(1)

Reglamentu (ES) 2016/1328 (3) Europos Komisija tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba Kinija) ir Rusijos Federacijos (toliau – Rusija) kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams nustatė antidempingo muitus (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Šiuo metu taikomas toks antidempingo muitas: KLR atveju 19,7 % – atrinktų eksportuojančių gamintojų importui, 20,5 % – neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių muitui, 22,1 % – visų kitų bendrovių muitui, o Rusijos atveju 18,7–34 % – atrinktų eksportuojančių gamintojų importui ir 36,1 % – visų kitų bendrovių muitui.

(3)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (4), Europos Komisija (toliau – Komisija) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą.

(4)

Prašymą atlikti peržiūrą plokščių šaltai valcuotų plieno produktų Sąjungos pramonės, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, vardu 2021 m. gegužės 3 d. pateikė Europos plieno asociacija (toliau – EUROFER arba pareiškėjas). Prašymas atlikti peržiūrą grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai pasikartotų, o Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(5)

2021 m. rugpjūčio 3 d. Komisija, pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą, susijusią su KLR ir Rusijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės plokščių šaltai valcuotų plieno produktų importu. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (5) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(6)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2020 m. liepos 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(7)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, visiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems KLR ir Rusijos gamintojams ir KLR ir Rusijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir prekiautojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(8)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Komisija gavo trijų Rusijos eksportuojančių gamintojų, Rusijos Vyriausybės, vieno nesusijusio importuotojo ir vieno naudotojo pastabas.

(9)

Pastabose dėl peržiūros inicijavimo trys Rusijos eksportuojantys gamintojai teigė, kad pareiškėjas nepateikė pakankamų ir patikimų įrodymų, kad dėl importo iš Rusijos žalingas dempingas veikiausiai tęsis arba pasikartos. Be to, Rusijos Vyriausybė, Rusijos eksportuojantys gamintojai, nesusijęs importuotojas ir naudotojas teigė, kad nėra priežastinio ryšio tarp Sąjungos pramonės patirtos žalos ir plokščių šaltai valcuotų plieno produktų importo iš Kinijos ir Rusijos. Skirtingos šalys teigė, kad jei Sąjungos pramonei buvo daroma žala, ji buvo daroma dėl kitų veiksnių nei žalingas importas iš Rusijos ir Kinijos, nes iš nagrinėjamųjų šalių buvo importuojamas tik nedidelis plokščių šaltai valcuotų plieno produktų kiekis.

(10)

Vis dėlto, kaip taip pat nurodyta pranešime apie inicijavimą, pareiškėjas tvirtino įtariantis, kad, „kaip pirmiau nustatyta, žala nebedaroma iš esmės dėl to, kad taikomos priemonės, o jei būtų leista nebetaikyti priemonių ir vėl padidėtų importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kainomis mastas, Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai pasikartotų“ (6). Peržiūros tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar esama tikimybės, kad pasibaigus priemonių galiojimui importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių daroma žala tęstųsi arba pasikartotų. Inicijuojant tyrimą pareiškėjo pateiktos informacijos pakako įrodyti, kad žala dėl importo dempingo kaina pasikartotų, jei importas dempingo kaina vėl padidėtų. Todėl Komisija atmetė šalių tvirtinimus dėl priežastinio ryšio.

(11)

Rusijos Vyriausybė teigė, kad pareiškėjas, apskaičiuodamas normaliąją vertę, nepateikė pakankamų įrodymų dėl padidėjusio dempingo, kaip nurodyta Antidempingo susitarimo 5 straipsnio 2 dalyje. Be to, ji teigė, kad nekonfidencialioje prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą versijoje pateikta informacija nebuvo pakankamai išsami, o skirtumui apskaičiuoti naudoti skaičiai nėra tikslūs, nes vežimo išlaidos, eksporto išlaidos ir kainos Rusijos plokščių šaltai valcuotų plieno produktų rinkoje bei patys skaičiavimai buvo pateikti apytiksliais skaičiais. Rusijos Vyriausybė paprašė Komisijos išnagrinėti prašyme pateiktus skaičiavimus ir pateikti įrodymų, kad šie skaičiavimai yra patikimi. Be to, Rusijos Vyriausybė, remdamasi Antidempingo susitarimo 6 straipsnio 2 dalimi, teigė, kad pareiškėjas, nesuteikdamas galimybės tinkamai suprasti konfidencialios informacijos esmės, užkirto kelią Rusijos Vyriausybei ir Rusijos gamintojams, taip pat kitoms suinteresuotosioms šalims visapusiškai ginti savo interesus, ir paprašė Komisijos ir „Eurofer“ pateikti išsamesnius dempingo skirtumo skaičiavimo duomenis.

(12)

Kalbant apie tvirtinimą, susijusį su įrodymų pakankamumu, prašyme atlikti peržiūrą pripažinta, kad Rusijos nagrinėjamojo produkto eksportas į Sąjungą labai sumažėjo, palyginti su jo eksportu pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu. Todėl prašyme dempingo pasikartojimo tikimybė įvertinta atsižvelgiant į eksporto į trečiąsias šalis, kurios nepriklauso Sąjungai, kainas. Išnagrinėjus įrodymus nustatyta, kad prašyme pateikta pakankamai su dempingo pasikartojimo tikimybe susijusių įrodymų.

(13)

Prašyme apskaičiuotu dempingo skirtumu atspindėta Rusijos eksportuojančių gamintojų kainodara trečiųjų šalių rinkose ir juo nebūtinai parodytas tikslus dempingo lygis, kuris buvo apskaičiuotas atliekant tyrimą. Tačiau pareiškėjas prašyme pateikė pakankamai eksporto kainą ir normaliąją vertę pagrindžiančių įrodymų, iš kurių matyti dempingo pasikartojimo tikimybė. Be to, pareiškėjo pateiktas metodikos, naudotos apskaičiuojant dempingą, aprašymas yra pakankamai išsamus, kad būtų galima tinkamai suprasti konfidencialiai pateiktos informacijos esmę.

(14)

Kad galėtų įvertinti Rusijos eksportuojančių gamintojų pagamintų plokščių šaltai valcuotų plieno produktų normaliąją vertę, pareiškėjas surinko viešai prieinamą ir užsiregistravus gaunamą informaciją apie pagrindinių eksportuotojų vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu taikytas vienos tonos plokščių šaltai valcuotų plieno produktų pardavimo vidaus rinkoje kainas. Komisija patvirtino eksporto kainą patikrinusi ją duomenų bazėje „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA).

(15)

Kadangi 2016 m. nustačius antidempingo muitus peržiūrimojo produkto importas iš Rusijos į Sąjungą buvo nereikšmingas, pareiškėjas eksporto kainą grindė keliais informacijos apie kainas šaltiniais, susijusiais su Rusijos kilmės plokščių šaltai valcuotų plieno produktų pardavimu eksportuojant į bet kurią trečiąją šalį 2020 m. Šios vienos tonos plokščių šaltai valcuotų plieno produktų eksporto kainos buvo nustatytos remiantis rinkos žiniomis apie Rusijos eksporto kainas. Eksporto kaina buvo patvirtinta ją palyginus su vidutine GTA kaina trijose pagrindinėse Rusijos eksporto paskirties šalyse.

(16)

Taigi pareiškėjas palygino vidutinę Rusijos kilmės plokščių šaltai valcuotų plieno produktų kainą EXW sąlygomis su normaliąja verte, pagrįsta Rusijos vidaus rinkos kainomis.

(17)

Atlikdama teisės aktais nustatytą analizę Komisija atsižvelgė tik į tuos elementus, kurių atžvilgiu įrodymai yra pakankami ir tikslūs.

(18)

Todėl šie Rusijos Vyriausybės tvirtinimai buvo atmesti.

(19)

Komisija laikėsi nuomonės, kad suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje pateikiamoje nekonfidencialioje prašymo versijoje buvo pateikti visi esminiai įrodymai ir konfidencialių duomenų nekonfidencialios santraukos, kad suinteresuotosios šalys galėtų tinkamai naudotis savo teisėmis į gynybą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(20)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(21)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tris Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos ir pardavimo apimtimi. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie sudaro daugiau kaip 30 % visos apskaičiuotos panašaus produkto gamybos Sąjungoje apimties ir daugiau kaip 20 % apskaičiuotos visos pardavimo apimties.

(22)

Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta, todėl preliminariai atrinktos bendrovės patvirtintos ir laikytos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(23)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešimo apie inicijavimą priede nurodytą informaciją.

(24)

Nė vienas nesusijęs importuotojas neužpildė atrankos formos. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(25)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų Rusijos ir Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos ir Rusijos valdžios institucijų nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(26)

Inicijuodama peržiūrą Komisija pateikė klausimynų kopijas suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD interneto svetainėje.

(27)

Nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nepateikė prašomos informacijos ir (arba) nepranešė sutinkantis būti atrinktas. Komisija pranešė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybei Europos Sąjungoje apie savo ketinimą remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Pastabų negauta.

(28)

Todėl atsižvelgiant į tai, kad Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados dėl importo iš KLR buvo padarytos remiantis turimais faktais, visų pirma naudojant importo ir eksporto prekybos statistinius duomenis (Eurostato, GTA (7) ir EBPO (8) duomenis).

(29)

Trys Rusijos eksportuojantys gamintojai, t. y. „PJSC Magnitogorsk Iron and Steel Works“ (toliau – MMK) ir su ja susijusios bendrovės (toliau – MMK grupė), „PJSG Novolipetsk Steel“ (toliau – NLMK) ir su ja susijusios bendrovės (toliau – NLMK grupė) ir „PJSC Severstal“ (toliau – „Severstal“) bei su ja susijusios bendrovės (toliau – SEVERSTAL grupė), pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Tačiau 2021 m. rugsėjo 6 d. šie trys eksportuojantys gamintojai pranešė Komisijai, kad nusprendė neteikti individualių antidempingo klausimyno atsakymų, bet bendradarbiaus su Komisija dėl visų kitų priemonių galiojimo termino peržiūros aspektų, pavyzdžiui, dėl pastabų, teiktinų dėl prašymo atlikti peržiūrą, žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų. Vėliau 2021 m. rugsėjo 13 d. trys Rusijos eksportuojantys gamintojai pateikė pastabų dėl prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, dėl tariamo žalingo dempingo tęsimosi ir pasikartojimo tikimybės ir dėl Sąjungos interesų. Jie paragino Komisiją atlikti atitinkamų su konkrečia bendrove susijusių duomenų, kaip antai gamybos, pajėgumų ir pajėgumų naudojimo, pateiktų kartu su pastabomis, atrankinį patikrinimą.

(30)

Gavusi šį pranešimą, 2021 m. rugsėjo 21 d. ir lapkričio 19 d. Komisija informavo minėtus eksportuojančius gamintojus, kad juos laiko nebendradarbiaujančiomis šalimis, ir pranešė jiems apie ketinimą taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir pasinaudoti turimais faktais, kad galėtų atlikti tyrimą ir padaryti išvadas. Komisija taip pat informavo Rusijos valdžios institucijas apie savo ketinimą remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(31)

2021 m. rugsėjo 30 d. ir lapkričio 29 d. Komisija gavo trijų Rusijos eksportuojančių gamintojų pastabas dėl pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymo. Jie nesutiko su tuo, kaip Komisija vertina jų bendradarbiavimą, ir dar kartą nurodė savo ketinimą bendradarbiauti dėl kitų peržiūros aspektų, pavyzdžiui, žalos tęsimosi ar pasikartojimo, tolesnio žalingo dempingo tikimybės ir Sąjungos interesų. Jie dar kartą paragino Komisiją patikrinti jų pateiktus gamybos, pajėgumų ir pajėgumų naudojimo duomenis.

(32)

Šiuo atžvilgiu Rusijos eksportuojantys gamintojai nepateikė klausimyno atsakymų su prašoma būtina informacija. Komisija laikėsi nuomonės, kad Rusijos eksportuojantys gamintojai pateikė fragmentišką informaciją, susijusią tik su gamyba, pajėgumais ir gamybos apimtimi, ir nepridėjo ją pagrindžiančių įrodymų. Todėl atsižvelgdama į tai, kad eksportuojančių gamintojų pateikta informacija nėra pakankama ir patikima, kad ja remdamasi Komisija galėtų padaryti pagrįstą ir tikslią išvadą, Komisija naudojo byloje turimą informaciją, kaip paaiškinta 30 konstatuojamojoje dalyje. Neatsižvelgiant į tai, Komisija trijų Rusijos gamintojų pateiktą informaciją naudojo tiek, kiek ją buvo įmanoma naudoti šiuo atžvilgiu.

(33)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(34)

Komisija taip pat išsiuntė klausimynus atrinktiems Sąjungos gamintojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (9). Be to, Komisija nusiuntė klausimyną Sąjungos gamintojų asociacijai EUROFER.

(35)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai ir EUROFER.

(36)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio ir atitinkamų priemonių, kurių imtasi tam protrūkiui suvaldyti (toliau – pranešimas dėl COVID-19) (10), Komisija negalėjo surengti tikrinamųjų vizitų atrinktų bendrovių patalpose. Vietoje to Komisija per vaizdo konferenciją atliko toliau nurodytų bendrovių pateiktos informacijos nuotolines kryžmines patikras:

—

„Voestalpine Stahl GmbH“ (Austrija),

—

„ThyssenKrupp Steel Europe AG“ (Vokietija),

—

„ArcelorMittal Belgium“ (Belgija).

