(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/309 (2) Komisija tam tikriems importuojamiems Turkijos kilmės vaivorykštiniams upėtakiams nustatė galutinius kompensacinius muitus (toliau – pradinis tyrimas).

(2)

2018 m. birželio 4 d., atlikusi dalinę tarpinę peržiūrą (toliau – pirmoji tarpinė peržiūra) dėl visų eksportuojančių gamintojų subsidijavimo pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/823 (3) (toliau – pirmosios tarpinės peržiūros reglamentas) nusprendė toliau taikyti atlikus pradinį tyrimą nustatytas priemones.

(3)

2020 m. gegužės 15 d., atlikusi dalinę tarpinę peržiūrą (toliau – antroji tarpinė peržiūra) pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/658 (4) (toliau – antrosios tarpinės peržiūros reglamentas) iš dalies pakeitė vienam eksportuojančiam gamintojui nustatyto kompensacinio muito dydį.

(4)

2021 m. gegužės 25 d., atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį (toliau – priemonių galiojimo termino peržiūra), Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/823 (5) (toliau – priemonių galiojimo termino peržiūros reglamentas) dar penkeriems metams pratęsė atlikus pradinį tyrimą nustatytų ir Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/658 iš dalies pakeistų priemonių galiojimą.

(5)

Šiuo metu galioja 1,5–9,5 % galutiniai kompensaciniai muitai.

(6)

Komisija nusprendė savo iniciatyva pradėti dalinę tarpinę peržiūrą, turėdama pakankamai įrodymų, kad pasikeitė su subsidijavimu susijusios aplinkybės, kuriomis remiantis buvo nustatytos galiojančios priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai.

(7)

Konkrečiau, nuo 2016 m. labai pasikeitė Turkijos Vyriausybės vaivorykštinių upėtakių produkcijos gamintojams teikiamų subsidijų struktūra ir įgyvendinimo sąlygos. Atrodo, kad dėl šių pokyčių sumažėjo Turkijos vaivorykštinių upėtakių produkcijos gamintojų gaunamos tiesioginės subsidijos.

(8)

Komisija mano, jog yra pakankamai įrodymų, kad su subsidijavimu susijusios aplinkybės reikšmingai pasikeitė, kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai ir kad dėl to reikėtų peržiūrėti visiems eksportuojantiems gamintojams taikomas priemones.

(9)

Informavusi valstybes nares ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų dalinei tarpinei peržiūrai inicijuoti, 2021 m. rugsėjo 20 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (6) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) informavo apie peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį.

(10)

Atliekant subsidijavimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2020 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(11)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė Sąjungos pramonei, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Turkijos Vyriausybei ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(12)

Visos šalys buvo raginamos per pranešime apie inicijavimą nurodytus terminus reikšti savo nuomonę, teikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Suinteresuotosios šalys taip pat turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį gali vykdyti eksportuojančių gamintojų atranką.

(14)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų Turkijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(15)

Be to, Komisija paprašė Turkijos Respublikos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(16)

Trylika Turkijos eksportuojančių gamintojų ir eksportuojančių gamintojų grupių pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Visa deklaruota šių bendrovių tam tikrų vaivorykštinių upėtakių eksporto į Sąjungą apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 100 % Turkijos eksporto į Sąjungą apimties.

(17)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko tris eksportuojančius gamintojus ar eksportuojančių gamintojų grupes. Atrinktoms bendrovėms teko daugiau kaip 60 % deklaruoto pardavimo eksportui į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(18)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir Turkijos valdžios institucijomis.

(19)

Komisija gavo pastabų iš bendradarbiaujančių eksportuotojų „Selina Balık İşleme Tesisi İthalat İhracat ve Ticaret A.Ş“ (toliau – „Selina Balik“) ir „Kılıç Deniz Ürünleri Üretimi İhracat İthalat ve Ticaret A.Ş.“ (toliau – „Kilic Deniz“), kurie paprašė juos atrinkti.

(20)

Komisija į šiuos prašymus atsakė pranešime, kuris 2021 m. spalio 22 d. buvo pridėtas prie nekonfidencialios bylos. Kaip paaiškinta šiame pranešime, abu prašymai buvo atmesti, nes bendrovės buvo atrinktos remiantis didžiausia tipiška eksporto apimtimi, kurią buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.

(21)

„Selina Balik“ ir „Kilic Deniz“ nebuvo vieni iš daugiausia eksportuojančių gamintojų, todėl įtraukus šias bendroves į atranką, atrinktų bendrovių tipiškumas nebūtų ženkliai padidėjęs, tačiau tai būtų trukdę laiku užbaigti tyrimą.

(22)

2021 m. lapkričio 11 d. Sąjungos vaivorykštinių upėtakių produkcijos gamintojams atstovaujanti Danijos akvakultūros organizacija (toliau – DAO) pateikė prašymą Komisijai įtraukti mažesnius Turkijos upėtakių augintojus, nes subsidijavimo schemos buvo pakeistos taip, kad jomis smulkesniems augintojams buvo teikiama daugiau naudos nei didesniems augintojams. Šiuo klausimu DAO pažymėjo, kad dėl tiesioginio subsidijavimo schemų pakeitimų, visų pirma susijusių su viršutinių produkcijos ribų nustatymu, buvo veiksmingai padidintas smulkiųjų augintojų subsidijavimas.

(23)

Todėl DAO paprašė Komisijos pakeisti atrankos metodiką, kad nebūtų remiamasi didžiausia eksporto apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai ištirti, o būtų atrenkamos statistiškai tinkamos bendrovės, kurios, jos nuomone, tiksliai atspindėtų Turkijos upėtakių produkcijos gamintojų įvairovę. Tačiau DAO nepasiūlė jokio konkretaus bendradarbiaujančio eksportuotojo, kuris turėtų būti atrinktas.

(24)

Komisija atmetė šį prašymą, nes atrankos informacija, kurią eksportuotojų prašoma pateikti, neapima informacijos, kuria remdamasi Komisija galėtų tokiu būdu atrinkti bendroves.

(25)

Apskaičiuojant naudą buvo atsižvelgta į tiesioginio subsidijavimo schemų pokyčius, kaip nurodyta 4 skirsnyje.

(26)

Inicijavusi tyrimą pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį, Komisija gavo du prašymus nustatyti individualią kompensuotinų subsidijų sumą. Šie prašymai buvo pateikti su išsamiais klausimyno atsakymais.

(27)

Pirmąjį prašymą pateikė bendrovė „Selina Balik“.

(28)

Komisija priėmė šios bendrovės prašymą atlikti individualų nagrinėjimą, nes tuo metu ji jau tikrino bendrovės padėtį vykdydama lygiagrečią tarpinę peržiūrą dėl to paties produkto. Ši tarpinė peržiūra buvo inicijuota 2021 m. vasario 5 d. (7) Tačiau bendrovė „Selina Balik“ prašymą atlikti peržiūrą atsiėmė, todėl 2022 m. kovo 10 d. Komisija peržiūrą nutraukė (8).

(29)

Bendrovė „Selina Balik“ pateikė išsamius klausimyno atsakymus, susijusius su tokiu pačiu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kaip šios tarpinės peržiūros tiriamasis laikotarpis (2020 kalendoriniai metai). Bendrovė sutiko, kad pateikta informacija būtų naudojama atliekant šią peržiūrą. Komisija didele dalimi jau buvo patikrinusi pateiktą informaciją, nebuvo atlikta tik nuotolinė kryžminė patikra.

(30)

Todėl visa informacija jau buvo prieinama inicijuojant šį tyrimą ir negalėjo būti laikoma, kad bendrovės „Selina Balik“ padėties tyrimas pernelyg apsunkintų vykdomą peržiūrą.

(31)

Antrąjį prašymą pateikė bendrovė „Kilic Deniz“.

(32)

Palyginti su bendrove „Selina Balik“, bendrovės „Kilic Deniz“ padėtis buvo kitokia. Klausimyno atsakymų iš anksto nebuvo gauta, todėl atliekant šį tyrimą būtų reikėję rinkti ir analizuoti ne tik atrinktų eksportuojančių gamintojų duomenis, bet ir visą reikiamą šios bendrovės informaciją ir pateiktus duomenis.

(33)

Todėl Komisija nusprendė, kad priėmus šį prašymą tyrimas būtų pernelyg apsunkintas ir kad tai iš tikrųjų trukdytų jį užbaigti laiku. Dėl šių priežasčių prašymas atlikti individualų nagrinėjimą nebuvo priimtas.

(34)

Atskleidus faktus „Kilic Deniz“ pateikė pastabų, kad jos prašymas atlikti individualų nagrinėjimą turėjo būti priimtas, nes jo pagrindas buvo tas pats kaip ir bendrovės „Selina Balik“ prašymo. „Kilic Deniz“ taip pat teigė, kad nereikėtų atsižvelgti į tai, jog „Selina Balik“ jau buvo pateikusi informaciją lygiagrečiai vykdomame tyrime, nes tai būtų diskriminacinis požiūris, ir kad atlikdama dabartinę dalinę tarpinę peržiūrą Komisija „Kılıç Deniz“ ir „Selina Balık“ klausimyno atsakymus gavo tuo pačiu metu.

(35)

Kaip paaiškinta 32 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad abiejų bendrovių padėtis skyrėsi, todėl buvo pagrįsta abi bendroves vertinti skirtingai.

(36)

Kadangi buvo vykdoma lygiagreti peržiūra, per kurią buvo atliekamas individualus „Selina Balik“ padėties nagrinėjimas ir kuri apėmė tą patį PTL kaip ir dabartinė peržiūra, Komisija tokį patį duomenų rinkinį, kokio būtų reikėję atliekant šią peržiūrą, galėjo turėti jau ankstyvame etape.

(37)

Kaip nurodyta 29 konstatuojamojoje dalyje, „Selina Balik“ ir su ja susijusios bendrovės jau pateikė klausimyno atsakymus per jų tarpinę peržiūrą, be to, buvo užbaigta procedūra dėl pateiktų duomenų neišsamumo. Procedūra dėl duomenų neišsamumo buvo susijusi su dideliais ištekliais – reikėjo išsamiai išnagrinėti klausimyno atsakymus, tada buvo nustatyta, kurie duomenys yra neišsamūs, ir bendrovės turėjo pateikti trūkstamus duomenis.

(38)

Kadangi „Selina Balik“ leido Komisijai naudoti lygiagrečiai vykdomoje tarpinėje peržiūroje pateiktus duomenis, atlikdama šią peržiūrą Komisija galėjo visapusiškai atsižvelgti į tuos duomenis. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą dėl diskriminacinio požiūrio.

(39)

„Kilic Deniz“ taip pat tvirtino, kad Komisija turėjo atsižvelgti į tai, jog bendrovė jau turėjo bendradarbiavimo antisubsidijų tyrimuose patirties, nes ji dalyvavo pradiniame tyrime, antrojoje tarpinėje peržiūroje ir 2015 m. subsidijų tyrime dėl paprastųjų vilkešerių ir jūrinių karosų importo iš Turkijos, kuris buvo nutrauktas, nes nagrinėjama subsidijavimo schema buvo atšaukta.

(40)

Dėl šio tvirtinimo Komisija pažymėjo, kad sutikimas atlikti individualų nagrinėjimą yra tyrimui tenkanti našta, o ne tokio nagrinėjimo prašančiai bendrovei tenkanti našta ar patirtis.

(41)

„Kilic Deniz“ taip pat pateikė pastabą, kad per PTL bendrovė buvo ketvirtas pagal dydį Turkijos eksportuojantis gamintojas ir kad ji eksportui į Europos Sąjungą pardavė daugiau nei „Selina Balık“, į ką Komisija turėjo atsižvelgti pasirinkdama atlikti individualų nagrinėjimą ar ne.

(42)

Komisija atmetė šią pastabą, nes tai yra ne sąlyga, ar turėtų būti atliktas individualus nagrinėjimas, o veikiau ar bendrovė turėtų būti atrinka kaip eksportuotojas. Kaip paaiškinta 17 konstatuojamojoje dalyje, reikėjo atrinkti tik tam tikrą skaičių bendrovių.

(43)

„Kilic Deniz“ taip pat paprašė, kad iš dalies pakeistas 1,5 % jai taikomas muitas galiotų penkerius metus nuo pakeitimo datos, todėl atliekant šią peržiūrą jo nebūtų galima keisti.

(44)

Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad galutinė kompensacinė priemonė nustoja galioti praėjus penkeriems metams nuo jos nustatymo. Iš „Kilic Deniz“ importuojamam produktui taikomas muitas buvo nustatytas 2015 m. vasario 28 d., todėl penkerių metų laikotarpis prasideda nuo tos dienos.

(45)

Antrosios tarpinės peržiūros reglamentu, kuriuo „Kilic Deniz“ individuali muito norma buvo patikslinta ir sumažinta nuo 9,5 % iki 1,5 %, paprasčiausiai iš dalies pakeista pradinio reglamento 2 straipsnio lentelė ir nepadarytas poveikis tebetaikomų tam tikro dydžio priemonių trukmei. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(46)

„Kilic Deniz“ taip pat pateikė pastabą, kad po antrosios tarpinės peržiūros jai nustatytas 1,5 % individualus muitas turėtų būti toliau taikomas nepriklausomai nuo dabartinės tarpinės peržiūros rezultatų, nes abiejų peržiūrų inicijavimo pagrindas buvo tas pats, o Komisija neįrodė, kad su „Kilic Deniz“ susijusios pasikeitusios aplinkybės per dabartinį PTL buvo ilgalaikio pobūdžio, kad pateisintų jai nustatyto muito dydžio pakeitimą.

