2022 11 25

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/1

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/2299

2022 m. lapkričio 15 d.

kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 taikymo taisyklės, susijusios su integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitų struktūra, formatu, technine informacija ir rengimo tvarka

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (1), ypač į jo 17 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (ES) 2018/1999 reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų Komisijai integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, apimančius dešimties metų laikotarpį, ir vadovautųsi dviejų etapų metodu, t. y. pirma, nustatytų nacionalinius uždavinius, tikslus ir įnašus visiems penkiems energetikos sąjungos aspektams ir, antra, planuotų atitinkamą politiką ir priemones jiems pasiekti. Galutinius 2021–2030 m. integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus valstybės narės pirmą kartą turėjo pateikti ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnio 1 dalį, kiekviena valstybė narė kas dvejus metus informuoja Komisiją apie savo integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano įgyvendinimo padėtį, pateikdama integruotą nacionalinę energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitą, apimančią visus penkis energetikos sąjungos aspektus;

(3)

tos kas dvejus metus teikiamos pažangos ataskaitos – pagrindinis informacijos šaltinis, kuriuo remdamasi Komisija pagal Reglamento (ES) 2018/1999 29 straipsnį vertina tiek Sąjungos lygmens pažangą, padarytą įgyvendinant energetikos sąjungos tikslus ir uždavinius, tiek kiekvienos valstybės narės pažangą, padarytą įgyvendinant savo uždavinius bei tikslus, užtikrinant įnašus ir įgyvendinant integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytą politiką ir priemones;

(4)

pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį, valstybės narės turi pateikti atnaujintus integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus kas dešimt metų, t. y. nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų įgyvendinimo laikotarpio viduryje. 2021–2030 m. integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų atnaujinimo projektus valstybės narės turi pateikti ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d., o galutinius planus – ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.;

(5)

šiuo reglamentu nustačius kas dvejus metus teikiamų pažangos ataskaitų struktūrą, formatą, techninius duomenis ir rengimo tvarką turėtų būti užtikrinta, kad ataskaitos būtų išsamios ir struktūruotos, nes jose, vengiant nereikalingos administracinės naštos, būtų atsižvelgiama į šiame reglamente nustatytus integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų elementus ir Reglamento (ES) 2018/1999 17 ir 20–25 straipsniuose nurodytą informaciją;

(6)

valstybės narės, tinkamai atsižvelgdamos į visas išimtis arba nukrypti leidžiančias nuostatas, kurias leidžiama taikyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 (2) 5 straipsnio 4 dalį, turi pranešti apie pažangą, susijusią su privaloma informacija, įtraukta į jų integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. Jos taip pat privalo pranešti apie pažangą, susijusią su informacija apie atitinkamus nacionalinius uždavinius, tikslus ir įnašus bei politiką ir priemones, kurie įtraukti į valstybių narių nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. Kadangi tuo metu, kai ataskaitos teikiamos pirmą kartą (ne vėliau kaip 2023 m. kovo 15 d.) ir po to kas dvejus metus, gali būti surinkti neišsamūs duomenys, tam tikra informacija turėtų būti teikiama tik tuo atveju, jei ji turima ataskaitų teikimo metu. Turėtų būti numatyta galimybė valstybėms narėms savanoriškai teikti informaciją, papildančią privalomus elementus;

(7)	valstybės narės, pranešdamos apie pažangą, padarytą įgyvendinant nacionalinius uždavinius bei tikslus ir užtikrinant įnašus, turėtų teikti atskiras ataskaitas dėl kiekvieno iš penkių energetikos sąjungos aspektų;

(8)

visi energetikos sąjungos aspektai tarpusavyje susiję, todėl politika ir priemonės gali būti susijusios su daugiau nei vienu nacionaliniu uždaviniu, tikslu ir įnašu, nustatytu integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose. Siekiant užtikrinti nuoseklumą, pranešdamos tiek apie tos politikos ir priemonių finansavimą ir įgyvendinimą, tiek apie tokios politikos ir priemonių kiekybinį poveikį oro kokybei ir išmetamam oro teršalų kiekiui, valstybės narės turėtų atitinkamai teikti ataskaitas dėl atskiros politikos ir priemonių arba dėl politikos ir priemonių grupių;

(9)

pagal Reglamento (ES) 2018/1999 I priede nustatytus integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų turinio reikalavimus taip pat turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės teiktų kitą aktualią, į jų nacionalinius planus įtrauktą informaciją apie atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir energijos vartojimo efektyvumą;

(10)

pagal Reglamento (ES) 2018/1999 18 straipsnį, valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. kovo 15 d. ir po to kas dvejus metus turi pateikti Komisijai integruotas ataskaitas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų politikos bei priemonių ir prognozių. Pateikdamos tas ataskaitas valstybės narės įvykdo atitinkamą įpareigojimą, nustatytą Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnio 3 dalyje. Be to, valstybės narės turėtų pranešti apie pažangą, padarytą finansuojant tą politiką ir priemones, ir, kai įmanoma, kiekybiškai įvertinti tos politikos ir priemonių poveikį oro kokybei ir išmetamam oro teršalų kiekiui;

(11)

pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnio 3 dalį, valstybės narės ne vėliau kaip 2023 m. kovo 15 d. ir po to kiekvienais metais turi pateikti Komisijai galutinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenis kartu su nacionalinėmis apskaitos ataskaitomis. Pateikdamos galutinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenis kartu su nacionalinėmis apskaitos ataskaitomis iki atitinkamos ataskaitinės datos, valstybės narės įvykdo atitinkamą įpareigojimą, nustatytą Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnio 3 dalyje. Be to, pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnio 3 dalį pateiktomis galutinėmis ataskaitomis, atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2018/1999 37 straipsnio 4 dalyje nurodytų pradinių patikrų rezultatus, remiamasi pranešant apie pažangą, padarytą siekiant klimato kaitos švelninimo uždavinių;

(12)	valstybės narės savo ataskaitas turėtų teikti naudodamos bendrą Komisijos valdomą prieigą, susietą su atitinkamomis ataskaitų teikimo sistemomis, sukurtomis pagal Reglamento (ES) 2018/1999 28 straipsnį „Elektroninė platforma“;

(13)

siekdama, kad valstybės narės ataskaitas teiktų veiksmingiau, Komisija, kiek įmanoma, remdamasi turimais duomenimis, susijusiais su integruotomis nacionalinėmis energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitomis, iš anksto įrašys informaciją, gautą naudojantis kitais esamais energetikos srities informacijos srautais, visų pirma pagal Reglamentą (EB) Nr. 1099/2008;

(14)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Energetikos sąjungos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

žodžių junginys „privaloma, jeigu taikoma“ reiškia, kad valstybės narės turi pateikti toliau nurodytų kategorijų informaciją:

a)	informaciją apie nacionalinius uždavinius, tikslus ir įnašus arba nacionalinę politiką ir priemones (tik jeigu valstybės narės yra juos nustačiusios ar patvirtinusios);

b)	informaciją apie tai, kaip valstybės narės atsižvelgia į rekomendaciją, pateiktą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 32 straipsnio 1 arba 2 dalį (tik jeigu Komisija tokią rekomendaciją pateikė);

2)	žodžių junginys „privaloma, jeigu turima“ reiškia, kad tam tikros kategorijos informaciją valstybės narės turi pateikti tik jeigu jos tokią informaciją turi tuo metu, kai teikia dvimetę pažangos ataskaitą.

II SKYRIUS

ATASKAITŲ DĖL NACIONALINIŲ UŽDAVINIŲ, TIKSLŲ IR ĮNAŠŲ TEIKIMAS

2 straipsnis

Ataskaitų dėl pažangos, susijusios su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektu, teikimas

1. Valstybės narės informaciją apie pažangą, padarytą siekiant tikslų, be kita ko, Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 (3) 2 straipsnio 1 dalyje, ir išmetamo ir absorbentais pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tikslų, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio a punkto 1 papunktyje, teikia šio reglamento I priede nustatytu formatu.

Atsižvelgdama į Reglamento (ES) 2018/1999 37 straipsnio 4 dalyje nurodytas pradines patikras Komisija pagal to reglamento 18 straipsnio 1 dalies b punktą kas dvejus metus teikiamas valstybių narių ataskaitas ir pagal to reglamento 26 straipsnio 3 dalį teikiamas metines ataskaitas laiko pagal to reglamento 17 straipsnio 1 dalį kas dvejus metus teikiamomis integruotomis nacionalinės energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitomis, susijusiomis su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sritimi.

2. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio a punkto 2 papunktyje ir 20 straipsnio a punkte nurodytą informaciją apie pažangą, padarytą įgyvendinant nacionalinius uždavinius bei tikslus ir užtikrinant įnašus, susijusius su atsinaujinančiųjų išteklių energija, teikia šio reglamento II priede nustatytu formatu.

3. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio a punkto 1 papunktyje nurodytą informaciją apie prisitaikymą prie klimato kaitos teikia šio reglamento III priede nustatytu formatu.

3 straipsnis

Ataskaitų dėl pažangos, susijusios su energijos vartojimo efektyvumo aspektu, teikimas

Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio b punkte ir 21 straipsnio a punkte nurodytą informaciją apie pažangą, padarytą įgyvendinant nacionalinius uždavinius bei tikslus ir užtikrinant įnašus, susijusius su energijos vartojimo efektyvumo aspektu, teikia šio reglamento IV priede nustatytu formatu.

4 straipsnis

Ataskaitų dėl pažangos, susijusios su energetinio saugumo aspektu, teikimas

Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio c punkte ir 22 straipsnio a–d punktuose nurodytą informaciją apie pažangą, padarytą įgyvendinant nacionalinius uždavinius bei tikslus ir užtikrinant įnašus, susijusius su energetinio saugumo aspektu, teikia šio reglamento V priede nustatytu formatu.

5 straipsnis

Ataskaitų dėl pažangos, susijusios su energijos vidaus rinkos aspektu, teikimas

Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio d punkte ir 23 straipsnio 1 dalies a–g punktuose nurodytą informaciją apie pažangą, padarytą įgyvendinant nacionalinius uždavinius bei tikslus ir užtikrinant įnašus, susijusius su energijos vidaus rinkos aspektu, teikia šio reglamento VI priede nustatytu formatu.

6 straipsnis

Ataskaitų dėl pažangos, susijusios su mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo aspektu, teikimas

1. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio e punkte ir 25 straipsnio a–c punktuose nurodytą informaciją apie pažangą, padarytą įgyvendinant nacionalinius uždavinius bei tikslus ir užtikrinant įnašus, susijusius su mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo aspektu, teikia šio reglamento VII priede nustatytu formatu.

2. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 25 straipsnio d punkte nurodytą informaciją apie pažangą, padarytą siekiant nacionalinių uždavinių, kurie susiję su palaipsniu energijos subsidijų, visų pirma iškastiniam kurui, atsisakymu, teikia šio reglamento VIII priede nustatytu formatu.

III SKYRIUS

ATASKAITŲ DĖL POLTIKOS IR PRIEMONIŲ TEIKIMAS

7 straipsnis

Ataskaitų dėl nacionalinės politikos ir priemonių teikimas

1. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose ir 20–25 straipsniuose nurodytą informaciją apie pažangą, padarytą įgyvendinant nacionalinę politiką ir priemones, ir prireikus informaciją apie atnaujintą ar naują politiką ir priemones arba politikos ir priemonių grupes, teikia šio reglamento IX priede nustatytu formatu.

2. Komisija pagal Reglamento (ES) 2018/1999 18 straipsnio 1 dalies a punktą kas dvejus metus teikiamas valstybių narių ataskaitas laiko pagal to reglamento 17 straipsnio 1 dalį kas dvejus metus teikiamomis integruotomis nacionalinės energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitomis, susijusiomis su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sritimi. Valstybės narės pagal 18 straipsnio 1 dalies a punktą teikiamas ataskaitas papildo informacija, nurodyta šio reglamento 10 ir 11 straipsniuose.

3. Informaciją apie naują politiką ir priemones, nurodytas Reglamento (ES) 2018/1999 21 straipsnio b punkto 3 papunktyje, valstybės narės taip pat teikia šio reglamento X priede nustatytu formatu.

8 straipsnis

Ataskaitų dėl energijos kiekio, sutaupyto pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnį, teikimas

Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 IX priedo 2 dalies b–d punktuose nurodytą informaciją teikia šio reglamento XI priede nustatytu formatu.

9 straipsnis

Ataskaitų teikimas pagal Direktyvos 2012/27/ES 5 straipsnį

1. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 IX priedo 2 dalies g punkte nurodytą informaciją apie centrinės valdžios subjektams priklausančių ir jų naudojamų šildomų ir vėsinamų renovuotų pastatų patalpų bendrą grindų plotą teikia šio reglamento XII priedo 1 lentelėje nustatytu formatu.

2. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 IX priedo 2 dalies g punkte nurodytą informaciją apie reikalavimus atitinkančiuose centrinės valdžios subjektams priklausančiuose ir jų naudojamuose pastatuose sutaupytą energijos kiekį teikia šio reglamento XII priedo 2 lentelėje nustatytu formatu.

10 straipsnis

Ataskaitų dėl finansavimo pažangos teikimas

Valstybės narės informaciją apie pažangą, padarytą finansuojant Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnio 2 dalies a punkte, 20 straipsnio b punkto 3 papunktyje, 21 straipsnio b punkto 7 papunktyje, 22 straipsnio g punkte, 23 straipsnio 1 dalies j punkte ir 25 straipsnio g punkte nurodytą politiką ir priemones arba politikos ir priemonių grupes, dėl kurių ataskaitos, įskaitant faktinių investicijų, palyginti su pradinėmis prielaidomis, apžvalgą, teikiamos pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalį, teikia šio reglamento XIII priede nustatytu formatu.

11 straipsnis

Ataskaitų dėl poveikio oro kokybei ir išmetamo oro teršalų kiekio teikimas

Informaciją apie kiekybinį pagal 7 straipsnio 1 ir 2 dalis pateiktose ataskaitose nurodytos politikos ir priemonių arba politikos ir priemonių grupių poveikio oro kokybei ir išmetamam oro teršalų kiekiui įvertinimą valstybės narės teikia XIV priede nustatytu formatu.

12 straipsnis

Ataskaitų dėl politikos ir priemonių, kuriomis siekiama palaipsniui atsisakyti energijos subsidijų, visų pirma iškastiniam kurui, teikimas

Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose nurodytą informaciją apie palaipsnį energijos subsidijų, visų pirma iškastiniam kurui, atsisakymą teikia šio reglamento XV priede nustatytu formatu.

IV SKYRIUS

KITI ATASKAITŲ TEIKIMO ĮPAREIGOJIMAI

13 straipsnis

Papildomi atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities ataskaitų teikimo įpareigojimai

Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 IX priedo 1 dalyje nurodytą papildomą atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities informaciją teikia šio reglamento XVI priede nustatytu formatu.

14 straipsnis

Papildomi energijos vartojimo efektyvumo srities ataskaitų teikimo įpareigojimai

Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 IX priedo 2 dalies e, f ir h–k punktuose nurodytą papildomą informaciją teikia šio reglamento XVII priede nustatytu formatu.

15 straipsnis

Ataskaitų dėl energijos nepritekliaus ir teisingo perėjimo teikimas

1. Kai taikoma Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnio 3 dalies d punkto antra pastraipa, valstybės narės:

a)	Reglamento (ES) 2018/1999 24 straipsnio a punkte nurodytą informaciją apie pažangą, padarytą siekiant įvykdyti nacionalinius orientacinius uždavinius sumažinti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių, teikia šio reglamento XVIII priede nustatytu formatu;

b)	Reglamento (ES) 2018/1999 24 straipsnio b punkte nurodytą kiekybinę informaciją apie energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių teikia šio reglamento XIX priedo 1 lentelėje nustatytu formatu.

2. Valstybės narės informaciją apie rodiklius, susijusius su energijos nepritekliumi, gali teikti teikia šio reglamento XIX priedo 2 ir 3 lentelėse nustatytu formatu.

3. Valstybės narės informaciją apie nacionalinę energijos nepritekliaus apibrėžtį gali teikti teikia šio reglamento XIX priedo 4 lentelėje nustatytu formatu.

4. Naudodamos šio reglamento XX priede nustatytus formatus valstybės narės gali teikti informaciją apie tai, kaip jos įgyvendina integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir taip prisideda prie teisingos pertvarkos, be kita ko, propaguodamos žmogaus teises ir lyčių lygybę ir spręsdamos su energijos nepritekliumi susijusios nelygybės problemą.

16 straipsnis

Ataskaitų dėl regioninio bendradarbiavimo įgyvendinimo teikimas

Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 12 straipsnyje, 20 straipsnio b punkto 2 papunktyje, 21 straipsnio b punkto 6 papunktyje, 22 straipsnio f punkte, 23 straipsnio 1 dalies i punkte ir 25 straipsnio f punkte nurodytą informaciją apie tai, kaip įgyvendinamas regioninis bendradarbiavimas ir kaip jis padeda įgyvendinti uždavinius bei tikslus, užtikrinti įnašus ir įgyvendinti politiką ir priemones, nurodytus šio reglamento II ir III skyriuose, teikia šio reglamento XXI priede nustatytu formatu.

17 straipsnis

Ataskaitų dėl Reglamento (ES) 2018/1999 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rekomendacijų įgyvendinimo teikimas

Jei Komisija pateikė rekomendacijų pagal Reglamento (ES) 2018/1999 32 straipsnio 1 ar 2 dalį, valstybės narės informaciją apie priimtą arba ketinamą priimti ir įgyvendinti politiką ir priemones, kuriomis atsižvelgiama į tas rekomendacijas, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnio 6 dalyje, teikia šio reglamento XXII priede nustatytu formatu.

Jei atitinkamos valstybės narės nusprendžia į rekomendaciją ar kurią nors esminę jos dalį neatsižvelgti, jos pateikia pagrindimą šio reglamento XXII priede nustatytu formatu.

18 straipsnis

Ataskaitų dėl Reglamento (ES) 2018/1999 11 straipsnyje nurodyto daugiapakopio dialogo klimato ir energetikos klausimais teikimas

Valstybės narės informaciją apie pažangą, padarytą pradedant Reglamento (ES) 2018/1999 11 straipsnyje nurodytą dialogą, teikia šio reglamento XXIII priede nustatytu formatu.

V SKYRIUS

ATASKAITŲ TEIKIMO TVARKA

19 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Valstybės narės integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas pagal šį reglamentą teikia naudodamosi Reglamento (ES) 2018/1999 28 straipsnyje nurodyta elektronine platforma ir su ja susijusiomis priemonėmis bei šablonais.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. lapkričio 15 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 328, 2018 12 21, p. 1.

(2) 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos (OL L 304, 2008 11 14, p. 1).

(3) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

I PRIEDAS

PRIKLAUSOMYBĖS NUO IŠKASTINIO KURO MAŽINIMAS. ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ IŠMETIMAS IR ŠALINIMAS ABSORBENTAIS

1 lentelė.

Dabartinė ir numatoma nacionalinė pažanga siekiant nacionalinių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo tikslų, atsižvelgiant į poveikio klimatui neutralumą

Ataskaitos dalis

Identifi-katorius (1)

Specifikacija

Taikymo sritis (2)

Vienetas

VAP (3)

Metai

Tiksliniai metai, kuriais turi būti pasiektas poveikio klimatui neutralumo tikslas

Ar įtrauktas netiesiogiai išmetamas CO2 kiekis (taip/ne)? (11)

X–3 (10)

X–2

2030 m.

2040 m.

2050 m.

Poveikio klimatui neutralumas (4)

Miap

Absorbentais pašalinamo kiekio reikšmė (5)

Miap

ktCO2e

AR 5

Nacionalinis 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio ŠESD tikslas,

jei yra, ir 2040 bei 2050 m. orientaciniai tarpiniai siekiniai

Miap

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, išskyrus LULUCF ir tarptautinės aviacijos sektoriuose išmetamą kiekį (6)

ktCO2e

AR 5

Miap

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant LULUCF sektoriuje išmetamą kiekį, bet neįskaitant tarptautinės aviacijos sektoriuje išmetamo kiekio (6)

ktCO2e

AR 5

Miap

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant LULUCF ir tarptautinės aviacijos sektoriuose išmetamą kiekį (6)

ktCO2e

AR 5

Ankstesniais laikotarpiais išmestas ŠESD kiekis

Miap

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, išskyrus LULUCF ir tarptautinės aviacijos sektoriuose išmetamą kiekį (7)

ktCO2e

AR 5

Miap

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant LULUCF sektoriuje išmetamą kiekį, bet neįskaitant tarptautinės aviacijos sektoriuje išmetamo kiekio (7)

ktCO2e

AR 5

Miap

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant LULUCF ir tarptautinės aviacijos sektoriuose išmetamą kiekį (7)

ktCO2e

AR 5

WEM scenarijus, 18 straipsnis

Miap

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, išskyrus LULUCF ir tarptautinės aviacijos sektoriuose išmetamą kiekį (8)

ktCO2e

AR 5

Miap

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant LULUCF sektoriuje išmetamą kiekį, bet neįskaitant tarptautinės aviacijos sektoriuje išmetamo kiekio (8)

ktCO2e

AR 5

Miap

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant LULUCF ir tarptautinės aviacijos sektoriuose išmetamą kiekį (8)

ktCO2e

AR 5

WAM scenarijus, 18 straipsnis

Miav

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, išskyrus LULUCF ir tarptautinės aviacijos sektoriuose išmetamą kiekį (8)

ktCO2e

AR 5

Miav

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant LULUCF sektoriuje išmetamą kiekį, bet neįskaitant tarptautinės aviacijos sektoriuje išmetamo kiekio (8)

ktCO2e

AR 5

Miav

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant LULUCF ir tarptautinės aviacijos sektoriuose išmetamą kiekį (8)

ktCO2e

AR 5

Dabartinė pažanga (X–3 m.):

ankstesnių laikotarpių duomenų ir verčių, atitinkančių nacionalinio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo trajektoriją, skirtumas

Netaikoma

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, išskyrus LULUCF ir tarptautinės aviacijos sektoriuose išmetamą kiekį

% (9)

AR 5

Netaikoma

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant LULUCF sektoriuje išmetamą kiekį, bet neįskaitant tarptautinės aviacijos sektoriuje išmetamo kiekio

% (9)

AR 5

Netaikoma

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant LULUCF ir tarptautinės aviacijos sektoriuose išmetamą kiekį

% (9)

AR 5

Dabartinė pažanga (X–2 m.):

ankstesnių laikotarpių duomenų ir verčių, atitinkančių nacionalinio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo trajektoriją, skirtumas

Netaikoma

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, išskyrus LULUCF ir tarptautinės aviacijos sektoriuose išmetamą kiekį

% (9)

AR 5

Netaikoma

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant LULUCF sektoriuje išmetamą kiekį, bet neįskaitant tarptautinės aviacijos sektoriuje išmetamo kiekio

% (9)

AR 5

Netaikoma

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant LULUCF ir tarptautinės aviacijos sektoriuose išmetamą kiekį

% (9)

AR 5

Numatoma pažanga:

WEM scenarijaus ir verčių, atitinkančių nacionalinio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo trajektoriją, skirtumas

Netaikoma

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, išskyrus LULUCF ir tarptautinės aviacijos sektoriuose išmetamą kiekį

% (9)

AR 5

Netaikoma

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant LULUCF sektoriuje išmetamą kiekį, bet neįskaitant tarptautinės aviacijos sektoriuje išmetamo kiekio

% (9)

AR 5

Netaikoma

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant LULUCF ir tarptautinės aviacijos sektoriuose išmetamą kiekį

% (9)

AR 5

Numatoma pažanga:

WAM scenarijaus ir verčių, atitinkančių nacionalinio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo trajektoriją, skirtumas

Netaikoma

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, išskyrus LULUCF ir tarptautinės aviacijos sektoriuose išmetamą kiekį

% (9)

AR 5

Netaikoma

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant LULUCF sektoriuje išmetamą kiekį, bet neįskaitant tarptautinės aviacijos sektoriuje išmetamo kiekio

% (9)

AR 5

Netaikoma

Bendras išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant LULUCF ir tarptautinės aviacijos sektoriuose išmetamą kiekį

% (9)

AR 5

Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; Miap – privaloma, jeigu taikoma; Miav – privaloma, jeigu turima.

Pastabos.

2 lentelė.

Dabartinė ir numatoma pažanga siekiant metinių privalomų nacionalinių ribinių verčių pagal Reglamentą (ES) 2018/842, apie kurią pranešama pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnio 3 dalį ir 18 straipsnio 1 dalies b punktą

Ataskaitos dalis	Identifikatorius	Specifikacija	Vienetas	VAP (12)	Metai
Ataskaitos dalis	Identifikatorius	Specifikacija	Vienetas	VAP (12)	X–3 (20)	X–2	t	t + 5	t + 10
Metinė ŠESD kvota (13)	A	M	ktCO2e	AR 5
Pagal PPR apskaičiuotas bendras išmestas ŠESD kiekis X–3 ir X–2 m. (14)	B	M	ktCO2e	AR 5
Pagal PPR apskaičiuotas bendras išmestas ŠESD kiekis (WEM scenarijus) (15)	K	M	ktCO2e	AR 5
Pagal PPR apskaičiuotas bendras išmestas ŠESD kiekis (WAM scenarijus) (15)	D	Miav	ktCO2e	AR 5
Pagal PPR apskaičiuotas bendras išmestas ŠESD kiekis (WOM scenarijus) (15)	A	Miav	ktCO2e	AR 5
Dabartinė pažanga: metinės ŠESD kvotos ir pranešto pagal PPR apskaičiuoto bendro išmesto ŠESD kiekio skirtumas X–3 ir X–2 m. (16)	F	Netaikoma	ktCO2e	AR 5
Numatoma pažanga: metinės ŠESD kvotos ir pagal PPR apskaičiuoto bendro išmesto ŠESD kiekio skirtumas pagal WEM scenarijų (17)	G	Netaikoma	ktCO2e	AR 5
Numatoma pažanga: metinės ŠESD kvotos ir pagal PPR apskaičiuoto bendro išmesto ŠESD kiekio skirtumas pagal WAM scenarijų (18)	H	Netaikoma	ktCO2e	AR 5
Numatoma pažanga: metinės ŠESD kvotos ir pagal PPR apskaičiuoto bendro išmesto ŠESD kiekio skirtumas pagal WOM scenarijų (19)	I	Netaikoma	ktCO2e	AR 5
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; M – privaloma; Miav – privaloma, jeigu turima; t – pirmi būsimi metai, kurie eina iš karto po ataskaitinių metų ir baigiasi skaitmeniu 0 arba 5. Pastabos.

3 lentelė.

Dabartinė ir numatoma pažanga vykdant įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/841 (26) , apie kurią pranešama pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnio 3 dalį ir 18 straipsnio 1 dalies b punktą

Ataskaitos dalis	Identifikatorius	Specifikacija	Aprašymas	Vienetas	VAP (21)	Metai
Ataskaitos dalis	Identifikatorius	Specifikacija	Aprašymas	Vienetas	VAP (21)	X–3 (25)	X–2	t	t + 5	t + 10
Žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė (22)	A	M		ktCO2e	AR 5
Žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė pagal WEM scenarijų (23)	B	M		ktCO2e	AR 5
Žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė pagal WAM scenarijų (23)	K	Miav		ktCO2e	AR 5
Šiuo metu galiojančiame NEKSVP nustatytas su LULUCF susijęs įsipareigojimas (24)	D	Miap
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; t – pirmi būsimi metai, kurie eina iš karto po ataskaitinių metų ir baigiasi skaitmeniu 0 arba 5; M – privaloma; Miap – privaloma, jeigu taikoma; Miav – privaloma, jeigu turima. Pastabos.

4 lentelė.

Dabartinė ir prognozuojama pažanga įgyvendinant kitus su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis susijusius nacionalinius tikslus ir uždavinius, nustatytus integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, įskaitant sektorių tikslus pagal Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio a punkto 1 papunkčio iii papunktį

Nacionalinis tikslas/uždavinys (27)

Specifikacija

Ataskaitos dalis

Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas

Susijęs (-ę) sektorius (-iai)

Aprašymas (28)

Vienetas (29)

Naudojamas VAP (30)

Metai

X–3 (31)

X-2

t + 5

t + 10

Nacionalinis tikslas/uždavinys Nr. 1 (27)

Miap

Tikslas/uždavinys

Dabartinė pažanga

Numatoma pažanga pagal WEM scenarijų

Numatoma pažanga pagal WAM scenarijų

Nacionalinis tikslas/uždavinys Nr. 2 (27)

Miap

Tikslas/uždavinys

Dabartinė pažanga

Numatoma pažanga pagal WEM scenarijų

Numatoma pažanga pagal WAM scenarijų

Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių ir jose nurodykite visus kitus nacionalinius tikslus/uždavinius

Miap

Tikslas/uždavinys

Dabartinė pažanga

Numatoma pažanga pagal WEM scenarijų

Numatoma pažanga pagal WAM scenarijų

Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; Miap – privaloma, jeigu taikoma; t – pirmi būsimi metai, kurie eina iš karto po ataskaitinių metų ir baigiasi skaitmeniu 0 arba 5.

