(1)

norint kurti, įgyvendinti, stebėti, vertinti ir peržiūrėti Sąjungos politiką, susijusią su žemės ūkiu, visų pirma, bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), įskaitant kaimo plėtros priemones, taip pat Sąjungos politiką, susijusią su, inter alia, aplinka, prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu, žemės naudojimu, regionais, visuomenės sveikata, maisto sauga, augalų apsauga, tausiuoju pesticidų naudojimu, veterinarinių vaistų naudojimu ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais, būtina skaidrių, išsamių ir patikimų statistinių žinių bazė. Ta statistika taip pat gali būti naudinga siekiant stebėti ir vertinti žemės ūkio poveikį apdulkintojams ir gyvybiškai svarbiems dirvos organizmams;

(2)

renkamais statistiniais duomenimis, ypač duomenimis apie žemės ūkio sąnaudas ir produkciją, turėtų būti siekiama, inter alia, palengvinti įrodymais grindžiamo sprendimų priėmimo procesą naudojantis atnaujintais, kokybiškais ir prieinamais duomenimis, visų pirma agrarinės aplinkosaugos rodikliams parengti reikalingais duomenimis, prisidėti prie Europos žaliojo kurso ir susijusių „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijų, nulinės taršos veiksmų plano bei ekologinės gamybos veiksmų plano Sąjungoje ir būsimų BŽŪP reformų ir vertinti jų įgyvendinimo pažangą. Pagrindinis veiksnys norint pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus yra perėjimas prie daugiafunkcio žemės ūkio, pajėgaus pagaminti pakankamą kiekį saugių maisto produktų, kartu užtikrinant teigiamą poveikį aplinkai;

(3)

kokybiški, suderinti, nuoseklūs ir palyginami statistiniai duomenys yra svarbūs vertinant Sąjungos žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos padėtį ir tendencijas, siekiant pateikti prasmingus ir tikslius duomenis apie žemės ūkio daromą poveikį aplinkai ir ekonominį poveikį, taip pat apie perėjimo prie tvaresnės žemės ūkio praktikos spartą. Surinkti duomenys taip pat turėtų būti susiję su rinkų veikimu ir apsirūpinimo maistu saugumu, kad būtų užtikrintos galimybės gauti pakankamą kiekį kokybiško maisto, su Sąjungos ir nacionalinės politikos tvarumo, poveikio aplinkai, ekonominio ir socialinio poveikio bei rezultatų vertinimu, taip pat su naujų verslo modelių plėtros tvarumo ir poveikio vertinimu. Tie duomenys apima (tačiau neapsiriboja) ūkinių gyvūnų ir mėsos statistiką, kiaušinių surinkimą ir naudojimą, ir pieno bei pieno produktų gamybą ir naudojimą. Taip pat svarbūs statistiniai duomenys apie ariamojoje žemėje auginamus augalus, daržoves, daugiamečių augalų ir pievų plotą, derlingumą ir produkcijos bei prekių balansą. Be to, reikia statistinių duomenų apie augalų apsaugos produktų, trąšų ir veterinarinių vaistų, o ypač antibiotikų pašaruose, pardavimą ir naudojimą;

(4)

atlikus tarptautinį žemės ūkio statistikos vertinimą buvo parengta Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos visuotinė žemės ūkio ir kaimo statistikos tobulinimo strategija. Tą visuotinę strategiją 2010 m. patvirtino Jungtinių Tautų statistikos komisija. Europos žemės ūkio statistikoje, kai tinkama, turėtų būti atsižvelgiama į tos visuotinės strategijos rekomendacijas;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 223/2009 (2) nustatyta teisinė Europos Sąjungos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos sistema, grindžiama bendrais statistikos principais. Tuo reglamentu nustatyti kokybės kriterijai, taip pat nurodytas poreikis mažinti respondentams tenkančią naštą ir prisidėti prie bendresnio tikslo – mažinti administracinę naštą;

(6)

2015 m. lapkričio mėn. Europos statistikos sistemos komiteto (toliau – ESSK) patvirtintoje 2020 m. ir vėlesnio laikotarpio žemės ūkio statistikos strategijoje numatyta priimti du pagrindų reglamentus, aprėpiančius visus Sąjungos teisės aktų dėl žemės ūkio statistikos aspektus, išskyrus žemės ūkio ekonomines sąskaitas (toliau – ŽŪES). Šis reglamentas yra vienas iš tų dviejų pagrindų reglamentų ir turėtų papildyti jau priimtą pagrindų reglamentą, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1091 (3);

