2022 10 26   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2022/2056

2022 m. spalio 19 d.

kuriuo nustatomos Žvejybos vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne konvencijos rajone taikytinos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/2007

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

vienas iš bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (3), yra garantuoti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami užtikrinant darnias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas;

(2)

Tarybos sprendimu 98/392/EB (4) Sąjunga patvirtino 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją ir Tarybos sprendimu 98/414/EB (5) ratifikavo Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo, kuriuose nustatyti principai ir taisyklės, susiję su gyvųjų jūrų išteklių išsaugojimu ir valdymu. Vykdydama platesnio masto tarptautinius įsipareigojimus, Sąjunga prisideda prie pastangų išsaugoti žuvų išteklius tarptautiniuose vandenyse ir siekia stiprinti pasaulinę vandenynų valdyseną ir skatinti darnų žvejybos valdymą;

(3)

Tarybos sprendimu 2005/75/EB (6) Europos bendrija patvirtino savo prisijungimą prie Konvencijos dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne (toliau – Konvencija), pagal kurią įsteigta Žvejybos vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne komisija (angl. WCPFC);

(4)

WCPFC turi įgaliojimus priimti teisiškai privalomus sprendimus jos kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių klausimais (išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, arba IIVP). Tie sprendimai daugiausia skirti Konvencijos susitariančiosioms šalims, tačiau jais taip pat nustatomos operatorių (pvz., žvejybos laivų kapitonų) pareigos;

(5)

įsigaliojusios IIVP tampa privalomos visoms Konvencijos susitariančiosioms šalims, įskaitant Sąjungą;

(6)

nors atitinkamos pagrindinės IIVP nuostatos įgyvendinamos kasmet priimant žvejybos galimybių reglamentą, likusios nuostatos paskutinį kartą įgyvendintos pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 520/2007 (7) V antraštinę dalį. Todėl būtina užtikrinti, kad WCPFC priimtos IIVP būtų įgyvendintos Sąjungos teisėje visiškai ir laiku ir todėl vienodai bei veiksmingai įgyvendinamos Sąjungoje ir kad Sąjungos žvejybos laivų operatoriams būtų užtikrintas aiškumas ir nuspėjamumas;

(7)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 Sąjungos veikla tarptautinėse žvejybos organizacijose turi būti grindžiama turimomis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, siekiant užtikrinti, kad žvejybos ištekliai būtų valdomi laikantis BŽP tikslų, visų pirma užtikrinti, kad jūrų gyvųjų biologinių išteklių naudojimas būtų aplinkos požiūriu darnus ilguoju laikotarpiu ir būtų atkurtos bei išlaikytos tokio dydžio žvejojamų rūšių populiacijos, kurios viršytų lygius, kuriems esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, sudaryti sąlygas ekonominiu požiūriu perspektyviai ir konkurencingai žvejybai ir perdirbimo pramonei, taip pat sausumoje vykdomai su žvejyba susijusiai veiklai ir prisidėti prie galimybių gauti tvariai tiekiamų maisto produktų užtikrinimo;

(8)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/473 (8) Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA) Komisijai paprašius turi padėti Sąjungai ir valstybėms narėms palaikyti ryšius su trečiosiomis valstybėmis ir regioninėmis tarptautinėmis žvejybos organizacijomis, kurių narė yra Sąjunga. Pagal tą reglamentą, kai to reikia siekiant įgyvendinti Sąjungos įsipareigojimus, EŽKA Komisijos prašymu turi koordinuoti valstybių narių kontrolės ir inspektavimo veiklą vykdant tarptautines kontrolės ir inspektavimo programas, kurios gali apimti programas, numatytas WCPFC IIVP. Tuo tikslu EŽKA drauge su atitinkamomis valstybėmis narėmis gali parengti bendras operacines inspektavimo ir stebėsenos programas nustatydamos jungtinės veiklos planus. Todėl tikslinga priimti tokias šio reglamento nuostatas, pagal kurias EŽKA, kai Komisija ją paskiria, būtų Komisijos paskirtoji įstaiga, kuri iš valstybių narių gauna ir WCPFC sekretoriatui perduoda su kontrole ir inspektavimu susijusią informaciją, pvz., inspektavimo jūroje ataskaitas ir pagal WCPFC regioninę stebėtojų programą (toliau – RSP) teikiamus pranešimus;

(9)

atsižvelgiant į tai, kad IIVP ateityje WCPFC metiniuose susitikimuose greičiausiai bus toliau iš dalies keičiamos, ir siekiant tas IIVP sparčiai įgyvendinti Sąjungos teisėje, taip pat geriau užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir toliau remti ilgalaikį darnų išteklių valdymą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl informacijos apie laivus teikimo, su laivų stebėjimo sistema (LSS) susijusių reikalavimų, pagal RSP vykdomo stebėjimo aprėpties procentinio dydžio, stebėtojų teisių ir pareigų, laivų operatorių, kapitonų ir įgulų teisių ir pareigų, ataskaitų teikimo terminų bei I–VI priedų, kuriuose nustatytos poveikio paukščiams mažinimo priemonės, laivų žymėjimo bei kitų techninių specifikacijų, minimaliųjų WCPFC laivų stebėjimo sistemoje naudojamų automatinių vietos duomenų pranešimų daviklių standartų, WCPFC perkrovimo deklaracijos ir ryklių pavadžių atvaizdų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (9) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(10)

šiame reglamente numatyti deleguotieji įgaliojimai neturėtų daryti poveikio būsimų IIVP pakeitimų įgyvendinimui Sąjungos teisėje laikantis įprastos teisėkūros procedūros;

(11)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 42 (10) straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir 2021 m. birželio 14 d. jis pateikė oficialias pastabas. Asmens duomenys, apdorojami vykdant šį reglamentą, turėtų būti tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (11) ir Reglamento (ES) 2018/1725. Siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos pareigos pagal šį reglamentą, asmens duomenys turėtų būti saugomi 10 metų laikotarpį. Jei atitinkamų asmens duomenų prireikia tam, kad būtų galima imtis tolesnių veiksmų, susijusių su pažeidimu, inspektavimu arba teisminėmis ar administracinėmis procedūromis, galima tuos duomenis saugoti ilgesnį nei 10 metų laikotarpį, tačiau tas laikotarpis negali viršyti 20 metų;

(12)

Reglamento (EB) Nr. 520/2007 4 straipsnio 4 dalis ir 28 straipsnis turėtų būti išbraukti, nes šiuo reglamentu įgyvendinamos visos WCPFC priemonės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos rajone, kuriame taikoma Konvencija dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne, prie kurios Sąjunga prisijungė pagal Sprendimą 2005/75/EB, žvejojamų išteklių ir žuvų rūšių, kurioms taikoma ši konvencija, išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, vykdantiems žvejybą Konvencijos rajone.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

Konvencija – Konvencija dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne su visais laikui bėgant padaromais jos pakeitimais;

2)

Konvencijos rajonas – rajonas, kuriame taikoma Konvencija, kaip apibūdinta jos 3 straipsnio 1 dalyje;

3)

WCPFC – pagal Konvenciją įsteigta Žvejybos vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne komisija;

4)

Sąjungos žvejybos laivas – su valstybės narės vėliava plaukiojantis laivas, naudojamas ar skirtas naudoti žvejybos tikslais, įskaitant aptarnaujančius laivus, transportinius laivus ir visus kitus tokioje žvejyboje tiesiogiai dalyvaujančius laivus;

5)

žvejyba –

a)

žuvų paieška, gaudymas, rinkimas ar žvejojimas;

b)

bandymas surasti, sugauti, surinkti ar sužvejoti žuvis;

c)

dalyvavimas bet kurioje kitoje veikloje, kurios pagrįstai tikėtinas rezultatas – žuvų suradimas, sugavimas, surinkimas arba sužvejojimas bet kuriuo tikslu;

d)