Pastabos.

(1) Identifikatoriai rodo, kaip apskaičiuojama pažanga. Skaičiavimai, kuriems atlikti šie identifikatoriai naudojami, nurodyti 9 pastaboje.

(2) Duomenys turi būti pateikiami tik tose eilutėse, kurios yra susijusios su valstybių narių tiksline taikymo sritimi. Duomenis teikite atsižvelgdami į ŠESD apskaitą. Šioje skiltyje nurodomi bendri kiekiai turėtų apimti ir netiesiogiai išmetamą CO2 kiekį, jeigu jis nurodytas ŠESD apskaitoje.

(3) Pateikiama informacija, kuria remiantis pranešama apie išmetamo ŠESD kiekio visuotinio atšilimo potencialo vertes. ŠESD apskaitos duomenys: visuotinio atšilimo potencialas, taikomas tais pačiais metais išmetamų ŠESD apskaitai. AR 5 – Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 5-ojoje vertinimo ataskaitoje nurodytos visuotinio atšilimo potencialo vertės.

(4) Jeigu yra nustatytas nacionalinis poveikio klimatui neutralumo tikslas, tiksliniai metai, kuriais tas tikslas turi būti pasiektas.

(5) Jeigu yra nustatytas 2030, 2040 arba 2050 m. nacionalinis bendras išmetamo ŠESD kiekio tikslas, bendras numatomas atitinkamais tiksliniais metais absorbentais pašalinamas ŠESD kiekis. Jeigu yra nustatytas nacionalinis poveikio klimatui neutralumo tikslas, bendras numatomas tiksliniais metais, kuriais tas tikslas turi būti pasiektas, absorbentais pašalinamas ŠESD kiekis, išreikštas ktCO2e.

(6) Šį skaičių pateikia valstybė narė, remdamasi informacija, nurodyta galiojančiame integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1999 I priedo 1 dalies A skirsnio 2 skirsnio 2.1.1 punkto ii papunktyje „Tikslai ir uždaviniai, derantys su Paryžiaus susitarimu ir esamomis ilgalaikėmis strategijomis“ ), atsižvelgiant į jos nustatytą ilgalaikę strategiją, apie kurią pranešama pagal Reglamento (ES) 2018/1999 15 straipsnį.

(7) Galutinis bendras išmestas ŠESD kiekis, kurį valstybės narės tais pačiais ataskaitiniais metais pateikia kartu su savo galutine ŠESD apskaitos informacija pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnio 3 dalį ir apie kurį pranešama pagal ŠESD apskaitos gaires (žr. 2020 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1208 dėl informacijos, valstybių narių teikiamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999, struktūros, formato, teikimo tvarkos ir peržiūros, kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 749/2014 (OL L 278, 2020 8 26, p. 1), 8 straipsnį).

(8) Galutiniai duomenys, kuriuos valstybės narės tais pačiais ataskaitiniais metais pateikia pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1208 XXV priedą ataskaitų teikimo pagal Reglamento (ES) 2018/1999 18 straipsnio 1 dalies b punktą tikslais.

(9) Šios vertės automatiškai apskaičiuojamos kaip skirtumas procentais, palyginti su nustatytu tikslu. Jos automatiškai apskaičiuojamos tik tose ataskaitos dalyse, kuriose buvo užpildytos atitinkamos eilutės, kurių identifikatoriai yra B–D. Jeigu automatiškai apskaičiuoti negalima, šiame laukelyje turi būti nurodoma „Netaikoma“. Neigiama vertė reiškia, kad išmetamas ŠESD kiekis yra x % didesnis už nustatytą tikslą, o teigiama vertė rodo, kad išmetamas ŠESD kiekis yra x % mažesnis už nustatytą tikslą.

N1 = (B – E)/B, naudojant X–3 m. E duomenis.

N2 = (B – E)/B, naudojant X–2 m. E duomenis.

O1 = (C – F)/C, naudojant X–3 m. F duomenis.

O2 = (C – F)/C, naudojant X–2 m. F duomenis.

P1 = (D – G)/D, naudojant X–3 m. G duomenis.

P2 = (D – G)/D, naudojant X–2 m. G duomenis.

Q = (B – H)/B

R = (C – I)/C

S = (D – J)/D

T = (B – K)/B

U = (C – L)/C

V = (D – M)/D

(10) X–3 m. duomenys nenaudojami pirmosiose 2023 m. pažangos ataskaitose.

(11) Nurodykite, ar siektina vertė apima ir netiesiogiai išmetamą CO2 kiekį (taip/ne).

(12) Pateikiama informacija, kuria remiantis pranešama apie išmetamo ŠESD kiekio visuotinio atšilimo potencialo vertes. ŠESD apskaitos duomenys: visuotinio atšilimo potencialas, taikomas tais pačiais metais išmetamų ŠESD apskaitai. AR 5 – Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 5-ojoje vertinimo ataskaitoje nurodytos visuotinio atšilimo potencialo vertės.

(13) Metinė išmetamo ŠESD kiekio kvota pagal 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26), 4 straipsnio 3 dalį, pakoreguota pagal to reglamento 10 straipsnį arba bet kokius šiuo atžvilgiu vėliau nustatytus metinius išmetamo ŠESD kiekio tikslus.

(14) Galutinis bendras išmestas ŠESD kiekis, kurį valstybės narės pateikia kartu su tų pačių ataskaitinių metų galutine ŠESD apskaitos informacija, apskaičiuojamas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1208 XV priede nustatytą formulę.

(15) Galutiniai duomenys, kuriuos valstybės narės tais pačiais ataskaitiniais metais pateikia pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1208 XXV priedą ataskaitų teikimo pagal Reglamento (ES) 2018/1999 18 straipsnio 1 dalies b punktą tikslais.

(16) Apskaičiuojama automatiškai, F = A – B.

(17) Apskaičiuojama automatiškai, G = A – C.

(18) Apskaičiuojama automatiškai (H = A – D) ir tik tuo atveju, jeigu D eilutėje pateikta informacija. Priešingu atveju turi būti nurodoma „Netaikoma“.

(19) Apskaičiuojama automatiškai (I = A – E) ir tik tuo atveju, jeigu E eilutėje pateikta informacija. Priešingu atveju turi būti nurodoma „Netaikoma“.

(20) X–3 m. duomenys nenaudojami pirmosiose 2023 m. pažangos ataskaitose.

(21) Pateikiama informacija, kuria remiantis pranešama apie išmetamo ŠESD kiekio visuotinio atšilimo potencialo vertes. ŠESD apskaitos duomenys: visuotinio atšilimo potencialas, taikomas tais pačiais metais išmetamų ŠESD apskaitai. AR 5 – Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 5-ojoje vertinimo ataskaitoje nurodytos visuotinio atšilimo potencialo vertės.

(22) Galutinis bendras išmestas ŠESD kiekis, kurį valstybės narės tais pačiais ataskaitiniais metais pateikia kartu su savo galutine ŠESD apskaitos informacija, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnio 3 dalyje, ir apie kurį pranešama pagal ŠESD apskaitos gaires (žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1208 8 straipsnį).

(23) Galutiniai duomenys, kuriuos valstybės narės tais pačiais ataskaitiniais metais pateikia pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1208 XXV priedą ataskaitų teikimo pagal Reglamento (ES) 2018/1999 18 straipsnio 1 dalies b punktą tikslais.

(24) Individualus nacionalinis su LULUCF susijęs įsipareigojimas, nurodytas galiojančiame integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane. Valstybės narės skiltyje „Aprašymas“ pateikia tekstinį aprašymą. Valstybės narės skiltyje „Metai“ pateikia skaitines reikšmes ir atitinkamose skiltyse nurodo naudotus vienetus ir VAP.

(25) X–3 m. duomenys nenaudojami pirmosiose 2023 m. pažangos ataskaitose.

(26) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).

(27) Jeigu yra daugiau nacionalinių tikslų/uždavinių, valstybės narės prideda papildomų eilučių.

(28) Siekiant aiškumo ir, jeigu tikslų/uždavinių ir jų įgyvendinimo pažangos negalima išreikšti kiekybiniais duomenimis, turi būti pateikiamas tekstinis aprašymas.

(29) Vienetas, kurį galima palyginti su numatomos pažangos duomenų vienetu.

(30) Informacija, kuria remiantis buvo apskaičiuotos išmetamo ŠESD kiekio visuotinio atšilimo potencialo vertės. AR 4 – Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 4-ojoje vertinimo ataskaitoje nurodytos visuotinio atšilimo potencialo vertės; AR 5 – Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 5-ojoje vertinimo ataskaitoje nurodytos visuotinio atšilimo potencialo vertės.

(31) X–3 m. duomenys nenaudojami pirmosiose 2023 m. pažangos ataskaitose.

II PRIEDAS

PRIKLAUSOMYBĖS NUO IŠKASTINIO KURO MAŽINIMAS. ATSINAUJINANČIŲJŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJA

1 lentelė.

Sektoriaus (elektros energijos, šildymo ir vėsinimo, transporto) ir bendra atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalys (1)

Ataskaitos dalis	Specifikacija	Vienetas	Metai
Ataskaitos dalis	Specifikacija	Vienetas	X–3	X–2
Bendras galutinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas	M	ktne
Bendras galutinis energijos suvartojimas, pakoreguotas atsižvelgiant į aviacijos sektorių	M	ktne
Bendra atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis	M	%
Atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamyba (normalizuota reikšmė)	M	GWh
Bendras elektros energijos suvartojimas	M	GWh
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis elektros energijos gamybos sektoriuje	M	%
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies transporto sektoriuje skaitiklis su daugikliais	M	ktne
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies transporto sektoriuje vardiklis su daugikliais	M	ktne
Transporto sektoriuje suvartojama atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis	M	%
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje skaitiklis	M	ktne
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje vardiklis	M	ktne
iš jų atliekinė šiluma ir vėsuma, naudojamos centralizuoto šilumos/vėsumos tiekimo tinkluose	M (2)	ktne
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje	M	%
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje, įskaitant atliekinę šilumą ir vėsumą	M	%
Atsinaujinančiųjų išteklių ir atliekinės šilumos ir vėsumos energija, naudojama centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui	M (2)	ktne
Visų šaltinių energija, naudojama centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui	M (2)	ktne
Atsinaujinančiųjų išteklių ir atliekinės šilumos ir vėsumos energijos dalis centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje	M (2)	%
Statistiniai perdavimai/bendri projektai/bendros paramos schemos. Bendra suma, kurią reikia pridėti	M (2)	ktne
Statistiniai perdavimai/bendri projektai/bendros paramos schemos. Bendra suma, kurią reikia atimti	M	ktne
Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių vietos gamyba	V	ktne
Biodujų vietos gamyba	V	ktne
Jeigu viena ar daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalių X–3 arba X–2 m. yra mažesnės už integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nurodytą nacionalinę trajektoriją arba 2020 m. bazinę dalį, paaiškinkite šio pokyčio priežastis ir pateikite informacijos apie papildomas priemones, kurias planuojama taikyti siekiant panaikinti atotrūkį, palyginti su nacionaliniu atskaitos tašku.	Miap
Pateikite informacijos apie tai, ar valstybė narė ketina naudoti atliekinę šilumą ir atliekinę vėsumą, siekdama šilumos ir vėsumos tiekimo srities tikslų, nustatytų AIED II 23 straipsnyje, ir centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo srities tikslų, nustatytų tos direktyvos 24 straipsnyje (pagal AIED II 23 straipsnio 1 dalį), ir atitinkamai ar valstybės narės planuoja taikyti 1,1 procentinio punkto tikslą (grynieji atsinaujinantieji ištekliai) arba 1,3 procentinio punkto tikslą (atsinaujinantieji ištekliai + atliekinė šiluma/vėsuma).	Miap
Jeigu vidutinis metinis padidėjimas yra mažesnis už AIED II 23 straipsnyje nustatytą šilumos ir vėsumos tiekimo srities tikslą, nurodykite pasiektą lygį ir priežastis, be kita ko, dėl pasirinktų priemonių (kaip nurodyta AIED II 23 straipsnio 2 dalies antroje ir trečioje pastraipose).	Miap
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; M – privaloma; Miap – privaloma, jeigu taikoma; V – pateikiama savanoriškai.

2 lentelė.

Suminė kiekvienos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos įrengtoji galia (3)

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologija	Specifikacija	Vienetas	Metai
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologija	Specifikacija	Vienetas	X–3	X–2
Hidroenergija	M	MW
iš jos grynoji hidroenergija, gaunama nepumpuojant vandens	M	MW
iš jos mišri hidroenergija	M	MW
iš jos pumpuojant vandenį gaunama hidroenergija	M	MW
Geoterminė energija	M	MW
Saulės energija	M	MW
iš jos fotovoltinė energija	M	MW
iš jos < 30 kW fotovoltinė energija	M (7)	MW
iš jos naudojant stoginius saulės energijos įrenginius gaminama energija	M (7)	MW
iš jos nuo elektros tinklų nepriklausoma energija	M (7)	MW
iš jos 30–1 000 kW fotovoltinė energija	M (7)	MW
iš jos naudojant stoginius saulės energijos įrenginius gaminama energija	M (7)	MW
iš jos nuo elektros tinklų nepriklausoma energija	M (7)	MW
iš jos ≥ 1 MW fotovoltinė energija	M (7)	MW
iš jos naudojant stoginius saulės energijos įrenginius gaminama energija	M (7)	MW
iš jos nuo elektros tinklų nepriklausoma energija	M (7)	MW
iš jos koncentruojama saulės energija	M	MW
Potvyniai, bangos, vandenynai	M	MW
Vėjo energija	M	MW
iš jos sausumos vėjo elektrinių gaminama energija	M	MW
iš jos jūros vėjo elektrinių gaminama energija	M	MW
Biomasės energija (4) (5)	M	MW
iš jos naudojant kietąjį biomasės kurą gaminama energija (6)	M	MW
iš jos naudojant skystuosius bioproduktus gaminama energija	M	MW
iš jos naudojant dujinį biomasės kurą gaminama energija (6)	M	MW
Saulės energijos kolektorių paviršiaus plotas	M	1 000 m2
Skystųjų biodegalų gamybos įrenginių galia	M	1 000 t
iš jų biobenzino	M	1 000 t
iš jų biodyzelino	M	1 000 t
iš jų reaktyvinio biožibalo	M	1 000 t
iš jų kitų skystųjų biodegalų	M	1 000 t
Svarbi informacija, jeigu įrengtosios galios raida daro poveikį bendrai ir sektorių atsinaujinančiųjų išteklių energijos trajektorijoms 2021–2030 m. laikotarpiu.	M
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; M – privaloma. Pastabos.

3 lentelė.

Bendras faktinis kiekvienos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos įnašas elektros energijos sektoriuje (bendroji elektros energijos gamyba)

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologija	Specifikacija	Vienetas	Metai
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologija	Specifikacija	Vienetas	X–3	X–2
Normalizuotos hidroenergijos gamyba	M	GWh
iš jos normalizuota grynoji hidroenergija, gaunama nepumpuojant vandens	M	GWh
iš jos normalizuota mišri hidroenergija (tik gamyba nepumpuojant vandens)	M	GWh
Normalizuotos vėjo energijos gamyba	M	GWh
iš jos normalizuotos sausumos vėjo elektrinių energijos gamyba	M (8)	GWh
iš jos normalizuotos jūros vėjo elektrinių energijos gamyba	M (8)	GWh
Gaminama iš grynųjų skystųjų bioproduktų, atitinkančių reikalavimus + neatitinkančių reikalavimų	M	GWh
iš jos gaminama iš reikalavimus atitinkančių grynųjų (nemaišomų) skystųjų bioproduktų	M	GWh
iš jos gaminama ne iš maistinių ir pašarinių augalų	M (8)	GWh
iš jos gaminama iš maistinių ir pašarinių augalų	M (8)	GWh
iš jos NESUSIJUSI su didelę NŽNK riziką keliančiais produktais	M (8)	GWh
Gaminama iš reikalavimus atitinkančių skystųjų bioproduktų mišinių, tik „bio“ dalis	M	GWh
iš jos gaminama ne iš maistinių ir pašarinių augalų	M (8)	GWh
iš jos gaminama iš maistinių ir pašarinių augalų	M (8)	GWh
iš jos NESUSIJUSI su didelę NŽNK riziką keliančiais produktais	M (8)	GWh
Gaminama iš tinkle sumaišomų biodujų	M	GWh
iš jų atitinkančių reikalavimus	M (8)	GWh
Iš biodujų, naudojamų elektros energijos gamybos tikslais pagal sertifikatus	M (8)	GWh
Geoterminė energija	M	GWh
Saulės fotovoltinė energija	M	GWh
iš jos < 30 kW fotovoltinė energija	M (9)	GWh
iš jos naudojant stoginius saulės energijos įrenginius gaminama energija	M (9)	GWh
iš jos nuo elektros tinklų nepriklausoma energija	M (9)	GWh
iš jos 30–1 000 kW fotovoltinė energija	M (9)	GWh
iš jos naudojant stoginius saulės energijos įrenginius gaminama energija	M (9)	GWh
iš jos nuo elektros tinklų nepriklausoma energija	M (9)	GWh
iš jos ≥ 1 MW fotovoltinė energija	M (9)	GWh
iš jos naudojant stoginius saulės energijos įrenginius gaminama energija	M (9)	GWh
iš jos nuo elektros tinklų nepriklausoma energija	M (9)	GWh
Saulės šilumos energija	M	GWh
Potvyniai, bangos, vandenynai	M	GWh
Komunalinės atliekos (atsinaujinančiosios)	M	GWh
Kietasis biokuras	M	GWh
iš jo atitinkantis reikalavimus	M (8)	GWh
Gaminama iš grynųjų biodujų	M	GWh
iš jo atitinkančio reikalavimus	M (8)	GWh
Svarbi informacija, jeigu bendrosios elektros energijos gamybos raida daro poveikį bendrai ir sektorių atsinaujinančiųjų išteklių energijos trajektorijoms 2021–2030 m. laikotarpiu.	M
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; M – privaloma.

4 lentelė.

Bendras faktinis kiekvienos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos įnašas šildymo ir vėsinimo sektoriuje (bendras galutinės energijos suvartojimas)

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologija	Specifikacija	Vienetas	Metai
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologija	Specifikacija	Vienetas	X–3	X–2
Galutinės atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir kuro suvartojimas pramonės ir kituose sektoriuose (namų ūkių, komercinių ir viešųjų paslaugų, žemės ūkio ir miškininkystės, žuvininkystės ir kitur nenurodytose sektoriuose), išskyrus transporto sektorių	M	ktne
Medžio anglys	M	ktne
Grynosios biodujos	M	ktne
Tinkle sumaišomos biodujos	M	ktne
iš jų atitinkančios reikalavimus	M (10)	ktne
Biodujos, pramonės ir kituose sektoriuose naudojamos galutinės energijos suvartojimo tikslais pagal sertifikatus	M (10)	ktne
Geoterminė energija (išskyrus grunto šildomuosius siurblius)	M	ktne
Saulės šilumos energija	M	ktne
Komunalinės atliekos (atsinaujinančiosios)	M	ktne
Kietasis biokuras (išskyrus medžio anglis)	M	ktne
iš jo atitinkančio reikalavimus	M (10)	ktne
Visi skystieji bioproduktai – atitinkantys reikalavimus ir neatitinkantys reikalavimų	M	ktne
iš kurių tik reikalavimus atitinkantys skystieji bioproduktai	M	ktne
iš jų gaminami ne iš maistinių ir pašarinių augalų	M (10)	ktne
iš jų gaminami iš maistinių ir pašarinių augalų	M (10)	ktne
iš jų NESUSIJĘ su didelę NŽNK riziką keliančiais produktais	M (10)	ktne
Šilumos gamyba naudojant atsinaujinančiųjų išteklių kurą	M	ktne
Geoterminė energija (išskyrus grunto šildomuosius siurblius)	M	ktne
Saulės šilumos energija	M	ktne
Komunalinės atliekos (atsinaujinančiosios)	M	ktne
Kietasis biokuras	M	ktne
iš jo atitinkančio reikalavimus	M (10)	ktne
Gaminama iš grynųjų biodujų	M	ktne
iš jų atitinkančių reikalavimus	M (10)	ktne
Gaminama iš tinkle sumaišomų biodujų	M	ktne
iš jų atitinkančių reikalavimus	M (10)	ktne
Iš biodujų, naudojamų šilumos gamybos tikslais pagal sertifikatus	M	ktne
Visi grynieji skystieji bioproduktai – atitinkantys reikalavimus ir neatitinkantys reikalavimų	M	ktne
iš kurių tik reikalavimus atitinkantys grynieji skystieji bioproduktai	M	ktne
iš jų gaminami ne iš maistinių ir pašarinių augalų	M (10)	ktne
iš jų gaminami iš maistinių ir pašarinių augalų	M (10)	ktne
iš jų NESUSIJĘ su didelę NŽNK riziką keliančiais produktais	M (10)	ktne
Skystųjų bioproduktų mišiniai, atitinkantys reikalavimus, tik „bio“ dalis	M	ktne
iš jų gaminami ne iš maistinių ir pašarinių augalų	M (10)	ktne
iš jų gaminami iš maistinių ir pašarinių augalų	M (10)	ktne
iš jų NESUSIJĘ su didelę NŽNK riziką keliančiais produktais	M (10)	ktne
Gaminami naudojant vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių	M (10)	ktne
Gaminami naudojant nebiologinės kilmės kurą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių	M (10)	ktne
Aplinkos šiluma (surenkama šilumos siurbliais, išskyrus grunto šildomuosius siurblius)	M	ktne
šilumos siurbliais oras-oras	M	ktne
šilumos siurbliais oras-vanduo	M	ktne
reversiniais šilumos siurbliais oras-oras	M	ktne
reversiniais šilumos siurbliais oras-vanduo	M	ktne
ištraukiamo oro šilumos siurbliais oras-oras	M	ktne
ištraukiamo oro šilumos siurbliais oras-vanduo	M	ktne
šilumos siurbliais vanduo-oras	M	ktne
šilumos siurbliais vanduo-vanduo	M	ktne
Geoterminė energija, naudojant šilumos siurblius	M	ktne
šilumos siurbliais žemė-oras	M	ktne
šilumos siurbliais žemė-vanduo	M	ktne
Vėsinimas naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius	M (10)	ktne
Naudojant atskiras vėsinimo sistemas, kurių galia ne mažesnė kaip 1,5 MW	M (10)	ktne
Naudojant vėsinimo (absorbcines ir adsorbcines) sistemas, kuriose naudojama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminta šiluma	M (10)	ktne
Naudojant atskiras vėsinimo sistemas, kurių galia mažesnė kaip 1,5 MW	M (10)	ktne
Patalpų vėsinimas gyvenamųjų būstų sektoriuje	M (10)	ktne
Naudojant vėsinimo (absorbcines ir adsorbcines) sistemas, kuriose naudojama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminta šiluma	M (10)	ktne
Patalpų vėsinimas paslaugų sektoriuje	M (10)	ktne
Naudojant vėsinimo (absorbcines ir adsorbcines) sistemas, kuriose naudojama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminta šiluma	M (10)	ktne
Technologinis vėsinimas	M (10)	ktne
Naudojant vėsinimo (absorbcines ir adsorbcines) sistemas, kuriose naudojama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminta šiluma	M (10)	ktne
Kitos atskiros vėsinimo sistemos	M (10)	ktne
Naudojant vėsinimo (absorbcines ir adsorbcines) sistemas, kuriose naudojama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminta šiluma	M (10)	ktne
Centralizuotas vėsumos tiekimas	M (10)	ktne
Naudojant vėsinimo (absorbcines ir adsorbcines) sistemas, kuriose naudojama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminta šiluma	M (10)	ktne
Svarbi informacija, jeigu galutinės energijos suvartojimo šildymo ir vėsinimo reikmėms raida daro poveikį bendrai ir sektorių atsinaujinančiųjų išteklių energijos trajektorijoms 2021–2030 m. laikotarpiu.	M
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; M – privaloma.

5 lentelė.

Bendras faktinis kiekvienos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos įnašas transporto sektoriuje (bendras galutinės energijos suvartojimas)

		Apimtis			Išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo rodikliai (13)
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologija	Specifikacija	Vienetas	X–3	X–2	Vienetas (14)	X–3	X–2
Biodegalai transporto sektoriuje (11)
Skystieji biodegalai kelių transporto sektoriuje	M	ktne
Skystieji biodegalai geležinkelių transporto sektoriuje	M	ktne
Skystieji biodegalai kitų rūšių transporto sektoriuose	M	ktne
Dujiniai biodegalai kelių transporto sektoriuje	M	ktne
Dujiniai biodegalai geležinkelių transporto sektoriuje	M	ktne
Dujiniai biodegalai kitų rūšių transporto sektoriuose	M	ktne
Ne biomasės kuras, kurį galima įtraukti į transporto sektorių
Vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių	M	ktne
iš jo jūrų sektoriuje (kaip nurodyta 27 straipsnio 2 dalies c punkte)	M (15)	ktne
iš jo aviacijos sektoriuje (kaip nurodyta 27 straipsnio 2 dalies c punkte)	M (15)	ktne
Nebiologinės kilmės kuras iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių	M	ktne
iš jo jūrų sektoriuje (kaip nurodyta 27 straipsnio 2 dalies c punkte)	M (15)	ktne
iš jo aviacijos sektoriuje (kaip nurodyta 27 straipsnio 2 dalies c punkte)	M (15)	ktne
Grąžinamojo perdirbimo anglies kuras	M	ktne
iš jo jūrų sektoriuje (kaip nurodyta 27 straipsnio 2 dalies c punkte)	M (15)	ktne
iš jo aviacijos sektoriuje (kaip nurodyta 27 straipsnio 2 dalies c punkte)	M (15)	ktne
REIKALAVIMUS ATITINKANTYS biodegalai transporto sektoriuje (12)
Reikalavimus atitinkantys visų rūšių biodegalai, naudojami visų rūšių transporto sektoriuose	M	ktne
IX priedas (visų rūšių transporto sektoriai)	M	ktne
iš jų jūrų sektoriuje (kaip nurodyta 27 straipsnio 2 dalies c punkte)	M (15)	ktne
iš jų aviacijos sektoriuje (kaip nurodyta 27 straipsnio 2 dalies c punkte)	M (15)	ktne
Pagal žaliavas (visų rūšių transporto)
A dalis
iš jų pagal A dalį jūrų sektoriuje (kaip nurodyta 27 straipsnio 2 dalies c punkte)	M (15)	ktne
iš jų pagal A dalį aviacijos sektoriuje (kaip nurodyta 27 straipsnio 2 dalies c punkte)	M (15)	ktne
A dalis pagal žaliavas (visų rūšių transporto)
a)	M	ktne
b)	M	ktne
c)	M	ktne
d)	M	ktne
e)	M	ktne
f)	M	ktne
g)	M	ktne
h)	M	ktne
i)	M	ktne
j)	M	ktne
k)	M	ktne
l)	M	ktne
m)	M	ktne
n)	M	ktne
o)	M	ktne
p)	M	ktne
q)	M	ktne
B dalis	M	ktne
iš jo pagal B dalį jūrų sektoriuje (kaip nurodyta 27 straipsnio 2 dalies c punkte)	M (15)	ktne
iš jo pagal B dalį aviacijos sektoriuje (kaip nurodyta 27 straipsnio 2 dalies c punkte)	M (15)	ktne
B dalis pagal žaliavas (visų rūšių transporto)	M	ktne
a)	M	ktne
b)	M	ktne
26 straipsnio 1 dalis. Gaminamas iš maistinių ir pašarinių augalų	M	ktne
iš jų NESUSIJĘ su didelę NŽNK riziką keliančiais produktais	M (15)	ktne
kiti reikalavimus atitinkantys biodegalai	M	ktne
iš jo jūrų sektoriuje (kaip nurodyta 27 straipsnio 2 dalies c punkte)	M (15)	ktne
iš jo aviacijos sektoriuje (kaip nurodyta 27 straipsnio 2 dalies c punkte)	M (15)	ktne
Transporto sektoriaus elektros tinkle naudojama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija
Visa transporto sektoriuje naudojama elektros energija	M	ktne
Visa kelių transporto sektoriuje naudojama elektros energija	M	ktne
Kelių transporto sektoriuje naudojama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija	M	ktne
Kelių transporto sektoriuje naudojama neatsinaujinančiųjų išteklių elektros energija	M	ktne
Visa geležinkelių transporto sektoriuje naudojama elektros energija	M	ktne
Geležinkelių transporto sektoriuje naudojama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija	M	ktne
Geležinkelių transporto sektoriuje naudojama neatsinaujinančiųjų išteklių elektros energija	M	ktne
Visa visuose kituose transporto sektoriuose naudojama elektros energija	M	ktne
Visuose kituose transporto sektoriuose naudojama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija	M	ktne
Visuose kituose transporto sektoriuose naudojama neatsinaujinančiųjų išteklių elektros energija	M	ktne
Svarbi informacija, jeigu galutinės energijos suvartojimo transporto sektoriuje raida daro poveikį bendrai ir sektorių atsinaujinančiųjų išteklių energijos trajektorijoms 2021–2030 m. laikotarpiu.	M
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; M – privaloma. Pastabos.