(37)

2022 m. rugpjūčio 19 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino toliau taikyti importui iš KLR ir Rusijos galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl atskleistų faktų.

(38)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(39)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats, kaip ir pradiniame tyrime, t. y. plokšti valcuoti produktai iš geležies arba nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, išskyrus nerūdijantįjį plieną, visų pločių, šaltai valcuoti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti, po šaltojo valcavimo toliau neapdoroti, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7209 15 00 (TARIC kodas 7209150090), 7209 16 90, 7209 17 90, 7209 18 91, ex 7209 18 99 (TARIC kodas 7209189990), ex 7209 25 00 (TARIC kodas 7209250090), 7209 26 90, 7209 27 90, 7209 28 90, 7211 23 30, ex 7211 23 80 (TARIC kodai 7211238019, 7211238095 ir 7211238099), ex 7211 29 00 (TARIC kodai 7211290019 ir 7211290099), 7225 50 80 ir 7226 92 00 (toliau – peržiūrimasis produktas).

(40)

Šių rūšių produktai nepatenka į peržiūrimojo produkto apibrėžtį:

(41)

Plokšti šaltai valcuoti plieno produktai gaminami iš karštai valcuotų ritinių. Šaltojo valcavimo procesas apibrėžiamas taip: lakštas arba juosta, pirmiau karštai valcuotas ir ėsdintas, leidžiamas per šaltus valcus, t. y. esant žemesnei nei metalo minkštėjimo temperatūrai. Plokšti šaltai valcuoti plieno produktai gaminami pagal tam tikras specifikacijas arba nuosavybines galutinio naudotojo specifikacijas. Jie gali būti įvairių formų: ritiniai (įriebinti arba neįriebinti), atraižos (lakštai) arba siauros juostelės. Plokšti šaltai valcuoti plieno produktai yra pramonės žaliava, kurią galutiniai naudotojai įsigyja įvairiais tikslais, daugiausia gamybai (bendrajai pramonei, pakavimui, automobilių pramonei ir kt.), bet taip pat naudoti statybos sektoriuje.

(42)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas – KLR ir Rusijos kilmės peržiūrimasis produktas.

(43)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(44)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(45)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu tam tikri plokšti šaltai valcuoti plieno produktai buvo toliau importuojami iš Kinijos, tik mažesniais kiekiais nei per pradinio tyrimo tiriamąjį laikotarpį (t. y. nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d.). Remiantis Eurostato duomenimis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu tam tikrų plokščių šaltai valcuotų plieno produktų importas iš Kinijos sudarė maždaug 1 % Sąjungos rinkos, palyginti su 10,3 % (11) rinkos dalimi pradinio tyrimo metu. Vertinant absoliučiais dydžiais, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinijos eksportas į Sąjungą siekė apie 32 000 tonų – gerokai mažiau nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu, kuriuo eksportas į Sąjungą siekė apie 732 000 tonų (12).

(46)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad į Sąjungos rinką buvo eksportuotas didelis kiekis nagrinėjamojo produkto dempingo kaina. Bendradarbiaujančių Kinijos eksportuotojų dempingo skirtumai svyravo nuo 52,7 % iki 59,2 %. Taikant mažesnio muito taisyklę importui iš Kinijos nustatyti gerokai mažesni antidempingo muitai – nuo 19,7 % iki 22,1 %.

(47)

Kaip minėta 27 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Kinijos eksportuotojas arba gamintojas. Todėl Komisija pranešė KLR valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį su KLR susijusiems faktams nustatyti. Komisija negavo jokių pastabų ar prašymų, kad šiuo klausimu įsikištų bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(48)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį toliau išdėstytos išvados dėl dempingo iš KLR tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo grindžiamos turimais faktais, visų pirma prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija ir suinteresuotųjų šalių pastabose pateikta informacija, taip pat kitais informacijos šaltiniais, kaip antai importo ir eksporto prekybos statistiniais duomenimis (Eurostato, GTA (13) ir EBPO (14)) ir nepriklausomų finansinių duomenų teikėjų duomenimis, pavyzdžiui, „Dunn & Bradstreet“ duomenimis, skelbiamais „Global Financials“ duomenų bazėje (15).

(49)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija inicijuodama tyrimą rėmėsi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(50)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Iki nustatyto termino iš KLR negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Vėliau, 2021 m. rugsėjo 13 d. verbaline nota Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad, siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji remsis turimais faktais, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(51)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgdama į turimus įrodymus ir remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktu, Kinijos atveju galima tipiška trečiąja šalimi pasirinko Braziliją, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galbūt tinkamas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(52)

2020 m. lapkričio 24 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, kurie naudojami tam tikriems plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams gaminti. Be to, remdamasi kriterijais neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams pasirinkti, Komisija nustatė galimas tipiškas šalis, t. y. Braziliją, Meksiką, Rusiją ir Turkiją. Dėl pirmojo pranešimo Komisija pastabų negavo.

(53)

2022 m. kovo 17 d. antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Braziliją. Pastabų negauta.

(54)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(55)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(56)

Kaip paaiškinta tolesniuose poskirsniuose, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(57)

Neseniai atlikusi su KLR plieno sektoriumi susijusius tyrimus (16) Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(58)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (17). Tiksliau Komisija padarė išvadą, kad Kinijos Vyriausybė ne tik išlaiko didelę nuosavybės dalį plieno, kuris yra pagrindinė peržiūrimojo produkto gamybos žaliava, sektoriuje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (18), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (19). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (20). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai neveikia tinkamai, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtoje įtraukoje, dėl to KLR atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu (21). Komisija taip pat nustatė, kad plieno sektoriuje esama darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (22), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (23).

(59)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su KLR plieno sektoriumi, šiame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, taip pat įrodymais, pateiktais prašyme bei Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (24) (toliau – ataskaita), kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis atitinkamame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(60)

Prašyme teigiama, kad įvairaus pobūdžio visapusiškas Kinijos Vyriausybės ar kitų valdžios institucijų kišimasis į verslą skirtingais valdžios lygmenimis Kinijos ekonomikai kaip visumai daro didelę įtaką ir poveikį, dėl kurių Kinijos plieno pramonės vidaus rinkos kainos ir sąnaudos negali būti naudojamos šiame tyrime. Siekiant pagrįsti šią poziciją, prašyme nurodyti naujausi Komisijos atlikti Kinijos plieno sektoriaus tyrimai (25) arba G20 Pasaulinio forumo dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje išvados (26).

(61)

Konkrečiai prašyme nurodyta, kad, atsižvelgiant į KLR Konstitucijoje įtvirtintą socialistinės rinkos ekonomikos doktriną, Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP) visapusį dalyvavimą ir Vyriausybės įtaką ekonomikai vykdant strateginio planavimo iniciatyvas, pavyzdžiui, 13-ąjį ir 14-ąjį penkmečio planus, Kinijos Vyriausybės kišimasis yra įvairių formų, t. y. administracinis, finansinis ir reguliuojamojo pobūdžio.

(62)

Prašyme pateikta elementų, iš kurių matyti, kad esama iškraipymų, nurodytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje–šeštoje įtraukose, pavyzdžių. Visų pirma, nurodydamas ankstesnius Komisijos tyrimus plieno sektoriuje, ataskaitą, trečiųjų šalių valdžios institucijų (USTR) ir kitų institucijų (TVF) ataskaitas, pareiškėjas teigė, kad:

(63)

Kaip nurodyta 50 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi pareiškėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(64)

Konkrečiai peržiūrimojo produkto sektoriuje, t. y. plieno sektoriuje, Kinijos Vyriausybė ir toliau išlaiko didelę nuosavybės dalį. Daugelis didžiausių plokščių šaltai valcuotų plieno produktų gamintojų priklauso valstybei, pavyzdžiui, bendrovės „Hebei Iron and Steel“, „Handan Iron and Steel“, „Baoshan Iron and Steel“, „Shanghai Meishan Iron and Steel“, „BX Steel Posco Cold Rolled Sheet“, „WISCO International Economic and Trading“, „Maanshan Iron and Steel“, „Tianjin Rolling One Steel“ arba „Inner Mongolia Baotu Steel Union“. „Baosteel“ yra dar viena svarbi plieno gamyba užsiimanti Kinijos bendrovė, priklausanti bendrovei „China Baowu Steel Group Co. Ltd.“ (anksčiau „Baosteel Group“ ir „Wuhan Iron & Steel“), kuri yra didžiausia pasaulyje plieno gamintoja (28) ir kurios 100 % priklauso centrinei Valstybės tarybos valstybės turto priežiūros ir administravimo komisijai (toliau – SASAC) (29). Apskaičiuota, kad nominalus valstybės valdomų įmonių ir privačių bendrovių skaičius beveik nesiskiria, tačiau iš penkių Kinijos plieno gamintojų, kurie priklauso pagrindinių pasaulio plieno gamintojų dešimtukui, keturi yra valstybės valdomos įmonės (30). Nors dešimt pagrindinių gamintojų 2016 m. pagamino tik apie 36 % visos pramonės produkcijos, Kinijos Vyriausybė tais pačiais metais taip pat iškėlė tikslą iki 2025 m. konsoliduoti 60–70 % plieno gamybos maždaug dešimtyje didelės apimties įmonių (31). Šį ketinimą Kinijos Vyriausybė pakartojo 2019 m. balandžio mėn., kai paskelbė plieno pramonės konsolidavimo gaires (32). Dėl tokio konsolidavimo pelningos privačios bendrovės gali būti priverstinai jungiamos su valstybės valdomomis įmonėmis, kurių veiklos rodikliai yra prasti (33). Kadangi Kinijos peržiūrimojo produkto eksportuotojai nebendradarbiavo, nebuvo galima nustatyti tikslaus plokščių šaltai valcuotų plieno produktų privačių ir valstybės valdomų gamintojų santykio. Tačiau nepaisant to, kad informacijos konkrečiai apie plokščių šaltai valcuotų plieno produktų sektorių nėra, šis sektorius yra plieno pramonės sektoriaus dalis, todėl su plieno sektoriumi susijusios išvados laikomos orientacinėmis ir peržiūrimojo produkto atveju.

(65)

Naujausiais Kinijos politikos dokumentais, susijusiais su plieno sektoriumi, patvirtinama, kad Kinijos Vyriausybė šį sektorių ir toliau laiko labai svarbiu, ir, be kita ko, ketina į šį sektorių kištis taip, kad jis atitiktų Vyriausybės politiką. Tai matyti iš Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos Gairių dėl aukštos kokybės plėtros skatinimo plieno pramonėje projekto, kuriame raginama toliau konsoliduoti pramonės pagrindus ir labai pagerinti pramonės grandinės modernizavimo lygį (34), arba iš 14-ojo žaliavų pramonės plėtros penkmečio plano, pagal kurį šiame sektoriuje bus „siekiama pirmauti rinkoje skatinant Vyriausybės politiką“ ir bus „steigiama pirmaujančių įmonių grupė, kuriai bus būdinga ekologinė lyderystė ir konkurencingumas“ (35). Panašių Kinijos valdžios institucijų ketinimų prižiūrėti sektoriaus plėtrą ir jai vadovauti pavyzdžių taip pat matyti provincijų lygmeniu, pavyzdžiui, Šandongo provincijoje, kurioje numatoma ne tik „kurti plieno pramonės ekologiją <...>, „steigti gamybos parkus, plėsti pramonės grandinę ir kurti pramonės klasterius“, bet ir siekiama, kad „plieno pramonės pokyčiai taptų pertvarkymo ir modernizavimo demonstracija <...> mūsų provincijai ir net visai šaliai“ (36).

(66)

Kalbant apie Kinijos Vyriausybės galimybę kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, kadangi plokščių šaltai valcuotų plieno produktų gamintojai nebendradarbiavo, buvo neįmanoma nustatyti asmeninių ryšių tarp peržiūrimojo produkto gamintojų ir KKP. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad plokšti šaltai valcuoti plieno produktai yra plieno sektoriaus dalis, turima informacija apie plieno gamintojus taip pat yra susijusi su plokščiais šaltai valcuotais plieno produktais. Pavyzdžiui, bendrovės „Baowu“ direktorių valdybos pirmininkas taip pat yra ir partijos komiteto sekretorius, o generalinis direktorius yra partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas (37). Analogiškai bendrovės „Baosteel“ direktorių valdybos pirmininkas eina partijos komiteto sekretoriaus pareigas, o vykdomasis direktorius yra partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas (38). Apskritai, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai dėl KKP dalyvavimo bendrovėse taikomi bendrai, negalima manyti, kad Kinijos Vyriausybės gebėjimas kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą įmonių veikloje būtų kitoks, palyginti su plieno sektoriumi apskritai.