žuvų suburiamųjų įrenginių ar susijusios elektroninės įrangos, pvz., radijo švyturių, statymas, paieška arba surinkimas;

e)

visi jūroje vykdomi veiksmai, įskaitant perkrovimą, kuriais tiesiogiai prisidedama prie bet kurios a–d punktuose nurodytos veiklos arba padedama jai pasirengti, arba

f)

laivo, transporto priemonės, orlaivio arba transporto priemonės su oro pagalve naudojimas vykdant bet kurią a–d punktuose nurodytą veiklą, išskyrus veiklą, vykdomą susiklosčius avarinėms situacijoms, dėl kurių kyla pavojus įgulos narių sveikatai ir saugumui arba laivo saugumui;

6)

išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės (IIVP) – taikytinos WCPFC priimtos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės;

7)

žvejybos galimybės – valstybei narei skirtos žvejybos kvotos, žvejybos pastangos arba žvejybos draudimo laikotarpiai, nustatyti galiojančiame Sąjungos teisės akte, kuris taikomas Konvencijos rajonui;

8)

žodžių junginys „netinkamos žmonių maistui“:

a)

be kita ko, reiškia žuvis, kurios:

i)

yra įstrigusios ar sutraiškytos gaubiamajame tinkle,

ii)

yra sužalotos ryklių arba banginių, arba

iii)

nugaišo ir sugedo tinkle, kai dėl žvejybos įrankio gedimo nebuvo galima nei įprastai iškelti tinklo su laimikiu, nei paleisti gyvų žuvų į jūrą; ir

b)

neapima žuvų, kurios:

i)

yra nepageidaujamos dėl dydžio, mažos paklausos ar rūšinės sudėties arba

ii)

yra sugedusios ar užterštos dėl žvejybos laivo įgulos veikimo ar neveikimo;

9)

žuvų suburiamasis įrenginys (ŽSĮ) – vandens paviršiuje arba arti jo plūduriuojantis įrengtas ar neįrengtas, gyvas ar negyvas bet kokio dydžio objektas (arba jų grupė), įskaitant plūdurus, plūdes, tinklus, tinklinį audinį, objektus iš plastiko ar bambuko, rąstus ir bangininius ryklius, aplink kuriuos gali burtis žuvys;

10)

seklusis statymas – žvejyba, kurią vykdant dauguma kabliukų žvejojama seklesniame nei 100 m gylyje;

11)

registras – žvejybos laivų WCPFC registras;

12)

WIN – WCPFC identifikavimo numeris;

13)

LSS – laivų stebėjimo sistema;

14)

RSP – WCPFC nustatyta Regioninių stebėtojų programa, skirta patikrintiems laimikio bei kitiems moksliniams duomenims ir papildomai informacijai apie žvejybą Konvencijos rajone rinkti ir IIVP įgyvendinimui stebėti;

15)

prietaisinis plūduras – plūduras su aiškiai pažymėtu registracijos numeriu, pagal kurį tą plūdurą galima identifikuoti, kuriame įrengta palydovinio stebėjimo sistema, leidžianti stebėti jo buvimo vietą;

16)

duomenų plūduras – dreifuojantis ar inkarinis plūdrusis įrenginys, valdžios subjekto arba pripažintos mokslo organizacijos ar subjekto įrengtas aplinkos duomenims elektroniniu būdu rinkti ir vertinti, o ne žvejybos veiklai vykdyti;

17)

WCPFC perkrovimo deklaracija – dokumentas, kuriame pateikiama IV priede išdėstyta informacija;

18)

Rytinių tarptautinių vandenų anklavas – tarptautinių vandenų rajonas, kuris vakaruose ribojasi su Kuko Salų išskirtine ekonomine zona, rytuose – su Prancūzijos Polinezijos išskirtine ekonomine zona, o šiaurėje – su Kiribačio išskirtine ekonomine zona ir kurio geografinės koordinatės nustatytos V priede pateiktame žemėlapyje;

19)

raguotosios rajos – Mobulidae šeimos žuvų, prie kurių priskiriamos mantos ir mobulės, rūšys;

20)

automatinis vietos duomenų pranešimų daviklis (angl. ALC) – beveik tikralaikių palydovinių geografinių koordinačių nustatymo duomenų siųstuvas;

21)

išmetimas į jūrą – laimikio išmetimas atgal į jūrą;

22)

įgaliotasis inspektorius – Konvencijos susitariančiosios šalies inspektorius, kurio tapatybė pranešta WCPFC;

23)

įgaliotasis Sąjungos inspektorius – Sąjungos inspektorius, kurio tapatybė pranešta WCPFC pagal bet kurį aktą, priimtą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (12) 79 straipsnio 7 dalį.

4 straipsnis

Leidimai

1.   Valstybės narės reguliuoja žvejybos leidimų skaičių ir žvejybos lygį pagal žvejybos galimybes.

2.   Kiekviename leidime nurodoma ši informacija apie Sąjungos žvejybos laivą, kuriam jis išduotas:

a)

konkretūs rajonai, rūšys ir laikotarpiai, kuriems leidimas galioja;

b)

veikla, kurią leidžiama vykdyti Sąjungos žvejybos laivui;

c)

draudimas Sąjungos žvejybos laivui žvejoti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti kitos valstybės jurisdikcijai priklausančiuose rajonuose, išskyrus atvejus, kai tai daroma pagal licenciją arba leidimą, kurių reikalauja ta kita valstybė;

d)

reikalavimas Sąjungos žvejybos laive turėti pagal šią dalį išduotą leidimą arba patvirtintą jo kopiją ir pakrantės valstybės išduotą licenciją ar leidimą arba patvirtintą tos licencijos ar leidimo kopiją, taip pat galiojantį laivo registracijos liudijimą.

II SKYRIUS

Išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės

5 straipsnis

Tropinių tunų žvejybos gaubiamaisiais tinklais laimikio laikymas

1.   Išskirtinėse ekonominėse zonose ir tarptautiniuose vandenyse Konvencijos rajone, kurio ribos yra 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose Sąjungos laivuose laikomas visas didžiaakių tunų, dryžųjų tunų ir gelsvauodegių tunų laimikis, išskyrus šiuos atvejus:

a)

kai reiso metu paskutinį kartą panaudojus įrankį nebėra pakankamai vietos visoms paskutinį kartą panaudotu žvejybos įrankiu sužvejotoms žuvims laikyti; tokiu atveju tuo paskutinį kartą panaudotu žvejybos įrankiu sužvejotų žuvų perteklius gali būti perkeltas į kitą gaubiamaisiais tinklais žvejojantį laivą ir jame laikomas, jei tai nedraudžiama pagal taikytinus teisės aktus,

b)

kai žuvys yra netinkamos žmonių maistui ir

c)

kai esama rimtų įrangos veikimo sutrikimų.

2.   Jei Sąjungos žvejybos laivo kapitonas nusprendžia, kad žuvys neturėtų būti paimamos į laivą dėl priežasčių, susijusių su jų dydžiu, paklausa ar rūšine sudėtimi, žuvys paleidžiamos prieš visiškai sutraukiant tinklą ir ištraukus ne daugiau kaip pusę tinklo.

3.   Jei Sąjungos žvejybos laivo kapitonas nusprendžia, kad žuvys, sužvejotos paskutinį kartą panaudojus įrankį reiso metu, neturėtų būti paimtos į laivą, nes nebėra pakankamai vietos visoms tuo paskutinį kartą panaudotu žvejybos įrankiu sužvejotoms žuvims laikyti, tas žuvis galima išmesti į jūrą su sąlyga, kad:

a)

kapitonas ir įgula stengiasi kuo greičiau paleisti gyvas žuvis ir

b)

išmetus žuvis į jūrą, jokia tolesnė žvejyba nevykdoma tol, kol žvejybos laive esančios žuvys neiškraunamos arba neperkraunamos.