(47)

Komisija taip pat atmeta „Kilic Deniz“ tvirtinimą, kad šio tyrimo peržiūros ir peržiūros, po kurios buvo priimtas antrosios tarpinės peržiūros reglamentas, pagrindas yra tas pats.

(48)

Kaip nurodyta pranešimo apie inicijavimą (9) 4 skirsnyje, antrosios tarpinės peržiūros pagrindas yra konkrečiai susijęs su „Kilic Deniz“ ir jos gautos naudos dydžiu. Dabartinė peržiūra inicijuota remiantis pokyčiais, kurie turėjo įtakos visiems Turkijos gamintojams.

(49)

285 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse Komisija atliko pasikeitusių aplinkybių, palyginti su pradinio reglamento tiriamuoju laikotarpiu, ilgalaikio pobūdžio analizę.

(50)

Tokia analizė atliekama visos šalies mastu, įskaitant atskirų eksportuojančių gamintojų, kurie gauna subsidijas iš Turkijos Vyriausybės, padėtį. Todėl argumentas, kad Komisija neatsižvelgė į individualią „Kilic Deniz“ padėtį, buvo atmestas.

(51)

„Kilic Deniz“ taip pat teigė, kad Komisija privalo nustatyti individualų subsidijų skirtumą kiekvienam žinomam eksportuojančiam gamintojui, nes PPO sutartyje dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių nėra nuostatos dėl atrankos.

(52)

Komisija atmeta šį teiginį, nes atranka yra aiškiai numatyta pagrindinio reglamento 27 straipsnyje.

(53)

Tyrimo metu Komisija visoms suinteresuotosioms šalims taip pat aiškiai nurodė, kad visiems bendradarbiaujantiems neatrinktiems eksportuotojams bus taikomas vidutinis muitas, jei jiems nebus atliktas individualus nagrinėjimas.

(54)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą tyrimui, Komisija nusiuntė klausimynus trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams ir Turkijos Vyriausybei. Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti eksportuojantys gamintojai ir Turkijos Vyriausybė. Klausimyno atsakymus taip pat pateikė du eksportuojantys gamintojai, kurie prašė atlikti individualų nagrinėjimą.

(55)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą norint padaryti išvadas dėl subsidijavimo.

(56)

Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio ir priemonių, kurių buvo imtasi siekiant jį suvaldyti (10), Komisija negalėjo surengti tikrinamųjų vizitų pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį visų bendrovių patalpose.

(57)

Vietoj to Komisija atliko nuotolines kryžmines šių bendrovių pateiktos informacijos patikras:

(58)

2022 m. rugpjūčio 25 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino iš dalies keisti galiojančius kompensacinius muitus (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio faktų atskleidimo.

(59)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(60)

Gavusi suinteresuotųjų šalių pastabas Komisija pakoregavo tam tikrus esminius faktus ir aplinkybes ir 2022 m. rugsėjo 23 d. visoms suinteresuotosioms šalims išsiuntė papildomą galutinį faktų atskleidimą. Šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms teikti.

(61)

Turkijos Vyriausybė paprašė konsultacijų su Komisijos tarnybomis pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 10 dalį ir jos buvo surengtos 2022 m. spalio 4 d.

(62)

Gavusi suinteresuotųjų šalių pastabas dėl papildomo galutinio faktų atskleidimo Komisija ištaisė dvi klaidas, kaip aprašyta 306 ir 135 konstatuojamosiose dalyse, ir 2022 m. spalio 6 d. atitinkamoms suinteresuotosioms šalims atskleidė skaičiavimo pakeitimus. Šalims buvo nustatytas papildomas laikotarpis pastaboms dėl jų subsidijų skaičiavimo pakeitimų teikti.

(63)

„Gumusdoga“, „Fishark Ozpekler“ ir „Selina Balik“ pastabose dėl antrojo papildomo galutinio faktų atskleidimo pakartojo savo tvirtinimus, jau pateiktus po dviejų ankstesnių faktų atskleidimų. Į šiuos tvirtinimus atsižvelgta šiame reglamente.

(64)

Be to, „Gumusdoga“ paprašė šiek tiek atnaujinti jos apyvartos duomenis ir Komisija sutiko tai padaryti, nes duomenys pasikeitė dėl 306 konstatuojamojoje dalyje aprašyto koregavimo.

(65)

Peržiūrimasis produktas – tam tikri Turkijos Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss),

(66)

Tyrimo metu Komisija sužinojo, kad į ES importuojama Turkijos Respublikos kilmės pipirinta rūkytų upėtakių filė. Kai kuriais atvejais ši filė buvo importuojama kaip peržiūrimasis produktas, už kurį buvo mokami muitai, o kitais atvejais ji buvo importuojama priskiriant kitai tarifo pozicijai (KN kodas 1604 19 10), kuriai muitas nebuvo taikomas.

(67)

Tiek Turkijos eksportuojantys gamintojai, tiek Sąjungos pramonė patvirtino, kad, jų nuomone, pipirinta rūkytų upėtakių filė buvo įtraukta į šio ir ankstesnių tyrimų produkto apibrėžtąją sritį.

(68)

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad paprasčiausiai pridedant pipirų rūkytų upėtakių filė pagrindinės savybės nepanaikinamos. Remdamasi šia informacija ir tuo, kad eksportuotojai ir Sąjungos pramonė sutarė dėl produkto apibrėžtosios srities, Komisija padarė išvadą, kad pipirinta rūkytų upėtakių filė iš tiesų yra įtraukta į produkto apibrėžtąją sritį.

(69)

Tuo remdamasi Komisija mano, kad pipirinta rūkytų upėtakių filė yra peržiūrimojo produkto dalis kaip rūkytas produktas. Siekiant išvengti abejonių, muitai už importuojamą pipirintą rūkytų upėtakių filė bus renkami, jeigu ji bus deklaruojama priskiriant muitinės kodą KN 1604 19 10 (TARIC kodas 1604191011).

(70)

2021 m. birželio 9 d. eksportuotojas „Lezita Balık A.Ş“ (papildomas TARIC kodas B968) pranešė Komisijai, kad pakeitė savo pavadinimą į „Abalıoglu Balik ve Gıda Ürünleri Anonim Şirketi“.

(71)

Bendrovė paprašė Komisijos patvirtinti, kad pavadinimo pakeitimas nedaro įtakos bendrovės teisei naudotis antisubsidijų muito norma, taikyta bendrovei ankstesniu pavadinimu.

(72)

Komisija išnagrinėjo pateiktą informaciją ir padarė išvadą, kad atitinkamos valdžios institucijos (11) deramai užregistravo pavadinimo pakeitimą ir pakeitus pavadinimą nebuvo užmegzti jokie nauji ryšiai su kitomis bendrovių grupėmis, kurių Komisija netyrė.

(73)

Komisija pažymėjo, kad bendrovė bendradarbiavo atliekant šią peržiūrą ir pateikė atrankos formą, kurioje buvo nuodytas jos naujas pavadinimas „Abalıoglu Balik ve Gıda Ürünleri Anonim Şirketi“.

(74)

Todėl šis pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio šio tyrimo išvadoms, visų pirma susijusioms su bendrovei taikoma antisubsidijų muito norma.

(75)

Pavadinimo pakeitimas turėtų įsigalioti nuo 2020 m. liepos 7 d., t. y. tos dienos, kai bendrovė pakeitė savo pavadinimą.

(76)

Remiantis ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje nagrinėtomis subsidijomis, tirtos toliau išvardytos priemonės, kurios, kaip įtariama, yra susijusios su subsidijų skyrimo programomis:

(77)

Dėl paramos socialinio draudimo įmokoms programos, žemės skyrimo schemos ir perdirbtų jūros gėrybių Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šios schemos nebuvo naudingos atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms, todėl jos toliau nenagrinėtos.

(78)

2021 m. lapkričio 11 d. DAO pateikė pastabų dėl subsidijavimo schemų, kurios turėjo būti tiriamos atliekant peržiūrą.

(79)

DAO pateiktuose dokumentuose pažymėta, kad nuo paskutinės peržiūros buvo pakeistos arba atnaujintos šios subsidijavimo schemos:

(80)

Komisija pažymi, kad Turkijos schemos iš tiesų keičiasi kasmet. Jeigu dėl tokio schemos pokyčio pasikeistų atrinktų bendrovių gaunamos naudos dydis, Komisija turėtų nustatyti, kad šis pokytis yra ilgalaikis aplinkybių pasikeitimas. Jeigu taip bus nustatyta, Komisija, atsižvelgdama į šį pokytį, atitinkamai pakoreguos priemones.

(81)

Tačiau, kaip nurodyta toliau ir ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje, kai kurios DAO išvardytos schemos arba nebegalioja, arba nėra naudingos atrinktiems eksportuojantiems gamintojams.

(82)

Per PTL tiesioginė parama upėtakių produkcijos gamintojams buvo suteikta pagal Prezidento dekretą Nr. 2020/3190 (toliau – dekretas Nr. 3190) (12). Dekreto įgyvendinimo procedūros ir principai pateikti Žemės ūkio ir miškininkystės ministerijos paskelbtame komunikate Nr. 2020/39 (toliau – Komunikatas Nr. 39) (13).

(83)

Tiesioginės paramos schema taikoma vaivorykštiniams upėtakiams (Oncorhynchus mykiss). Schemos tikslas – kompensuoti vaivorykštinių upėtakių, kurių kiekis neviršija viršutinės produkcijos ribos, auginimo išlaidas.

(84)

Komisija mano, kad tiesioginės paramos schema skirta specialiai upėtakių žvejybai. Atrinkti eksportuojantys gamintojai žvejoja savo pačių auginamus upėtakius ir perka upėtakius iš kitų Turkijos augintojų, vėliau juos perdirba ir įvairiais pavidalais eksportuoja į Europos Sąjungą. Šių pavidalų, įskaitant išskrostus upėtakius ir jų filė, produktas yra peržiūrimasis produktas.

(85)

Nustatyta paramos (bet kokio dydžio) upėtakių produkcijai suma yra 0,75 TRY/kg, kai produkcijos kiekis neviršija 350 000 kg per metus.

(86)

Nustatyta, kad upėtakių, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, produkcijai skiriamos paramos suma yra 1,5 TRY/kg, kai produkcijos kiekis taip pat neviršija 350 000 kg per metus. 2020 m. komunikate apibrėžta, kad kiekvienas upėtakis, kurio svoris didesnis kaip 1 kg, sveria daugiau kaip 1,25 kg (14).

(87)

Šios upėtakių produkcijos subsidijavimo normos yra tos pačios, kurios galiojo 2019 m., t. y. priemonių galiojimo termino peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(88)

Parama upėtakių produkcijai teikiama remiantis Prezidento dekretais ir komunikatais, kurie kasmet išleidžiami pagal Žemės ūkio įstatymo Nr. 5488 19 straipsnį. Šiais dekretais ir komunikatais kiekvienais metais pakeičiamas paramos pobūdis.

1 lentelė

Tiesioginės paramos upėtakių produkcijai schema

(89)

Pradinio tyrimo metu pagal schemą paramos išmokos upėtakių augintojams buvo skiriamos atsižvelgiant į visą sužvejojamą upėtakių kiekį, nepriklausomai nuo jų dydžio, o išmoka už sužvejojamų upėtakių kilogramą buvo mokama taikant dvi atskiras normas, atsižvelgiant į sužvejojamą kiekį iki 500 tonų per metus.

(90)

2017 gamybos metais Turkijos Vyriausybė pridėjo nedidelę 0,25 TRY/kg išmoką už sužvejojamus upėtakius, sveriančius daugiau nei 1 kg, t. y. upėtakius, kurių svoris didesnis kaip 1 kg. Ši papildoma išmoka vis tiek buvo taikoma ir peržiūrimajam produktui, kurio sužvejojamo svoris galėjo būti iki 1,2 kg.

(91)

Po diskusijų su Komisija dėl sąvokos „upėtakiai, kurių svoris didesnis kaip 1 kg“ apibrėžimo pirmosios tarpinės peržiūros metu (žr. pirmosios tarpinės peržiūros reglamento 40–45 konstatuojamąsias dalis), 2018 m. Turkijos Vyriausybė iš naujo apibrėžė sąvoką „upėtakiai, kurių svoris didesnis kaip 1 kg“, nurodydama, kad tokių sužvejojamų upėtakių svoris turi būti didesnis kaip 1,25 kg.

(92)

2019 m. Turkijos Vyriausybė panaikino papildomą išmoką už upėtakius, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, ir padalijo schemą į dvi dalis: 0,75 TRY/kg išmoką už bet kokio dydžio upėtakius ir 1,5 TRY/kg išmoką už upėtakius, kurių svoris didesnis kaip 1 kg.

(93)

Turkijos Vyriausybė taip pat sumažino viršutinę ribą nuo 500 iki 350 tonų per metus ir apribojo subsidijų išmokas iki vienos licencijos viename regione. 350 tonų viršutinė produkcijos riba taikoma visai upėtakių produkcijai, gaminamai pagal tą pačią auginimo licenciją.

(94)

Komisija nustatė, kad dabartiniu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dvi iš trijų atrinktų bendrovių augino visų dydžių upėtakius tose pačiose vietose ir pagal tą pačią auginimo licenciją, todėl gavo abiejų dydžių išmokas.

(95)

Priklausomai nuo sužvejojamų upėtakių svorio, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu upėtakių augintojai galėjo kreiptis dėl išmokų už upėtakius (bet kokio dydžio) arba už upėtakius, kurių svoris didesnis kaip 1 kg. Kadangi už upėtakius, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, skiriamos paramos norma buvo didesnė, atrinkti eksportuojantys gamintojai, kurių sužvejojamų upėtakių svoris buvo didesnis kaip 1,25 kg, daugeliu atvejų kreipėsi dėl normos, taikomos upėtakiams, kurių svoris didesnis kaip 1 kg.