(67)

Tiek valstybinėms, tiek privačioms įmonėms, veikiančioms plokščių šaltai valcuotų plieno produktų sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės. Iš toliau pateiktų pavyzdžių matyti, kad Kinijos Vyriausybė vis daugiau kišasi į plokščių šaltai valcuotų plieno produktų sektorių. Daug plokščių šaltai valcuotų plieno produktų gamintojų savo svetainėse aiškiai pabrėžia partijos stiprinimo veiklą, turi partijos narių bendrovės valdymo struktūrose ir pabrėžia bendradarbiavimą su KKP. Pavyzdžiui, „Baowu“ nurodo, kad grupėje yra 301 partijos komitetas, o 84 571„Baowu“ darbuotojas yra KKP narys (39). Be to, grupė nurodo, kaip bendrovėje turėtų būti stiprinama partijos veikla: „Stiprinti partijos lyderystę ir tobulinti įmonių valdymą, taip pat modernią įmonės sistemą. „China Baowu“ visiškai įgyvendina „Nuomonės dėl partijos lyderystės stiprinimo tobulinant centrinių įmonių bendrąjį valdymą“ reikalavimus“ <...>. Peržiūrėta ir patobulinta svarbiausių klausimų sprendimų priėmimo sistema dar labiau pagerino partijos komiteto, direktorių valdybos, vadovų ir kitų valdymo organų įgaliojimus priimti sprendimus, sprendimų priėmimo klausimus ir formas, kurias patvirtino direktorių valdyba <...>. <...> Savo veikla „Baowu“ prisideda prie partijos stiprinimo ir įmonių reformos planavimo ir juos įgyvendina, taip pat steigia partijų organizacijas ir darbo institucijas, skiria partijų organizacijų vadovus ir darbuotojus partijos reikalų srityje.“ (40)

(68)

Be to, plokščių šaltai valcuotų plieno produktų sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje. Nors plokščių šaltai valcuotų plieno produktų pramonė yra specializuota ir atliekant tyrimą nepavyko nustatyti jokių konkrečių politikos dokumentų, kuriais būtų vadovaujamasi plėtojant būtent plokščių šaltai valcuotų plieno produktų pramonę, joje naudojamasi Vyriausybės gairėmis ir valstybės kišimusi į plieno sektorių, atsižvelgiant į tai, kad plokšti šaltai valcuoti plieno produktai yra šio sektoriaus dalis.

(69)

Kinijos Vyriausybė plieno pramonę laiko esmine pramonės šaka (41). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis parengtų plienui skirtų planų, nurodymų ir kitų dokumentų, pvz., 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane, galiojusiame didelę peržiūros tiriamojo laikotarpio dalį. Plane buvo nurodyta, kad plieno pramonė yra „svarbus, pagrindinis Kinijos ekonomikos sektorius, nacionalinis kertinis akmuo“ (42). Šiame plane nustatytos pagrindinės užduotys ir tikslai apima visus pramonės plėtros aspektus (43). 13-ajame ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane (44), taikytame peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, numatyta remti įmones, gaminančias aukščiausios klasės plieno produktus (45). Pagal jį taip pat siekiama užtikrinti produkto kokybę, patvarumą ir patikimumą remiant bendroves, kurios naudoja technologijas, susijusias su švaria plieno gamyba, tiksliuoju valcavimu ir kokybės gerinimu (46). Be to, 2021 m. kovo mėn. priimtame 14-ajame penkmečio plane Kinijos Vyriausybė numato pertvarkyti ir atnaujinti plieno pramonę, taip pat ją optimizuoti ir struktūriškai koreguoti (47).

(70)

Pramonės restruktūrizavimo žinyne (2019 m. leidimas) (48) (toliau – žinynas) plieno pramonė įvardijama kaip skatinamoji pramonė. Kita svarbi žaliava, naudojama plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams gaminti, yra geležies rūda. Didelę peržiūros tiriamojo laikotarpio dalį geležies rūda buvo įtraukta į 2016–2020 m. nacionalinį naudingųjų iškasenų planą. Plane, be kita ko, numatyta „užtikrinti įmonių koncentraciją ir plėtoti rinkoje konkurencingas dideles ir vidutines kasyklas“, „užtikrinti vietos išteklių nukreipimą į dideles kasybos bendrovių grupes“, „mažinti geležies rūdos įmonėms tenkančią naštą, didinti šalies geležies rūdos įmonių konkurencingumą“, „tinkamai kontroliuoti 1 000 m gylio ir mažų žemos kokybės geležies rūdos kasyklų plėtrą“.

(71)

Geležies rūda taip pat minima 13-ajame 2016–2020 m. plieno penkmečio plane, kuris galiojo didelę peržiūros tiriamojo laikotarpio dalį. Plane geležies rūdos atžvilgiu numatyta: „toliau teikti paramą žvalgymo darbams pagrindinėse šalies naudingųjų iškasenų zonose, <...> remti keletą veikiančių ir labai konkurencingų šalies geležies rūdos įmonių, skatinant didesnio masto ir intensyvesnę jų plėtrą, <...> ir stiprinti šalies naudingųjų iškasenų bazių vaidmenį (tiekimo) saugumo srityje“.

(72)

Geležies rūda įvardijama kaip strateginė besiformuojanti pramonės šaka, todėl jai taikomas 13-asis strateginių besiformuojančių pramonės šakų penkmečio planas. Geležies rūda ir ferolydiniai taip pat nurodyti žinyne. Ferolydiniai taip pat minimi MIIT parengtame 2018 m. pramonės plėtros ir perdavimo žinyne. Iš pirmiau pateiktų pavyzdžių, susijusių su plieno sektoriumi apskritai ir geležies rūdos, kuri yra svarbi žaliava plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams gaminti, verslu konkrečiai, matyti, kokie svarbūs šie sektoriai Kinijos Vyriausybei. Todėl Kinijos Vyriausybės gairės taip pat taikomos įgyvendinant plokščių šaltai valcuotų plieno produktų sektoriaus plėtrą naudojant daug įvairių politikos priemonių bei nurodymų ir kontroliuojant praktiškai kiekvieną sektoriaus plėtros ir veikimo aspektą. Taigi plokščių šaltai valcuotų plieno produktų pramonei yra naudingos Vyriausybės gairės ir kišimasis, susiję su pagrindine plokščių šaltai valcuotų plieno produktų gamybos žaliava, t. y. geležimi.

(73)

Apibendrinant, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant pagrindinės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams gaminti naudojamos žaliavos gamybą. Tokiomis priemonėmis rinkos jėgoms trukdoma laisvai veikti.

(74)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtoje įtraukoje, plokščių šaltai valcuotų plieno produktų sektoriuje, kaip nurodyta 55 konstatuojamojoje dalyje, neturėtų poveikio peržiūrimojo produkto gamintojams.

(75)

Be to, plokščių šaltai valcuotų plieno produktų sektoriui taip pat daro poveikį darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje ir taip pat nurodyta 55 konstatuojamojoje dalyje. Minėtais iškraipymais poveikis šiam sektoriui daromas tiek tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas arba jam gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), tiek netiesiogiai (kai naudojamasi bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos ištekliais) (49).

(76)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad plokščių šaltai valcuotų plieno produktų sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje ir taip pat nurodyta 55 konstatuojamojoje dalyje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(77)

Galiausiai, Komisija primena, kad plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams pagaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai plokščių šaltai valcuotų plieno produktų gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis lėšų, kurios yra susijusios su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(78)

Todėl negalima naudoti ne tik plokščių šaltai valcuotų plieno produktų pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir kt.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų, aprašytas valstybės kišimasis kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų pasiskirstymo srityse pastebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklių, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, veikia dideli iškraipymai. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(79)

Per šį tyrimą nei Kinijos Vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(80)

Apibendrinant, turimi įrodymai parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo jėgos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Kinijos Vyriausybei nebendradarbiaujant, tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju, kaip aptarta kitame skirsnyje, atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(81)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(82)

Kaip paaiškinta 52–53 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti. Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, susiję su atitinkamais kriterijais. Šalys negavo jokių pastabų dėl šių elementų ir atitinkamų šaltinių, kaip nurodyta dviejuose minėtuose pranešimuose. Antruoju pranešimu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Braziliją, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(83)

Pirmajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė Braziliją, Meksiką, Rusiją ir Turkiją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į KLR, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnių vidutinių pajamų šalių ir jose, kaip žinoma, gaminamas peržiūrimasis produktas.

(84)

Prašyme pareiškėjas nurodė Braziliją kaip galimai tinkamą tipišką šalį, nes Brazilijoje įsikūrę keli integruoti plieno gamintojai ir tai buvo geriausias konkurencingos pagrindinių plieno produktų, įskaitant peržiūrimąjį produktą, vidaus rinkos pavyzdys. Prašyme pareiškėjas taip pat nurodė, kad visos žaliavos, naudojamos tiriamajam produktui Brazilijoje gaminti, paprastai importuojamos iš kelių šalių, daugiausia tokių, kuriose nėra iškraipymų.

(85)

Pastabų dėl tame pranešime nurodytų šalių negauta.

(86)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė, kad dėl šalių, kurios yra nurodytos kaip šalys, kuriose gaminamas peržiūrimasis produktas, t. y. Brazilijos, Meksikos, Rusijos ir Turkijos, reikia toliau tikrinti, ar viešieji duomenys, visų pirma peržiūrimojo produkto gamintojų vieši finansiniai duomenys, yra prieinami.

(87)

Meksikos atveju Komisija nustatė dvi bendroves, kurios pirmajame pranešime buvo nurodytos kaip gamintojai. Tačiau viena šių bendrovių nuo 2016 m., įskaitant 2020 m., veikė nuostolingai. Taip pat paaiškėjo, kad kitos bendrovės 2020 m. finansinių ataskaitų duomenys neatitiko jos ankstesnių metų (2019 m.) finansinių ataskaitų duomenų: pavyzdžiui, nustatyta, kad 2020 m. grynasis pardavimas buvo maždaug septynis kartus mažesnis nei 2019 m. Nerasta jokios informacijos, kuria būtų galima pagrįsti tokį grynojo pardavimo skirtumą (taip pat darantį poveikį grynajam pelnui) 2020 ir 2019 m. Todėl abi bendrovės buvo laikomos netinkamomis kandidatėmis siekiant nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas ir pelną. Komisija, byloje neturėdama kitos informacijos apie tai, kad Meksikoje esama kitų bendrovių, kurios gamintų peržiūrimąjį produktą ir kurių finansiniai duomenys būtų viešai skelbiami, padarė išvadą, kad Meksika nebegali būti laikoma tinkama tipiška šalimi.

(88)

Rusijos atveju Komisija nustatė dvi bendroves, kurios pirmajame pranešime buvo nurodytos kaip gamintojai ir kurių finansiniai duomenys yra viešai prieinami. 2020 m. ir ankstesniais metais abi bendrovės veikė pelningai. Tačiau, kaip nurodyta 91 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė keletą problemų, susijusių su duomenimis, kuriuos galima gauti apie Rusijos bendroves, kaip antai faktas, kad į Rusiją neimportuojamos kelios svarbios žaliavos, pvz., suskystintos gamtinės dujos, naudojamos tiriamojo produkto gamybai. Be to, paaiškėjo, kad gamtinių dujų kainos Rusijoje yra iškraipytos. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, atliekant šį tyrimą Rusija nelaikytina tinkama tipiška šalimi.

(89)

Turkijos atveju Komisija pirmajame pranešime kaip gamintojus nustatė dvi bendroves. Tačiau vienos bendrovės atveju nebuvo įmanoma gauti aktualių finansinių ataskaitų. Kitos bendrovės atveju, nepaisant to, kad 2020 m. ir ankstesniais metais, ji veikė pelningai, Komisija manė, kad pardavimo ir bendrųjų sąnaudų (PBA) lygis yra nepagrįstas, nes šios bendrovės PBA sąnaudos, išreikštos jos gamybos sąnaudų procentine dalimi, buvo mažos (2020 m. mažesnės nei 2 %) ar net neigiamos. Todėl Komisija padarė išvadą, kad siekdama nustatyti neiškraipytą normaliąją vertę ji negali naudoti šių bendrovių duomenų kaip neiškraipytos ir pagrįstos PBA sumos. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, atliekant šį tyrimą Turkija negali būti laikoma tinkama tipiška šalimi.

(90)

Galiausiai Brazilijos atveju pirmajame pranešime Komisija nurodė penkias plokščius šaltai valcuotus plieno produktus gaminančias bendroves. Tačiau dviejų iš šių penkių bendrovių pardavimo ir bendrosios sąnaudos (PBA), išreikštos jų gamybos sąnaudų procentine dalimi, buvo neigiamos, todėl jų duomenų nebuvo galima naudoti siekiant nustatyti neiškraipytą normaliąją vertę. Kitų trijų Brazilijos bendrovių naujausi finansiniai duomenys yra viešai prieinami ir juose matyti 2020 m. pelnas bei pagrįsta PBA suma.

(91)

Komisija taip pat išnagrinėjo pagrindinių gamybos veiksnių importą į Braziliją, Meksiką, Rusiją ir Turkiją. Iš importo duomenų analizės matyti, kad Rusija neimportavo kai kurių svarbių gamybos veiksnių. Be to, paaiškėjo, kad gamtinių dujų kainos Rusijoje yra iškraipytos. Iš importo duomenų analizės taip pat matyti, kad Turkija neimportavo suskystintų gamtinių dujų (HS 2711 11 – gamtinės dujos, suskystintos) ir importavo tik nedidelį deguonies kiekį (HS 2804 40 – deguonis). Todėl nei Rusija, nei Turkija negali būti laikomos tinkama tipiška šalimi.

(92)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija antruoju pranešimu informavo suinteresuotąsias šalis, kad neiškraipytoms kainoms arba lyginamiesiems dydžiams, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę, nustatyti ji kaip tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina naudoti Braziliją ir tris Brazilijos bendroves („ArcelorMittal Brazil“, CSN ir „Usiminas“).

(93)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos pateikti pastabas dėl Brazilijos, kaip tipiškos šalies, ir trijų bendrovių („ArcelorMittal Brazil“, CSN ir „Usiminas“), kaip tipiškos šalies gamintojų, tinkamumo. Pateikus antrąjį pranešimą pastabų negauta.