(7)

Europos žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos statistiniai duomenys šiuo metu renkami, rengiami ir skleidžiami remiantis keliais teisės aktais. Dabartinė teisinė sistema neužtikrina tinkamo skirtingų statistikos sričių nuoseklumo ir neskatina integruoto požiūrio į žemės ūkio statistikos, kuri būtų suprojektuota taip, kad apimtų žemės ūkio ekonominius ir aplinkos aspektus, plėtojimą, rengimą ir sklaidą. Šis reglamentas turėtų pakeisti tuos teisės aktus, siekiant informacijos derėjimo ir palyginamumo ir siekiant užtikrinti Europos žemės ūkio statistikos nuoseklumą ir koordinavimą, palengvinti atitinkamų statistikos procesų integravimą ir supaprastinimą ir sudaryti sąlygas taikyti labiau holistinį požiūrį. Todėl tuos teisės aktus, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1165/2008 (4), (EB) Nr. 543/2009 (5) ir (EB) Nr. 1185/2009 (6) bei Tarybos direktyvą 96/16/EB (7), būtina panaikinti. Į šį reglamentą turėtų būti integruota daug susijusių Europos statistikos sistemos (toliau – ESS) susitarimų ir savanoriškų susitarimų tarp nacionalinių statistikos institucijų (toliau – NSI) ir Komisijos (Eurostato) dėl duomenų perdavimo, jei yra įrodymų, kad duomenys atitinka naudotojų poreikius, kad metodika, dėl kurios susitarta, veikia ir kad duomenys yra atitinkamos kokybės;

(8)

ESS surinkti pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 617/2008 (8) reikalaujami statistiniai duomenys ir šie duomenys atitinka tam tikrus, bet ne visus kokybės standartus. Ta statistika padeda įgyvendinti Sąjungos ir nacionalinę politiką ilguoju laikotarpiu ir turėtų būti integruota kaip Europos statistika, kad būtų užtikrintas duomenų prieinamumas ir kokybė. Siekiant išvengti valstybių narių teikiamų duomenų dubliavimo, tuo reglamentu nustatyti statistikos reikalavimai turėtų būti išbraukti;

(9)

didelę žemės ūkio paskirties žemės dalį Sąjungos lygmeniu užima pievos. Anksčiau šių žemių produkcija nebuvo laikoma svarbia, todėl į augalininkystės statistiką nebuvo įtraukiami produkcijos duomenys. Kadangi dėl klimato kaitos pievų ir atrajotojų poveikis aplinkai tapo svarbesnis, dabar reikia pievų produkcijos ir gyvūnų ganymo statistikos;

(10)

Europos žemės ūkio statistikos tikslais turėtų būti įvertinta galimybė maksimaliai išnaudoti jau turimus duomenis, renkamus pagal BŽŪP įpareigojimus, nesukuriant naujų įpareigojimų ir administracinės naštos;

(11)

siekiant, kad žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos informacija būtų suderinta ir palyginama su žemės ūkio valdų struktūros informacija, taip pat siekiant toliau įgyvendinti 2020 m. ir vėlesnio laikotarpio žemės ūkio statistikos strategiją, šiuo reglamentu turėtų būti papildytas Reglamentas (ES) 2018/1091;

(12)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 138/2004 (9) neapima žemės ūkio kainų statistikos, tačiau turėtų būti užtikrintas jos prieinamumas ir suderinamumas su ŽŪES. Todėl žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos statistika turėtų apimti su ŽŪES suderintą žemės ūkio sąnaudų kainų statistiką. Kad būtų galima atlikti ŽŪES skaičiavimus ir rengti palyginamus kainų indeksus, valstybėse narėse turi būti prieinami žemės ūkio produkcijos kainų duomenys;

