujų rinkos kainas įvairiose organizuotose rinkose visoje Sąjungoje;

(65)

Reglamentu (ES) 2017/1938 jau numatyta galimybė valstybėms narėms ekstremaliosios situacijos atveju pirmenybę teikti dujų tiekimui tam tikroms ypatingos svarbos dujomis kūrenamoms elektrinėms, nes jos yra svarbios užtikrinant elektros energijos tiekimo saugumą ir išvengiant elektros tinklų disbalanso. Ypatingos svarbos dujomis kūrenamos elektrinės ir su jomis susiję dujų kiekiai gali daryti didelį poveikį dujų kiekiams, kuriuos galima panaudoti solidarumo tikslais susiklosčius ekstremaliajai situacijai. Tomis sąlygomis valstybės narės turėtų, nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2017/1938 13 straipsnio 1, 3 ir 8 dalių, laikinai turėti galimybę prašyti taikyti ekstremaliosios situacijos solidarumo priemones taip pat ir tuo atveju, kai nebeįstengia užsitikrinti tų kritinių dujų kiekių, reikalingų elektros energijos gamybai tęsti ypatingos svarbos dujomis kūrenamose elektrinėse. Dėl tos pačios priežasties kitai valstybei narei iš solidarumo tiekiančios valstybės narės taip pat turėtų turėti teisę užtikrinti, kad dėl to nekiltų pavojus tiekimui jų solidariai saugomiems vartotojams arba kitoms pagrindinėms paslaugoms, pavyzdžiui, centralizuotam šilumos tiekimui, ir jų pačių ypatingos svarbos dujomis kūrenamų elektrinių eksploatavimui;

(66)

siekiant išvengti nereikalingų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio prašymų tiekti iš solidarumo arba nepagrįstų tiekimo iš solidarumo valstybei narei, kuriai to reikia, apribojimų, turėtų būti nustatyta kritinio dujų kiekio, reikalingo kiekvienos valstybės narės elektros tiekimo saugumui užtikrinti, didžiausia riba. Kritinis dujų kiekis elektros tiekimo saugumui užtikrinti ir tokios ribos nustatomi remiantis Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) žiemos prognozėje taikyta metodika. ENTSO-E apskaičiuoti kritiniai elektros tiekimo saugumui dujų kiekiai atspindi dujų kiekius, kurie yra absoliučiai būtini elektros pakankamumui visos Europos mastu užtikrinti naudojant visus rinkos išteklius, visada laikant, kad dujoms teikiamas mažiausias prioritetas. ENTSO-E metodika yra grindžiama didele blogiausių klimato ir priverstinio atjungimo scenarijų imtimi. Tai, kad ENTSO-E metodikoje neatsižvelgiama į bendrą šilumos ir elektros energijos kiekį, netrukdo valstybėms narėms saugomų vartotojų centralizuoto šilumos tiekimo įrenginius laikyti saugomais pagal Reglamente (ES) 2017/1938 pateiktą apibrėžtį. Valstybėms narėms, kurių elektros energijos gamyba yra išskirtinai priklausoma nuo SGD tiekimo ir kurios neturi didelių laikymo pajėgumų, kritiniai elektros tiekimo saugumui dujų kiekiai turėtų būti atitinkamai pritaikyti. Kritinis elektros tiekimo saugumui dujų kiekis gali būti mažesnis už ankstesnį elektros energijos gamybai suvartotų dujų kiekį, nes elektros energijos pakankamumą galima užtikrinti kitomis priemonėmis, be kita ko, užtikrinant tiekimą tarp valstybių narių;

(67)

tačiau negalima atmesti galimybės, kad faktiniai mažiausi dujų kiekiai, reikalingi tiekimo iš solidarumo prašančiai valstybei narei arba iš solidarumo tiekiančiai valstybei narei, gali būti didesni už ENTSO-E sumodeliuotas vertes, siekiant išvengti elektros energijos sektoriaus krizės. Tokiais atvejais prašanti tiekti iš solidarumo valstybė narė arba tiekianti iš solidarumo valstybė narė turėtų galėti viršyti šiame reglamente nustatytas didžiausias vertes, jei ji gali pagrįsti, kad tai yra būtina norint išvengti elektros energijos sektoriaus krizės, pavyzdžiui, tais atvejais, kai reikia pasitelkti dažnio atkūrimo rezervus ir alternatyviuosius degalus, arba išimtiniais atvejais, į kuriuos nebuvo atsižvelgta ENTSO-E žiemos prognozėje, visų pirma atsižvelgiant į hidrologinius lygius ar netikėtus pokyčius. Kritinis dujų kiekis elektros tiekimo saugumui užtikrinti iš esmės apima visas dujas, kurių reikia stabiliam elektros tiekimui užtikrinti, taigi, ir elektros energiją, reikalingą dujoms gaminti ir transportuoti, taip pat esminius ypatingos svarbos infrastruktūros ir įrenginių, kurie yra itin svarbūs karinių, nacionalinio saugumo ir humanitarinės pagalbos tarnybų veikimui, sektorius;

