2022 12 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/42


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2022/2404

2022 m. rugsėjo 14 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2031 papildomas nustatant išsamias saugomų zonų karantininių kenkėjų stebėsenos taisykles ir panaikinama Komisijos direktyva 92/70/EEB

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (1), ypač į jo 32 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą ir 34 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) 2016/2031 nustatytos pagrindinės augalų sveikatos Sąjungoje taisyklės;

(2)

to reglamento 32 straipsnio 4 dalies b punkte nustatyta valstybių narių prievolė teikiant paraišką dėl naujos saugomos zonos įtraukti bent trejų ankstesnių metų stebėsenos rezultatus, rodančius, kad atitinkamo saugomos zonos karantininio kenkėjo (toliau – kenkėjas) nurodytoje teritorijoje nebuvo;

(3)

Reglamento (ES) 2016/2031 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybių narių prievolė kasmet vykdyti kiekvienos saugomos zonos kenkėjų stebėseną ir kasmet Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešti tos stebėsenos rezultatus;

(4)

į pasirengimo stebėsenai taisykles turėtų būti įtraukti reikalavimai, susiję su atitinkamo kenkėjo ir augalų šeimininkų biologinių savybių įvertinimu, ir reikalavimas, kad stebėsenos laikas būtų tinkamas kenkėjui aptikti. Šie elementai yra svarbūs tam, kad būtų išsamiai ir tinkamai pasirengta atitinkamai stebėsenai;

(5)

stebėsena turėtų apimti nuorodas žemėlapiuose, stebėsenos teritorijos aprašymą, patikrinimus, mėginių ėmimą ir tyrimus, tikslines populiacijas, aptikimo metodus ir rizikos veiksnius, kad būtų užtikrintas jų išsamumas, veiksmingumas ir efektyvumas;

(6)

stebėsena taip pat turėtų būti atliekama buferinėje zonoje aplink saugomą zoną ir būti intensyvesnė nei saugomoje zonoje, nes kenkėjas buferinėje zonoje nėra uždraustas ir joje netaikomos jokios kovos su juo priemonės. Tai būtina siekiant patvirtinti, kad kenkėjo buferinėje zonoje nėra, ir geriau išsaugoti saugomos zonos, kaip kenkėju neužkrėstos teritorijos, statusą. Tai taip pat atitinka tarptautinius fitosanitarijos priemonių standartus, taikomus nustatant kenkėjais neužkrėstas teritorijas (2) ir atitinkamai saugomoms zonoms nustatyti pagal Sąjungos teisę. Pagal tuos tarptautinius standartus reikalaujama nustatyti buferines zonas kenkėjais neužkrėstoms teritorijoms nustatyti ir išlaikyti, kai geografinė izoliacija nelaikoma pakankama, kad būtų užkirstas kelias kenkėjų patekimui į tokias teritorijas ar pakartotiniam jų užkrėtimui, arba kai nėra kitų kenkėjo patekimo į tokias teritorijas prevencijos priemonių;

(7)

dėl tų pačių priežasčių stebėseną saugomos zonos vidinėse juostose, išilgai ribos su saugoma zona, reikėtų suintensyvinti, palyginti su stebėsena likusioje saugomos zonos dalyje;

(8)

kad stebėsenos turinys būtų nuoseklus, turėtų būti nustatyta ataskaitų teikimo forma. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1231 (3) nustatyta stebėsenos tose zonose, kuriose apie kenkėjų buvimą nėra žinoma, rezultatų metinių ataskaitų forma ir jos pildymo nurodymai. Siekiant suderinto požiūrio į stebėsenos rezultatų ataskaitų teikimą Sąjungoje, turėtų būti nustatyta panaši forma stebėsenos rezultatams saugomose zonose teikti, atsižvelgiant į konkrečius šios stebėsenos elementus;

(9)