(13)

atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, BŽŪP ir tikslą mažinti priklausomybę nuo pesticidų, svarbu teikti kokybiškus metinius statistinius duomenis apie augalų apsaugos produktų naudojimą aplinkos, sveikatos ir ekonomikos aspektais. Elektroninių įrašų apie profesionalųjį augalų apsaugos produktų naudojimą, kurie galėtų būti naudojami statistikos tikslais, trūkumas Sąjungos lygmeniu yra pagrindinė kliūtis, trukdanti padidinti duomenų apie augalų apsaugos produktų naudojimą žemės ūkyje rinkimo periodiškumą nuo karto per penkerius metus iki karto per metus. Siekiant suteikti NSI laiko pasiruošti nuolatiniam metinių statistinių duomenų apie augalų apsaugos produktų naudojimą rengimui, šiame reglamente turėtų būti numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka;

(14)

pesticidų pateikimo rinkai ir naudojimo duomenys, teiktini pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 (11), įgyvendinant šio reglamento reikalavimus turėtų būti naudojami remiantis atitinkamomis tos direktyvos ir to reglamento nuostatomis. Platinami duomenys apie augalų apsaugos produktus turėtų apimti veikliąsias medžiagas, pateiktas rinkai ir naudojamas žemės ūkio veikloje, pagal augalininkystės rūšį ir susijusius apdorotus plotus;

(15)

palyginami visų valstybių narių žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos statistiniai duomenys yra svarbūs sprendžiant, kaip bus plėtojama BŽŪP, ir vertinant BŽŪP įgyvendinimą pagal nacionalinius strateginius planus, atsižvelgiant į BŽŪP indėlį siekiant Europos žaliojo kurso tikslų. Todėl kintamieji rodikliai kiek įmanoma turėtų būti grindžiami standartiniais klasifikatoriais ir bendromis terminų apibrėžtimis;

(16)

duomenų nuoseklumas, palyginamumas ir sąveikumas ir vienodas duomenų teikimo formatas yra išankstinės Sąjungos žemės ūkio statistikos rengimo sąlygos, visų pirma dėl rinkimo, tvarkymo ir sklaidos procedūrų veiksmingumo ir rezultatų kokybės;

(17)

statistikai rengti reikalingi duomenys turėtų būti renkami taip, kad respondentų, įskaitant ūkininkus, mažąsias ir vidutines įmones ir valstybes nares, išlaidos ir administracinė našta būtų kuo mažesnės. Todėl reikia nustatyti galimus reikiamų duomenų šaltinių savininkus ir užtikrinti, kad tuos šaltinius būtų galima naudoti rengiant statistiką;

(18)

perduotini duomenų rinkiniai aprėpia kelias statistikos sritis. Siekiant išlaikyti lankstų požiūrį, pagal kurį statistiką būtų galima pritaikyti pasikeitus duomenų reikalavimams, pagrindiniame reglamente turėtų būti nustatytos tik sritys, temos ir potemės, o išsamūs duomenų rinkiniai turėtų būti nustatyti įgyvendinimo aktais. Išsamių duomenų rinkinių rinkimas neturėtų sukelti didelių papildomų išlaidų, dėl kurių respondentams ir valstybėms narėms atsirastų neproporcinga ir nepagrįsta našta;

(19)

Europos žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos statistinius duomenų rinkinio kintamasis rodiklis gali apimti kelis aspektus, pavyzdžiui, ekologinės gamybos ir regioninio lygmens aspektus. Ekologinės gamybos aspektas reiškia gamybą ir produktus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/848 (12) nustatytus principus. Regioninio lygmens aspektas turėtų būti numatytas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 (13). Siekiant sumažinti valstybėms narėms tenkančią naštą teikiant duomenis pagal šį reglamentą ir užtikrinti nuspėjamumą, kurie duomenys turės būti renkami, šio reglamento priede turėtų būti nurodytos potemės ir taikytini aspektai. Tame priede žodis „taikytinas“ turėtų būti įrašytas kalbant apie potemes, kurioms apibūdinti reikalingas ekologinės gamybos ar regioninio lygmens aspektas arba abu šie aspektai;