6 lentelė.

Biomasės tiekimas energijos reikmėms

X–3

X–2

Vietos gamyba 1 000 m3 (16)

Importas 1 000 m3 (16)

Eksportas 1 000 m3 (16)

Sankaupų pokyčiai 1 000 m3 (16)

Vidutinis apatinis šilumingumas (TJ/1 000 m3) (17)

Vietos gamyba 1 000 m3 (16)

Importas 1 000 m3 (16)

Eksportas 1 000 m3 (16)

Sankaupų pokyčiai 1 000 m3 (16)

Vidutinis apatinis šilumingumas (TJ/1 000 m3) (17)

Specifikacija

M (21)

1)	Energijai gaminti naudojama miško biomasė

a)	Pirminė miško biomasė

i)	šakos ir medžių viršūnės

(18)

ii)

kelmai

(19)

iii)	apvalioji mediena

I)	pramoninė apvalioji mediena

II)	malkinė mediena

b)	miško pramonės šalutiniai produktai

žievės

ii)	skiedros, pjuvenos ir kiti medienos smulkiniai

iii)	juodasis šarmas ir žalia talo alyva (tonomis)

c)	vartotojo panaudota mediena

(18)

d)	iš pradinės žaliavos, kuri į apskaitą pagal 1 dalies a, b arba c punktus neįrašyta, pagamintas apdorotas medienos kuras:

i)	medžio anglys

ii)	medžio granulės ir briketai

2)	Žemės ūkio biomasė

(18)

a)	elektros energijai arba šilumai gaminti naudojami energetiniai augalai (įskaitant trumpos rotacijos želdinius)

(18)

i)	iš jų maistiniai ir pašariniai augalai

(18)

b)	elektros energijai arba šilumai gaminti naudojamos žemės ūkio augalų liekanos

(18)

3)	Organinių atliekų biomasė

(18)

a)	pramonės atliekų organinė frakcija

(18)

b)	komunalinių atliekų organinė frakcija

(18)

c)	dumblo atliekos

(18)

Miško biomasės atveju: aprašymas, kaip ji atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 (20) 29 straipsnio 7 dalyje nustatytus žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) kriterijus.

Svarbi informacija, jeigu bioenergijos pasiūlos raida daro poveikį bendrai ir sektorių atsinaujinančiųjų išteklių energijos trajektorijoms 2021–2030 m. laikotarpiu.

Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; M – privaloma; V – pateikiama savanoriškai.

7 lentelė.

Kitos nacionalinės trajektorijos ir uždaviniai

Trajektorija arba uždavinys	Aprašymas	Tikslas (22)	Tiksliniai metai	Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį	Pažangos rodiklis (jei taikoma) (23)
Trajektorija arba uždavinys	Aprašymas	Tikslas (22)	Tiksliniai metai	Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį	Rodiklio, pagal kurį stebima pažanga, pavadinimas (24)	Vienetas	X–3	X–2
Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap
Centralizuotam šilumos tiekimui naudojama atsinaujinančiųjų išteklių energija
Pastatuose naudojama atsinaujinančiųjų išteklių energija
Miestų pasigaminama atsinaujinančiųjų išteklių energija
Energijos bendrijų pasigaminama atsinaujinančiųjų išteklių energija
Vartotojų pasigaminama atsinaujinančiųjų išteklių energija
Naudojant iš nuotekų valymo gautą dumblą pasigaminama energija
Kitas nacionalinis uždavinys ir trajektorija, įskaitant sektorių ir ilgalaikius uždavinius ir trajektorijas
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; Miap – privaloma, jeigu taikoma. Pastabos

8 lentelė.

Paramos iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamos elektros energijos sektoriui, teikiamos pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 6 straipsnio 4 dalį, vertinimas

Kai taikytina, pateikite informaciją apie paramą iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamos elektros energijos sektoriui, kurią valstybės narės turi teikti pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 6 straipsnio 4 dalį (25) .

Miap

Sutartinis žymėjimas: Miap privaloma, jeigu taikoma.

Pastabos.

(1) Visos Direktyvos (ES) 2018/2001 nuostatos dėl apskaičiavimo taikomos bendram skaitikliui ir bendram vardikliui.

(2) Apie šias vertes turi būti pranešama nuo 2021 m.

(3) Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos šioje lentelėje nurodomos kategorijos grindžiamos Eurostato metiniais energetikos srities klausimynais apie atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir atliekas.

(4) Kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001, „biomasė – biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje, įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas, miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žvejybą ir akvakultūrą, dalis, taip pat biologiškai skaidi atliekų, įskaitant biologinės kilmės pramonines ir buitines atliekas, dalis“.

(5) Jeigu naudojamas kietojo arba dujinio biomasės kuro ar skystųjų bioproduktų mišinys, turėtų būti vertinama tik „bio“ dalies galia. Jei duomenų apie galią nėra, pateikite įverčius, grindžiamus tiek iškastinio kuro, tiek atsinaujinančiųjų išteklių kuro sąnaudomis, veiksmingumu, gamyba ir pilnutinės apkrovos valandomis.

(6) Kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio „Terminų apibrėžtys“ 27 punkte, biomasės kuras – iš biomasės pagamintas dujinis ir kietasis kuras.

(7) Apie šias vertes turi būti pranešama nuo 2022 m.

(8) Apie šias vertes turi būti pranešama nuo 2021 m.

(9) Apie šias vertes turi būti pranešama nuo 2022 m.

(10) Apie šias vertes turi būti pranešama nuo 2021 m.

(11) Ši grupė apima visus, tiek reikalavimus atitinkančius, tiek jų neatitinkančius, transporto sektoriuje naudojamus biodegalus, grynuosius biodegalus ir atitinkamą biodegalų mišinių dalį, kitą atsinaujinančiųjų išteklių kurą, vandenilį ir iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamus sintetinius degalus.

(12) Ši grupė apima tik transporto sektoriuje naudojamus reikalavimus atitinkančius biodegalus ir biomasės kurą (Direktyvos (ES) 2018/2001 29 ir 30 straipsniai), grynąją ir atitinkamą atsinaujinančiųjų išteklių dalį, naudojamą degalų mišiniuose.

(13) Turi būti pateikiama informacija apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo rezultatus, susijusius su bendru tausių biodegalų kiekiu. Gali būti teikiami išsamesni duomenys, o tokiais atvejais, kai dėl konfidencialumo informacijos pateikti negalima, valstybės narės prie atitinkamos kategorijos turi nurodyti „C“.

(14) Nurodykite vienetus, kuriais išreiškiami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo rezultatai.

(15) Apie šias vertes turi būti pranešama nuo 2021 m.

(16) Išskyrus 1 dalies b punkto iii papunktį (jame nurodoma tonomis)

(17) Išskyrus 1 dalies b punkto iii papunktį (jame nurodoma TJ/t)

(18) Jeigu turima, šią informaciją pateikti privaloma

(19) Jeigu taikoma, šią informaciją pateikti privaloma

(20) Nurodoma miško biomasės kilmės šalis arba ekonominės integracijos regioninė organizacija, taip pat tai, ar šalis arba organizacija yra Paryžiaus susitarimo šalis ir:

yra pateikusi nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, apimančius LULUCF sektorių;

pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) teikia nacionalines išmetamo ŠESD kiekio apskaitos ataskaitas, apimančias LULUCF sektorių, arba pradės tai daryti ne vėliau kaip nuo 2025 m., arba

pagal Paryžiaus susitarimo 5 straipsnį yra priėmusi nacionalinius arba subnacionalinius biomasės ruošos srities teisės aktus, kuriais saugomos ir didinamos anglies sankaupos ir absorbentai, bei pateikia įrodymus, kad deklaruojamas LULUCF sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis neviršija absorbentais pašalinamo tokių dujų kiekio.

(21) Apie šias vertes turi būti pranešama nuo 2021 m.

(22) Gali būti kiekybinis arba kokybinis.

(23) Jeigu tikslą/uždavinį galima įvertinti kiekybiškai, valstybės narės turi nurodyti pažangą ir pateikti naujausią turimą informaciją. Ataskaitose teikiami rodikliai turi būti nustatomi remiantis nacionaliniais uždaviniais arba tikslais.

(24) Valstybės narės turi atitinkamai nurodyti bazinius metus ir vertę, jeigu tai padeda parodyti pažangą.

(25) Valstybės narės turi įtraukti nuorodas į atitinkamas politikos sritis ir priemones.

III PRIEDAS

PRIKLAUSOMYBĖS NUO IŠKASTINIO KURO MAŽINIMAS. PRISITAIKYMAS PRIE KLIMATO KAITOS

1 lentelė.

Integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatyti prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai

Integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatyti prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai	Specifikacija	Atsakymas
Ar į integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą įtraukti 4 straipsnyje numatyti prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai? (1)	M
Ar į kitą pateiksimą integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą bus įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai? (1)	V
Jeigu prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai yra įtraukti į integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą arba į planuojamą pateikti integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, pateikite šių tikslų apžvalgą.	V
Jeigu yra, pateikite kitus dokumentus, kuriuose aprašomi prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai, susiję su energetikos sąjungos uždavinių bei tikslų ir ilgalaikių Sąjungos su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusių įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą įgyvendinimu, taip pat nurodykite tų dokumentų priėmimo datas ir pateikite nuorodas į juos.	V
Pastabos. M – privaloma; V – pateikiama savanoriškai.

2 lentelė.

Informacija, susijusi su prisitaikymu prie klimato kaitos ir galinti turėti įtakos energetikos sąjungos uždavinių bei tikslų ir ilgalaikių Sąjungos su išmetamu ŠESD kiekiu susijusių įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą įgyvendinimui

Aspektas

Specifikacija

Atsakymas

Nacionalinės aplinkybės

1.	Su pasirinktu energetikos sąjungos aspektu susijusios silpnosios vietos, įskaitant gebėjimą prisitaikyti (nurodytos integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane ir (arba) kituose 1 lentelėje nurodytuose dokumentuose (pateikite nuorodas)).

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. ŠESD išmetimas ir šalinimas absorbentais

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Atsinaujinančiųjų išteklių energija

Miap

Energijos vartojimo efektyvumas

Miap

Energetinis saugumas

Miap

Energijos vidaus rinka

Miap

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas

Miap

1a.	Jeigu aktualu ir turite, pateikite informaciją apie 1 laukelyje nurodytas silpnąsias vietas, įskaitant gebėjimą prisitaikyti, suskirstytą pagal pažeidžiamas grupes. (2)

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. ŠESD išmetimas ir šalinimas absorbentais

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Atsinaujinančiųjų išteklių energija

Energijos vartojimo efektyvumas

Energetinis saugumas

Energijos vidaus rinka

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas

2.	Su pasirinktu energetikos sąjungos aspektu susijusi galimų būsimų padarinių rizika (nurodyta integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane ir (arba) kituose 1 lentelėje nurodytuose dokumentuose (pateikite nuorodas)).

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. ŠESD išmetimas ir šalinimas absorbentais

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Atsinaujinančiųjų išteklių energija

Miap

Energijos vartojimo efektyvumas

Miap

Energetinis saugumas

Miap

Energijos vidaus rinka

Miap

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas

Miap

Strategijos ir planai

3.	Su pasirinktu energetikos sąjungos aspektu susiję prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai (nurodyti integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane ir (arba) kituose l lentelė jenurodytuose dokumentuose (pateikite nuorodas)).

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. ŠESD išmetimas ir šalinimas absorbentais

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Atsinaujinančiųjų išteklių energija

Miap

Energijos vartojimo efektyvumas

Miap

Energetinis saugumas

Miap

Energijos vidaus rinka

Miap

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas

Miap

4.	Su pasirinktu energetikos sąjungos aspektu susiję uždaviniai, spragos ir kliūtys (nurodyti integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane ir (arba) kituose l lentelėje nurodytuose dokumentuose (pateikite nuorodas)).

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. ŠESD išmetimas ir šalinimas absorbentais

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Atsinaujinančiųjų išteklių energija

Energijos vartojimo efektyvumas

Energetinis saugumas

Energijos vidaus rinka

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas

5.	Numatomi veiksmai, biudžetas ir tvarkaraštis, susiję su 3 laukelyje nurodytais prisitaikymo prie klimato kaitos tikslais.

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. ŠESD išmetimas ir šalinimas absorbentais

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Atsinaujinančiųjų išteklių energija

Energijos vartojimo efektyvumas

Energetinis saugumas

Energijos vidaus rinka

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas

6.	Subnacionalinių strategijų, politikos, planų ir pastangų, susijusių su 3 laukelyje nustatytais prisitaikymo prie klimato kaitos tikslais, turinio apžvalga.

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. ŠESD išmetimas ir šalinimas absorbentais

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Atsinaujinančiųjų išteklių energija

Energijos vartojimo efektyvumas

Energetinis saugumas

Energijos vidaus rinka

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas

Stebėsena ir vertinimas

7.	Pažanga mažinant su pasirinktu energetikos sąjungos aspektu susijusį poveikį klimatui, silpnąsias vietas ir riziką (nurodytus integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane ir (arba) kituose 1 lentelėje nurodytuose dokumentuose (pateikite nuorodas)).

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. ŠESD išmetimas ir šalinimas absorbentais

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Atsinaujinančiųjų išteklių energija

Energijos vartojimo efektyvumas

Energetinis saugumas

Energijos vidaus rinka

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas

7a.	Jeigu aktualu ir turite, pateikite informaciją apie 7 laukelyje nurodytą pažangą mažinant poveikį klimatui, silpnąsias vietas ir riziką, suskirstytą ją pagal pažeidžiamas grupes. (2)

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. ŠESD išmetimas ir šalinimas absorbentais

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Atsinaujinančiųjų išteklių energija

Energijos vartojimo efektyvumas

Energetinis saugumas

Energijos vidaus rinka

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas

8.	Pažanga didinant su pasirinktu energetikos sąjungos aspektu susijusį gebėjimą prisitaikyti (nurodytą integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane ir (arba) kituose 1 lentelėje nurodytuose dokumentuose (pateikite nuorodas)).

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. ŠESD išmetimas ir šalinimas absorbentais

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Atsinaujinančiųjų išteklių energija

Energijos vartojimo efektyvumas

Energetinis saugumas

Energijos vidaus rinka

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas

9.	Pažanga įgyvendinant 3 laukelyje nustatytus prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus.

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. ŠESD išmetimas ir šalinimas absorbentais

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Atsinaujinančiųjų išteklių energija

Miap

Energijos vartojimo efektyvumas

Miap

Energetinis saugumas

Miap

Energijos vidaus rinka

Miap

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas

Miap

10.	Pažanga šalinant su pasirinktu energetikos sąjungos aspektu susijusias kliūtis (nurodytas integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane ir (arba) kituose 1 lentelėje nurodytuose dokumentuose (pateikite nuorodas)).

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. ŠESD išmetimas ir šalinimas absorbentais

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Atsinaujinančiųjų išteklių energija

Energijos vartojimo efektyvumas

Energetinis saugumas

Energijos vidaus rinka

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas

Pastabos.

M – privaloma; Miap – privaloma, jeigu taikoma; V – pateikiama savanoriškai.

(1) Valstybės narės turi pasirinkti iš šių atsakymų: taip/ne.

(2) Pažeidžiama grupė – žmonių grupė, labiau linkusi patirti neigiamą klimato svyravimo ir kaitos poveikį.

IV PRIEDAS

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMAS

1 lentelė.

Nacionalinis pirminės ir galutinės energijos suvartojimo įnašas ir orientacinė trajektorija

Ataskaitos dalis	Specifikacija	Vienetas	Rodiklis
Energijos taupymo įnašo siekiant 2030 m. tikslo apibrėžtis (1)	M	Netaikoma
Įnašo siekiant 2030 m. tikslo ir 2021–2030 m. orientacinės trajektorijos aprašymas	M	Netaikoma
Energijos taupymo įnašo siekiant 2030 m. tikslo vertė	M
Perskaičiavus į absoliutųjį pirminės energijos suvartojimo lygį	M	ktne
Perskaičiavus į absoliutųjį galutinės energijos suvartojimo lygį	M	ktne
			X–3 (4)	X–2
Pažanga įgyvendinant pirminės energijos suvartojimo 2021–2030 m. orientacinę trajektoriją (2)	M	ktne
Pažanga įgyvendinant galutinės energijos suvartojimo 2021–2030 m. orientacinę trajektoriją (2)	M	ktne
Bazinis BVP lygis, jeigu įnašas nustatomas kaip intensyvumo tikslas	Miap	Mln. EUR, grandininiu metodu susieta apimtis (3)
Bendrosios pastabos dėl nacionalinio pirminės ir galutinės energijos suvartojimo įnašo ir orientacinės trajektorijos (5)	V
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; M – privaloma; Miap – privaloma, jeigu taikoma; V – pateikiama savanoriškai. Pastabos.

2 lentelė.

Ilgalaikės nacionalinio gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų renovacijos strategijos tarpinės reikšmės ir pažangos rodikliai (pastatų ūkis)

Pastatų skaičius (6)

Bendras patalpų grindų plotas (m2) (7)

Pirminės energijos suvartojimas pastatuose (TJ) (8)

Galutinės energijos suvartojimas pastatuose (TJ) (8)

Tiesiogiai pastatų išmetamas ŠESD kiekis (tCO2e)

Bendras pastatų išmetamas ŠESD kiekis (tCO2e)

Kita (9)

2020 m.

X–3

X–2

2020 m.

X–3

X–2

2020 m.

X–3

X–2

2020 m.

X–3

X–2

2020 m.

X–3

X–2

2020 m.

X–3

X–2

2020 m.

X–3

X–2

Specifikacija

Miav

Gyvenamieji pastatai

iš jų prasčiausio energinio naudingumo pastatai (10)

Negyvenamieji pastatai

iš jų prasčiausio energinio naudingumo pastatai

Viešieji pastatai (11)

iš jų prasčiausio energinio naudingumo pastatai

Sutartinis žymėjimas: Miav – privaloma, jeigu turima.

Pastabos.

3 lentelė.

Ilgalaikės nacionalinio gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų renovacijos strategijos tarpinės reikšmės ir pažangos rodikliai (renovacijos mastas) (12)

		Renovuotų pastatų skaičius		Bendras renovuotų pastatų patalpų grindų plotas (m2) (13)		Renovacijos mastas (14)		Ekvivalentinis esminės renovacijos mastas (16)
		X–3	X–2	X–3	X–2	X–3	X–2	X–3	X–2
Specifikacija		Miav	Miav	Miav	Miav	Miav	Miav	V	V
Gyvenamieji pastatai	Nežymi
	Vidutinė
	Esminė
	Iš viso
Prasčiausio energinio naudingumo gyvenamieji pastatai	Nežymi
	Vidutinė
	Esminė
	Iš viso
Negyvenamieji pastatai	Nežymi
	Vidutinė
	Esminė
	Iš viso
Prasčiausio energinio naudingumo negyvenamieji pastatai	Nežymi
	Vidutinė
	Esminė
	Iš viso
Viešieji pastatai (15)	Nežymi
	Vidutinė
	Esminė
	Iš viso
Prasčiausio energinio naudingumo viešieji pastatai	Nežymi
	Vidutinė
	Esminė
	Iš viso
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; Miav – privaloma, jeigu turima; V – pateikiama savanoriškai. Pastabos.

4 lentelė.

Ilgalaikės nacionalinio gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų renovacijos strategijos tarpinės reikšmės ir pažangos rodikliai (kiti rodikliai)

Ilgalaikės nacionalinio gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų renovacijos strategijos tarpinės reikšmės ir pažangos rodikliai	Aprašymas	Tikslas (17)	Tiksliniai metai	Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį	Pažangos rodiklis (jei taikoma) (18)
	Aprašymas	Tikslas (17)	Tiksliniai metai	Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį	Rodiklio, pagal kurį stebima pažanga, pavadinimas (19)	Vienetas	X–3	X–2
Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap
1 tarpinė reikšmė/pažangos rodiklis
2 tarpinė reikšmė/pažangos rodiklis
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; M – privaloma. Pastabos

5 lentelė.

Ilgalaikės nacionalinio gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų renovacijos strategijos tarpinės reikšmės ir pažangos rodikliai (įnašas siekiant Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslų)

	Specifikacija	Aprašymas
Aprašykite, kaip pažanga siekiant ilgalaikės renovacijos strategijos tarpinių reikšmių padėjo įgyvendinti Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslus pagal Direktyvą 2012/27/ES.	M
Sutartinis žymėjimas: M – privaloma.

6 lentelė.

Kitų nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo uždavinių, nurodytų integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, atnaujinimas

Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Aprašymas	Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį (20)	Numatomas nustatyto uždavinio poveikis (21)
Miap	Miap	Miap	Miap
1 nacionalinis tikslas/uždavinys
2 nacionalinis tikslas/uždavinys
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Pastabos. Miap – privaloma, jeigu taikoma.

(1) Valstybės narės turi pasirinkti iš šių variantų: pirminės energijos suvartojimas; galutinės energijos suvartojimas; sutaupytas pirminės energijos kiekis; sutaupytas galutinės energijos kiekis; energijos vartojimo intensyvumas.

(2) Pirminės energijos suvartojimas ir galutinės energijos suvartojimas pagal Eurostato visų energijos balansų rodiklius [nrg_bal_c] (Pirminės ir galutinės energijos suvartojimas Europoje 2020–2030 m.). Žr. pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo apibrėžtis (kaip energijos vartojimo efektyvumo direktyvos įgyvendinimo stebėsenos rodiklius), pateikiamas Eurostato svetainėje skelbiamoje naujausioje Energijos balanso vadovo redakcijoje (žr. skyrių „Papildomi rodikliai“).

(3) 2015 ataskaitiniai metai (2015 m. valiutų kursai).

(4) X–3 m. duomenys nenaudojami pirmosiose 2023 m. pažangos ataskaitose.

(5) Valstybės narės gali pateikti papildomų paaiškinimų dėl nacionalinio įnašo ir orientacinės trajektorijos, susijusių su pirminės ir galutinės energijos suvartojimu, įskaitant taikomą metodiką.

(6) Pastatas – stogu dengtas statinys su sienomis, kurio patalpų mikroklimatui palaikyti vartojama energija (kaip nustatyta Direktyvos 2010/31/ES 2 straipsnio 1 dalyje), o tos direktyvos I priede pastatų energiniam naudingumui apskaičiuoti nustatyta tokia kategorijų klasifikacija: a) vienai šeimai skirti įvairių tipų namai; b) daugiabučiai namai; c) biurai; d) švietimo ir mokslo įstaigų pastatai; e) ligoninės; f) viešbučiai ir restoranai; g) sporto infrastruktūra; h) didmeninės ir mažmeninės prekybos paslaugų pastatai; i) kitų tipų pastatai, kuriuose vartojama energija (Direktyvos 2010/31/ES I priedo 5 punktas).

(7) Grindų plotas, naudojamas kaip atskaitinis dydis vertinant pastato energinį naudingumą, apskaičiuojamas kaip pastato apvalkale esančių erdvių, pagal kurias vertinamas energinis naudingumas, naudingojo grindų ploto suma.

(8) Kaip numatyta skaičiuojant pastatų energinį naudingumą pagal Direktyvą 2010/31/ES.

(9) Kaip nurodyta nacionalinėje ilgalaikėje renovacijos strategijoje. Kiti rodikliai gali būti susiję su pastatų skaičiumi ir (arba) bendru patalpų grindų plotu (m2) pagal kiekvieną energinio naudingumo klasę, statybos laikotarpį, pastato dydį, klimato zoną, energinio naudingumo sertifikatų skaičiumi pagal kiekvieną pastato tipą ir (arba) energinio naudingumo klasę, statybos pajėgumų apžvalga, šildymo sistemos dalimi atsižvelgiant į pastatų sektoriaus šildymo sistemos tipą ir kt. Siekiant sudaryti geresnį pastatų sektoriaus vaizdą taip pat galima įtraukti kitus išorinius veiksnius, kaip antai investicijas į esamų pastatų renovaciją, statybos dalį pagal BVP, sveikatos problemas ir kt.

(10) Kaip apibrėžta nacionalinėje ilgalaikėje renovacijos strategijoje. KOMISIJOS REKOMENDACIJOJE (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos pateikta pavyzdžių, kaip nustatyti prasčiausiai veikiančius nacionalinio pastatų ūkio segmentus: a) nustatant konkrečią ribą, kaip antai energinio naudingumo kategoriją (pvz., mažesnę nei D), b) naudojant pirminės energijos vartojimo rodiklį (išreiškiamą kWh/m2 per metus) arba netgi c) nukreipiant pastangas į pastatus, pastatytus iki tam tikros datos (pvz., iki 1980 m.).

(11) KOMISIJOS REKOMENDACIJOJE (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos paaiškinta, kad Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnio 1 dalies e punktas taikomas visiems viešiesiems pastatams (t. y. ne tik centrinės valdžios subjektams priklausantiems ir jų naudojamiems pastatams). Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnio 1 dalies e punkte nurodyta politika ir veiksmai turėtų būti taikomi, pavyzdžiui, pastatams, kuriuos naudoja (pvz., išperkamosios nuomos ar nuomos pagrindu) vietos ar regioninės valdžios institucijos, ir pastatams, kurie priklauso centrinės valdžios subjektams ir regioninės ar vietos valdžios institucijoms, bet nebūtinai yra jų naudojami.

(12) Energinė renovacija – vienos ar daugiau pastato dalių (pastato atitvarų (apvalkalo) ir techninių pastato sistemų, kaip tai suprantama pagal Pastatų energinio naudingumo direktyvos 2 straipsnio 9 punktą) pakeitimas, kuris gali padaryti didelį poveikį apskaičiuojamam arba išmatuojamam energijos kiekiui, kurio reikia energijos poreikiui, susijusiam su įprastu pastato naudojimu, patenkinti, įskaitant, inter alia, šildyti, vėsinti, vėdinti, vandeniui kaitinti ir apšviesti naudojamą energiją.

(13) Grindų plotas, naudojamas kaip atskaitinis dydis vertinant pastato energinį naudingumą, apskaičiuojamas kaip pastato apvalkale esančių erdvių, pagal kurias vertinamas energinis naudingumas, naudingojo grindų ploto suma.

(14) Renovacijos mastas – bendras visų pastatų, kurių skirtingų lygių energinė renovacija buvo atlikta X–3 arba X–2 kalendoriniais metais, grindų plotas [m2], padalytas iš bendro to paties laikotarpio pastatų ūkio patalpų grindų ploto [m2].

Renovacija gali būti nežymi (3 % ≤ x ≤ 30 % sutaupytos energijos), vidutinė (30 % < x ≤ 60 % sutaupytos energijos) ir esminė (t. y. renovacija, kurią atlikus pastatas arba pastato vienetas a) iki 2030 m. sausio 1 d. tampa beveik nulinės energijos pastatu, o b) nuo 2030 m. sausio 1 d. – visai netaršiu pastatu).

Bendras energinės renovacijos mastas apibrėžiamas kaip visų lygių renovacijos masto rodiklių suma.

Beveik nulinės energijos pastatų apibrėžtis atitinka oficialias nacionalines beveik nulinės energijos pastatų apibrėžtis, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamas Direktyvos 2010/31/ES 9 straipsnis, remiantis Direktyvos 2010/31/ES 2 straipsnyje pateikta pagrindine apibrėžtimi: „beveik nulinės energijos pastatas – pastatas, kurio pagal I priedą nustatytas energinis naudingumas yra labai aukštas. Reikalingos energijos, kuri beveik lygi nuliui arba kurios suvartojama labai mažai, didžiąją dalį turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją“.

(15) KOMISIJOS REKOMENDACIJOJE (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos paaiškinta, kad Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnio 1 dalies e punktas taikomas visiems viešiesiems pastatams (t. y. ne tik centrinės valdžios subjektams priklausantiems ir jų naudojamiems pastatams). Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnio 1 dalies e punkte nurodyta politika ir veiksmai turėtų būti taikomi, pavyzdžiui, pastatams, kuriuos naudoja (pvz., išperkamosios nuomos ar nuomos pagrindu) vietos ar regioninės valdžios institucijos, ir pastatams, kurie priklauso centrinės valdžios subjektams ir regioninės ar vietos valdžios institucijoms, bet nebūtinai yra jų naudojami.

(16) Naudojant esminės renovacijos ekvivalentą išlyginamas/sureguliuojamas esminės renovacijos mastas ir šis ekvivalentas gali būti apskaičiuojamas pagal šią formulę: Esminės renovacijos ekvivalentas = [(nežymios renovacijos lygis)*(nežymios renovacijos mastas) + (vidutinės renovacijos lygis)*(vidutinės renovacijos mastas) + (esminės renovacijos lygis)*(esminės renovacijos mastas)]/(esminės renovacijos lygis)] – visi veiksniai (%).

Renovacijos lygis – sutaupyto pirminės energijos kiekio ir bendro pirminės energijos kiekio santykis prieš atitinkamos pastatų ūkio dalies renovaciją.