4.   Žuvys iš Sąjungos žvejybos laivų išmetamos į jūrą tik RSP stebėtojui apytikriai įvertinus į jūrą išmestinų žuvų rūšinę sudėtį.

5.   Per 48 valandas po žuvų išmetimo į jūrą Sąjungos žvejybos laivo kapitonas WCPFC sekretoriatui pateikia, kaip papildomas adresates įtraukdamas vėliavos valstybę narę ir Komisiją, ataskaitą, kurioje nurodo šią informaciją:

a)

Sąjungos žvejybos laivo pavadinimą, vėliavos valstybę ir WIN, kapitono vardą, pavardę ir pilietybę,

b)

licencijos numerį,

c)

laive esančio stebėtojo vardą ir pavardę,

d)

žuvų išmetimo į jūrą datą, laiką ir vietą (platumą/ilgumą),

e)

žvejybos įrankio užmetimo datą, laiką, vietą (platumą/ilgumą) ir tipą (dreifuojantysis ŽSĮ, inkarinis ŽSĮ, laisvai plaukiojančių žuvų būrys ir t. t.),

f)

priežastį, dėl kurios žuvys buvo išmestos į jūrą, įskaitant pareiškimą apie iškeltų žuvų būklę, jei žuvys buvo išmestos į jūrą dėl to, kad buvo netinkamos žmonių maistui,

g)

apytikriai įvertintą į jūrą išmestų žuvų kiekį tonomis ir rūšinę sudėtį,

h)

apytikriai įvertintą tuo paskutinį kartą reiso metu panaudotu žvejybos įrankiu sužvejotų laive paliktų žuvų kiekį tonomis ir rūšinę sudėtį,

i)

jei žuvys buvo išmestos į jūrą pagal 3 dalį, pareiškimą, kad jokia tolesnė žvejyba nebus vykdoma tol, kol nebus iškrautas laive esantis laimikis, ir

j)

visą kitą informaciją, kurią Sąjungos žvejybos laivo kapitonas laiko svarbia.

6.   Sąjungos žvejybos laivo kapitonas 5 dalyje nurodytą informaciją tuo pačiu metu, kai ją pateikia WCPFC sekretoriatui, pateikia laive esančiam RSP stebėtojui.

6 straipsnis

Tropinių tunų žvejybos gaubiamaisiais tinklais stebėsena ir kontrolė

1.   Nepaisant 26 straipsnio, žvejybos galimybių reglamente apibrėžtais draudimo naudoti ŽSĮ laikotarpiais pranešimų apie laivų koordinates perdavimo dažnumas LSS padidinamas iki 30 minučių.

2.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys Sąjungos laivai draudimo naudoti ŽSĮ laikotarpiais neteikia duomenų rankiniu būdu.

3.   Jei WCPFC sekretoriatas nebegauna per LSS perduodamų automatinių pranešimų apie Sąjungos žvejybos laivo koordinates, laivas nenukreipiamas grįžti į uostą tol, kol WCPFC sekretoriatas neišbando visų pagrįstų priemonių, kad vėl kaip įprasta galėtų automatiškai gauti LSS pranešimus apie koordinates.

4.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojančiame Sąjungos laive turi būti RSP stebėtojas, jei tas laivas žvejoja rajono, kurio ribos yra 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, vandenyse:

a)

tarptautiniuose vandenyse,

b)

tarptautiniuose vandenyse ir vienos ar daugiau pakrantės valstybių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse arba

c)

dviejų ar daugiau pakrantės valstybių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse.

7 straipsnis

ŽSĮ ir prietaisinių plūdurų naudojimas vykdant tropinių tunų žvejybą gaubiamaisiais tinklais

1.   ŽSĮ, kuriuos numatoma statyti Konvencijos rajone arba kurie į jį nuplukdomi, projektas ir konstrukcija turi atitikti šias specifikacijas:

a)

jei plūdrioji, arba plaustinė, ŽSĮ dalis (plokščia arba ritinio formos konstrukcija) yra padengta tinkliniu audeklu, jo ištempta akis turi būti mažesnė kaip 7 cm, o tinklinis audeklas turi būti gerai apvyniotas aplink visą plūdriąją dalį, kad nekabėtų po statomu ŽSĮ;

b)

jei naudojamas tinklinis audeklas, jo ištempta akis turi būti mažesnė kaip 7 cm arba jis turi būti tvirtai surištas taip, kad būtų pailgos (cilindro) formos, o jo gale turi būti pakankamai svarmenų tinkliniam audeklui vandens storymėje įtempti. Kaip alternatyva gali būti naudojamas tinklinio audeklo gabalas, kurio ištempta akis mažesnė kaip 7 cm, su svarmenimis arba standi skiautė (pvz., drobės arba nailono).

2.   Draudimo naudoti ŽSĮ laikotarpiais, nustatytais Sąjungos aktais dėl žvejybos galimybių paskirstymo, gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems Sąjungos laivams, įskaitant visus jų žvejybos įrankius ir tenderius, draudžiama žvejybos įrankio užmetimo metu prie ŽSĮ priartėti arčiau nei per vieną jūrmylę.

3.   Sąjungos žvejybos laivai nenaudojami žuvims suburti arba suburtoms žuvims perkelti, be kita ko, pasitelkiant povandenines šviesas ar iš žuvų pagamintą jauką.

4.   Sąjungos žvejybos laivas draudimo naudotis ŽSĮ laikotarpiu neiškelia ŽSĮ ar susijusios elektroninės įrangos, išskyrus tais atvejais, kai:

a)

ŽSĮ arba susijusi elektroninė įranga iškeliami ir laikomi laive iki iškrovimo arba iki draudimo naudoti ŽSĮ laikotarpio pabaigos ir

b)

Sąjungos žvejybos laivas neužmeta žvejybos įrankių 7 dienas po ŽSĮ iškėlimo arba arčiau nei 50 jūrmylių spinduliu nuo ŽSĮ iškėlimo vietos.

5.   Be to, kas nurodyta 4 dalyje, Sąjungos žvejybos laivai, vykdydami žvejybos veiklą, negali bendradarbiauti vieni su kitais, kad sužvejotų suburtas žuvis.

6.   Sąjungos žvejybos laivai draudimo laikotarpiu negali užmesti žvejybos įrankių arčiau nei per vieną jūrmylę nuo vietos, kurioje per 24 valandas iki užmetimo kitas laivas iškėlė ŽSĮ, jei Sąjungos žvejybos laivo kapitonas žino to ŽSĮ vietą ir iškėlimo laiką.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai, vykdantys veiklą pakrantės valstybės vandenyse, laikytųsi tos pakrantės valstybės įstatymų, reglamentuojančių ŽSĮ valdymą, įskaitant jo sekimą.

8 straipsnis

Prietaisiniai plūdurai

Prietaisiniai plūdurai aktyvuojami tik gaubiamaisiais tinklais žvejojančiame laive.

9 straipsnis

Duomenų plūdurai

1.   Žvejyba arčiau nei per vieną jūrmylę nuo duomenų plūduro arba sąveika su juo draudžiama. Šis draudimas apima ir duomenų plūduro apsupimą žvejybos įrankiu, plūduro pririšimą ar pritvirtinimą prie laivo ar bet kurio žvejybos įrankio, laivo dalies ar segmento arba prie duomenų plūduro ar jo pritvirtinimo vietos ir duomenų plūduro inkaro lyno nukirtimą.

2.   Jei Sąjungos žvejybos laivo žvejybos įrankis susipainioja su duomenų plūduru, įsipainiojęs žvejybos įrankis pašalinamas darant kuo mažiau žalos duomenų plūdurui.

3.   Sąjungos žvejybos laivo kapitonas vėliavos valstybei narei praneša apie visus įsipainiojimo atvejus ir nurodo įsipainiojimo datą, vietą ir pobūdį, o kartu pateikia visą ant duomenų plūduro esančią informaciją, pagal kurią jį galima identifikuoti. Ta vėliavos valstybė narė pranešimą nedelsdama persiunčia Komisijai.