(96)

Dėl to nuo 2019 iki 2020 m. subsidijuojamų upėtakių, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, kiekis kilogramais ir pagal šią schemą upėtakių augintojams išmokamų subsidijų suma TRY padvigubėjo, taip pat akivaizdžiai imta žvejoti didesnius upėtakius.

(97)

Atsižvelgdama į subsidijas, mokamas už bet kokio dydžio upėtakius arba upėtakius, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, Komisija nustatė, kad Turkijos Vyriausybės vykdomas subsidijavimas nagrinėjamuoju laikotarpiu iš tikrųjų padidėjo 59 procentiniais punktais.

2 lentelė

Kiekių ir subsidijų sumų pokyčiai 2017–2020 m.

(98)

Todėl Komisija nusprendė, kad pakoregavus šią schemą pagrindiniai subsidijavimo principai iš esmės nepasikeitė, o subsidijavimo lygis net padidėjo. Nebuvo nei finansinio, nei ekonominio šios schemos taikymo pagrindo.

(99)

Tiesioginės paramos išmokos upėtakių produkcijos gamintojams yra kompensuotinos subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. tiesiogiai pervedamos Turkijos Vyriausybės lėšos upėtakių produkcijos gamintojams.

(100)

Tiesioginės subsidijos yra konkrečios ir kompensuotinos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes paramą teikianti institucija ir teisės aktai, kuriais remdamasi ji veikia, aiškiai nustato teises naudotis šiomis dotacijomis tik akvakultūros sektoriuje veikiančioms bendrovėms. Aiškiai nurodomos akvakultūros sektoriuje veikiančios įmonės, o upėtakiai aiškiai įvardijami kaip viena iš rūšių, kurioms taikoma ši subsidijavimo schema.

(101)

Komisija nustatė, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai per PTL pagal šią schemą gavo 0,75 TRY/kg (už bet kokio dydžio upėtakius) ir 1,5 TRY/kg (už upėtakius, kurių svoris didesnis kaip 1 kg) dydžio išmokas.

(102)

Pradinio tyrimo metu atskira subsidijų už upėtakius, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, norma nebuvo nustatyta, todėl šios problemos nebuvo. Atlikdama vėlesnes peržiūras, įskaitant priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisija negalėjo nustatyti jokios naudos, susijusios su upėtakių, kurių svoris didesnis kaip 1,25 kg, sužvejojimu, nes atrinktos bendrovės nežvejojo upėtakių, kurių svoris didesnis kaip 1 kg (15).

(103)

Atlikdama šį tyrimą Komisija nustatė, kad du iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų per PTL pagal tą pačią auginimo licenciją augino visų dydžių upėtakius, todėl jiems buvo taikomos abi subsidijavimo normos.

(104)

Komisija pažymėjo, kad upėtakiai auginami tose pačiose produkcijos vietose – sausumos tvenkiniuose ir ežeruose arba jūroje įrengtuose narvuose. Ir mažesni, ir didesni upėtakiai auginami tose pačiose vietose, jie subręsta tuose pačiuose tvenkiniuose ir gauna tą patį maistą. Bet kuris upėtakis, sveriantis mažiau nei 1,25 kg, gali tapti upėtakiu, kurio svoris didesnis kaip 1,25 kg. Vienintelis skirtumas yra tas, kad didesni upėtakiai sužvejojami vėliau, nes laukiama, kad jie užaugtų iki reikiamo dydžio.

(105)

Be to, kaip minėta pirmosios tarpinės peržiūros reglamento 45 konstatuojamojoje dalyje, „Komunikato Nr. 2017/38 4 straipsnio f punkte nustatyta, kad subsidijos teikiamos kai žuvų augintojas „žuvis sugauna“. NET ir tuo atveju, jei Turkija 2018 m. ketino apriboti subsidijas 1,25 kg viršijančiai upėtakių produkcijai, potvarkyje nėra jokio teisinio kriterijaus, pagal kurį subsidijos neskiriama, jei upėtakiai parduodami kitu pavidalu. Remiantis gauta informacija, įprasta pramonės praktika yra perdirbti didelius sugautus upėtakius ir juos parduoti kaip nagrinėjamąjį produktą, pavyzdžiui, kaip filė.“

(106)

Todėl bet kokia nauda, gauta iš didesnių upėtakių auginimo, yra automatiškai susijusi ir su mažesnių upėtakių auginimu. Nepriklausomai nuo to, ar upėtakiams buvo taikoma viena ar kita norma, tiesioginė parama teikiama sužvejojamiems upėtakiams, kurie yra peržiūrimasis produktas (gyvi ar negyvi ir perdirbti į kelių formų produktus). Nauda gaunama ir tada, kai upėtakiai parduodami kaip filė, kuri nėra skirstoma pagal sužvejojamų upėtakių dydį.

(107)

Abi subsidijavimo normos priklauso nuo upėtakių auginimo. Auginimo licencijoje gamybos pajėgumai nurodomi visų dydžių upėtakiams, o abi paramos išmokos augintojui išmokamos kaip viena išmoka, kuri yra įtraukiama į bendrą bendrovės pajamų sąskaitą.

(108)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad 2020 m. upėtakių augintojams sumokėtos išmokos atitiko visą tiesioginę paramą, gautą už upėtakių, įskaitant peržiūrimąjį produktą, auginimą.

(109)

Kiekvienos bendrovės gauta nauda buvo tiesioginės paramos suma, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gauta už bet kokio dydžio upėtakių arba upėtakių, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, produkciją. Bendrovės pateikė informacijos apie paramos sumą, ją suteikusį subjektą ir kokiai konkrečiai produkcijai ji buvo gauta.

(110)

Taikant abi paramos normas gauta tiesioginės paramos visų dydžių upėtakių produkcijai suma buvo padalyta iš viso sužvejotų upėtakių kiekio, siekiant nustatyti TRY/kg upėtakių subsidijų sumą.

(111)

Per pradinį tyrimą (16) nustatyta, kad šiomis subsidijomis taip pat naudojosi atrinkti eksportuojantys gamintojai, kurie pirko upėtakius iš Turkijos nesusijusių augintojų perdirbti, nes peržiūrimasis produktas apima tiek tiesiogiai subsidijuojamą žaliavą, t. y. gyvus upėtakius, tiek tolesnės gamybos grandies produktus, kaip antai šviežius arba užšaldytus neišdorotus upėtakius, filė ir rūkytus upėtakius.

(112)

Per pradinį tyrimą perkamų upėtakių atveju nauda buvo apskaičiuota remiantis visa Turkijos valdžios institucijų suteiktų subsidijų suma, padalyta iš viso upėtakių produkcijos Turkijoje kiekio.

(113)

Komisija pažymėjo, kad atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą (17) buvo patvirtinta išvada, jog atrinkti eksportuojantys gamintojai gavo naudos iš upėtakių pirkimo. Ši nauda buvo apskaičiuota padalijus visą suteiktų subsidijų sumą iš viso Turkijoje subsidijuojamos upėtakių produkcijos kiekio.

(114)

Tačiau ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros išvados buvo grindžiamos Turkijos Vyriausybės pateikta bendra visos šalies informacija ir nebuvo atsižvelgta į konkrečią atrinktų eksportuojančių gamintojų padėtį. Atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą tokia išsami išvada nereikalinga, nes priemonių galiojimo termino peržiūros metu reikia tik nustatyti, ar yra tikimybė, kad subsidijavimas gali tęstis arba pasikartoti, tačiau tikslūs subsidijavimo skirtumai nenustatomi.

(115)

Atliekant šią tarpinę peržiūrą nė viena suinteresuotoji šalis neužginčijo, kad eksportuojantys gamintojai, pirkdami upėtakius iš nesusijusių augintojų, ir toliau naudojasi subsidijomis. Turkijos Vyriausybė pateikė duomenis apie kiekvieno upėtakių augintojo 2020 m. subsidijavimo lygį taikant 0,75 TRY (už bet kokio dydžio upėtakius) ir 1,5 TRY (už upėtakius, kurių svoris didesnis kaip 1 kg) normas. Šie duomenys buvo palyginti su trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų pirkimo sąrašais ir Komisija nustatė, kad:

(116)

Apskaičiuota, kad 2020 m. subsidijos už kiekvieną upėtakių produkcijos kilogramą buvo 0,53 TRY/kg, jeigu vertinama visa produkcija, ir 1,02 TRY/kg, jeigu vertinama tik subsidijuojama produkcija.

(117)

Atskleidus faktus Turkijos Vyriausybė, atrinkti eksportuojantys gamintojai, „Selina Balik“ ir „Kilic Deniz“ pateikė pastabų dėl Komisijos išvadų dėl tiesioginės paramos upėtakių produkcijos gamintojams.

(118)

Šios šalys iš esmės nesutiko, kad apskaičiuojant subsidiją būtų įtraukiama nauda, kurią atrinkti gamintojai ir „Selina Balik“ gauna už sužvejojamus upėtakius, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, nes ji nebuvo įtraukta į ankstesnių tyrimų subsidijų skaičiavimus. Jos taip pat teigė, kad upėtakiai, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, nėra peržiūrimasis produktas ir kad jie nebuvo įtraukti į eksportuojantiems gamintojams skirtą klausimyną.

(119)

Kaip nurodyta 4.1.3 skirsnyje, Komisija patvirtino, kad pasikeitė su upėtakių žvejyba susijusių išmokų mokėjimo aplinkybės, visų pirma po pradinio tyrimo, taip pat po ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros PTL. Anksčiau tiesioginė parama buvo teikiama remiantis produkcijos kilogramais, neskirstant pagal upėtakių dydį, o Turkijos Vyriausybė palaipsniui perėjo prie išmokų sistemos, grindžiamos skirtingomis paramos normomis, priklausomai nuo sužvejojamų upėtakių dydžio. Taigi per PTL susiklosčiusios aplinkybės aiškiai parodė, kad Turkijos upėtakių augintojai, augindami ir žvejodami peržiūrimąjį produktą, naudojosi abiem pagal šią schemą mokamos subsidijos normomis.

(120)

„Selina Balik“ teigė, kad Komisijai nebuvo leista išplėsti šios peržiūros produkto apibrėžtosios srities ir į ją įtraukti upėtakius, kurių svoris didesnis kaip 1 kg.

(121)

Komisija pažymi, kad produkto apibrėžtoji sritis išliko tokia pati kaip ir ankstesniuose tyrimuose, t. y. upėtakių, gyvų arba negyvų, kelių perdirbtų formų, produkcijos gamyba. Tai, ar subsidijos norma priklauso nuo konkretaus sužvejojamų upėtakių dydžio, nekeičia jos pobūdžio ir veikimo, t. y. subsidija yra skiriama upėtakių produkcijos, kuri vėliau parduodama įvairiomis formomis, gamybai. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(122)

Šalys taip pat nesutiko su Komisijos išvadomis, kad upėtakiai, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, gali būti toliau perdirbami į filė, kuri patenka į peržiūrimojo produkto apibrėžtąją sritį. Šios šalys teigė, kad per pirmąją tarpinę peržiūrą suinteresuotosioms šalims nebuvo atskleistos pirmosios tarpinės peržiūros reglamento 45 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados, kurias Komisija nurodė galutiniame faktų atskleidime, todėl šalys negalėjo dėl jų teikti pastabų. Jos pakartojo, kad bet kuriuo atveju nė viename iš ankstesnių tyrimų nebuvo skaičiuojama nauda, gauta už upėtakius, kurių svoris didesnis kaip 1 kg.

(123)

Šioje peržiūroje šalys turėjo pakankamai laiko pastaboms dėl pirmojo tarpinio reglamento 45 konstatuojamosios dalies po galutinio faktų atskleidimo teikti. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(124)

Komisija taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju naudotas neišdorotų žuvų ekvivalento (toliau – NŽE) santykis buvo toks pat kaip ir per pradinį tyrimą. Pagal šį santykį visada aiškiai leidžiama upėtakius, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, perdirbti į peržiūrimąjį produktą, kaip nurodyta toliau, pažymint, kad iš vienos žuvies gaunamos dvi filė:

(125)

Šį faktą aiškiai pažymėjo eksportuotojas „Selina Balik“, kuris savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo teigia, kad „atsižvelgiant į [peržiūrimojo] produkto esminį pobūdį, dideli upėtakiai gali būti perdirbami į filė, kuri patenka į [peržiūrimojo] produkto apibrėžtąją sritį“.

(126)

Tvirtinimas, kad ankstesniuose tyrimuose nauda už upėtakius, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, nebuvo skaičiuojama ir kad dėl to atliekant šią peržiūrą nauda taip pat neturėtų būti skaičiuojama, turėtų būti atmestas, nes pasikeitė aplinkybės. Per priemonių galiojimo termino peržiūrą abu atrinkti eksportuotojai negavo jokios naudos iš 1,5 TRY/kg sužvejojamo produkto subsidijos normos. Per šios peržiūros PTL – gavo.

(127)

Du atrinkti eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad per PTL jie neruošė ir nepardavė filė iš upėtakių, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, todėl paprašė Komisijos atitinkamai patikslinti jų tiesioginės subsidijos skaičiavimą neįtraukiant upėtakių, kurių svoris didesnis kaip 1 kg.

