EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2022/2343

2022 m. lapkričio 23 d.

kuriuo nustatomos Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) kompetencijos rajone taikytinos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės ir iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslas, kaip išdėstyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (3), yra užtikrinti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų išnaudojami taip, kad būtų padedama užtikrinti ilgalaikį aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį tvarumą;

(2)

Tarybos sprendimu 98/392/EB (4) Sąjunga patvirtino 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją. Tarybos sprendimu 98/414/EB (5) Sąjunga patvirtino Susitarimą dėl tos konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimu ir valdymu, įgyvendinimo, kuriame išdėstyti principai ir taisyklės, susiję su jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimu ir valdymu. Vykdydama savo platesnio masto tarptautines pareigas, Sąjunga prisideda prie pastangų išsaugoti žuvų išteklius tarptautiniuose vandenyse;

(3)	remiantis Tarybos sprendimu 95/399/EB (6) Sąjunga yra Susitarimo įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (toliau – IOTC) Susitariančioji Šalis;

(4)

IOTC metines išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones (toliau – CMM) priima rezoliucijomis, kurios yra privalomos Susitariančiosioms Šalims ir bendradarbiaujančiosioms šalims, kurios nėra IOTC Susitariančiosios Šalys, taip pat jos yra privalomos Sąjungai. Šiuo reglamentu įgyvendinamos 2000–2021 m. priimtos IOTC rezoliucijos, išskyrus priemones, kurios jau yra įtrauktos į Sąjungos teisę;

(5)

siekiant užtikrinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 laikymąsi, buvo priimti Sąjungos teisės aktai, skirti nustatyti kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą, apimančią kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (toliau – NNN žvejyba). Visų pirma, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi visų BŽP taisyklių, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 (7) buvo nustatyta Sąjungos kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo, laikantis bendro ir integruoto požiūrio, sistema. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (8) buvo nustatyta Bendrijos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Tuose reglamentuose jau yra nuostatų, apimančių nemažai priemonių, nustatytų IOTC rezoliucijose. Todėl tų nuostatų įtraukti į šį reglamentą nebūtina;

(6)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/473 (9) 4 straipsnį Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (toliau – EŽKA) Komisijos prašymu Sąjungai ir valstybėms narėms turėtų padėti plėtoti santykius su trečiosiomis šalimis ir regioninėmis tarptautinėmis žvejybos organizacijomis, kurių narė yra Sąjunga. Kai to reikia Sąjungos pareigoms įgyvendinti, EŽKA, laikydamasi Reglamento (ES) 2019/473 9 straipsnio, Komisijos prašymu turėtų koordinuoti valstybių narių kontrolės ir inspektavimo veiklą remdamasi tarptautinėmis kontrolės ir inspektavimo programomis, kurios gali apimti IOTC CMM įgyvendinamas programas. EŽKA kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis gali parengti tam tikslui skirtas bendras veiklos inspektavimo ir priežiūros programas, nustatydamos jungtinės veiklos planus. Todėl yra tikslinga nustatyti nuostatas, kurios apimtų EŽKA, kai Komisija ją paskiria Komisijos paskirta įstaiga, kuri iš valstybių narių gauna ir IOTC sekretoriatui perduoda informaciją, susijusią su kontrole ir inspektavimu, pavyzdžiui, inspektavimo jūroje ataskaitas ir pagal kontrolės stebėtojų programą teikiamus pranešimus;

(7)

atsižvelgiant į žuvų išteklių padėtį ir poreikį užtikrinti veiksmingą kontrolės veiklą bei vienodas sąlygas visiems veiklos vykdytojams IOTC kompetencijos rajone, ir remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 28 bei 29 straipsniais, Sąjungos veiksmai tarptautinėse žvejybos organizacijose turi būti grindžiami patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis siekiant užtikrinti, kad žuvų ištekliai būtų valdomi laikantis to reglamento 2 straipsnyje nustatytų tikslų, o Sąjunga turi užtikrinti, kad Sąjungos žvejybos veikla ne Sąjungos vandenyse būtų grindžiama tais pačiais principais ir standartais, kurie taikytini pagal Sąjungos teisę, įskaitant su žvejybos veiklos kontrole susijusius principus ir standartus, kartu skatinant Sąjungos veiklos vykdytojams sudaryti vienodas sąlygas trečiųjų šalių veiklos vykdytojų atžvilgiu;

(8)

IOTC darbo tvarkos taisyklėse nustatyta, kad oficialiosios kalbos yra anglų ir prancūzų kalbos. Siekiant sudaryti sąlygas veiklos vykdytojams veiksmingai vykdyti veiklą, kuriai taikomas šis reglamentas, ir išvengti kliūčių bendraujant su kompetentingomis uosto institucijomis, perkrovimo deklaracija turėtų būti pateikiama viena iš oficialiųjų IOTC kalbų;

(9)	kai valstybės narės ir Komisija IOTC kompetencijos rajone atlieka su tam tikra rūšimi, pavyzdžiui, ilgapelekiais pilkaisiais rykliais, paprastosiomis jūrų lapėmis ir melsvaisiais rykliais, susijusius mokslinius tyrimus, jos taip pat turėtų apsvarstyti klimato kaitos poveikį jų gausumui;

(10)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (10) 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė oficialias pastabas 2022 m. gegužės 23 d. Pagal šį reglamentą tvarkomi asmens duomenys turi būti tvarkomi laikantis taikytinų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (11) ir Reglamento (ES) 2018/1725 nuostatų. Siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento vykdymą, tuos asmens duomenis būtina saugoti 10 metų. Jei atitinkami asmens duomenys reikalingi tolesniems veiksmams, susijusiems su pažeidimu, inspektavimu arba teisminėmis ar administracinėmis procedūromis, tuos duomenis turėtų būti galima saugoti ilgiau nei 10 metų, bet ne ilgiau kaip 20 metų;

(11)

siekiant Sąjungos teisėje skubiai įgyvendinti būsimas IOTC rezoliucijas, kuriomis iš dalies keičiamos ar papildomos šiame reglamente nurodytos rezoliucijos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamos nuostatos, susijusios su nepinklių ir biologiškai skaidžių žuvų suburiamųjų įrenginių (toliau – ŽSĮ) naudojimu, pagal IOTC taisykles paskirtais uostais, informacija apie kiekvieną laivą, įtrauktą į žvejybos veiklą vykdančių laivų, kurie žvejoja tunus ir durklažuves, sąrašą, stebėjimo aprėpties ir ėminių ėmimo vietoje aprėpties procentiniais dydžiais, skirtais smulkiajai žvejybai, frachtavimo sąlygomis, inspektuojamų iškrovimo operacijų uoste procentiniu dydžiu, ataskaitų teikimo terminais ir šio reglamento 1–10 priedais, kuriuose išdėstyti IOTC reikalavimai, skirti laimikio ataskaitų teikimui, poveikio paukščiams švelninimo priemonės, nuostatos dėl duomenų rinkimo ir ŽSĮ, frachtavimo reikalavimai, perkrovimo deklaracija ir tam tikrų didžiaakių tunų statistinių programų dokumentai, taip pat nuorodomis į IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, kurios yra susijusios su ŽSĮ projektavimo ir statymo principais siekiant mažinti įsipainiojimą, ataskaitų dėl ŽSĮ teikimu, laivų ženklinimu bei identifikavimu, pranešimų apie NNN žvejybą dokumentais, didžiaakių tunų statistinių programų dokumentais, pranešimais apie įplaukimą į uosto valstybę, uosto valstybių narių inspektavimo procedūrų minimaliaisiais standartais, pranešimų apie pažeidimus teikimo formomis ir laimikio bei žvejybos priemonių ataskaitų šablonais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (12) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(12)

kadangi šiuo reglamentu numatomas naujas ir išsamus taisyklių rinkinys, Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1936/2001 (13), (EB) Nr. 1984/2003 (14) ir (EB) Nr. 520/2007 (15) išdėstytos nuostatos, susijusios su IOTC CMM, turėtų būti išbrauktos. Todėl tie reglamentai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu Sąjungos teisėje įgyvendinamos Indijos vandenyno tunų komisijos (toliau – IOTC) nustatytos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, kurios Sąjungai yra privalomos.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

a)	Sąjungos žvejybos laivams, vykdantiems veiklą Rajone;

b)	Sąjungos žvejybos laivams, jei IOTC kompetencijai priklausančios rūšys perkraunamos ir iškraunamos už Rajono ribų, ir

c)	trečiųjų šalių žvejybos laivams, kurie naudojasi uostais valstybėse narėse ir gabena IOTC kompetencijai priklausančias rūšis ar iš tokių rūšių pagamintus žvejybos produktus.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.	Susitarimas – Susitarimas dėl Indijos vandenyno tunų komisijos įkūrimo;

2.	Rajonas – Indijos vandenyno dalys, kaip apibrėžta Susitarimo II straipsnyje ir A priede;

Sąjungos žvejybos laivas – su valstybės narės vėliava plaukiojantis bet kokio dydžio laivas, kuriame yra versliniam jūrų biologinių išteklių naudojimui skirta įranga, įskaitant aptarnaujančius laivus, žuvų perdirbimo laivus, perkrovimo operacijas vykdančius laivus ir transportinius laivus su žvejybos produktų gabenimo įranga, išskyrus konteinervežius;

4.	IOTC kompetencijai priklausančios rūšys – tunai bei tunams giminingos rūšys ir rykliai, išvardyti Susitarimo B priede, ir kitos rūšys, sužvejotos kartu su tomis rūšimis;

5.	Susitariančiosios Šalys ir bendradarbiaujančiosios šalys, kurios nėra Susitariančiosios Šalys, arba SSŠ – Susitarimo Susitariančiosios Šalys arba bendradarbiaujančiosios šalys, kurios nėra Susitariančiosios Šalys;

6.	išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonė arba CMM – taikytina išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonė, IOTC priimta pagal Susitarimo V straipsnio 2 dalies c punktą ir IX straipsnio 1 dalį;

netinkama maistui – žuvis, įstrigusi ar sutraiškyta gaubiamajame tinkle arba sužalota plėšrūnų arba nugaišusi ir sugedusi tinkle, nes dėl žvejybos įrankio gedimo nebuvo galima nei normaliai iškelti tinklo ir laimikio, nei paleisti gyvos žuvies į jūrą, be kita ko, žuvis, kuri yra laikoma nepageidaujama dėl dydžio, paklausos ar rūšinės sudėties, arba žuvis, kuri yra sugedusi ar užteršta dėl Sąjungos žvejybos laivo įgulos veikimo ar neveikimo;

8.	žuvų suburiamasis įrenginys arba ŽSĮ – pastatytas ir (arba) stebimas nuolatinis, pusiau nuolatinis arba laikinas bet kokios medžiagos žmogaus pagamintas ar gamtinis objektas, konstrukcija arba įrenginys, skirtas tikslinių rūšių tunams privilioti, kad vėliau juos būtų galima sužvejoti;

9.	dreifuojantysis ŽSĮ arba DŽSĮ – prie jūros dugno nepritvirtintas ŽSĮ;

10.	inkarinis ŽSĮ arba IŽSĮ – prie jūros dugno pritvirtintas ŽSĮ;

11.	duomenų plūduras – dreifuojantis ar inkarinis plūduriuojantis įrenginys, valstybinės ar pripažintos mokslo organizacijos ar subjekto įrengtas aplinkos duomenims elektroniniu būdu rinkti ir vertinti, o ne naudoti žvejybos veiklos tikslu;

12.	IOTC perkrovimo deklaracija – 7 priede išdėstytas dokumentas;

13.	IMO numeris – laivui pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – IMO) įgaliojimus suteiktas 7 skaitmenų numeris;

14.

frachtavimas – sutartis ar susitarimas, pagal kurį veiklos vykdytojui apibrėžtą laiką leidžiama naudotis su SSŠ vėliava plaukiojančiu žvejybos laivu kitoje SSŠ, nekeičiant laivo vėliavos; frachtuojančioji SSŠ – SSŠ, kuriai paskirta kvota ar žvejybos galimybės, – o vėliavos SSŠ – SSŠ, kurioje frachtuojamas laivas yra registruotas;

15.	transportinis laivas – perkrovimo operacijas vykdantis aptarnaujantis laivas, į kurį iš kito laivo perkraunamos IOTC kompetencijai priklausančios rūšys;

16.	taikomoji programa „e. uosto valstybės priemonės“ arba taikomoji programa „e-PSM“ – internetinė taikomoji programa, suprojektuota ir išplėtota siekiant sudaryti palankesnes sąlygas SSŠ įgyvendinti su uosto valstybės priemonėmis susijusias IOTC rezoliucijas ir padėti atlikti tokį įgyvendinimą;

17.	neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba arba NNN žvejyba – žvejybos veikla, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 2 straipsnio 1–4 punktuose.

II SKYRIUS

VALDYMAS IR IŠSAUGOJIMAS

1 SKIRSNIS

Tropiniai tunai

4 straipsnis

Išmetimo į jūrą draudimas

1. Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai laiko laive ir iškrauna visą tropinių tunų (didžiaakių tunų (Thunnus obesus), gelsvauodegių tunų (Thunnus albacares) ir dryžųjų tunų (Katsuwonus pelamis)) laimikį, išskyrus atvejus, kai laivo kapitonas nustato, kad:

a)	žuvys yra netinkamos maistui arba

b)	nėra pakankamos talpos tropiniams tunams ir netikslinių rūšių žuvims, sužvejotoms paskutinį kartą reiso metu panaudojus žvejybos įrankį, laikyti.

2. 1 dalies b punkte nurodytos žuvys gali būti išmetamos į jūrą tik jeigu kapitonas ir įgula tropinius tunus ir netikslinių rūšių žuvis stengiasi kuo greičiau paleisti į jūrą gyvus, kartu atsižvelgiant į įgulos saugumą, be to, žuvis išmetus į jūrą, jokia tolesnė žvejyba nevykdoma tol, kol laive esantys tropiniai tunai ir netikslinių rūšių žuvys nėra iškrauti ar perkrauti.