(17) Gali būti kiekybinis arba kokybinis.

(18) Jeigu tikslą/uždavinį galima įvertinti kiekybiškai, valstybės narės turi nurodyti pažangą ir pateikti naujausią turimą informaciją. Ataskaitose teikiami rodikliai turi būti nustatomi remiantis nacionaliniais uždaviniais arba tikslais.

(19) Valstybės narės turi atitinkamai nurodyti bazinius metus ir vertę, jeigu tai padeda parodyti pažangą.

(20) Valstybės narės pateikia naujausią informaciją apie iki šiol padarytą pažangą. Jeigu tikslai buvo nustatyti, reikėtų pateikti pagrindinių veiksmų ir pasiektų tarpinių reikšmių apžvalgą. Jeigu tikslai nebuvo nustatyti, reikėtų pateikti naujausią informaciją apie tai, ar tikslai nuo to laiko buvo nustatyti, ir pridėti šių tikslų aprašymą.

(21) Valstybės narės apibūdina numatomą nustatytų uždavinių poveikį ir jų įgyvendinimo terminus.

V PRIEDAS

ENERGETINIS SAUGUMAS

1 lentelė.

Informacija apie nacionalinius uždavinius, tikslus ir įnašus

Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Aprašymas	Aktualumas 22 straipsnio atžvilgiu (1)	Tiksliniai metai	Būklė (2)	Politika, dėl kurios buvo nustatytas šis tikslas (atitinkamais atvejais)		Už uždavinio įvykdymą atsakingas subjektas	Susiję energijos ištekliai ir degalai (5)
Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Aprašymas	Aktualumas 22 straipsnio atžvilgiu (1)	Tiksliniai metai	Būklė (2)	Sąjungos politika (3)	Nacionalinė politika (Teisinė nuoroda) (4)	Už uždavinio įvykdymą atsakingas subjektas	Susiję energijos ištekliai ir degalai (5)
M	M	Miap	Miap	M	Miap	Miap	M	M
1 nacionalinis tikslas/uždavinys
2 nacionalinis tikslas/uždavinys
3 nacionalinis tikslas/uždavinys
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Pastabos. M – privaloma; Miap – privaloma, jeigu taikoma.

2 lentelė.

Kiekybiškai įvertinamų nacionalinių uždavinių ir tikslų įgyvendinimo pažanga

Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Rodiklis (-iai)	Vienetas	Kategorija		Metai			Tikslinė vertė/tiksliniai metai (8)	Metodinės pastabos (9)
Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Rodiklis (-iai)	Vienetas	Kategorija		X–3	X–2	X–1 (7)	Tikslinė vertė/tiksliniai metai (8)	Metodinės pastabos (9)
					Miap	Miap	Miap	Miap	Miap
Bendri uždaviniai ir tikslai
Energijos išteklių ir tiekimo įvairinimas	Pirminė gamyba	TJ	Anglys
			Gamtinės dujos
			Kitas iškastinis kuras ir atliekos
			Nafta ir naftos produktai
			Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir biodegalai
			Branduolinė šiluma
	Importas (6)		Importas (6)
	Eksportas (6)		Eksportas (6)
Priklausomybės nuo energijos importo iš trečiųjų šalių mažinimas	Energetinė priklausomybė nuo trečiųjų šalių pagal kuro rūšį (10)	Procentinė dalis	Iš viso
			Pagal kuro rūšį	Anglys
				Gamtinės dujos
				Kitas iškastinis kuras ir atliekos
				Nafta ir naftos produktai
				Degieji atsinaujinantieji energijos ištekliai (biodegalai)
				Elektros energija ir šiluma (įskaitant branduolinę energiją)
Gebėjimo spręsti energijos šaltinio tiekimo apribojimo arba nutraukimo problemas stiprinimas (11)	Elektros energijos sistemos atsparumas	Val.	NAS (numatomas apkrovos sumažėjimas) (12)
	Elektros energijos sistemos atsparumas	MWh	NNEK (numatomas nepatiektos energijos kiekis) (12)
	Dujų sistemos atsparumas	%	N–1 formulės rezultatas (13)
Nacionaliniu lygmeniu nustatyti uždaviniai ir tikslai
1 nacionalinis tikslas/uždavinys
2 nacionalinis tikslas/uždavinys
3 nacionalinis tikslas/uždavinys
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; Miap – privaloma, jeigu taikoma. Pastabos.

3 lentelė.

Kiekybiškai neįvertinamų nacionalinių uždavinių ir tikslų įgyvendinimo pažanga

Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Rodiklis (-iai)/tarpinė (-ės) reikšmė (-ės)	Tiksliniai metai	Rodiklio/tarpinės reikšmės aprašymas (14)	Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį (15)	Išsami informacija, susijusi su stebėsenos strategija (16)	Nuoroda į vertinimus ir pagrindžiamąsias technines ataskaitas
M	M	Miap	M	M	V	V
1 nacionalinis tikslas/uždavinys
2 nacionalinis tikslas/uždavinys
3 nacionalinis tikslas/uždavinys
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Pastabos. M – privaloma; Miap – privaloma, jeigu taikoma; V – pateikiama savanoriškai.

(1) Valstybės narės pasirenka iš šių tikslų (gali būti pridėta papildomų tikslų, jie nurodomi skiltyje „Kita“): energijos išteklių ir tiekimo įvairinimas, priklausomybės nuo energijos importo iš trečiųjų šalių mažinimas, gebėjimo spręsti tiekimo apribojimo arba nutraukimo problemas stiprinimas, nacionalinės energetikos sistemos lankstumas, kita.

(2) Valstybės narės pasirenka iš šių kategorijų: suplanuota, priimta, įgyvendinta, nebegalioja.

(3) Valstybė narė pasirenka politiką iš sąrašo, pateikto lentelės elektroninėje versijoje, arba pasirenka „kita“ ir nurodo Sąjungos politikos pavadinimą.

(4) Nacionalinės teisės aktas arba dokumentas, kuriame apibrėžiamas uždavinys.

(5) Valstybės narės pasirenka iš šių uždavinių (galima pasirinkti daugiau nei vieną uždavinį, taip pat galima pridėti papildomų energijos išteklių bei kuro ir juos nurodyti skiltyje „Kitas kuras“): visa sistema, elektros energija, dujos, naftos produktai, branduolinis kuras, kitas kuras.

(6) Visas importuojamas ir eksportuojamas visų rūšių kuras, įtrauktas į energijos balansus.

(7) Teikdamos X–1 m. duomenis valstybės narės pateikia informaciją apie tas ataskaitų dalis, kurių vertinimas buvo parengtas.

(8) Valstybės narės turi nurodyti tikslinę vertę ir atitinkamus metus, kuriais tikslas turėtų būti pasiektas, jeigu yra nustatyti su parametrais susiję kiekybiniai tikslai.

(9) Valstybės narės turi pateikti daugiau metodinės informacijos, susijusios su šiuo rodikliu.

(10) Tik importas iš trečiųjų šalių (ne ES valstybių narių).

(11) Valstybės narės turėtų pateikti atitinkamų metų naujausio adekvatumo vertinimo duomenis. Pavyzdžiui, jos turėtų pateikti X–1 m. NAS duomenis, apskaičiuotus X–1, X–2 arba ankstesniais metais. Metai, kuriais buvo atliktas išteklių adekvatumo vertinimas, turėtų būti nurodomi stulpelyje „Metodinės pastabos “. Taip pat žr. 5 pastabą.

(12) Apskaičiuojama pagal 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/941 dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2005/89/EB (OL L 158, 2019 6 14, p. 1), ir 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (OL L 158, 2019 6 14, p. 54) nustatytus reikalavimus. Konkrečią metodiką Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra nustatė savo sprendimo dėl prarastos apkrovos vertės, naujo dalyvio patiriamų išlaidų ir patikimumo standarto apskaičiavimo metodikos I priede.

(13) Apskaičiuojama pagal 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010 (OL L 280, 2017 10 28, p. 1), II priedo reikalavimus. Taikant N–1 taisyklę apskaičiuojamas likusios infrastruktūros techninis pajėgumas sutrikus vienam didžiausiam dujų infrastruktūros elementui, įvertinant, ar jis gali patenkinti dujų poreikį kartą per 20 metų pasitaikančią dieną, kurią šis poreikis yra išskirtinai didelis.

(14) Valstybės narės pateikia išsamią informaciją apie rodiklius/tarpinę reikšmę ir nurodo, kodėl pasirinko naudoti juos siekdamos parodyti pažangą siekiant šio tikslo.

(15) Apibendrindamos esamą rodiklio siekimo padėtį, valstybės narės pateikia kokybinę informaciją (pavyzdžiui, ar jo siekiama sėkmingai, ar jis jau pasiektas, ar nepasiektas, vėluojama ir pan.).

(16) Išsami informacija apie tai, kaip vykdoma rodiklio stebėsena, pavyzdžiui, stebint rodiklių rinkinį, vykdant ekspertų peržiūrą, pasitelkiant ekspertų grupę, taikant konkrečią metodiką ir pan.

VI PRIEDAS

ENERGIJOS VIDAUS RINKA

1 lentelė.

Pažanga įgyvendinant nacionalinius uždavinius, susijusius su elektros energijos tinklų sujungimo mastu

Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Vienetas	Metai		2030 m. tikslas
Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Vienetas	X–3	X–2	2030 m. tikslas
		M	M	Miap
Nominalusis jungiamųjų linijų pralaidumas, palyginti su energijos gamybos įrenginio įrengtąja galia	%
Nominalusis jungiamųjų linijų pralaidumas, palyginti su pikine apkrova	%
Nominalusis jungiamųjų linijų pralaidumas, palyginti su elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos įrenginio įrengtąja galia	%
Vidutiniai arba absoliutūs valandiniai kainų skirtumai kitos paros rinkose (atskirai kiekvienai ES vidaus sienai) (1)	(EUR/MWh)
1 siena	(EUR/MWh)
2 siena	(EUR/MWh)
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių	(EUR/MWh)
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; M – privaloma; Miap – privaloma, jeigu taikoma. Pastabos.

2 lentelė.

Informacija apie energijos perdavimo bendro intereso projektus

Pateikite informaciją apie visus svarbius su bendro intereso projektais susijusius pokyčius, palyginti su paskutine bendro intereso projektų stebėsenos ataskaita, kurie gali turėti įtakos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytiems uždaviniams ir tikslams.	M
Sutartinis žymėjimas: M – privaloma.

3 lentelė.

Informacija apie kitus pagrindinius infrastruktūros projektus

Projekto aprašymas

Projekto įgyvendinimas

Projekto pavadinimas (2)

Dešimties metų tinklo plėtros plano identifikavimo kodas

Energijos nešiklis (3)

Projekto rūšis (4)

Projekto aprašymas

Metai, kuriais planuojama perduoti eksploatuoti

Jungiamųjų linijų pralaidumas (elektros energijos atveju MW, gamtinių dujų, vandenilio ir kitų dujų/skysčių atveju – GWh/d)

Aprašymas, kaip šiuo projektu bus prisidedama prie tikslo pasiekti suplanuotą lygį, apie kurį turi būti pranešta pagal 23 straipsnio 1 dalies a punktą (3)

Aprašymas, kaip projektu bus prisidedama prie energetikos sąjungos aspektų įgyvendinimo

Projekto įgyvendinimo būklė

Pažangos aprašymas

Vėluojama įgyvendinti

(m.)

Pakeistas įgyvendinimo terminas

(m.)

Vėlavimo įgyvendinti projekto planą arba jo įgyvendinimo termino pakeitimo priežastis

Miap

Projektas Nr. 1

Projektas Nr. 2

Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių

Pastabos.

Miap – privaloma, jeigu taikoma.

4 lentelė.

Pažanga įgyvendinant su energetikos sistemos lankstumu, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, susijusius nacionalinius uždavinius

Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Aprašymas	Energijos nešiklis (5)	Nagrinėjamas (-i) sistemos lankstumo elementas (-ai) (6)	Tikslas (7)	Tiksliniai metai	Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį	Pažangos rodiklis (-iai) (jei taikoma) (8)
Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Aprašymas	Energijos nešiklis (5)	Nagrinėjamas (-i) sistemos lankstumo elementas (-ai) (6)	Tikslas (7)	Tiksliniai metai	Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį	Rodiklio, pagal kurį stebima pažanga, pavadinimas (9)	Vienetas	X–3	X–2
M	Miap	M	M	M	M	M	Miap	Miap	Miap	Miap
1 nacionalinis tikslas/uždavinys
2 nacionalinis tikslas/uždavinys
3 nacionalinis tikslas/uždavinys
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; M – privaloma; Miap – privaloma, jeigu taikoma. Pastabos.

5 lentelė.

Pažanga įgyvendinant nacionalinius uždavinius, susijusius su nediskriminacine įtrauktimi energijos rinkose

Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Aprašymas	Energijos nešiklis (10)	Nagrinėjamas (-i) nediskriminacinės įtraukties elementas (-ai) (11)	Tikslas (12)	Tiksliniai metai	Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį (13)
Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap
1 nacionalinis tikslas/uždavinys
2 nacionalinis tikslas/uždavinys
3 nacionalinis tikslas/uždavinys
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Pastabos. Miap – privaloma, jeigu taikoma.

6 lentelė.

Nacionalinių uždavinių, susijusių su vartotojų dalyvavimu energetikos sistemos veikloje ir energijos gamybos savo reikmėms bei naujų technologijų, įskaitant pažangiuosius skaitiklius, nauda, įgyvendinimo pažanga

Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Aprašymas	Energijos nešiklis (14)	Nagrinėjamas (-i) vartotojų dalyvavimo elementas (-ai) (15)	Tikslas (16)	Tiksliniai metai	Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį	Pažangos rodiklis (-iai) (jei taikoma) (17)
Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Aprašymas	Energijos nešiklis (14)	Nagrinėjamas (-i) vartotojų dalyvavimo elementas (-ai) (15)	Tikslas (16)	Tiksliniai metai	Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį	Rodiklio, pagal kurį stebima pažanga, pavadinimas (18)	Vienetas	X–3	X–2
Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap
1 nacionalinis tikslas/uždavinys
2 nacionalinis tikslas/uždavinys
3 nacionalinis tikslas/uždavinys
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; Miap – privaloma, jeigu taikoma. Pastabos.

7 lentelė.

Pažanga įgyvendinant nacionalinius uždavinius, susijusius su elektros energijos sistemos pakankamumu

Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Aprašymas	Nagrinėjamas (-i) elementas (-ai) (19)	Tikslas (20)	Tiksliniai metai	Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį	Pažangos rodiklis (-iai) (jei taikoma) (21)
Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Aprašymas	Nagrinėjamas (-i) elementas (-ai) (19)	Tikslas (20)	Tiksliniai metai	Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį	Rodiklio, pagal kurį stebima pažanga, pavadinimas (22)	Vienetas	X–3	X–2
M	Miap	M	M	M	M	Miap	Miap	Miap	Miap
1 nacionalinis tikslas/uždavinys
2 nacionalinis tikslas/uždavinys
3 nacionalinis tikslas/uždavinys
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; M – privaloma; Miap – privaloma, jeigu taikoma. Pastabos.

(1) Gali būti naudojami kainų skirtumai kitos paros rinkose, kuriuos apskaičiuoja ir savo metinėje rinkos stebėsenos ataskaitoje paskelbia Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER).

(2) Valstybės narės į šią lentelę taip pat įtraukia bendro intereso projektus, išskyrus tarpvalstybinio perdavimo projektus, jeigu jais netiesiogiai prisidedama prie tarpvalstybinio sistemų sujungimo didinimo. Lentelėje turėtų būti paaiškinta, kaip prisidedama prie didesnio tarpvalstybinio sistemų sujungimo.

(3) Valstybės narės turi pasirinkti iš šių energijos nešiklių (taip pat galima pridėti papildomą energijos nešiklį ir jį nurodyti skiltyje „Kita“): elektros energija, gamtinės dujos, vandenilis, kita.

(4) Valstybės narės turi numatyti bendras infrastruktūros kategorijas (pavyzdžiui, SGD terminalas, saugykla, trečiosios šalies jungtis).

(5) Valstybės narės pasirenka iš toliau nurodytų variantų: elektros energija, gamtinės dujos, vandenilis.

(6) Valstybės narės pasirenka iš toliau nurodytų variantų (galima pasirinkti daugiau nei vieną variantą, taip pat galima pridėti papildomų elementų ir juos nurodyti skiltyje „Kita“): rinkų integravimas ir susiejimas, kuriuo siekiama didinti apyvartinį jungčių pajėgumą ir efektyvų jų naudojimą, išmanioji apskaita/tinklai, telkimas, apkrovos atsakas, kaupimas, paskirstytoji gamyba, skirstymo, perskirstymo ir tiekimo ribojimo mechanizmai, kainų signalai realiuoju laiku, kita.

(7) Gali būti kiekybinis arba kokybinis.

(8) Jeigu tikslą/uždavinį galima įvertinti kiekybiškai, valstybės narės turi nurodyti pažangą ir pateikti naujausią turimą informaciją. Ataskaitose teikiami rodikliai turi būti nustatomi remiantis nacionaliniais uždaviniais arba tikslais.

(9) Valstybės narės atitinkamai nurodo bazinius metus ir vertę, jeigu tai padeda parodyti pažangą.

(10) Valstybės narės pasirenka iš toliau nurodytų variantų: elektros energija, gamtinės dujos, vandenilis.

(11) Valstybės narės pasirenka iš toliau nurodytų variantų (galima pasirinkti daugiau nei vieną variantą, taip pat galima pridėti papildomų elementų ir juos nurodyti skiltyje „Kita“): atsinaujinančiųjų išteklių energija, apkrovos atsakas, kaupimas, kita.

(12) Gali būti kiekybinis arba kokybinis.

(13) Aprašydamos pažangą valstybės narės išsamiai apibūdina su nediskriminacine įtrauktimi susijusią pažangą ir atsižvelgia į toliau nurodytus tinkamus aspektus. Šis sąrašas nėra baigtinis ir valstybės narės gali jį papildyti.

Su rinkomis susiję aspektai, kaip antai: balansavimo rinkos, energijos gamybos pajėgumų rinkos (atitinkamais atvejais), didmeninės energijos rinkos, mažmeninės rinkos.

Su technologijomis susiję aspektai, kaip antai: apkrovos atsakas, energijos kaupimas, telkimas, piliečių energetikos bendrijos/atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos, gaminantys vartotojai.

Su įtrauktimi susiję aspektai, kaip antai: dalyvavimas rinkoje, tarifų prieinamumas (įskaitant elektrinių judumo priemonių įkrovimo prieigų ir energijos kaupimo, pvz., dvigubo apmokestinimo už užpildymą ir išleidimą prevencija), galimybė sudaryti sutartis naudojant dinaminę kainodarą, kelių paslaugų/produktų naudojimas vienu metu.

(14) Valstybės narės pasirenka iš toliau nurodytų variantų: elektros energija, gamtinės dujos, vandenilis.

(15) Valstybės narės pasirenka iš toliau nurodytų variantų (galima pasirinkti daugiau nei vieną variantą, taip pat galima pridėti papildomų elementų ir juos nurodyti skiltyje „Kita“): energijos gamyba savo reikmėms, naujos technologijos (įskaitant pažangiuosius skaitiklius), kita.

(16) Gali būti kiekybinis arba kokybinis.

(17) Jeigu tikslą/uždavinį galima įvertinti kiekybiškai, valstybės narės turi nurodyti pažangą ir pateikti naujausią turimą informaciją. Ataskaitose teikiami rodikliai turi būti nustatomi remiantis nacionaliniais uždaviniais arba tikslais.

(18) Valstybės narės atitinkamai nurodo bazinius metus ir vertę, jeigu tai padeda parodyti pažangą.

(19) Valstybės narės pasirenka vieną ar daugiau iš šių variantų: energetikos sistemos lankstumas – atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba, einamosios paros rinkų susiejimo plėtra, tarpvalstybinio balansavimo rinkų plėtra, kita.

(20) Gali būti kiekybinis arba kokybinis.

(21) Jeigu tikslą/uždavinį galima įvertinti kiekybiškai, valstybės narės turi nurodyti pažangą ir pateikti naujausią turimą informaciją. Ataskaitose teikiami rodikliai turi būti nustatomi remiantis nacionaliniais uždaviniais arba tikslais.

(22) Valstybės narės turi atitinkamai nurodyti bazinius metus ir vertę, jeigu tai padeda parodyti pažangą.

VII PRIEDAS

MOKSLINIAI TYRIMAI, INOVACIJOS IR KONKURENCINGUMAS

1 lentelė.

Pažanga įgyvendinant nacionalinius uždavinius, kuriais SET plano uždaviniai ir politika įgyvendinami nacionalinėmis aplinkybėmis

Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas (1)	Aprašymas	Remiamas energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetas (2)	Remiamos švarios energijos/mažo anglies dioksido kiekio technologijos (3) (4)	Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį	Pažangos rodiklis (-iai) (jeigu taikoma)				Bendrosios pastabos
Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas (1)	Aprašymas			Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį	Rodiklio, pagal kurį stebima pažanga, pavadinimas	Rodiklio vertė	Ataskaitiniai metai	Vienetas	Bendrosios pastabos
Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	V
1 nacionalinis tikslas/uždavinys
2 nacionalinis tikslas/uždavinys
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Pastabos. Miap – privaloma, jeigu taikoma; V – pateikiama savanoriškai.

2 lentelė.

Pažanga įgyvendinant kiekybiškai įvertinamus nacionalinius uždavinius, susijusius su visomis viešojo ir, kai taikytina, privačiojo sektoriaus lėšomis, skiriamomis švarios energijos technologijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti, technologijų sąnaudomis ir veiksmingumo didinimu (5)

Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Vienetas	Specifikacija	Metai		Tikslinė vertė/metai
Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Vienetas	Specifikacija	X–3	X–2	Tikslinė vertė/metai	Bendrosios pastabos
Viešojo sektoriaus lėšos, skiriamos moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti
Bendros viešojo sektoriaus metinės lėšos, skiriamos švarios energijos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti	Mln. EUR	Miap
Bendros viešojo sektoriaus metinės lėšos, skiriamos švarios energijos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti, išreikštos visų viešojo sektoriaus lėšų, skiriamų moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti, procentine dalimi	%	Miap
Bendros viešojo sektoriaus metinės lėšos, skiriamos švarios energijos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti, išreikštos metinio BVP procentine dalimi	%	Miap
Privačiojo sektoriaus lėšos, skiriamos moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti
Bendros privačiojo sektoriaus metinės lėšos, skiriamos švarios energijos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti	Mln. EUR	V
Bendros privačiojo sektoriaus metinės lėšos, skiriamos švarios energijos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti, išreikštos visų privačiojo sektoriaus lėšų, skiriamų moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti, procentine dalimi	%	V
Bendros privačiojo sektoriaus metinės lėšos, skiriamos švarios energijos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti, išreikštos metinio BVP procentine dalimi	%	V
Kiti nacionaliniu lygmeniu nustatyti uždaviniai ir tikslai
1 nacionalinis tikslas/uždavinys		Miap
2 nacionalinis tikslas/uždavinys		Miap
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių		Miap
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; Miap – privaloma, jeigu taikoma; V – pateikiama savanoriškai.

3 lentelė.

Pažanga įgyvendinant kiekybiškai neįvertinamus nacionalinius uždavinius, susijusius su visomis viešojo ir, kai taikytina, privačiojo sektoriaus lėšomis, skiriamomis švarios energijos technologijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti, technologijų sąnaudomis ir veiksmingumo didinimu (6)

Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Aprašymas	Remiamas energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetas (7)	Remiamos švarios energijos/mažo anglies dioksido kiekio technologijos (8)	Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį (9)	Numatomas nustatyto uždavinio poveikis (10)
Miap	Miap	V	V	Miap	Miap
1 nacionalinis tikslas/uždavinys
2 nacionalinis tikslas/uždavinys
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Pastabos. Miap – privaloma, jeigu taikoma; V – pateikiama savanoriškai.

4 lentelė.

Pažanga įgyvendinant nacionalinius uždavinius, apimančius ilgalaikius tikslus iki 2050 m. įdiegti technologijas, kuriomis sumažinama pramonės sektorių, kuriuose suvartojama daug energijos ir išmetama daug anglies dioksido, priklausomybė nuo iškastinio kuro, ir, kai taikytina, technologijas, skirtas su tuo susijusio anglies dioksido transportavimo, naudojimo ir saugojimo infrastruktūrai (11)

Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Aprašymas	Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį	Pažangos rodiklis (-iai) (jeigu taikoma)				Bendrosios pastabos
Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Aprašymas	Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį	Rodiklio, pagal kurį stebima pažanga, pavadinimas	Rodiklio vertė	Ataskaitiniai metai	Vienetas	Bendrosios pastabos
Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	V
1 nacionalinis tikslas/uždavinys
2 nacionalinis tikslas/uždavinys
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Pastabos. Miap – privaloma, jeigu taikoma; V – pateikiama savanoriškai.

5 lentelė.

Pažanga įgyvendinant nacionalinius uždavinius, susijusius su konkurencingumu

Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas

Aprašymas

Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį

Pažangos rodiklis (-iai) (jeigu taikoma)

Bendrosios pastabos

Rodiklio, pagal kurį stebima pažanga, pavadinimas

Rodiklio vertė

Ataskaitiniai metai

Vienetas

Miap

1 nacionalinis tikslas/uždavinys

2 nacionalinis tikslas/uždavinys

Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių

Pastabos.

Miap – privaloma, jeigu taikoma; V – pateikiama savanoriškai.

(1)

Valstybės narės apibūdina visus su konkurencingumu susijusius tikslus ir uždavinius. Tai galėtų būti uždaviniai, susiję su:

—	patentais ir mokslinių tyrimų leidiniais;

—	vertės grandinės aspektais, kaip antai naujų darbo sričių tarpinėmis reikšmėmis ir tikslais, startuolių steigimu ir ekonomikos augimu konkrečiuose energetikos sektoriuose;

—	pasauline arba vidaus/šalies rinka, kaip antai technologijų skverbtimi į tarptautinę/nacionalinę rinką ir prekybos apimtimi (importo ir (arba) eksporto pokyčiais) tiek Europos, tiek pasauliniu mastu.

(1) Valstybės narės apibūdina visus savo nustatytus nacionalinius uždavinius, kuriuos vykdant padedama įgyvendinti ir pritaikyti SET planą.

(2) Valstybės narės pasirenka vieną ar daugiau prioritetų iš sąrašo, pateikto lentelės elektroninėje versijoje.

(3) Valstybės narės pasirenka vieną ar daugiau technologijų iš sąrašo, pateikto lentelės elektroninėje versijoje.

(4) Švarios energijos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijos apima visas į SET planą įtrauktas technologijas.

(5) Švarios energijos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijos apima visas į SET planą įtrauktas technologijas.

Valstybės narės nurodo nacionalinius uždavinius, susijusius su visomis viešojo ir, kai taikytina, privačiojo sektoriaus lėšomis, skiriamomis švarios energijos technologijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti, technologijų sąnaudomis ir veiksmingumo didinimu. Valstybės narės prireikus įtraukia atskirus uždavinius, susijusius su viešojo ir privačiojo sektoriaus skiriamomis lėšomis, į technologijas orientuotais uždaviniais, veiksmingumo didinimu ir kt.

(6) Švarios energijos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijos apima visas į SET planą įtrauktas technologijas.

(7) Valstybės narės gali pasirinkti vieną ar daugiau prioritetų iš sąrašo, pateikto lentelės elektroninėje versijoje.

(8) Valstybės narės gali pasirinkti vieną ar daugiau technologijų iš sąrašo, pateikto lentelės elektroninėje versijoje.

(9) Valstybės narės pateikia naujausią informaciją apie iki šiol padarytą pažangą. Jeigu tikslai buvo nustatyti, reikėtų pateikti pagrindinių veiksmų ir pasiektų tarpinių reikšmių apžvalgą. Jeigu tikslai nebuvo nustatyti, reikėtų pateikti naujausią informaciją apie tai, ar tikslai nuo to laiko buvo nustatyti, ir pridėti šių tikslų aprašymą.

(10) Valstybės narės apibūdina numatomą nustatytų uždavinių poveikį ir jų įgyvendinimo terminus.

(11) Valstybė narė aprašo visus ilgalaikius pramonės sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonių planus. Į šį aprašymą turėtų būti įtraukti tokie elementai kaip energijos vartojimo efektyvumas, anglies dioksido surinkimas ir saugojimas, elektrifikacija ir visos kitos technologijos, padedančios mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Turėtų būti aprašytos tarpinės reikšmės, uždaviniai ir jų įgyvendinimo terminai, taip pat nurodytos svarstomos technologijos ir kada numatoma jas įdiegti.

VIII PRIEDAS

NACIONALINIAI UŽDAVINIAI PALAIPSNIUI ATSISAKYTI ENERGIJOS SUBSIDIJŲ, VISŲ PIRMA IŠKASTINIAM KURUI

1 lentelė.