(128)

Komisija pažymėjo, kad šiam tvirtinimui pagrįsti nepateikta jokių įrodymų. Priešingai, atlikus tyrimą nustatyta, kad abu šie atrinkti eksportuojantys gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gavo išmokas pagal abi upėtakių tiesioginio subsidijavimo schemos normas. Jie žvejojo visų dydžių upėtakius. Atsižvelgiant į 119 konstatuojamosios dalies lentelėje nustatytą neišdorotų žuvų ekvivalento santykį, sužvejojami upėtakiai, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, gali būti perdirbami į tokias formas kaip filė ir išskrostos žuvys. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(129)

Du atrinkti eksportuojantys gamintojai taip pat tvirtino, kad didžioji dalis upėtakių, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, buvo eksportuojami į Rusiją ir Japoniją, todėl subsidija, gauta už upėtakius, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, neturėtų būti laikoma kompensuotina peržiūrimojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą atveju.

(130)

Komisija atmetė šį argumentą. Kaip paaiškinta pirmiau, Komisija laikėsi nuomonės, kad išmokos, gautos pagal abi subsidijų normas už sužvejojamus upėtakius, yra skiriamos už visus upėtakius, kurie vėliau parduodami. Todėl subsidijos suma už bet kokio dydžio upėtakių, eksportuojamų į Rusiją ir Japoniją, kilogramą yra tokia pati kaip subsidijos suma už bet kokio dydžio upėtakių, eksportuojamų į Europos Sąjungą, kilogramą.

(131)

Galiausiai atrinkti eksportuojantys gamintojai nesutiko su 96 konstatuojamojoje dalyje išdėstytais Komisijos nustatytais faktais, kad bet kokia nauda, gauta auginant upėtakius, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, yra automatiškai susijusi ir su mažesnių upėtakių auginimu, teigdami, kad:

(132)

Komisija pažymi, kad upėtakių, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, produkcijos gamybos procesas yra ilgesnis, todėl žvejybos metu subsidija yra 1,5 TRY/kg, o ne standartinė – 0,75 TRY/kg. Tačiau upėtakių augintojai gauna naudos iš visų išmokų, mokamų pagal abi subsidijų normas.

(133)

Teiginys, kad upėtakiai, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, ir mažesni upėtakiai konkuruoja tarpusavyje, neatrodo svarbus paskirstant naudą, gautą pagal peržiūrimojo produkto tiesioginio subsidijavimo schemą. Konkurencija tiesiog padėtų augintojui pasirinkti naudoti savo tvenkinius tam tikro dydžio upėtakiams žvejoti.

(134)

Augintojai bet kokio dydžio upėtakių produkciją gamina pagal tą pačią auginimo licenciją ir gauna vieną išmoką pagal abi subsidijos normas.

(135)

Remdamasi po galutinio faktų atskleidimo ir papildomo galutinio faktų atskleidimo iš bendrovės „Selina Balik“ gautomis pastabomis, atsižvelgdama į nuotolinės kryžminės patikros išvadas, Komisija ištaisė bendrovės bendrų gamybos duomenų korektūros klaidas.

(136)

Tačiau „Selina Balik“ nesutiko su tuo, kad Komisija vienai iš dviejų šios grupės žuvų auginimo bendrovių naudojo kitokią tiesioginės subsidijos sumą, nei nurodyta jų klausimyno atsakymuose. Be to, „Selina Balik“ paprašė Komisijos iš tiesioginės subsidijos sumos atskaityti už sandorius sumokėtus banko mokesčius.

(137)

Abu tvirtinimai atmesti. Pirma, visų šiame tyrime nagrinėjamų gamintojų (įskaitant „Selina Balik“) atveju Komisija naudojo patikrintus Turkijos Vyriausybės pateiktus duomenis apie išmokėtas subsidijų sumas. „Selina Balik“ nepateikė jokios informacijos ar įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti ar paaiškinti skirtumą tarp klausimyno atsakymuose nurodytos sumos ir Turkijos Vyriausybės pateiktos sumos, todėl Komisija rėmėsi Turkijos Vyriausybės pateiktais duomenimis. Pastaruosius Komisija patikrino, jie visais kitais atvejais atitiko atrinktų bendrovių pateiktus duomenis. Todėl jie buvo nuosekliai naudojami naudai iš tiesioginės subsidijos apskaičiuoti. Antra, „Selina Balik“ neįrodė, kad banko mokesčiai per PTL buvo tiesiogiai sumokėti Turkijos Vyriausybei. Todėl Komisija mano, kad tie mokesčiai buvo sumokėti trečiosioms šalims (pvz., bankams) ir į juos nebuvo įtrauktas joks koregavimas, kurį leidžiama atlikti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalį.

(138)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė pakartojo, kad upėtakiai, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, nėra peržiūrimasis produktas, jų produkcijos gamybos procesas skiriasi nuo mažesnių upėtakių produkcijos gamybos proceso ir jie priskiriami kitiems SS ir KN kodams nei mažesni upėtakiai. Šie tvirtinimai, vėlgi, buvo atmesti dėl 113 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių.

(139)

Visų pirma Komisija mano, kad išmokos už upėtakių, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, sužvejojimą patenka į peržiūrimojo produkto apibrėžtį. Peržiūrimasis produktas yra upėtakiai, gyvi arba negyvi, perdirbti į kelių formų produktą, įskaitant filė. Jei nauda, gauta kaip tiesioginė parama už upėtakius, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, nebūtų įtraukta, apskaičiuoti kompensaciniai muitai neapimtų viso peržiūrimojo produkto (perdirbtų upėtakių eksporto į Sąjungą).

(140)

Po galutinio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė, atrinkti eksportuojantys gamintojai ir bendrovė „Selina Balik“ nesutiko su netiesioginės naudos, kurią atrinkti eksportuojantys gamintojai ir „Selina Balik“ gavo už upėtakių pirkimą iš kitų Turkijos upėtakių augintojų, apskaičiavimu.

(141)

Šios suinteresuotosios šalys taip pat tvirtino, kad už perkamus upėtakius gautos subsidijos skaičiavimo metodika skyrėsi nuo ankstesniuose tyrimuose naudotos metodikos, nors nebuvo jokių tokį metodikos pakeitimą pateisinančių pasikeitusių aplinkybių. Jos teigė, kad subsidijos, gautos už upėtakius, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, neturėtų būti įtraukiamos į subsidijos sumos, gautos per dabartinį PTL, skaičiavimą.

(142)

„Selina Balik“ visų pirma pažymėjo, kad visada buvo upėtakių augintojų, kurių produkcijos kiekis būdavo mažesnis už viršutinę produkcijos ribą, tačiau ankstesniuose tyrimuose tai nebuvo naudojama apskaičiuojant naudą, gautą perkant upėtakius.

(143)

Ankstesniuose tyrimuose Komisija laikėsi nuomonės, kad visi Turkijos augintojai gavo tokią pačią subsidijos sumą už kilogramą upėtakių, kuriuos vėliau nupirko atrinkti eksportuojantys gamintojai. 4.1.5 skirsnyje paaiškinta, kodėl dėl pasikeitusių aplinkybių Komisija pakeitė metodiką.

(144)

Visų pirma suinteresuotosios šalys pažymėjo, kad Komisija galėjo naudoti iš Turkijos Vyriausybės gautus konkrečius augintojų duomenis, tačiau Komisija apskaičiavo trijų atrinktų gamintojų vidurkį ir naudojo tą patį skaičių, išreikštą Turkijos liromis (toliau – TRY) už kilogramą, kad apskaičiuotų naudą, kurią pirkdami upėtakius gavo trys atrinkti gamintojai ir „Selina Balik“.

(145)

Komisijos buvo paprašyta keturioms bendrovių grupėms apskaičiuoti individualią normą remiantis tuo pačiu duomenų rinkiniu, o ne taikyti vidutinę visų bendrovių grupių normą. Kadangi Komisija turėjo reikiamų duomenų, ji šį tvirtinimą priėmė.

(146)

Suinteresuotosios šalys, įskaitant „Selina Balik“, taip pat pažymėjo, kad Komisijai į tris dalis padalijus keturių bendrovių grupių pirkimus („nerasta arba subsidijų negauna“, „neviršijant viršutinės ribos“ arba „viršijant viršutinę ribą“) ir atliekant skaičiavimus po tokio padalijimo, kai kurios subsidijos, suteiktos upėtakių augintojams visoje Turkijoje, buvo apskaičiuotos du kartus.

(147)

Komisija priėmė šį tvirtinimą ir po galutinio faktų atskleidimo atitinkamai patikslino savo metodiką.

(148)

Komisija savo analizę grindė Turkijos Vyriausybės pateiktu upėtakių augintojų sąrašu. Iš to sąrašo Komisija nustatė, ar subsidijuojama augintojo gamyba viršijo 350 tonų viršutinę produkcijos ribą, ar ne. Šiame sąraše pateikiama visas subsidijuojamas upėtakių produkcijos kiekis ir 2020 m. juridinio asmens gauta subsidija vienai licencijai ir vienam licencijos turėtojui.

(149)

Turkijos Vyriausybė nurodė, kad visos Turkijos bendra gamyba ir nauda sudarė 144 283 000 kg ir 76 316 948 TRY.

(150)

Pirma, Komisija nustatė augintojus, kurie „neviršijo viršutinės ribos“, t. y. tuos augintojus, kurie gavo subsidiją už pagamintą produkcijos kiekį, kuris neviršijo 350 tonų, neatsižvelgiant į auginimo licencijų skaičių per PTL. Tada ji apskaičiavo 0,966 TRY/kg normą augintojams, kurie, kaip nustatyta, neviršija viršutinės ribos, laikydama, kad jų produkcija yra visiškai subsidijuojama, ir padalydama visą gautos subsidijos sumą (37 441 048 TRY) iš viso subsidijuojamo upėtakių produkcijos kiekio (38 753 671 kg).

(151)

Antra, viršutinės ribos neviršijančios subsidijuojamos produkcijos kiekis ir gautos naudos suma buvo atimti iš produkcijos kiekio ir naudos sumos visos šalies mastu ir gauta 105 529 329 kg ir 38 875 901 TRY dydžio subsidija. Dėl to visiems kitiems augintojams, t. y. tiems augintojams, kurie anksčiau buvo nustatyti kaip augintojai, kurių produkcijos kiekis viršija viršutinę ribą arba kurie negauna jokios subsidijos, nustatyta vidutinė 0,368 TRY/produkcijos kg subsidija.

(152)

Šios dvi subsidijos normos, t. y. 0,966 TRY/kg ir 0,368 TRY/kg, vėliau buvo taikomos atskiriems atrinktų eksportuojančių bendrovių grupių ir „Selina Balik“ tiekėjams, remiantis pirmiau pateikta klasifikacija ir kiekvienai bendrovių grupei apskaičiuota vidutine subsidijos norma.

(153)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė tvirtino, kad augintojams, kurie „neviršijo viršutinės ribos“, ir likusiems augintojams išmokėta subsidija buvo neteisingai padalyta, ir pateikė kitą subsidijos padalijimą, tačiau nepateikė jokių įrodymų dėl šio padalijimo arba kokiu pagrindu jis buvo apskaičiuotas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(154)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad faktų apie netiesioginę subsidiją atskleidimas buvo nepakankamas ir kad joms turėtų būti atskleistos kiekvieno tiekėjo gautos subsidijos. Šis tvirtinimas buvo atmestas, nes Turkijos Vyriausybės pateikta informacija buvo konfidenciali. Komisija laikėsi nuomonės, kad pirmiau pateiktas patikslintos metodikos aprašymas kartu su bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams pateikta papildoma informacija yra pakankama informacija šalių teisėms užtikrinti.

(155)

Du eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad skaičiuoti subsidiją pagal vieną perkamą upėtakių kilogramą jų atžvilgiu buvo neteisingas, nes per PTL jie daugiausia arba iš viso pirko mažesnius nei 1,2 kg upėtakius. Jie siūlė Komisijai atsižvelgti į tai, kad dėl to jų tiekėjams subsidija buvo mažesnė nei 0,75 TRY/kg, ir atitinkamai perskaičiuoti jų gautą naudą perkant upėtakius.

(156)

Šis teiginys buvo atmestas, nes iš įrodymų aiškiai matyti, kad upėtakių produkcija Turkijoje subsidijuojama remiantis bendromis sumomis, augintojams išmokėtomis pagal abi subsidijų normas. Nepaisant eksportuojančių gamintojų pirktų upėtakių dydžio, subsidijos norma vienam kilogramui perkamų upėtakių grindžiama tiekiančio augintojo padėtimi, o ne eksportuojančio gamintojo iš to ūkininko perkamų upėtakių dydžiu. Todėl tai, kad kai kurie eksportuojantys gamintojai negamina upėtakių, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, produkcijos, nereiškia, kad jų tiekėjai (augintojai) negauna abiejų dydžių upėtakiams skirtų subsidijų. Kaip paaiškinta 160 konstatuojamojoje dalyje, iš Turkijos Vyriausybės negauta jokių pastabų ar papildomų įrodymų šiuo klausimu.

(157)

Po faktų atskleidimo kai kurie eksportuojantys gamintojai nesutiko su Komisijos taikytu metodu ir pateikė kai kurių jų tiekėjų pavyzdžių, siekdami įrodyti, kad pagal taikytą metodą susijusio upėtakių augintojo kategorija buvo nustatyta neteisingai.

(158)

Komisija atmetė šiuos tvirtinimus, nes šie pavyzdžiai nebuvo laikomi pakankamai tipiškais ir todėl jais remiantis nebuvo įrodyta, kad Komisijos metodika buvo netinkama.

(159)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad jos metodika, pagrįsta Turkijos Vyriausybės pateiktų duomenų matematiniu palyginimu, yra tinkamiausias ir labiausiai pagrįstas būdas upėtakių augintojams padalyti į dvi kategorijas, kurios yra būtinos norint teisingai nustatyti už perkamus upėtakius gaunamą subsidiją.

(160)

Metodika taip pat buvo atskleista Turkijos Vyriausybei kartu su visais augintojų lygmens skaičiavimais, o Turkijos Vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima koreguoti Komisijos taikytą metodiką.