3. Sąjungos žvejybos laivo kapitonas atitinkamame laivo žurnale užregistruoja 1 dalies a ir b punktuose nurodytas išimtis, įskaitant išmestų į jūrą žuvų apytikriai įvertintą kiekį tonomis ir rūšinę sudėtį, taip pat to žvejybos įrankio pastatymo metu sužvejotų laive paliktų žuvų apytikriai įvertintą kiekį tonomis ir rūšinę sudėtį.

4. Šio straipsnio tikslais netikslinių rūšių žuvys apima netikslinių rūšių tunus, taip pat vaivorykštines staurides (Elagatis bipinnulata), didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus), raguotines (Balistidae šeima), buriažuvines (Xyphiidae ir Istiophoridae šeimos), dygiąsias pelamides (Acanthocybium solandri) ir barakudas (Sphyraenidae šeima).

5 straipsnis

Draudimas žvejoti greta duomenų plūdurų

1. Sąjungos žvejybos laivai negali sąmoningai žvejoti mažesniu nei vienos jūrmylės atstumu nuo duomenų plūduro ir nedaro poveikio duomenų plūdurui Rajone, visų pirma:

a)	neapsupa plūduro žvejybos įrankiu;

b)	nepririša ar nepritvirtina laivo ar bet kurio žvejybos įrankio, laivo dalies ar segmento prie duomenų plūduro ar jo pritvirtinimo vietos arba

c)	nenukerta duomenų plūduro inkarinio lyno.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, Sąjungos žvejybos laivai gali vykdyti veiklą vienos jūrmylės atstumu nuo duomenų plūduro, jei jie vykdo veiklą pagal valstybių narių mokslinių tyrimų programas, apie kurias pranešta IOTC, ir jei Sąjungos žvejybos laivai nedaro poveikio tiems duomenų plūdurams.

3. Sąjungos žvejybos laivai neįkelia duomenų plūduro į laivą Rajone, išskyrus atvejus, kai už tą plūdurą atsakingas savininkas konkrečiai tai leidžia ar prašo tai padaryti.

4. Rajone vykdantys veiklą Sąjungos žvejybos laivai stebi jūroje pritvirtintus duomenų plūdurus ir imasi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų jų įsipainiojimo į žvejybos įrankius arba bet kokio tiesioginio poveikio tiems duomenų plūdurams. Jei Sąjungos žvejybos laivo žvejybos įrankis susipainioja su duomenų plūduru, Sąjungos žvejybos laivas įsipainiojusį žvejybos įrankį pašalina kuo mažiau pažeidžiant duomenų plūdurą.

5. Sąjungos žvejybos laivai praneša savo vėliavos valstybėms narėms apie bet kokį pastebėtą apgadintą ar dėl kitų priežasčių neveikiantį duomenų plūdurą, kartu pateikdami išsamius stebėjimo duomenis, informaciją apie plūduro buvimo vietą ir bet kokią įskaitomą ant jo esančią identifikavimo informaciją. Valstybės narės tokius pranešimus ir informaciją apie visame Rajone pastatytų joms priklausančių duomenų plūdurų buvimo vietą pagal 51 straipsnio 5 dalį siunčia Komisijai.

2 SKIRSNIS

Buriažuvinės

6 straipsnis

Buriažuvinės

1. Sąjungos žvejybos laivai nelaiko laive, neperkrauna ir neiškrauna dryžųjų marlinų (Tetrapturus audax), juodųjų marlinų (Istiompax indica), atlantinių marlinų (Makaira nigricans) ar rytinių buriažuvių (Istiophorus platypterus), kurių ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo mažesnis nei 60 cm, egzempliorių. Jeigu jie sužvejoja tokių žuvų, jos nedelsiant paleidžiamos į jūrą taip, kad jų išgyvenamumas po paleidimo į jūrą būtų kuo didesnis, tuo pačiu nesukeliant pavojaus įgulos saugumui.

2. Sąjungos žvejybos laivai, sužvejojantys dryžųjų marlinų, juodųjų marlinų, atlantinių marlinų ar rytinių buriažuvių, registruoja atitinkamus laimikio ir žvejybos pastangų duomenis pagal 1 priedą.

3. Valstybės narės įgyvendina duomenų rinkimo programą, kad užtikrintų tikslių ataskaitų dėl dryžųjų marlinų, juodųjų marlinų, atlantinių marlinų ar rytinių buriažuvių laimikio teikimą pagal 51 straipsnio 1 dalį.

4. Pagal 51 straipsnio 6 dalį valstybės narės savo nacionalinėje mokslinėje ataskaitoje praneša apie veiksmus, kurių ėmėsi laimikio stebėsenai ir žvejybos valdymui užtikrinti, siekiant tausiai naudoti ir išsaugoti dryžųjų marlinų, juodųjų marlinų, atlantinių marlinų ir rytinių buriažuvių išteklius.

3 SKIRSNIS

Melsvieji rykliai

7 straipsnis

Melsvieji rykliai

1. Sąjungos žvejybos laivų sužvejotas melsvųjų ryklių (Prionace glauca) laimikis registruojamas laivo žurnale pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnį.

2. Valstybės narės įgyvendina duomenų rinkimo programas, kad užtikrintų geresnį tikslių duomenų apie melsvųjų ryklių laimikį, žvejybos pastangas, dydį ir išmetimą į jūrą teikimą. Pagal 51 straipsnio 1 dalį valstybės narės teikia melsvųjų ryklių laimikio duomenis.

3. Pagal 51 straipsnio 5 dalį valstybės narės į įgyvendinimo ataskaitas įtraukia informaciją apie veiksmus, kurių ėmėsi melsvųjų ryklių laimikio stebėsenai užtikrinti.

4. Valstybės narės raginamos vykdyti melsvųjų ryklių mokslinius tyrimus, kuriuos atlikus būtų galima gauti informacijos apie jų svarbiausius biologinius, ekologinius, elgsenos ypatumus, gyvenimo etapus, migraciją, išgyvenamumą po paleidimo į jūrą ir gaires dėl jų saugaus paleidimo į jūrą bei jauniklių augimo vietų nustatymo, taip pat žvejybos praktikos gerinimą. Tokia informacija įtraukiama į ataskaitas, siunčiamas Komisijai pagal 51 straipsnio 6 dalį.

4 SKIRSNIS

Žvejyba naudojant orlaivius, ŽSĮ ir dirbtinį apšvietimą

8 straipsnis

Draudimas žvejybai naudoti orlaivius

1. Sąjungos žvejybos laivai, įskaitant aptarnaujančius ir aprūpinimo laivus, kaip pagalbinių žvejybos priemonių nenaudoja orlaivių ar bepiločių orlaivių. Apie bet kokią žvejybos operaciją, vykdomą Rajone pasitelkus orlaivį ar bepilotį orlaivį, nedelsiant pranešama vėliavos valstybei narei, Komisijai ar jos paskirtai įstaigai. Komisija ar jos paskirta įstaiga nedelsdama apie tai informuoja IOTC sekretoriatą.

2. Orlaiviai ir bepiločiai orlaiviai gali būti naudojami moksliniais, stebėsenos, kontrolės ir priežiūros tikslais.

9 straipsnis

Žuvų suburiamieji įrenginiai

1. Sąjungos žvejybos laivai registruoja žvejybos veiklą naudojant dreifuojančiuosius ŽSĮ ir inkarinius ŽSĮ (apie kiekvieną tipą atskirai), nurodydami 2 priede išdėstytus konkrečius duomenų elementus. Pagal 51 straipsnį tą informaciją valstybės narės siunčia Komisijai.

2. Kasdienė informacija apie visus aktyvius ŽSĮ perduodama Komisijai, pateikiant šią informaciją: datą, prietaisinio plūduro identifikavimą bei paskirtą laivą ir kasdienes koordinates; informacija kaupiama mėnesio intervalais ir pateikiama ne anksčiau nei 60 dienų, bet ne vėliau kaip 90 dienų, po atitinkamo informacijos mėnesinio sukaupimo. Komisija tą informaciją siunčia IOTC sekretoriatui.

3. Valstybės narės savo gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams parengia nacionalinius dreifuojančiųjų ŽSĮ naudojimo valdymo planus. Rengiant tuos valdymo planus:

a)	remiamasi bent jau CMM 19/02 II priede išdėstytomis gairėmis;

b)	įtraukiamos iniciatyvos ar tyrimai siekiant ištirti ir, kiek įmanoma, sumažinti nedidelių didžiaakių ir gelsvauodegių tunų ir netikslinių rūšių sužvejojimą naudojant ŽSĮ ir

c)	įtraukiamos gairės, kad, kiek įmanoma, būtų išvengta ŽSĮ praradimo ar palikimo.

4. Ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki IOTC metinio susitikimo valstybės narės pagal 51 straipsnio 5 dalį Komisijai pateikia pažangos ŽSĮ valdymo planų srityje ataskaitą, įskaitant pirmiau pateiktų valdymo planų peržiūrų ir CMM 19/02 V priedo principų taikymo peržiūrų rezultatus. Komisija, likus ne mažiau kaip 60 dienų iki IOTC metinio susitikimo, tą informaciją išsiunčia IOTC sekretoriatui.

10 straipsnis

Nepinklūs ir biologiškai skaidūs ŽSĮ

1. Sąjungos žvejybos laivai ŽSĮ gamybai naudoja nepinklias konstrukcijas ir medžiagas, užtikrinančias, kad paviršiuje esanti ŽSĮ konstrukcija nebūtų uždengta ar būtų uždengta tik netinkline medžiaga. Jeigu naudojama po paviršiumi esanti dalis, ji turi būti pagaminta ne iš tinklinio audeklo, bet iš netinklinių medžiagų, pvz., lynų ar brezento.

2. Sąjungos žvejybos laivai visomis aplinkybėmis stengiasi pereiti prie biologiškai skaidžių ŽSĮ naudojimo, išskyrus medžiagas, naudojamas prietaisiniams plūdurams.

3. Veiklos vykdytojai stengiasi atlikti bandymus naudodami biologiškai skaidžias medžiagas, kad jų laivynams būtų sudarytos palankesnės sąlygos pereiti prie tik biologiškai skaidžių medžiagų naudojimo dreifuojančiųjų ŽSĮ konstrukcijai.

11 straipsnis

Dirbtinio apšvietimo naudojimo siekiant privilioti žuvis draudimas

1. Sąjungos žvejybos laivai tunams ir tunams giminingų rūšių žuvims suburti nenaudoja ir neįrengia dirbtinio apšvietimo ir neeksploatuoja dirbtinio apšvietimo įrenginių nei virš vandens, nei po vandeniu už teritorinių vandenų.

2. Naudoti apšvietimą su dreifuojančiaisiais ŽSĮ draudžiama.

3. Jei Sąjungos žvejybos laivai Rajone aptinka dreifuojančiuosius ŽSĮ su įrengtu dirbtiniu apšvietimu, jie nedelsdami juos pašalina ir nugabena atgal į uostą.

4. Sąjungos žvejybos laivai Rajone nevykdo žvejybos veiklos netoli ar prie bet kurio laivo ar dreifuojančiojo ŽSĮ su įrengtu dirbtiniu apšvietimu, skirtu tunams ir tunams giminingų rūšių žuvims privilioti.

5. 1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas navigaciniams žibintams ir apšvietimui, kurių reikia saugioms darbo sąlygoms užtikrinti.

5 SKIRSNIS

Perkrovimas uoste

12 straipsnis

Perkrovimas

Visos IOTC kompetencijai priklausančių rūšių perkrovimo operacijos vykdomos uostuose, paskirtuose pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 5 straipsnį, arba uostuose, kuriuos tuo tikslu yra paskyrusi ir paskelbusi SSŠ ir apie kuriuos buvo pranešta IOTC sekretoriatui.

13 straipsnis

Perkrovimo operacijos

1. Perkrovimo operacijos uoste gali būti vykdomos tik laikantis šios procedūros:

Sąjungos žvejybos laivo kapitonas likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki perkrovimo operacijos uosto valstybės institucijoms pateikia šią informaciją:

—	žvejybos laivo pavadinimą ir jo numerį IOTC žvejybos laivų registre;

—	transportinio laivo pavadinimą ir produktus, kurie turi būti perkrauti;

—	perkrautiną kiekį tonomis pagal produktą;

—	perkrovimo datą ir vietą;

—	pagrindinius sužvejotų tunų ir tunams giminingų rūšių bei ryklių žvejybos plotus;

b)	Sąjungos žvejybos laivo kapitonas elektroninėmis priemonėmis registruoja ir perduoda perkrovimo deklaraciją pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 22 straipsnį.

2. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo perkrovimo atitinkamo Sąjungos žvejybos laivo kapitonas užpildo IOTC perkrovimo deklaraciją ir perduoda ją savo vėliavos valstybei narei viena iš oficialiųjų IOTC kalbų, kartu nurodydamas laivo numerį IOTC žvejybos laivų registre. Sąjungos transportinio laivo kapitonas taip pat per 24 valandas nuo perkrovimo viena iš oficialiųjų IOTC kalbų užpildo ir perduoda IOTC perkrovimo deklaraciją kompetentingoms uosto valstybės institucijoms.

14 straipsnis

Sąjungos transportinių laivų vykdomas perkrauto laimikio iškrovimas

1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies, išankstinio pranešimo perdavimo laikotarpis yra ne mažiau kaip 48 valandos iki numatomo atvykimo į uostą.

2. Valstybės narės, kuriose iškraunamas perkrautas laimikis, imasi tinkamų priemonių gautos informacijos tikslumui patikrinti ir bendradarbiauja su transportinio laivo vėliavos valstybe nare, uosto valstybe, kurioje vyko perkrovimas, ir susijusių žūklės laivų vėliavos valstybėmis, siekdamos užtikrinti, kad iškrautas kiekis atitiktų praneštą kiekvieno žvejybos laivo laimikio kiekį. Tas tikrinimas atliekamas kuo mažiau trikdant transportinio laivo veiklą, vengiant sukelti nepatogumų ir nepakenkiant žuvų kokybei.