Komisijos direktyva 92/70/EEB (4) taip pat nustatytos išsamios tyrimų, kurie turi būti atlikti siekiant pripažinti saugomas zonas, taisyklės. Kadangi ta direktyva buvo priimta pagal ankstesnius Sąjungos teisės aktus dėl augalų sveikatos, dabar ji nebeaktuali ir turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su:

a)

stebėsena siekiant nustatyti naują saugomą zoną pagal Reglamento (ES) 2016/2031 32 straipsnio 3 arba 6 dalį, taip pat

b)

pasirengimu metinei stebėsenai ir jos turiniu pagal Reglamento (ES) 2016/2031 34 straipsnio 1 dalį.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

buferinė zona – teritorija aplink saugomą zoną, siekiant kuo labiau sumažinti kenkėjo patekimo į saugomą zoną ir išplitimo joje tikimybę;

b)

vidinė juosta – buferinės zonos plotį atitinkanti teritorija saugomoje zonoje, supanti saugomą zoną iš vidaus išilgai jos išorinės ribos;

c)

stebėsena – kenkėjo aptikimo saugomoje zonoje ir, kai tinkama, buferinėje zonoje stebėsena;

d)

demarkacinė zona – zona, demarkuota saugomoje zonoje nustačius kenkėją, kaip aprašyta Reglamento (ES) 2016/2031 18 straipsnyje;

e)

statistiškai pagrįsta stebėsena – stebėsena, vykdoma remiantis Europos maisto saugos tarnybos bendrosiomis statistiškai patikimos ir rizika grindžiamos augalų kenkėjų stebėsenos gairėmis (5).

3 straipsnis

Pasirengimas stebėsenai

1.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija arba kiti kompetentingos institucijos oficialiai prižiūrimi asmenys pasirengia 1 straipsnyje nurodytai stebėsenai (toliau – stebėsena) pagal 2–6 dalis.

2.   Stebėsena yra:

a)

pagrįsta rizika;

b)

pagrįsta patikimais moksliniais ir techniniais principais;

c)

vykdoma atsižvelgiant į kenkėjo biologines savybes ir į augalų šeimininkų rūšių buvimą saugomoje zonoje, taip pat

d)

vykdoma kenkėjui aptikti tinkamiausiu laiku.

3.   Stebėsena vykdoma ir buferinėje zonoje aplink saugomą zoną.

Stebėsena buferinėse zonose vykdoma intensyviau nei saugomoje zonoje, taikant daugiau stebėsenos priemonių (apžiūrų, mėginių, gaudyklių ir tyrimų, kai tinkama).

Buferinės zonos plotis nustatomas pagal kenkėjo biologines savybes ir galimą jo gebėjimą plisti.

Buferinėje zonoje jokios stebėsenos vykdyti nereikia, jei dėl kenkėjo biologinių savybių, augalų šeimininkų nebuvimo, saugomos zonos geografinės padėties arba jos erdvinio izoliavimo pobūdžio nėra rizikos, kad kenkėjas pateks į saugomą zoną natūraliai plisdamas iš kaimyninių teritorijų.

4.   Jei greta saugomos zonos esančioje teritorijoje nustatyti buferinės zonos nėra galimybės, saugomoje zonoje nustatoma vidinė juosta.

Vidinė juosta nenustatoma, jei dėl kenkėjo biologinių savybių, augalų šeimininkų nebuvimo, saugomos zonos geografinės padėties arba jos erdvinio izoliavimo pobūdžio nėra rizikos, kad kenkėjas pateks į saugomą zoną natūraliai plisdamas iš kaimyninių teritorijų.

Stebėsena vidinėse juostose vykdoma intensyviau nei visoje kitoje saugomos zonos dalyje, taikant daugiau stebėsenos priemonių (apžiūrų, mėginių, gaudyklių ir tyrimų, kai tinkama).

5.   Jei kompetentinga institucija nusprendžia vykdyti statistiškai pagrįstą stebėseną, stebėsenos planas ir mėginių ėmimo schema turi būti tinkami, kad atitinkamoje saugomoje zonoje būtų galima pakankamai patikimai nustatyti net ir nedidelį kenkėju užkrėstų augalų kiekį.

6.   Jei kompetentinga institucija nusprendžia statistiškai pagrįstą stebėseną vykdyti buferinėje zonoje arba vidinėje juostoje, stebėsenos planas ir mėginių ėmimo schema turi būti tinkami, kad būtų galima net ir nedidelį kenkėjo kiekį nustatyti patikimiau nei pačioje saugomoje zonoje.