(94)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad tinkama tipiška šalis yra tik Brazilija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(95)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Brazilija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(96)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, pavyzdžiui, medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami peržiūrimąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(97)

Vėliau, antrajame pranešime Komisija nurodė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, ypač žaliavų, sąnaudas, kad galėtų apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ji naudosis GTA duomenimis. Be to, Komisija pareiškė, kad neiškraipytoms energijos sąnaudoms nustatyti ji naudos elektros energijos kainą, kurią taiko bendrovė „EDP Brasil“ (52), vienas didžiausių elektros energijos tiekėjų Brazilijoje, o gamtinių dujų kainai Brazilijoje nustatyti ji naudos duomenis, išsamiau paaiškintus 109 konstatuojamojoje dalyje. Be to, Komisija nurodė, kad, siekdama nustatyti neiškraipytas darbo sąnaudas, ji naudosis TDO statistiniais duomenimis darbo užmokesčiui Brazilijoje nustatyti. Iš TDO statistinių duomenų (53) gaunama informacija apie 2020 m. Brazilijos gamybos pramonės sektoriaus darbuotojų mėnesinį darbo užmokestį (54) ir vidutinį savaitinį dirbtų valandų skaičių (55).

(98)

Antruoju pranešimu Komisija suinteresuotosioms šalims taip pat pranešė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, ji, remdamasi pareiškėjo prašyme pateikta informacija, kai kurias nedidelę dalį bendrose gamybos sąnaudose sudarančias žaliavas sujungs į trumpalaikio vartojimo prekių grupę. Be to, Komisija pranešė, kad siekdama nustatyti trumpalaikio vartojimo prekių kiekį naudodama neiškraipytus lyginamuosius dydžius tinkamoje tipiškoje šalyje, ji, remdamasi pareiškėjo prašyme pateikta informacija, perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms taikys procentinį dydį.

(99)

Pastabų negauta.

(100)

Komisija paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus dėl svarbių gamybos veiksnių, naudojamų gamybos procesuose, pradedant karštai valcuotais pusgaminiais, ir pateikti naujausią informaciją apie vežimo išlaidų lygį per visą peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Prašomą informaciją pareiškėjas pateikė 2022 m. vasario 17 d.

(101)

Atsižvelgiant į informaciją, kuria grindžiamas prašymas, taip pat vėliau pareiškėjo pateiktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Tam tikrų plokščių šaltai valcuotų produktų gamybos veiksniai

(102)

Remiantis pareiškėjo prašyme pateikta informacija, yra du pagrindiniai tam tikrų plokščių šaltai valcuotų plieno produktų gamybos procesai:

(103)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų (pirmojo gamybos proceso atveju) ir plokščių karštai valcuotų plieno produktų (antrojo gamybos proceso atveju) kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, su pridėtais muitais ir vežimo išlaidomis. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (56) 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipišką šalį, nes 80 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neįtraukus importo iš KLR į tipišką šalį, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis išliko tipiška.

(104)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu keli gamybos veiksniai sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį. Kadangi jiems naudota vertė neturėjo pastebimo poveikio dempingo skirtumo skaičiavimui, nepriklausomai nuo naudoto šaltinio, Komisija nusprendė šias sąnaudas priskirti prie trumpalaikio vartojimo prekių. Kaip paaiškinta 98 konstatuojamojoje dalyje, kad nustatytų trumpalaikio vartojimo prekių kiekį, Komisija taikė pareiškėjo prašyme nurodytą procentinį dydį nustatytiems neiškraipytiems lyginamiesiems dydžiams tinkamoje tipiškoje šalyje.

(105)

Dėl importo muitų Komisija pažymėjo, kad Brazilija importavo svarbiausias žaliavas (geležies rūdą – iš daugiau kaip 5 šalių, o anglį ir koksą – iš daugiau kaip 10 šalių). Atsižvelgdama į tai, kad per priemonių galiojimo termino peržiūrą nėra būtina apskaičiuoti tikslaus dempingo skirtumo, o veikiau reikia nustatyti dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę, Komisija apskaičiavo importo muitus kiekvienai žaliavai remdamasi tipiška importo iš tam tikro skaičiaus šalių apimtimi, kuri sudarė ne mažiau kaip 80 % viso svarbiausių atitinkamų žaliavų (geležies rūdos, anglių ir kokso) importo apimties.

(106)

Kalbant apie vežimo išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo bendradarbiaujama, Komisija paprašė pareiškėjo pateikti naujausią informaciją apie vidaus vežimo išlaidų lygį per visą peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Pareiškėjas pateikė prašomą informaciją 2022 m. vasario 4 d. ir 17 d. Vidaus vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija manė, kad eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis, norint įvertinti žaliavų, pristatytų iki bendrovės gamyklos vartų, neiškraipytas sąnaudas.

(107)

Darbo užmokesčiui Brazilijoje nustatyti Komisija naudojo TDO statistinius duomenis. Iš TDO statistinių duomenų (57) gaunama informacija apie 2020 m. Brazilijos gamybos pramonės sektoriaus darbuotojų mėnesinį darbo užmokestį (58) ir vidutinį savaitinį dirbtų valandų skaičių (59).

(108)

Neiškraipytai elektros energijos sąnaudų vertei nustatyti Komisija naudojo vieno iš didžiausių Brazilijos elektros energijos tiekėjų – bendrovės „EDP Brasil“ (60) – nurodytą elektros energijos kainų tarifą.

(109)

Gamtinių dujų kaina Brazilijoje buvo grindžiama duomenimis, iš kurių galima nustatyti importuotų dujų, už kurias sumokėtas muitas, importo kainas, sujungiant GTA importo kiekius ir vertes su „MacMap“ tarifų duomenimis (61).

(110)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kad būtų atsižvelgta į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(111)

Komisija naudojo trijų Brazilijos bendrovių („ArcelorMittal Brazil“, CSN ir „Usiminas“) – tipiškos šalies gamintojų – finansinius duomenis, kaip nurodyta 90 konstatuojamojoje dalyje.

(112)

Siekdama nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu, naudojo turimus faktus. Todėl, remdamasi pareiškėjo prašyme pateiktais duomenimis, Komisija nustatė gamybos pridėtinių išlaidų ir visų gamybos ir darbo sąnaudų santykį. Siekiant nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ta procentinė dalis vėliau buvo pritaikyta neiškraipytai gamybos sąnaudų vertei.

(113)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(114)

Pirmiausia Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija vadovavosi pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija apie kiekvieno veiksnio (medžiagų ir darbo) panaudojimą gaminant peržiūrimąjį produktą.

(115)

Nustačiusi neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas ir pelną, kaip nurodyta 112 konstatuojamojoje dalyje. Gamybos pridėtinės išlaidos buvo nustatytos remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis. PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti remiantis trijų Brazilijos bendrovių („ArcelorMittal Brazil“, CSN ir „Usiminas“) finansiniais duomenimis, kaip nurodyta 111 konstatuojamojoje dalyje. Prie neiškraipytų gamybos sąnaudų Komisija pridėjo:

(116)

Pagal tai Komisija apskaičiavo produkto rūšies normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Apskaičiuota 1 200–1 400 EUR/t arba 1 500–1 700 EUR/t normalioji vertė, atsižvelgiant į gamybos procesą (šiuo klausimu žr. 102 konstatuojamąją dalį) peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(117)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis 14 straipsnio 6 dalies duomenimis (62) (CIF lygio eksporto kaina).

(118)

Komisija palygino pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuotą normaliąją vertę su pirmiau nustatyta eksporto kaina.

(119)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Remiantis pareiškėjo pateikta informacija, eksporto kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į jūrų ir vidaus frachto bei iškrovimo mokesčius, kurie siekė 140,44 EUR/t, kad ji atitiktų gamintojo kainą EXW sąlygomis.

(120)

Tuo remdamasi Komisija nustatė, kad pirmojo gamybos proceso, kuris pradedamas nuo žaliavų, kaip paaiškinta 102 konstatuojamojoje dalyje, atveju eksporto kaina buvo 29,7 % mažesnė nei normalioji vertė, o antrojo gamybos proceso, kuris pradedamas nuo pusgaminių, atveju – 8,83 %.

(121)

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad aptariamo importo apimtis buvo labai nedidelė ir sudarė mažiau nei 0,5 % viso importo į Sąjungą ir mažiau nei 1 % Sąjungos rinkos dalies, kainos laikytos netipiškomis. Todėl Komisija padarė išvadą, kad toks mažas kiekis nėra pakankamas pagrindas padaryti išvadoms dėl dempingo tęsimosi. Taigi Komisija nagrinėjo dempingo pasikartojimo tikimybę.

(122)

Dempingo pasikartojimo tikimybei nustatyti analizuoti šie papildomi elementai: eksportas į trečiąsias šalis, gamybos pajėgumai, nepanaudoti pajėgumai Kinijoje ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(123)

Komisija analizavo Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Ji nagrinėjo viešai prieinamą informaciją, pavyzdžiui, Kinijos eksporto statistinius duomenis, pateiktus „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA), ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatė tam tikrų plokščių šaltai valcuotų plieno produktų, kurių HS kodai yra 7209 15 90, 7209 16 90, 7209 17 90, 7209 18 90, 7209 25 00, 7209 26 00, 7209 27 00, 7209 28 00, 7211 23 00, 7211 29 00, 7225 50 00 ir 7226 92 00, eksporto kiekius ir vertes. Eksporto į visas šalis (įskaitant Europos Sąjungą) kiekis (tonomis) siekė 3 253 368 tonas, iš kurių 31 602 tonos arba apie 1 % buvo eksportuota į Sąjungą.

(124)

Remiantis GTA pateiktais Kinijos eksporto statistiniais duomenimis, vidutinė Kinijos CIF eksporto į kitas šalis kaina buvo 629 EUR/t. Ji pakoreguota atsižvelgiant į gamintojo kainą EXW sąlygomis (atsižvelgiant į jūrų ir vidaus frachto išlaidas ir iškrovimo mokesčius) ir po koregavimo siekė 585 EUR/t. Pastaroji kaina buvo net mažesnė už eksporto į ES kainą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(125)

Todėl padaryta išvada, jog yra tikėtina, kad panaikinus galiojančias priemones Kinijos eksportuojantys gamintojai produktą Sąjungoje pradėtų parduoti kainomis, kurios būtų žemesnės nei nustatyta normalioji vertė.

(126)

Remiantis pareiškėjo prašymu, Kinijoje yra daugiau kaip 50 peržiūrimąjį produktą eksportuojančių gamintojų. Remiantis Kinijos eksporto statistiniais duomenimis, pateiktais GTA, Kinijos eksportuojantys gamintojai taip pat eksportavo į kitas pasaulio šalis.

(127)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija išvadas dėl kitų eksportuojančių gamintojų pajėgumų pagrindė turimais faktais ir rėmėsi prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija, taip pat kitais turimais šaltiniais, pavyzdžiui, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1029 (63), 2021 m. rugsėjo mėn. paskelbtu EBPO dokumentu dėl naujausių 2021 m. plieno gamybos pajėgumų pokyčių (64) ir 2021 m. Pasaulio plieno asociacijos duomenimis (65).

(128)

Pirma, remiantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija, apskaičiuota, kad bendri Kinijos pajėgumai siekė daugiau kaip 120 mln. tonų, o tiek Kinijos gamyba, tiek suvartojimas 2020 m. siekė 100 mln. tonų. Tuo remiantis apskaičiuota, kad 2020 m. nepanaudoti pajėgumai Kinijoje siekė 20 mln. tonų, o tai rodo, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu esama nepanaudotų pajėgumų, gerokai viršijančių bendrą Sąjungos suvartojimą atvirojoje rinkoje (apie 9,7 mln. tonų) peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Antra, Įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/1029 nustatyta, kad nepaisant to, jog „nepaprastai išaugo suvartojimas Kinijoje“ (žr. Reglamento (ES) 2021/1029 36 konstatuojamąją dalį), 2020 m. Pasaulinio forumo dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje ministrų ataskaitoje, grindžiamoje duomenimis iki 2019 m., nustatyta, kad „žvelgiant iš paklausos perspektyvos, tiesioginė pasekmė yra tai, kad pasaulinių pajėgumų ir paklausos atotrūkis, kuris yra perteklinės pasiūlos plieno rinkoje rizikos rodiklis, 2020 m. gerokai padidės – bent iki 606 mmt“. Taip pat pažymėta, kad „dėl šių perteklinių pajėgumų pokyčių gali atsirasti prekybos sutrikimų, taip pat gali smarkiai sumažėti plieno kainos ir plieno pramonės ekonominis tvarumas“. Trečia, ši padėtis taip pat patvirtinta EBPO dokumente pavadinimu „Plieno gamybos pajėgumų raida 2021 m.“ Dokumente nurodytos ne tik „tam tikros naujos investicijos, susijusios su Kinijoje taikomomis priemonėmis, kuriomis siekiama pakeisti pasenusias ir mažas plieno gamyklas, ypač Kinijos rytinėse ir pietinėse pakrančių zonose“, bet ir tai, kad Kinijos Vyriausybė „nustatė atvejų, kuriais kai kurios plieno gamyklos padidino savo gamybos pajėgumus pagal pajėgumų keitimo schemą“. Be to, EBPO dokumente minimos Kinijos plieno bendrovių investicijos Pietų Azijos šalyse, pavyzdžiui, Filipinuose ir Indonezijoje. Galiausiai, net jei Pasaulio plieno asociacijos 2021 m. duomenys yra susiję tik su neapdorotu plienu, juos galima laikyti orientaciniais nagrinėjamojo produkto atveju, nes šaltai valcuoto plieno gamyba iš esmės yra antrasis plieno gamybos procesas, vykdomas pagaminus karštai valcuotą plieną. Šiuo atžvilgiu iš 2021 m. neapdoroto plieno gamybos duomenų matyti, kad Kinijai tenkanti pasaulinės plieno gamybos dalis siekė 52,9 %, o tai taip pat rodo didžiulius nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumus KLR 2021 m.