(68)

taikyti rinkos operatoriams apribojimus į solidarumo apsaugos priemonę įtraukiant ir kritinius dujų kiekius yra būtina siekiant užtikrinti dujų tiekimo saugumą atvejais, kai dujų tiekimas yra sumažėjęs, o paklausa žiemos sezonu padidėjusi. Tie apribojimai yra grindžiami esamomis priemonėmis, nustatytomis atitinkamai Reglamente (ES) 2017/1938 ir Tarybos reglamente (ES) 2022/1369 (12), siekiant dar labiau padidinti tų priemonių veiksmingumą dabartinėmis aplinkybėmis;

(69)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių laisvei atsižvelgti į galimą ilgalaikę žalą pramonės įrenginiams, kai pirmenybė teikiama paklausai, kuri turėtų būti sumažinta arba apribota, kad būtų galima tiekti iš solidarumo kitai valstybei narei;

(70)

tam tikri vartotojai, įskaitant namų ūkius ir pagrindinių socialinių paslaugų teikėjus, yra ypač jautrūs neigiamiems dujų tiekimo sutrikimų padariniams. Todėl Reglamentu (ES) 2017/1938 sukurtas valstybių narių solidarumo mechanizmas, skirtas sunkios ekstremaliosios situacijos padariniams Sąjungoje sušvelninti ir užtikrinti, kad dujos galėtų būti tiekiamos solidariai saugomiems vartotojams. Vis dėlto tam tikrais atvejais ir saugomų vartotojų dujų naudojimas galėtų būti laikomas nebūtinu; tokio dujų naudojimo akivaizdžiai nebūtinoms reikmėms sumažinimas nepakenktų Reglamente (ES) 2017/1938 nustatytiems tikslams, juo labiau kad dujų, kurių taip trūksta, suvartojimas nebūtinoms reikmėms galėtų labai pakenkti kitiems privatiems ar komerciniams sektoriams. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę sutaupyti dujų ir konkrečiomis aplinkybėmis sumažindamos saugomų vartotojų nebūtiną vartojimą, kai toks sumažinimas yra fiziškai įmanomas nepakenkiant būtinosioms reikmėms. Tačiau visos valstybių narių taikomos mažinimo priemonės turėtų būti orientuotos tik į nebūtiną vartojimą ir jokiu būdu nemažinti pagrindinio saugomų vartotojų vartojimo ir neriboti jų galimybės tinkamai šildyti namus;

(71)

valstybės narės ir jų kompetentingos institucijos turėtų galėti savo nuožiūra nustatyti taikytinas mažinimo priemones ir nebūtinu vartojimu laikytiną veiklą, kaip antai šildymą lauke, gyventojų baseinų ir kitų papildomų patalpų šildymą. Turėdamos galimybę riboti nebūtiną vartojimą, valstybės narės turėtų galėti stiprinti apsaugos priemones ir užtikrinti, kad dujos būtų tiekiamos kitiems svarbiausiems sektoriams, paslaugų teikėjams ir pramonės šakoms, kad šie galėtų tęsti savo veiklą krizės sąlygomis;

(72)

visos priemonės saugomų vartotojų nebūtinam vartojimui mažinti turėtų būti būtinos ir proporcingos, visų pirma jas taikant atvejais, kai paskelbiama krizė pagal Reglamento (ES) 2017/1938 11 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį arba paskelbiamas Sąjungos masto pavojus pagal Reglamentą (ES) 2022/1369. Nepaisant nebūtino vartojimo mažinimo priemonių taikymo, saugomi vartotojai ir toliau turėtų būti saugomi nuo atjungimo. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokiomis priemonėmis nebūtų mažinama pažeidžiamų vartotojų, kurių dabartinis vartojimas turėtų būti laikomas būtinu, apsauga, nedarant poveikio tiekimo sutrikimui dėl techninių priežasčių;