4 straipsnis

Stebėsenos turinys

Stebėseną sudaro tokie elementai:

a)

žemėlapis, kuriame nurodomos saugomos zonos geografinės ribos ir, kai tinkama, buferinė zona arba vidinė juosta ir kuriame išsamiai pavaizduojama vykdytos stebėsenos vieta ir nurodomi stebėsenos taškai, nustatyti faktai arba protrūkiai ir visos nustatytos demarkacinės zonos;

b)

aprašymas, kuriame aprašoma:

i)

stebėsenos teritorija, įskaitant stebėsenos vietas;

ii)

augalų medžiaga arba produktas;

iii)

kai tinkama – buferinė zona arba vidinė juosta;

c)

augalų šeimininkų sąrašas;

d)

rizikos zonų, kuriose gali būti kenkėjo, nustatymas;

e)

informacija apie tai, kuriais metų mėnesiais buvo vykdoma stebėsena;

f)

kai tinkama:

i)

apžiūrų kenkėjo simptomams arba buvimo požymiams nustatyti skaičius;

ii)

mėginių skaičius, tyrimų rūšis bei skaičius ir gaudyklių kenkėjui pritraukti skaičius;

iii)

visos kitos priemonės, kurios yra tinkamos kenkėjo aptikimui užtikrinti;

g)

statistiškai pagrįstos stebėsenos atveju – kiekvieno kenkėjo stebėsenos plano pagrindinės prielaidos, įskaitant aprašymą, kuriame aprašoma:

i)

tikslinė populiacija, epidemiologinis vienetas ir patikros vienetai;

ii)

aptikimo metodas ir metodo jautris;

iii)

bet kokie rizikos veiksniai, nurodant rizikos lygį ir atitinkamą santykinę riziką bei augalų šeimininkų santykinę dalį, taip pat

iv)

nustačius kenkėją – priemonės, kurių buvo imtasi, arba nuoroda į „EUROPHYT-Outbreaks“.

5 straipsnis

Ataskaitų apie stebėsenos rezultatus teikimas

Valstybės narės naudodamosi I priede nustatyta forma pateikia bendrą informaciją apie kiekvieną saugomą zoną ir jos stebėsenos rezultatus.

Valstybės narės naudodamosi viena iš šio reglamento II priede pateiktų formų teikia ataskaitas apie stebėsenos rezultatus pagal:

a)

Reglamento (ES) 2016/2031 32 straipsnio 4 dalies b punktą arba

b)

Reglamento (ES) 2016/2031 34 straipsnio 2 dalį.

6 straipsnis

Direktyvos 92/70/EEB panaikinimas

Direktyva 92/70/EEB panaikinama.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. rugsėjo 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 317, 2016 11 23, p. 4.

(2)  ISPM 4 „Reikalavimai kenkėjais neužkrėstoms teritorijoms nustatyti“ ir ISPM 26 „Vaisinėmis muselėmis (Tephritidae) neužkrėstų teritorijų nustatymas“.

(3)   2020 m. rugpjūčio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1231 dėl stebėsenos rezultatų metinių ataskaitų formos ir jos pildymo nurodymų bei dėl daugiamečių stebėsenos programų formos ir praktinių taisyklių, nustatytų atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 22 ir 23 straipsniuose (OL L 280, 2020 8 28, p. 1).

(4)   1992 m. liepos 30 d. Komisijos direktyva 92/70/EEB, nustatanti išsamias tyrimų, kurie turi būti atlikti siekiant pripažinti Bendrijos saugomas zonas, taisykles (OL L 250, 1992 8 29, p. 37).

(5)  EFSA, General guidelines for statistically sound and risk-based surveys of plant pests, 8 September 2020, doi:10.2903/sp.efsa.2020.EN-1919.


I PRIEDAS

Bendros informacijos apie stebėsenos rezultatus forma

Valstybė narė

 

Kompetentinga institucija

 

Kontaktinis asmuo (vardas, pavardė, kompetentingoje institucijoje einamos pareigos, organizacijos pavadinimas, telefono numeris ir veikiantis e. pašto adresas)

 

Stebėsenoje dalyvaujančios organizacijos

 

Stebėsenoje dalyvaujančios laboratorijos

 

Saugomos zonos karantininis kenkėjas

 

Į Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 III priedą įtrauktos saugomos zonos (SZ) pavadinimas / aprašas

 

SZ nustatymo metai

 

Stebėsenos metai.