(129)

Be to, kai kurios pagrindinės rinkos, pvz., JAV ir Indija, yra apsaugotos peržiūrimajam produktui taikomomis antidempingo priemonėmis, dėl kurių sumažėja Kinijos eksportuojančių gamintojų galimybės patekti į rinką.

(130)

Tuo remiantis tikėtina, kad Kinijos gamintojai nukreips savo nepanaudotus pajėgumus į Sąjungos rinką dideliais kiekiais ir dempingo kainomis, jei priemonės nustos galioti.

(131)

Sąjungos rinka yra viena didžiausių tam tikrų plokščių šaltai valcuotų plieno produktų rinkų pasaulyje.

(132)

Prašyme pareiškėjas teigė, kad vien Sąjungos plieno produktų apsaugos priemonių, kurios taikomos peržiūrimajam produktui, nepakaktų siekiant apsaugoti Sąjungos rinką nuo didelio masto importo dempingo kainomis. Kadangi Kinijai netaikoma jokia peržiūrimojo produkto kvota konkrečios šalies atžvilgiu, Kinijos eksportuojantys gamintojai gali pasinaudoti didele likutine kvota, kurią, antidempingo priemonėms nustojus galioti, jie galėtų nukreipti į Sąjungos rinką. Todėl, jei antidempingo priemonės būtų panaikintos, tikėtina, kad Kinijos eksporto apimtis gerokai padidėtų neviršydama likutinės kvotos ir užtvindytų Sąjungos rinką prieš pradedant taikyti nekvotinį muitą pagal apsaugos priemonę.

(133)

Importuotojas „Duferco S.A.“ teigė (66), kad Kinijos valdžios institucijos panaikino 13 % pridėtinės vertės mokesčio lengvatą plieno eksportui, įskaitant peržiūrimojo produkto importą, siekdamos apriboti plieno gamybą Kinijoje (siekiant sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį), kartu užtikrindamos tiekimą Kinijos vidaus rinkoje. „Duferco S.A.“ teigė, kad tikimasi, jog dėl to padidės importo iš Kinijos kainos, todėl sumažės Sąjungos rinkos patrauklumas. Tačiau Komisija negalėjo patvirtinti šio teiginio, nes apimties ir kainų raida taip pat priklauso nuo daugelio kitų veiksnių, visų pirma, pavyzdžiui, nuo esamų perteklinių pajėgumų ir Sąjungos rinkos patrauklumo, palyginti su kitomis trečiosiomis šalimis.

(134)

Sąjungos rinka labai patraukli, nes yra viena didžiausių rinkų pasaulyje. Be to, kaip nurodyta 202 konstatuojamosios dalies 7 lentelėje, atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės svertinės vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos atvirojoje rinkoje kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 622 EUR/t – didesnės nei vidutinė eksporto iš Kinijos kaina, pakoreguota atsižvelgiant į gamintojo kainą EXW sąlygomis, siekusi 585 EUR/t (žr. 124 konstatuojamąją dalį). Todėl tikėtina, kad nustojus galioti dabartinėms antidempingo priemonėms Kinijos gamintojai pasinaudotų savo nepanaudotais pajėgumais ir taip pat iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką nukreiptų dalį mažiau pelningo pardavimo eksportui.

(135)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad yra dempingo pasikartojimo tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(136)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu peržiūrimasis produktas buvo toliau importuojamas iš Rusijos, tik gerokai mažesniais kiekiais nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d.). Remiantis COMEXT statistiniais duomenimis (Eurostatas), peržiūros tiriamuoju laikotarpiu plokščių šaltai valcuotų plieno produktų importas iš Rusijos sudarė mažiau nei 3 000 tonų, palyginti su maždaug 700 000 tonų pradinio tyrimo laikotarpiu. Plokščių šaltai valcuotų plieno produktų importo iš Rusijos dalis sudarė beveik 0 % visos Sąjungos rinkos ir atvirosios Sąjungos rinkos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 9,8 % rinkos dalimi pradiniu tiriamuoju laikotarpiu.

(137)

Kaip paaiškinta 29 konstatuojamojoje dalyje, inicijavus peržiūrą apie save pranešė ir norą bendradarbiauti pareiškė trys Rusijos eksportuojantys gamintojai. Tačiau vėliau jie pranešė Komisijai, kad neketina pateikti eksportuojančio gamintojo klausimyno atsakymų.

(138)

Taigi, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, išvados dėl dempingo tęsimosi, taip pat dėl dempingo pasikartojimo tikimybės buvo daromos remiantis turimais faktais.

(139)

Kaip minėta 138 konstatuojamojoje dalyje, Rusijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, todėl normaliajai vertei nustatyti Komisija rėmėsi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija naudojo pareiškėjo pateiktus peržiūros tiriamojo laikotarpio duomenis, pagrįstus „MEPS International“ (67) plokščių šaltai valcuotų plieno produktų vidaus rinkos kainomis Rusijos Volgos regione. Tuo remiantis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu normalioji vertė buvo 702,97 EUR/t.

(140)

Rusijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, todėl eksporto kainai nustatyti Komisija turėjo remtis turimais faktais.

(141)

Eksporto kaina buvo nustatyta remiantis Eurostato CIF duomenimis. Taigi eksporto kaina buvo 755,65 EUR/t.

(142)

Komisija normaliąją vertę ir peržiūrimojo produkto eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Remiantis pareiškėjo pateikta informacija, eksporto kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į jūrų ir vidaus frachto bei iškrovimo mokesčius, kurie siekė 127,84 EUR/t, kad ji atitiktų gamintojo kainą EXW sąlygomis. Tuo remiantis pakoreguota eksporto į Sąjungą kaina EXW sąlygomis buvo 627,81 EUR/t.

(143)

Atlikus minėtą palyginimą nustatyta, kad eksporto į Sąjungą kainos, išreikštos CIF vertės procentine dalimi, buvo 10 % mažesnės už nustatytą normaliąją vertę.

(144)

Tačiau, kadangi aptariamo importo apimtis buvo labai nedidelė ir sudarė mažiau nei 1 % viso importo į Sąjungą ir beveik 0 % Sąjungos rinkos dalies, Komisija taip pat nagrinėjo dempingo pasikartojimo tikimybę.

(145)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo pasikartojimo tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Šiuo atžvilgiu buvo išnagrinėti šie papildomi veiksniai: eksportas į trečiąsias šalis, gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai Rusijoje, taip pat Sąjungos rinkos patrauklumas.

(146)

Normalioji vertė apskaičiuota taip, kaip pirmiau paaiškinta 3.2.2.1 skirsnyje.

(147)

Eksporto kaina nustatyta remiantis peržiūrimojo produkto eksporto į kitas trečiąsias šalis kainomis. Kadangi šiuo atžvilgiu eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija naudojo GTA duomenų bazę. Vidutinė CIF eksporto į trečiąsias šalis kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 536 EUR/t. CIF eksporto į trečiąsias šalis kaina buvo sumažinta iki gamintojo kainos EXW sąlygomis atėmus frachto ir draudimo sąnaudas bei vežimo Rusijos vidaus rinkoje sąnaudas, kurios sudarė 127,84 EUR/t, kaip minėta 141 konstatuojamojoje dalyje. Tuo remiantis pakoreguota eksporto į trečiąsias šalis kaina EXW sąlygomis buvo 408,72 EUR/t.

(148)

Komisija palygino 3.2.2.1 skirsnyje nustatytą normaliąją vertę ir vidutinę eksporto į trečiąsias šalis kainą EXW sąlygomis.

(149)

Atlikus palyginimą nustatyta, kad Rusijos peržiūrimojo produkto eksporto į trečiąsias šalis kaina, išreikšta CIF vertės procentine dalimi, buvo 55 % mažesnė už nustatytą normaliąją vertę.

(150)

Savo pastabose dėl peržiūros inicijavimo trys Rusijos eksportuojantys gamintojai teigė, kad eksporto į trečiąsias rinkas kainos nėra tipiškesnės už eksporto į Sąjungą kainas, nes šį eksportą, daugiausia į Turkiją, sudaro pigesnių tipų plokšti šaltai valcuoti plieno produktai, kuriais būtų galima paaiškinti mažesnes kainas. Jie teigė, kad didelės Rusijos eksporto kainos, apie kurias pranešė Eurostatas, yra tipiškos ir turėtų būti naudojamos atliekant vertinimą.

(151)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad nepateikta jokių įrodymų teiginiui dėl produktų tipų skirtumų pagrįsti. Iš tiesų trys Rusijos eksportuojantys gamintojai nepateikė klausimyno atsakymų, kad Komisija galėtų atlikti į Sąjungą eksportuojamų produktų tipų vertinimą. Taigi, kaip paaiškinta 138 konstatuojamojoje dalyje, Komisija savo vertinimą grindė turimais faktais. Ji naudojo GTA duomenų bazę kaip tinkamiausią šaltinį Rusijos eksporto į trečiąsias šalis kainai nustatyti. NET jei būtų naudotos Rusijos eksporto į Sąjungą kainos, kaip siūlė trys Rusijos eksportuotojai, Komisija 3.2.2.4 skirsnyje nustatė, kad Rusijos eksporto į Sąjungą kainos, gautos iš Eurostato ir išreikštos CIF vertės procentine dalimi, buvo 10 % mažesnės už nustatytą normaliąją vertę. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(152)

Kadangi Rusijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Rusijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai buvo nustatyti remiantis turimais faktais ir visų pirma pareiškėjo pateikta informacija, susijusia su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(153)

Remiantis pareiškėjo pateikta informacija, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendri peržiūrimojo produkto gamybos pajėgumai Rusijoje viršijo 12 000 000 tonų. Pareiškėjas apskaičiavo, kad Rusijos gamintojų nepanaudoti pajėgumai sudaro apie 2 mln. tonų, kurių vidaus rinka negali absorbuoti. Be to, pareiškėjas teigė, kad Rusijos gamintojai 2016–2021 m. šaltai valcuoto plieno gamybos pajėgumus padidino maždaug 1 150 000 tonų.

(154)

Rusijos eksportuojantys gamintojai nesutiko su pareiškėjo pateiktu nepanaudotų pajėgumų vertinimu Rusijoje. Savo pastabose dėl peržiūros inicijavimo jie pateikė duomenis apie bendrus Rusijos plokščių šaltai valcuotų plieno produktų pramonės gamybos pajėgumus, bendrą gamybos apimtį ir pajėgumų naudojimo koeficientą. Jie teigė, kad 2020 m. Rusijos plokščių šaltai valcuotų plieno produktų pramonės nepanaudoti pajėgumai siekė [1,8–2,3] mln. tonų, o tai sudarė tik [4–8] proc. viso Sąjungos suvartojimo (32,4 mln. tonų). Jie taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į apskaičiuotą plokščių šaltai valcuotų plieno produktų vartojimo ir gamybos augimą Rusijoje ir Eurazijos ekonominėje sąjungoje, numatoma, kad Rusijos plokščių šaltai valcuotų plieno produktų pramonės laisvieji pajėgumai dar mažės.

(155)

Šiuo atžvilgiu, kaip paaiškinta 32 konstatuojamojoje dalyje, Rusijos eksportuojantys gamintojai atsakymų į klausimyną nepateikė ir Komisija manė, kad jų pateikta informacija apie gamybą, pajėgumus ir gamybos apimtį yra fragmentiška, nepagrįsta įrodymais ir Komisija negalėjo jos patikrinti. Todėl atsižvelgdama į tai, kad eksportuojantys gamintojai nepateikė pakankamai patikimos informacijos apie gamybos pajėgumus ir gamybos apimtį, Komisija naudojo byloje turimą informaciją.

(156)

Be to, Rusijos eksportuojantys gamintojai pateikė tik neskelbtiną gamybos, pajėgumų ir pajėgumų naudojimo duomenų versiją ir nepateikė nekonfidencialios santraukos. Kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, jei konfidencialią informaciją teikianti šalis nenurodo tinkamos prašymo laikyti informaciją konfidencialia priežasties arba nepateikia reikiamos formos ir kokybės nekonfidencialios tokios informacijos santraukos, Komisija į tokią informaciją gali neatsižvelgti, nebent remiantis atitinkamais šaltiniais įrodoma, kad ši informacija yra teisinga. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikta tik neskelbtina informacijos apie gamybą, pajėgumus ir pajėgumų naudojimą versija ir kitos suinteresuotosios šalys dėl jos negalėjo pateikti pastabų, nebuvo galima tinkamai įrodyti, kad informacija yra teisinga.

(157)

Bet kuriuo atveju nagrinėjami Rusijos eksportuojančių gamintojų ir pareiškėjo pateikti duomenys iš esmės nesiskyrė. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad atlikus vertinimą, grindžiamą Rusijos eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis, nebūtų padaryta kitokia išvada. Dėl šios priežasties Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(158)

Po faktų atskleidimo Rusijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nesutiko su Komisijos išvadomis, kad eksportuojantys gamintojai visapusiškai nebendradarbiavo atliekant tyrimą ir kad nebuvo pateikta pagrįsta nekonfidenciali duomenų versija (kaip paaiškinta 156 konstatuojamojoje dalyje). Eksportuojantys gamintojai teigė, kad Komisija šiuo atžvilgiu piktnaudžiavo savo diskrecija.