(73)

valstybės narės gali laisvai nuspręsti, ar daryti skirtumą tarp saugomų vartotojų būtino vartojimo ir nebūtino vartojimo, ir kokiu būdu tai padaryti. Neturėtų būti reikalaujama, kad solidarumo priemonių prašanti valstybė narė, kuri nusprendžia nedaryti tokio skirtumo, įrodytų, kad nebūtinas vartojimas galėtų būti sumažintas prieš pateikiant prašymą tiekti iš solidarumo. Neturėtų būti reikalaujama, kad iš solidarumo tiekianti valstybė narė darytų skirtumą tarp pagrindinių ir nepagrindinių vartotojų, kad nustatytų dujų kiekį, galimą skirti solidarumo priemonėms;

(74)

ekstremaliosios situacijos atveju valstybės narės ir Sąjunga turėtų užtikrinti dujų srautus vidaus rinkoje. Tai reiškia, kad nacionalinio lygmens priemonės neturėtų kelti tiekimo saugumo problemų kitoje valstybėje narėje, o galimybė naudotis tarpvalstybine infrastruktūra turėtų visada išlikti saugi ir techniškai įmanoma. Pagal dabartinę teisinę sistemą nenumatyta proceso, kuriuo būtų galima veiksmingai spręsti dviejų valstybių narių konfliktus dėl priemonių, darančių neigiamą poveikį tarpvalstybiniam srautui. Kadangi Sąjungos dujų ir elektros tinklai yra tarpusavyje susiję, tai galėtų ne tik kelti didelių tiekimo saugumo problemų, bet ir susilpninti Sąjungos vienybę trečiųjų valstybių atžvilgiu. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2017/1938 12 straipsnio 6 dalies, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai per pagrįstą laikotarpį įvertinti taikomas nacionalines priemones ir prireikus atlikti arbitro funkciją. Tuo tikslu Komisija turėtų galėti paprašyti tokias nacionalines priemones pakeisti, jei nustatytų, kad kyla grėsmių kitų valstybių narių arba Sąjungos dujų tiekimo saugumui. Atsižvelgiant į išskirtinį dabartinės energetikos krizės pobūdį, Komisijos sprendimas turėtų būti įgyvendintas be jokio delsimo, galinčio trikdyti Sąjungos dujų tiekimą. Taigi, siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą, šio reglamento taikymo laikotarpiu suderinimo procedūros turėtų būti laikinai sustabdytos;

(75)

energetinio solidarumo principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas (13) ir yra taikomas visoms, o ne vien kaimyninėms valstybėms narėms. Be to, efektyvus esamos infrastruktūros, įskaitant tarpvalstybinius perdavimo pajėgumus ir SGD įrenginius, naudojimas yra svarbus veiksnys siekiant užtikrinti dujų tiekimo saugumą vadovaujantis solidarumo principu. Susiklosčius padėčiai, kai dujų tiekimas sutrinka Sąjungos, regioniniu ar nacionaliniu, lygmeniu ir svarbu nuo dujotiekiais tiekiamų dujų pereiti prie SGD, valstybės narės, kuriose kilo didelė krizė, turėtų turėti galimybę naudotis dujomis, tiekiamomis ne tik iš kaimyninių dujotiekių, bet ir iš atsargų šalyse, kurios disponuoja SGD įrenginiu. Kai kurios valstybės narės turėtų galėti tiekti iš solidarumo kitoms valstybėms narėms, net jeigu jos nėra tiesiogiai ar per trečiąją valstybę ar kitas valstybes nares sujungtos dujotiekiu, su sąlyga, kad prašančioji tiekti iš solidarumo valstybė narė yra išnaudojusi visas savo ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytas rinkos priemones, įskaitant SGD pirkimą pasaulinėje rinkoje. Todėl tikslinga pareigą tiekti iš solidarumo taikyti ir nesujungtoms valstybėms narėms, turinčioms SGD įrenginių, atsižvelgiant į dujotiekiu tiekiamų dujų ir SGD rinkų ir infrastruktūros skirtumus, įskaitant SGD laivus ir laivus-saugyklas, nustatant pareigas operatoriams, ir į tai, kad nėra nustatyti vykdymo užtikrinimo įgaliojimai SGD turto, pavyzdžiui, SGD laivų-saugyklų, atžvilgiu ir numatant galimybes gamtines dujas pakeisti SGD, jei iš solidarumo tiekiančios valstybės narės teritorijoje jokių dujų skystinimo renginių nėra;