Jei prašoma nustatyti naują SZ, nurodykite metus, kuriuos apima stebėsena.

 

SZ dydis (ha)

 

Buferinės zonos arba vidinės juostos nustatymas (taip / ne). Pagrįskite, jei ši zona nenustatyta.

 

Buferinės zonos arba, jei taikoma, vidinės juostos plotis (m)

 

SZ ribų žemėlapis, įskaitant buferinę zoną arba vidinę juostą, jei taikoma.

Nurodykite stebėsenos punktus, nustatytus faktus / protrūkius ir, jei taikoma, nustatytas demarkacines zonas.

 

Statistiškai pagrįsta stebėsena (taip / ne)

 

Per paskutinę stebėseną nustatyti faktai / protrūkiai (taip / ne)

 

Nustatytų faktų / protrūkių (1) ir veiksmų, kurių imtasi, aprašymas arba nuoroda į „EUROPHYT-Outbreak“

 


(1)  Įskaitant nuorodą į pranešimą (-us) pagal 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (OL L 317, 2016 11 23, p. 4), 33 straipsnio 3 dalį.


II PRIEDAS

Metinės stebėsenos arba stebėsenos, vykdomos prašant nustatyti naują saugomos zonos karantininį kenkėją, rezultatų ataskaitų formos

A DALIS

1.   Forma kasmetinės stebėsenos rezultatams pateikti

Image 1

2.   Nurodymai, kaip pildyti formą

Jei ši forma pildoma dėl saugomos zonos karantininio kenkėjo, šio priedo B dalyje pateiktos formos dėl to paties kenkėjo pildyti nereikia.

1 skiltis.

Nurodykite stebėsenos metus. Jei stebėsenos ataskaitoje prašoma nustatyti saugomą zoną, pateikite bent trejų ankstesnių metų duomenis, naudodami atskirą eilutę kiekvieniems metams.

2 skiltis.

Nurodykite saugomos zonos karantininio kenkėjo mokslinį pavadinimą (nurodytą Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 III priede arba labiausiai paplitusį, kai kenkėjas dar neįtrauktas į sąrašą); kiekvienam kenkėjui skirkite po atskirą eilutę.

3 skiltis.

Jei valstybės narės teritorijoje yra daugiau nei viena su tuo pačiu kenkėju siejama saugoma zona, nurodyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 III priede, atskirose eilutėse nurodykite saugomos zonos pavadinimą.

4 skiltis.

Nurodykite zoną: SZ (saugoma zona), BZ (buferinė zona) arba VJ (vidinė juosta); šią informaciją įrašykite skirtingose eilutėse.

5 skiltis.

Nurodykite į stebėseną įtrauktų vietų skaičių ir jas aprašykite, pasirinkdami vieną (ar daugiau) iš šių aprašo įrašų, taip pat stebėsenos veiksmų skaičių:

1.

Atvirame ore esanti teritorija (auginimo teritorija): 1.1. laukas (ariamoji žemė, ganykla); 1.2. vaismedžių sodas/vynuogynas; 1.3. daigynas; 1.4. miškas.

2.

Atvirame ore esanti teritorija (kita): 2.1. privatūs sodai; 2.2. viešos vietos; 2.3. saugoma teritorija; 2.4. laukiniai augalai kitose (ne saugomose) teritorijose; 2.5. kita (pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį (pvz., sodininkystės prekių prekybos centras, prekybos vietos, kuriose naudojamos medinės pakavimo medžiagos, medienos pramonės įmonės, šlapynės, drėkinimo ir drenažo tinklai ir kt.)).

3.

Fiziškai uždengtos vietos: 3.1. šiltnamis; 3.2. privati vieta, išskyrus šiltnamį; 3.3. vieša vieta, išskyrus šiltnamį; 3.4. kita (pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį (pvz., sodininkystės prekių prekybos centras, prekybos vietos, kuriose naudojamos medinės pakavimo medžiagos, medienos pramonės įmonės)).

6, 7 ir 8 skiltys.

Neprivaloma.

6 skiltis.