4.   Nepaisant 1 dalies, pagal mokslinių tyrimų programas, apie kurias pranešta Komisijai ir kurioms vykdyti Komisija suteikė leidimą, Sąjungos žvejybos laivai gali vykdyti veiklą arčiau kaip per vieną jūrmylę nuo duomenų plūduro, jei tarp jų ir to duomenų plūduro nevyksta 1 dalyje nurodyta sąveika.

10 straipsnis

Rytinių tarptautinių vandenų anklavo specialusis valdymo rajonas

1.   Rytinių tarptautinių vandenų anklave veiklą vykdančių Sąjungos žvejybos laivų kapitonai apie visus pastebėtus žvejybos laivus praneša savo vėliavos valstybei narei, Komisijai arba jos paskirtai įstaigai ir WCPFC sekretoriatui. Pateikiant informaciją, be kita ko, nurodoma: data ir laikas (UTC), koordinatės (tikrieji ilgumos ir platumos laipsniai), pelengas, žymenys, greitis (mazgais) ir laivo tipas. Žvejybos laivai užtikrina, kad informacija būtų perduota per šešias valandas nuo žvejybos laivo pastebėjimo.

2.   Gretimoms pakrantės valstybėms arba teritorijoms turi būti nuolat perduodami beveik tikralaikiai LSS duomenys.

11 straipsnis

Perkrovimas

1.   Visos Konvencijos rajone vykstančios toli migruojančių žuvų, kurioms taikoma Konvencija, perkrovimo operacijos atliekamos uoste, o žuvys sveriamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 60 straipsnį.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai apie perkrovimo operacijas, kurias atlieka su jų vėliava plaukiojantys laivai, išskyrus atvejus, kai laivas veiklą vykdo pagal frachtavimo, nuomos ar kitus panašius mechanizmus kaip neatskiriama Konvencijos rajono pakrantės valstybės vidaus laivyno dalis.

3.   Sąjungos žvejybos laivo, iškraunančio toli migruojančių žuvų išteklių, kuriems taikoma Konvencija ir kurie žvejojami Konvencijos rajone, žvejybos produktus, kai jie perkraunami uoste arba už Konvencijos rajono ribų, kapitonas kiekvienos Konvencijos rajone sužvejoto laimikio perkrovimo operacijos atveju užpildo WCPFC perkrovimo deklaraciją. WCPFC perkrovimo deklaracija siunčiama Sąjungos žvejybos laivo valstybės narės kompetentingai institucijai.

4.   Sąjungos žvejybos laivo, priimančio toli migruojančių žuvų išteklių, kuriems taikoma Konvencija ir kurie žvejojami Konvencijos rajone, žvejybos produktus, kai jie perkraunami uoste arba už Konvencijos rajono ribų, kapitonas kiekvienos Konvencijos rajone sužvejoto laimikio perkrovimo operacijos atveju užpildo WCPFC perkrovimo deklaraciją. WCPFC perkrovimo deklaracija siunčiama Sąjungos žvejybos laivo valstybės narės kompetentingai institucijai.

5.   Vėliavos valstybės narės patvirtina tuos duomenis pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnį ir, kai įmanoma, patikslina iš perkrovimo operacijas vykdančių Sąjungos žvejybos laivų gautą informaciją naudodamosi visa turima informacija, pvz., duomenimis apie laimikį ir pastangas, koordinačių duomenimis, stebėtojų ataskaitomis ir stebėsenos uoste duomenimis.

12 straipsnis

Perkrovimas į šalių, kurios nėra susitariančiosios šalys, laivus ir iš jų

1.   Sąjungos žvejybos laivai nedalyvauja perkrovimo į laivą, plaukiojantį su šalies, kuri nėra susitariančioji šalis, vėliava, arba iš tokio laivo operacijose, išskyrus atvejus, kai WCPFC sprendimu leidimas suteiktas, pavyzdžiui:

a)

į registrą įtrauktam šalies, kuri nėra susitariančioji šalis, transportiniam laivui arba

b)

šalies, kuri nėra susitariančioji šalis, žvejybos laivui, turinčiam žvejybos susitariančiosios šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje licenciją, išduotą pagal WCPFC sprendimą.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju Sąjungos transportinio laivo kapitonas arba frachtuojanti valstybė narė vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai nusiunčia WCPFC perkrovimo deklaraciją ir taikoma 11 straipsnio 5 dalis.

III SKYRIUS

Jūrų gyvūnų apsauga

13 straipsnis

Raguotosios rajos

1.   Raguotąsias rajas (Mobula genties) tikslingai žvejoti arba specialiai užmesti jų žvejybos įrankius draudžiama.

2.   Taip pat draudžiama laikyti laive, perkrauti, iškrauti ar siūlyti parduoti raguotųjų rajų skerdenas arba skerdenų dalis.

3.   Sąjungos žvejybos laivai užtikrina, kad raguotosios rajos, kiek įmanoma, būtų greitai paleidžiamos gyvos ir nesužalotos ir tai būtų daroma taip, kad būtų kuo mažiau pakenkta sugautam individui, sykiu atsižvelgiant į įgulos saugumą.

4.   Nepaisant 3 dalies, tais atvejais, kai raguotosios rajos netyčia sugaunamos ir iškraunamos per gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo vykdomą operaciją, tas laivas privalo nepažeistas raguotąsias rajas iškrovimo arba perkrovimo vietoje perduoti atsakingoms institucijoms arba, jei įmanoma, jas išmesti atgal į jūrą. Taip perduotų raguotųjų rajų negalima parduoti ar mainyti, tačiau jas galima dovanoti žmonių vidaus vartojimo reikmėms.

5.   Šio straipsnio 4 dalyje nurodytas laimikis registruojamas laivo žurnale pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnį. Pateikiant informaciją, be kita ko, nurodoma jų gyvybės būklė (negyvos ar gyvos) paleidimo į jūrą metu.

14 straipsnis

Bendroji ryklių apsaugos priemonė

Tunus ir buriažuvines ūdomis žvejojantys Sąjungos laivai negali naudoti šoninių lynų, nutiestų tiesiai nuo ūdų plūdurų arba vertikaliųjų ūdų, vadinamųjų ryklių pavadžių, kaip pavaizduota VI priede.

15 straipsnis

Ilgapelekiai pilkieji rykliai

1.   Draudžiama laikyti žvejybos laive, perkrauti, sandėliuoti, iškrauti arba siūlyti parduoti ilgapelekius pilkuosius ryklius (Carcharhinus longimanus) arba jų dalis.

2.   Visi sužvejoti ilgapelekiai pilkieji rykliai paleidžiami kuo greičiau, kai tik atplukdomi prie laivo borto (prieš paleidžiant atplukdomi tam, kad būtų lengviau nustatyti rūšį), ir tokiu būdu, kad būtų kuo mažiau sužaloti.

3.   RSP stebėtojams leidžiama imti ilgapelekių pilkųjų ryklių, kurie ištraukiami negyvi, biologinius ėminius, jei tie ėminiai imami vykdant WCPFC Mokslinio komiteto patvirtintą mokslinių tyrimų projektą.

4.   Atsitiktinai sugauti ilgapelekiai pilkieji rykliai registruojami laivo žurnale pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnį. Pateikiant informaciją, be kita ko, nurodoma jų gyvybės būklė (negyvi ar gyvi) paleidimo į jūrą metu.

16 straipsnis

Bangininiai rykliai

1.   Draudžiama užmesti gaubiamąjį tinklą ant tunų būrio, jei prieš užmetant tinklą pastebimas bangininis ryklys (Rhincodon typus).