(76)

SGD įrenginius turinti valstybė narė, iš solidarumo tiekianti kitai valstybei narei, neturėtų būti laikoma atsakinga už kliūtis ar kitas galimas problemas, kurios gali kilti už jos teritorijos ribų arba dėl to, kad nėra nustatyti vykdymo užtikrinimo įgaliojimai SGD laivų ir laivų-saugyklų , nuosavybės teise priklausančių trečiosios valstybės operatoriui, atžvilgiu, jei tokios kliūtys ar kitos problemos daro poveikį faktiniam dujų srautui ir galiausiai neleidžia reikiamam dujų kiekiui pasiekti valstybę narę, prašančią tiekti iš solidarumo. Tais atvejais, kai iš solidarumo teikiančioje valstybėje narėje vykdymo užtikrinimo įgaliojimai nėra nustatyti, ji neturėtų būti laikoma atsakinga už tai, kad SGD krovinys nėra pakeičiamas į gamtines dujas;

(77)

įgyvendinant energetinio solidarumo principą, Reglamentu (ES) 2017/1938 nustatytas solidarumo mechanizmas, skirtas valstybių narių bendradarbiavimui ir tarpusavio pasitikėjimui stiprinti didelės krizės atveju. Siekdamos palengvinti solidarumo mechanizmo įgyvendinimą, valstybės narės, sudarydamos dvišalius susitarimus, privalo susitarti dėl tam tikrų techninių, teisinių ir finansinių aspektų pagal Reglamento (ES) 2017/1938 13 straipsnio 10 dalį;

(78)

nepaisant teisinės pareigos ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 1 d. sudaryti dvišalius solidarumo susitarimus, galutinai parengti vos keli tokie susitarimai, tad kyla rizika teisinės pareigos teikti solidarią paramą ekstremaliosios situacijos atveju įgyvendinimui. Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir gamtinių dujų vidaus rinkos ir vandenilio vidaus rinkos pateiktas pirmas solidarumo susitarimo šablono modelis. Tačiau kadangi tas šablonas buvo parengtas prieš Rusijos Federacijos invaziją į Ukrainą, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kai ypač trūksta dujų, sparčiai kyla jų kainos ir būtina skubiai, jau ateinančiai žiemai, nustatyti laikinas standartines taisykles, yra tikslinga sukurti laikiną standartinių taisyklių sistemą, pagal kurią, nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2017/1938 13 straipsnio 1 ir 2 dalių, būtų teikiamos privalomos solidarumo priemonės, kurios būtų veiksmingos ir sparčiai įgyvendinamos, nepriklausytų nuo ilgų dvišalių derybų ir būtų pritaikytos prie dabartinės pernelyg didelių kainų ir labai nepastovių dujų kainų situacijos. Aiškesnės standartinės taisyklės turėtų būti nustatytos visų pirma dėl išlaidų dujų tiekimui kompensavimo ir, vadovaujantis valstybių narių solidarumo principu, dėl galimų papildomų išlaidų, kurias iš solidarumo tiekianti valstybė narė gali reikalauti padengti, apribojimo. Taisyklės dėl solidarumo priemonių pagal Reglamento (ES) 2017/1938 13 straipsnį turėtų būti toliau taikomos, nebent būtų aiškiai nustatyta kitaip;

(79)

iš esmės solidarumas turėtų būti užtikrinamas mainais į teisingą kompensaciją, mokamą prašančiosios tiekti iš solidarumo valstybės narės arba jos įgaliotų subjektų. Kompensacija turėtų padengti dujų kainą, visas faktines arba potencialias laikymo išlaidas, tarpvalstybinį transportavimą ir susijusias išlaidas. Kompensacija turėtų būti teisinga ir tiekti iš solidarumo prašančioms, ir iš solidarumo tiekiančioms valstybėms narėms;