Nurodykite rizikos zonas, nustatytas atsižvelgiant į kenkėjo (-ų) biologines savybes, augalų šeimininkų buvimą, ekologines ir klimato sąlygas bei rizikos vietas.

7 skiltis.

Nurodykite apsaugos zonos plotą (ha), kuriame auga tikslinės populiacijos augalai.

8 skiltis.

Nurodykite, kokią tikslinės populiacijos ploto dalį (procentais) sudaro teritorija, kurioje buvo vykdoma stebėsena (plotas/tikslinės populiacijos plotas, kuriame buvo vykdoma stebėsena).

9 skiltis.

Nurodykite, ar tai yra augalai, vaisiai, sėklos, dirvožemis, pakavimo medžiaga, mediena, įrenginiai, transporto priemonės, pernešėjas, vanduo ar kita (pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį; naudokite tiek eilučių, kiek reikia).

10 skiltis.

Pateikite augalų rūšių/genčių, kurių stebėsena buvo vykdoma, sąrašą, kiekvienai augalų rūšiai/genčiai skirdami vieną eilutę.

11 skiltis.

Nurodykite metų mėnesius, kuriais buvo vykdoma stebėsena.

12 skiltis.

Pateikite išsamius stebėsenos duomenis atsižvelgdami į kenkėjo biologines savybes. Jeigu kurios nors skilties informacija neaktuali, konkretaus kenkėjo atžvilgiu įrašykite „netaikytina“. Naudokite skirtingas eilutes (pvz., praneškite apie skirtingus tyrimų tipus ir jų skaičių).

13 skiltis.

Nurodykite teigiamų rezultatų skaičių. Šis skaičius gali skirtis nuo protrūkių skaičiaus, kai į vieną pranešimą apie protrūkį įtraukiami keli teigiami rezultatai.

14 skiltis.

Nurodykite tais metais, kai buvo vykdoma stebėsena, pateiktus pranešimus apie protrūkius. Kai kompetentinga institucija nusprendžia, kad rezultatas yra susijęs su vienu iš Reglamento (ES) 2016/2031 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje arba 16 straipsnyje nurodytų atvejų, pranešimo apie protrūkį numerio nurodyti nereikia. Tokiu atveju nurodykite, kodėl ši informacija nepateikta 15 skiltyje („Pastabos“).

15 skiltis.

Pateikite bet kokią kitą svarbią informaciją ir, kai taikytina, informaciją apie besimptomių augalų stebėsenos rezultatus, kai kenkėjų buvo rasta.

B DALIS

1.   Forma statistiškai pagrįstiems stebėsenos rezultatams pateikti

Image 2

2.   Nurodymai, kaip pildyti formą

Jei ši forma pildoma dėl saugomos zonos karantininio kenkėjo, šio priedo B dalyje pateiktos formos dėl to paties kenkėjo pildyti nereikia.

Paaiškinkite kiekvieno kenkėjo stebėsenos modelio pagrindines prielaidas. Apibendrinkite ir pagrįskite:

tikslinę populiaciją, epidemiologinį vienetą ir patikros vienetus;

aptikimo metodą ir metodo jautrį;

rizikos veiksnį (-ius), nurodant rizikos lygius ir atitinkamą santykinę riziką bei augalų šeimininkų populiacijos dalį.

1 skiltis.

Nurodykite stebėsenos metus. Jei stebėsenos ataskaitoje prašoma nustatyti saugomą zoną, pateikite bent trejų ankstesnių metų duomenis, naudodami atskirą eilutę kiekvieniems metams.

2 skiltis.

Nurodykite saugomos zonos karantininio kenkėjo mokslinį pavadinimą (nurodytą Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 III priede arba labiausiai paplitusį, kai kenkėjas dar neįtrauktas į sąrašą); kiekvienam kenkėjui skirkite po atskirą eilutę.

3 skiltis.

Jei valstybės narės teritorijoje yra daugiau nei viena su tuo pačiu kenkėju siejama saugoma zona, nurodyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 III priede, atskirose eilutėse nurodykite saugomos zonos pavadinimą.

4 skiltis.

Nurodykite zoną: SZ (saugoma zona), BZ (buferinė zona) arba VJ (vidinė juosta); šią informaciją įrašykite skirtingose eilutėse.

5 skiltis.