2.   Jei gaubiamuoju tinklu netyčia apsupamas bangininis ryklys, Sąjungos žvejybos laivo kapitonas:

a)

užtikrina, kad būtų imtasi visų pagrįstų priemonių saugiam ryklio paleidimui į jūrą užtikrinti, ir

b)

apie įvykį praneša atitinkamai vėliavos valstybės narės institucijai ir, be kita ko, nurodo informaciją apie individų skaičių, išsamią informaciją apie tai, kaip ir kodėl jie buvo apsupti, kur tai įvyko ir kokių priemonių buvo imtasi saugiam ryklių paleidimui į jūrą užtikrinti, taip pat pateikia vertinimą, kokios būklės buvo rykliai paleidimo į jūrą metu (įskaitant tai, ar jie buvo paleisti gyvi, bet vėliau nugaišo).

3.   Atsitiktinai sugauti bangininiai rykliai registruojami laivo žurnale pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnį. Pateikiant informaciją, be kita ko, nurodoma jų gyvybės būklė (negyvi ar gyvi) paleidimo į jūrą metu.

17 straipsnis

Floridiniai šilkiniai rykliai

1.   Draudžiama žvejybos laive laikyti, perkrauti, sandėliuoti arba iškrauti floridinius šilkinius ryklius (Carcharhinus falciformis) arba jų dalis.

2.   Sužvejoti floridiniai šilkiniai rykliai paleidžiami kuo greičiau, kai tik atplukdomi prie laivo borto (prieš paleidžiant atplukdomi tam, kad būtų lengviau nustatyti rūšį), ir tokiu būdu, kad būtų kuo mažiau sužaloti.

3.   Atsitiktinai sugauti floridiniai šilkiniai rykliai registruojami laivo žurnale pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnį. Pateikiant informaciją, be kita ko, nurodoma jų gyvybės būklė (negyvi ar gyvi) paleidimo į jūrą metu.

4.   Valstybės narės, naudodamos duomenis, gautus vykdant stebėtojų programas ir kitomis priemonėmis, pvz., žvejybos žurnalų arba elektroninės stebėsenos duomenis, apytikriai įvertina į jūrą paleistų sugautų floridinių šilkinių ryklių skaičių, įskaitant jų gyvybės būklę (negyvi ar gyvi) paleidimo į jūrą metu, ir pateikia šią informaciją Komisijai pagal 38 straipsnio 3 dalies d punktą.

5.   RPS stebėtojams leidžiama imti floridinių šilkinių ryklių, kurie ištraukiami negyvi, biologinius ėminius, jei tie ėminiai imami vykdant WCPFC Mokslinio komiteto patvirtintą mokslinių tyrimų projektą.

18 straipsnis

Banginių būrio gyvūnai

1.   Draudžiama užmesti gaubiamąjį tinklą ant tunų būrio, jei prieš užmetant tinklą tame būryje pastebimas banginių būrio (pobūrio Cetacea) gyvūnas.

2.   Jei gaubiamuoju tinklu netyčia apsupamas banginių būrio gyvūnas, Sąjungos žvejybos laivas užtikrina, kad būtų imtasi visų pagrįstų priemonių saugiam jo paleidimui į jūrą užtikrinti. Tuo tikslu, be kita ko, sustabdomas tinklo vyniojimas ir žvejybos operacijos neatnaujinamos tol, kol gyvūnas paleidžiamas ir nebėra pavojaus, kad jis vėl bus sugautas.

3.   Atsitiktinai sugauti banginių būrio gyvūnai registruojami laivo žurnale pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnį. Pateikiant informaciją, be kita ko, nurodoma jų gyvybės būklė (negyvi ar gyvi) paleidimo į jūrą metu.

19 straipsnis

Poveikio jūrų paukščiams mažinimo priemonės

1.   Sąjungos laivai, žvejojantys ūdomis į pietus nuo 30 ° pietų platumos, taiko:

a)

bent dvi iš šių poveikio mažinimo priemonių: šoninius lynus su gramzdikliais, žvejybos įrankio statymą naktį arba paukščių baidymo lynus, arba

b)

kabliukų apsauginius gaubtus.

2.   Sąjungos laivai, žvejojantys ūdomis tarp 25° ir 30° pietinių lygiagrečių, taiko vieną iš šių poveikio mažinimo priemonių: šoninius lynus su gramzdikliais, paukščių baidymo lynus arba kabliukų apsauginius gaubtus.

3.   Sąjungos laivai, kurių bendrasis ilgis yra 24 metrai ar daugiau, žvejojantys ūdomis į šiaurę nuo 23° šiaurės platumos, taiko bent dvi iš šio reglamento I priedo 1 lentelėje nurodytų poveikio mažinimo priemonių, įskaitant bent vieną iš nurodytųjų tos lentelės A skiltyje.

4.   Paukščių baidymo lynai gali būti naudojami tik pagal šio reglamento I priede nustatytas specifikacijas.

5.   Šiame straipsnyje nurodytos priemonės registruojamos laivo žurnale pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnį. Pateikiant informaciją, be kita ko, nurodoma paleidžiamų ar išmetamų gyvūnų gyvybės būklė (negyvi ar gyvi).

20 straipsnis

Jūrų vėžliai

1.   Sąjungos žvejybos laivas kuo greičiau paima į laivą bet kokius sugautus komos ištiktus ar nejudančius kietakiaučius jūrų vėžlius (šeimos Cheloniidae) ir padeda jiems atsigauti, be kita ko, taiko gaivinimo priemones, prieš saugiai paleisdamas juos į vandenį. Sąjungos žvejybos laivų kapitonai ir operatoriai užtikrina, kad įgula žinotų ir taikytų tinkamus poveikio mažinimo ir elgesio su gyvūnais metodus.

2.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys Sąjungos laivai:

a)

vengia žvejybos įrankiais apsupti jūrų vėžlius, o jei jūros vėžlys netyčia apsupamas žvejybos įrankiu arba į jį įsipainioja, imasi praktiškai įgyvendinamų priemonių vėžliui saugiai paleisti į jūrą,

b)

paleidžia visus pastebėtus į ŽSĮ ar kitus žvejybos įrankius įsipainiojusius jūros vėžlius,

c)

užtikrina, kad jūrų vėžliui įsipainiojus į tinklą tinklo vyniojimas būtų sustabdytas vos tik vėžlys iškyla iš vandens, vėžlys būtų išpainiotas taip, kad jo nesužeistų, prieš vėl pradedant vynioti tinklą, ir, kiek įmanoma, padeda vėžliui atsigauti prieš jį grąžindami į vandenį,

d)

turi panardinamuosius tinklelius ir prireikus juos naudoja vėžliams iškelti.

3.   Sekliojo statymo ūdomis žvejojantys Sąjungos laivai taiko bent vieną iš šių metodų, kad sugautų mažiau jūrų vėžlių:

a)

naudoja tik didelius apskrituosius kabliukus, kurie paprastai yra apskritimo arba ovalo formos ir kurie iš pradžių suprojektuoti ir pagaminti taip, kad jų smaigalys būtų statmenas strypeliui. Šie kabliukai negali būti palenkti daugiau kaip 10 laipsnių;

b)

jaukui naudoja tik pelekines žuvis;

c)

taiko bet kokią kitą priemonę, poveikio mažinimo planą ar veiksmą, kuriuos peržiūrėjo WCPFC Mokslinis komitetas ir WCPFC Technikos ir atitikties komitetas ir kuriuos WCPFC patvirtino kaip galinčius sumažinti sąveikos su vėžliais dažnį (vienam kabliukui, kuriuo žvejojama, tenkantį pastebėtų atvejų skaičių) vykdant žvejybą sekliojo statymo ūdomis.

4.   3 dalis netaikoma žvejybai sekliojo statymo ūdomis, kai nustatytas vidutinis sąveikos su jūrų vėžliais dažnis trejus pastaruosius metus yra mažesnis kaip 0,019 jūrų vėžlio (visų rūšių bendrai) 1 000 kabliukų ir kurios stebėjimo aprėptis kiekvienais iš tų trejų metų siekia bent 10 %.