Pažanga įgyvendinant nacionalinius uždavinius palaipsniui atsisakyti energijos subsidijų, visų pirma iškastiniam kurui (1)

Nacionalinis (-iai) uždavinys (-iai) arba planas (-ai), kuriuo (-iais) siekiama palaipsniui atsisakyti energijos subsidijų, visų pirma iškastiniam kurui	Aprašymas	Tiksliniai metai (2)	Tarpinės reikšmės (3)	Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį (4)	Veiksmai, kurių imtasi siekiant užtikrinti, kad palaipsniui atsisakant subsidijų nebūtų daromas poveikis pastangoms mažinti energijos nepriteklių (5)	Bendrosios pastabos
M	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	V
1 nacionalinis uždavinys/planas
2 nacionalinis uždavinys/planas
3 nacionalinis uždavinys/planas
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Pastabos. M – privaloma; Miap – privaloma, jeigu taikoma; V – pateikiama savanoriškai.

(1) Valstybės narės pateikia informaciją apie uždavinius palaipsniui atsisakyti subsidijų iškastiniam kurui ir apie uždavinius palaipsniui atsisakyti kitų energijos subsidijų. Valstybės narės aprašymo skiltyje turėtų nurodyti, ar uždavinys nustatytas teisės aktuose, ir, jei taikytina, pateikti nuorodą į atitinkamus teisės aktus.

Jeigu uždavinių palaipsniui atsisakyti energijos subsidijų nenustatyta, valstybės narės pateikia informaciją apie planus įsipareigoti laipsniškai atsisakyti energijos subsidijų arba nustatyti uždavinį palaipsniui atsisakyti tokių subsidijų. Valstybės narės aprašymo skiltyje pateikia trumpą šių planų aprašymą ir paaiškina, kada, tikimasi, tokie įsipareigojimai įsigalios.

(2) Valstybės narės nurodo tikslinius metus, kuriais šis uždavinys turėtų būti įgyvendintas.

(3) Valstybės narės nustato kiekybines tarpines reikšmes (pavyzdžiui, iki 2024 m. palaipsniui atsisakyti 50 %, o iki 2026 m. – 100 %).

(4) Jei aktualu, valstybės narės pateikia informaciją apie pažangą, padarytą įgyvendinant uždavinį ir siekiant tarpinių reikšmių.

(5) Valstybės narės pateikia informaciją apie visus veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti, kad palaipsniui atsisakant subsidijų nebūtų daromas poveikis pastangoms mažinti energijos nepriteklių. Valstybės narės nurodo, ar buvo parengti subsidijų iškastiniam kurui atsisakymo ekonominio ir kitokio poveikio energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams vertinimai, kokia politika ar priemonės taikomos ar siūlomos siekiant sumažinti tokį poveikį (pavyzdžiui, parama būsto energijos sistemos renovacijai ir didelio energijos vartojimo efektyvumo technologijų, kaip antai elektros šilumos siurblių ir namų apšiltinimo, diegimui).

IX PRIEDAS

PAŽANGA, PADARYTA ĮGYVENDINANT NACIONALINĘ POLITIKĄ IR PRIEMONES

1 lentelė.

Pagrindinės charakteristikos ir pažanga įgyvendinant politiką ir priemones

Politikos/priemonės numeris	Politikos/priemonės numeris NEKSVP, jeigu skiriasi	Politikos arba priemonės pavadinimas	Pavienė arba grupinė politika arba priemonė	Grupinės politikos arba priemonės atveju – atskiros politikos sritys arba priemonės, kurias ji apima	Atitinkamas (-i) uždavinys (-iai), tikslas (-ai) arba įnašas (-ai), prie kurio (-ių) įgyvendinimo ir užtikrinimo prisidedama šia politika arba priemone (1)	Geografinė aprėptis (2)	Susiję (-s) sektorius (-iai) (3)	Uždavinys (4)	Kiekybinis tikslas (5)	Trumpas aprašymas
M	Miap	M	M	M	M	M	M	M	Miap	M
1 politika/priemonė
2 politika/priemonė
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Pastabos. M – privaloma; Miap – privaloma, jeigu taikoma.

Vertinimas, kaip politika arba priemone prisidedama prie Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 punkte, ir ilgalaikės strategijos, nurodytos reglamento (ES) 2018/1999 15 straipsnyje, įgyvendinimo

Politikos priemonės rūšis ((6))

Sąjungos politika, dėl kurios įgyvendinama politika/priemonė

Įgyvendinimo padėtis ((9))

Įgyvendinimo laikotarpis

Subjektai, atsakingi už politikos įgyvendinimą ((10))

Rodikliai, naudojami per tam tikrą laiką padarytai pažangai stebėti ir vertinti ((11))

Sąjungos politika ((7))

Kita

Atitinkama nuostata ((8))

Pradžia

Pabaiga

Rūšis

Pavadinimas

Aprašymas

Metai

Vertė

Miap

1 politika/priemonė

2 politika/priemonė

Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių

Pastabos (tęsinys).

Po paskutinio pateikimo atliktas atnaujinimas ((12))	Paaiškinimai dėl atnaujinimo arba nuoroda į pridedamą/papildomą dokumentą	Pažanga įgyvendinant politikos uždavinį ((13))	Pažanga siekiant politikos rodiklių ((14))				Nuoroda į vertinimus ir pagrindžiamąsias technines ataskaitas	Bendrosios pastabos
Po paskutinio pateikimo atliktas atnaujinimas ((12))		Pažanga įgyvendinant politikos uždavinį ((13))	Rodiklis	Vertė	Metai	Vienetas		Bendrosios pastabos
M	Miap	M	Miap				M	M



Pastabos (tęsinys).

Su aspektais susijusios informacijos teikimas
Susijęs (-ę) nešiklis (-iai) ((15))	Remiamas energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetas ((16))	Remiamos švarios energijos/mažo anglies dioksido kiekio technologijos ((17))	Remiami sektoriai ((18))
Miap	M	M	Miap



Pastabos (tęsinys).

2 lentelė.

Turimi atskirų su atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba susijusių politikos sričių ir priemonių arba jų grupių poveikio ex ante ir ex post vertinimo rezultatai (6)

Politikos/priemonės numeris	Ex ante vertinimas						Ex post vertinimas
	Atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba (ktne per metus)				Įverčio pagrindo paaiškinimas	Dokumentai/įverčio šaltinis, jeigu yra (pateikite ataskaitos, kurioje pateikiamas nurodomas skaičius, saityno nuorodą)	Metai, su kuriais susijusi gamyba (7)	Atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba (ktne per metus) (8)	Įverčio pagrindo paaiškinimas	Dokumentai/įverčio šaltinis, jeigu yra (pateikite ataskaitos, kurioje pateikiamas nurodomas skaičius, saityno nuorodą)
	t	t + 5	t + 10	t + 15	Įverčio pagrindo paaiškinimas		Metai, su kuriais susijusi gamyba (7)		Įverčio pagrindo paaiškinimas
V
1 politika/priemonė
2 politika/priemonė
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Sutartinis žymėjimas: V – pateikiama savanoriškai; t – pirmi būsimi metai, kurie eina iš karto po ataskaitinių metų ir baigiasi skaitmeniu 0 arba 5. Pastabos.

3 lentelė.

Turimi atskirų su energijos vartojimo efektyvumu susijusių politikos sričių ir priemonių arba jų grupių poveikio ex ante ir ex post vertinimo rezultatai (9)

Politikos/priemonės numeris	Ex ante vertinimas						Ex post vertinimas
	Energijos vartojimo sumažinimas (ktne per metus, galutinė energija)				Įverčio pagrindo paaiškinimas	Dokumentai/įverčio šaltinis, jeigu yra (pateikite ataskaitos, kurioje pateikiamas nurodomas skaičius, saityno nuorodą)	Metai, su kuriais susijęs sumažinimas (10)	Energijos vartojimo sumažinimas (ktne per metus, galutinė energija) (11)	Įverčio pagrindo paaiškinimas	Dokumentai/įverčio šaltinis, jeigu yra (pateikite ataskaitos, kurioje pateikiamas nurodomas skaičius, saityno nuorodą)
	t	t + 5	t + 10	t + 15	Įverčio pagrindo paaiškinimas		Metai, su kuriais susijęs sumažinimas (10)		Įverčio pagrindo paaiškinimas
V
1 politika/priemonė
2 politika/priemonė
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Sutartinis žymėjimas: V – pateikiama savanoriškai; t – pirmi būsimi metai, kurie eina iš karto po ataskaitinių metų ir baigiasi skaitmeniu 0 arba 5. Pastabos.

4 lentelė.

Turimi atskirų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos politikos sričių ir priemonių arba jų grupių numatomų ir faktinių išlaidų ir naudos duomenys (12)

Politikos/priemonės numeris

Numatomos išlaidos ir nauda (ex ante vertinimas)

Faktinės išlaidos ir nauda (ex post vertinimas)

Metai, kurių išlaidos apskaičiuotos

Bendrosios atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos išlaidos (tne/EUR)

Absoliučiosios bendrosios išlaidos per metus (EUR)

Absoliučioji nauda (13) per metus (EUR)

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos nauda (13) (tne/EUR)

Grynosios atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos išlaidos (tne/EUR)

Absoliučiosios grynosios išlaidos per metus (EUR)

Kainos metai

Išlaidų sąmatos aprašymas (išlaidų sąmatos pagrindas, kokio tipo išlaidos įtrauktos į sąmatą, kokia metodika taikyta) (14)

Dokumentai/šaltinis (pateikite ataskaitos, kurioje pateikiamas nurodomas skaičius, saityno nuorodą)

Kitos naudos aprašymas

Metai, kurių išlaidos apskaičiuotos

Bendrosios atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos išlaidos (tne/EUR)

Absoliučiosios bendrosios išlaidos per metus (EUR)

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos nauda (13) (tne/EUR)

Absoliučioji nauda (13) per metus (EUR)

Grynosios atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos išlaidos (tne/EUR)

Absoliučiosios grynosios išlaidos per metus (EUR)

Kainos metai

Išlaidų sąmatos aprašymas (išlaidų sąmatos pagrindas, kokio tipo išlaidos įtrauktos į sąmatą, kokia metodika taikyta) (14)

Dokumentai/šaltinis (pateikite ataskaitos, kurioje pateikiamas nurodomas skaičius, saityno nuorodą)

Kitos naudos aprašymas

1 politika/priemonė

2 politika/priemonė

Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių

Pastabos.

V – pateikiama savanoriškai.

5 lentelė.

Turimi atskirų energijos vartojimo efektyvumo politikos sričių ir priemonių arba jų grupių numatomų ir faktinių išlaidų ir naudos duomenys (15)

Politikos/priemonės numeris

Numatomos išlaidos ir nauda (ex ante vertinimas)

Faktinės išlaidos ir nauda (ex post vertinimas)

Metai, kurių išlaidos apskaičiuotos

Bendrosios galutinio energijos vartojimo sumažinimo išlaidos (tne/EUR)

Absoliučiosios bendrosios išlaidos per metus (EUR)

Absoliučioji nauda (16) per metus (EUR)

Galutinio energijos vartojimo sumažinimo nauda (16) (tne/EUR)

Grynosios galutinio energijos vartojimo sumažinimo išlaidos (tne/EUR)

Absoliučiosios grynosios išlaidos per metus (EUR)

Kainos metai

Išlaidų sąmatos aprašymas (išlaidų sąmatos pagrindas, kokio tipo išlaidos įtrauktos į sąmatą, kokia metodika taikyta) (17)

Dokumentai/šaltinis (pateikite ataskaitos, kurioje pateikiamas nurodomas skaičius, saityno nuorodą)

Kitos naudos aprašymas

Metai, kurių išlaidos apskaičiuotos

Bendrosios galutinio energijos vartojimo sumažinimo išlaidos (tne/EUR)

Absoliučiosios bendrosios išlaidos per metus (EUR)

Galutinio energijos vartojimo sumažinimo nauda (16) (tne/EUR)

Absoliučioji nauda (16) per metus (EUR)

Grynosios galutinio energijos vartojimo sumažinimo išlaidos (tne/EUR)

Absoliučiosios grynosios išlaidos per metus (EUR)

Kainos metai

Išlaidų sąmatos aprašymas (išlaidų sąmatos pagrindas, kokio tipo išlaidos įtrauktos į sąmatą, kokia metodika taikyta) (17)

Dokumentai/šaltinis (pateikite ataskaitos, kurioje pateikiamas nurodomas skaičius, saityno nuorodą)

Kitos naudos aprašymas

1 politika/priemonė

2 politika/priemonė

Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių

Pastabos.

V – pateikiama savanoriškai.

(1) Valstybės narės integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano uždavinius, tikslus ir įnašus pasirenka iš šio sąrašo (galima pasirinkti daugiau nei vieną uždavinį, tikslą arba įnašą):

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektas. ŠESD išmetimas ir šalinimas absorbentais: valstybės narės privalomas nacionalinis ŠESD kiekio mažinimo tikslas ir privalomos nacionalinės metinės ribinės vertės pagal Reglamentą (ES) 2018/842; valstybės narės įsipareigojimai pagal Reglamentą (ES) 2018/841; kiti uždaviniai ir tikslai, įskaitant sektorių tikslus ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus.

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektas. Atsinaujinančiųjų išteklių energija: indėlis siekiant Sąjungos privalomo tikslo, kad iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinė dalis sudarytų bent 32 %, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnyje; numatomos sektorių galutinio energijos suvartojimo procentinės dalies, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, trajektorijos nuo 2021 iki 2030 m. elektros energijos, šildymo bei vėsinimo ir transporto sektoriuose; numatomos kiekvienos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos trajektorijos; numatomos bioenergijos paklausos, suskirstytos pagal šildymo, elektros energijos ir transporto sektorius, ir biomasės pasiūlos, suskirstytos pagal žaliavą ir kilmę, trajektorijos; kitos nacionalinės trajektorijos ir uždaviniai, įskaitant tuos, kurie yra ilgalaikiai ir sektorių (pavyzdžiui, centralizuotam šilumos tiekimui naudojamos energijos procentinę dalį, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą pastatuose, miestų, energijos bendrijų ir vartotojų pasigaminamą atsinaujinančiųjų išteklių energiją, naudojant iš nuotekų valymo gautą dumblą pasigaminamą energiją).

Energijos vartojimo efektyvumo aspektas. Orientacinis nacionalinis energijos vartojimo efektyvumo didinimo įnašas siekiant Sąjungos tikslų energijos vartojimo efektyvumą iki 2030 m. padidinti bent 32,5 %, kaip nurodyta Direktyvos 2012/27/ES 1 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 5 dalyje; suminis bendras galutinis energijos kiekis, kurį planuojama sutaupyti 2021–2030 m. pagal 7 straipsnio 1 dalies b punktą dėl energijos taupymo įpareigojimų pagal Direktyvą 2012/27/ES; ilgalaikės nacionalinio gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų renovacijos strategijos tarpinės reikšmės; bendras pastatų, kurie bus renovuoti, patalpų grindų plotas arba lygiavertis 2021–2030 m. metinis sutaupomos energijos kiekis pagal Direktyvos 2012/27/ES 5 straipsnį dėl pavyzdinio viešųjų organizacijų pastatų vaidmens; kiti nacionaliniai uždaviniai, įskaitant ilgalaikius tikslus arba strategijas ir sektorių tikslus, ir nacionaliniai uždaviniai tokiose srityse kaip energijos vartojimo efektyvumas transporto sektoriuje ir šildymo bei vėsinimo sektoriuje.

Energetinio saugumo aspektas. Nacionaliniai uždaviniai, susiję su energijos šaltinių ir tiekimo iš trečiųjų valstybių įvairinimu, kuriuo gali būti siekiama sumažinti priklausomybę nuo energijos importo; nacionaliniai priklausomybės nuo energijos importo iš trečiųjų valstybių mažinimo uždaviniai, siekiant padidinti regioninių ir nacionalinių energetikos sistemų atsparumą; nacionaliniai uždaviniai, susiję su nacionalinės energetikos sistemos lankstumo didinimu, visų pirma panaudojant vidaus energijos šaltinius, apkrovos atsako ir energijos kaupimo priemones; nacionaliniai uždaviniai, susiję su energijos šaltinio tiekimo apribojimo arba nutraukimo problemų sprendimu, siekiant gerinti regioninių ir nacionalinių energetikos sistemų atsparumą.

Energijos vidaus rinkos aspektas. Elektros energijos tinklų sujungimo mastas, kurį valstybė narė siekia užtikrinti iki 2030 m., atsižvelgiant į tikslą iki 2030 m. užtikrinti bent 15 % elektros energijos tinklų sujungimą; pagrindiniai nacionaliniai elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūros projektai ir, kai taikytina, jos modernizavimo projektai, kuriuos būtina įgyvendinti, kad būtų įvykdyti su penkiais energetikos sąjungos aspektais susiję uždaviniai ir tikslai; numatyti pagrindiniai infrastruktūros projektai, išskyrus bendro intereso projektus; nacionaliniai uždaviniai, susiję su kitais energijos vidaus rinkos aspektais, kaip antai sistemos lankstumo didinimu, visų pirma skatinant konkurencingą elektros energijos kainų formavimą pagal atitinkamus sektorių teisės aktus, rinkų integravimu ir susiejimu, kuriuo siekiama padidinti apyvartinį esamų jungčių pajėgumą, pažangiaisiais tinklais, telkimu, apkrovos atsaku, kaupimu, paskirstytąja gamyba, skirstymo, perskirstymo ir tiekimo ribojimo mechanizmais ir kainų signalais realiuoju laiku; nacionaliniai uždaviniai, susiję su vartotojų dalyvavimo energetikos sistemos veikloje ir energijos gamybos savo reikmėms bei naujų technologijų, įskaitant pažangiuosius skaitiklius, naudos vartotojams užtikrinimu; nacionaliniai uždaviniai, susiję su elektros energijos sistemos adekvatumo užtikrinimu, ir energetikos sistemos lankstumu atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos atžvilgiu; nacionaliniai uždaviniai, susiję su energijos vartotojų apsauga ir mažmeninės energetikos sektoriaus konkurencingumo gerinimu; nacionaliniai uždaviniai, susiję su energijos nepritekliumi.

Mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo aspektas. Nacionaliniai viešųjų ir, kai taikytina, privačiųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su energetikos sąjunga, uždaviniai ir finansavimo tikslai; nacionaliniai 2050 m. švarios energijos technologijų skatinimo uždaviniai ir, kai taikytina, nacionaliniai uždaviniai, apimantys ilgalaikius tikslus (2050 m.) diegti mažo anglies dioksido kiekio technologijas, kuriomis, be kita ko, mažinama pramonės sektorių, kuriuose suvartojama daug energijos ir išmetama daug anglies dioksido, priklausomybė nuo iškastinio kuro, ir, kai taikytina, technologijas, skirtas anglies dioksido transportavimo ir saugojimo infrastruktūrai; nacionaliniai uždaviniai, susiję su konkurencingumu.

(2) Valstybės narės pasirenka iš šių kategorijų: apimanti dvi ar daugiau šalių, nacionalinė, regioninė, vietos.

(3) Valstybės narės pasirenka iš šių sektorių (jei politika/priemonė apima daugiau nei vieną sektorių, nurodomi visi): energijos tiekimas (įskaitant gavybą, perdavimą, paskirstymą ir saugojimą, taip pat energijos transformavimą šildymo, vėsinimo ir elektros energijos gamybos reikmėms); energijos vartojimas (įskaitant galutinių vartotojų, kaip antai namų ūkių, viešojo administravimo subjektų, paslaugų teikėjų, pramonės ir žemės ūkio sektorių kuro ir elektros energijos vartojimą); transportas; pramoniniai procesai (apimantys pramonės veiklą, kurią vykdant medžiagos fiziškai arba chemiškai transformuojamos ir dėl to išsiskiria ŠESD, ŠESD naudojimą produktuose ir iškastinės anglies naudojimą ne energijos reikmėms); žemės ūkis; LULUCF; atliekų tvarkymas/atliekos; kiti sektoriai.

(4) Tikslas – tai pradinis rezultatų (įskaitant rezultatus ir poveikį), kuriuos ketinama pasiekti vykdant intervenciją, paskelbimas. Valstybės narės pasirenka iš šių tikslų (gali būti pasirinktas daugiau nei vienas tikslas, taip pat galima pridėti papildomų tikslų ir juos nurodyti skiltyje „Kita“):

energijos tiekimo sektoriuje: plėsti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą elektros energijos sektoriuje; didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą šildymo ir vėsinimo sektoriuje; pereiti prie mažiau anglies dioksido išskiriančio kuro; stiprinti neatsinaujinančiosios mažai anglies dioksido išskiriančios energijos (branduolinės) gamybą; mažinti nuostolius; didinti energijos vartojimo efektyvumą energetikos ir transformavimo sektoriuose; rinkti, saugoti ir naudoti anglies dioksidą; kontroliuoti ŠESD kiekį, nevaldomai išmetamą gaminant energiją; padidinti pirminės energijos gamybai naudojamų išteklių skaičių; mažinti energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių; didinti energijos tiekimo infrastruktūros atsparumą, be kita ko, užtikrinant energijos tiekimą didelių tinklo sutrikimų atveju; didinti elektros energijos tinklo pajėgumą absorbuoti didesnę atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos dalį; didinti elektros energijos tinklų sujungimo mastą; didinti elektros energijos rinkų kainų konvergenciją; didinti vartotojų dalyvavimą energijos rinkose; didinti elektros energijos sistemos lankstumą ir pakankamumą; vykdyti mokslinius tyrimus ir inovacijas energijos tiekimo srityje; kiti energijos tiekimo srities tikslai;

energijos vartojimo sektoriuje: didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą; didinti prietaisų energijos vartojimo efektyvumą; didinti energijos vartojimo efektyvumą paslaugų/tretiniame sektoriuje; didinti energijos vartojimo efektyvumą galutinio pramoninio naudojimo sektoriuose; valdyti/mažinti paklausą; vykdyti technologijų, procesų ir medžiagų mokslinius tyrimus ir inovacijas, padedančius mažinti energijos suvartojimą; kiti energijos vartojimo srities tikslai;

transporto sektoriuje: didinti transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumą; pereiti prie viešojo transporto arba nevariklinių transporto priemonių; mažo anglies dioksido kiekio kuras; elektra varomų transporto priemonių kelių transportas; valdyti/mažinti paklausą; sąmoningesnis vartotojų elgesys; geresnė transporto infrastruktūra; mažinti tarptautinio oro ir jūrų transporto išmetamą teršalų kiekį; vykdyti mokslinius tyrimus ir inovacijas, padedančius mažinti transporto sektoriaus išmetamų teršalų kiekį; vykdyti inovacijas transporto sektoriaus skaitmeninės pertvarkos srityje; kiti transporto srities tikslai;

pramoninių procesų sektoriuje: diegti taršos mažinimo technologijas; vykdyti geresnę pramoninių procesų metu nevaldomai išmetamų teršalų kontrolę; vykdyti geresnę fluorintų dujų gamybos, nevaldomo išmetimo ir išmetimo šalinant kontrolę; pakeisti fluorintas dujas dujomis, kurių visuotinio atšilimo potencialo vertė mažesnė; vykdyti mokslinius tyrimus ir inovacijas siekiant, kad ES pramonė taptų mažiau imli energijai; kiti pramoninių procesų srities tikslai;

atliekų tvarkymo/atliekų sektoriuje: valdyti/mažinti paklausą; efektyviau perdirbti; efektyviau surinkti ir naudoti CH4; naudoti patobulintas apdorojimo technologijas; patobulinti sąvartynų tvarkymą; deginti atliekas panaudojant energiją; patobulinti nuotekų tvarkymo sistemas; sumažinti šalinimą sąvartynuose; kiti atliekų srities tikslai;

žemės ūkio sektoriuje: naudoti mažiau trąšų/mėšlo pasėliams; vykdyti kitą veiklą, kuria tobulinamas pasėlių tvarkymas; patobulinti gyvulininkystės valdymą; patobulinti gyvulių atliekų tvarkymo sistemas; vykdyti veiklą, kuria tobulinamas ganyklų ir pievų valdymas; patobulinti organinio dirvožemio valdymą; kiti žemės ūkio srities tikslai;

LULUCF sektoriuje – įveisti ir atkurti miškus; išlaikyti esamuose miškuose kaupiamą anglies dioksidą; didinti esamų miškų produktyvumą; didinti iš nukirsto medžio pagamintų produktų kaupiklį; užtikrinti geresnę miškotvarką; vykdyti miškų naikinimo prevenciją; stiprinti apsaugą nuo natūralių trikdžių; pakeisti daug ŠESD išmetančias žaliavas ir medžiagas nukirsto medžio produktais; vykdyti šlapžemių drenavimo arba drėgnumo atkūrimo prevenciją; atkurti nualintas žemes; kiti LULUCF sektoriaus tikslai;

kituose sektoriuose: valstybės narės turi pateikti trumpą tikslo aprašymą.

(5) Valstybės narės nurodo bent skaičių (-ius), vienetą (-us), įgyvendinimo pabaigos metus ir bazinius metus, jeigu tikslas (-ai) yra kiekybiškai įvertintas (-i). Kiekybiniai tikslai turi būti konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, aktualūs ir įvykdytini per nustatytą laiką.

((6)) Valstybės narės pasirenka iš šių politikos sričių: ekonomikos, fiskalinė, savanoriškų/suderėtų susitarimų, reguliavimo, informavimo, švietimo, mokslinių tyrimų, planavimo, kita.

((7)) Nurodyti tik tą Sąjungos politiką/politikos sritis, kurios įgyvendinamos vykdant nacionalinę politiką, arba kai nacionaline politika yra tiesiogiai siekiama Sąjungos politikos tikslų. Valstybė narė pasirenka politiką iš sąrašo, pateikto lentelės elektroninėje versijoje, arba pasirenka „kita“ ir nurodo Sąjungos politikos pavadinimą.

((8)) Valstybės narės teikia informaciją apie politiką ir priemones arba politikos ir priemonių grupes, kuriomis prisidedama prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo – atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo aspektų. Valstybė narė pasirenka atitinkamą nuostatą iš sąrašo, pateikto lentelės elektroninėje versijoje, arba pasirenka „kita“ ir nurodo tos nuostatos pavadinimą.

((9)) Valstybės narės pasirenka iš šių kategorijų: suplanuota, priimta, įgyvendinta, nebegalioja.

((10)) Valstybės narės pasirenka iš toliau nurodytų variantų ir nurodo subjekto (-ų), atsakingo (-ų) už politikos ar priemonės įgyvendinimą (galima pasirinkti daugiau nei vieną subjektą), pavadinimą: nacionalinė Vyriausybė; regioniniai subjektai; vietos valdžia; bendrovės, įmonės, pramonės asociacijos; mokslinių tyrimų įstaigos; kita, neišvardyta.

((11)) (11) Valstybės narės pateikia visus rodiklius (įskaitant vienetus) ir jų vertes, kuriuos jos naudos (ex ante) politikos arba priemonių pažangai stebėti ir vertinti. Valstybės narės nurodo, kurių metų vertė tai yra. Galima nurodyti kelių rodiklių ir metų vertes. Valstybių narių nustatyti veiklos rodikliai turi būti aktualūs, pripažinti, patikimi, nesunkūs stebėti ir griežti.

((12)) Valstybė narė pasirenka iš toliau nurodytų variantų (taip pat galima pridėti papildomų variantų ir juos nurodyti skiltyje „Kita“): naujos priemonės priėmimas, susitarimo sudarymas, teisės akto paskelbimas; priemonės/programos vykdymo pradžia/vykdymo užtikrinimas; priemonės panaikinimas/nutraukimas/vykdymo užbaigimas; vykdomos priemonės pakeitimai, įgyvendinimo arba struktūros pakeitimai ir išplėtimas; informacijos stebėjimas, naujausios informacijos apie pažangą arba poveikio vertinimo rezultatus teikimas; tolesnis nustatytų priemonių taikymas/nėra reikšmingų atnaujinimų; projektai, pranešimai, įsipareigojimai, planuojamos priemonės, diskusijos dėl naujos priemonės; kita

((13)) Valstybės narės pateikia kokybinį pažangos, padarytos siekiant politikos tikslo, aprašymą.

((14)) Valstybės narės nurodo rodiklį (-ius) (įskaitant vienetą (-us) ir jų vertes, kurie buvo naudojami (ex post) politikos arba priemonių pažangai stebėti ir vertinti. Valstybės narės nurodo, kurių metų vertė tai yra. Galima nurodyti kelių rodiklių ir metų vertes. Valstybių narių nustatyti veiklos rodikliai turi būti aktualūs, pripažinti, patikimi, nesunkūs stebėti ir griežti.

((15)) Valstybės narės pateikia informaciją apie politiką ir priemones arba politikos ir priemonių grupes, kuriomis prisidedama prie energetinio saugumo aspekto. Valstybės narės pasirenka iš šių nešiklių (gali būti pasirinktas daugiau nei vienas nešiklis, taip pat galima pridėti papildomų nešiklių ir juos nurodyti skiltyje „Kitas kuras“): visa sistema, elektros energija, dujos, naftos produktai, branduolinis kuras, šiluma, kitas kuras.