3. Sąjungos transportinio laivo, iškraunančio laimikį trečiojoje šalyje, kapitonas ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki laivo įplaukimo į uostą, be 1 dalyje nurodyto išankstinio pranešimo, pateikia išankstinį pranešimą pagal trečiosios šalies, kurios uoste laivas ketina iškrauti perkrautą laimikį, nacionalinės teisės aktus. Kapitonas IOTC perkrovimo deklaraciją viena iš oficialiųjų IOTC kalbų taip pat siunčia valstybės, kurioje turi būti iškrautas perkrautas laimikis, kompetentingoms institucijoms ir laimikio neiškrauna tol, kol negauna leidimo to padaryti.

4. Jei iškrovimas vykdomas trečiojoje šalyje, transportinio laivo kapitonas bendradarbiauja su uosto valstybės institucijomis.

5. Sąjungos žvejybos laivų vėliavos valstybės narės į savo ataskaitas, teikiamas pagal 51 straipsnio 5 dalį, įtraukia informaciją apie jų laivų vykdytas perkrovimo operacijas.

III SKYRIUS

TAM TIKRŲ JŪRINIŲ RŪŠIŲ APSAUGA

1 SKIRSNIS

Plokštėtažiaunės žuvys

15 straipsnis

Bendros ryklių išsaugojimo priemonės

1. Sąjungos žvejybos laivai imasi visų pagrįstų veiksmų, kad būtų taikomi IOTC nustatyti identifikavimo vadovai ir elgesio praktika.

2. Sąjungos žvejybos laivai, kiek įmanoma, nedelsdami sužvejotus gyvus nepageidaujamų rūšių ryklius, išskyrus melsvuosius ryklius, nesužeisdami paleidžia į jūrą. Tokie sužvejoti rykliai registruojami laivo žurnale pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnį, be kita ko, nurodant ryklių būklę (negyvi ar gyvi) paleidimo į jūrą metu.

3. Valstybės narės pagal 51 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikia duomenis apie jų žvejybos laivų sužvejotus ryklius, įskaitant visus turimus ankstesnius duomenis, įverčius ir ryklių būklę (negyvi ar gyvi) išmetimo į jūrą ir paleidimo į jūrą metu bei jų dydžio pasikartojimo dažnumą.

16 straipsnis

Ilgapelekiai pilkieji rykliai

1. Sąjungos žvejybos laivai nelaiko laive, neperkrauna, neiškrauna, nesandėliuoja, neparduoda ir nesiūlo pirkti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus) skerdenų ar skerdenų dalių.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, moksliniams stebėtojams leidžiama imti ilgapelekių pilkųjų ryklių, kurie Rajone ištraukiami iš jūros negyvi, biologinius ėminius, su sąlyga, kad tie ėminiai imami įgyvendinant IOTC mokslinio komiteto ar IOTC ekosistemų ir priegaudos darbo grupės patvirtintą mokslinių tyrimų projektą.

3. Jei įmanoma, valstybės narės ir Komisija stengiasi atlikti Rajone sužvejotų ilgapelekių pilkųjų ryklių mokslinius tyrimus, kad būtų galima nustatyti galimas jų jauniklių augimo vietas.

17 straipsnis

Paprastosios jūrų lapės

1. Sąjungos žvejybos laivai nelaiko laive, neperkrauna, neiškrauna, nesandėliuoja, neparduoda ir nesiūlo pirkti paprastųjų jūrų lapių (visų Alopiidae šeimai priklausančių rūšių) skerdenų ar skerdenų dalių.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, moksliniams stebėtojams leidžiama imti paprastųjų jūrų lapių, kurios Rajone ištraukiamos iš jūros negyvos, biologinius ėminius, su sąlyga, kad tie ėminiai imami įgyvendinant IOTC mokslinio komiteto ar IOTC ekosistemų ir priegaudos darbo grupės patvirtintą mokslinių tyrimų projektą.

3. Mėgėjų ir sportinę žvejybą vykdantys žvejai paleidžia į jūrą visas paprastąsias jūrų lapes gyvas. Jie jokiomis aplinkybėmis jų nelaiko laive, neperkrauna, neiškrauna, nesandėliuoja, neparduoda ir nesiūlo pirkti. Valstybės narės užtikrina, kad mėgėjų ir sportinę žvejybą vykdantys žvejai, esant rizikai sužvejoti paprastųjų jūrų lapių, būtų apsirūpinę įranga, tinkama paleisti į jūrą gyvūnus gyvus.

4. Valstybės narės ir Komisija stengiasi atlikti Rajone sužvejotų paprastųjų jūrų lapių mokslinius tyrimus, kad būtų galima nustatyti galimas jų jauniklių augimo vietas.

18 straipsnis

Raguotosios rajos

1. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama sąmoningai statyti bet kokio tipo žvejybos įrankius netoli raguotosios rajos (Mobula genties rūšis), jeigu gyvūnas pastebimas prieš pradedant statyti žvejybos įrankį.

2. Sąjungos žvejybos laivai nelaiko laive, neperkrauna, neiškrauna, nesandėliuoja, neparduoda ir nesiūlo pirkti raguotųjų rajų skerdenų ar skerdenų dalių.

3. Sąjungos žvejybos laivai atsitiktinai sužvejotas raguotąsias rajas, vos pastebėtas tinkle, ant kabliuko ar denyje, nedelsdami paleidžia į jūrą gyvas ir nesužalotas, kiek praktiškai įmanoma, tokiu būdu, kad kiekvienai sužvejotai rajai būtų padaryta kuo mažesnė žala. Jie imasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad būtų taikomos elgesio su raguotosiomis rajomis procedūros, kartu atsižvelgiant į įgulos saugumą.

4. Nepaisant 3 dalies, jei gaubiamaisiais tinklais žvejojantis Sąjungos laivas vykdydamas veiklą atsitiktinai sužvejoja raguotąją rają ir ją užšaldo, jis perduoda visą neišdorotą jos kūną atsakingoms valdžios institucijoms ar kitai kompetentingai institucijai arba išmeta iškrovimo vietoje. Tokiu būdu perduotų raguotųjų rajų negalima parduoti ir mainyti, tačiau jas galima dovanoti žmonių vidaus vartojimo reikmėms.

5. Sąjungos žvejybos laivai naudoja tinkamus poveikio švelninimo, identifikavimo, elgesio ir paleidimo į jūrą metodus ir laive laiko visą įrangą, reikalingą raguotosioms rajoms paleisti į jūrą.

19 straipsnis

Bangininiai rykliai

1. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama Rajone sąmoningai statyti gaubiamąjį tinklą netoli bangininio ryklio (Rhincodon typus), jeigu gyvūnas pastebimas prieš pradedant statyti tinklą.

2. Jei bangininis ryklys atsitiktinai apsupamas žvejybos įrankiu arba į jį įsipainioja, Sąjungos žvejybos laivai:

a)	imasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad jis būtų saugiai paleistas į jūrą, laikantis IOTC mokslinio komiteto turimos geriausios praktikos gairių dėl saugaus bangininių ryklių paleidimo į jūrą ir saugaus elgesio su jais, kartu atsižvelgiant į įgulos saugumą;

praneša apie incidentą laivo vėliavos valstybei narei pateikdami šią informaciją:

—	individų skaičių;

—	trumpą susidūrimo aprašymą, įskaitant informaciją, kaip ir kodėl buvo susidurta su gyvūnu, jeigu įmanoma;

—	apsupimo vietą;

—	priemones, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti saugų paleidimą į jūrą, ir

—	bangininio ryklio būklės įvertinimą paleidimo į jūrą metu, taip pat ir tuo atveju, kai jis buvo paleistas gyvas, bet vėliau nugaišo.

2 SKIRSNIS

Kitos rūšys

20 straipsnis

Bangininiai

1. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama Rajone sąmoningai statyti gaubiamąjį tinklą netoli banginių būrio gyvūno, jeigu gyvūnas pastebimas prieš pradedant statyti tinklą.

2. Jei banginių būrio gyvūnas atsitiktinai apsupamas gaubiamuoju tinklu arba pagaunamas kito tipo žvejybos įrankiais žvejojant tunus ir tunams giminingų rūšių žuvis, susijusias su bangininiais, Sąjungos žvejybos laivai:

a)	imasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad jis būtų saugiai paleistas į jūrą, laikantis IOTC mokslinio komiteto turimos geriausios praktikos gairių dėl saugaus bangininių paleidimo į jūrą ir saugaus elgesio su jais, kartu atsižvelgiant į įgulos saugumą;

praneša apie incidentą laivo vėliavos valstybei narei pateikdami šią informaciją:

—	rūšis (jeigu žinoma);

—	individų skaičių;

—	trumpą susidūrimo aprašymą, įskaitant informaciją, kaip ir kodėl buvo susidurta su gyvūnu, jeigu įmanoma;

—	apsupimo vietą;

—	priemones, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti saugų paleidimą į jūrą, ir

—	gyvūno būklės įvertinimą paleidimo į jūrą metu, taip pat ir tuo atveju, kai banginių būrio gyvūnas buvo paleistas gyvas, bet vėliau nugaišo.

3. Valstybės narės šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą informaciją (įskaitant informaciją apie gyvūno būklę (negyvas ar gyvas) paleidimo į jūrą metu) pateikia naudodamos laivo žurnalus pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnį arba, jei laive yra stebėtojas, pagal stebėtojų programas, ir pagal 51 straipsnio 1 bei 5 dalis nusiunčia ją Komisijai.

21 straipsnis

Jūrų vėžliai

1. Sąjungos žvejybos laivai taiko šias poveikio švelninimo priemones:

ūdomis žvejojantys laivai turi lynų pjoviklius ir kabliukų atkabinimo įrankius, kad būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas tinkamam elgesiui su pagautais ar įsipainiojusiais į žvejybos įrankius jūrų vėžliais (Cheloniidae ir Dermochelyidae šeimų rūšys) ir greitam jų paleidimui į jūrą, imantis visų pagrįstų priemonių siekiant užtikrinti saugų paleidimą į jūrą ir elgesį pagal IOTC nustatytas elgesio gaires;

gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, kiek praktiškai įmanoma:

—	vengia žvejybos įrankiais apsupti jūrų vėžlius ir, jeigu jūrų vėžlys yra apsupamas žvejybos įrankiu ar į jį įsipainioja, imasi praktiškai įgyvendinamų priemonių saugiai paleisti vėžlį į jūrą, laikantis IOTC nustatytų elgesio gairių;

—	paleidžia visus jūrų vėžlius, rastus įsipainiojusius į ŽSĮ ar kitus žvejybos įrankius;

—	jei jūrų vėžlys yra įsipainiojęs tinkle, sustabdo tinklo vyniojimą vos tik vėžlys iškyla iš vandens; tinklo vyniojimą veiklos vykdytojas tęsia tik tada, kai išpainioja vėžlį jo nesužeisdamas ir padeda jam atsigauti prieš paleisdamas į vandenį, ir

—	turi ir naudoja panardinamuosius tinklelius, kad, kai tikslinga, iškeltų jūrų vėžlius.

2. Sąjungos žvejybos laivai kuo greičiau paima į laivą, jeigu praktiškai įmanoma, visus sugautus sąmonės netekusius ar nejudančius jūrų vėžlius ir padeda jiems atsigauti, be kita ko, suteikia jiems gaivinimo pagalbą, prieš saugiai paleisdami juos į vandenį.

3. Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos žvejybos laivai naudotų tinkamus poveikio švelninimo, identifikavimo, elgesio bei atkabinimo nuo kabliukų metodus ir turėtų laive visą įrangą, reikalingą jūrų vėžliams paleisti į jūrą imantis visų pagrįstų priemonių pagal IOTC jūrų vėžlių identifikavimo korteles, pateiktas 1 dalies a punkte nurodytose IOTC nustatytose elgesio gairėse.

4. Valstybės narės teikia ataskaitas apie tai, kaip įgyvendinamos Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) gairės dėl jūrų vėžlių mirtingumo vykdant žvejybos operacijas mažinimo.

5. Valstybės narės pagal 51 straipsnio 1 dalį siunčia Komisijai visus duomenis apie jų laivų susidūrimus su jūrų vėžliais. Į tuos duomenis įtraukiami laivo žurnalo ar stebėjimo aprėpties duomenys ir apytikriai įvertintas bendras žvejybos metu atsitiktinai sugautų jūrų vėžlių mirtingumas.

6. Sąjungos žvejybos laivai pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnį laivo žurnale registruoja visus su jūrų vėžliais susijusius incidentus žvejybos operacijų metu, taip pat jūrų vėžlių būklę (negyvi ar gyvi) juos paleidžiant į jūrą. Apie tokius incidentus jie praneša savo vėliavos valstybei narei pateikdami, kai įmanoma, informaciją apie rūšį, sugavimo vietą, sąlygas, veiksmus, kurių buvo imtasi laive, ir paleidimo į jūrą vietą. Tą informaciją valstybės narės pagal 51 straipsnio 1 dalį siunčia Komisijai.

22 straipsnis

Jūrų paukščiai

1. Sąjungos žvejybos laivai naudoja poveikio švelninimo priemones siekdami sumažinti jūrų paukščių priegaudą visuose žvejybos rajonuose, visais sezonais ir žvejojant visais būdais. Rajone į pietus nuo 25 laipsnių pietų platumos visi ūdomis žvejojantys laivai naudoja bent dvi iš trijų 4 priede išdėstytų poveikio švelninimo priemonių ir laikosi toms priemonėms nustatytų minimaliųjų standartų. Paukščių baidymo lynų konstrukcija ir naudojimas turi atitikti 5 priede išdėstytas papildomas specifikacijas.

2. Sąjungos žvejybos laivai registruoja duomenis apie atsitiktinę jūrų paukščių priegaudą pagal rūšį, visų pirma pagal 30 straipsnyje nurodytą regioninę stebėtojų programą, ir pagal 51 straipsnio 1 dalį perduoda tuos duomenis Komisijai. Stebėtojai, kiek įmanoma, nufotografuoja Sąjungos žvejybos laivų sugautus jūrų paukščius ir perduoda nuotraukas nacionaliniams jūrų paukščių ekspertams ar IOTC sekretoriatui, kad šie (šis) patvirtintų identifikavimą.