(80)

dabartinė krizė lemia kainų lygius ir reguliarius didelius kainų šuolius, gerokai viršijančius tai, kas priimant Reglamentą (ES) 2017/1938 buvo numatyta dėl galimos tiekimo krizės. Todėl nustatant kompensacijos iš solidarumo tiekiančioms valstybėms narėms dydį, reikėtų atsižvelgti į dujų rinkai būdingą einamosios paros kainų nepastovumą, kurį lėmė esama dujų krizė. Solidarumo pagrindu ir siekiant išvengti kainų nustatymo ekstremaliomis rinkos sąlygomis, būtų problemiška nustatant solidarumo priemonės standartinę kainą remtis svyruojančia einamosios paros rinkos kaina. Dujų kaina turėtų atspindėti dienos, einančios prieš prašymo tiekti iš solidarumo pateikimo dieną, vidutinę kitos paros rinkos kainą iš solidarumo tiekiančioje valstybėje narėje. Atsižvelgiant į tai, kompensacija vis tiek grindžiama rinkos kaina, kaip nustatyta Komisijos rekomendacijoje (ES) 2018/177 (14). Vidutinė kitos paros rinkos kaina mažiau priklauso nuo nepastovumo ir labai aukštų momentinių kainų krizinėse situacijose, todėl iš principo sumažina ydingų paskatų tikimybę;

(81)

kaip akcentuota Rekomendacijoje (ES) 2018/177, su pramonės vartotojų, kuriems dujos ribojamos, nuostoliais susijusios išlaidos gali būti atlyginamos, tik jei jos dar neįtrauktos į dujų kainą, kurią turi mokėti tiekti iš solidarumo prašanti valstybė narė; tiekti iš solidarumo paprašiusi valstybė narė neturėtų tų pačių išlaidų atlyginti du kartus. Atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, kai dujų kainos pasiekia beprecedentį lygį, valstybė narė, kuriai tiekiama iš solidarumo, neturėtų būti automatiškai įpareigota padengti visas kitas išlaidas, kaip antai nuostolius arba teismo išlaidas, kurias patiria tiekianti iš solidarumo valstybė narė, išskyrus atvejus, kai pagal solidarumo susitarimą susitarta dėl kitokio sprendimo. Patirtis parodė, kad valstybės narės, kuriai tiekiama iš solidarumo, pareiga prisiimti visą finansinę riziką už visas tiesiogines ir netiesiogines kompensavimo išlaidas, kurių gali atsirasti dėl solidarumo priemonių įgyvendinimo, yra pagrindinė solidarumo susitarimų sudarymo kliūtis. Todėl standartinėse solidarumo susitarimų taisyklėse turėtų būti sumažinta neribota atsakomybė, kad būtų galima kuo greičiau sudaryti likusius susitarimus, nes tie susitarimai yra Reglamento (ES) 2017/1938 kertinis akmuo, atspindintis Sąjungos energetinio solidarumo principą. Jeigu kompensacija už netiesiogines išlaidas neviršija 100 % dujų kainos, ji yra pagrįsta ir nepadengiama dujų kaina – tas išlaidas turėtų padengti gaunančioji valstybė narė.

Tačiau, jei prašomos išlaidos viršija 100 % dujų kainos, Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, turėtų nustatyti teisingą išlaidų kompensaciją ir todėl turėtų turėti galimybę patikrinti, ar išlaidų kompensacijos ribojimas yra tinkamas. Todėl Komisija turėtų turėti galimybę atskirais atvejais numatyti kitokią nei Reglamente (ES) 2017/1938 išdėstyta kompensacija, atsižvelgdama į konkrečias atvejo aplinkybes, įskaitant dujų taupymo ir dujų poreikio mažinimo priemones, ir į energetinio solidarumo principą. Atlikdama vertinimą Komisija turėtų deramai atsižvelgti į tai, kad būtų išvengta pernelyg didelių netiesioginių išlaidų, atsirandančių dėl dujų ribojimo vartotojams arba dujų vartotojų atjungimo;

(82)

šio reglamento taisyklės, susijusios su kompensacijos už valstybių narių tarpusavio solidarumo priemones mokėjimu, nedaro poveikio nacionalinėje konstitucinėje teisėje nustatytiems žalos kompensavimo principams;