((16)) Valstybės narės pateikia informaciją apie politiką ir priemones arba politikos ir priemonių grupes, kuriomis prisidedama prie mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo aspekto. Valstybės narės pasirenka vieną ar daugiau prioritetų iš sąrašo, pateikto lentelės elektroninėje versijoje.

((17)) Valstybės narės pateikia informaciją apie politiką ir priemones arba politikos ir priemonių grupes, kuriomis prisidedama prie mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo aspekto. Švarios energijos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijos apima visas į SET planą įtrauktas technologijas. Valstybės narės pasirenka vieną ar daugiau technologijų iš sąrašo, pateikto lentelės elektroninėje versijoje.

((18)) Valstybės narės pateikia informaciją apie politiką ir priemones arba politikos ir priemonių grupes, kuriomis prisidedama prie mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo aspekto. Valstybės narės pateikia aprašymą, kurie sektoriai remiami pagal šią politiką.

(6) Valstybės narės pateikia informaciją apie politiką ir priemones arba politikos ir priemonių grupes, kuriomis prisidedama prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo – atsinaujinančiųjų išteklių energijos aspekto. Valstybės narės nurodo visas politikos sritis ir priemones arba jų grupes, kurių vertinimo duomenis jos turi.

(7) Valstybės narės gali teikti ilgesnio nei vienų metų laikotarpio ex post vertinimų ataskaitas, kuriose svarbiausia pateikti turimos informacijos apie metus, kurie baigiasi skaičiumi 0 arba 5.

(8) Ex post vertinimai apima visus vertinimus, pagrįstus įgyvendinimo laikotarpio dalių arba viso įgyvendinimo laikotarpio rezultatais.

(9) Valstybės narės pateikia informaciją apie politiką ir priemones arba politikos ir priemonių grupes, kuriomis prisidedama prie energijos vartojimo efektyvumo aspekto. Valstybės narės nurodo visas politikos sritis ir priemones arba jų grupes, kurių vertinimo duomenis jos turi.

(10) Valstybės narės gali teikti ilgesnio nei vienų metų laikotarpio ex post vertinimų ataskaitas, kuriose svarbiausia pateikti turimos informacijos apie metus, kurie baigiasi skaičiumi 0 arba 5.

(11) Ex post vertinimai apima visus vertinimus, pagrįstus įgyvendinimo laikotarpio dalių arba viso įgyvendinimo laikotarpio rezultatais.

(12) Valstybės narės pateikia informaciją apie politiką ir priemones arba politikos ir priemonių grupes, kuriomis prisidedama prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo – atsinaujinančiųjų išteklių energijos aspekto. Valstybės narės turi nurodyti visas politikos sritis ir priemones arba jų grupes, kurių vertinimo duomenis jos turi.

(13) Nauda šablone pažymima kaip neigiama vertė.

(14) Aprašyme nurodoma išlaidų ir naudos, į kurias atsižvelgta, rūšis, suinteresuotieji subjektai, į kuriuos atsižvelgta vertinant išlaidas ir naudą, bazinis scenarijus, su kuriuo lyginamos išlaidos ir nauda, ir metodika.

(15) Valstybės narės pateikia informaciją apie politiką ir priemones arba politikos ir priemonių grupes, kuriomis prisidedama prie energijos vartojimo efektyvumo aspekto. Valstybės narės nurodo visas politikos sritis ir priemones arba jų grupes, kurių vertinimo duomenis jos turi.

(16) Nauda šablone pažymima kaip neigiama vertė.

(17) Aprašyme nurodoma išlaidų ir naudos, į kurias atsižvelgta, rūšis, suinteresuotieji subjektai, į kuriuos atsižvelgta vertinant išlaidas ir naudą, bazinis scenarijus, su kuriuo lyginamos išlaidos ir nauda, ir metodika.

X PRIEDAS

NAUJA POLITIKA IR PRIEMONĖS PAGAL REGLAMENTO (ES) 2018/1999 21 STRAIPSNIO B PUNKTO 3 PAPUNKTĮ

1 lentelė.

Direktyvos 2012/27/ES 7a straipsnyje nurodytos energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos (EVEĮS)

Politikos/priemonės numeris	M
Informacijos šaltinis (-iai) (įskaitant nuorodą į susijusį teisės aktą ar kitą (-us) teisinį (-ius) tekstą (-us))	M
2021–2030 m. numatomas sutaupyti kiekis ir įpareigojimo taikymo laikotarpio (-ių) trukmė (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 5 punkto d ir e papunkčiai)
Numatomas suminis sutaupytos galutinės energijos kiekis 2021–2030 m. laikotarpiu (ktne)	M
Numatomas naujas per metus sutaupytas galutinės energijos kiekis (ktne per metus) (1)	Miap
2021 m.	Miap
2022 m.	Miap
2023 m.	Miap
2024 m.	Miap
2025 m.	Miap
2026 m.	Miap
2027 m.	Miap
2028 m.	Miap
2029 m.	Miap
2030 m.	Miap
Įpareigojimo taikymo laikotarpio (-ių) trukmė	M
Pagrindinės modelio ypatybės
Įpareigotosios šalys ir jų pareigos (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 5 punkto b papunktis)	M
Tiksliniai sektoriai (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 5 punkto c papunktis) (2)	M
Sektoriai, kuriuose vykdomi atskiri veiksmai atitinka EVEĮS reikalavimus (jeigu jie skiriasi nuo pirmiau išvardytų tikslinių sektorių) (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 5 punkto c papunktis)	M
Atskiri veiksmai, atitinkantys EVEĮS reikalavimus (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 5 punkto f papunktis), ir jų gyvavimo trukmė (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 2 punkto i papunktis ir 5 punkto h papunktis) (3)	M
Informacija apie toliau nurodytų EVED nuostatų taikymą
Kai taikytina, konkretūs veiksmai ir (arba) dalis, kurią reikia sutaupyti pažeidžiamuose namų ūkiuose, įskaitant energijos nepriteklių patiriančius namų ūkius, ir tam tikrais atvejais socialiniuose būstuose (Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 11 dalis)	Miap
Energetinių paslaugų teikėjų arba kitų trečiųjų šalių sutaupytas energijos kiekis (Direktyvos 2012/27/ES 7a straipsnio 6 dalies a punktas) (4)	Miap
Banko paslaugų ir skolinimosi taisyklės (Direktyvos 2012/27/ES 7a straipsnio 6 dalies b punktas)	Miap
Galimybės prekiauti sutaupytu energijos kiekiu (kai aktualu)	Miap
Sąveika su nacionaliniu energijos vartojimo efektyvumo fondu pagal Direktyvos 2012/27/ES 20 straipsnio 6 dalį (kaip numatyta tos direktyvos 7a straipsnio 1 dalyje) (5)	Miap
Bendra informacija, susijusi su apskaičiavimo metodika
Taikytas (-i) matavimo metodas (-ai) (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 1 punktas) (6)	M
Parametras (-ai), naudojamas (-i) sutaupytam energijos kiekiui (sutaupytam pirminės arba galutinės energijos kiekiui) išreikšti (Direktyvos 2012/27/ES 7a straipsnio 4 dalis ir V priedo 3 punkto d papunktis)	M
Kaip, apskaičiuojant sutaupytą kiekį, atsižvelgiama į gyvavimo trukmę (ir galimus taupymo pokyčius laikui bėgant) (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 2 punkto i papunktis ir 5 punkto h papunktis) (7)	M
Kiti informacijos arba nuorodų šaltiniai (pvz., tyrimai, vertinimo ataskaitos), kuriuose galima rasti daugiau paaiškinimų ir išsamesnės informacijos apie tai, kaip skaičiuojamas sutaupytas kiekis	V
Papildomumas ir reikšmingumas (reikalavimai, susiję su Direktyvos 2012/27/ES V priedo 2 punktu ir 5 punkto g papunkčiu)
Apskaičiavimo metodikos aprašymas, įskaitant tai, kaip apskaičiavimo metodikoje atsižvelgiama į papildomumą (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 2 punkto a papunktis) (8)	M
Ar EVEĮS skatinamas ankstyvas pakeitimas? Jeigu taip, kaip į jį atsižvelgiama apskaičiuojant sutaupytą kiekį? (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 2 punkto f papunktis)	M
Lyginamieji dydžiai, naudojami numanomam sutaupytam kiekiui ir moduliuotam sutaupytam kiekiui apskaičiuoti (jeigu naudojamas numanomas sutaupytas kiekis ir moduliuotas sutaupytas kiekis) (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 1 punkto c papunktis)	M
Kaip užtikrinamas sutaupyto kiekio reikšmingumas? (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 3 punkto h papunktis)	M
Galimas dubliavimas (politikos priemonių ir atskirų veiksmų) ir dvigubas skaičiavimas
Galimas atskirų veiksmų, atitinkančių EVEĮS reikalavimus, dubliavimas (9)	Miap
Galimas EVEĮS ir alternatyvios (-ių) priemonės (-ių), apie kurią (-ias) pranešama pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnį, dubliavimas	Miap
Kaip sprendžiama galimo dubliavimo (EVEĮS ir alternatyvių priemonių) problema, siekiant išvengti dvigubo sutaupyto energijos kiekio skaičiavimo? (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 3 punkto g papunktis)	M
Klimato skirtumai (jeigu aktualu) (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 2 punkto h papunktis ir 5 punkto i papunktis)
Ar tarp regionų esama klimato skirtumų? Ar jie gali turėti įtakos veiksmams, atitinkantiems EVEĮS reikalavimus?	Miap
Kaip atitinkamais atvejais, apskaičiuojant sutaupytą kiekį, atsižvelgiama į klimato skirtumus?	Miap
Sutaupyto energijos kiekio stebėsena ir tikrinimas (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 5 punkto j papunktis)
Glaustas stebėjimo ir tikrinimo sistemos ir tikrinimo proceso aprašymas	M
Institucijos, atsakingos už EVEĮS stebėseną ir tikrinimą	M
Stebėsenos ir tikrinimo nepriklausomumas nuo įpareigotųjų šalių (Direktyvos 2012/27/ES 7a straipsnio 5 dalis)	M
Statistiškai reprezentatyvių imčių tikrinimas (Direktyvos 2012/27/ES 7a straipsnio 5 dalis) (10)	M
Įpareigotosioms šalims nustatyti ataskaitų teikimo įpareigojimai (kiekvienos įpareigotosios šalies arba kiekvienos pakategorės įpareigotųjų šalių sutaupytas energijos kiekis ir bendras kiekis pagal sistemą)	M
Kasmet pagal EVEĮS sutaupyto energijos kiekio skelbimas (Direktyvos 2012/27/ES 7a straipsnio 7 dalis)	M
Nuobaudos, taikomos reikalavimų nesilaikymo atveju (ir susijusios nuorodos, įskaitant teisės aktus ar kitus teisinius tekstus, kuriais nustatomos nuobaudos ir su jomis susijusios sąlygos)	M
Nuostata (-os), taikoma (-os) tuo atveju, kai EVEĮS pažanga yra nepakankama (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 3 punkto f papunktis)	M
Informacija apie kokybės standartus (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 2 punkto g papunktis)
Kaip pagal EVEĮS skatinama taikyti kokybės standartus (susijusius su produktais, paslaugomis ir priemonių diegimu) arba reikalaujama jų laikytis?	Miap
Papildoma informacija arba paaiškinimai
Čia pateikite bet kokią kitą informaciją arba paaiškinimus, kurie gali būti naudingi dalijantis patirtimi	V
Pastabos. M – privaloma; Miap – privaloma, jeigu taikoma; V – pateikiama savanoriškai.

2 lentelė.

Direktyvos 2012/27/ES 7b straipsnyje ir 20 straipsnio 6 dalyje nurodytos alternatyvios politikos priemonės (išskyrus apmokestinimo priemones)

Politikos/priemonės numeris	M
Informacijos šaltinis (-iai) (įskaitant nuorodą į susijusį teisės aktą ar kitą (-us) teisinį (-ius) tekstą (-us))	M
Planuojamas arba numatomas biudžetas, įskaitant atitinkamą (-us) įgyvendinimo laikotarpį (-ius)	V
2021–2030 m. numatomas sutaupyti kiekis ir įpareigojimo taikymo laikotarpio (-ių) trukmė (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 5 punkto d ir e papunkčiai)
Numatomas suminis sutaupytos galutinės energijos kiekis 2021–2030 m. laikotarpiu (ktne)	M
Numatomas naujas per metus sutaupytas galutinės energijos kiekis (ktne per metus) (11)	Miap
2021 m.	Miap
2022 m.	Miap
2023 m.	Miap
2024 m.	Miap
2025 m.	Miap
2026 m.	Miap
2027 m.	Miap
2028 m.	Miap
2029 m.	Miap
2030 m.	Miap
Tarpinis (-iai) laikotarpis (-iai) (atitinkamais atvejais) (12)	Miap
Pagrindinės modelio ypatybės
Įgyvendinančiosios valdžios institucijos, dalyvaujančiosios arba įgaliotosios šalys ir jų pareigos įgyvendinant politikos priemonę (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 3 punkto b papunktis ir 5 punkto b papunktis)	M
Tiksliniai sektoriai (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 5 punkto c papunktis) (13)	M
Atskiri veiksmai, atitinkantys alternatyvios priemonės reikalavimus (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 5 punkto f papunktis), ir jų gyvavimo trukmė (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 2 punkto i papunktis ir 5 punkto h papunktis) (14)	M
Specialios politikos priemonės arba atskiri energijos nepritekliaus problemos sprendimo veiksmai (kai taikytina)	Miap
Bendra informacija, susijusi su apskaičiavimo metodika
Taikytas (-i) matavimo metodas (-ai) (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 1 punktas) (15)	M
Parametras (-ai), naudojamas (-i) sutaupytam energijos kiekiui (sutaupytam pirminės arba galutinės energijos kiekiui) išreikšti (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 3 punkto d papunktis)	M
Kaip, apskaičiuojant sutaupytą kiekį, atsižvelgiama į gyvavimo trukmę (ir galimus taupymo pokyčius laikui bėgant) (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 2 punkto i papunktis ir 5 punkto h papunktis) (16)	M
Kiti informacijos arba nuorodų šaltiniai (pvz., tyrimai, vertinimo ataskaitos), kuriuose galima rasti daugiau paaiškinimų ir išsamesnės informacijos apie tai, kaip skaičiuojamas sutaupytas kiekis	V
Papildomumas ir reikšmingumas (reikalavimai, susiję su Direktyvos 2012/27/ES V priedo 2 punktu ir 5 punkto g papunkčiu)
Apskaičiavimo metodikos aprašymas, įskaitant tai, kaip apskaičiavimo metodikoje atsižvelgiama į papildomumą (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 2 punkto a papunktis) (17)	M
Ar šia politikos priemone skatinamas ankstyvas pakeitimas? Jeigu taip, kaip į jį atsižvelgiama apskaičiuojant sutaupytą kiekį? (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 2 punkto f papunktis)	M
Lyginamieji dydžiai, naudojami numanomam sutaupytam kiekiui ir moduliuotam sutaupytam kiekiui apskaičiuoti (jeigu naudojamas numanomas sutaupytas kiekis ir moduliuotas sutaupytas kiekis) (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 1 punkto c papunktis)	M
Kaip užtikrinamas sutaupyto kiekio reikšmingumas? (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 3 punkto h papunktis)	M
Galimas dubliavimas (politikos priemonių ir atskirų veiksmų) ir dvigubas skaičiavimas
Galimas atskirų veiksmų, atitinkančių politikos priemonės reikalavimus, dubliavimas (18)	Miap
Galimas EVEĮS (jeigu yra) ir alternatyvios (-ių) priemonės (-ių), apie kurią (-ias) pranešama pagal 7 straipsnį, dubliavimas	Miap
Kaip sprendžiama galimo dubliavimo (EVEĮS, jeigu yra, ir alternatyvių priemonių) problema, siekiant išvengti dvigubo sutaupyto energijos kiekio skaičiavimo? (V priedo 3 punkto g papunktis)	M
Klimato skirtumai (jeigu aktualu) (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 2 punkto h papunktis ir 5 punkto i papunktis)
Ar tarp regionų esama klimato skirtumų? Ar jie gali turėti įtakos veiksmams, atitinkantiems politikos priemonės reikalavimus?	Miap
Kaip atitinkamais atvejais, apskaičiuojant sutaupytą kiekį, atsižvelgiama į klimato skirtumus?	Miap
Sutaupyto energijos kiekio stebėsena ir tikrinimas (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 5 punkto j papunktis)
Glaustas stebėjimo ir tikrinimo sistemos ir tikrinimo proceso aprašymas	M
Institucijos, atsakingos už politikos priemonės stebėseną ir tikrinimą	M
Stebėsenos ir tikrinimo nepriklausomumas nuo dalyvaujančių arba įgaliotųjų šalių (Direktyvos 2012/27/ES 7b straipsnio 2 dalis)	M
Statistiškai reprezentatyvių imčių tikrinimas (Direktyvos 2012/27/ES 7b straipsnio 2 dalis) (19)	M
Kasmet pagal politikos priemonę sutaupyto energijos kiekio skelbimas (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 3 punkto e papunktis)	M
Nuobaudos, taikomos reikalavimų nesilaikymo atveju (ir susijusios nuorodos, įskaitant teisės aktus ar kitus teisinius tekstus, kuriais nustatomos nuobaudos ir su jomis susijusios sąlygos)	M
Nuostata (-os), taikoma (-os) tuo atveju, kai politikos priemonės pažanga yra nepakankama (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 3 punkto f papunktis)	M
Informacija apie kokybės standartus (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 2 punkto g papunktis)
Kaip pagal politikos priemonę skatinama taikyti kokybės standartus (susijusius su produktais, paslaugomis ir priemonių diegimu) arba reikalaujama jų laikytis?	Miap
Papildoma informacija arba paaiškinimai
Bet kokia kita informaciją arba paaiškinimai, kurie gali būti naudingi dalijantis patirtimi	V
Pastabos. M – privaloma; Miap – privaloma, jeigu taikoma; V – pateikiama savanoriškai.

3 lentelė.

Informacija apie apmokestinimo priemones

Politikos/priemonės numeris	M
Apmokestinimo priemonės taikymo trukmė (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 5 punkto k papunkčio iv papunktis)	M
Įgyvendinančioji valdžios institucija (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 5 punkto k papunkčio ii papunktis)	M
Tiksliniai sektoriai ir mokesčių mokėtojų segmentas (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 5 punkto k papunkčio i papunktis) (20)	M
Informacijos šaltinis (-iai) (įskaitant nuorodą į susijusį teisės aktą ar kitą (-us) teisinį (-ius) tekstą (-us))	M
2021–2030 m. numatomas sutaupyti kiekis ir įpareigojimo taikymo laikotarpio (-ių) trukmė (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 5 punkto d ir e papunkčiai)
Numatomas suminis sutaupytos galutinės energijos kiekis 2021–2030 m. laikotarpiu (ktne)	M
Numatomas naujas per metus sutaupytas galutinės energijos kiekis (ktne per metus) (21)	Miap
2021 m.	Miap
2022 m.	Miap
2023 m.	Miap
2024 m.	Miap
2025 m.	Miap
2026 m.	Miap
2027 m.	Miap
2028 m.	Miap
2029 m.	Miap
2030 m.	Miap
Papildomi paaiškinimai (kai aktualu)	V
Bendra informacija, susijusi su apskaičiavimo metodika
Taikytas (-i) apskaičiavimo metodas (-ai) (22)	M
Sutaupyto energijos kiekio apskaičiavimo metodas (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 4 punkto a papunktis) (23)	M
Elastingumas (trumpalaikis) (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 4 punkto b papunktis) (24)	Miap
Elastingumas (ilgalaikis) (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 4 punkto b papunktis) (25)	Miap
Kaip, apskaičiuojant sutaupytą kiekį, atsižvelgiama į gyvavimo trukmę (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 2 punkto e papunktis) (26)	M
Kaip išvengiama dvigubo skaičiavimo, kai taikoma (-os) ir kita (-os) politikos priemonė (-ės)? (Direktyvos 2012/27/ES V priedo 4 punkto c papunktis)	M
Nepriklausomumas nuo įgyvendinančiosios valdžios institucijos (27)	M
Papildomi paaiškinimai ir informacijos šaltinis (-iai)	V
M – privaloma; Miap – privaloma, jeigu taikoma; V – pateikiama savanoriškai.

4 lentelė.

Informacija, susijusi su atskirų veiksmų, atitinkančių politikos ir priemonių, apie kurias pranešama pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnį, reikalavimus, gyvavimo trukme

Reikalavimus atitinkantys veiksmai	Galutinio naudojimo sektorius	Numanoma gyvavimo trukmė (metais)	Prielaidos dėl ilgainiui galimų sutaupyto energijos kiekio pokyčių	Šaltinis arba metodas, naudojamas siekiant nustatyti gyvavimo trukmę ir susijusias prielaidas
Miap	Miap	Miap	Miap	Miap
1 veiksmas
2 veiksmas
3 veiksmas
Pastabos. Miap – privaloma, jeigu taikoma.

(1) Valstybės narės užpildo šį laukelį, jeigu numatomas naujas per metus sutaupytas galutinės energijos kiekis bus stabilus. Jeigu numatoma, kad naujas per metus sutaupytas galutinės energijos kiekis ilgainiui keisis, valstybės narės užpildo kiekvienų metų laukelius.

(2) Valstybės narės nurodo sektorių (-ius) (gyvenamosios paskirties, paslaugų, pramonės, transporto, kitas (-i)), į kurį (-iuos) atsižvelgiama apskaičiuojant EVEĮS tikslą (-us) ir apibrėžiant įpareigotąsias šalis. Jeigu atskirų veiksmų reikalavimus atitinkantys sektoriai yra skirtingi, jie nurodomi kitame laukelyje.

(3) Čia valstybės narės nurodo reikalavimus atitinkančius veiksmus. Jeigu priemonių sąrašas yra per ilgas, valstybės narės čia nurodo pagrindinius tinkamumo kriterijus, o sąrašą pateikia kaip atskirą rinkmeną. Valstybės narės, naudodamos šio priedo 4 lentelę, nurodo numatomą skirtingų rūšių arba kategorijų veiksmų gyvavimo trukmę.

(4) Jeigu įpareigotosioms šalims leidžiama į savo įpareigojimą įskaičiuoti sertifikuotą sutaupytą energijos kiekį, kurį sutaupė energetinių paslaugų teikėjai arba kitos trečiosios šalys, valstybės narės paaiškina šių trečiųjų šalių tinkamumo nustatymo kriterijus ir tai, kaip užtikrinama, kad sutaupyto energijos kiekio sertifikavimas būtų vykdomas taikant aiškų ir skaidrų patvirtinimo procesą.

(5) Valstybės narės nurodo, ar įpareigotosios šalys gali arba turi visiškai ar iš dalies įvykdyti savo įpareigojimą taupyti energiją, taip prisidėdamos prie nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo fondo.

(6) Valstybės narės nurodo šių verčių apskaičiavimo metodus, taikomus pagal V priedo 1 dalyje apibrėžtą tipologiją: a) numanomai sutaupyto kiekio/b) išmatuoto sutaupyto kiekio/c) moduliuoto sutaupyto kiekio/d) apklausos būdu įvertinto sutaupyto kiekio. Valstybės narės pateikia paaiškinimą, jeigu taikomas kitos rūšies metodas.

(7) Valstybės narės prideda paaiškinimą, ypač tais atvejais, kai taikomas kitas nei V priedo 2 punkto i papunktyje nurodytas metodas.

(8) Valstybės narės paaiškina, kaip apskaičiavimo metodika atitinka V priedo 2 punkto a–c papunkčius, įskaitant tai, kaip atsižvelgiama į ES įstatymų ir kitų teisės aktų poveikį, kaip reikalaujama V priedo 2 punkto b ir c papunkčiuose.

(9) Valstybės narės paaiškina, kaip, apskaičiuojant sutaupytą kiekį, atsižvelgiama į tokį dubliavimą, pavyzdžiui, sienų izoliavimo ir šildymo sistemų pakeitimo sąveikos atveju. Valstybės narės taip pat paaiškina, kaip, taikant stebėsenos ir tikrinimo sistemą, išvengiama atvejų, kai apie tą patį atskirą veiksmą pranešą kelios įpareigotosios šalys (t. y. kaip išvengiama dvigubo skaičiavimo EVEĮS).

(10) Valstybės narės paaiškina, kaip užtikrinamas statistiškai reprezentatyvių veiksmų imčių tikrinimas, ir nurodo reprezentatyvių imčių nustatymo ir atrankos kriterijus.

(11) Valstybės narės užpildo šį laukelį, jeigu numatomas naujas per metus sutaupytas galutinės energijos kiekis bus stabilus. Jeigu numatoma, kad naujas per metus sutaupytas galutinės energijos kiekis ilgainiui keisis, valstybės narės užpildo kiekvienų metų laukelius.

(12) Čia valstybės narės nurodo laikotarpius arba datas, pagal kuriuos nustatomi tarpiniai uždaviniai, pagal kuriuos galima peržiūrėti alternatyvios priemonės įgyvendinimo pažangą.

(13) Valstybės narės nurodo sektorių (-ius) (gyvenamosios paskirties, paslaugų, pramonės, transporto, kitas (-i)), į kurį (-iuos) atsižvelgiama.

(14) Valstybės narės nurodo atskirų veiksmų, kuriems pagal alternatyvią priemonę gali būti teikiamos finansinės paskatos ar kitų rūšių parama arba kuriuos vykdyti pagal alternatyvią priemonę skatinama reglamentais, informacija ar bet kokios rūšies politikos priemonėmis, kategorijas. Jeigu priemonių sąrašas yra per ilgas, valstybės narės čia nurodo pagrindinius tinkamumo kriterijus, o sąrašą pateikia kaip atskirą rinkmeną. Valstybės narės, naudodamos šio priedo 4 lentelę, nurodo numatomą skirtingų rūšių arba kategorijų veiksmų gyvavimo trukmę.

(15) Valstybės narės nurodo šių verčių apskaičiavimo metodus, taikomus pagal V priedo 1 dalyje apibrėžtą tipologiją: a) numanomai sutaupyto kiekio/b) išmatuoto sutaupyto kiekio/c) moduliuoto sutaupyto kiekio/d) apklausos būdu įvertinto sutaupyto kiekio. Valstybės narės pateikia paaiškinimą, jeigu taikomas kitos rūšies metodas.

(16) Valstybės narės prideda paaiškinimą, ypač tais atvejais, kai taikomas kitas nei V priedo 2 punkto i papunktyje nurodytas metodas.

(17) Valstybės narės paaiškina, kaip apskaičiavimo metodika atitinka V priedo 2 punkto a–c papunkčius, įskaitant tai, kaip atsižvelgiama į ES įstatymų ir kitų teisės aktų poveikį, kaip reikalaujama V priedo 2 punkto b ir c papunkčiuose.

(18) Valstybės narės paaiškina, kaip, apskaičiuojant sutaupytą kiekį, atsižvelgiama į tokį dubliavimą, pavyzdžiui, sienų izoliavimo ir šildymo sistemų pakeitimo sąveikos atveju.

(19) Valstybės narės paaiškina, kaip užtikrinamas statistiškai reprezentatyvių veiksmų imčių tikrinimas, ir nurodo reprezentatyvių imčių nustatymo ir atrankos kriterijus.

(20) Valstybės narės nurodo sektorių (-ius) (gyvenamosios paskirties, paslaugų, pramonės, transporto, kitas (-i)), į kurį (-iuos) atsižvelgiama.

(21) Valstybės narės užpildo šį laukelį, jeigu numatomas naujas per metus sutaupytas galutinės energijos kiekis bus stabilus. Jeigu numatoma, kad naujas per metus sutaupytas galutinės energijos kiekis ilgainiui keisis, valstybės narės užpildo kiekvienų metų laukelius.

(22) Valstybės narės paaiškina sutaupytam energijos kiekiui apskaičiuoti naudojamą modelį, ar atsižvelgiama į trumpalaikį ir (arba) ilgalaikį elastingumą ir kodėl, į kuriuos kintamuosius atsižvelgiama šiame modelyje ir kaip jie buvo atrinkti.

(23) Valstybės narės paaiškina poveikio energijos suvartojimui, kai apmokestinimo priemonė taikoma ir netaikoma (priešingos padėties scenarijus), analizės metodą, kaip apibrėžiamas priešingos padėties scenarijus ir kaip užtikrinama, kad būtų atsižvelgiama bent į būtiniausią ES apmokestinimo lygį.

(24) Jeigu aktualu, valstybės narės paaiškina, kaip apibrėžiamas trumpalaikis elastingumas, ir tuo tikslu būtinai apibūdina energijos paklausos reakciją į kainų pokyčius. Valstybės narės nurodo duomenų šaltinius, kurie turi būti naudojami elastingumui nustatyti.

(25) Jeigu aktualu, valstybės narės paaiškina, kaip apibrėžiamas ilgalaikis elastingumas, ir tuo tikslu būtinai apibūdina energijos paklausos reakciją į kainų pokyčius. Valstybės narės nurodo duomenų šaltinius, kurie turi būti naudojami elastingumui nustatyti.