3. Valstybės narės pagal 51 straipsnio 5 dalį informuoja Komisiją ar jos paskirtą įstaigą apie tai, kaip įgyvendinama 30 straipsnyje nurodyta regioninė stebėtojų programa.

IV SKYRIUS

KONTROLĖS PRIEMONĖS

1 SKIRSNIS

Bendrosios sąlygos

23 straipsnis

Dokumentavimas Sąjungos žvejybos laivuose

1. Sąjungos žvejybos laivai tvarko žvejybos žurnalus pagal šį reglamentą. Žvejybos žurnaluose padaryti originalūs įrašai žvejybos laive laikomi bent 12 mėnesių.

2. Sąjungos žvejybos laivai laiko laive galiojančius vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, įskaitant:

a)	licenciją ar leidimą žvejoti ir prie licencijos ar leidimo pridėtas sąlygas;

b)	laivo pavadinimą;

c)	uostą, kuriame laivas registruotas, ir registracijos numerį (-ius);

d)	tarptautinį radijo šaukinį;

e)	savininko (-ų) ir, jeigu taikoma, frachtuotojų vardus, pavardes (pavadinimus) ir adresus;

f)	bendrąjį laivo ilgį ir

g)	kai tikslinga, variklio galią kW ir (arba) arklio galiomis.

3. Valstybės narės reguliariai, bent kartą per metus, patikrina dokumentų, kurie turi būti laikomi žvejybos laivuose, galiojimą.

4. Valstybės narės užtikrina, kad visi laive laikomi dokumentai ir bet kokie tolesni jų daliniai pakeitimai būtų išduoti ir sertifikuoti kompetentingos institucijos ir kad žvejybos laivai būtų paženklinti taip, kad juos būtų galima lengvai identifikuoti pagal visuotinai priimtus tarptautinius standartus, pavyzdžiui, pagal FAO žvejybos laivų ženklinimo ir identifikavimo standartines specifikacijas.

2 SKIRSNIS

Laivų registras

24 straipsnis

Leidimus turinčių žvejybos laivų registras

1. IOTC žvejybos laivų registre registruojami šie Sąjungos žvejybos laivai:

a)	laivai, kurių bendrasis ilgis yra 24 metrai ir daugiau;

b)	laivai, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 24 metrai, jeigu jie žvejoja už valstybės narės išskirtinės ekonominės zonos (toliau – IEZ) ribų.

2. Sąjungos žvejybos laivams, kurie nėra registruoti 1 dalyje nurodytame IOTC registre, neleidžiama Rajone žvejoti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti IOTC kompetencijai priklausančias rūšis arba prisidėti prie bet kokios žvejybos veiklos, arba statyti DŽSĮ.

Ši dalis netaikoma valstybės narės IEZ veiklą vykdantiems laivams, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 24 metrai.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai 1 dalies reikalavimus atitinkančių laivų, kurie turi leidimus vykdyti veiklą Rajone, sąrašą. Tame sąraše apie kiekvieną laivą pateikiama ši informacija:

a)	laivo (-ų) pavadinimas (-ai), registracijos numeris (-iai);

b)	IMO numeris;

c)	ankstesnis (-i) pavadinimas (-ai) (jeigu yra) arba nuoroda, kad tokios informacijos nėra;

d)	ankstesnė (-ės) laivo vėliavos valstybė (-ės) (jeigu yra) arba nuoroda, kad tokios informacijos nėra;

e)	duomenys apie ankstesnį išbraukimą iš kitų registrų (jeigu yra) arba nuoroda, kad tokios informacijos nėra;

f)	tarptautinis radijo šaukinys (-iai) (jeigu yra) arba nuoroda, kad tokios informacijos nėra;

g)	registracijos uostas;

h)	laivo (-ų) tipas, bendrasis ilgis (m) ir bendroji talpa (GT);

i)	bendras žuvų talpyklos (-ų) tūris kubiniais metrais;

j)	savininko (-ų) ir veiklos vykdytojo (-ų) vardai, pavardės (pavadinimai) ir adresai;

k)	tikrojo (-ųjų) savininko (-ų), jeigu žinomas (-i) ir jeigu skiriasi nuo laivo savininko/veiklos vykdytojo, vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas arba nuoroda, kad tokios informacijos nėra;

l)	laivą eksploatuojančios įmonės (jeigu yra) pavadinimas, adresas ir registracijos numeris;

m)	naudojami žvejybos įrankiai;

n)	laikotarpis (-iai), kuriuo (-iais) leidžiama žvejoti ir (arba) perkrauti į kitą laivą;

laivo spalvotos nuotraukos, kuriose matyti:

—	dešinysis bortas ir kairysis bortas, abiem atvejais turi matytis visa konstrukcija;

—	laivapriekis;

p)	bent viena spalvota nuotrauka, kurioje aiškiai matosi bent vienas iš išorinių žymenų, nurodytų a punkte.

4. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokį IOTC registro papildymą, išbraukimą iš jo ar jo dalinį pakeitimą. Komisija tą informaciją nedelsdama siunčia IOTC sekretoriatui.

5. Kiekvienais metais Komisija prireikus pateikia IOTC sekretoriatui atnaujintą informaciją apie Sąjungos žvejybos laivus, užregistruotus 1 dalyje nurodytame IOTC registre.

25 straipsnis

Informacijos teikimas

Informacija, kurią valstybės narės turi pranešti Komisijai pagal šio reglamento 24 straipsnį, teikiama elektroniniu formatu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 (16) 39 straipsnį.

26 straipsnis

Žvejybos laivų leidimai

1. IOTC kompetencijai priklausančių rūšių žvejybos leidimus valstybės narės su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams išduoda pagal Reglamento (ES) 2017/2403 21 straipsnį.

2. Valstybės narės Komisijai pateikia atnaujintą oficialaus leidimo žvejoti už nacionalinei jurisdikcijai priklausančių ribų šabloną ir prireikus šablone pateiktą informaciją atnaujina. Komisija šią informaciją nedelsdama siunčia IOTC sekretoriatui. Šablone pateikiama ši informacija:

a)	kompetentingos institucijos pavadinimas;

b)	kompetentingos institucijos darbuotojų vardai, pavardės ir kontaktiniai duomenys;

c)	kompetentingos institucijos darbuotojų parašai ir

d)	oficialus kompetentingos institucijos antspaudas.

3. 2 dalyje nurodytas šablonas naudojamas tik stebėsenos, kontrolės ir priežiūros tikslais. Jei laive laikomas leidimas skiriasi nuo šablono, tai nėra laikoma pažeidimu, tačiau kontrolę atliekanti valstybė raginama šį klausimą išsiaiškinti su atitinkamo laivo vėliavos valstybės paskirta kompetentinga institucija.

27 straipsnis

Žvejybos leidimus išduodančių valstybių narių pareigos

1. Valstybės narės:

a)	leidžia savo laivams vykdyti veiklą Rajone tik jeigu jie gali įvykdyti IOTC susitarime, šiame reglamente ir CMM nustatytus reikalavimus ir įpareigojamus;

b)	imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad jų žvejybos laivai laikytųsi šio reglamento ir CMM;

c)	imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad jų pagalbiniai žvejybos laivai laikytų laive galiojančius laivo registracijos liudijimus ir galiojančius leidimus žvejoti ar perkrauti laimikį;

užtikrina, kad jų leidimus turintys žvejybos laivai anksčiau nebūtų vykdę NNN žvejybos veiklos arba, jeigu tokia veikla buvo vykdyta, naujasis savininkas būtų pateikęs pakankamus įrodomus, kad:

—	ankstesni savininkai ir veiklos vykdytojai neturi su tais laivais susijusių teisinių ar finansinių interesų, nesiekia iš tų laivų gauti naudos ir jų nekontroliuoja;

—	NNN žvejybos incidente dalyvavusios šalys oficialiai išsprendė šį klausimą, o sankcijos buvo įvykdytos, ir

—	atsižvelgiant į visus svarbius faktus, jų pagalbiniai žvejybos laivai nedalyvauja NNN žvejyboje ar nėra su ja susiję;

e)	užtikrina, kiek įmanoma pagal nacionalinės teisės aktus, kad jų pagalbinių žvejybos laivų savininkai ir veiklos vykdytojai nedalyvautų tunų žvejybos veikloje, kurią vykdo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytame IOTC registre neregistruoti laivai, ir nebūtų su ja susiję, ir

imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kiek įmanoma pagal nacionalinės teisės aktus, kad pagalbinių žvejybos laivų, registruotų 24 straipsnio 1 dalyje nurodytame IOTC registre, savininkai būtų vėliavos valstybės narės piliečiai ar teisės subjektai, kad prireikus jų atžvilgiu būtų galima imtis bet kokių kontrolės ar baudžiamųjų veiksmų.

2. Valstybės narės pagal 51 straipsnio 5 dalį praneša Komisijai ar jos paskirtai įstaigai veiksmų ir priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 1 dalį, peržiūros rezultatus.

3. Valstybės narės, kurios leidimus turintiems savo žvejybos laivams išduoda licencijas, kasmet Komisijai ar jos paskirtai įstaigai teikia ataskaitas dėl visų priemonių, kurių ėmėsi pagal CMM 05/07 I priedą, naudodamos CMM 05/07 II priede pateiktą formą ir laikydamosi šio reglamento 51 straipsnio.

28 straipsnis

Priemonės, taikomos IOTC laivų registre neregistruotiems laivams

1. Sąjungos žvejybos laivams, kurie nėra registruoti 24 straipsnio 1 dalyje nurodytame IOTC registre, neleidžiama Rajone žvejoti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti IOTC kompetencijai priklausančias rūšis.

2. Siekiant užtikrinti šio reglamento veiksmingumą, kiek tai susiję su rūšimis, patenkančiomis į statistinių dokumentų programas, valstybės narės:

a)	tvirtina tik IOTC registre registruotų Sąjungos laivų statistinius dokumentus;

b)	reikalauja, kad į SSŠ teritoriją importuojant Rajone Sąjungos žvejybos laivų sužvejotas rūšis, kurioms taikomos statistinių dokumentų programos, būtų pridedami statistiniai dokumentai, ir

c)	importuodamos rūšių, kurioms taikomos statistinių dokumentų programos, laimikį, bendradarbiauja su tų rūšių laimikį sužvejojusių laivų vėliavos valstybėmis narėmis siekdamos užtikrinti, kad statistiniai dokumentai nebūtų klastojami arba juose nebūtų klaidingos informacijos.

3. Valstybės narės Komisijai ar jos paskirtai įstaigai praneša bet kokią faktinę informaciją, rodančią, kad yra pagrįstų priežasčių įtarti, jog IOTC registre neregistruoti laivai Rajone vykdo IOTC kompetencijai priklausančių rūšių žvejybą ar perkrovimą. Komisija ar jos paskirta įstaiga nedelsdama praneša tą informaciją IOTC sekretoriatui.

29 straipsnis

Žvejybos veiklą vykdančių laivų, kurie žvejoja tunus ir durklažuves, registravimas

1. Valstybės narės, kurių laivai Rajone žvejoja tunus ir durklažuves, naudodamos atitinkamą IOTC ataskaitų teikimo šabloną, ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 1 d. Komisijai pateikia sąrašą su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kurie ankstesniais metais Rajone vykdė žvejybos veiklą ir:

a)	kurių bendrasis ilgis yra 24 metrai ir daugiau arba

b)	kurie vykdė veiklą vandenyse už jų valstybės narės IEZ ribų (laivų, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 24 metrai, atveju).

2. Valstybės narės, kurių laivai žvejoja gelsvauodegius tunus Rajone, naudodamos tinkamą IOTC ataskaitų teikimo šabloną ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 1 d. Komisijai pateikia visų su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kurie žvejojo gelsvauodegius tunus Rajone ankstesniais metais, sąrašą.

3. Komisija anksčiau nei kiekvienų metų vasario 15 d. persiunčia 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją IOTC sekretoriatui.

4. 1 dalyje nurodytame laivų sąraše apie kiekvieną laivą pateikiama ši informacija:

a)	IOTC numeris;

b)	pavadinimas ir registracijos numeris;

c)	IMO numeris, jeigu yra;

d)	ankstesnė laivo vėliavos valstybė (jeigu yra);

e)	tarptautinis radijo šaukinys (jeigu yra);

f)	laivo tipas, ilgis ir bendroji talpa (GT);

g)	savininko, frachtuotojo ar veiklos vykdytojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas (kai aktualu);

h)	pagrindinės tikslinės rūšys ir

i)	leidimo galiojimo laikas.

3 SKIRSNIS

Regioninė stebėtojų programa

30 straipsnis

Regioninė stebėtojų programa

1. Siekiant pagerinti mokslinių duomenų rinkimą, Sąjungos žvejybos laivai, kurių bendrasis ilgis yra 24 metrai ir daugiau, taip pat mažesni nei 24 metrų ilgio laivai, žvejojantys už valstybės narės IEZ ribų, užtikrina, kad pagal regioninę stebėtojų programą patvirtinti stebėtojai stebėtų bent 5 % su kiekvieno tipo žvejybos įrankiu susijusių operacijų ar žvejybos įrankio pastatymo atvejų žvejojant Rajone.

2. Jei gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose yra stebėtojas, kaip nurodyta 1 dalyje, tas stebėtojas taip pat stebi laimikį iškrovimo metu, kad nustatytų didžiaakių tunų laimikio sudėtį.

3. 2 dalis netaikoma valstybėms narėms, jau taikančioms ėminių ėmimo sistemą, kurios aprėptis atitinka 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

31 straipsnis

Stebėtojų pareigos

1. Sąjungos žvejybos laivuose esantys stebėtojai:

a)	registruoja laivų žvejybos veiklą bei teikia jos ataskaitas ir tikrina laivo koordinates;

b)	stebi ir, kiek įmanoma, apytikriai įvertina laimikį siekdami nustatyti laimikio sudėtį ir prižiūrėti išmetimą į jūrą, priegaudą bei dydžio pasikartojimo dažnumą;

c)	registruoja laivo kapitono naudojamų žvejybos įrankių tipą, tinklo akių dydį ir priedus;

d)	renka informaciją (apie rūšinę sudėtį ir kiekį, gyvąjį ir perdirbtų rūšių svorį ir buvimo vietą, jei įmanoma), kad būtų galima atlikti laivo žurnalo įrašų kryžminę patikrą, ir

e)	atlieka IOTC mokslinio komiteto prašomą mokslinį darbą.