(161)

Komisija taip pat pažymėjo, kad net jei ji priimtų šiuos pavyzdžius, ji negalėtų be jokio patikrinimo priimti eksportuojančių gamintojų paprasčiausių pareiškimų dėl jų tiekėjų padėties arba susijusio tiekėjo patvirtinamųjų pareiškimų.

(162)

„Fishark“ taip pat tvirtino, kad bendras nupirktas kiekis, naudotas apskaičiuojant netiesioginę subsidiją, buvo neteisingas, nes Komisija neatsižvelgė į bendrą nupirktą kiekį, grąžintą nesusijusiems pirkėjams.

(163)

Komisija šį tvirtinimą atmetė, nes per nuotolines kryžmines patikras bendrovė paaiškino, kad prie „Grąžinto pardavimo“ priskiriami sandoriai buvo susiję su neteisingai apskaičiuotų pirkimo verčių apskaitos korekcijomis, todėl jie nebuvo susiję su fiziniu peržiūrimojo produkto grąžinimu. Gavusi nuotolinės kryžminės patikros ataskaitą „Fishark“ nepateikė pastabų dėl šio nustatyto fakto ir iki galutinio faktų atskleidimo nepateikė jokių papildomų įrodymų, todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(164)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo „Gumusdoga“ ir „Fishark“ tvirtino, kad Komisija turėtų vėl įtraukti augintojų kategoriją „nerasta arba subsidijų negauna“ ir pirkimams iš šių augintojų nepriskirti jokios naudos.

(165)

Komisija atmetė šį tvirtinimą remdamasi tuo, kad per visus ankstesnius tyrimus nustatyta, jog visi perkami upėtakiai yra tam tikru mastu subsidijuojami ir kad naujausia metodika atspindi tą bendrą teiginį.

(166)

„Selina Balik“ tvirtino, kad netiesioginės subsidijos apskaičiavimo metodika yra neteisinga, nes pagal ją neatsižvelgiama į kiekvienoje auginimo licencijoje nurodytus vardinius pajėgumus. Visų pirma Komisija neatsižvelgė į tai, kad gamybos apimtį, kuri gali būti subsidijuojama, riboja ne tik 350 000 kg NŽE viršutinė riba, bet ir kiekvieno augintojo atitinkamoje auginimo licencijoje nurodyti vardiniai pajėgumai.

(167)

Komisija taikė subsidijuojamos gamybos metodą, nes neatitiko nurodyti 244 000 tonų vardinių pajėgumų visos šalies mastu ir faktinė 144 000 tonų gamybos apimtis. Todėl laikyta, kad subsidijuojama gamyba yra tinkamesnis metodas netiesioginės subsidijos normoms, kurios turi būti paskirstytos eksportuojantiems gamintojams, apskaičiuoti. Išsamūs nustatyti faktai, įskaitant bendrovių klasifikaciją, buvo pateikti Turkijos Vyriausybei, o ji pastabose dėl faktų atskleidimų nepateikė jokių pastabų dėl tikslumo ir nenurodė jokio alternatyvaus metodo. Todėl Komisija atmetė visus eksportuojančių gamintojų pasiūlytus alternatyvius metodus.

(168)

Tuo remiantis skaičiavimai buvo tokie:

3 lentelė

Bendrovės gauta nauda už 2020 m. pirktus upėtakius

4 lentelė

Parama upėtakių produkcijos gamybai

(169)

Dekretas Nr. 2012/3305 (18) ir įgyvendinimo Komunikatas Nr. 2012/1 (19) yra valstybės paramos investicijoms į akvakultūros sektorių (20) ir Turkijos investicijų paskatų programos pagrindas. Programą sudaro dvi paskatų sistemos:

(170)

Bendrovėms, kurios negali atitikti minimalios investicijų sumos kriterijų pagal regioninę investicijų paskatų schemą, gali būti taikoma bendroji investicijų paskatų schema, kuria gali naudotis visi šeši regionai, nurodyti Dekrete Nr. 2012/3305. Atsižvelgiant į visų šešių regionų ekonominio išsivystymo lygį, paramos intensyvumas gali skirtis.

(171)

Ir dekretas, ir komunikatas tebegalioja, o visi šeši regionai nuo pradinio tyrimo nepasikeitė.

(172)

Per PTL bendrovė „Gumusdoga“ naudojosi pajamų mokesčio sumažinimo galimybe.

(173)

Visos trys atrinktos bendrovės naudojosi atleidimu nuo PVM ir atleidimu nuo muitų pagal regionines investicijų paskatas.

(174)

Kaip patvirtinta atlikus pradinį tyrimą (21) ir priemonių galiojimo termino peržiūrą (22), parama investicijoms yra laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, kai parama suteikiama kaip mokesčių lengvata, t. y. kai Vyriausybės pajamų, kurios kitu atvejų būtų gautos, yra atsisakoma arba jos nesurenkamos.

(175)

Subsidija yra konkreti ir kompensuotina, nes teisė ja naudotis suteikiama tik viename iš išvardytų regionų esančioms bendrovėms. Teisė naudotis šia subsidija suteikiama tik tam tikroms bendrovėms, veikiančioms tam tikruose sektoriuose. Be to, subsidija neatitinka pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytų nekonkrečių subsidijų reikalavimų, atsižvelgiant į tam tikriems sektoriams taikomų apribojimų skaičių ir kokybę, visų pirma į tuos apribojimus gauti subsidiją, taikomus arba tam tikrų rūšių bendrovėms, arba visiškai išskiriant tam tikrus sektorius.

(176)

Akvakultūra yra aiškiai numatyta Dekreto Nr. 2012/3305 2A priede kaip viena iš veiklos rūšių, kuriai gali būti taikomas tokios rūšies atleidimas nuo mokesčių. Šio dekreto 4 priede išvardyti sektoriai, kurie negali pasinaudoti jokia lengvata pagal šią schemą.

(177)

Siekiant nustatyti kompensuotinos subsidijos sumą atleidimo nuo mokesčių atveju, gavėjams peržiūros tiriamuoju laikotarpiu suteikta nauda buvo apskaičiuota kaip viso mokėtino mokesčio pagal įprastą mokesčio tarifą ir viso pagal sumažintą mokesčio tarifą mokėtino mokesčio skirtumas.

(178)

Dėl atleidimo nuo PVM ir muitų Komisija nustatė tą turtą, kuris buvo įsigytas per PTL, ir PVM arba muito, nuo kurio buvo atleista, sumą. Dviejų mėnesių pinigų srauto nauda apskaičiuota naudojant trumpalaikę palūkanų normą per PTL.

(179)

Atskleidus faktus ir „Gumusdoga“, ir Turkijos Vyriausybė paprašė Komisijos atleidimo nuo PVM nelaikyti kompensuotinu.

(180)

Turkijos Vyriausybė tvirtino, kad JAV tyrimus atliekančios institucijos nelaikė atleidimo nuo PVM pagal Turkijos investicijų skatinimo sertifikatų sistemą kompensuotinu, ir nurodė Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimą „Tyrimas dėl kompensacinio muito standartiniams aliuminio lydinio lakštams iš Turkijos Respublikos“ (23).

(181)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad šio dokumento 17 puslapyje JAV prekybos departamentas pažymi nustatęs, kad pagal šią schemą nesuteikiama jokios naudos, tačiau šiuo metu renkami papildomi faktai, susiję su Turkijos Vyriausybės PVM sistemos veikimu.

(182)

Komisija taip pat pažymi, kad JAV prekybos departamentas sutinka su Komisija, kad atleidimas nuo muitų yra nauda pagal šią schemą.

(183)

Turkijos Vyriausybė teigė, kad nors gamintojai pirkdami iš tiekėjų moka pirkimo PVM, jie gauna pardavimo PVM už pardavimą savo pirkėjams, todėl galutinė mokesčių našta tenka pirkėjams, taigi atleidimas nuo PVM nėra kompensuotinas.

(184)

Bendrovė „Gumusdoga“ taip pat tvirtino, kad ji galėjo kompensuoti mokėtiną PVM iš savo gautino PVM, todėl vienintelė dalyvavimo schemoje nauda buvo išvengti išankstinių PVM mokėjimų, taigi ir administracinės naštos, susijusios su mokėtino PVM kompensavimu iš gautino PVM. Todėl jie paprašė, kad nauda nebūtų skaičiuojama, kaip per ankstesnius tyrimus.

(185)

Priešingai nei teigia „Gumusdoga“, Komisija laikėsi nuomonės, kad šis atleidimas nuo PVM ir muitų turėtų būti kompensuotinas.

(186)

Dėl 148–150 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių Komisija, atsižvelgdama į ankstesnius tyrimus, nustatė, kad atleidimo nuo PVM schema Turkijoje yra kompensuotina subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad apskaitos požiūriu mokėtinas PVM yra kompensuojamas iš gautinų sumų, nepanaikina su pinigų srautu susijusios naudos, atsirandančios dėl to, kad eksportuojantys gamintojai neturi iš anksto išleisti pinigų ir po to laukti, kol mokesčių administratoriai, remdamiesi bendrovių tvarkomomis PVM deklaracijomis, grąžins atitinkamą sumą, kaip tai yra šia schema nesinaudojančių bendrovių atveju.

(187)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė pakartojo, kad atleidimo nuo PVM schema Turkijoje nėra kompensuotina subsidija. Dėl pirmesnėse konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių šis argumentas buvo atmestas.

(188)

Dėl atleidimo nuo PVM, kuris buvo naudingas bendrovei „Gumusdoga“, Komisija apskaičiavo, kad nauda teikiama dviejų mėnesių laikotarpiu. Po galutinio faktų atskleidimo bendrovė paprašė paaiškinti, kaip Komisija nustatė dviejų mėnesių laikotarpį, ir tvirtino, kad PVM mokėjimui kompensuoti buvo tik vieno mėnesio laikotarpis. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 42 konstatuojamojoje dalyje, „tiriamuoju laikotarpiu bendrovės gavo lengvatas tik du mėnesius, po to mokesčių institucijos joms grąžino PVM“. Per pradinį tyrimą pastabų dėl šio pareiškimo negauta ir Komisija byloje neturi jokių įrodymų, kad nuo to laiko Turkijos PVM sistema būtų pasikeitusi.

(189)

Po galutinio faktų atskleidimo „Gumusdoga“ teigė, kad Komisija turėtų paskirstyti mokesčių lengvatas įvairiems produktams, nurodytiems paramos investicijoms sertifikatuose, kuriais buvo grindžiamos mokesčių lengvatos.

(190)

Šis argumentas buvo atmestas, nes pajamų mokesčio lengvatos yra bendrovės pajamos, todėl jos paskirstomos visai grupės apyvartai.

(191)

Kalbant apie kompensuotiną subsidiją, kai taikomas atleidimas nuo PVM ir nuo muito, nauda apskaičiuota kaip pinigų srauto nauda, gauta perkant peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

5 lentelė

Negautos pajamos

(192)

Pagal Žemės ūkio draudimo įstatymą Nr. 5363 (24) ir Dekretą Nr. 2018/380 (25) dėl rizikos, pasėlių ir regionų, kuriems turi būti taikomos PTL žemės ūkio draudimo rezervo ir priemokų paramos normos, akvakultūros produktų gamintojams gali būti taikoma mažesnė draudimo įmoka, padengianti žuvų išteklių ir upėtakių laimikio nuostolius, atsiradusius dėl daugelio galimų ligų, gaivalinių nelaimių, nelaimingų atsitikimų ir kt., Turkijos Vyriausybės parama sudaro 50 % draudimo įmokos.

(193)

Kaip patvirtinta per pradinį tyrimą (26) ir priemonių galiojimo termino peržiūrą (27), šia schema suteikiama nauda yra finansinių išlaidų, susijusių su akvakultūros gyvūnų gyvybės draudimu, sumažinimas.

(194)

Ši schema laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje; tai Turkijos Vyriausybės teikiama tiesioginė subsidija upėtakių produkcijos gamintojams ir finansinis įnašas, nes subsidijos gavėjai gauna naudos dėl palankios draudimo įmokos, kuri yra gerokai mažesnė nei draudimo rinkoje taikomas draudimo nuo panašios rizikos įmokos dydis.

(195)

Pagal šią schemą suteikiama nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Nauda yra lygi draudimo įmokų, siūlomų komerciniuose draudimo liudijimuose, ir subsidijuotos įmokos skirtumui.

(196)

Ši parama yra konkreti, nes paramą teikianti institucija ir teisės aktai, kuriais remdamasi ji veikia, aiškiai nustato teisę naudotis šia sumažinta įmoka tik akvakultūros sektoriuje veikiančioms bendrovėms ir net tiesiogiai skirta akvakultūros produktų gamintojų patiriamai rizikai padengti.

(197)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atrinktas eksportuojantis gamintojas „Gumusdoga“ gavo tiesioginius lėšų pervedimus iš Turkijos Vyriausybės ir šios lėšos buvo įtrauktos į bendrovės sąskaitas kaip pajamos.

(198)

Komisija paprašė informacijos apie visus 2020 m. įrašus šioje pajamų sąskaitoje ir bendrovė pateikė išsamią informaciją apie kiekvieną įrašą. Trys įrašai buvo susiję su tiesioginiais lėšų pervedimais, skirtais tik eksportuotojams:

(199)

Pirma, įmonė gavo lėšas į sąskaitą „Egėjo jūros eksportuotojų asociacijos parama“, kuri, kaip nurodė bendrovė, buvo susijusi su parama, skiriama oro transportui. Ši parama reglamentuojama 2020 m. gegužės 16 d. Prezidento dekretu Nr. 2552 dėl paramos krovinių vežimo oro transportu išlaidoms 2020 m. gegužės–liepos mėn. (28)

(200)

Antra, bendrovė gavo lėšas į sąskaitą „Ūkio ministerijos eksporto skatinimo priemonės“ (parama eksportui skatinti). Bendrovė nurodė, kad „Dekretu Nr. 2014/8 (29) siekiama padėti bendrovėms, vykdančioms pramoninę ir (arba) komercinę veiklą Turkijoje, gauti patekimo į rinką sertifikatus ir užtikrinti jų dalyvavimą pasaulinėje tiekimo grandinėje“.