21 straipsnis

Jūrų tarša

Sąjungos žvejybos laivams draudžiama į jūrą išmesti bet kokį plastiką, alyvą, degalų produktus ar alyvų atliekas, šiukšles, maisto atliekas, buitines atliekas, po deginimo likusius pelenus ir nuotekas. Šis draudimas neapima į vandenį žvejybos tikslais nuleidžiamų žvejybos įrankių ar prietaisų, kurie padeda žvejoti, pvz., ŽSĮ.

IV SKYRIUS

Laivams taikomi reikalavimai ir frachtavimas

22 straipsnis

Žvejybos laivų registras

1.   Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos žvejybos laivai pagal šį reglamentą būtų įrašyti į žvejybos laivų registrą.

2.   Laikoma, kad į registrą neįrašytiems Sąjungos žvejybos laivams Konvencijos rajone neleidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti ar iškrauti toli migruojančių žuvų išteklių.

3.   Valstybės narės praneša Komisijai visą faktinę informaciją, iš kurios matyti, kad yra pagrįstų priežasčių įtarti, jog laivas, kuris nėra įrašytas į registrą, Konvencijos rajone vykdo toli migruojančių žuvų išteklių žvejybą arba dalyvauja žvejybos ar perkrovimo operacijose.

23 straipsnis

Informacijos apie laivą teikimas

1.   Kiekviena vėliavos valstybė narė Komisijai elektroniniu būdu pateikia šią informaciją apie kiekvieną į registrą įrašytą Sąjungos žvejybos laivą:

a)

Sąjungos žvejybos laivo pavadinimą, registracijos numerį, WIN, ankstesnius pavadinimus (jei jie žinomi) ir registracijos uostą,

b)

savininko (ar savininkų) pavadinimą (vardą, pavardę) ir adresą,

c)

kapitono vardą, pavardę ir pilietybę,

d)

ankstesnę vėliavos valstybę (jei tokia buvo),

e)

tarptautinį radijo šaukinį,

f)

laivo ryšio sistemos tipus ir numerius (Inmarsat A, B ir C numerius ir palydovinio ryšio telefono numerį),

g)

spalvotą laivo nuotrauką,

h)

laivo pastatymo vietą ir datą,

i)

laivo tipą,

j)

įprastą laivo įgulos sudėtį,

k)

žvejybos metodo arba metodų tipą,

l)

ilgį (nurodyti tipą ir matavimo vienetą),

m)

borto aukštį (nurodyti matavimo vienetą),

n)

didžiausią laivo plotį (nurodyti matavimo vienetą),

o)

bendrąją registrinę talpą (GRT) arba bendrąją talpą (GT),

p)

pagrindinio variklio (arba variklių) galią (nurodyti matavimo vienetą);

q)

krovumą, įskaitant šaldiklių tipą, talpą ir skaičių, žuvų talpyklų talpą ir šaldymo kamerų talpą (nurodyti matavimo vienetą),

r)

vėliavos valstybės narės išduoto leidimo formą ir numerį, įskaitant visus konkrečius rajonus, rūšis ir laikotarpius, kuriems jis galioja, ir

s)

Tarptautinės jūrų organizacijos suteiktą numerį arba „Lloyd’s“ registro numerį.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai apie visus 1 dalyje nurodytos informacijos pakeitimus ir apie bet kokį Sąjungos žvejybos laivo įtraukimą į registrą arba išbraukimą iš jo per 12 dienų po tokio pakeitimo ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip likus septynioms dienoms iki atitinkamo laivo žvejybos veiklos Konvencijos rajone pradžios.

3.   Valstybės narės pateikia Komisijai jos prašomą informaciją apie į žvejybos registrą įrašytus Sąjungos žvejybos laivus ne vėliau kaip per septynias dienas nuo tokio prašymo pateikimo dienos.

4.   Iki kiekvienų metų birželio 1 d. kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai visų Sąjungos žvejybos laivų, kurie praėjusiais kalendoriniais metais buvo įrašyti į registrą, sąrašą ir kartu nurodo kiekvieno laivo WIN ir tai, ar laivas žvejojo toli migruojančių žuvų išteklius jos nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiame Konvencijos rajone. Ši informacija atitinkamai nurodoma taip: laivas a) žvejojo arba b) nežvejojo.

5.   Valstybės narės, kurios eksploatuoja laivus pagal nuomos, frachtavimo arba panašius susitarimus, pagal kuriuos šalis, kuri nėra vėliavos valstybė, įpareigojama teikti duomenis, imasi priemonių, kuriomis užtikrinama, kad vėliavos valstybė galėtų įvykdyti savo pareigas pagal 4 dalį.

6.   Valstybės narės pateikia Komisijai išsamius žvejybos laivo registracijos duomenis, atitinkančius CMM 2014-03 1 priedėlyje nustatytas struktūros ir formato specifikacijas, ir laivo nuotraukas, atitinkančias CMM 2014-03 2 priedėlyje nustatytas specifikacijas.

7.   Laivo registracijos duomenys Komisijai teikiami elektroniniu formatu, laikantis CMM 2014-03 3 priedėlyje nustatytų elektroninio formato specifikacijų.

24 straipsnis

Bunkeriavimas

Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys žvejybos laivai bunkeriavimo paslaugas teiktų tik toliau nurodytiems laivams, būtų bunkeriuojami tik tų laivų arba iš jų gautų kitokią pagalbą:

a)

žvejybos laivams, plaukiojantiems su susitariančiųjų šalių vėliavomis,

b)

žvejybos laivams, plaukiojantiems su šalių, kurios nėra susitariančiosios šalys, vėliavomis, jei tokie laivai įrašyti į registrą, arba

c)

žvejybos laivams, kuriuos pagal frachtavimo, nuomos ar panašius susitarimus eksploatuoja ne susitariančiosios šalys ir kurie laikosi IIVP.

25 straipsnis

Žvejybos laivų žymėjimas ir identifikavimas

1.   Konvencijos rajone veiklą vykdantiems Sąjungos žvejybos laivams identifikavimo tikslu suteikiami Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos radijo šaukiniai (IRCS).

2.   Sąjungos žvejybos laivai privalo atitikti II priede nustatytas žymėjimo ir kitas technines specifikacijas.

26 straipsnis

Laivų stebėjimo sistema (LSS)

Konvencijos rajone veiklą vykdantys Sąjungos žvejybos laivai naudoja dvi stebėjimo sistemas:

a)

LSS, įdiegtą pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnį ir bet kokį pagal tą reglamentą priimtą teisės aktą, ir

b)

LSS, kuriai duomenis tiesiogiai perduoda Konvencijos rajono tarptautiniuose vandenyse veiklą vykdantys Sąjungos žvejybos laivai, kurią administruoja WCPFC arba kuri teikia duomenis Ramiojo vandenyno salų žuvininkystės forumo agentūrai ir dėl kurios valstybės narės:

i)

užtikrina, kad jų žvejybos laivai Konvencijos rajono tarptautiniuose vandenyse laikytųsi WCPFC nustatytų su LSS susijusių reikalavimų ir kad juose būtų įrengti ALC, perduodantys WCPFC nustatytus duomenis,

ii)

užtikrina, kad jų žvejybos laivuose esanti LSS įranga atitiktų III priede nustatytus žvejybos laivų stebėsenos Konvencijos rajone standartus, specifikacijas ir procedūras,

iii)

bendradarbiauja, kad užtikrintų nacionalinės LSS ir tarptautiniuose vandenyse naudojamos LSS suderinamumą,

iv)

užtikrina, kad jų žvejybos laivuose įrengti ALC atitiktų III priede nustatytus minimaliuosius standartus,

v)

užtikrina, kad numatytasis pranešimo apie koordinates dažnis laivui esant Konvencijos rajone būtų keturios valandos (šeši pranešimai apie koordinates per dieną),

vi)

užtikrina, kad iš Konvencijos rajono išplaukiantys laivai apie savo koordinates praneštų kartą per dieną.