2. Stebėtojas per 30 dienų nuo kiekvieno žvejybos reiso pabaigos pateikia ataskaitą vėliavos valstybei narei. Ataskaita pateikiama pagal 1° platumos ir 1° ilgumos zoną. Valstybės narės Komisijai ar jos paskirtai įstaigai kiekvieną ataskaitą nusiunčia per 140 dienų nuo jos gavimo dienos ir užtikrina, kad ūdomis žvejojančiuose laivuose esančių stebėtojų ataskaitos būtų siunčiamos reguliariai ištisus metus. Komisija ar jos paskirta įstaiga IOTC sekretoriatui ataskaitas persiunčia per 10 dienų nuo jų gavimo.

32 straipsnis

Ėminių ėmėjai vietoje

1. Ėminių ėmėjai vietoje stebi Sąjungos smulkiosios žvejybos laivų laimikio iškrovimo operacijų skaičių iškrovimo vietoje. Smulkiosios žvejybos laivų atveju ėminių ėmėjai turėtų stebėti bent 5 % bendro tokių laivų žvejybos reisų skaičiaus arba bendro žvejybos veiklą vykdančių žvejybos laivų skaičiaus.

2. Iškraunant žvejybos laivus, ėminių ėmėjai vietoje renka informaciją krante. Ėminių ėmimo vietoje programas galima naudoti laimikio ir laive laikomos priegaudos kiekiams įvertinti ir grąžinamiems įsagams rinkti.

3. Ėminių ėmėjai vietoje stebi laimikį iškrovimo vietoje, siekdami apytikriai apskaičiuoti kiekvienos dydžio kategorijos skaičių pagal laivo, žvejybos įrankių ir rūšies tipą, arba atlieka tokį IOTC mokslinio komiteto prašomą mokslinį darbą.

33 straipsnis

Valstybių narių pareigos

1. Valstybės narės samdo kvalifikuotus stebėtojus į laivus, plaukiojančius su jų vėliava.

2. Valstybės narės:

a)	imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad stebėtojai galėtų kompetentingai ir saugiai vykdyti savo pareigas;

b)	užtikrina, kad stebėtojai kiekvieną kartą būtų skiriami vis į kitą laivą;

c)	užtikrina, kad laive, kuriame yra stebėtojas, stebėtojo darbo laive metu, jei įmanoma, būtų suteiktas toks pat tinkamas maitinimas ir gyvenamoji patalpa, kokiais naudojasi aukštesnio rango laivo įgulos nariai;

d)	užtikrina, kad laivo kapitonas bendradarbiautų su stebėtojais, kad jie galėtų saugiai vykdyti savo pareigas, be kita ko, kaip reikalaujama, suteiktų prieigą prie laive laikomo laimikio ir laimikio, kurį ketinama išmesti į jūrą, ir

e)	padengia stebėtojų programos išlaidas.

3. Valstybės narės pagal 51 straipsnio 6 dalį praneša Komisijai stebėtų laivų skaičių ir stebėjimo aprėptį pagal žvejybos įrankių tipą.

4 SKIRSNIS

Stebėsena ir priežiūra

34 straipsnis

Laivų stebėjimo sistema (LSS)

1. Valstybės narės ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po to, kai nustatomas Sąjungos žvejybos laive esančio laivo stebėjimo įtaiso techninis gedimas ar neveikimas arba kai pranešama apie tokį techninį gedimą ar neveikimą, pateikia IOTC sekretoriatui to laivo geografines koordinates arba užtikrina, kad tas koordinates IOTC sekretoriatui perduotų laivo kapitonas, savininkas ar jų atstovas.

2. Jei valstybė narė įtaria, kad vienas ar daugiau laivo stebėjimo įtaisų, esančių kitos vėliavos valstybės narės ar kitos SSŠ laive, neatitinka reikiamų eksploatavimo sąlygų arba jais buvo neteisėtai manipuliuojama, ji nedelsdama apie tai praneša Komisijai ar jos paskirtai įstaigai. Komisija ar jos paskirta įstaiga šią informaciją nedelsdama persiunčia IOTC sekretoriatui ir laivo vėliavos valstybei.

35 straipsnis

Frachtavimas

1. Frachtavimui taikomos šios sąlygos:

a)	vėliavos SSŠ yra raštu pritarusi frachtavimo susitarimui;

b)	pagal frachtavimo susitarimą vykdomų žvejybos operacijų trukmė bet kuriais kalendoriniais metais neviršija 12 mėnesių;

c)	frachtuotini žvejybos laivai yra registruoti atsakingoje SSŠ, kuri aiškiai sutinka laikytis CMM ir užtikrina, kad jų laikytųsi jos laivai; visos vėliavos SSŠ veiksmingai vykdo savo pareigą kontroliuoti savo žvejybos laivus, kad būtų užtikrinta atitiktis CMM;

d)	frachtuotini žvejybos laivai yra įtraukti į 24 straipsnyje nurodytą IOTC registrą ir turi leidimus vykdyti veiklą Rajone;

e)	jeigu frachtuojamam laivui frachtuojančioji SSŠ leidžia vykdyti veiklą atvirojoje jūroje, vėliavos SSŠ yra atsakinga už žvejybos atvirojoje jūroje, vykdomos pagal frachtavimo susitarimą, kontrolę;

f)	frachtuojami laivai LSS duomenis ir laimikio duomenis perduoda tiek frachtuojančiajai SSŠ, tiek vėliavos SSŠ ir IOTC sekretoriatui, kaip nustatyta 6 priede išdėstytoje pranešimų apie laivų frachtavimą sistemoje;

visas laimikis, įskaitant priegaudą ir į jūrą išmestas žuvis, sužvejotas pagal frachtavimo sutartį, įskaičiuojamas į frachtuojančiosios SSŠ kvotą ar žvejybos galimybes; tokiuose frachtuojamuose laivuose vykdomo stebėjimo aprėptis įskaičiuojama į frachtuojančiosios SSŠ aprėpties normą, nustatytą jos pagal frachtavimo sutartį vykdomos žvejybos veiklos trukmei;

h)	frachtuojančioji SSŠ IOTC teikia viso laimikio, įskaitant priegaudą ir į jūrą išmestas žuvis, ataskaitas ir praneša kitą IOTC reikalaujamą informaciją;

i)	frachtuojami laivai turi tinkamą LSS įrangą, o žvejybos įrankiai yra paženklinti siekiant užtikrinti veiksmingą žvejybos valdymą;

j)	stebėjimo aprėptis yra bent 5 % žvejybos pastangų;

k)	frachtuojami laivai turi frachtuojančiosios SSŠ išduotą žvejybos licenciją ir nėra įtraukti į NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašą, kitų regioninių žvejybos valdymo organizacijų (toliau – RŽVO) sudarytus NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus ar Sąjungos sudarytą NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą;

l)	frachtuojamiems laivams neleidžiama naudotis vėliavos SSŠ kvota, be to, laivui jokiu būdu neleidžiama tuo pačiu metu žvejoti pagal daugiau nei vieną frachtavimo susitarimą;

m)	iškrovimas vykdomas SSŠ uostuose arba tiesiogiai prižiūrint SSŠ, siekiant užtikrinti, kad frachtuojamų laivų veikla nebūtų pažeidžiamos CMM.

36 straipsnis

Pranešimų apie laivų frachtavimą sistema

1. Frachtuojančioji valstybė narė praneša Komisijai apie visus pagal šį straipsnį frachtuojamais pripažintinus laivus nedelsdama per 15 dienų ir ne vėliau kaip prieš 72 valandas iki žvejybos veiklos pagal frachtavimo susitarimą pradžios, elektroniniu būdu pateikdama šią informaciją apie kiekvieną frachtuojamą laivą:

a)	frachtuojamo laivo pavadinimą (tiek registracijos originalo kalba, tiek lotyniškomis raidėmis), registracijos numerį ir IMO numerį;

b)	laivo tikrojo savininko vardą, pavardę (pavadinimą) ir kontaktinį adresą;

c)	laivo aprašymą, įskaitant bendrąjį ilgį, laivo tipą ir žvejybos metodo (-ų), kuris (-ie) bus taikomas (-i) pagal frachtavimo susitarimą, rūšį (-is);

d)	frachtavimo susitarimo kopiją ir bet kurį žvejybos leidimą ar licenciją, kurį (-ią) ji išdavė laivui, įskaitant informaciją apie kvotos skyrimą ar laivui paskirtas žvejybos galimybes, ir frachtavimo susitarimo trukmę;

e)	savo pritarimą frachtavimo susitarimui ir

f)	priimtas priemones nuostatoms, įtrauktoms į frachtavimo susitarimą, įgyvendinti.

2. Vėliavos valstybė narė Komisijai praneša apie visus pagal šį straipsnį frachtuojamais pripažintinus laivus nedelsdama per 17 dienų ir ne vėliau kaip prieš 96 valandas iki žvejybos veiklos pagal frachtavimo susitarimą pradžios, elektroniniu būdu pateikdama 1 dalyje nurodytą informaciją apie kiekvieną frachtuojamą laivą.

3. Iš valstybės narės gavusi 1 ar 2 dalyje nurodytą informaciją, Komisija perduoda IOTC sekretoriatui šią informaciją:

a)	savo pritarimą frachtavimo susitarimui;

b)	priimtas priemones nuostatoms, įtrauktoms į frachtavimo susitarimą, įgyvendinti ir

c)	savo sutikimą laikytis CMM.

4. 1 ir 2 dalyse nurodytos valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie žvejybos operacijų pagal frachtavimo susitarimą pradžią, laikiną sustabdymą, atnaujinimą ir nutraukimą.

5. Žvejybos laivus frachtuojančios valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 10 d. Komisijai pateikia ankstesniais kalendoriniais metais sudarytų frachtavimo susitarimų duomenis, įskaitant informaciją apie sužvejotą laimikį ir frachtuojamų laivų panaudotas žvejybos pastangas, taip pat 35 straipsnio 1 dalies j punkte nurodytą frachtuojamuose laivuose pasiektą stebėjimo aprėptį. Komisija ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 28 d. persiunčia šią informaciją IOTC sekretoriatui.

37 straipsnis

Laivai, neturintys jokios nacionalinės priklausomybės

Jei valstybės narės laivas ar orlaivis pastebi žvejybos laivus, kurie, kaip įtariama ar patvirtinta, neturi jokios nacionalinės priklausomybės ir galbūt žvejoja Rajono atvirojoje jūroje, ta valstybė narė apie tokį pastebėtą laivą ar orlaivį informuoja Komisiją ar jos paskirtą įstaigą. Komisija ar jos paskirta įstaiga šią informaciją nedelsdama persiunčia IOTC sekretoriatui.

38 straipsnis

Su patogios šalies vėliava plaukiojantys žvejybos laivai

Kiek tai susiję su didelėmis ūdomis tunus žvejojančiais laivais, plaukiojančiais su patogios šalies vėliava, valstybės narės:

a)	atsisako leisti atlikti iškrovimo ir perkrovimo operacijas su patogios šalies vėliava plaukiojantiems laivams, kurie vykdo žvejybos veiklą, mažinančią šiame reglamente nustatytų priemonių ar IOTC priimtų priemonių veiksmingumą;

imasi visų galimų veiksmų, kad paragintų savo importuotojus, transportuotojus ir kitus susijusius veiklos vykdytojus nesudaryti sandorių dėl tunų ir tunams giminingų rūšių, kuriuos, vykdydami žvejybos veiklą, sužvejojo su patogios šalies vėliava plaukiojantys laivai, ir tokius tunus ir tokias tunams giminingas rūšis perkelti;

c)	informuoja savo plačiąją visuomenę apie žvejybos veiklą, kurią vykdo su patogios šalies vėliava plaukiojantys dideli ūdomis tunus žvejojantys laivai ir kuri mažina IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą, ir ragina savo plačiąją visuomenę nepirkti tokiais laivais sužvejotų žuvų;

d)	ragina atitinkamus savo gamintojus ir kitus verslo atstovus užkirsti kelią tam, kad jų laivai ir įranga ar įtaisai būtų naudojami žvejybos ūdomis operacijose, plaukiojant su patogios šalies vėliava, ir

e)	stebi žvejybos laivų, plaukiojančių su patogios šalies vėliava, veiklą bei keičiasi informacija apie ją, įskaitant informaciją apie IOTC sekretoriato vykdomą ėminių ėmimo uoste veiklą.

V SKYRIUS

LAIMIKIO DUOMENYS

39 straipsnis

Laimikio ir žvejybos pastangų duomenų registravimas

1. Sąjungos žvejybos laivai tvarko elektroninį laivo žurnalą ir jame registruoja duomenis, kurie apima bent 1 priede išdėstytą informaciją ir duomenis.

2. Žvejybos laivo kapitonas pildo laivo žurnalą, kuris pateikiamas vėliavos valstybei narei, taip pat pakrantės valstybei, kurios IEZ Sąjungos žvejybos laivas žvejojo. Pakrantės valstybei pateikiama tik ta laivo žurnalo dalis, kuri yra susijusi su veikla, vykdoma pakrantės valstybės IEZ.

3. Valstybės narės savo metinėse ataskaitose pagal 51 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikia visus bet kurių atitinkamų metų suvestinius duomenis.

40 straipsnis

Didžiaakių tunų laimikio sertifikatas

1. Į valstybės narės teritoriją importuojant didžiaakius tunus visada pateikiamas IOTC didžiaakių tunų statistinis dokumentas, kaip numatyta 8 priede, arba IOTC didžiaakių tunų reeksporto sertifikatas, atitinkantis 9 priedo reikalavimus.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, šis statistinio dokumento reikalavimas netaikomas gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ar kartinėmis ūdomis (su jauku) žvejojančių laivų sužvejotiems didžiaakiams tunams, kurie daugiausia skirti Rajone esančioms konservų gamykloms.