(20)

ekologinė gamyba tampa vis svarbesniu tvarios žemės ūkio gamybos sistemų rodikliu. Statistiniai duomenys apie ekologinę gamybą yra svarbūs siekiant stebėti ekologinės gamybos veiksmų plano pažangą Sąjungoje. Todėl reikia užtikrinti, kad turima ekologinės gamybos statistika, įskaitant duomenis apie sertifikuotos arba pertvarkomos gamybos plotus, atitiktų kitą žemės ūkio gamybos statistiką, integruojant tą statistiką į duomenų rinkinius. Ta ekologinės gamybos statistika taip pat turėtų būti suderinta su administraciniais duomenimis, rengiamais pagal Reglamentą (ES) 2018/848, ir turėtų būti rengiama naudojantis tais duomenimis;

(21)

bendras maisto medžiagų balansas yra vienas iš plačiausiai naudojamų agrarinės aplinkosaugos rodiklių. Eurostato ir EBPO bendroje metodikoje jis apibūdinamas kaip apskaičiuotas bendro į žemės ūkio sistemą patenkančių maisto medžiagų kiekio ir iš tos žemės ūkio sistemos išgabenamų maisto medžiagų kiekio skirtumas. Nepaisant bendro maisto medžiagų balanso svarbos, ne visos valstybės narės savanoriškai teikia Komisijai (Eurostatui) duomenis apie jį. Todėl labai svarbu, kad bendras maisto medžiagų balansas būtų įtrauktas į šį reglamentą;

(22)

veterinariniai vaistai yra svarbios žemės ūkio sąnaudos. Svarbu išvengti darbo dubliavimo ir optimizuoti esamos informacijos, kuri gali būti naudojama statistikos tikslais, panaudojimą. Tuo tikslu ir siekiant Sąjungos piliečiams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams teikti lengvai prieinamą ir naudingą informaciją apie veterinarinių vaistų pardavimą ir naudojimą, įskaitant antimikrobinių vaistų naudojimą maistiniams gyvūnams, Komisija (Eurostatas) turėtų platinti atitinkamus turimus statistinius duomenis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/6 (14). Tuo tikslu turėtų būti sudaryti, be kita ko, tarptautiniu lygmeniu, atitinkami Komisijos ir atitinkamų subjektų bendradarbiavimo statistinės veiklos srityje susitarimai;

(23)

biocidiniai produktai yra svarbios žemės ūkio sąnaudos, pavyzdžiui, kalbant apie veterinarinę higieną ir gyvūnų pašarus. Augalų apsaugos produktuose leidžiamos veikliosios medžiagos dažnai naudojamos biocidiniuose produktuose. Reglamente (EB) Nr. 1185/2009 jau nustatytas poreikis rinkti statistinius duomenis apie biocidinius produktus, kad būtų galima vykdyti informacija grindžiamą, moksliškai pagrįstą žemės ūkio, aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos sričių politiką. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 (15) vis dar vykdoma visų esamų veikliųjų medžiagų, kurių yra biocidiniuose produktuose, sistemingo tyrimo darbo programa (užbaigta tik 35 % su tuo susijusio darbo), dar per anksti įtraukti biocidinius produktus į šio reglamento taikymo sritį. Kai tik bus baigtas biocidiniuose produktuose naudojamų veikliųjų medžiagų tyrimas, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę išplėsti šio reglamento taikymo sritį įtraukiant tokius produktus;

(24)

Reglamente (EB) Nr. 1059/2003 nustatyta, kad teritoriniai vienetai turėtų būti apibrėžiami pagal Teritorinių vienetų statistinės nomenklatūros (NUTS) klasifikatorių. Siekiant sumažinti valstybėms narėms tenkančią naštą, regioninių duomenų reikalavimai neturėtų būti didesni nei ankstesniuose Sąjungos teisės aktuose nustatyti reikalavimai, nebent per tą laiką atsirastų naujų regioninių lygmenų. Todėl tikslinga leisti Vokietijai pateikti regioninius statistinius duomenis tik apie NUTS 1 lygio teritorinius vienetus;

(25)

turėtų būti įmanoma konkrečiu metu rinkti duomenis apie ad hoc temas, susijusias su žemės ūkio sąnaudomis ir produkcija, kad reguliariai renkami duomenys būtų papildomi papildomais duomenimis apie temas, kurioms apibūdinti reikia daugiau informacijos, taip pat apie naujus reiškinius ar inovacijas. Tačiau tokių papildomų duomenų poreikis turėtų būti tinkamai pagrįstas;