(201)

Trečia, bendrovė gavo lėšas į sąskaitą „Parodų rėmimo pajamos“. Bendrovė nurodė, kad ši parama reglamentuojama Dekretu Nr. 2017/4 dėl paramos dalyvavimui užsienyje vykstančiose mugėse, paskelbtu 2017 m. balandžio 7 d. Oficialiajame leidinyje Nr. 30031. Pagal šį dekretą eksportuotojai gali kreiptis į Eksporto generalinį direktoratą prie Prekybos ministerijos dėl išlaidų, susijusių su dalyvavimu užsienyje vykstančiose mugėse, kurias prekybos ministerija laiko tinkamomis, kompensavimo.

(202)

Pirmosios dotacijos atveju Komisija mano, kad ji priklauso nuo eksporto, nes tai yra eksporto vežimo išlaidų kompensavimas. Be to, eksportuotojas turi pasirašyti įsipareigojimą eksportuoti ir grąžinti dotaciją, jeigu eksportuotos prekės grąžinamos į Turkiją. Be to, ši schema skirta eksportuotojams, priklausantiems tam tikriems sektoriams, iš kurių vienas yra akvakultūros sektorius.

(203)

Antrosios dotacijos atveju Komisija mano, kad ji taip pat priklauso nuo eksporto, nes tai yra su eksporto sandoriais, vykdomais siekiant patekti į užsienio rinkas, susijusių išlaidų, kaip antai sertifikavimo ir kokybės kontrolės išlaidų, kompensavimas.

(204)

Trečiosios dotacijos atveju Komisija mano, kad ji taip pat priklauso nuo eksporto, nes ji skirta eksporto prekybai skatinti užsienyje vykstančių prekybos mugių metu.

(205)

Ši schema yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, – tiesioginė Turkijos Vyriausybės dotacija Turkijos eksportuotojams. Pagal šią schemą suteikiama nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(206)

Šios dotacijos priklauso nuo eksporto, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punkte. Kai kurios iš jų taip pat yra konkrečios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 4 straipsnio 3 dalyje, nes iš bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateiktų dokumentų matyti, kad jos gali būti suteikiamos tik tam tikriems pramonės sektoriams, kaip antai akvakultūros sektoriui. Todėl Komisija mano, kad šios dotacijos yra kompensuotinos ir konkrečios.

(207)

Nauda – tai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gautų ir apskaitytų pajamų suma.

(208)

Atskleidus faktus „Gumusdoga“ užginčijo Komisijos sprendimą dėl šių trijų dotacijų kompensuotinumo.

(209)

Dėl „Egėjo jūros eksportuotojų asociacijos paramos“ (pirmoji dotacija) „Gumusdoga“ tvirtino, kad schema nėra susijusi su peržiūrimuoju produktu, nes produktų, kurių SS kodai yra 0302, 0303, 0304, eksportas į Europos Sąjungą neįtrauktas į paramos taikymo sritį.

(210)

Komisija atmetė šį tvirtinimą, nes parama gali būti teikiama produktams, priskiriamiems kitiems SS kodams, kurie patenka į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, t. y. SS kodams 0301 ir 0305. Bendrovė Komisijai taip pat nepateikė pakankamai informacijos, kad pastaroji galėtų išnagrinėti, kurioms produktų grupėms per PTL suteikta parama.

(211)

„Gumusdoga“ taip pat tvirtino, kad ši pirmoji dotacija nėra susijusi su pardavimu eksportui į Sąjungos rinką.

(212)

Komisija neginčija, kad ši schema taikoma ne tik peržiūrimajam produktui, todėl bendrovės gauta nauda buvo pridėta prie grupės bendros eksporto apyvartos ir vėliau priskirta peržiūrimajam produktui.

(213)

Dėl paramos eksportui skatinti (antroji dotacija) „Gumusdoga“ tvirtino, kad tik viena iš aštuonių paraiškų, įtrauktų į naudos skaičiavimą, susijusi su peržiūrimuoju produktu ir PTL. Todėl ji paprašė Komisijos atitinkamai peržiūrėti naudos skaičiavimą ir atmesti tas septynias paraiškas, kurios yra nesusijusios su peržiūrimuoju produktu ir PTL.

(214)

Komisija šį tvirtinimą atmeta, nes nauda buvo laikoma peržiūros tiriamuoju laikotarpiu apskaitytomis pajamomis ir buvo pridėta prie grupės bendros eksporto apyvartos, o vėliau priskirta peržiūrimajam produktui.

(215)

„Gumusdoga“ taip pat paprašė Komisijos neatsižvelgti į naudą, gaunamą iš „Parodų rėmimo pajamų“ (trečioji dotacija), nes ši schema nėra skirta konkrečiam sektoriui ar bendrovei ir nėra susijusi su peržiūrimuoju produktu ar PTL.

(216)

Komisija šį tvirtinimą atmeta, nes dotacija priklauso nuo eksporto ir per PTL gauta nauda buvo pridėta prie grupės bendros eksporto apyvartos, o vėliau priskirta peržiūrimajam produktui.

6 lentelė

Tiesioginis lėšų pervedimas

(217)

Vykdydama pradinį tyrimą ir priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija nustatė, kad upėtakių produkcijos gamintojai naudojosi lengvatinėmis paskolomis, kaip antai:

(218)

Komisija išnagrinėjo 2020 m. vykdytą lengvatinį skolinimą atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, įskaitant žemės ūkio paskolas, eksporto paskolas ir kitas paskolų schemas, taip pat ir Turkijos Vyriausybei 2020 m. reaguojant į COVID pandemiją organizuotas paskolų schemas.

(219)

Dekrete Nr. 2020/2015 numatyta, kad Žemės ūkio kredito kooperatyvai (toliau – ŽŪKK) ir „T.C. Ziraat Bankasi A.S.“ akvakultūros sektoriaus gamintojams gali teikti lengvatinių palūkanų paskolas ir verslo paskolas. Upėtakių produkcijos gamintojams gali būti taikomos 10–80 % taikytinų palūkanų normų nuolaidos. Kredito viršutinė riba yra 10 000 000 TRY. Šis dekretas taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

(220)

ŽŪKK yra privatinės teisės subjektai, įsteigti Turkijos žemės ūkio gamintojų (t. y. fizinių arba juridinių asmenų, užsiimančių žemės ūkio gamyba) siekiant patenkinti jų finansinius verslo poreikius.

(221)

„Ziraat Bankasi“ yra Turkijos Respublikos žemės ūkio bankas, visiškai priklausantis valstybei. Pradinio tyrimo metu jo akcijos priklausė Iždo skyriui. Tačiau nuo 2018 m. šio banko kapitalas buvo pervestas į Turkijos turto fondą ir, kaip nustatyta priemonių galiojimo termino peržiūros metu, jis ir toliau 100 % priklauso Turkijos turto fondui (30).

(222)

Pagal Įstatymo Nr. 6741 dėl Turkijos turto fondų valdymo bendrovės įsteigimo ir tam tikrų įstatymų pakeitimų 2 straipsnį Turkijos turto fondas yra su Prezidentu susijusi institucija (31).

(223)

Pagal Ministrų tarybos dekreto Nr. 2016/9429 13 straipsnio 2 dalį fondo valdybos pirmininkas yra Respublikos Prezidentas. Vieną iš valdybos narių Respublikos Prezidentas gali paskirti pirmininko pavaduotoju (32).

(224)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą (33), bankas „Ziraat Bankasi“ teikia lengvatines paskolas akvakultūros sektoriui, kuriomis siekiama skatinti žemės ūkio gamybą ir žemės ūkio verslą. Šiuo atžvilgiu Ministrų taryba kasmet nustato programos trukmę, procedūras ir principus, o Iždo įstaiga perveda bankui „Ziraat Bankasi“ likusią palūkanų mokėjimo sumą, atitinkančią diskonto palūkanų normą.

(225)

Todėl pradinio tyrimo metu nustatyta, kad bankas „Ziraat Bankasi“ vykdė Vyriausybės institucijų įgaliojimus, suteiktus Dekretu Nr. 2013/4271, kuris tuo pačiu pagrindu buvo pakeistas Dekretu Nr. 2020/2015.

(226)

Todėl „T.C. Ziraat Bankasi A.S.“ toliau vykdo Vyriausybės institucijų įgaliojimus ir Komisija, kaip ir ankstesniuose tyrimuose, mano, kad šis bankas yra viešoji įstaiga.

(227)

Per PTL atrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai turėjo negrąžintų banko „Ziraat Bankasi“ suteiktų lengvatinių palūkanų paskolų.

(228)

Atskleidus faktus „Gumusdoga“ pateikė pastabų, kad Komisija neturėtų laikyti „Ziraat Bankasi“ žemės ūkio paskolų kompensuotinomis, nes jos buvo susijusios su draudimo liudijimo, susijusio su kitų produktų nei peržiūrimasis produktas gamyba, pirkimu.

(229)

Šis argumentas buvo atmestas, nes paskola buvo suteikta bendrovei ir nebuvo įrodymų, kad panašios paskolos buvo apskritai prieinamos Turkijos bendrovėms. Be to, paskola priklausė ne nuo kitų produktų gamybos, o tik nuo konkretaus ūkio draudimo liudijimo įsigijimo.

(230)

Kaip nustatyta per pradinį tyrimą (34) ir priemonių galiojimo termino peržiūrą (35), „Türkiye İhracat Kredi Bankası A.Ş“ (toliau – „Eximbank“) įsteigtas Turkijos Vyriausybės 1987 m. rugpjūčio 21 d. dekretu Nr. 87/11914 remiantis įstatymu Nr. 3332 (36) dėl eksporto kreditų ir yra visiškai valstybės valdomas bankas, veikiantis kaip Turkijos Vyriausybės eksporto skatinimo priemonė, nustatyta Turkijos eksporto strategijoje.

(231)

Siekiant didinti Turkijos bendrovių eksportą ir stiprinti jų tarptautinį konkurencingumą, „Eximbank“ buvo Vyriausybės įgaliotas remti užsienio prekybą ir užsienyje veikiančius Turkijos rangovus ir (arba) investuotojus.

(232)

Komisija ir toliau mano, kad „Eximbank“ turi Vyriausybės institucijų įgaliojimus ir todėl jis yra viešoji įstaiga.

(233)

„Eximbank“ teikiamų eksporto kreditų teisinis pagrindas yra Įstatymas Nr. 3332 ir Rezoliucija Nr. 2013/4286 (37) dėl „Eximbank“ įsteigimo.

(234)

Siekdamas didinti Turkijos eksportuotojų konkurencingumą užsienio rinkose, „Eximbank“ eksportuotojams teikia finansinę paramą (tiesiogiai arba per bankus korespondentus, veikiančius komisinių pagrindu), pavyzdžiui, nuo eksporto priklausančius eksporto kreditus iki išsiuntimo arba po išsiuntimo ir į eksportą orientuotus investicijų kreditus.

(235)

„Eximbank“ taip pat naudoja perdiskontavimo kreditus avansams grynaisiais pinigais eksportuotojams teikti, remdamasis su pardavimu eksportui susijusių sąskaitų ir dokumentų diskontavimu (38). Šių kreditų teisinis pagrindas yra „Perdiskontavimo kreditų eksportui ir užsienio valiutos keitimo paslaugoms (perdiskontavimo programos) įgyvendinimo principai ir aplinkraštis“ (39) bei Centrinio banko įstatymo 45 straipsnis.

(236)

Turkijos centrinio banko (TCMB) 2020 m. metinėje ataskaitoje pažymėta, kad perdiskontavimo kreditų tikslas buvo „sudaryti palankesnes sąlygas eksporto bendrovėms gauti kreditus palankiomis kainomis ir padidinti CBRT rezervus“ (40).

(237)

Perdiskontavimo kreditus finansuoja Turkijos centrinis bankas, tačiau jie pervedami per Turkijos finansų įstaigas (valstybinius ir privačius bankus), veikiančius kaip TCMB korespondentai. Palūkanų normas nustato TCMB, o bankai korespondentai gauna atlygį iš gavėjų komisinių.

(238)

Per PTL atrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai naudojosi lengvatinių palūkanų eksporto kreditais, kurie buvo tiesiogiai teikiami per „Eximbank“ arba kitus valstybinius ar privačius bankus, veikiančius kaip „Eximbank“ korespondentai. Bendrovės taip pat naudojosi „Eximbank“ arba per kitus valstybinius ar privačius bankus suteiktais perdiskontavimo kreditais.

(239)

Kai kurie atrinkti eksportuojantys gamintojai pranešė apie kitas 2020 m. gautas paskolas. Komisija nustatė tris schemas, kuriomis naudojosi atrinkti eksportuojantys gamintojai, ir paprašė Turkijos Vyriausybės pateikti informaciją apie šias schemas:

(240)

Schema „Can Suyu – Gyvybės vanduo“ yra bendroji paskolų programa, kuria gali naudotis visos įmonės, įsipareigojusios tęsti savo veiklą ir nuo 2020 m. vasario mėn. pabaigos išlaikyti socialinės apsaugos įstaigoje registruotų darbuotojų skaičių ir jo nemažinti. Ši programa – tai Turkijos Vyriausybės veiklos tęstinumo paskola „Kredi Garanti Fonu“ ir penkiems jo akcijų turintiems valstybiniams bankams.