3. 1 dalyje nurodyti dokumentai patvirtinami pagal CMM 03/03 IV priede išdėstytą formą ir laikantis šių taisyklių:

a)	IOTC didžiaakių tunų statistinį dokumentą patvirtina tunus sužvejojusio laivo vėliavos valstybė narė arba, jeigu laivas vykdo veiklą pagal frachtavimo susitarimą, tunus eksportavusi valstybė;

b)	IOTC didžiaakių tunų reeksporto sertifikatą patvirtina tunus reeksportavusi valstybė;

c)	Sąjungos laivų sužvejotų didžiaakių tunų statistinius dokumentus gali patvirtinti valstybė narė, kurioje produktai iškraunami, jei atitinkamas didžiaakių tunų kiekis iš iškrovimo valstybių narių teritorijos yra eksportuojamas už Sąjungos ribų.

4. Didžiaakius tunus importuojančios valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 15 d. (už laikotarpį nuo ankstesnių metų liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.) ir ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 15 d. (už laikotarpį nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki birželio 30 d.) Komisijai pateikia duomenis, surinktus pagal didžiaakių tunų statistinių dokumentų programą, naudodamosi CMM 03/03 III priede išdėstyta forma. Komisija išnagrinėja informaciją ir atitinkamai ne vėliau kaip balandžio 1 d. ir spalio 1 d. perduoda ją IOTC sekretoriatui.

5. Didžiaakius tunus eksportuojančios valstybės narės, gavusios šio straipsnio 4 dalyje nurodytus importo duomenis, išnagrinėja eksporto duomenis ir pagal 51 straipsnio 5 dalį rezultatus kasmet pateikia Komisijai.

VI SKYRIUS

UOSTO VALSTYBĖS TAIKOMOS PRIEMONĖS, INSPEKTAVIMAS, VYKDYMO UŽTIKRINIMAS IR NNN ŽVEJYBA

1 SKIRSNIS

Uosto valstybės taikomos priemonės

41 straipsnis

Kontaktiniai centrai ir paskirtieji uostai

1. Valstybės narės, norinčios leisti į savo uostus patekti trečiųjų šalių žvejybos laivams, gabenantiems Rajone sužvejotas IOTC kompetencijai priklausančias rūšis ar iš IOTC kompetencijai priklausančių rūšių pagamintus žvejybos produktus, kurie anksčiau nebuvo iškrauti ar perkrauti:

a)	pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 5 straipsnį paskiria uostą, į kurį įplaukti gali prašyti trečiųjų šalių žvejybos laivai;

b)	paskiria kontaktinį centrą, kuriam pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnį turi būti siunčiamas išankstinis pranešimas;

c)	paskiria kontaktinį centrą, kuriam pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 11 straipsnio 3 dalį perduodamos inspektavimo ataskaitos.

2. Valstybės narės Komisijai ar jos paskirtai įstaigai praneša apie visus paskirtųjų kontaktinių centrų ir paskirtųjų uostų sąrašo pakeitimus likus ne mažiau kaip 30 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo dienos. Komisija ar jos paskirta įstaiga tą informaciją persiunčia IOTC sekretoriatui likus ne mažiau kaip 15 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo dienos.

42 straipsnis

Išankstinis pranešimas

1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnio 1 dalies, išankstinio pranešimo pateikimo laikotarpis yra ne mažiau kaip 24 valandos iki numatomo atvykimo į uostą arba pranešimas turi būti pateikiamas iškart po žvejybos operacijų pabaigos, jeigu atstumui iki uosto įveikti reikia mažiau kaip 24 valandų.

2. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnio 1 dalies, jeigu trečiosios šalies žvejybos laivuose yra IOTC žvejybos produktų, informacija, kurią tų trečiųjų šalių žvejybos laivų kapitonai ar jų atstovai turi pateikti, yra pagal šio reglamento 10 priedą reikalaujama informacija, prie kurios pridedamas laimikio sertifikatas, patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 III skyrių.

3. Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnyje nurodytas išankstinis pranešimas ir informacija, kurios reikalaujama pagal šio straipsnio 2 dalį, gali būti perduodami elektroniniu būdu naudojantis taikomąja programa „e-PSM“.

4. Uosto valstybės narės, siekdamos nustatyti, ar 1 dalyje nurodyti žvejybos laivai vykdė NNN žvejybą arba su ja susijusią veiklą, gali paprašyti bet kokios papildomos informacijos.

43 straipsnis

Leidimas įplaukti į uostus, juose iškrauti ir perkrauti

1. Gavusi atitinkamą informaciją pagal 42 straipsnį, uosto valstybė narė nusprendžia leisti ar neleisti trečiosios šalies žvejybos laivui įplaukti į jos uostus ir jais naudotis. Jei uosto valstybė narė trečiosios šalies žvejybos laivui įplaukti į uostą neleidžia, ji apie tai informuoja laivo vėliavos valstybę ir Komisiją ar jos paskirtą įstaigą. Komisija ar jos paskirta įstaiga šią informaciją nedelsdama persiunčia IOTC sekretoriatui. Uosto valstybės narės neleidžia į uostus įplaukti į NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašą, į bet kurios kitos RŽVO sąrašą ar į NNN žvejybą vykdančių laivų Sąjungos sąrašą įtrauktiems žvejybos laivams.

2. Jei išankstinis pranešimas gaunamas naudojantis taikomąja programa „e-PSM“, uosto valstybė narė savo sprendimą leisti ar neleisti įplaukti į uostą praneša naudodamasi ta pačia taikomąja programa.

3. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 8 straipsnio 1 dalį, transportinių laivų atveju reikalaujama pateikti IOTC perkrovimo deklaraciją; tokia deklaracija turi būti pateikta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki numatomo iškrovimo laiko. Siekdamos užtikrinti, kad iškrautas kiekis atitiktų praneštą kiekvieno žūklės laivo laimikio kiekį, valstybės narės, kuriose turi būti iškraunamas perkrautas laimikis, imasi tinkamų priemonių gautos informacijos tikslumui patikrinti ir bendradarbiauja su transportinio laivo vėliavos valstybe, uosto valstybėmis, susijusiomis su perkrautu laimikiu, kuris turi būti iškrautas, ir susijusių žūklės laivų vėliavos valstybėmis. Tas tikrinimas atliekamas kuo mažiau trikdant transportinio laivo veiklą, vengiant sukelti nepatogumų ir nepakenkiant žuvų kokybei.

4. Jei pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 8 straipsnio 1 dalį uosto valstybė narė iš žūklės laivo gavo iškrovimo ar perkrovimo deklaraciją, uosto valstybės narė imasi tinkamų priemonių gautos informacijos tikslumui patikrinti ir bendradarbiauja su vėliavos SSŠ, siekdama užtikrinti, kad iškrauto ir (arba) perkrauto laimikio kiekis atitiktų praneštą kiekvieno žūklės laivo laimikio kiekį.

5. Kiekviena uosto valstybė narė ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d. Komisijai pateikia su kita nei tos uosto valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kurie uosto valstybės narės uostuose iškrovė ankstesniais kalendoriniais metais Rajone sužvejotus tunus ir tunams giminingas rūšis, sąrašą. Ta informacija pateikiama atitinkamame IOTC ataskaitos šablone ir ją pateikiant nurodomi duomenys apie laimikio sudėtį pagal svorį ir iškrautas rūšis. Komisija išnagrinėja šias ataskaitas ir ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. perduoda jas IOTC sekretoriatui.

2 SKIRSNIS

Inspektavimas

44 straipsnis

Inspektavimas uoste

1. Kiekviena uosto valstybė narė savo paskirtuosiuose uostuose kasmet inspektuoja bent 5 % su kita nei tos uosto valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų viso iškrauto ar perkrauto kiekio, susijusio su IOTC kompetencijai priklausančiomis rūšimis.

2. Inspektavimo metu stebimos visos iškrovimo ar perkrovimo operacijos ir atliekama kiekvienos rūšies kiekio, įrašyto išankstiniame pranešime, ir faktiškai iškrauto ar perkrauto kiekvienos rūšies kiekio kryžminė patikra. Kai iškrovimo ar perkrovimo operacijos baigiamos, inspektorius patikrina ir pažymi laive paliktą žuvų kiekį pagal rūšį.

45 straipsnis

Inspektavimo procedūra

1. Šis straipsnis papildo Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 10 straipsnyje nustatytas inspektavimo procedūros taisykles.

2. Uosto valstybių narių inspektoriai turi turėti tinkamą kvalifikaciją, atitinkamus įgaliojimus ir galiojantį asmens dokumentą, kurį pateikia inspektuojamo laivo kapitonui.

3. Uosto valstybės narės užtikrina, kad jų inspektoriai vykdytų bent CMM 16/11 II priede nustatytas užduotis. Savo uostuose atlikdamos inspektavimą uosto valstybės narės reikalauja, kad laivo kapitonas inspektoriams suteiktų visą reikiamą pagalbą ir informaciją, o prireikus pateiktų atitinkamą medžiagą ir dokumentus arba patvirtintas jų kopijas.

4. Į kiekvieno inspektavimo rezultatų rašytinę ataskaitą kiekviena uosto valstybė narė įtraukia bent CMM 16/11 III priede išdėstytą informaciją. Uosto valstybė narė per tris darbo dienas nuo inspektavimo pabaigos perduoda inspektavimo ataskaitos kopiją arba, gavusi atitinkamą prašymą, ataskaitos originalą ar patvirtintą kopiją inspektuoto laivo kapitonui, vėliavos valstybei, ir Komisijai ar jos paskirtai įstaigai. Komisija ar jos paskirta įstaiga šią ataskaitą persiunčia IOTC sekretoriatui.

5. Kiekviena uosto valstybė narė ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d. Komisijai pateikia su kita nei tos uosto valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kurie uosto valstybės narės uostuose iškrovė ankstesniais kalendoriniais metais IOTC kompetencijos rajone sužvejotus tunus ir tunams giminingas rūšis, sąrašą. Pateikiant tą informaciją nurodomi duomenys apie laimikio sudėtį pagal svorį ir iškrautas rūšis. Komisija ne vėliau kaip kiekvienų metų liepos 1 d. persiunčia tą informaciją IOTC sekretoriatui.

3 SKIRSNIS

Vykdymo užtikrinimas

46 straipsnis

Procedūra, taikoma tuo atveju, kai atliekant inspektavimą uoste gaunama įrodymų apie IOTC priemonių pažeidimus

1. Jeigu atliekant inspektavimą surinkta informacija rodo, kad žvejybos laivas pažeidė IOTC priemones, taikomas šis straipsnis kartu su Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 11 straipsniu.

2. Uosto valstybės narės kompetentingos institucijos kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per tris darbo dienas Komisijai ar jos paskirtai įstaigai persiunčia inspektavimo ataskaitos kopiją. Komisija ar jos paskirta įstaiga nedelsdama tą ataskaitą perduoda IOTC sekretoriatui ir vėliavos SSŠ kontaktiniam centrui.

3. Uosto valstybės narės nedelsdamos praneša apie veiksmus, kurių buvo imtasi pažeidimų atveju, vėliavos SSŠ kompetentingai institucijai ir Komisijai ar jos paskirtai įstaigai. Komisija ar jos paskirta įstaiga tą informaciją perduoda IOTC sekretoriatui.

47 straipsnis

Įtariami pažeidimai, apie kuriuos praneša valstybės narės

1. Valstybės narės, likus ne mažiau kaip 80 dienų iki IOTC metinio susitikimo, naudodamos CMM 18/03 I priedo ataskaitos formą Komisijai pateikia visą dokumentais pagrįstą informaciją, iš kurios galima spręsti apie galimus atvejus, kai tam tikri žvejybos laivai Rajone per pastaruosius dvejus metus nesilaikė IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių. Komisija tą informaciją išnagrinėja ir, jeigu tikslinga, persiunčia ją IOTC sekretoriatui likus ne mažiau kaip 70 dienų iki atitikties komiteto susirinkimo dienos.

2. Kartu su 1 dalyje nurodyta dokumentais pagrįsta informacija pateikiama informacija, susijusi su kiekvieno į sąrašą įtraukto laivo NNN žvejybos veikla, įskaitant:

a)	pranešimus apie įtariamą NNN žvejybos veiklą, susijusią su galiojančiomis CMM;

b)	prekybos informaciją, gautą remiantis atitinkama prekybos statistika, pavyzdžiui, statistiniais dokumentais ir kita patikrinama nacionaline ar tarptautine statistika;

informaciją, gautą iš kitų šaltinių arba surinktą žvejybos plotuose, pavyzdžiui:

—	informaciją, surinktą inspektavimo uoste ar jūroje metu;

—	informaciją, gautą iš pakrantės valstybių, įskaitant LSS atsakiklio ar automatinio identifikavimo sistemos (AIS) duomenis, palydovinio stebėjimo duomenis arba ore ar jūroje esančių įrenginių duomenis;

—	IOTC programas, išskyrus atvejus, kai pagal tokią programą nustatyta, kad surinkta informacija turi būti konfidenciali, arba

—	trečiųjų asmenų surinktą informaciją ir žvalgybinius duomenis.

48 straipsnis

Įtariami pažeidimai, apie kuriuos praneša SSŠ ir IOTC sekretoriatas

1. Jei Komisija iš SSŠ ar IOTC sekretoriato gauna bet kokios informacijos apie įtariamą Sąjungos žvejybos laivo vykdomą NNN žvejybos veiklą, ji šią informaciją nedelsdama perduoda atitinkamai valstybei narei.

2. Atitinkama valstybė narė, likus ne mažiau kaip 45 dienoms iki IOTC metinio susitikimo, Komisijai pateikia visų tyrimų, susijusių su įtariamais atvejais, kai su jos vėliava plaukiojantys laivai nesilaikė reikalavimų, išvadas ir informaciją apie visus veiksmus, kurių buvo imtasi reaguojant į su reikalavimų nesilaikymu susijusias problemas. Komisija tą informaciją persiunčia IOTC sekretoriatui likus ne mažiau kaip 15 dienų iki metinio susitikimo dienos.