(159)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad informaciją apie kiekvienos bendrovės pajėgumus eksportuojantys gamintojai pateikė tik indeksuota forma (bet ne intervalais), todėl šalys negalėjo pateikti pastabų dėl tikslaus įrengtojo pajėgumo. Nekonfidencialioje versijoje nebuvo pateikti nei gamybos duomenys, nei pajėgumų naudojimo duomenys. Todėl Komisija pakartojo savo išvadą, kad kitos suinteresuotosios šalys negalėjo tinkamai išnagrinėti nekonfidencialios informacijos apie gamybą, pajėgumus ir pajėgumų naudojimą versijos. Antra, ši informacija nebuvo pateikta klausimyno atsakymuose ir jos nebuvo galima sutikrinti su kitomis klausimynų dalimis ir susijusiais dokumentais, kuriuos bendrovės privalo pateikti kaip įrodymus, patvirtinančius klausimyno atsakymuose pateiktą informaciją. Galiausiai, kaip paaiškinta 157 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad net jei būtų atsižvelgta į pateiktus duomenis, jos išvados dėl nepanaudotų pajėgumų nebūtų buvusios kitokios. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(160)

Nepanaudoti Rusijos peržiūrimojo produkto pajėgumai, juos grindžiant prašymu, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 21 % viso Sąjungos suvartojimo atvirojoje rinkoje ir maždaug 20 %, jei būtų atsižvelgta į Rusijos eksportuojančių gamintojų pateiktą informaciją.

(161)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Rusijos eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, kuriuos jie galėtų panaudoti į Sąjungą eksportuotiniems plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams gaminti, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(162)

Komisija nustatė, kad Rusijos eksportuojantys gamintojai peržiūrimąjį produktą į trečiąsias rinkas eksportavo maždaug 14 % mažesnėmis kainomis, palyginti su Sąjungos gamintojų vidutinėmis pardavimo kainomis Sąjungos rinkoje. Atsižvelgiant į šį kainų lygį, eksportas į Sąjungą Rusijos eksportuotojams gali būti patrauklesnis nei eksportas į visas kitas šalis.

(163)

Sąjungos rinka taip pat patraukli dėl jos geografinio artumo ir dydžio – bendras suvartojimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu joje siekė 33 579 173 tonas, įskaitant 9 677 020 tonų suvartojimą atvirojoje rinkoje.

(164)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksporto į trečiąsias šalis apimtis siekė 580 000 tonų, o tai sudarė 6 % Sąjungos atvirojoje rinkoje suvartojamo kiekio. Tai yra papildomas plokščių šaltai valcuotų plieno produktų kiekis, kuris galėtų būti nukreiptas į Sąjungos rinką, atsižvelgiant į jos patrauklumą, jei priemonės nustotų galioti.

(165)

Po faktų atskleidimo eksportuojantys gamintojai ir Rusijos Vyriausybė tvirtino, kad dėl taikomų sankcijų Sąjungos rinka eksportuojantiems gamintojams tapo nebepatraukli ir net laikotarpiu iki sankcijų taikymo „prekybos srautai, infrastruktūra ir tiekimo grandinės jau buvo sunaikinti“ ir jiems atkurti reikėtų ne vienų metų.

(166)

Tvirtinimas dėl sankcijų nagrinėjamas 167 ir 172 konstatuojamosiose dalyse, o dėl tvirtinimo, kad eksportui į Sąjungą atkurti prireiktų ne vienų metų, Komisija atkreipė dėmesį, kad šiuo atžvilgiu nepateikta jokių įrodymų. Be to, atsižvelgdama į gerokai mažesnes kainas, kurias Rusijos eksportuojantys gamintojai toliau taiko eksportuodami į kitas pasaulio šalis, Sąjungos rinkos geografinį artumą ir dydį, taip pat į didelę eksporto į trečiąsias šalis apimtį, kuri galėtų būti nukreipta į Sąjungą, Komisija vėl pateikė išvadas, kad Sąjungos rinka Rusijos eksportuojantiems gamintojams yra patraukli.

(167)

Pastarojo meto įvykiais ši išvada nepaneigiama. Komisija šiuo atžvilgiu pažymėjo, kad po tyrimo inicijavimo, dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, ES pradėjo nuosekliai taikyti Rusijai sankcijų paketus, kurie taip pat turėjo įtakos plieno produktams ir (arba) plieno bendrovėms, gaminančioms ir eksportuojančioms tiriamąjį produktą po tiriamojo laikotarpio. Paskutiniame sankcijų pakete, kuris apima peržiūrimąjį produktą ir (arba) eksportuojančius gamintojus, numatytas plokščių šaltai valcuotų plieno produktų importo draudimas. Šis draudimas įsigaliojo 2022 m. kovo 16 d. (68). Kadangi šios sankcijos yra susietos su karine agresija ir susijusia geopolitine padėtimi, jų taikymo mastas, moduliavimas ir (arba) trukmė yra nenuspėjami. Be to, antidempingo priemonės galioja penkerius metus. Atsižvelgdama į minėtą netikrumą ir į tai, kad Taryba bet kuriuo metu gali toliau keisti tikslų sankcijų taikymo mastą ir trukmę, Komisija nustatė, kad jos negali turėti įtakos jos išvadoms šioje byloje.

(168)

Komisija nustatė, kad Rusijos eksportuojantys gamintojai pardavimą į trečiąsias šalis vykdo už normaliąją vertę mažesnėmis kainomis.

(169)

Kaip paaiškinta 161 konstatuojamojoje dalyje, nepanaudoti pajėgumai Rusijoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo dideli ir sudarė apie 21 % viso Sąjungos suvartojimo atvirojoje rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, o 2016–2021 m. dar padidėjo.

(170)

Galiausiai Sąjungos rinkos patrauklumas dėl dydžio, geografinio artumo ir kainų, rodo, jog yra tikimybė, kad Rusijos eksportas ir nepanaudoti pajėgumai būtų (vėl) nukreipti į Sąjungą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(171)

Po faktų atskleidimo Rusijos Vyriausybė teigė, kad tikimybės, jog dempingas pasikartos, nėra, nes importas buvo nedidelis, o dėl taikomų sankcijų Rusijos gamintojai ilgam ir neribotam laikotarpiui visiškai sustabdė eksportą į Sąjungą.

(172)

Dėl eksporto į Sąjungą Komisija priminė, kad dempingo pasikartojimo tikimybę ji nustatė remdamasi pirmiau aprašytais elementais, į kuriuos dabartinis eksporto į Sąjungą lygis, laikomas laikina padėtimi, kuri bet kuriuo metu gali pasikeisti, neįeina. Kalbant apie taikomas sankcijas, kaip paaiškinta 167 konstatuojamojoje dalyje, Komisija, atsižvelgdama į tai, kad jų taikymo sritis, moduliavimas ir (arba) trukmė yra nenuspėjami ir gali būti bet kuriuo metu iš dalies pakeisti, nustatė, kad jos negali turėti įtakos šio tyrimo išvadoms. Taigi šiuo atveju išvados dėl dempingo pasikartojimo negali būti pakeistos dėl pastarojo meto įvykių, dėl kurių daromas laikinas poveikis importui iš Rusijos į Sąjungą, ir šie tvirtinimai buvo atmesti.

(173)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra dempingo pasikartojimo tikimybė, jei priemonės nebūtų pratęstos.

(174)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 21 gamintojas. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(175)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 30,5 mln. tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, t. y. pareiškėjo pateikta informacija. Kaip nurodyta 21 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 30 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(176)

Sąjungos pramonė yra daugiausia vertikaliai integruota, o plokšti šaltai valcuoti plieno produktai laikomi pirmine medžiaga įvairiems galutinės grandies pridėtinės vertės produktams gaminti, todėl suvartojimas uždarojoje ir atvirojoje rinkoje buvo nagrinėjami atskirai.

(177)

Atliekant žalos analizę, skirstymas į uždarąją ir atvirąją rinkas yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuotais, o grupėse sandorių kainos nustatomos remiantis įvairia kainų politika, todėl yra nepatikimos. Priešingai, atvirojoje rinkoje parduoti skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu, o kainas reguliuoja laisvoji rinka.

(178)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą, Komisija, panašiai, kaip per pradinį tyrimą, surinko duomenis apie visą plokščių šaltai valcuotų plieno produktų sektoriaus veiklą ir nustatė, ar gamyba buvo skirta uždarajai ar atvirajai rinkai. Komisija nustatė, kad apie 78 % visos Sąjungos gamintojų produkcijos buvo skirta uždarajam naudojimui.

(179)

Komisija išnagrinėjo tam tikrus su Sąjungos pramone susijusius ekonominius rodiklius remdamasi tik atvirosios rinkos duomenimis. Šie rodikliai yra: pardavimo apimtis ir pardavimo kainos Sąjungos rinkoje; rinkos dalis; eksporto apimtis ir kainos, pelningumas. Kalbant apie kitus rodiklius, kaip antai gamybą, pajėgumus, našumą, užimtumą ir darbo užmokestį, toliau aptariami skaičiai yra susiję su visa veikla, todėl nėra pagrindo jų atskirti.

(180)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi a) „Eurofer“ pateiktais duomenimis apie Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimą Sąjungoje, kurie buvo sutikrinti su atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis, ir b) Eurostato duomenimis, susijusiais su peržiūrimojo produkto importu iš visų trečiųjų šalių.

(181)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(182)

Suvartojimas atvirojoje rinkoje padidėjo, palyginti su 7 122 682 tonomis, suvartotomis pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (2014 m. balandžio 1 d. – 2015 m. kovo 31 d.). Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos uždarasis suvartojimas sumažėjo maždaug 15 %, o suvartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje sumažėjo maždaug 13 % 2018–2019 m. suvartojimas uždarojoje rinkoje išliko stabilus, o suvartojimas atvirojoje rinkoje sumažėjo 7 %. Labiausiai suvartojimas sumažėjo 2019–2020 m., kai atvirojoje ir uždarojoje rinkose jis sumažėjo atitinkamai 11 % ir 20 %. Šis mažėjimas prasidėjo 2019 m. dėl bendro Sąjungos augimo sulėtėjimo, tačiau dar labiau paūmėjo dėl bendro ekonomikos sulėtėjimo, kurį sukėlė COVID-19 pandemija. Sulėtėjęs ekonomikos augimas apskritai, ir konkrečiai gamybos pramonės sektoriuje, turėjo įtakos bendrai plieno paklausai. Tai ypač paveikė automobilių pramonę, kuri sudaro didelę plokščių šaltai valcuotų plieno produktų naudotojų dalį. Nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio tiek uždarojoje, tiek atvirojoje rinkoje vartojimas padidėjo 5 %, tačiau 2018 m. lygio nepasiekė.

(183)

Komisija importo apimtis nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis buvo nustatyta lyginant importo apimtis ir Sąjungos atvirosios rinkos suvartojimą, nurodytą 2 lentelėje.

(184)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių ir kitų pasaulio šalių raida:

3 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(185)

Pradiniu tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamųjų šalių importui teko 20 % rinkos dalis ir jis sudarė 1,4 mln. tonų, vėliau, remiantis Eurostato duomenimis, šis importas praktiškai išnyko iš Sąjungos rinkos. Iš tiesų importas iš nagrinėjamųjų šalių per nagrinėjamąjį laikotarpį toliau mažėjo – nuo 14 367 iki 9 713 tonų. Nors importo iš abiejų nagrinėjamųjų šalių apimtis nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vėl šiek tiek padidėjo, tuo pačiu laikotarpiu taip pat didėjant suvartojimui, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jos rinkos dalis vis tiek buvo tik 0,1 %.

(186)

Bendras peržiūrimojo produkto importas iš trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 5 % (nuo 2,28 iki 2,15 mln. tonų). Tai atitinka suvartojimo Sąjungos atvirojoje rinkoje mažėjimo tendenciją, nurodytą 2 lentelėje, tačiau importo mažėjimo mastas mažesnis. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu trečiosios šalys išlaikė savo dalį atvirojoje rinkoje (ir net padidino ją beveik 2 procentiniais punktais), o Sąjungos pramonė prarado beveik 2 % rinkos dalies. Tačiau plokščių šaltai valcuotų plieno produktų pasiūla atvirojoje rinkoje buvo susiskaidžiusi ir nė viena kita trečioji šalis neužėmė didesnės kaip 4 % Sąjungos rinkos dalies (69).

(187)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(188)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi „Eurofer“ klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis apie Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimą, kurie buvo sutikrinti su atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(189)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(190)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(191)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(192)

Nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios gamybos apimtis labai sumažėjo. Mažėjimo tendencija ir dydis iš esmės panašūs į bendro Sąjungos suvartojimo mažėjimo tendenciją ir dydį. Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gamybos apimtis sumažėjo 16 %.

(193)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai taip pat šiek tiek sumažėjo ir yra daug mažesni nei per pradinį tyrimą. Iš dalies taip yra dėl to, kad per pradinį tyrimą Jungtinė Karalystė vis dar buvo Sąjungos narė, o atliekant šį peržiūros tyrimą į jos gamybos pajėgumus nebebuvo atsižvelgiama. Be to, Sąjungos pramonė ėmėsi veiksmų, kad pritaikytų ir racionalizuotų savo pajėgumus, atsižvelgdama į rinkos suvartojimą. Todėl pajėgumų naudojimo koeficientas iš pradžių pagerėjo, palyginti su pradiniu tyrimu. Tačiau 2019 m. sulėtėjus Sąjungos ekonomikos augimui ir ypač prasidėjus COVID-19 pandemijai, pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu vėl gerokai sumažėjo, nors peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jis šiek tiek padidėjo (2020 m. pajėgumų naudojimas sumažėjo beveik 20 procentinių punktų, palyginti su 2018 m., o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jis sumažėjo 11 procentinių punktų, palyginti su 2018 m.).