(26)

siekiant sumažinti valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą, turėtų būti leidžiama netaikyti reikalavimo reguliariai perduoti tam tikrus duomenis, jei valstybės narės įnašas į bendrą ES sumą yra nedidelis arba jei stebimas reiškinys yra nereikšmingas palyginti su visa produkcija toje atitinkamoje valstybėje narėje;

(27)

siekiant, kad statistika ESS būtų rengiama veiksmingiau, o respondentams tektų mažesnė administracinė našta, NSI ir kitos nacionalinės institucijos turėtų turėti teisę greitai ir nemokamai susipažinti su visais administraciniais duomenimis, kurių reikia viešaisiais tikslais, ir jais naudotis nepriklausomai nuo to, ar juos valdo viešosios, pusiau valstybinės ar privačios įstaigos. NSI ir kitos nacionalinės institucijos taip pat turėtų turėti galimybę tuos administracinius duomenis integruoti į statistiką tiek, kiek šie duomenys yra reikalingi Europos žemės ūkio statistikai plėtoti, rengti ir skleisti pagal Reglamento (EB) Nr. 223/2009 17a straipsnį;

(28)

valstybės narės arba atsakingos nacionalinės institucijos turėtų siekti kuo labiau modernizuoti duomenų rinkimo būdus. Turėtų būti skatinama naudoti skaitmeninius sprendimus ir žemės paviršiaus stebėsenos priemones, tokias kaip Sąjungos Žemės stebėjimo programa „Copernicus“ ir nuotoliniai jutikliai. Žemės ūkio duomenys vis dažniau sugeneruojami naudojant skaitmeninio ūkininkavimo praktiką, kai ūkininkas išlieka pagrindiniu duomenų šaltiniu;

(29)

siekiant užtikrinti lankstumą ir sumažinti respondentams, NSI ir kitoms nacionalinėms institucijoms tenkančią administracinę naštą, valstybės narėms turėtų būti leidžiama naudotis statistiniais tyrimais, administraciniais įrašais ir visais kitais šaltiniais, metodais ar inovaciniais būdais, be kita ko, moksliškai pagrįstais ir tinkamai dokumentuotais metodais, tokiais kaip reikšmių įrašymas, įverčių nustatymas ir modeliavimas. Visada turėtų būti užtikrinta šiais šaltiniais pagrįstos statistikos kokybė, visų pirma tikslumas, savalaikiškumas ir palyginamumas;

(30)

Reglamente (EB) Nr. 223/2009 pateikiamos nuostatos dėl duomenų iš valstybių narių perdavimo Komisijai (Eurostatui) ir tokių duomenų naudojimo, įskaitant konfidencialių duomenų perdavimą ir apsaugą. Priemonėmis, kurių imamasi pagal šį reglamentą, turi būti užtikrinama, kad konfidencialūs duomenys būtų perduodami ir naudojami išimtinai statistikos tikslams pagal Reglamento (EB) Nr. 223/2009 21 ir 22 straipsnius;

(31)

Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 nustatyta bendroji Europos statistikos sistema ir juo reikalaujama, kad valstybės narės laikytųsi tame reglamente nurodytų statistikos principų ir kokybės reikalavimų. Kokybės ataskaitos yra labai svarbios vertinant ir gerinant Europos statistikos kokybę bei platinant informaciją apie ją. ESSK patvirtino bendrą integruotą metaduomenų struktūrą kaip ESS kokybės ataskaitų teikimo standartą, taip vienodais standartais ir suderintais metodais padėdamas vykdyti to reglamento 12 straipsnio 3 dalyje nustatytus statistikos kokybės reikalavimus. Tas ESS standartas turi padėti suderinti kokybės užtikrinimą ir pagal šį reglamentą teikiamas kokybės ataskaitas;

(32)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 Komisija (Eurostatas) turėtų platinti valstybių narių pagal šį reglamentą surinktus duomenis ir jų pateiktas kokybės ataskaitas;

(33)

atsižvelgdama į šio reglamento tikslus ir tais atvejais, kai reikia naujų duomenų reikalavimų arba duomenų rinkinių, kuriuos apima šis reglamentas, patobulinimų, Komisija turėtų įvertinti jų įgyvendinamumą, prireikus atlikdama galimybių ir bandomuosius tyrimus;