27 straipsnis

Pranešimų apie laivų frachtavimą sistema

1.   Frachtuojanti valstybė narė per 20 dienų arba bet kuriuo atveju ne vėliau kaip likus 96 valandoms iki žvejybos veiklos pagal frachtavimo susitarimą pradžios praneša Komisijai apie kiekvieną laivą, kuris turi būti laikomas frachtuojamu, t. y. elektroniniu būdu pateikia šią informaciją apie kiekvieną frachtuojamą laivą:

a)

žvejybos laivo pavadinimą,

b)

WIN,

c)

savininko ar savininkų pavadinimą (vardą, pavardę) ir adresą,

d)

frachtuotojo pavadinimą (vardą, pavardę) ir adresą,

e)

frachtavimo susitarimo galiojimo trukmę ir

f)

žvejybos laivo vėliavos valstybę.

2.   Gavusi 1 dalyje nurodytą informaciją, Komisija nedelsdama ją praneša WCPFC sekretoriatui.

3.   Kiekviena frachtuojanti valstybė narė per 20 dienų arba bet kuriuo atveju ne vėliau kaip likus 96 valandoms iki žvejybos veiklos pagal frachtavimo susitarimą pradžios Komisijai ir vėliavos valstybei praneša apie:

a)

papildomus frachtuojamus laivus ir pateikia 1 dalyje nurodytą informaciją,

b)

visus 1 dalyje nurodytos informacijos apie bet kurį frachtuojamą laivą pasikeitimus ir

c)

bet kurio laivo, apie kurį anksčiau pranešta pagal 1 dalį, frachtavimo pabaigą.

4.   Frachtuojami gali būti tik į registrą įrašyti laivai.

5.   Laivai, įtraukti į WCPFC arba kitos regioninės žvejybos valdymo organizacijos tvarkomą NNN (neteisėtą, nedeklaruojamą ar nereguliuojamą) žvejybą vykdančių laivų sąrašą, negali būti frachtuojami.

6.   Laivų, apie kurių frachtavimą pranešta, laimikis ir žvejybos pastangos priskiriami frachtuojančioms valstybėms narėms arba susitariančiajai šaliai. Frachtuojanti valstybė narė kasmet Komisijai pateikia frachtuojamų laivų praėjusių metų laimikio ir žvejybos pastangų ataskaitą.

7.   6 dalis netaikoma tropinių tunų žvejybai gaubiamaisiais tinklais, kurios laimikis ir žvejybos pastangos priskiriami vėliavos valstybei.

V SKYRIUS

Regioninių stebėtojų programa

28 straipsnis

RSP

1.   RSP tikslas – rinkti patikrintus laimikio bei kitus mokslinius duomenis ir papildomą informaciją apie žvejybą Konvencijos rajone ir stebėti, kaip įgyvendinamos IIVP.

2.   RSP taikoma laivams, žvejojantiems:

a)

vien tik tarptautiniuose vandenyse,

b)

tarptautiniuose vandenyse ir vienos ar daugiau pakrantės valstybių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir

c)

dviejų ar daugiau pakrantės valstybių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse.

3.   Valstybės narės yra atsakingos už tai, kad stebėjimo aprėpties lygis atitiktų WCPFC nustatytą lygį.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad siunčiant RSP stebėtojus būtų kasmet užtikrinama 100 % žvejybos gaubiamaisiais tinklais stebėjimo aprėptis rajone, kurio ribos yra 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, ir bent 5 % kitos žvejybos stebėjimo aprėptis.

5.   RSP stebėtojų pareigos apima laimikio bei kitų mokslinių duomenų rinkimą, stebėjimą, kaip įgyvendinamos IIVP, ir papildomos informacijos apie žvejybą, kurią rinkti gali nuspręsti WCPFC, rinkimą.

6.   RSP stebėtojai turi likti dėmesingi ir rinkti informaciją apie bet kokią praktiką, kuri galėtų būti žalinga aplinkai, pagal taikytinas IIVP.

7.   Konvencijos rajone žvejojantys Sąjungos žvejybos laivai turi priimti į laivą RSP stebėtoją.

8.   Valstybės narės naudoja stebėtojų surinktą informaciją galimiems reikalavimų nesilaikymo atvejams tirti ir bendradarbiaudamos ja keičiasi, be kita ko, iniciatyviai prašo stebėtojų ataskaitų kopijų, reaguoja į prašymus jas pateikti ir padeda juos įvykdyti pagal WCPFC priimtus standartus.

9.   Stebėtojų teisės yra šios:

a)

turėti visapusišką prieigą prie visos laivo infrastruktūros ir įrangos, kurios stebėtojo gali būti laikomos būtinomis jo pareigoms vykdyti, įskaitant visapusišką prieigą prie kapitono tiltelio ir prie laive esančių žuvų ir vietų, kurios gali būti naudojamos laikyti, perdirbti, žuvis ar jas sverti,

b)

turėti visas sąlygas susipažinti su laivo įrašais, įskaitant jo žurnalus ir dokumentus, kad būtų galima juos inspektuoti ir kopijuoti, ir pakankamą prieigą prie navigacijos įrangos, jūrlapių ir radijo ryšio priemonių ir kitos su žvejyba susijusios informacijos,

c)

paprašius gauti prieigą prie ryšių įrangos bei įgulos, kad galėtų jomis naudotis su darbu susijusiems duomenims ar informacijai įvesti, perduoti ir gauti,

d)

turėti prieigą prie bet kurios kitos laive esančios papildomos įrangos, kuri gali padėti stebėtojui laive atlikti jo darbą, pvz., didelės galios žiūronų, elektroninių ryšio priemonių ir kt.,

e)

turėti sąlygas patekti į darbo denį tuo metu, kai ištraukiami tinklai ar ūdos, ir prieigą prie egzempliorių (gyvų arba negyvų), kad būtų galima surinkti ir paimti ėminius,

f)

gauti pranešimą apie ištraukimo arba tinklo užmetimo procedūrą iki jos pradžios likus ne mažiau kaip 15 minučių, išskyrus atvejus, kai stebėtojas konkrečiai paprašo, kad jam nebūtų pranešama,

g)

turėti sąlygas naudotis maistu ir patalpomis, taip pat medicinines ir sanitarines sąlygas, atitinkančias deramus standartus, paprastai taikomus einantiems aukštesnio rango pareigas laive,

h)

turėti pakankamai vietos ant kapitono tiltelio ar kitoje kanceliariniam darbui skirtoje erdvėje ir pakankamai vietos denyje stebėtojo pareigoms atlikti,

i)

turėti sąlygas laisvai vykdyti stebėtojo pareigas – stebėtojai nepuolami, jiems netrukdoma, nesipriešinama, jie negaišinami, nebauginami ir nesikišama į jų darbą, kurį jie atlieka eidami savo pareigas.

10.   Stebėtojų pareigos yra šios:

a)

gebėti atlikti šiuo reglamentu ir taikytinomis IIVP nustatytas pareigas,

b)

pripažinti sutartas konfidencialumo taisykles ir procedūras, susijusias su laivų ir laivų savininkų vykdomomis žvejybos operacijomis, ir jų laikytis,

c)

einant pareigas pagal RSP visą laiką išlikti nepriklausomiems ir nešališkiems,

d)

laikytis RSP protokolų, skirtų RSP stebėtojams laive,

e)

laikytis susitariančiosios šalies ir bendradarbiaujančiosios šalies, kuri nėra susitariančioji šalis, kaip apibrėžta Konvencijoje, kurių jurisdikcijai priklauso laivas, įstatymų ir kitų teisės aktų,

f)

laikytis hierarchijos ir visuotinių elgesio taisyklių, taikomų visai laivo įgulai,

g)

pareigas vykdyti taip, kad nebūtų nederamai trukdoma laivui vykdyti teisėtas operacijas, deramai atsižvelgiant į laivo veiklos reikalavimus ir tuo tikslu reguliariai palaikant ryšį su laivo kapitonu,

h)

būti susipažinus su laive taikomomis avarinėmis procedūromis, be kita ko, žinoti gelbėjimosi plaustų, gesintuvų ir pirmosios pagalbos rinkinių buvimo vietas,

i)

reguliariai palaikyti ryšį su laivo kapitonu svarbiais su stebėtoju ir jo pareigomis susijusiais klausimais,

j)

paisyti įgulos etninių tradicijų ir laivo vėliavos valstybės papročių,

k)

laikytis taikomo stebėtojų elgesio kodekso,

l)

nedelsiant parengti ir pateikti ataskaitas Komisijai WCPFC nustatyta tvarka,

m)

nederamai netrukdyti laivui vykdyti teisėtų operacijų, vykdyti savo pareigas deramai atsižvelgiant į laivo veiklos reikalavimus ir, kiek įmanoma, kuo mažiau trukdant Konvencijos rajone žvejojančių laivų veiklą.