Nurodykite į stebėseną įtrauktų vietų skaičių ir jas aprašykite, pasirinkdami vieną (ar daugiau) iš šių aprašo įrašų, taip pat nurodykite stebėsenos veiksmų skaičių:

1.

Atvirame ore esanti teritorija (auginimo teritorija): 1.1. laukas (ariamoji žemė, ganykla); 1.2. vaismedžių sodas/vynuogynas; 1.3. daigynas; 1.4. miškas.

2.

Atvirame ore esanti teritorija (kita): 2.1. privatūs sodai; 2.2. viešos vietos; 2.3. saugoma teritorija; 2.4. laukiniai augalai kitose (ne saugomose) teritorijose; 2.5. kita (pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį (pvz., sodininkystės prekių prekybos centras, prekybos vietos, kuriose naudojamos medinės pakavimo medžiagos, medienos pramonės įmonės, šlapynės, drėkinimo ir drenažo tinklai ir kt.)).

3.

2Fiziškai uždengtos vietos: 3.1. šiltnamis; 3.2. privati vieta, išskyrus šiltnamį; 3.3. vieša vieta, išskyrus šiltnamį; 3.4. kita (pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį (pvz., sodininkystės prekių prekybos centras, prekybos vietos, kuriose naudojamos medinės pakavimo medžiagos, medienos pramonės įmonės)).

6 skiltis.

Nurodykite metų mėnesius, kuriais buvo vykdoma stebėsena.

7 skiltis.

Nurodykite pasirinktą tikslinę populiaciją, atitinkamai pateikdami augalų šeimininkų rūšių sąrašą ir apimamą plotą. Tikslinė populiacija – tai patikros vienetų visuma. Žemės ūkio paskirties žemės atveju tikslinės populiacijos dydis paprastai apibrėžiamas hektarais, bet taip pat tai gali būti sklypai, laukai, šiltnamiai ir kt. Pagrindinių prielaidų pasirinkimą pagrįskite. Nurodykite patikros vienetus, kurių stebėsena buvo vykdoma. Patikros vienetas – tai augalai, augalų dalys, produktai, medžiagos, kenkėjo pernešėjai, kurie buvo atidžiai tikrinami siekiant nustatyti ir aptikti kenkėjus. Jeigu tikslinės populiacijos plotas nežinomas, įrašykite „netaikytina“ ir nurodykite patikros vienetų, iš kurių sudaryta tikslinė populiacija, skaičių.

8 skiltis.

Nurodykite epidemiologinius vienetus, kuriuose buvo vykdoma stebėsena, pateikdami jų aprašymą ir matavimo vienetą. Epidemiologinis vienetas – homogeniška teritorija, kurioje, atsiradus kenkėjui, dėl kenkėjo, augalų šeimininkų, abiotinių ir biotinių veiksnių bei sąlygų tarpusavio sąveikos susidarytų ta pati epidemiologinė situacija. Epidemiologiniai vienetai yra smulkesni tikslinės populiacijos vienetai, kurie epidemiologiniu požiūriu yra homogeniški ir kuriuose yra bent vienas augalas šeimininkas. Kai kuriais atvejais visa augalų šeimininkų populiacija tam tikrame regione, teritorijoje ar šalyje gali būti apibrėžta kaip epidemiologinis vienetas. Tai gali būti pagal Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (NUTS) klasifikatorių apibrėžti regionai, miesto vietovės, miškai, rožynai ar ūkiai arba plotas hektarais. Epidemiologinių vienetų pasirinkimas turi būti pagrįstas pagrindinėmis prielaidomis.

9 skiltis.

Nurodykite vykdant stebėseną naudotus metodus, įskaitant veiksmų, kurių imtasi kiekvienu atveju, skaičių, atsižvelgdami į kiekvienam kenkėjui taikomus konkrečius teisinius kenkėjų stebėsenos reikalavimus. Jeigu nėra informacijos, kurią nurodyta pateikti tam tikroje skiltyje, įrašykite „netaikytina“.

10 skiltis.