(241)

Schema „Ise Devam – Verslo tęsimas“ yra dar viena bendroji paskolų programa, susijusi su vykdoma veikla, kaip ir schema „Can Suyu – Gyvybės vanduo“. Ši programa – tai Turkijos Vyriausybės veiklos tęstinumo paskola „Kredi Garanti Fonu“ ir penkiems jo akcijų turintiems valstybiniams bankams.

(242)

Schema „IVME Credit – Kreditai veiklai“ – konkretesnė schema, skirta tam tikriems ekonomikos sektoriams. 2019 m. gegužės 23 d. Iždo ministerija kartu su trimis valstybiniais bankais „Ziraat Bankasi“, „Halkbank“ ir „Vakifbank“ paskelbė, kad ši schema yra IVME (spartinimo) finansavimo paketo dalis (41). Spartinimo finansavimo paketas savo ruožtu yra Turkijos Vyriausybės ilgalaikės šalies ekonominės politikos, nustatytos Naujosios ekonomikos programoje („Yeni Ekonomi Programi“), dalis.

(243)

Oficialiame pranešime teigiama, kad programa skirta „remti sektoriams, kurie yra labai priklausomi nuo importo, patiria užsienio prekybos deficitą, daug prisideda prie užimtumo ir gauna dideles su eksportu arba užsienio valiuta susijusias pajamas“. Iždo ir finansų ministro inauguracinėje kalboje teigiama, kad „finansavimo paketas grindžiamas į produktą orientuotu finansavimo apskaičiavimo metodu. Ne tik vertinant pagal sektorių, bet ir finansuojant produktus, kuriais galima prisidėti prie užsienio prekybos balanso deficito mažinimo. Tokiu būdu bus siekiama didinti atitinkamų produktų konkurencingumą tarptautinėse rinkose ir taip atskleisti strategiškai svarbių produktų eksporto potencialą (42)“.

(244)

Pagrindinės remiamos veiklos rūšys yra „žaliavų ir tarpinių prekių gamyba, mašinų gamyba ir žemės ūkis“. Žaliavų ir importuojamų prekių srityje buvo išskirti keturi pagrindiniai sektoriai: chemijos / medicinos (farmacijos) gaminių, plastiko ir gumos gaminių, dirbtinio ir sintetinio pluošto, popieriaus ir kartono (43).

(245)

Mašinų gamybos srityje buvo sudarytas mašinų gamintojų sąrašas pagal tam tikrus NACE kodus. Finansavimo paketas apima paskolas į NACE kodų sąrašą įtrauktiems šalies mašinų gamintojams, investuojantiems į naujus produktus arba pajėgumų didinimą, taip pat paskolas šalies pirkėjams, investuojantiems į naujas tų pačių gamintojų gaminamas mašinas. Paketas skirtas šiems sektoriams:

(246)

Žemės ūkio veikla apima gyvulių ir pašarinių augalų auginimą ir šios paskolos per PTL buvo suteiktos vienam atrinktam eksportuojančiam gamintojui, veikiančiam akvakultūros sektoriuje. Paskolų sąlygos, atsižvelgiant į siūlomą palūkanų normą, yra neabejotinai lengvatinio pobūdžio.

(247)

Dviejų bendrųjų paskolų schemų „Can Suyu – Gyvybės vanduo“ ir „Ise Devam – Verslo tęsimas“, grindžiamų bendrovių užimtumo lygiu 2020 m. vasario mėn., atveju Komisija nerado jokių įrodymų, kad šios paskolų schemos butų konkrečios arba kompensuotinos.

(248)

Tačiau „IVME Credit“ atveju Komisija nustatė įrodymų, kad ši schema taikoma tik konkretiems sektoriams ir konkrečiai veiklai (kaip nurodyta pirmiau) ir kad paskolų paketas yra susijęs su valstybiniais bankais „Ziraat Bank“, „Halkbank“ ir „Vakifbank“.

(249)

Komisija nustatė, kad atrinktos bendrovės naudojosi tik „Ziraat Bank“ ir „Halkbank“ suteiktomis „IVME Credit“ paskolomis. Todėl Komisija „Vakifbank“ statuso šiame tyrime nenagrinėjo.

(250)

Komisija 4.5.1 skirsnyje patvirtino, kad „Ziraat Bank“ yra viešoji įstaiga, kuriai suteikti Vyriausybės institucijų įgaliojimai.

(251)

Remdamasi vieša informacija ir informacija, kurią pats bankas pateikė atsakydamas į Vyriausybės klausimyną, kuriame buvo pateiktos 2019 ir 2020 m. metinės ataskaitos, Komisija nusprendė, kad „Türkiye Halk Bankası A.Ş“ (toliau – „Halkbank“) yra viešoji įstaiga, kuriai suteikti Vyriausybės institucijų įgaliojimai.

(252)

Banką „Halkbank“ Turkijos Vyriausybė įsteigė 1933 m. Mustafa Kemalis Atatürkas, teigdamas, jog „labai svarbu sukurti organizaciją, kuri teiktų lengvai gaunamas ir nebrangias paskolas smulkaus verslo savininkams ir didelėms pramonės įmonėms, kurių jiems taip reikia, ir įprastomis aplinkybėmis sumažinti kredito išlaidas“, atvėrė kelią „Halkbank“ įkūrimui.

(253)

77,9 % „Halkbank“ akcijų per Turkijos turto fondą priklauso Vyriausybei (45). Komisija pažymėjo, kad visi banko valdymo institucijos nariai yra arba buvo Vyriausybės pareigūnai arba dirbo kitose viešosiose įstaigose (46).

(254)

Pavyzdžiui, Komisija atkreipė dėmesį į valdybos narį Maksutą Serimą, kuris 2020 m. buvo Turkijos Respublikos prezidento vyriausiasis patarėjas, o 2003–2016 m. dirbo Turkijos Respublikos Ministro Pirmininko vyriausiuoju patarėju.

(255)

Komisija taip pat atkreipė dėmesį į valdybos narį Sezai Uçarmaką, kuris 2020 m. buvo Prekybos ministerijos viceministras.

(256)

Komisija taip pat pažymėjo, kad „Halkbank“ įstatuose aiškiai nurodytas konkretus banko tikslas – teikti pigaus finansavimo galimybes MVĮ, prekybininkams ir amatininkams (4 straipsnio 4 dalis), į šį procesą įtraukiant Turkijos Respublikos ministrų tarybą.

(257)

4 straipsnio 5 dalyje kalbama apie situaciją, kai mažiau nei 50 %. banko akcijų būtų išplatintos viešai: „Jeigu banko viešai išplatintų akcijų procentinė dalis tampa mažesnė nei 50 %, banko veikla, susijusi su kreditų siūlymu amatininkams ir prekybininkams, taip pat mažosioms ir vidutinėms pramonės įmonėms, tęsiama vadovaujantis tokiais būdais ir principais, kokius nustato Ministrų taryba“ (47).

(258)

Banką įsteigė Turkijos Vyriausybė, o jo prioritetas yra mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), prekybininkų ir amatininkų poreikiai.

(259)

Kaip nurodo pats bankas, „kadangi „Halkbank“ prioritetas visada buvo teikti šiai tikslinei grupei paskolas pačiomis palankiausiomis sąlygomis, bankas nusipelno išskirtinės vietos, užkariautos prekybininkų, amatininkų ir MVĮ širdyse“ (48). Savo 2020 ir 2021 m. metinėse ataskaitose „Halkbank“ taip pat keletą kartų mini savo, kaip viešąją politiką vykdančio banko, įgyvendinančio Vyriausybės prioritetus, vaidmenį.

(260)

Remiantis „Halkbank“ metinėse ataskaitose pateikiamu oficialiu misijos tikslu, banko užduotis yra „remti Turkijos vystymąsi ir ekonomikos augimą, suvokiant savo socialinę atsakomybę, ir būti žmonių banku, kuriančiu didelę pridėtinę vertę visoms suinteresuotosioms šalims“.

(261)

Ši misija praktiškai įgyvendinama taip: „Skirdami savo išteklius Turkijos ekonomikos prioritetams, vykdydami savo misiją „Pirmiausia esame žmonės, o tuomet – bankas“, daugiausia dėmesio skiriame tam, kad mūsų veikla būtų vykdoma gerbiant žmones, visuomenę ir aplinką“.

(262)

Pavyzdžiui, 2021 m. ataskaitos 52 puslapyje nurodyta, kad „bankas <…> suteikė 12,1 mlrd. TRY vertės Iždo ir finansų ministerijos palūkanomis subsidijuojamas paskolas 500 tūkst. prekybininkų ir amatininkų. Be to, „Halkbank“, vadovaudamasis prezidento dekretu, ir toliau atidėjo paskolų mokėjimus prekybininkams ir amatininkams, kurių verslas patyrė nuostolių dėl pandemijos“ (49).

(263)

Kalbant konkrečiau apie „IVME“ paskolas, generalinis direktorius Osmanas Arslanas gyrė „institucijų, susijusių su ekonomikos valdymu, darną ir tvirtą veiklos koordinavimą siekiant sėkmingų rezultatų“, pridurdamas, kad „būdami pasiryžę pasiekti Naujosios ekonomikos programoje numatytus tikslus, šiais metais labai daug dirbsime ir dėsime dideles pastangas, kad pasiūlytume tinkamiausius sprendimus, atitinkančius mūsų klientų poreikius. Pagal mūsų novatoriškus produktus, tokius kaip spartinimo finansavimo paketas, paskola užimtumą užtikrinančiam verslui, ekonomikos vertės paskola, kampanijos būsto paskola, kampanijos vartojimo kreditas, TLREF indeksuota paskola ir paskola vidaus gamybos transporto priemonei, suteiktų paskolų vertė 2019 m. siekė 30 mlrd. TRY (50)“.

(264)

„IVME Credit“ sąlygose numatytas lengvatinis laikotarpis ir lengvatinė norma, kuri nustatoma kaip mažos rizikos valstybės vidaus skolos vertybinių popierių (DIBS) procentinė priemoka (1–3 %, priklausomai nuo paskolos trukmės).

(265)

IVME paskolų palūkanų norma nustatoma Vyriausybės nurodymuose bankams, nepriklausomai nuo banko investicinių sąnaudų struktūros, skolininko aplinkybių ar jo kreditingumo. Todėl laikoma, kad bankai veikia Vyriausybės vardu ir vykdo jos nurodymus.

(266)

Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad schema „IVME Credit“ yra kompensuotina.

(267)

Kaip patvirtinta per pradinį tyrimą (51) ir priemonių galiojimo termino peržiūrą (52), lengvatinis finansavimas laikomas subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje.

(268)

Remdamasi atlikus šį tyrimą nustatytais faktais, Komisija padarė išvadą, kad lengvatinio finansavimo schemos suteikia naudos gavėjams, nes toks finansavimas teikiamas taikant mažesnes nei rinkos palūkanų normas, t. y. sąlygomis, kurios neatspindi panašaus termino finansavimo rinkos sąlygų.

(269)

Šios lengvatinio finansavimo schemos yra konkrečios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, kiek tai susiję su paskolomis žemės ūkiui, nes paramą teikiančios institucijos arba teisės aktai, kuriais remdamosi jos veikia, aiškiai nustato teisę naudotis šiomis schemomis tik tam tikroms įmonėms.

(270)

Su eksportu susiję kreditai yra konkretūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punkte, nes jie priklauso nuo eksporto.

(271)

Atskleidus faktus Turkijos Vyriausybė ir „Gumusdoga“ nesutiko, kad nauda, apskaičiuota už su eksportu susijusius kreditus, kurie priklauso nuo eksporto, būtų laikoma kompensuotina, jei paskolą suteikė privatus bankas.

(272)

Šis argumentas taip pat buvo pateiktas per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, 87 konstatuojamojoje dalyje, o Komisija šį tvirtinimą atmetė 88 ir 89 konstatuojamosiose dalyse (53).

(273)

Komisija atidžiai išanalizavo bendrovės pateiktus dokumentus dėl įrodymų, kad šias paskolas suteikė privatus bankas nesikišant „Eximbank“ ar kitoms viešosioms įstaigoms, nes bendrovė pasiskolino šias lėšas peržiūrimajam produktui eksportuoti daug mažesnėmis palūkanų normomis, nei TCMB paskelbė paskoloms eurais.

(274)

Bendrovės pateiktuose dokumentuose nebuvo to banko paskolos sutarties arba įrodymų, kad tas bankas bendrovei dėl tam tikros priežasties pasiūlė tam tikrą palūkanų normą.

(275)

Todėl nebuvo rasta jokių įrodymų, kad šios paskolos buvo suteiktos rinkos sąlygomis, ir argumentas buvo atmestas.

(276)

Be to, bendrovė „Gumusdoga“ teigė, kad Komisija nenuosekliai taikė metodiką naudai iš su eksportu susijusių paskolų apskaičiuoti, nes kai kurios iš jų nebuvo įtrauktos į bendros naudos skaičiavimą.

(277)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Vienintelė priežastis, dėl kurios kai kurios privačių bankų suteiktos nuo eksporto priklausančios paskolos nebuvo įtrauktos skaičiuojant bendrą naudą, yra ta, kad tos paskolos buvo suteiktos Turkijos liromis.

(278)

„Gumusdoga“ tvirtino, kad dėl savo aukšto kreditingumo ji gali gauti palankias mažas palūkanų normas už privačių bankų teikiamas nuo eksporto priklausančias paskolas, todėl Komisija neturėtų įtraukti iš tokių paskolų gautos naudos į savo skaičiavimus.