49 straipsnis

NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašo projektas

1. Jeigu Komisija iš IOTC sekretoriato gauna oficialų pranešimą apie Sąjungos žvejybos laivo įtraukimą į NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašo projektą, ji tą pranešimą, įskaitant IOTC sekretoriato pateiktus tai patvirtinančius įrodomus ir visą kitą dokumentais pagrįstą informaciją, perduoda atitinkamai vėliavos valstybei narei.

2. Atitinkama valstybė narė pateikia pastabas ne vėliau kaip likus 30 dienų iki IOTC atitikties komiteto metinio susirinkimo dienos. Komisija tą informaciją išnagrinėja ir persiunčia ją IOTC sekretoriatui likus ne mažiau kaip 15 dienų iki atitikties komiteto metinio susirinkimo dienos.

3. Gavusios Komisijos pranešimą, atitinkamos vėliavos valstybės narės institucijos:

a)	praneša žvejybos laivo savininkui ir veiklos vykdytojams apie laivo įtraukimą į NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašo projektą ir apie galimas pasekmes, jei tas įtraukimas į IOTC priimtą NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą būtų patvirtintas, ir

b)	atidžiai stebi į NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašo projektą įtrauktus laivus, siekdamos nustatyti tų laivų veiklą ir aptikti galimus jų pavadinimo, vėliavos valstybės ar registruoto savininko pakeitimus.

50 straipsnis

Preliminarus NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašas

1. Siekiant užkirsti kelią tam, kad Sąjungos žvejybos laivas, įtrauktas į 49 straipsnyje nurodytą NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašo projektą, būtų įtrauktas į preliminarų NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašą, vėliavos valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją, įrodančią, kad:

laivas visais atitinkamais laikotarpiais laikėsi savo leidime nustatytų sąlygų ir:

—	vykdė žvejybos veiklą laikydamasis CMM;

—	vykdė žvejybos veiklą pakrantės valstybės jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse laikydamasis tos pakrantės valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų arba

—	žvejojo tik tas rūšis, kurios nepatenka į Susitarimo taikymo sritį, arba

b)	reaguojant į nagrinėjamą NNN žvejybos veiklą buvo imtasi veiksmingų baudžiamųjų veiksmų, be kita ko, pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir skirtos tinkamo griežtumo sankcijos, kad būtų galima veiksmingai užtikrinti atitiktį reikalavimams ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų.

2. Komisija nedelsdama išnagrinėja 1 dalyje nurodytą informaciją ir perduoda ją IOTC sekretoriatui.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

51 straipsnis

Duomenų pateikimas ataskaitoje

1. Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d. valstybės narės, naudodamos CMM 18/07 II priede pateiktą lentelę, Komisijai pateikia informaciją už ankstesnius kalendorinius metus, apimančią šiuos elementus:

visų IOTC kompetencijai priklausančių rūšių ir plokštėtažiaunių rūšių, kurių, remiantis laimikio ir incidentų registracijos įrašais, sužvejojama dažniausiai, bendro laimikio įverčius pagal rūšį ir žvejybos įrankį, jeigu įmanoma, kas ketvirtį, suskaidytus (kai įmanoma) pagal laive laikomo laimikio gyvąjį svorį ir pagal išmestų į jūrą rūšių gyvąjį svorį ar skaičių;

b)	bendro laimikio duomenis, susijusius su bangininiais, jūrų vėžliais ir jūrų paukščiais, kaip nurodyta atitinkamai 20, 21 ir 22 straipsniuose;

kalbant apie žvejybą gaubiamaisiais tinklais ir kartinėmis ūdomis, laimikio ir žvejybos pastangų duomenys išskaidomi pagal žvejybos metodą; duomenys ekstrapoliuojami bendram nacionaliniam mėnesio laimikiui pagal kiekvieną žvejybos įrankį, taip pat reguliariai pateikiami dokumentai, kuriuose aprašomos ekstrapoliacijos procedūros;

kalbant apie žvejybą ūdomis, laimikio duomenys pagal rūšį, išreikšti skaičiumi arba svoriu, ir žvejybos pastangų duomenys, išreikšti ūdose naudojamų kabliukų skaičiumi, pateikiami pagal 5° kartografinio tinklelio zoną ir pagal mėnesį; taip pat reguliariai pateikiami dokumentai, kuriuose aprašomos ekstrapoliacijos procedūros;

e)	informacijos apie naujausią gelsvauodegių tunų laimikį santrauką pagal 39 straipsnį;

f)	atvejus, kai rūšių sužvejota nebuvo, naudojant CMM 18/07 II priede išdėstytą lentelę.

2. Be to, į 1 dalyje nurodytą informaciją valstybės narės įtraukia šiuos žvejybos pastangų duomenis, susijusius su gaubiamaisiais tinklais žvejojančiais laivais, kurie naudojasi aprūpinimo laivais ir ŽSĮ:

gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus aptarnaujančių aprūpinimo laivų, plaukiojančių su jų vėliava, ar tokių aprūpinimo laivų, padedančių su jų vėliava plaukiojantiems gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, arba tokių aprūpinimo laivų, turinčių licenciją vykdyti veiklą jų IEZ, kurie Rajone vykdo veiklą, skaičių ir ypatumus;

b)	gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir juos aptarnaujančių aprūpinimo laivų skaičių ir jūroje praleistų dienų skaičių pagal 1° kartografinio tinklelio zoną ir mėnesį, kuriuos turi pranešti aprūpinimo laivo vėliavos valstybė narė;

c)	koordinates, statymo datas ir laiką, ŽSĮ identifikatorių bei tipą ir kiekvieno ŽSĮ konstrukcines charakteristikas.

3. 1 dalyje nurodyta informacija apie laivų tipą ir informacija, susijusi su preliminariais bei galutiniais duomenimis, pateikiama Komisijai šiomis datomis:

a)	preliminarūs duomenys apie atvirojoje jūroje ūdomis žvejojančius laivus už ankstesnius metus pateikiami ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d.; galutiniai duomenys pateikiami ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 15 d.;

b)	galutiniai duomenys apie visus kitus laivus, įskaitant aprūpinimo laivus, pateikiami ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d.

4. Komisija išnagrinėja informaciją ir, laikydamasi šiame reglamente numatytų konkrečių terminų, nusiunčia ją IOTC sekretoriatui.

5. Valstybės narės likus 75 dienoms iki IOTC metinio susitikimo Komisijai pateikia ankstesnių kalendorinių metų informaciją apie veiksmus, kurių jos ėmėsi siekdamos įgyvendinti savo pareigas teikti ataskaitas dėl visos IOTC reguliuojamos žvejybos veiklos, taip pat ir dėl vykdant šią veiklą sugautų rūšių ryklių, visų pirma, apie priemones, kurių imtasi, kad būtų geriau renkami duomenys apie tiesioginį ir atsitiktinį laimikį. Komisija surinktą informaciją pateikia Sąjungos įgyvendinimo ataskaitoje, kurią nusiunčia IOTC sekretoriatui.

6. Vėliavos valstybės narės kasmet ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki IOTC mokslinio komiteto posėdžio, Komisijos nurodytą dieną Komisijai siunčia nacionalinę mokslinę ataskaitą, kurioje pateikiama ši informacija:

a)	bendra žvejybos statistika;

b)	komiteto rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita;

c)	pažanga, pasiekta vykdant mokslinius tyrimus, kaip nustatyta 15 straipsnio 3 dalyje, 16 straipsnio 3 dalyje, 17 straipsnio 4 dalyje bei 18 straipsnio 5 dalyje, ir

d)	kita svarbi informacija, susijusi su IOTC kompetencijai priklausančių rūšių žvejybos veikla, taip pat su rykliais, kitais šalutiniais produktais bei priegaudos rūšimis.

7. 6 dalyje nurodyta ataskaita, parengta pagal IOTC mokslinio komiteto nustatytą šabloną. Komisija reikalingą šabloną nusiunčia vėliavos valstybėms narėms. Komisija išnagrinėja ataskaitoje pateiktą informaciją, ją visą apibendrinusi ją įtraukia į Sąjungos ataskaitą ir ją nusiunčia IOTC sekretoriatui.

52 straipsnis

Konfidencialumas ir duomenų apsauga

1. Duomenys, kurie renkami ir kuriais keičiamasi pagal šį reglamentą, tvarkomi laikantis pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 112 ir 113 straipsnius taikomų konfidencialumo taisyklių.

2. Bet kokie duomenys pagal šį reglamentą renkami, perduodami, saugomi ar kitaip tvarkomi pagal reglamentus (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725.

3. Pagal šį reglamentą tvarkomi asmens duomenys saugomi ne ilgiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai asmens duomenys yra būtini, kad būtų galima imtis tolesnių veiksmų, susijusių su pažeidimu, inspektavimu arba teisminėmis ar administracinėmis procedūromis. Tokiais atvejais asmens duomenys gali būti saugomi 20 metų. Jeigu asmens duomenys saugomi ilgesnį laikotarpį, tie duomenys turi būti nuasmeninami.

53 straipsnis

Gairės

Valstybėms narėms, kurioms buvo paskirstytos žvejybos galimybės vykdyti IOTC valdomą žvejybą, Komisija pateikia visas IOTC parengtas gaires, visų pirma susijusias su:

a)	ryklių identifikavimo vadovais ir elgesiu su jais;

b)	procedūromis, kaip elgtis su raguotosiomis rajomis;

c)	IOTC mokslinio komiteto geriausios praktikos gairėmis dėl saugaus bangininių ryklių paleidimo į jūrą ir saugaus elgesio su jais;

d)	IOTC mokslinio komiteto geriausios praktikos gairėmis dėl saugaus bangininių paleidimo į jūrą bei saugaus elgesio su jais ir

e)	gairėmis, kaip elgtis su jūrų vėžliais.

Atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad tos gairės būtų pateiktos jų laivų, vykdančių atitinkamą žvejybą, kapitonams. Tie kapitonai imasi visų pagrįstų priemonių tokioms gairėms taikyti.

54 straipsnis

Dalinių pakeitimų tvarka

1. Kiek tai būtina siekiant Sąjungos teisėje įgyvendinti esamų IOTC rezoliucijų dalinius pakeitimus ar papildomus elementus, kurie tampa privalomi Sąjungai, ir tiek, kiek padarytais Sąjungos teisės daliniais pakeitimais neviršijamos IOTC rezoliucijos, Komisijai pagal 55 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami:

a)	ŽSĮ aprašymas, pateikiamas 10 straipsnyje;

b)	tai, kurie SSŠ uostai turi būti naudojami perkrovimo tikslu, kaip nurodyta 12 straipsnyje;

c)	24 straipsnio 3 dalyje išdėstyta informacija apie kiekvieną laivą, įtrauktą į žvejybos veiklą vykdančių laivų, žvejojančių tunus ir durklažuves, sąrašą;

d)	30 straipsnio 1 dalyje išdėstytas stebėjimo aprėpties procentinis dydis;

e)	32 straipsnio 1 dalyje išdėstyta ėminių ėmimo vietoje aprėptis smulkiosios žvejybos atveju;

f)	35 straipsnio 1 dalyje išdėstytos frachtavimo sąlygos;

g)	44 straipsnio 1 dalyje išdėstytas inspektuojamų laimikio iškrovimo operacijų uoste procentinis dydis;

h)	29 straipsnio 1 bei 3 dalyse, 45 straipsnio 5 dalyje ir 51 straipsnyje išdėstytų ataskaitų teikimo terminai;

i)	1–10 priedai;

nuorodos į tarptautinius aktus, išdėstytos 9 straipsnio 3 dalies a punkte, 9 straipsnio 4 dalyje, 21 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnio 3 dalyje, 40 straipsnio 3 bei 4 dalyse, 42 straipsnio 3 dalyje, 45 straipsnio 3 bei 4 dalyse, 47 straipsnio 1 dalyje ir 51 straipsnio 1 dalyje.

2. Visi pagal 1 dalį priimti daliniai pakeitimai privalo būti susiję tik su atitinkamų IOTC rezoliucijų dalinių pakeitimų ir papildymų, kurie yra privalomi Sąjungai, įgyvendinimu Sąjungos teisėje.

55 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 54 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2022 m. gruodžio 22 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 54 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 54 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

56 straipsnis

Reglamentų (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007 daliniai pakeitimai

1. Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 2 straipsnio b punktas ir 20–21a straipsniai išbraukiami.

2. Reglamento (EB) Nr. 1984/2003 1 straipsnio b punktas, 8 straipsnio b punktas ir VII, XII, XIV bei XVIII priedai išbraukiami.

3. Reglamento (EB) Nr. 520/2007 4 straipsnio 2 dalis ir 18–20 straipsniai išbraukiami.

57 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2022 m. lapkričio 23 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BEK

(1) OL C 341, 2021 8 24, p. 106.

(2) 2022 m. spalio 4 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. spalio 24 d. Tarybos sprendimas.

(3) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4) 1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

(5) 1998 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 98/414/EB dėl Europos bendrijos susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar daugiau valstybių vandenyse sutinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo ratifikavimo (OL L 189, 1998 7 3, p. 14).

(6) 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimas 95/399/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Susitarimo įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (OL L 236, 1995 10 5, p. 24).

(7) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(8) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(9) 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/473 dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (OL L 83, 2019 3 25, p. 18).

(10) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(11) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(12) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(13) 2001 m. rugsėjo 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1936/2001, nustatantis tam tikrų tolimos migracijos žuvų rūšių žvejybos kontrolės priemones (OL L 263, 2001 10 3, p. 1).

(14) 2003 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1984/2003, nustatantis prekybos durklažuvėmis ir didžiaakiais tunais Bendrijoje statistikos sistemą (OL L 295, 2003 11 13, p. 1).

(15) 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/2007, nustatantis labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 973/2001 (OL L 123, 2007 5 12, p. 3).

(16) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

1 PRIEDAS

Registruojama kiekvieną kartą pastačius ar užmetus žvejybos įrankį arba įvykdžius žvejybos operaciją

Pastaba: teikdami duomenis apie visus šiame priede nurodytus žvejybos įrankius, datą ir laiką nurodykite toliau nurodytu formatu.

Data: registruodami žvejybos įrankio pastatymo ar užmetimo arba žvejybos operacijos įvykdymo datą, įrašykite MMMM-MM-DD.