(194)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Pardavimo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(195)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras pardavimas Sąjungoje mažėjo, t. y. iš viso sumažėjo 15 %. Tokia pati tendencija pastebima ir uždarojoje, ir atvirojoje rinkoje, atitinkanti 2 lentelėje nurodytą suvartojimo mažėjimo tendenciją.

(196)

Sąjungos pramonės rinkos dalis atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko gana stabili, tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ji sumažėjo beveik 2 %. Tai sutampa su trečiųjų šalių rinkos dalies padidėjimu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kaip parodyta 3 lentelėje.

(197)

Mažėjant suvartojimui Sąjungos pramonė ne tik prarado pardavimo apimtį Sąjungoje, bet ir rinkos dalį atvirojoje rinkoje. Taigi nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė neaugo.

(198)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Užimtumas ir našumas

(199)

Sąjungos pramonei nepavyko išlaikyti darbuotojų, susijusių su peržiūrimojo produkto gamyba, skaičiaus, kuris nuo 2018 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio bendrai sumažėjo 3 %.

(200)

Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, matuojamas vieno darbuotojo pagamintu produkto kiekiu (tonomis), nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo (13 %). Didelį našumo sumažėjimą galima paaiškinti gamybos apimties sumažėjimu, kuris taip pat susijęs su sumažėjusiu Sąjungos pramonės produktų pardavimu ir sumažėjusia paklausa tiek vidaus, tiek eksporto rinkose ir kuris buvo didesnis už darbuotojų skaičiaus sumažėjimą.

(201)

Visi peržiūros tyrimo laikotarpiu nustatyti dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Tuo pačiu metu importo lygis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo labai nedidelis ir sudarė tik 0,1 % Sąjungos suvartojimo. Dėl atlikus pradinį tyrimą nustatytų antidempingo priemonių Sąjungos pramonei buvo sudarytos sąlygos atsigauti nuo buvusio dempingo, kaip matyti iš 2018 m. duomenų ir patvirtinta pareiškėjo pareiškimuose, pateiktuose prašyme atlikti peržiūrą.

(202)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų ir gamybos sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/t)

(203)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo Sąjungos rinkoje nesusijusioms šalims (atvirojoje rinkoje) kainos sumažėjo 5 %. Išsami analizė rodo, kad 2018–2020 m. pardavimo kainos sumažėjo 15 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl padidėjo 12 %. Per tą patį laikotarpį gamybos sąnaudos svyravo, tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo beveik 10 % didesnės nei 2018 m. Visais metais, išskyrus 2018 m., vidutinės gamybos sąnaudos buvo didesnės už vidutinę pardavimo kainą. Nors nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pardavimo kainos labai padidėjo, Sąjungos pramonė dar negalėjo padidinti pardavimo kainos iki lygio, kurio pakaktų gamybos sąnaudoms padengti.

(204)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(205)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės darbo sąnaudos svyravo, tačiau apskritai padidėjo 7 %. Sumažėjo darbuotojų skaičius, taip pat bendros darbo sąnaudos, tačiau šiek tiek mažiau.

(206)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Atsargos

(207)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės atsargos nuolat mažėjo. Paprastai bet kokie plokščių šaltai valcuotų plieno produktų atsargų pokyčiai atitinka gamybos tendencijas, kurios taip pat buvo mažėjančios nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip parodyta 4 lentelėje (70). Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu vienoje iš atrinktų bendrovių buvo vykdoma tam tikra restruktūrizavimo veikla, kuri buvo susijusi su daliniu atskyrimu, įskaitant atsargų. Be to, viena iš atrinktų bendrovių kurį laiką turėjo problemų dėl tam tikros įrangos veikimo, todėl turėjo parduoti daugiau atsargų, nei tikėtasi. Tačiau, kaip taip pat nustatyta per pradinį tyrimą, atsargos nelaikomos svarbiu žalos šiai pramonei rodikliu, nes daugumos rūšių panašius produktus Sąjungos pramonė gamina pagal konkrečius naudotojų užsakymus (71).

(208)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(209)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(210)

Nustačius antidempingo priemones Sąjungos pramonė galėjo didinti pelningumą nuo pradinio tiriamojo laikotarpio ir net viršyti per tą tyrimą nustatytą tikslinį pelną (72). Tačiau po to, kai 2018 m. buvo pasiektas didžiausias pelningumas, dėl sumažėjusio Sąjungos suvartojimo atvirojoje rinkoje ir sumažėjusių pardavimo kainų vėlesniais metais, kaip parodyta 7 lentelėje, vieneto gamybos sąnaudos tapo didesnės už vidutinę pardavimo kainą. Sumažėjus plokščių šaltai valcuotų plieno produktų suvartojimui Sąjungoje, Sąjungos pramonė negalėjo nustatyti tokio pardavimo kainų lygio, kuris padengtų bent gamybos sąnaudas.

(211)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynųjų pinigų srauto tendencija iš esmės atitiko pelningumo tendenciją – 2018 m. jis buvo didžiausias, 2019 ir 2020 m. gerokai sumažėjo, o tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo, tačiau vis dar buvo mažesnis už 2018 ir 2019 m. lygį.

(212)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos apskritai padidėjo, 2020 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jos išliko mažesnės už 2019 m. lygį. Investicijų grąža kito neigiamai ir atitiko pelningumo tendenciją.

(213)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį matyti neigiama visų makroekonominių rodiklių, pavyzdžiui, gamybos, pajėgumų naudojimo, pardavimo apimties Sąjungos rinkoje (tiek uždarojoje, tiek atvirojoje rinkoje), rinkos dalies, užimtumo ir našumo, tendencija. Panašiai daugumos mikroekonominių rodiklių, pavyzdžiui, pardavimo kainų Sąjungos atvirojoje rinkoje, gamybos sąnaudų, pelningumo, laikotarpio pabaigos atsargų, pinigų srauto ir investicijų grąžos, tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiamos. Didėjo tik investicijos.

(214)

Nors Sąjungos pramonei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pavyko padidinti kainas, Sąjungos pramonės pelno dydis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vis tiek buvo neigiamas (– 3,1 %). Pinigų srautas ir investicijų grąža taip pat sumažėjo, todėl Sąjungos pramonei sunku padidinti kapitalą ir augti.

(215)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad iki 2018 m. Sąjungos pramonė atsigavo nuo ankstesnės materialinės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, kurią sukėlė importas dempingo kaina iš Kinijos ir Rusijos. Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu žala padidėjo ir Sąjungos pramonės padėtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl tapo ekonomiškai nestabili, jai vėl buvo daroma žala.

(216)

Po faktų atskleidimo Rusijos Vyriausybė nesutiko su Komisijos išvada dėl Sąjungos pramonės padėties peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Rusijos Vyriausybės teigimu, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padėtis pagerėjo, palyginti su ankstesniais metais, išskyrus vieneto gamybos sąnaudas.

(217)

Vis dėlto, nors kai kurie žalos rodikliai laikotarpiu nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio iš tiesų šiek tiek pagerėjo, kaip taip pat nurodyta pirmiau pateiktoje analizėje (pavyzdžiui, 193 konstatuojamojoje dalyje arba 211 konstatuojamojoje dalyje), iš rodiklių matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu padėtis pablogėjo. Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatyto pagerėjimo nepakako, kad Sąjungos pramonė nebebūtų ekonomiškai nestabilioje padėtyje, kurioje ji yra nuo 2018 m. Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą.

(218)

Dėl nedidelio importo iš nagrinėjamųjų šalių lygio nagrinėjamuoju laikotarpiu Komisija padarė išvadą, kad importas iš Kinijos ir Rusijos negalėjo padaryti žalos Sąjungos pramonei.

(219)

Todėl Komisija toliau nagrinėjo žalos, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš Kinijos ir Rusijos, pasikartojimo tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos.

(220)

Komisija 215 konstatuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė buvo ekonomiškai pažeidžiama. Komisija 218 konstatuojamojoje dalyje taip pat padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastis negalėjo būti importas dempingo kaina iš Kinijos ir Rusijos dėl labai nedidelio jo kiekio. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra tikimybė, kad pasikartotų dėl importo dempingo kaina iš Kinijos ir Rusijos daroma žala, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(221)

Šiuo atžvilgiu Komisija išnagrinėjo nagrinėjamųjų šalių gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, eksporto į trečiąsias šalis kainų ir kainų lygio Sąjungoje santykį, taip pat galimo importo iš šių šalių ir tokio importo kainų lygio poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(222)

Kaip jau aprašyta 3.1.11.2 ir 3.2.3.2 skirsniuose, Kinijos ir Rusijos eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, kurie kartu gerokai viršija dabartinę gamybos apimtį ir vidaus paklausą tose šalyse. Jei būtų leista nebetaikyti priemonių, šie nepanaudoti pajėgumai galėtų būti panaudoti eksportui į Sąjungą skirtam peržiūrimajam produktui gaminti. Kiekis, kurį Kinijos ir Rusijos eksportuojantys gamintojai galėtų eksportuoti, yra didelis, palyginti su Sąjungos rinkos dydžiu. Iš tikrųjų šie nepanaudoti pajėgumai daugiau nei du kartus viršija visą Sąjungos suvartojimą atviroje rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(223)

Kaip aprašyta 3.1.11.1 ir 3.2.3.1 skirsniuose, Kinijos ir Rusijos eksportuojantys gamintojai eksportą į savo pagrindines trečiąsias rinkas vykdė už nustatytą normaliąją vertę gerokai mažesnėmis kainomis, kurios taip pat buvo mažesnės už vidutines (tikslines) Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje kainas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl, atsižvelgiant į Kinijos ir Rusijos eksporto į kitas trečiąsias rinkas kainų lygį, šių šalių eksportuotojams gali būti daug patraukliau eksportuoti į Sąjungą. Todėl galima pagrįstai tikėtis, kad, jeigu priemonės būtų panaikintos, Rusijos ir Kinijos eksportuojantys gamintojai vėl pradėtų eksportuoti didelį peržiūrimojo produkto kiekį į Sąjungą. Šią tikimybę dar labiau sustiprina tai, kad Kinijoje ir Rusijoje yra daug nepanaudotų pajėgumų. Kaip pažymėta 167 konstatuojamojoje dalyje, nepaisant to, kad šiuo metu tam tikriems iš Rusijos eksportuojamiems plieno produktams, įskaitant plokščius šaltai valcuotus plieno produktus, taikomas Sąjungos importo draudimas (73), tikėtina, kad tai bus laikina priemonė ir nėra galimybės numatyti jos trukmės atsižvelgiant į galiojančių priemonių pratęsimo trukmę. Todėl juo nedaroma poveikio išvadoms dėl Sąjungos rinkos patrauklumo.

(224)

Trys Rusijos eksportuojantys gamintojai teigė, kad pareiškėjas savo prašyme pervertino Sąjungos rinkos patrauklumą Rusijai. Rusijos bendrovių teigimu, joms padidinus eksportą į trečiąsias šalis, toks eksportas būtų skirtas Rusijos lengvatinės prekybos partneriams, o ne Sąjungai. Tačiau, kaip nurodė ir pareiškėjas, nėra jokios priežasties, kodėl Rusija nepanaudotus pajėgumus turėtų panaudoti eksportui į Rusijos lengvatinės prekybos partnerių šalis. Iš tiesų, tokiam eksportui taikomas 0 % muitas, todėl jie jau būtų galėję eksportuoti be muito. Priešingai, eksportui į Sąjungą šiuo metu taikomi muitai ir nors prie Rusijos ir Kinijos eksporto kainos į trečiąsias šalis pridėjus Sąjungos antidempingo muitą ši kaina nebūtų mažesnė už tikslinę kainą, panaikinus antidempingo muitą ji tokia taptų. Todėl sunku patikėti teiginiu, kad eksportas į tokių prekybos partnerių šalis padidėtų, nes jie nenurodė jokių pokyčių, kurie galėtų įvykti dabar ir artimiausioje ateityje, dėl kurių padidėtų eksportas iš Rusijos į tokias šalis. Todėl Komisija atmetė Rusijos eksportuotojų tvirtinimą.

(225)

Po faktų atskleidimo trys Rusijos eksportuojantys gamintojai ir Rusijos Vyriausybė teigė, kad tikimybės, jog Rusijos vykdomas žalingas dempingas pasikartos, nėra. Šių šalių nuomone, „atsižvelgiant į ES teisę ir praktiką, ES sankcijos yra ilgalaikė politikos priemonė“, o „ES antidempingo priemonių galiojimo laikotarpis nėra nustatomas iš anksto“ (74). Rusijos eksportuojantys gamintojai teigė, kad nėra jokių požymių, kad Rusijai taikomos sankcijos galėtų būti sušvelnintos arba panaikintos. Tačiau net jei sankcijos būtų panaikintos, ES rinka Rusijos eksportuotojams nebūtų patraukli „dėl didelės rizikos, kad bus nustatyti griežti prekybos apribojimai“.