Nurodykite mėginių ėmimo veiksmingumo įvertinimą. Mėginių ėmimo veiksmingumas – tikimybė, kad bus pasirinktos užkrėstos užkrėsto augalo dalys. Kenkėjo pernešėjų atveju tai yra metodo veiksmingumas siekiant aptikti užkrėstą kenkėjo pernešėją, kai kenkėjo pernešėjas yra teritorijoje, kurioje vykdoma stebėsena. Dirvožemio atveju tai yra dirvožemio mėginio, kuriame yra kenkėjas, atrankos veiksmingumas, kai kenkėjas yra teritorijoje, kurioje vykdoma stebėsena.

11 skiltis.

Metodo jautris – tikimybė, kad, taikant atitinkamą metodą, bus teisingai nustatyta, ar kenkėjas yra, ar jo nėra. Metodo jautris – tikimybė, kad tikrai užsikrėtęs augalas šeimininkas bus aptiktas ir teisingai identifikuotas kaip užkrėstas. Jis gaunamas mėginių ėmimo veiksmingumo (t. y. tikimybės, kad iš užkrėsto augalo bus atrinktos užkrėstos augalo dalys) vertę padauginus iš diagnostinio jautrio vertės (paprastai tai yra apžiūra ir (arba) laboratorinis tyrimas, atliekamas per identifikavimo procesą).

12 skiltis.

Nurodykite rizikos veiksnius skirtingose eilutėse, naudodami tiek eilučių, kiek reikia. Nurodykite kiekvieno rizikos veiksnio rizikos lygį ir atitinkamą santykinę riziką bei augalų šeimininkų populiacijos dalį.

B skiltis.

Pateikite išsamius stebėsenos duomenis, atsižvelgdami į kiekvienam kenkėjui taikomus konkrečius teisinius kenkėjų stebėsenos reikalavimus. Jeigu kurios nors skilties informacija neaktuali, įrašykite „netaikytina“. Informacija, kurią reikia pateikti šiose skiltyse, susijusi su informacija, įtraukta į 9 skiltį „Aptikimo metodai“.

18 skiltis.

Nurodykite gaudymo vietų skaičių, jeigu šis skaičius skiriasi nuo skaičiaus, nurodyto 16 skiltyje „Gaudyklių skaičius“ (pvz., ta pati gaudyklė naudojama skirtingose vietose).

20 skiltis.

Nurodykite mėginių, kurių tyrimo rezultatas buvo teigiamas, neigiamas arba neaiškus, skaičių. Neaiškiais laikomi tie mėginiai, kuriuos ištyrus dėl įvairių veiksnių (pvz., už aptikimo ribą mažesnis kiekis, neidentifikuotas, pasenęs neapdorotas mėginys) negaunama jokio rezultato.

21 skiltis.

Nurodykite tais metais, kai buvo vykdoma stebėsena, pateiktus pranešimus apie protrūkius. Kai kompetentinga institucija nusprendžia, kad rezultatas yra susijęs su vienu iš Reglamento (ES) 2016/2031 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje arba 16 straipsnyje nurodytų atvejų, pranešimo apie protrūkį numerio nurodyti nereikia. Tokiu atveju nurodykite, kodėl ši informacija nepateikta 24 skiltyje („Pastabos“).

22 skiltis.

Nurodykite stebėsenos jautrumą, kaip apibrėžta Tarptautiniame fitosanitarijos priemonių standarte (ISPM) Nr. 31 („Siuntų mėginių ėmimo metodikos“). Ši pasiekto pasikliovimo, kad kenkėjo nėra, lygio vertė apskaičiuojama remiantis atliktomis patikromis (ir (arba) mėginių tyrimais), atsižvelgiant į metodo jautrį ir numatomą paplitimą.

23 skiltis.

Nurodykite numatomą paplitimą, remdamiesi išankstiniais stebėsenos duomenimis apie tikėtiną faktinį kenkėjo paplitimą lauke. Kaip stebėsenos tikslas nustatytas numatomas paplitimas atitinka rizikos valdytojams priimtiną kompromisinę vertę, grindžiamą santykiu tarp kenkėjo buvimo rizikos ir stebėsenai skirtų išteklių. Paprastai, vykdant stebėseną aptikimo tikslais, nustatoma 1 % vertė.

24 skiltis.

Pateikite bet kokią kitą svarbią informaciją ir, kai taikytina, informaciją apie besimptomių augalų stebėsenos rezultatus, kai kenkėjų buvo rasta.