Laikas: vietos laiką, UTC arba nacionalinį laiką registruokite 24 val. formatu ir aiškiai nurodykite, kurį laiką įrašėte.

ŽVEJYBOS OPERACIJA

Ūdos:

Pastatymo data

Koordinatės (platuma ir ilguma): galima pasirinktinai nurodyti koordinates vidurdienį ar koordinates pradėjus naudoti žvejybos įrankį arba operacijos zonos kodą (pvz., Seišelių IEZ, atviroji jūra ir t. t.)

Laikas, kada žvejybos įrankis pradėtas statyti, ir, kai įmanoma, jo iškėlimo laikas

Kabliukų skaičius tarp plūdžių: jeigu kabliukų skaičius tarp plūdžių to paties pastatymo metu skiriasi, registruokite reprezentatyviausią skaičių (vidurkį)

Bendras kabliukų skaičius žvejybos įrankio pastatymo metu

Žvejybos įrankio pastatymo metu naudotų šviečiančiųjų lazdelių skaičius

Žvejybos įrankio pastatymo metu naudoto jauko rūšis: pvz., žuvis, kalmaras, kt.

Pasirinktinai – jūros paviršiaus temperatūra vidurdienį vienos dešimtainės tikslumu (XX.XoC)

Gaubiamieji tinklai:

Pastatymo data

Įvykio rūšis: žvejybos įrankio ar naujo žuvų suburiamojo įrenginio (ŽSĮ) pastatymas

Koordinatės (platuma ir ilguma) ir įvykio laikas arba, jei tą dieną įvykio nėra, koordinatės vidurdienį

Jeigu statomi žvejybos įrankiai: nurodykite, ar jie buvo pastatyti sėkmingai, kiek tai truko, kas buvo naudojama sutvirtinimui; žuvų tunto tipas (laisvai plaukiantis ar su ŽSĮ susijęs žuvų tuntas). Jeigu jis susijęs su ŽSĮ, nurodykite ŽSĮ tipą (pvz., rąstas ar kitas gamtinis objektas, dreifuojantysis ŽSĮ, inkarinis ŽSĮ ir t. t.). Atsižvelkite į CMM 18/08

„ŽSĮ valdymo plano procedūros, įskaitant ŽSĮ skaičiaus ribojimą, išsamesnes naudojantis ŽSĮ sužvejoto laimikio ataskaitų teikimo specifikacijas ir patobulintų ŽSĮ modelių, kuriais siekiama sumažinti netikslinių rūšių įsipainiojimo atvejų skaičių, kūrimą“ (ar į bet kurią vėlesnę pakeičiančią rezoliuciją)

Pasirinktinai – jūros paviršiaus temperatūra vidurdienį vienos dešimtainės tikslumu (XX.XoC)

Žiauniniai tinklai:

Pastatymo data: užregistruokite kiekvieno žvejybos įrankio pastatymo datą ar dieną jūroje (dienomis, kai žvejybos įrankiai nebuvo statomi)

Bendras tinklo ilgis (metrais): kiekvieno pastatymo metu naudoto plūduro lyno ilgis metrais

Žvejybos pradžios laikas: užregistruokite kiekvieno žvejybos įrankio pastatymo pradžios laiką ir, kai įmanoma, jo iškėlimo laiką

Pradžios ir pabaigos koordinatės (platuma ir ilguma): užregistruokite žvejybos įrankio pastatymo pradžios bei pabaigos platumą ir ilgumą, žyminčias zoną, kurioje pastatytas jūsų žvejybos įrankis, o dienomis, kai žvejybos įrankis nebuvo statomas, užregistruokite platumą ir ilgumą vidurdienį

Gylis, kuriame statomas tinklas (metrais): apytikris gylis, kuriame statomas žiauninis tinklas

Kartinės ūdos:

Informacija apie žvejybos pastangas laivo žurnaluose registruojama pagal dienas. Informacija apie laimikį laivo žurnaluose registruojama pagal žvejybos reisus arba, kai įmanoma, pagal žvejybos dienas.

Žvejybos operacijos data: užregistruokite dieną ar datą

Koordinatės (platuma ir ilguma) vidurdienį

Tą dieną panaudotų žvejybos karčių skaičius

Žvejybos pradžios laikas (užregistruokite laiką iš karto po to, kai baigiama jauko žvejyba ir laivas išplaukia į jūrą žvejoti. Jei žvejojama kelias dienas, turėtų būti registruojamas paieškos pradžios laikas) ir žvejybos pabaigos laikas (užregistruokite laiką iš karto po to, kai baigiama žvejyba iš paskutinio žuvų tunto; jei žvejojama kelias dienas, užregistruokite laiką, kai sustabdoma žvejyba iš paskutinio žuvų tunto). Jei žvejojama kelias dienas, reikėtų registruoti žvejybos dienų skaičių

Žuvų tunto tipas: susijęs su ŽSĮ ir (arba) laisvai plaukiantis žuvų tuntas

LAIMIKIS

Laimikis, išreikštas svoriu (kg) ar vienetų skaičiumi, pagal rūšis, tenkantis kiekvienam žvejybos įrankio pastatymui ar užmetimui arba žvejybos operacijai pagal kiekvieną rūšį (nurodytą toliau pateiktame skirsnyje „Rūšys“) ir perdirbimo būdą

Ūdos – pagal skaičių ir svorį

Gaubiamieji tinklai – pagal svorį

Žiauniniai tinklai – pagal svorį

Kartinės ūdos – pagal svorį arba skaičių

RŪŠYS

Ūdos:

Pagrindinės rūšys	FAO kodas	Kitos rūšys	FAO kodas
Australinis tunas (Thunnus maccoyii)	SBF	Trumpadurklis marlinas (Tetrapturus angustirostris)	SSP
Ilgapelekis tunas (Thunnus alalunga)	ALB	Melsvasis ryklys (Prionace glauca)	BSH
Didžiaakis tunas (Thunnus obesus)	BET	Pilkšvieji rykliai (Isurus spp.)	MAK
Gelsvauodegis tunas (Thunnus albacares)	YFT	Atlantinis silkiaryklis (Lamna nasus)	POR
Dryžasis tunas (Katsuwonus pelamis)	SKJ	Kūjarykliai (Sphyrna spp.)	SPN
Durklažuvė (Xiphias gladius)	SWO	Floridinis šilkinis ryklys (Carcharhinus falciformis)	FAL
Dryžasis marlinas (Tetrapturus audax)	MLS	Kitos kaulinės žuvys	MZZ
Atlantinis marlinas (Makaira nigricans)	BUM	Kiti rykliai	SKH
Juodasis marlinas (Istiompax indica)	BLM	Jūrų paukščiai (skaičius) (1)
Rytinė buriažuvė (Istiophorus platypterus)	SFA	Jūrų žinduoliai (skaičius)	MAM
		Jūrų vėžliai (skaičius)	TTX
		Paprastosios jūrų lapės (Alopias spp.)	THR
		Ilgapelekis pilkasis ryklys (Carcharhinus longimanus)	OCS
		Pasirinktinai registruojamos rūšys
		Tigrinis ryklys (Galeocerdo cuvier)	TIG
		Krokodilinis ryklys (Pseudocarcharias kamoharai)	PSK
		Didysis baltasis ryklys (Carcharodon carcharias)	WSH
		Mantos ir mobulės (Mobulidae)	MAN
		Melsvasis dygliauodegis (Pteroplatytrygon violacea)	PLS
		Kitos rajos

Gaubiamieji tinklai:

Pagrindinės rūšys	FAO kodas	Kitos rūšys	FAO kodas
Ilgapelekis tunas (Thunnus alalunga)	ALB	Jūrų vėžliai (skaičius)	TTX
Didžiaakis tunas (Thunnus obesus)	BET	Jūrų žinduoliai (skaičius)	MAM
Gelsvauodegis tunas (Thunnus albacares)	YFT	Bangininis ryklys (Rhincodon typus) (skaičius)	RHN
Dryžasis tunas (Katsuwonus pelamis)	SKJ	Paprastosios jūrų lapės (Alopias spp.)	THR
Kitos IOTC kompetencijai priklausančios rūšys		Ilgapelekis pilkasis ryklys (Carcharhinus longimanus)	OCS
		Floridinis šilkinis ryklys (Carcharhinus falciformis)	FAL
		Pasirinktinai registruojamos rūšys	FAO kodas
		Mantos ir mobulės (Mobulidae)	MAN
		Kiti rykliai	SKH
		Kitos rajos
		Kitos kaulinės žuvys	MZZ

Žiauniniai tinklai:

Pagrindinės rūšys	FAO kodas	Kitos rūšys	FAO kodas
Ilgapelekis tunas (Thunnus alalunga)	ALB	Trumpadurklis marlinas (Tetrapturus angustirostris)	SSP
Didžiaakis tunas (Thunnus obesus)	BET	Melsvasis ryklys (Prionace glauca)	BSH
Gelsvauodegis tunas (Thunnus albacares)	YFT	Pilkšvieji rykliai (Isurus spp.)	MAK
Dryžasis tunas (Katsuwonus pelamis)	SKJ	Atlantinis silkiaryklis (Lamna nasus)	POR
Ilgauodegis tunas (Thunnus tonggol)	LOT	Kūjarykliai (Sphyrna spp.)	SPN
Paprastasis skumbrinis tunas (Auxis thazard)	FRI	Kiti rykliai	SKH
Skersadryžis skumbrinis tunas (Auxis rochei)	BLT	Kitos kaulinės žuvys	MZZ
Rytinis tuniukas (Euthynnus affinis)	KAW	Jūrų vėžliai (skaičius)	TTX
Siauradryžė karališkoji skumbrė (Scomberomorus commerson)	COM	Jūrų žinduoliai (skaičius)	MAM
Indinė karališkoji skumbrė (Scomberomorus guttatus)	GUT	Bangininis ryklys (Rhincodon typus) (skaičius)	RHN
Durklažuvė (Xiphias gladius)	SWO	Jūrų paukščiai (skaičius) (2)
Rytinė buriažuvė (Istiophorus platypterus)	SFA	Paprastosios jūrų lapės (Alopias spp.)	THR
Marlinai (Tetrapturus spp., Makaira spp.)	BIL	Ilgapelekis pilkasis ryklys (Carcharhinus longimanus)	OCS
Australinis tunas (Thunnus maccoyii)	SBF	Pasirinktinai registruojamos rūšys
		Tigrinis ryklys (Galeocerdo cuvier)	TIG
		Krokodilinis ryklys (Pseudocarcharias kamoharai)	PSK
		Mantos ir mobulės (Mobulidae)	MAN
		Melsvasis dygliauodegis (Pteroplatytrygon violacea)	PLS
		Kitos rajos

Kartinės ūdos:

Pagrindinės rūšys	FAO kodas	Kitos rūšys	FAO kodas
Ilgapelekis tunas (Thunnus alalunga)	ALB	Kitos kaulinės žuvys	MZZ
Didžiaakis tunas (Thunnus obesus)	BET	Rykliai	SKH
Gelsvauodegis tunas (Thunnus albacares)	YFT	Rajos
Dryžasis tunas (Katsuwonus pelamis)	SKJ	Jūrų vėžliai (skaičius)	TTX
Paprastieji skumbriniai tunai ir skersadryžiai skumbriniai tunai (Auxis spp.)	FRZ
Rytinis tuniukas (Euthynnus affinis)	KAW
Ilgauodegis tunas (Thunnus tonggol)	LOT
Siauradryžė karališkoji skumbrė (Scomberomorus commerson)	COM
Kitos IOTC kompetencijai priklausančios rūšys

PASTABOS

Pastabose turėtų būti registruojamas į jūrą išmestų tunų, tunams giminingų žuvų ir ryklių kiekis pagal rūšį, nurodant svorį (kg) arba vienetų skaičių pagal visus žvejybos įrankius.

Pastabose turėtų būti registruojami visi susidūrimai su bangininiais rykliais (Rhincodon typus), jūrų žinduoliais ir jūrų paukščiais.

Pastabose taip pat turėtų būti įrašoma ir kita informacija.

Pastaba. Duomenų apie laivo žurnale nurodytas rūšis teikimas yra laikomas minimaliuoju reikalavimu. Pasirinktinai reikėtų įtraukti kitas dažnai sužvejojamų ryklių ir (arba) žuvų rūšis, atsižvelgiant į įvairiems žvejybos rajonams ir žvejybos rūšims taikomus reikalavimus.

(1) Kai KSŠ visapusiškai įgyvendina stebėtojų programą, duomenų apie jūrų paukščius teikti neprivaloma.

(2) Kai KSŠ visapusiškai įgyvendina stebėtojų programą, duomenų apie jūrų paukščius teikti neprivaloma.

	Diena	Mėnuo	Valanda	Metai	Agento vardas ir pavardė (pavadinimas):	Didelio tunus žvejojančio laivo kapitono vardas ir pavardė:	Transportinio laivo kapitono vardas ir pavardė:
Išvykimas				iš
Grįžimas				į	Parašas:	Parašas:	Parašas:
Perkrovimas

Rūšis	Uostas	Jūra	Produkto tipas
			Neapdorota	Išdarinėta	Be galvos	Filė

ŽVEJYBOS ĮRANKIO KODAS:	ŽVEJYBOS ĮRANKIO TIPAS
BB	KARTINĖMIS ŪDOMIS SU JAUKU ŽVEJOJANTIS LAIVAS
GILL	ŽIAUNINIS TINKLAS
HAND	RANKINĖ ŪDA
HARP	HARPŪNAS
LL	ŪDA
MWT	ĮVAIRIALYGIS TRALAS
PS	GAUBIAMASIS TINKLAS
RR	MEŠKERĖ IR SPININGAS
SPHL	SPORTINĖJE ŽVEJYBOJE NAUDOJAMA RANKINĖ ŪDA
SPOR	NEKLASIFIKUOJAMA SPORTINĖ ŽVEJYBA
SURF	NEKLASIFIKUOJAMA PAVIRŠINĖ ŽVEJYBA
TL	ŪDA SU KABLIAIS
TRAP	GAUDYKLĖ
TROL	BLIZGĖ
UNCL	NEAPIBRĖŽTI METODAI
OT	KITAS TIPAS