(226)

Kaip taip pat nurodyta 165 ir 166 konstatuojamosiose dalyse, nebuvo nurodyta jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių Sąjungos rinka Rusijos eksportuotojams neturėtų būti patraukli, jei nebūtų taikomos sankcijos. Be to, šio reglamento 172, 223 ir 248 konstatuojamosiose dalyse paaiškinama, kodėl Komisija padarė išvadą, kad sankcijos negali turėti įtakos šio tyrimo išvadoms. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(227)

Siekdama nustatyti, kokį poveikį Sąjungos pramonei turėtų importas iš Kinijos ir Rusijos, jei priemonės būtų panaikintos, Komisija atliko perspektyvinę ir lyginamąją kainų analizę negaliojant antidempingo priemonėms.

(228)

Dėl nepakankamo nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo ir labai mažo į Sąjungą iš šių šalių importuojamo kiekio nebuvo galima nustatyti patikimų importo kainų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl taikant šį pagrindą nebuvo įmanoma pagrįstai įvertinti priverstinio kainų mažinimo. Taigi siekdama apskaičiuoti tikėtiną Kinijos ir Rusijos gamintojų pardavimo eksportui į Sąjungos rinką kainą, Komisija palygino atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinę kainą (EXW sąlygomis) su atitinkama vidutine svertine peržiūrimojo produkto kaina, kurią Kinija ir Rusija taiko eksportuodamos į trečiąsias šalis (75).

(229)

Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Rusijos kainos buvo beveik 13 % mažesnės. Todėl Komisija nustatė, kad, nebetaikant priemonių, Rusijos kainomis būtų priverstinai mažinamos panašaus lygio Sąjungos kainos Sąjungos rinkoje.

(230)

Atlikus tą patį palyginimą Kinijos atveju nustatyta, kad eksporto iš Kinijos į trečiąsias šalis kainos nebuvo mažesnės už Sąjungos kainas. Tačiau tolesnė analizė parodė, kad šios kainos vis dar buvo mažesnės už Sąjungos tikslinę kainą. Taikant per pradinį tyrimą taikytą tikslinį pelną (9,9 %) (76), Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainų lygį atitinkanti importo iš Kinijos kaina buvo 10 % mažesnė už Sąjungos tikslinę kainą. Todėl tikėtina, kad, jei priemonės nebūtų toliau taikomos, importu iš Kinijos būtų daroma žala.

(231)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad netaikant priemonių labai padidėtų importas žalinga dempingo kaina iš Kinijos ir Rusijos, todėl materialinė žala veikiausiai pasikartotų.

(232)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu, Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų akivaizdžiai prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(233)

Sąjungos pramonė veikia 14 valstybių narių (Vokietijoje, Slovakijos Respublikoje, Italijoje, Slovėnijoje, Liuksemburge, Graikijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Vengrijoje ir Ispanijoje). Joje dirba daugiau kaip 9 000 darbuotojų, kurių darbas susijęs su peržiūrimuoju produktu.

(234)

Nors dėl galiojančių antidempingo priemonių importas dempingo kaina iš Rusijos ir Kinijos iš esmės negalėjo patekti į Sąjungos rinką, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė buvo ekonomiškai nestabilioje padėtyje ir tai patvirtinama neigiamomis žalos rodiklių tendencijomis.

(235)

Tuo remdamasi Komisija nustatė, jog yra didelė tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas iš nagrinėjamųjų šalių, pasikartotų, jei priemonės nustotų galioti. Dėl didelio importo dempingo kaina iš Rusijos ir Kinijos srauto pablogėtų ir taip labai nestabili Sąjungos pramonės ekonominė padėtis ir kiltų grėsmė jos gyvybingumui.

(236)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad toliau taikant antidempingo priemones Rusijai ir Kinijai nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(237)

Komisija susisiekė su visais žinomais naudotojais ir nesusijusiais importuotojais. Nė vienas naudotojas ir nė vienas nesusijęs importuotojas nepranešė apie save ir nebendradarbiavo atliekant šį tyrimą (nepateikė klausimyno atsakymų).

(238)

Vienas nesusijęs importuotojas („Duferco S.A“) ir vienas naudotojas („ATS S.A.“) pateikė pastabų dėl peržiūros inicijavimo. „Duferco S.A“ teigimu, plieno kainos gerokai padidėjo, todėl tiekimo grandinėje susiduriama su trūkumais. Rusijos Vyriausybė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Sąjungos naudotojai ir vartotojai susiduria su staigiu plokščių šaltai valcuotų plieno produktų kainų padidėjimu. Bendrovė „ATS S.A.“ ir trys Rusijos eksportuojantys gamintojai nurodo, kad 2021 m. pirmąjį pusmetį kainos padidėjo, o tai, jų teigimu, padarė žalos plokščių šaltai valcuotų plieno produktų naudotojams ir vartotojams. Be to, šalys teigė, kad plieno produktų importui taikomos apsaugos priemonės yra atskira prekybos apsaugos priemonė, kuria prisidedama prie kainų augimo ir paklausos ir pasiūlos disbalanso (77).

(239)

Šiuo atžvilgiu apsaugos priemonių loginis pagrindas ir tikslas skiriasi nuo antidempingo priemonių loginio pagrindo ir tikslo. Kaip paaiškinta 132 konstatuojamojoje dalyje, apsaugos priemonių nepakanka, kad Sąjungos rinka būtų apsaugota nuo didelio importo dempingo kainomis. Be to, savo teiginiui pagrįsti „Duferco S.A“ pateikė duomenis už 2021 m. balandžio ir liepos mėn., kuriems būdingos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatytos tendencijos. Kaip matyti iš 4.4.2 skirsnyje pateiktos analizės, Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas per tą patį laikotarpį siekė tik 68 %, o pardavimo kainos buvo palyginti mažos. Tai rodo, kad būta įvairių galimybių didinti gamybą konkurencingomis kainomis.

(240)

Nei „ATS S.A.“, nei Rusijos eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįsti jų pastabose pateikti teiginiai. Kaip matyti iš 4.4.3 skirsnyje pateiktos analizės, peržiūros tiriamojo laikotarpio, kuris apima pirmąjį 2021 m. pusmetį, duomenys „ATS S.A.“ teiginių nepagrindžia. Iš tiesų Sąjungos pramonės kainos nebuvo neįprastai didelės. Jos buvo mažesnės už vieneto sąnaudas ir net mažesnės už kai kurių trečiųjų šalių, įskaitant Kiniją, eksporto kainas, taip pat Sąjungos pramonės tikslinę kainą.

(241)

Kadangi nė viena iš 238 konstatuojamojoje dalyje nurodytų suinteresuotųjų šalių ir joks kitas naudotojas ar nesusijęs importuotojas nepateikė klausimyno atsakymų ar kitos informacijos, išskyrus pirmiau minėtas pastabas, Komisija neturėjo pakankamai informacijos, kad galėtų padaryti išvadą, jog tolesnis priemonių taikymas pakenktų naudotojų ar importuotojų interesams.

(242)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių manyti, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas importuojamam Rusijos ir Kinijos kilmės peržiūrimajam produktui neatitiktų Sąjungos interesų.

(243)

Trys Rusijos eksportuojantys gamintojai ir vienas naudotojas („ATS S.A.“) teigė, kad dabartinių priemonių taikymas turėtų būti sustabdytas. Be to, dar prieš inicijuojant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą Jungtinėje Karalystėje įsikūręs nesusijęs importuotojas („Stemcor London Limited“) taip pat pateikė panašų tvirtinimą.

(244)

Įvairių šalių pateiktuose argumentuose nurodomas tariamai didelis kainų padidėjimas Sąjungoje nuo 2020 m. pabaigos, mažėjantis plokščių šaltai valcuotų plieno produktų importas iš nagrinėjamųjų šalių ir tariamas paklausos ir pasiūlos neatitikimas. Šiems argumentams pagrįsti pateikta nedaug įrodymų ir duomenų ir beveik visais atvejais jie susiję tik su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Nė viena šalis savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių duomenų, susijusių su laikotarpiu po peržiūros tiriamojo laikotarpio, arba būsimų prognozių duomenų, išskyrus Sąjungos pardavimo kainas 2021 m. trečiąjį ketvirtį ir nuorodą į nedidelį jų mažėjimą 2021 m. pabaigoje. Trys Rusijos eksportuojantys gamintojai teigė, kad „analitinė būsimų rinkos pokyčių prognozė 2022–2023 m. nesuteiktų užtikrintų žinių ir joje būtų numatyta daug alternatyvių, net prieštaringų scenarijų. NET naudojant sudėtingiausius ekonominius rodiklius neįmanoma numatyti būsimų pokyčių“. Todėl remiantis šiuo pagrindu šiuo etapu sunku padaryti kokią nors išvadą dėl laikino rinkos sąlygų pasikeitimo.

(245)

Šiuo atžvilgiu Komisija priminė, kad pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad dėl Sąjungos interesų antidempingo priemonių taikymas gali būti sustabdytas, jei rinkos sąlygos yra laikinai taip pakitusios, jog nėra tikimybės žalai atsinaujinti dėl tokio sustabdymo.

(246)

Kalbant apie antrąjį teiginio elementą, kaip nurodyta skirsniuose dėl žalos, žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų (174 konstatuojamoji dalis ir tolesnės), Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonės padėtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vis dar buvo nestabili ir kad materialinės žalos, iš pradžių padarytos dėl importo žalinga dempingo kaina iš Kinijos ir Rusijos, tikimybė bet kuriuo atveju būtų didelė, jei priemonės nustotų galioti. Be to, Komisija nenustatė jokių įtikinamų priežasčių, susijusių su Sąjungos interesais, dėl kurių nereikėtų toliau taikyti priemonių. Todėl remdamasi per šį tyrimą surinkta informacija Komisija šiuo etapu negalėjo padaryti išvados, kad mažai tikėtina, jog sustabdžius priemonių taikymą žala atsinaujintų, ir kad priemonių taikymo sustabdymas pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį atitiktų Sąjungos interesus. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė. Komisija pasiliko teisę atėjus laikui vėl nagrinėti, ar reikia sustabdyti priemonių taikymą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį.

(247)

Be to, „NLMK Group“, „Severstal Group“ ir „MMK Group“ tvirtino, jog atsižvelgiant į tai, kad Rusijos plokščių šaltai valcuotų plieno produktų tiekimas į Sąjungą visiškai sustabdytas sankcijomis, nėra teisinio pagrindo toliau taikyti priemones – nei atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, nei per teisės aktuose nustatytą priemonių taikymo laikotarpį. Eksportuojantys gamintojai teigė, kad dėl sankcijų iš esmės perorientuoti prekybos srautai yra ilgalaikio pobūdžio. Remiantis šiuo argumentu, priemonėmis nebūtų siekiama apsaugoti Sąjungos pramonę ir rinką nuo nesąžiningos užsienio eksportuotojų prekybos praktikos, todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 1 dalį jos nėra būtinos.

(248)

Komisija pažymėjo, kad po tyrimo inicijavimo, dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, ES pradėjo nuosekliai taikyti Rusijai sankcijų paketus, kurie taip pat turėjo įtakos plieno produktams ir (arba) plieno bendrovėms, gaminančioms ir eksportuojančioms tiriamąjį produktą po tiriamojo laikotarpio. Tačiau prieštaraujant eksportuojančių gamintojų teiginiui pasakytina, kad dabartinė padėtis negali būti laikoma ilgalaike. Iš tiesų, kaip nurodyta 167 ir 172 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad tos sankcijos negali turėti įtakos šio tyrimo išvadoms. Visų pirma Komisija nustatė, kad, nepaisant dabartinių sankcijų, priemonės vis dar yra būtinos, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

(249)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo pasikartojimo, žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, antidempingo priemones plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams iš Rusijos ir Kinijos reikėtų taikyti toliau.

(250)

Siekiant užtikrinti individualių antidempingo muitų taikymą, reikalingos specialios priemonės. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(251)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(252)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar būtina panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir tada nustatyti visai valstybei taikomą muitą.

(253)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(254)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (78). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(255)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (79) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(256)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/159 (80) Komisija trejų metų laikotarpiui tam tikriems plieno produktams nustatė apsaugos priemonę. Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1029 tos apsaugos priemonės galiojimas buvo pratęstas iki 2024 m. birželio 30 d. Peržiūrimasis produktas (kaip kategorija) yra vienas iš produktų, kuriems taikoma apsaugos priemonė. Taigi, viršijus pagal apsaugos priemonę nustatytas tarifines kvotas, už tą patį importą turėtų būti mokamas ir virškvočio muitas, ir antidempingo muitas. Kadangi toks antidempingo priemonių ir apsaugos priemonių bendras taikymas gali daryti didesnį poveikį prekybai nei pageidaujama, Komisija nusprendė netaikyti tuo pačiu metu antidempingo muito ir virškvočio muito peržiūrimajam produktui tol, kol bus taikomas apsaugos muitas.

(257)

Tai reiškia, kad tais atvejais, kai peržiūrimajam produktui pradedamas taikyti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas ir jis viršija antidempingo muitų lygį pagal šį reglamentą, renkamas tik Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas. Tuo laikotarpiu, kai kartu taikomos apsaugos priemonės ir antidempingo muitai, pagal šį reglamentą nustatytų muitų surinkimas sustabdomas. Kai nagrinėjamajam produktui tampa taikytinas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas ir tas muitas yra mažesnis už šiame reglamente nustatytus antidempingo muitus, renkamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas ir prie jo pridedamas skirtumas tarp to muito ir didesniojo iš šiuo reglamentu nustatytų antidempingo muitų. Nesurinktos antidempingo muitų sumos dalies surinkimas sustabdomas.

(258)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,