(34)

tam, kad šiuo reglamentu nustatomoje statistikos programoje daugiausia dėmesio būtų skirta poreikiui efektyviai siekti tikslų ir atsižvelgta į biudžeto suvaržymus, vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu 2016 m. buvo atliktas 2020 m. ir vėlesnio laikotarpio žemės ūkio statistikos strategijos poveikio vertinimas;

(35)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sistemingai rengti Sąjungos žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos Europos statistiką, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes reikia suderinto požiūrio, ir dėl siektino nuoseklumo ir palyginamumo šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(36)

siekiant atsižvelgti į naujus duomenų poreikius, daugiausia susijusius su žemės ūkio naujovėmis, teisės aktų pakeitimais ir besikeičiančiais politiniais prioritetais, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl šiame reglamente išvardytų potemių keitimo, duomenų perdavimo dažnumo, ataskaitinių laikotarpių ir potemių aspektų taikytinumo keitimo ir informacijos, kurią turi pateikti valstybės narės ad hoc šiame reglamente nurodyto ad hoc duomenų rinkimo tikslais. Priimdama tokius deleguotuosius aktus Komisija turėtų atsižvelgti į tokius aspektus, kaip respondentų ir valstybių narių išlaidos ir administracinė našta. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (16) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(37)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai konkrečiau nustatyti aprėpties reikalavimus, duomenų rinkinius, susijusius su priede išvardytomis temomis ir potemėmis, ir teiktinų duomenų techninius elementus, nustatyti kintamųjų rodiklių sąrašus ir aprašymus bei kitas praktines ad hoc duomenų rinkimo priemones, konkrečiau nustatyti kiekvieno duomenų rinkinių perdavimo dažnumą, nustatyti duomenų perdavimo terminus ir atitinkamą perdavimo dažnumą, kintamuosius rodiklius ir atitinkamas ribines vertes, kuriomis remiantis valstybės narės gali būti atleidžiamos nuo konkrečių duomenų siuntimo, konkrečiau nustatyti ataskaitinius laikotarpius, nustatyti praktinę kokybės ataskaitų tvarką ir jų turinį, konkrečiau nustatyti aprėpties reikalavimus, susijusius su augalų apsaugos produktų naudojimo žemės ūkyje potemės duomenų pereinamojo laikotarpio tvarka, ir suteikti leidimą valstybėms narėms taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (17). Naudodamasi tais įgaliojimais, Komisija turėtų atsižvelgti į tokius aspektus, kaip respondentų ir valstybių narių išlaidos ir administracinė našta;

(38)

jei šiam reglamentui įgyvendinti reikėtų valstybių narių nacionalinių statistikos sistemų esminių pakeitimų, Komisija turėtų galėti tinkamai pagrįstais atvejais ir ribotą laikotarpį leisti atitinkamai valstybei narei taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas. Tokie esminiai pakeitimai visų pirma gali būti susiję su poreikiu pritaikyti duomenų rinkimo sistemas, kad į jas būtų įtraukti nauji duomenų reikalavimai, įskaitant galimybę naudotis administraciniais šaltiniais ir kitais atitinkamais šaltiniais;

(39)

siekiant užtikrinti paramą šio reglamento įgyvendinimui, turėtų būti reikalaujama ir valstybių narių, ir Sąjungos finansavimo. Todėl turėtų būti numatyta nuostata dėl Sąjungos finansinio įnašo dotacijų forma;

(40)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, jų nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, atitinkamais atvejais, administracines ir finansines sankcijas;

(41)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2003/4/EB (18) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (EB) Nr. 1367/2006 (19) ir (EB) Nr. 1049/2001 (20) ir laikantis statistinių duomenų konfidencialumo pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009;

(42)

siekiant užtikrinti pagal SESV 338 straipsnio 2 dalyje nustatytus principus rengiamos Europos žemės ūkio statistikos suderinamumą ir palyginamumą, reikėtų stiprinti institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą ESS sistemoje. Duomenis taip pat renka kitos nei šiame reglamente nurodytos Sąjungos įstaigos ir kitos organizacijos. Todėl, siekiant pasinaudoti sinergija, turėtų būti sustiprintas tokių įstaigų bei organizacijų ir ESS dalyvaujančių subjektų tarpusavio bendradarbiavimas;

(43)

buvo konsultuojamasi su ESSK,