(26) Valstybės narės paaiškina, kaip, taikant apskaičiavimo metodiką, užtikrinama, kad būtų atsižvelgiama tik į dėl atskirų veiksmų, įgyvendintų po 2020 m. gruodžio 31 d. ir iki 2030 m. gruodžio 31 d., sutaupytą energijos kiekį.

(27) Valstybės narės paaiškina, kaip užtikrinamas taikant apmokestinimo priemonę sutaupyto energijos kiekio vertintojo (-ų) nepriklausomumas.

XI PRIEDAS

INFORMACIJA APIE ENERGIJOS KIEKĮ, SUTAUPYTĄ TAIKANT DIREKTYVOS 2012/27/ES 7 STRAIPSNĮ (1)

1 lentelė.

Taikant Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnį X–2 m. sutaupytas energijos kiekis

Politikos/priemonės numeris	Vienetas	Pažeidžiami namų ūkiai, į kuriuos atsižvelgiama (2)	Galutinės energijos kiekis, sutaupytas vykdant Direktyvos 2012/27/ES 7a straipsnyje nurodytus nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimus arba alternatyvias priemones, priimtas taikant tos direktyvos 7b straipsnį (išskyrus tos direktyvos 7 straipsnio 4 dalies c punktą)			Iš jo galutinės energijos kiekis, sutaupytas taikant politiką/priemones, kuriomis siekiama sumažinti energijos nepriteklių pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 11 dalį			Taikant Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalies c punktą sutaupytos galutinės energijos kiekis
Politikos/priemonės numeris	Vienetas	Pažeidžiami namų ūkiai, į kuriuos atsižvelgiama (2)	Bendras X–2 m. sutaupytas galutinės energijos kiekis (3)	Iš jo X–2 m. tik dėl X–2 m. įgyvendintų naujų veiksmų sutaupytas kiekis	Bendras suminis nuo 2021 m. iki X–2 m. sutaupytas galutinės energijos kiekis	Bendras X–2 m. sutaupytas galutinės energijos kiekis (3)	Iš jo X–2 m. tik dėl X–2 m. įgyvendintų naujų veiksmų sutaupytas kiekis	Bendras suminis nuo 2021 m. iki X–2 m. sutaupytas galutinės energijos kiekis	Bendras X–2 m. sutaupytas galutinės energijos kiekis (3)	Iš jo X–2 m. tik dėl X–2 m. įgyvendintų naujų veiksmų sutaupytas kiekis	Bendras suminis nuo 2021 m. iki X–2 m. sutaupytas galutinės energijos kiekis
M		M	M	M	M	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap
1 politika/priemonė	ktne
2 politika/priemonė	ktne
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių	ktne
Sutartinis žymėjimas: teikiami X–2 kalendorinių metų duomenys; X – ataskaitiniai metai; M – privaloma; Miap – privaloma, jeigu taikoma. Pastabos.

2 lentelė.

Taikant Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnį X–3 m. sutaupytas energijos kiekis (4)

Politikos/priemonės numeris	Vienetas	Pažeidžiami namų ūkiai, į kuriuos atsižvelgiama (5)	Galutinės energijos kiekis, sutaupytas vykdant Direktyvos 2012/27/ES 7a straipsnyje nurodytus nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimus arba alternatyvias priemones, priimtas taikant tos direktyvos 7b straipsnį (išskyrus tos direktyvos 7 straipsnio 4 dalies c punktą)			Iš jo galutinės energijos kiekis, sutaupytas taikant politiką/priemones, kuriomis siekiama sumažinti energijos nepriteklių pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 11 dalį			Taikant Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalies c punktą sutaupytos galutinės energijos kiekis
Politikos/priemonės numeris	Vienetas	Pažeidžiami namų ūkiai, į kuriuos atsižvelgiama (5)	Bendras X–3 m. sutaupytas galutinės energijos kiekis (6)	Iš jo X–3 m. tik dėl X–3 m. įgyvendintų naujų veiksmų sutaupytas kiekis	Bendras suminis nuo 2021 m. iki X–3 m. sutaupytas galutinės energijos kiekis	Bendras X–3 m. sutaupytas galutinės energijos kiekis (5)	Iš jo X–3 m. tik dėl X–3 m. įgyvendintų naujų veiksmų sutaupytas kiekis	Bendras suminis nuo 2021 m. iki X–3 m. sutaupytas galutinės energijos kiekis	Bendras X–3 m. sutaupytas galutinės energijos kiekis (5)	Iš jo X–3 m. tik dėl X–3 m. įgyvendintų naujų veiksmų sutaupytas kiekis	Bendras suminis nuo 2021 m. iki X–3 m. sutaupytas galutinės energijos kiekis
M		M	M	M	M	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap
1 politika/priemonė	ktne
2 politika/priemonė	ktne
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių	ktne
Sutartinis žymėjimas: teikiami X–3 kalendorinių metų duomenys; X – ataskaitiniai metai; M – privaloma; Miap – privaloma, jeigu taikoma. Pastabos.

(1) Valstybės narės pateikia informaciją apie nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemą ir alternatyvias priemones pagal Direktyvos 2012/27/ES 7a ir 7b straipsnius.

(2) Atsakydamos, ar įtraukiami pažeidžiami namų ūkiai, įskaitant energijos nepriteklių patiriančius namų ūkius ir tam tikrais atvejais socialinius būstus, valstybės narės pasirenka iš šių atsakymų: taip/ne. Pažeidžiamų namų ūkių apibrėžtis pateikta Direktyvos (ES) 2019/944 28 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnio 3 dalies d punkte.

(3) Bendras X–2 m. sutaupytas galutinės energijos kiekis, t. y. kiekis, sutaupytas dėl naujų veiksmų, įgyvendintų nuo 2021 m. iki X–3 m., dėl kurių X–2 m. ir toliau sutaupoma, atsižvelgiant į sutaupyto kiekio gyvavimo trukmę.

(4) X–3 m. duomenys nenaudojami pirmosiose 2023 m. pažangos ataskaitose.

(5) Atsakydamos, ar įtraukiami pažeidžiami namų ūkiai, įskaitant energijos nepriteklių patiriančius namų ūkius ir tam tikrais atvejais socialinius būstus, valstybės narės pasirenka iš šių atsakymų: taip/ne. Pažeidžiamų namų ūkių apibrėžtis pateikta Direktyvos (ES) 2019/944 28 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnio 3 dalies d punkte.

(6) Bendras X–3 m. sutaupytas galutinės energijos kiekis, t. y. kiekis, sutaupytas dėl naujų veiksmų, įgyvendintų nuo 2021 m. iki X–4 m., dėl kurių X–3 m. ir toliau sutaupoma, atsižvelgiant į sutaupyto kiekio gyvavimo trukmę.

XII PRIEDAS

ATASKAITŲ TEIKIMAS PAGAL DIREKTYVOS 2012/27/ES 5 STRAIPSNĮ

1 lentelė.

Direktyvos 2012/27/ES 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas bendras valstybių narių centrinės valdžios subjektams priklausančių ir jų naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų patalpų grindų plotas (1)

Ataskaitos dalis	Specifikacija	Vienetas	X–3 m.		X–2 m.		Papildoma informacija
Ataskaitos dalis	Specifikacija	Vienetas	Pirminės energijos suvartojimas (PES)	ir (arba) galutinės energijos suvartojimas (GES)	PES	ir (arba) GES	Papildoma informacija
Politikos/priemonės numeris	Miap	Netaikoma
Bendras renovuotų pastatų patalpų grindų plotas	Miap	m2
X–3 ir X–2 m. dėl pastatų renovacijos sutaupytas energijos kiekis (2)	V	ktne
Naujo dėl pastatų renovacijos nuo 2021 m. iki X–3 m. (X–2 m.) sutaupyto energijos kiekio suma (t. y. 3 % renovacijos normą atitinkantis skaičius)	Miap	ktne
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; Miap – privaloma, jeigu taikoma; V – pateikiama savanoriškai. Pastabos.

2 lentelė.

Direktyvos 2012/27/ES 5 straipsnio 6 dalyje nurodytuose reikalavimus atitinkančiuose centrinės valdžios subjektams priklausančiuose ir jų naudojamuose pastatuose sutaupytas energijos kiekis (3) (4)

Ataskaitos dalis	Specifikacija	Vienetas	X–3 m.		X–2 m.		Papildoma informacija
Ataskaitos dalis	Specifikacija	Vienetas	PES	ir (arba) GES	PES	ir (arba) GES	Papildoma informacija
Politikos/priemonės numeris	Miap	Netaikoma
X–3 ir X–2 m. reikalavimus atitinkančiuose centrinės valdžios subjektams priklausančiuose ir jų naudojamuose pastatuose sutaupytas energijos kiekis (5)	Miap	ktne
Reikalavimus atitinkančiuose centrinės valdžios subjektams priklausančiuose ir jų naudojamuose pastatuose nuo 2021 m. iki X–3 m. (X–2 m.) sutaupyto energijos kiekio suma (t. y. 3 % renovacijos normą atitinkantis skaičius)	Miap	ktne
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; Miap – privaloma, jeigu taikoma. Pastabos.

(1) Valstybės narės teikia informaciją apie Direktyvos 2012/27/ES 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą politiką ir priemones.

(2) Sutaupytas energijos kiekis gali būti apskaičiuojamas kaip numanomai sutaupytas kiekis, išmatuotas sutaupytas kiekis, moduliuotas sutaupytas kiekis arba apklausos būdu įvertintas sutaupytas kiekis.

(3) Valstybės narės teikia informaciją apie Direktyvos 2012/27/ES 5 straipsnio 6 dalyje nurodytą politiką ir priemones.

(4) Nedarant poveikio Direktyvos 2010/31/ES 7 straipsniui, valstybės narės gali pasirinkti požiūrį, alternatyvų nustatytajam Direktyvos 2012/27/ES 5 straipsnio 1–5 dalyse, ir imtis kitų ekonomiškai efektyvių priemonių, įskaitant esmines renovacijas ir pastatų naudotojų elgsenos keitimo priemones, kad reikalavimus atitinkančiuose jų centrinės valdžios subjektams priklausančiuose ir jų naudojamuose pastatuose būtų sutaupytas bent lygiavertis energijos kiekis.

(5) Sutaupytas energijos kiekis gali būti apskaičiuojamas kaip numanomai sutaupytas kiekis, išmatuotas sutaupytas kiekis, moduliuotas sutaupytas kiekis arba apklausos būdu įvertintas sutaupytas kiekis.

XIII PRIEDAS

FINANSAVIMO PAŽANGA

1 lentelė.

Finansavimo pažanga

Politikos/priemonės numeris (-iai), su kuriais susijusi informacija teikiama ataskaitose (1)

Reikalavimus atitinkančios technologijos/sprendimai

Prielaidos dėl pradinių investicijų (EUR)

Faktinės investicijos iki X–2 m. imtinai (EUR)

Faktinės investicijos, kurios dar turi būti įgyvendintos (EUR)

Vertė

Kainos metai

Nacionalinis viešasis finansavimas

Iš viso Finansavimas iš ES lėšų

Iš jo finansavimas iš EGADP lėšų

Iš jo finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo ir (arba) Sanglaudos fondo lėšų

Finansavimas iš privačių lėšų (jeigu yra)

Kainos metai

Šaltinio aprašymas

Vertė

Kainos metai

Miav

1 politika/priemonė arba politikos/priemonių grupė

2 politika/priemonė arba politikos/priemonių grupė

Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių

Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; M – privaloma; Miav – privaloma, jeigu turima; V – pateikiama savanoriškai.

Pastabos.

(1) Valstybės narės turi nurodyti visus politikos/priemonių numerius, su kuriais susijusi informacija teikiama ataskaitose. Teikiant informaciją apie skirtingą politiką/priemones arba politikos/priemonių grupes turėtų būti naudojamos atskiros eilutės.

XIV PRIEDAS

POVEIKIS ORO KOKYBEI IR Į ORĄ IŠMETAMIEMS TERŠALAMS

1 lentelė.

Poveikis oro kokybei ir į orą išmetamiems teršalams (1)

Politikos/priemonės numeris (-iai), su kuriais susijusi informacija teikiama ataskaitose (2)

Ataskaitiniai metai (3)

Teršalai, kuriems daromas poveikis (4)

Kiekybinis numatomas poveikis išmetamiesiems teršalams (5) (kt per metus)

Numatomo poveikio išmetamiesiems teršalams kokybinis vertinimas (6)

Išsami informacija apie analizės metodiką (7)

Kokybinis neapibrėžtumo apibūdinimas (jeigu turima duomenų)

Dokumentai/metodikos šaltinis

Bendrosios pastabos

t + 5

t + 10

t + 15

t + 20

t + 25

Miav

V/M

Miav

1 politika/priemonė arba politikos/priemonių grupė

2 politika/priemonė arba politikos/priemonių grupė

Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių

Sutartinis žymėjimas: t – pirmi būsimi metai, kurie eina iš karto po ataskaitinių metų ir baigiasi skaitmeniu 0 arba 5; M – privaloma; Miav – privaloma, jeigu turima; V – pateikiama savanoriškai.

Pastabos.

(1) Valstybės narės, kiek įmanoma, teikia informaciją, susijusią su politikos ir priemonių arba politikos ir priemonių grupių poveikio kiekybiniu vertinimu.

(2) Valstybės narės turi nurodyti visus politikos/priemonių numerius, su kuriais susijusi informacija teikiama ataskaitose. Teikiant informaciją apie skirtingą politiką/priemones arba politikos/priemonių grupes turėtų būti naudojamos atskiros eilutės.

(3) Ataskaitiniai metai – baziniai metai, kuriais remiantis prognozuojamas išmetamų teršalų kiekis.

(4) Valstybės narės pasirenka iš šių teršalų (taip pat galima pridėti kitų teršalų ir juos nurodyti skiltyje „Kita“): SO2, NOx, NMVOC, NH3, PM2,5, kiti.

(5) Valstybės narės pateikia informaciją apie numatomą išmetamųjų teršalų kiekio padidėjimą, išreikštą teigiamais skaičiais arba intervalais, o informaciją apie numatomą išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimą – neigiamais skaičiais arba intervalais.

(6) Jeigu poveikio kiekybiškai įvertinti negalima, privaloma atlikti kokybinį vertinimą (M). Jeigu poveikį kiekybiškai įvertinti galima, informacija apie kokybinį vertinimą gali būti pateikiama savanoriškai (V).

(7) Aprašyme pateikiama informacija apie metodiką, kaip antai taikomus modelius, bazinį scenarijų, su kuriuo lyginamas poveikis, ir pamatinius duomenis.

XV PRIEDAS

POLITIKA IR PRIEMONĖS, TAIKOMOS SIEKIANT LAIPSNIŠKAI ATSISAKYTI ENERGIJOS SUBSIDIJŲ, VISŲ PIRMA SUSIJUSIŲ SU IŠKASTINIU KURU

1 lentelė.

Politika ir priemonės, taikomos siekiant laipsniškai atsisakyti energijos subsidijų, visų pirma susijusių su iškastiniu kuru

Subsidijos, susijusios su iškastiniu arba kitu kuru (1)	Politikos pavadinimas (anglų kalba)	Politikos pavadinimas (vietos kalba)	Sektorius (2)	Paskirtis (3)	Nešiklis (4)	Kategorija (5)	Įgyvendinimo laikotarpis		Subsidijų dydis
Subsidijos, susijusios su iškastiniu arba kitu kuru (1)	Politikos pavadinimas (anglų kalba)	Politikos pavadinimas (vietos kalba)	Sektorius (2)	Paskirtis (3)	Nešiklis (4)	Kategorija (5)	Pradžia (6)	Pabaiga (7)	X–3 m. (8)	X–2 m. (8)	Valiuta (9)
M	M	M	M	M	M	M	M	M	Miav	M	M
1 subsidija
2 subsidija
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; M – privaloma; Miav – privaloma, jeigu turima. Pastabos.

(1) Valstybė narė pasirenka iš toliau nurodytų variantų (taip pat galima pridėti papildomų variantų ir juos nurodyti skiltyje „Kita“): iškastinis kuras; kita (įskaitant subsidijas, susijusias su elektros energija, branduoline energija, atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir energijos vartojimo efektyvumu). Jeigu subsidijos susijusios su elektros energijos gamyba naudojant iškastinio kuro šaltinius, jos turėtų būti įtraukiamos į iškastinio kuro kategoriją.

(2) Valstybė narė pasirenka iš toliau nurodytų variantų: energetikos sektorius (jeigu įmanoma, pasirinkite iš šių subsektorių: ENER – iškastinio kuro gavyba; ENER – energetiniai augalai; ENER – konversija; ENER – konversija (perdirbimas); ENER – konversija (SGD); ENER – konversija (kogeneracija); ENER – konversija; elektros energijos gamyba; ENER – konversija (šildymas ir vėsinimas); ENER – konversija (skystieji biodegalai); ENER – konversija (biodujų gamyba); ENER – konversija (vandenilio gamyba); ENER – infrastruktūra; ENER – infrastruktūra (perdavimas); ENER – infrastruktūra (paskirstymas); ENER – infrastruktūra (perdavimas ir paskirstymas); ENER – infrastruktūra (saugojimas); ENER – eksploatacijos nutraukimas; ENER – atliekų tvarkymas; ENER – mažmeninė prekyba); žemės ūkio sektorius (jeigu įmanoma, pasirinkite iš šių subsektorių: AGRI – augalai, gyvūninė produkcija, medžioklė; AGRI – miškininkystė ir medienos ruoša; AGRI – žvejyba ir akvakultūra); statybos sektorius; kasybos sektorius; pramonės sektorius (jeigu įmanoma, pasirinkite iš šių subsektorių: INDU – energijai imli pramonė (pramonės sektoriai, kuriuose taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema); INDU – energijai neimli pramonė); transporto sektorius (TRANS – oro transportas; TRANS – geležinkelių transportas; TRANS – kelių transportas; TRANS – vandens transportas; TRANS – viešasis transportas); paslaugų (tretinis) sektorius; namų ūkių sektorius (jeigu įmanoma, pasirinkite iš šių subsektorių: namų ūkiai; žemas pajamas gaunantys namų ūkiai); viešasis sektorius; mišrūs sektoriai (daugialypiai); ekonomikos sektoriai.

(3) Valstybė narė pasirenka iš toliau nurodytų variantų (taip pat galima pridėti papildomų variantų ir juos nurodyti skiltyje „Kita“): parama atsižvelgiant į energijos poreikį; parama atsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumą; parama vykdant pramonės restruktūrizavimą; parama infrastruktūrai; parama gamybai; kita.

(4) Valstybės narės pasirenka vieną ar daugiau iš toliau nurodytų variantų: iškastinis kuras (jeigu įmanoma, pasirinkite iš šių nešiklių: FF – visų rūšių iškastinis kuras; FF – kelių rūšių iškastinis kuras; FF – anglys/lignitas; FF – gamtinės dujos; FF – kasyklų dujos; FF – skalūnų dujos; FF – žalia nafta ir SGD; FF – nafta ir dujos; FF – naftos produktai; FF – naftos produktai (gazolis); FF – naftos produktai (gazolio mišiniai); FF – naftos produktai (benzinas); FF – naftos produktai (benzinas su švinu); FF – naftos produktai (bešvinis benzinas); FF – naftos produktai (benzino mišiniai); FF – naftos produktai (SND); FF – naftos produktai (žibalas); FF – naftos produktai (jūrinis kuras iš iškastinio kuro); FF – naftos produktai (mazutas); FF – durpės)); visų rūšių energija; šiluma; elektros energija; branduolinė energija; bioenergija (jeigu įmanoma, pasirinkite iš šių nešiklių: RES – biodujos; RES – biomasė ir biodujos; RES – biomasė (kietoji); RES – biomasė (kietosios komunalinės atliekos); RES – skystieji biodegalai; RES – skystieji biodegalai (biodyzelinas); RES – skystieji biodegalai (bioetanolis)); atsinaujinantieji energijos ištekliai (jeigu įmanoma, pasirinkite iš šių nešiklių: RES – visi; RES – keletas; RES – geoterminė energija; RES – šiluma; RES – hidroenergija; RES – jūrų energija; RES – saulės energija; RES – vėjo energija; RES – jūros vėjo energija; RES – sausumos vėjo energija); vandenilis (jeigu įmanoma, pasirinkite iš šių nešiklių: FF – visų rūšių iškastinis kuras; RES – biodujos).

(5) Valstybė narė pasirenka iš toliau nurodytų variantų (taip pat galima pridėti papildomų variantų, juos nurodant skiltyje „kita“): tiesiogiai pervedamos lėšos (jeigu įmanoma, pasirinkite iš šių pakategorių: lengvatinės paskolos; dotacijos; kita); mokesčių išlaidos (mokesčio sumažinimas; atleidimas nuo mokesčio; mokesčio grąžinimas; mokesčių kreditai; mokesčio lengvata; kita); mažesnės nei rinkos prekių/paslaugų kainos nustatymas (jeigu įmanoma, pasirinkite iš šių pakategorių: mažesnės nei rinkos valstybei priklausančių išteklių arba žemės kainos nustatymas; mažesnės nei rinkos valstybei priklausančios infrastruktūros kainos nustatymas; mažesnės nei rinkos kitų valstybei priklausančių prekių/paslaugų kainos nustatymas); parama pajamoms arba kainų palaikymas (jeigu įmanoma, pasirinkite iš šių pakategorių: mokėjimai už pajėgumus (elektros energijos pajėgumų mechanizmai); biodegalų maišymo įpareigojimas; atsinaujinančiųjų energijos išteklių kvotos su parduodamais sertifikatais; diferencijuojami prijungimo prie tinklo mokesčiai; energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimai; pertraukiamosios apkrovos schemos; sandoris dėl kainų skirtumo; supirkimo priemokos; supirkimo tarifai; vartotojų kainų garantijos (parama išlaidoms); vartotojų kainų garantijos (kainų reguliavimas); gamintojų kainų garantijos (kainų reguliavimas); kita).

(6) Metai, kuriais buvo pirmą kartą įgyvendinta politika, pagal kurią atsirado galimybė subsidijuoti.

(7) Metai, nuo kurių baigiasi (nebegalioja arba nebeįgyvendinama) politika, dėl kurios atsirado tokia galimybė, ir nuo kurių nebegalima mokėti subsidijų.

(8) Subsidijos, išmokėtos nominaliąja valiuta.

(9) Valstybė narė pasirenka iš toliau nurodytų variantų (galima pasirinkti tik vieną): EUR, BGN, HRK, CZK, DKK, HUF, PLN, RON, SEK.

XVI PRIEDAS

PAPILDOMI ATSINAUJINANČIŲJŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS SRITIES ATASKAITŲ TEIKIMO ĮPAREIGOJIMAI

1 lentelė.

Iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos, dujų, šildymo ir vėsinimo energijos kilmės garantijų sistemos veikimas

Ataskaitos dalis	Specifikacija	Vienetas	Metai
Ataskaitos dalis	Specifikacija	Vienetas	X–3	X–2
Elektros energija
Kilmės garantijos (suteiktos) (1)	Miap	Skaičius
Kilmės garantijos (panaikintos) (2)	Miap	Skaičius
Kilmės garantijos (gaunamas metinis šalyje suvartojamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis) (3)	Miap	GWh
Dujos
Kilmės garantijos (suteiktos)	Miap	Skaičius
Kilmės garantijos (panaikintos)	Miap	Skaičius
Kilmės garantijos (gaunamas metinis šalyje suvartojamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis) (4)	Miap	GWh
Šildymas ir vėsinimas
Kilmės garantijos (suteiktos)	Miap	Skaičius
Kilmės garantijos (panaikintos)	Miap	Skaičius
Kilmės garantijos (gaunamas metinis šalyje suvartojamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis) (4)	Miap	GWh

Priemonės, kurių imtasi siekiant užtikrinti patikimumą	Miap	Netaikoma
Priemonės, kurių imtasi siekiant apsaugoti sistemą nuo sukčiavimo	Miap	Netaikoma
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; Miap – privaloma, jeigu taikoma. Pastabos.

2 lentelė.

Prekių kainų ir žemės naudojimo pokyčiai, susiję su biomasės ir kitų rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimu

Pateikite informaciją apie prekių kainos ir žemės naudojimo pokyčius valstybėje narėje, susijusius su padidėjusiu biomasės ir kitų rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimu (5) (6)	Miap
Miap – privaloma, jeigu taikoma.

3 lentelė.

Numatomas atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos perviršis, palyginti su nacionaline trajektorija siekiant 2030 m. tikslo

Ataskaitos dalis	Specifikacija	Vienetas	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	2028 m.	2029 m.	2030 m.
Numatomas gamybos naudojant vidaus atsinaujinančiuosius išteklius perviršis (A)	Miap	ktne
Numatoma gamyba vykdant bendrus valstybių narių projektus arba bendrus valstybių narių ir trečiųjų šalių projektus, kuria prisidedama prie nacionalinio įnašo siekiant 2030 m. tikslo (B)	Miap	ktne
Numatoma gamyba pagal bendras paramos schemas, kuria prisidedama prie nacionalinio įnašo siekiant 2030 m. tikslo (C)	Miap	ktne
Bendras numatomas gamybos perviršis (be būsimų statistinių perdavimų) (= A + B + C)	Miap	ktne
Numatomas gamybos naudojant vidaus atsinaujinančiuosius išteklius deficitas (D)	Miap	ktne
Miap – privaloma, jeigu taikoma.

4 lentelė.

Iš Direktyvos (ES) 2018/2001 IX priede išvardytų pradinių žaliavų pagamintų biodegalų technologinė plėtra ir naudojimo plėtra

Pateikite informaciją apie iš Direktyvos (ES) 2018/2001 IX priede išvardytų pradinių žaliavų pagamintų biodegalų technologinę plėtrą ir naudojimo plėtrą jūsų šalyje (7)

Pastabos.

M – privaloma.

5 lentelė.

Numatomas biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos ir naudojimo poveikis biologinei įvairovei, vandens ištekliams, vandens prieinamumui ir kokybei, dirvožemio ir oro kokybei

Ataskaitos dalis	Biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamyba				Biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro naudojimas
Ataskaitos dalis	Numatomas biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės gamybos poveikis (8)	Vienetas	Laikotarpis	Numatomo poveikio vertinimo metodų aprašymas (8)	Numatomas biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės naudojimo poveikis (8)	Vienetas	Laikotarpis	Numatomo poveikio vertinimo metodų aprašymas (8)
	Miav	Miav	Miav	Miav	Miav	Miav	Miav	Miav
Biologinė įvairovė
Vandens ištekliai (požeminis vanduo, paviršinis vanduo) ir vandens prieinamumas
Dirvožemis
Oro kokybė
Pastabos. Miav – privaloma, jeigu turima.

6 lentelė.

Pastebėti sukčiavimo atvejai biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro kilmės grandinėje

Pateikite informaciją apie pastebėtus sukčiavimo atvejus biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro kilmės grandinėje	Miap
Miap – privaloma, jeigu taikoma.

7 lentelė.

Biologiškai skaidžių atliekų dalis, naudojama energijos gamybos iš atliekų jėgainėse energijai gaminti

		Metai
		X–3	X–2
Ar energijos gamybos iš atliekų jėgainės eksploatuojamos? (9)	Miap
Jeigu taip, nurodykite:
naudojamų biologiškai skaidžių atliekų dalį (%)	Miap
kokia metodika taikoma apskaičiuojant šią dalį	Miap
kokių veiksmų imamasi siekiant patobulinti ir patikrinti įverčius	Miap
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; Miap – privaloma, jeigu taikoma. Pastabos.

8 lentelė.

Elektros energijos ir šilumos gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pastatuose, įskaitant suskirstytus duomenis apie tai, kiek energijos pagaminta, kiek suvartota ir kiek atiduota į tinklą (10)

Ataskaitos dalis	Specifikacija	Vienetas	Metai
Ataskaitos dalis	Specifikacija	Vienetas	X–3	X–2
Bendras galutinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas pastatuose šildymo reikmėms	Miav	ktne
Saulės šilumos energijos sistemos	Miav	ktne
Biomasė (11)	Miav	ktne
Šilumos siurbliai	Miav	ktne
Geoterminės sistemos	Miav	ktne
Kiti decentralizuoti atsinaujinantieji ištekliai	Miav	ktne
Bendras pastatuose suvartotos atsinaujinančiųjų išteklių šilumos kiekis	Miav	ktne
Saulės šilumos energijos sistemos	Miav	ktne
Biomasė (11)	Miav	ktne
Šilumos siurbliai	Miav	ktne
Geoterminės sistemos	Miav	ktne
Kiti decentralizuoti atsinaujinantieji ištekliai	Miav	ktne
Bendras pagamintas ir į tinklą atiduotas atsinaujinančiųjų išteklių šilumos kiekis (centralizuotas šilumos tiekimas)	Miav	ktne
Saulės šilumos energijos sistemos	Miav	ktne
Biomasė (11)	Miav	ktne
Šilumos siurbliai	Miav	ktne
Geoterminės sistemos	Miav	ktne
Kiti decentralizuoti atsinaujinantieji ištekliai	Miav	ktne
Bendras pastatuose pagamintos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos kiekis	Miav	ktne
Fotovoltinės saulės energijos sistemos	Miav	ktne
Biomasė (11)	Miav	ktne
Geoterminės sistemos	Miav	ktne
Kiti decentralizuoti atsinaujinantieji ištekliai	Miav	ktne
Bendras pastatuose suvartotos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos kiekis	Miav	ktne
Fotovoltinės saulės energijos sistemos	Miav	ktne
Biomasė (11)	Miav	ktne
Geoterminės sistemos	Miav	ktne
Kiti decentralizuoti atsinaujinantieji ištekliai	Miav	ktne
Bendras į tinklą atiduotos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos kiekis	Miav	ktne
Fotovoltinės saulės energijos sistemos	Miav	ktne
Biomasė (11)	Miav	ktne
Geoterminės sistemos	Miav	ktne
Kiti decentralizuoti atsinaujinantieji ištekliai	Miav	ktne
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; Miav – privaloma, jeigu turima. Pastabos.