(83)

solidarumo susitarimų su kaimyninėmis valstybėmis narėmis sudarymas, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2017/1938 13 straipsnio 10 dalį, yra tinkamiausia priemonė siekiant įgyvendinti pareigą užtikrinti solidarumo priemones pagal to reglamento 13 straipsnio 1 ir 2 dalis. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nukrypti nuo šiame reglamente nustatytų standartinių kompensavimo taisyklių, jei jos solidarumo susitarime susitaria dėl kitų taisyklių. Konkrečiai valstybės narės turėtų išlaikyti galimybę dvišaliu pagrindu susitarti dėl papildomos kompensacijos, kuri padengtų kitas išlaidas, pavyzdžiui, visas išlaidas, atsirandančias dėl pareigos mokėti kompensaciją tiekiančioje iš solidarumo valstybėje narėje, be kita ko, padengti pramonės vartotojų, kuriems dujos ribojamos, nuostolius. Dvišaliuose solidarumo susitarimuose galima nustatyti, kad tokios išlaidos įtraukiamos į kompensaciją, jei nacionalinėje teisinėje sistemoje numatyta pareiga apmokėti ne tik dujų kainą, bet ir pramonės vartotojų, kuriems dujos ribojamos, nuostolius, įskaitant kompensaciją už ekonominius nuostolius;

(84)

standartinį solidarumo mechanizmą, kaip kraštutinę priemonę, prašančioji tiekti iš solidarumo valstybė narė turėtų aktyvuoti tik tada, kai rinkos siūlomas dujų kiekis, įskaitant SGD kiekį ir nesaugomų vartotojų savanoriškai pasiūlytą kiekį, yra nepakankamas solidariai saugomų vartotojų poreikiui patenkinti. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1938 reikalaujama, kad valstybės narės būtų išnaudojusios visas savo ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose numatytas priemones, įskaitant priverstinį dujų tiekimo ribojimą, kai dujos tiekiamos tik solidariai saugomiems vartotojams;

(85)

dėl solidarumo mechanizmo neatidėliotinumo ir galimo aktyvinimo pasekmių visos dalyvaujančios valstybės narės, Komisija ir kompetentingi krizės valdytojai, paskirti valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2017/1938 10 straipsnio 1 dalies g punktą, turėtų glaudžiai bendradarbiauti. Todėl prašymas turėtų būti laiku perduotas visoms šalims ir apimti minimalų elementų rinkinį, leidžiantį tiekiančiai iš solidarumo valstybei narei nedelsiant atsakyti. Tiekiančios iš solidarumo valstybės narės atsakyme turėtų būti pateikta informacijos apie dujų kiekį, kurį ji gali pateikti prašančiajai tiekti iš solidarumo valstybei narei, įskaitant tuos kiekius, kurie galėtų būti atlaisvinti pritaikius ne rinkos priemones. Valstybės narės gali susitarti dėl papildomų techninių ir koordinavimo susitarimų, palengvinančių galimybę laiku atsakyti į prašymą tiekti iš solidarumo. Tiekdamos iš solidarumo, valstybės narės ir jų kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti operacinį tinklo saugumą ir patikimumą;

(86)

prašančioji tiekti iš solidarumo valstybė narė turėtų galėti gauti iš solidarumo tiekiamų dujų iš kelių valstybių narių. Standartinis solidarumo mechanizmas turėtų būti aktyvuotas tik jei tiekianti iš solidarumo valstybė narė nėra sudariusi dvišalio susitarimo su prašančiąja tiekti iš solidarumo valstybe nare. Jei prašanti tiekti iš solidarumo ir tiekianti iš solidarumo valstybės narės dvišalį susitarimą yra sudariusios, pirmenybė turėtų būti teikiama tam susitarimui ir jis turėtų būti toms šalims taikomas;

(87)

Komisija turėtų galėti stebėti standartinio solidarumo mechanizmo taikymą ir, jeigu tai laikoma reikalinga, turėtų galėti derinti solidarumo prašymus. Tuo tikslu Komisija turėtų numatyti interaktyvią platformą, kuri veiktų kaip šablonas ir sudarytų sąlygas nuolat realiuoju laiku teikti solidarumo prašymus ir juos susieti su atitinkamais turimais dujų kiekiais;

(88)

valstybės narės ir Energijos bendrijos susitariančiosios šalys taip pat gali sudaryti savanoriškus susitarimus dėl solidarumo priemonių taikymo;

(89)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (15);

(90)

kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti ir to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,