(279)

Komisija atmetė šį argumentą, nes lyginamosios palūkanų normos, naudojamos apskaičiuojant naudą, atitinka vidutinę visų Turkijos paskolų, suteiktų tam tikru laikotarpiu tam tikra valiuta, palūkanų normą. Nustatant vidurkį įtrauktas visų rūšių kreditingumas.

(280)

Šis „Gumusdoga“ tvirtinimas, kad kai kurioms nuo eksporto priklausančioms paskoloms buvo nustatytos mažos palūkanų normos dėl pačių paskolų konkrečių sąlygų, taip pat buvo pateiktas per priemonių galiojimo termino peržiūrą ir atmestas dėl tų pačių priežasčių, kaip nurodyta pirmiau. „Gumusdoga“ negalėjo įrodyti, kad būtų gavusi kokią nors nuo eksporto priklausančią paskolą su maža palūkanų norma, pagrįsta jų kredito reitingu arba derybomis su banku.

(281)

Komisija laikėsi nuomonės, kad nėra ryšio tarp paskolos kompensuotinumo ir bendrovės kreditingumo lygio. Lyginamosios palūkanų normos buvo naudojamos tik siekiant nustatyti iš paskolų gaunamos naudos sumą, o ne nustatyti, ar paskola gali būti laikoma kompensuotina, ar ne.

(282)

Todėl visos lengvatinio finansavimo schemos laikomos kompensuotinomis subsidijomis.

(283)

Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą lengvatinio finansavimo nauda buvo apskaičiuota kaip sumokėtų palūkanų sumos ir sumos, kuri būtų sumokėta už panašią komercinę paskolą, skirtumas. Kaip lyginamąjį dydį Komisija, remdamasi iš TCMB gautais duomenimis, vėl taikė komercinių paskolų Turkijos vidaus rinkoje vidutinę svertinę palūkanų normą (54). Tai tas pats lyginamasis dydis, kuris buvo naudojamas pradinio tyrimo ir visų ankstesnių peržiūrų metu. Komisija su eksporto kreditais susijusią naudą paskirstė pardavimui eksportui, o žemės ūkio paskolos buvo paskirstytos visam pardavimui.

(284)

Atskleidus faktus „Gumusdoga“ iškėlė klausimą dėl metodikos, taikytos priskiriant naudą nuo eksporto priklausančioms paskoloms. Atskleisdama faktus Komisija naudą paskirstė taip:

(285)

Po faktų atskleidimo „Gumusdoga“ pareiškė, kad visos b punkte nurodytos paskolos iš tiesų turėtų būti priskiriamos bendrai eksporto apyvartai, nes visos šios paskolos taip pat priklausė nuo kitų produktų eksporto. Šis tvirtinimas susijęs su tuo pačiu tvirtinimu, kurį tas pats eksportuojantis gamintojas pateikė priemonių galiojimo termino peržiūros reglamento (55) 92 konstatuojamojoje dalyje.

(286)

Per priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija iš tam tikrų nuo eksporto priklausančių paskolų gautą naudą priskyrė bendrai eksporto apyvartai, jei buvo tai pagrindžiančių įrodymų (56). Kadangi kai kurios iš tų paskolų tebegaliojo ir per šią peržiūrą, Komisija galėjo padaryti tam tikras išvadas.

(287)

Dėl paskolų, kurios nebuvo nagrinėjamos atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisija išnagrinėjo dokumentus, kuriuos „Gumusdoga“ pateikė kartu su klausimyno atsakymais ir paskesnėmis pastabomis.

(288)

Tais atvejais, kai iš šių dokumentų buvo matyti, kad paskola priklauso nuo visų produktų eksporto, nauda buvo paskirstyta grupės bendrai eksporto apyvartai. Kitu atveju nauda ir toliau liko paskirstyta peržiūrimojo produkto eksporto apyvartai. Į „Gumusdoga“ po faktų atskleidimo pateiktus dokumentus, kurių nebuvo galima patikrinti, atsižvelgta nebuvo.

(289)

Atskleidus faktus du atrinkti eksportuojantys gamintojai atkreipė dėmesį į korektūros klaidas apskaičiuojant naudą ir tos klaidos buvo ištaisytos. Komisija taip pat užtikrino, kad, kadangi lyginamoji norma buvo skelbiama kiekvieną penktadienį, lyginamoji palūkanų norma būtų taikoma paskoloms, kurios pradedamos teikti kitą savaitę, kaip buvo taikoma ir priemonių galiojimo termino peržiūros reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje.

(290)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuotos šios lengvatinio skolinimo subsidijų sumos:

7 lentelė

Finansavimas

(291)

Komisija nustatė, kad bendra kompensuotinų subsidijų suma pagal pagrindinio reglamento nuostatas buvo tokia:

8 lentelė

Iš viso nustatyta subsidijų

(292)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad, palyginti su pradiniu tyrimu, Turkijos Vyriausybės upėtakių produkcijos gamintojams suteiktų tiesioginių subsidijų struktūra ir įgyvendinimo sąlygos labai pasikeitė. Visų pirma, kaip jau nustatyta per ankstesnes peržiūras, nurodytas 2 ir 3 konstatuojamosiose dalyse, Turkijos Vyriausybė Dekretu Nr. 2016/8791 (57) dėl 2016 m. skirtinos žemės ūkio paramos padarė teisės akto pakeitimą. Komunikate Nr. 2016/33 (58) dėl akvakultūros paramos išdėstytos išsamios skirtinų subsidijų sąlygos.

(293)

Iš esmės, priešingai nei nustatyta pradiniame tyrime, jeigu upėtakių produkcijos gamintojas turėjo daugiau nei vieną gamybos licenciją (arba žuvininkystės ūkio vienetą) toje pačioje potencialioje jūros zonoje, kurią nustatė ministerija, tame pačiame rezervuare (užtvankoje) arba tuose pačiuose regionuose esančiuose rezervuaruose, kurie priklausė tam pačiam asmeniui arba tai pačiai įmonei arba bendrovei, tos licencijos arba žuvininkystės ūkio vienetai buvo laikomi viena licencija arba vienetu, priklausančiu tai bendrovei, todėl tiesioginė subsidija turėjo būti mokama pagal šį aiškinimą.

(294)

Šis teisės akto pakeitimas paliktas galioti vėlesnių metų dekretuose ir 57 konstatuojamojoje dalyje nurodytame Dekrete Nr. 3190 dėl PTL. Tai rodo, kad Turkijos Vyriausybės suteiktų tiesioginių subsidijų struktūros ir įgyvendinimo pakeitimas galioja jau keletą metų ir nėra jokių požymių, kad Turkijos Vyriausybė ketintų daryti tolesnius pakeitimus.

(295)

Be to, 2019 m. atlikus tiesioginių subsidijų schemos pakeitimą (59) reikalavimus atitinkantis kiekis, už kurį gali būti skiriamos tiesioginės subsidijos, buvo apribotas iki 350 MT, t. y. palyginti su pradiniu tiriamuoju laikotarpiu, viršutinė riba buvo sumažinta. Tokia pati viršutinė riba buvo nustatyta ir 2020 m. Dekretu Nr. 3190. Kaip minėta pirmiau, atlikus tyrimą nenustatyta požymių, kad tokia praktika nebus tęsiama.

(296)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kaip nurodyta 57–72 konstatuojamosiose dalyse, kad Turkijos Vyriausybė vis labiau subsidijuoja upėtakių augintojus, padalydama paramos normas. Įmonės, auginančios visų dydžių upėtakius pagal tą pačią auginimo licenciją, gavo subsidijų išmokas ir už visus upėtakius, ir už upėtakius, kurių svoris didesnis kaip 1 kg.

(297)

Turkijos Vyriausybės perėjimas nuo visų upėtakių subsidijavimo taikant vieną subsidijų normą prie subsidijavimo taikant visų upėtakių ir upėtakių, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, subsidijų normas, laikomas ilgalaikiu. Pastaraisiais metais ši tendencija sparčiai stiprėja, o Turkijos Vyriausybė nenurodė, kad ši tendencija neišliktų. Padidinus išmokas pagal upėtakiams, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, skirtas paramos normas, buvo iš dalies kompensuotas už visus upėtakius gaunamų išmokų sumažėjimas. Apskritai upėtakių augintojai toliau gauna tiesioginę paramą iš Turkijos Vyriausybės.

(298)

Komisija pažymėjo, kad bendras peržiūrimojo produkto subsidijavimo lygis Turkijos liromis vienam eksporto į ES kilogramui nesumažėjo tiek, kiek per PTL sumažėjo apskaičiuoti kompensaciniai muitai. Taip yra dėl to, kad nuo pradinio tyrimo sumažėjo Turkijos liros vertė euro atžvilgiu ir kad muitas skaičiuojamas remiantis subsidija Turkijos liromis už kilogramą, padalyta iš CIF vertės Turkijos liromis.

(299)

Tačiau Komisija taip pat pažymėjo, kad tuo pat metu, kai Turkijos liros vertė euro atžvilgiu sumažėjo, Turkijoje taip pat buvo stebimi didelės infliacijos laikotarpiai. Todėl Turkijos liros vertė šalyje taip pat sumažėjo, o išmokama subsidijų suma, kuri Turkijos liromis išliko nepakitusi, iš tikrųjų sumažėjo. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad kompensacinio muito sumažinimas, palyginti su pradiniu tyrimu, yra ilgalaikis aplinkybių pasikeitimas.

(300)

Savo 2021 m. lapkričio 11 d. pastabose DAO pažymėjo, kad Turkijoje subsidijavimo schemos nuolat ir reguliariai keičiamos, todėl bet kokie subsidijų sumų pokyčiai negali būti laikomi ilgalaikiais. Dėl upėtakių eksporto iš Turkijos vis dar priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir daroma materialinė žala Sąjungos pramonei. Todėl šiuo metu vykdoma peržiūra turėtų būti baigta, o galiojančių priemonių lygis nepakeistas.

(301)

DAO argumentuose nebuvo atsižvelgta į reikšmingus tiesioginių subsidijavimo schemų struktūros ir įgyvendinimo pokyčius, nustatytus atliekant šį tyrimą. Galimi metiniai subsidijų normų svyravimai neturėjo įtakos išvadoms, kad pradinio tyrimo aplinkybės iš esmės skyrėsi ir kad padaryti pokyčiai buvo ilgalaikiai. Todėl DAO tvirtinimai šiuo klausimu buvo atmesti.

(302)

Tuo remdamasi Komisija laikėsi nuomonės, kad pasikeitė aplinkybės ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Po faktų atskleidimo Komisija negavo jokių pastabų šiuo klausimu.

(303)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis, antisubsidinės priemonės, taikomos tam tikriems importuojamiems Turkijos Respublikos kilmės vaivorykštiniams upėtakiams, turėtų būti iš dalies pakeistos, kad būtų atsižvelgta į pasikeitusias aplinkybes.

(304)

Antisubsidinės priemonės apskaičiuotos kaip peržiūrimojo produkto eksporto į Europos Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu CIF vertės procentinė dalis.

(305)

Po papildomo faktų atskleidimo „Gumusdoga“ paprašė Komisijos peržiūrėti tiriamų bendrovių grupės bendros apyvartos skaičiavimą, kad būtų įtraukta apyvarta su susijusiomis bendrovėmis, kurios nepatenka į penkių bendrovių grupę, bet turi tiesioginį ryšį su tų bendrovių veikla, kiek ji susijusi su peržiūrimuoju produktu, tačiau kurios priklausė „Gumusdoga“ grupei.

(306)

Šis prašymas buvo priimtas ir apyvarta su susijusiomis bendrovėmis buvo pridėta prie bendros grupės apyvartos.

(307)

Atskleidus faktus visi trys atrinkti eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Komisija neteisingai apskaičiavo peržiūrimojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą CIF vertę. Jie tvirtino, kad Komisija turėtų laikyti DAP sąskaitose faktūrose nurodytas vertes šio pardavimo CIF verte, ir tvirtino, kad Komisija tai darė per ankstesnius tyrimus.

(308)

Komisija atmetė šiuos prašymus. Siekiant nustatyti procentinį dydį, kuriuo importo kaina turėtų būti padidinta, kad būtų pašalintas subsidijavimo poveikis, naudota pardavimo į Sąjungą CIF vertė (kaip nurodyta 297 konstatuojamojoje dalyje). Tam reikia CIF vertės, nes tai yra muitinėms deklaruojama importo į ES vertė.

(309)

Kaip įprasta Komisijos praktikoje, kai ši CIF vertė nenurodoma arba kai prekės pristatomos CIF kaina prie Sąjungos sienos, nustatant CIF vertę remiamasi sąskaitos faktūros verte. Jeigu į sąskaitos faktūros vertę įtrauktos išlaidos po importo (pvz., pardavimo DAP ir DDP pagrindu), Komisija šių sandorių CIF vertę apskaičiavo remdamasi turimais įrodymais. DDP pardavimo ir kai kurių DAP pardavimų CIF vertė buvo žinoma, ji buvo atskirai nurodyta klausimyno atsakymuose, todėl buvo panaudota. Visos naudotos CIF vertės buvo įtrauktos į šalių pateiktą informaciją ir buvo patikrintos atliekant nuotolinę kryžminę patikrą.

(310)

Atsižvelgdama į aukštą bendradarbiavimo lygį atliekant šį tyrimą, Komisija nusprendė, kad būtų tikslinga visos šalies mastu nustatyti muitą, lygų didžiausiam atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytam individualiam muitui.

(311)

Šiame reglamente nurodytos individualios kompensacinio muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam Turkijos kilmės peržiūrimajam produktui.

(312)

Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios kompensacinio muito normos.

(313)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias kompensacinio muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai. Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pavadinimo pakeitimas bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(314)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (60) 109 straipsnį, jeigu suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(315)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1037 25 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,