9 lentelė.

Energijai gaminti naudojamos kietosios biomasės kiekis

Ataskaitos dalis

Specifikacija

Vienetas

Metai

X–3

X–2

1)	Energetikos sektorius (visas) (12)

TJ GŠV

a)	Elektros energija (12)

TJ GŠV

b)	Kogeneracinė energija (12)

TJ GŠV

c)	Šiluma (12)

TJ GŠV

2)	Transformavimo sektorius (išskyrus energetikos sektorių) (12)

TJ GŠV

3)	Vidaus pramonės sektorius (suvartojama ir pasigaminama elektros energija, kogeneracinė energija ir šiluma) (12)

TJ GŠV

4)	Tiesioginis galutinis suvartojimas gyvenamuosiuose būstuose (12)

TJ GŠV

5)	Kita (12) (13)

TJ GŠV

Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; M – privaloma.

Pastabos.

(1) Kilmės garantijų, suteiktų ataskaitiniu laikotarpiu valstybėje narėje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintai energijai, skaičius, atsižvelgiant į energijos gamybos laiką.

(2) Ataskaitiniu laikotarpiu panaikintų valstybėje narėje vartojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos kilmės garantijų skaičius.

(3) Suvartojamas energijos, kuri, kaip įrodyta, buvo pagaminta iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kiekis nustatomas padauginus ataskaitiniu laikotarpiu suvartotos energijos, gautos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kurios kilmės garantijos panaikintos, kiekio ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies likusiame mišinyje sumą iš bendro ataskaitiniu laikotarpiu suvartotos energijos, kurios kilmės garantijos nepanaikintos, kiekio.

(4) Suvartojamas energijos, kuri, kaip įrodyta, buvo pagaminta iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kiekis nustatomas sudėjus ataskaitiniu laikotarpiu suvartotos energijos, gautos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kurios kilmės garantijos panaikintos, kiekį ir suvartotą energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių kiekį, nustatytą taikant kitus patikimus stebėjimo mechanizmus, padedančius išvengti dvigubo skaičiavimo (jie gali apimti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį likusiame mišinyje, padaugintą iš bendro ataskaitiniu laikotarpiu suvartotos energijos kiekio, kurio kilmės garantijos nepanaikintos arba kuriam netaikomi kiti patikimi stebėjimo mechanizmai).

(5) Informacija apie prekių kainų pokyčius turi būti teikiama nacionaliniu lygmeniu (arba tam tikrais atvejais subnacionaliniu). Šie pokyčiai apima visus su maistiniais ir pašariniais augalais susijusius kainų pokyčius (maisto ir (arba) pašarų kainos padidėjimą dėl didesnio iš tų pačių pradinių žaliavų gaminamos energijos vartojimo). Šie pokyčiai taip pat apima kainų pokyčius, susijusius su padidėjusia miško biomasės, naudojamos energijos reikmėms, paklausa, t. y. materialių produktų, gaminamų iš atliekų ir liekanų, kainų pokyčius dėl didesnio energijos vartojimo ir konkurencijos dėl pradinių žaliavų.

(6) Žemės naudojimo keitimo atveju nurodykite tik faktinį žemės, naudojamos energijai gaminti skirtai biomasei ruošti, pokytį, o ne visą žemės ūkio paskirties žemę.

(7) Informacija apie naudojimo plėtrą gali būti pateikiama nurodant įrengtąją galią ir faktinę įvairių pažangiųjų biodegalų gamybą taikant įvairias technologijas. Taip pat galima pateikti informaciją apie įrenginių skaičių ir pradinių žaliavų rūšį. Kalbant apie plėtrą būtų galima išvardyti įvairias technologijų kryptis ir pateikti trumpą kokybinį jų būsenos aprašymą (kūrimo etapas, kiek dar reikia laiko iki paplitimo visoje rinkoje, naujausi pokyčiai, investicijos).

(8) Numatomą poveikį ir taikomus metodus galima apibūdinti kiekybiškai ir kokybiškai. Jeigu aprašomas kiekybinis poveikis, nurodykite vienetą ir laikotarpį, su kuriuo jis susijęs.

(9) Valstybės narės pasirenka iš toliau nurodytų variantų: taip/ne.

(10) Pastatas – stogu dengtas statinys su sienomis, kurio patalpų mikroklimatui palaikyti vartojama energija (kaip nustatyta Direktyvos 2010/31/ES 2 straipsnio 1 punkte), o tos direktyvos I priede pastatų energiniam naudingumui apskaičiuoti nustatyta tokia kategorijų klasifikacija: a) vienai šeimai skirti įvairių tipų namai; b) daugiabučiai namai; c) biurai; d) švietimo ir mokslo įstaigų pastatai; e) ligoninės; f) viešbučiai ir restoranai; g) sporto infrastruktūra; h) didmeninės ir mažmeninės prekybos paslaugų pastatai; i) kitų tipų pastatai, kuriuose vartojama energija (Direktyvos 2010/31/ES I priedo 5 punktas).

(11) Biomasė, gaminama pagal biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui taikomus tvarumo kriterijus, nustatytus Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnyje.

(12) Susijusiame sektoriuje sunaudotas biomasės kiekis, įskaitant transformavimo nuostolius.

(13) Tai, be kita ko, yra žemės ūkio, miškininkystės ir komercijos, prekybos bei paslaugų sektoriai.

XVII PRIEDAS

PAPILDOMI ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO SRITIES ATASKAITŲ TEIKIMO ĮPAREIGOJIMAI

1 lentelė.

Pažanga kiekviename sektoriuje ir priežastys, dėl kurių energijos suvartojimas galutinės energijos suvartojimo sektoriuose buvo stabilus arba didėjo

Sektorius	Specifikacija	Priežastys, dėl kurių galutinės energijos suvartojimas X–3 m. didėjo/buvo stabilus (3)	Priežastys, dėl kurių galutinės energijos suvartojimas X–2 m. didėjo/buvo stabilus
Pramonės	M	Pasirinkite atsakymą (-us) (1)	Pasirinkite atsakymą (-us) (1)
Transporto	M	Pasirinkite atsakymą (-us) (1)	Pasirinkite atsakymą (-us) (1)
Namų ūkių	M	Pasirinkite atsakymą (-us) (1)	Pasirinkite atsakymą (-us) (1)
Paslaugų	M	Pasirinkite atsakymą (-us) (1)	Pasirinkite atsakymą (-us) (1)
Žemės ūkio	M	Pasirinkite atsakymą (-us) (1)	Pasirinkite atsakymą (-us) (1)
Kita (2)	Miap
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; M – privaloma; Miap – privaloma, jeigu taikoma. Pastabos.

2 lentelė.

Valstybių narių centrinės valdžios subjektams priklausančių ir jų naudojamų pastatų, kurių bendras naudingasis patalpų grindų plotas viršija 250 m2 ir kurie X–2 ir X–1 m. sausio 1 d. neatitiko Direktyvos 2012/27/ES 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų energinio naudingumo reikalavimų, bendras patalpų grindų plotas

Ataskaitos dalis	Specifikacija	Vienetas	X–2 m. sausio 1 d. rodikliai	X–1 m. sausio 1 d. rodikliai	Papildoma informacija
Valstybių narių centrinės valdžios subjektams priklausančių ir jų naudojamų pastatų, kurių bendras naudingasis patalpų grindų plotas viršija 250 m2, bendras patalpų grindų plotas	V	m2
Bendras energinio naudingumo reikalavimų neatitinkančių pastatų patalpų grindų plotas	M	m2
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; M – privaloma; V – pateikiama savanoriškai.

3 lentelė.

X–3 ir X–2 m. atliktų energijos vartojimo auditų skaičius. Taip pat bendras valstybės narės teritorijoje numatomas didelių įmonių, kurioms taikoma Direktyvos 2012/27/ES 8 straipsnio 4 dalis, skaičius ir tose įmonėse X–3 ir X–2 m. atliktų energijos vartojimo auditų skaičius

Ataskaitos dalis	Specifikacija	Vienetas	Metai
Ataskaitos dalis	Specifikacija	Vienetas	X–3 (5)	X–2
Bendras atliktų energijos vartojimo auditų skaičius	M	skaičius
Didelių įmonių (4), kurioms taikoma Direktyvos 2012/27/ES 8 straipsnio 4 dalis, skaičius	M	skaičius
Energijos vartojimo auditų, atliktų didelėse įmonėse, kurioms taikoma Direktyvos 2012/27/ES 8 straipsnio 4 dalis, skaičius	M	skaičius
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; M – privaloma. Pastabos.

4 lentelė.

Elektros energijai taikomas nacionalinis pirminės energijos koeficientas ir pagrindimas, jei jis skiriasi nuo nustatytojo koeficiento, nurodyto Direktyvos 2012/27/ES IV priedo 3 išnašoje

Elektros energijai taikomas nacionalinis pirminės energijos koeficientas (skaičius)	M
Pagrindimas, jei šis koeficientas skiriasi nuo nustatytojo koeficiento, nurodyto Direktyvos 2012/27/ES IV priedo 3 išnašoje	M
M – privaloma.

5 lentelė.

Naujų ir renovuotų beveik nulinės energijos pastatų (6) pagal Direktyvos 2010/31/ES 9 straipsnį skaičius ir patalpų grindų plotas X–2 ir X–1 m., prireikus grindžiami statistine imtimi

Ataskaitos dalis	Specifikacija	Skaičius		Bendras patalpų grindų plotas (m2)
Ataskaitos dalis	Specifikacija	X–2 m. sausio 1 d.	X–1 m. sausio 1 d.	X–2 m. sausio 1 d.	X–1 m. sausio 1 d.
Gyvenamųjų būstų sektorius: iš viso	Miav
Gyvenamųjų būstų sektorius: nauji beveik nulinės energijos pastatai	V
Būsto sektorius: renovacija	V
Negyvenamieji pastatai (privatūs): iš viso	Miav
negyvenamieji pastatai (privatūs): nauji beveik nulinės energijos pastatai	V
Negyvenamieji pastatai (privatūs): renovacija	V
Negyvenamieji pastatai (viešieji (7)): iš viso	Miav
Negyvenamieji pastatai (viešieji): nauji beveik nulinės energijos pastatai	V
negyvenamieji pastatai (viešieji): renovacija	V

Beveik nulinės energijos pastatų apibrėžtis (8)	V
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; Miav – privaloma, jeigu turima; V – pateikiama savanoriškai. Pastabos.

6 lentelė.

Nuoroda į interneto svetainę, kurioje galima rasti Direktyvos 2012/27/ES 18 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą energetinių paslaugų teikėjų sąrašą arba sąsają

Nuoroda į Direktyvos 2012/27/ES 18 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto energetinių paslaugų teikėjų sąrašo interneto svetainę arba sąsają	M
Išsamesnė informacija arba pastabos dėl duomenų	V
M – privaloma; V – pateikiama savanoriškai.

(1) Valstybės narės pasirenka iš šių priežasčių (galima pasirinkti daugiau nei vieną priežastį, o papildomos priežastys gali būti nurodytos skiltyje „Kita“): ekonomikos augimas; degalų kainų mažėjimas; pridėtinės vertės didėjimas; didesnis užimtumas; padidėjęs krovinių vežimas; padidėjęs keleivių vežimas; didesnis gyventojų ir (arba) namų ūkių skaičius; didesnės namų ūkių disponuojamosios pajamos; blogesnės žiemos klimato sąlygos; blogesnės vasaros klimato sąlygos; išskirtinis įvykis; energijos suvartojimo matavimo arba apskaičiavimo metodikos pakeitimas; kita.

(2) Galima pridėti papildomų sektorių ir juos nurodyti skiltyje „Kita“.

(3) X–3 m. duomenys nenaudojami pirmosiose 2023 m. pažangos ataskaitose.

(4) Įmonių, kurioms taikoma Direktyvos 2012/27/ES 8 straipsnio 4 dalis, apibrėžtis atitinka Komisijos nustatytą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžtį, pateiktą 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(5) X–3 m. duomenys nenaudojami pirmosiose 2023 m. pažangos ataskaitose.

(6) Beveik nulinės energijos pastatų apibrėžtis atitinka oficialias nacionalines beveik nulinės energijos pastatų apibrėžtis, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamas Direktyvos 2010/31/ES 9 straipsnis, remiantis Direktyvos 2010/31/ES 2 straipsnyje pateikta pagrindine apibrėžtimi: „beveik nulinės energijos pastatas – pastatas, kurio pagal I priedą nustatytas energinis naudingumas yra labai aukštas. Reikalingos energijos, kuri beveik lygi nuliui arba kurios suvartojama labai mažai, didžiąją dalį turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją“.

(7) KOMISIJOS REKOMENDACIJOJE (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos paaiškinta, kad Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnio 1 dalies e punktas taikomas visiems viešiesiems pastatams (t. y. ne tik centrinės valdžios subjektams priklausantiems ir jų naudojamiems pastatams). Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnio 1 dalies e punkte nurodyta politika ir veiksmai turėtų būti taikomi, pavyzdžiui, pastatams, kuriuos naudoja (pvz., išperkamosios nuomos ar nuomos pagrindu) vietos ar regioninės valdžios institucijos, ir pastatams, kurie priklauso centrinės valdžios subjektams ir regioninės ar vietos valdžios institucijoms, bet nebūtinai yra jų naudojami.

(8) Valstybės narės gali pateikti nuorodą į savo nacionalines beveik nulinės energijos pastatų apibrėžtis arba trumpą jų aprašymą.

XVIII PRIEDAS

ENERGIJOS NEPRITEKLIUS

1 lentelė.

Informaciją apie pažangą įgyvendinant nacionalinį orientacinį uždavinį sumažinti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių

Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Aprašymas	Tiksliniai metai	Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį (1)	Pažangos rodiklis (-iai) (jei taikoma)						Išsami informacija, susijusi su stebėsenos strategija	Nuoroda į vertinimus ir pagrindžiamąsias technines ataskaitas
Nacionalinio tikslo/uždavinio pavadinimas	Aprašymas	Tiksliniai metai	Pažanga įgyvendinant tikslą/uždavinį (1)	Rodiklio, pagal kurį stebima pažanga, pavadinimas	Baziniai metai	Vertė baziniais metais	Vienetas	X–3	X–2	Išsami informacija, susijusi su stebėsenos strategija
Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap
1 nacionalinis tikslas/uždavinys
2 nacionalinis tikslas/uždavinys
3 nacionalinis tikslas/uždavinys
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; Miap – privaloma, jeigu taikoma. Pastabos.

(1) Valstybės narės paaiškina pažangą įgyvendinant nacionalinį orientacinį uždavinį/tikslą sumažinti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių. Atitinkamais atvejais valstybės narės įtraukia informaciją apie bendras tendencijas arba kitų programų/politikos poveikį, galintį turėti įtakos pažangai.

XIX PRIEDAS

ENERGIJOS NEPRITEKLIUS

1 lentelė.

Kiekybinė informacija apie energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių

Energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičius	Vienetas (1)	Ataskaitiniai metai (2)	Paskelbimo metai	Energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičiaus nustatymo metodika	Kriterijai ir duomenys (įskaitant šaltinius), kuriais grindžiamas energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičiaus vertinimas
Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap

Pastabos. Miap – privaloma, jeigu taikoma.

2 lentelė.

Informacija apie rodiklius, susijusius su energijos nepritekliumi

Ataskaitos dalis	Specifikacija	Vienetas	X–3	X–2
Gyventojų, kuriems gresia skurdas ir kurie negali pakankamai šildyti būsto, dalis	V	Gyventojų, kurių pajamos siekia mažiau nei 60 % ekvivalentinių pajamų medianos, skaičius (%)
Visų gyventojų, negalinčių pakankamai šildyti būsto, dalis	V	Gyventojai (%)
Gyventojų, kuriems gresia skurdas ir kurie turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas, dalis	V	Gyventojų, kurių pajamos siekia mažiau nei 60 % ekvivalentinių pajamų medianos, skaičius (%)
Visų gyventojų, kurie turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas, dalis	V	Gyventojai (%)
Gyventojų, kuriems gresia skurdas ir kurių būstuose yra nuotėkių, drėgmės ar puvinio, dalis (3)	V	Gyventojų, kurių pajamos siekia mažiau nei 60 % ekvivalentinių pajamų medianos, skaičius (%)
Visų gyventojų, kurių būstuose yra nuotėkių, drėgmės ar puvinio, dalis (3)	V	Gyventojai (%)
V – pateikiama savanoriškai. Pastaba.

Ataskaitos dalis	Specifikacija	Vienetas	X–3 1 pusmetis	X–3 2 pusmetis	X–2 1 pusmetis	X–2 2 pusmetis
Namų ūkių elektros energijos kainos	V	ct/kWh
Namų ūkių dujų kainos	V	ct/kWh
Namų ūkių elektros energijos kainos, mažiausio suvartojimo intervalas	V	ct/kWh
Namų ūkių dujų kainos, mažiausio suvartojimo intervalas	V	ct/kWh

3 lentelė.

Informacija apie nacionalinius rodiklius, susijusius su energijos nepritekliumi

Rodiklio pavadinimas (4)	Duomenų šaltinis	Vienetas	Metai		Duomenų rinkimo laikotarpis (5)	Trumpas aprašymas
Rodiklio pavadinimas (4)	Duomenų šaltinis	Vienetas	X–3	X–2	Duomenų rinkimo laikotarpis (5)	Trumpas aprašymas
V	V	V	V	V	V	V
1 rodiklis
2 rodiklis
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Sutartinis žymėjimas: X – ataskaitiniai metai; V – pateikiama savanoriškai. Pastabos.

4 lentelė.

Informacija apie nacionalinę energijos nepritekliaus apibrėžtį

Nacionalinė energijos nepritekliaus apibrėžtis	Paskelbimo metai	Metai, kuriais buvo atliktas paskutinis pakeitimas	Bendrosios pastabos (6)
V	V	V	V

Pastabos. V – pateikiama savanoriškai.

(1) Valstybės narės pasirenka iš toliau nurodytų variantų (taip pat galima pridėti papildomų vienetų ir juos nurodyti skiltyje „Kita“): absoliutūs skaičiai, %, kita.

(2) Valstybės narės gali nuspręsti pateikti informaciją apie ataskaitinį laikotarpį (pvz., trejų metų vidurkį).

(3) Šie duomenys nėra renkami per kasmetines Eurostato apklausas, bet gali būti prieinami nacionaliniu lygmeniu.

(4) Valstybės narės gali teikti informaciją apie nacionalinius rodiklius, kurie papildo 2 lentelėje nurodytus rodiklius. Tai gali būti namų ūkių pajamos, energetinių paslaugų įperkamumas, būsto padėtis ir įranga, taip pat papildomi/netiesioginiai rodikliai, padedantys atlikti išsamesnę galimų energijos nepritekliaus veiksnių analizę. Gali būti naudojama Pastatų ūkio stebėsenos centro duomenų bazės rodiklių informacija.

(5) Valstybės narės gali nurodyti duomenų rinkimo laikotarpį ir tai, ar duomenys renkami reguliariai.

(6) Valstybės narės gali įtraukti informaciją apie statusą, pvz., ar tai yra teisinė apibrėžtis, ar darbinė apibrėžtis (t. y. neturinti teisinio statuso, bet suteikianti bendrų žinių apie energijos nepritekliaus ypatybes ir padedanti nustatyti tikslus, įgyvendinti priemones ir stebėti tendencijas), ir informaciją apie pagalbinius rodiklius.

XX PRIEDAS

INFORMACIJA APIE TAI, KAIP ĮGYVENDINANT INTEGRUOTĄ NACIONALINĮ ENERGETIKOS IR KLIMATO SRITIES VEIKSMŲ PLANĄ PRISIDEDAMA PRIE TEISINGOS PERTVARKOS, ŽMOGAUS TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS PROPAGAVIMO IR ENERGIJOS NEPRITEKLIAUS NELYGYBĖS PROBLEMOS SPRENDIMO

1 lentelė.

Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano įgyvendinimo poveikis darbo vietoms, darbuotojams ir regionams

Numatomas poveikis darbo vietoms, darbo rinkoms ir įgūdžiams (1)	V
Numatomas pasiskirstomasis poveikis gyventojams (2)	V
Numatomas poveikis didžiausią poveikį patiriantiems regionams (3)	V
Numatomas poveikis gyvenimo kokybei ir gerovei (4)	V
Numatomas poveikis išlaidoms (5)	V
Įtraukumas ir dalyvaujamieji procesai (6)	V
Pastabos. V – pateikiama savanoriškai.

2 lentelė.

Kaip įgyvendinant energetikos ir klimato srities veiksmų planą prisidedama prie žmogaus teisių ir lyčių lygybės propagavimo ir energijos nepritekliaus nelygybės problemos sprendimo

Žmogaus teisių propagavimas (7)	V
Lyčių lygybės propagavimas (8)	V
Energijos nepritekliaus nelygybės problemos sprendimas	V
Pastabos. V – pateikiama savanoriškai.

(1) Valstybės narės gali nurodyti kiekybinius elementus, susijusius su tikėtina darbo rinkos raida dėl politikos (pvz., informaciją apie sektorius, kurie augs, kurie mažės, ir kiek jie augs arba mažės) ir aprašyti priemones, priimtas/planuojamas priimti siekiant prisidėti prie šios pertvarkos, be kita ko, susijusias su švietimo bei mokymo politika ir socialine apsauga.

(2) Valstybės narės gali aprašyti numatomą politikos poveikį visiems gyventojams ir konkrečioms grupėms, visų pirma pažeidžiamiausioms, taip pat atsižvelgdamos į tai, ar kurios nors grupės gaus daugiau naudos nei kitos, ir aprašyti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti teisingumą ir vienodą naštos pasidalijimą šiuo atžvilgiu.

(3) Valstybės narės gali aprašyti numatomą politikos poveikį regionams, kuriems ši pertvarka turės didžiausią poveikį, visų pirma regionams, kuriuose sunaudojama daug anglių, durpių ar degiųjų skalūnų, arba daug anglies dioksido išmetantiems regionams, ir poveikio švelninimo priemones, skirtas socialinėms ir ekonominėms pasekmėms tokiose vietovėse šalinti. Valstybės narės raginamos pateikti informaciją apie kiekybinius rodiklius, kaip antai darbo vietas, ekonominės veiklos rezultatus ir vietos mokestines pajamas.

(4) Valstybės narės gali aprašyti numatomą poveikį mažinant pavojų aplinkai, aplinkos būklės blogėjimą ir taršą, gerinant prieigą prie saugesnių produktų, sveikų ekosistemų ir jų paslaugų (maisto, švaraus oro, vandens, klimato stabilumo ir kt.), užtikrinant pragyvenimo šaltinius ir naudą sveikatai ir gerovei, įskaitant sveikesnes darbo sąlygas, pvz., ribojant teršalų išmetimą ir gerinant darbo vietų oro kokybės standartus.

(5) Valstybės narės gali aprašyti numatomą poveikį įmonių ir vartotojų išlaidoms, patiriamoms dėl klimato, energetikos ir aplinkos politikos (pvz., sutaupytas energijos kiekis, mažesnės energijos sąnaudos; patvaresni produktai, mažesnės keitimo išlaidos; mažesnės aplinkos valymo ir visuomenės sveikatos išlaidos).

(6) Valstybės narės gali aprašyti numatomą priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti klimato, energetikos ir aplinkos politikos įtraukumą, poveikį, visų pirma kalbant apie mažas pajamas gaunančius namų ūkius ir bendruomenes, kuriems pertvarka daro tiesioginį poveikį, pavyzdžiui, labiausiai paveiktuose regionuose kuriant žaliąją infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas, dalyvaujamuosius procesus ir pan.

(7) Su klimato kaita susijęs teisingumas ir teisinga pertvarka taip pat apima klimato kaitos naudos ir naštos pasidalijimą žmogaus teisių atžvilgiu. Dėl klimato kaitos kyla grėsmė galimybėms veiksmingai naudotis įvairiomis žmogaus teisėmis, įskaitant teises į gyvybę, vandenį ir sanitarijos paslaugas, maistą, sveikatą, būstą, apsisprendimą, kultūrą ir vystymąsi. Valstybės narės gali aprašyti, kaip įgyvendinant jų integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planus prisidedama prie jų įsipareigojimo užkirsti kelią numatomam neigiamam klimato kaitos poveikiui ir užtikrinti, kad nuo jos nukentėję asmenys, ypač esantys pažeidžiamoje padėtyje, galėtų naudotis veiksmingomis teisių gynimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėmis ir gyventų oriai.

(8) Valstybės narės gali aprašyti, kaip jų integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais įgyvendinama teisinga pertvarka, atsižvelgiant į skirtingą poveikį vyrų, moterų ir tradicinių lyčių normų neatitinkančių asmenų galimybėms pertvarką vykdančiuose regionuose, kokios kliūtys egzistuoja ir kokius veiksmus jos suplanavo ir įgyvendino siekdamos pažangos.

XXI PRIEDAS

REGIONINIO BENDRADARBIAVIMO ĮGYVENDINIMAS

1 lentelė.

Informacija apie regioninio bendradarbiavimo įgyvendinimą

Regioninio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis įgyvendinant uždavinius ir politiką iniciatyvos pavadinimas	Atitinkamas (-i) Sąjungos aspektas (-ai), kuriam (-iems) daromas poveikis (1)	Įgyvendinimo laikotarpis	Aprašymas	Dalyvavusios valstybės narės	Numatomas įnašas įgyvendinant tikslus ir politiką	Pažanga siekiant regioninio bendradarbiavimo
Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap	Miap
1 bendradarbiavimo atvejis
2 bendradarbiavimo atvejis
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Miap – privaloma, jeigu taikoma.

(1) Valstybės narės pasirenka vieną ar daugiau iš toliau nurodytų variantų: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas (ŠESD išmetimas ir šalinimas absorbentais); priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas (atsinaujinančiųjų išteklių energija); energijos vartojimo efektyvumas; energetinis saugumas; energijos vidaus rinka (elektros energijos tinklų sujungimo mastas); energijos vidaus rinka (energijos perdavimo infrastruktūra); energijos vidaus rinka (rinkų integravimas); moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas; laipsniškas energijos subsidijų atsisakymas.

XXII PRIEDAS

INFORMACIJA APIE REGLAMENTO (ES) 2018/1999 32 STRAIPSNIO 1 ARBA 2 DALYJE NURODYTŲ REKOMENDACIJŲ ĮGYVENDINIMĄ

1 lentelė.

Informacija apie rekomendacijų įgyvendinimą

Rekomendacija	Rekomendacijos kategorija (1)	Priimta arba ketinama priimti ir įgyvendinti politika ir priemonės, kuriomis atsižvelgiama į rekomendacijas	Išsamus įgyvendinimo tvarkaraštis	Priežastys, dėl kurių nebuvo atsižvelgta į rekomendaciją ar kurią nors esminę jos dalį
Miap	Miap	Miap	Miap	Miap
1 rekomendacija
2 rekomendacija
Jeigu reikia, pridėkite papildomų eilučių
Miap – privaloma, jeigu taikoma. Pastabos.

(1) Valstybė narė pasirenka kategoriją iš sąrašo, pateikiamo lentelės elektroninėje versijoje.

XXIII PRIEDAS

INFORMACIJA APIE REGLAMENTO (ES) 2018/1999 11 STRAIPSNYJE NURODYTĄ DAUGIAPAKOPĮ DIALOGĄ KLIMATO IR ENERGETIKOS KLAUSIMAIS

1 lentelė.

Pažanga, susijusi su Reglamento (ES) 2018/1999 11 straipsnyje nurodyto daugiapakopio dialogo klimato ir energetikos klausimais užmezgimu (1)

Išsami informacija apie daugiapakopį dialogą klimato ir energetikos klausimais

Pažanga, susijusi su daugiapakopio dialogo klimato ir energetikos klausimais užmezgimu

Miap

Pastabos.

M – privaloma; Miap – privaloma, jeigu taikoma.

(1) Valstybės narės, laikydamosi nacionalinių taisyklių, pateikia išsamią informaciją apie daugiapakopį dialogą klimato ir energetikos klausimais, kuriame dalyvauja ir įvairius numatytus energetikos ir klimato srities politikos scenarijus, įskaitant ilgalaikes priemones, aptaria vietos valdžios institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos, verslo bendruomenė, investuotojai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai bei plačioji visuomenė.