29 straipsnis

Laivų operatorių, kapitonų ir įgulų teisės ir pareigos

1.   Laivų operatorių ir kapitonų teisės yra šios:

a)

išankstinį pranešimą apie RSP stebėtojo skyrimą gauti per pagrįstos trukmės laikotarpį,

b)

reikalauti, kad tas stebėtojas laikytųsi visuotinių elgesio taisyklių, hierarchijos ir taikytinų teisės aktų bei reglamentuojamųjų nuostatų, ir

c)

turėti galimybę peržiūrėti RSP stebėtojo ataskaitą ir pateikti pastabas ir teisę įtraukti papildomą informaciją, kuri laikoma svarbia, arba asmeninį pareiškimą.

2.   Žvejybos laivų operatoriai, įskaitant žvejybos laivų kapitonus, laikosi šių pareigų:

a)

kai to reikalauja WCPFC, priima į laivą asmenis, kurie identifikuoti kaip RSP stebėtojai,

b)

informuoja įgulą apie RSP stebėtojo įlipimo į laivą laiką, taip pat jų teises ir pareigas RSP stebėtojui įlipus į laivą,

c)

padeda RSP stebėtojui saugiai įlipti į laivą ir išlipti iš jo sutartoje vietoje ir sutartu laiku,

d)

praneša RSP stebėtojui apie žvejybos įrankio užmetimą arba ištraukimą į laivą ne vėliau kaip likus 15 minučių, išskyrus atvejus, kai stebėtojas konkrečiai paprašo, kad jam nebūtų pranešama,

e)

leidžia ir padeda RSP stebėtojui saugiai įvykdyti visas pareigas,

f)

suteikia RSP stebėtojui visapusišką prieigą prie laivo įrašų, įskaitant laivo žurnalus ir dokumentus, kad tuos įrašus būtų galima inspektuoti ir kopijuoti,

g)

suteikia RSP stebėtojui pakankamą prieigą prie navigacijos įrangos, jūrlapių ir radijo ryšio priemonių bei prie kitos su žvejyba susijusios informacijos,

h)

suteikia prieigą prie bet kurios kitos laive esančios papildomos įrangos, kuri gali padėti RSP stebėtojui laive atlikti jo darbą, pvz., didelės galios žiūronų, elektroninių ryšio priemonių ir kt.,

i)

leidžia ir padeda RSP stebėtojui paimti ir saugoti laimikio ėminius,

j)

sudaro sąlygas laive esančiam RSP stebėtojui naudotis maistu, patalpomis ir tinkamais sanitariniais patogumais, už kuriuos nemoka nei stebėtojas, nei RSP stebėtojo skyrėjas, nei stebėtojus skirianti Vyriausybė, taip pat sudaro medicinines sąlygas, atitinkančias pagrįstus standartus, kurie paprastai taikomi einantiems aukštesnio rango pareigas laive,

k)

laive esančiam RSP stebėtojui jo buvimo laive laikotarpiu teikia draudimo apsaugą,

l)

leidžia ir padeda RSP stebėtojui naudotis visapusiška prieiga prie visos laivo infrastruktūros ir įrangos, kurios stebėtojo gali būti laikomos būtinomis jo pareigoms vykdyti, įskaitant visapusišką prieigą prie kapitono tiltelio ir prie laive esančių žuvų ir vietų, kuriose žuvys gali būti laikomos, perdirbamos, sveriamos ar saugomos,

m)

užtikrina, kad RSP stebėtojas nebūtų užpultas, jam nebūtų trukdoma, prieštaraujama, jis nebūtų gaišinamas ir bauginamas, nesikiša į jo darbą, nedaro jam įtakos, neduoda ir nebando duoti kyšių jam vykdant savo pareigas,

n)

užtikrina, kad RSP stebėtojas nebūtų verčiamas ar įtikinėjamas nevykdyti savo pareigų.

3.   Žvejybos laivo įgulos teisės, be kita ko, yra šios:

a)

reikalauti, kad RSP stebėtojas laikytųsi visuotinių elgesio taisyklių, hierarchijos ir taikytinų įstatymų bei kitų teisės aktų,

b)

laivo kapitono teikiamą išankstinį pranešimą apie RSP stebėtojo skyrimą gauti per pagrįstos trukmės laikotarpį ir

c)

turėti teisę į privatumą jų asmeniniam naudojimui skirtose vietose.

4.   Žvejybos laivo įgula laikosi šių pareigų:

a)

netrukdo RSP stebėtojui eiti pareigų ir jo negaišina, neverčia ir neįtikinėja nesilaikyti savo pareigų,

b)

laikosi šio reglamento, pagal Konvenciją nustatytų taisyklių bei procedūrų ir valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso laivas, nustatytų gairių, taisyklių ir sąlygų,

c)

leidžia ir padeda suteikti ir užtikrinti visapusišką prieigą prie laivo infrastruktūros ir įrangos, kurios stebėtojo gali būti laikomos būtinomis jo pareigoms vykdyti, įskaitant visapusišką prieigą prie kapitono tiltelio ir prie laive esančių žuvų ir vietų, kuriose žuvys gali būti laikomos, perdirbamos, sveriamos ar saugomos,

d)

leidžia ir padeda RSP stebėtojui saugiai įvykdyti visas pareigas,

e)

leidžia ir padeda RSP stebėtojui paimti ir saugoti laimikio ėminius,

f)

laikosi žvejybos laivo kapitono nurodymų, susijusių su RSP stebėtojų pareigomis.

30 straipsnis

Stebėtojų saugumas

1.   Jei RSP stebėtojas dingsta arba manoma, kad jis iškrito už borto, žvejybos laivo kapitonas:

a)

nedelsdamas nutraukia visas žvejybos operacijas,

b)

nedelsdamas pradeda paieškos ir gelbėjimo operacijas ir paiešką vykdo ne trumpiau kaip 72 valandas, išskyrus atvejus, kai force majeure atveju valstybės narės yra priverstos leisti su jų vėliava plaukiojantiems laivams nutraukti paieškos ir gelbėjimo operacijas dar nepraėjus 72 valandoms arba kai vėliavos valstybė narė nurodo tęsti paiešką ilgiau nei 72 valandas,

c)

nedelsdamas apie tai praneša vėliavos valstybei narei,

d)

nedelsdamas visomis turimomis ryšio priemonėmis apie tai perspėja kitus netoliese esančius laivus,

e)

visapusiškai bendradarbiauja vykdant visas paieškos ir gelbėjimo operacijas,

f)

nepriklausomai nuo to, ar paieška sėkminga, grąžina laivą tolesniam tyrimui į artimiausią uostą, dėl kurio susitarė vėliavos valstybė narė ir stebėtojo skyrėjas,

g)

stebėtojo skyrėjui ir atitinkamoms institucijoms pateikia incidento ataskaitą ir

h)

visapusiškai bendradarbiauja atliekant visus oficialius tyrimus ir saugo visus galimus įrodymus ir mirusio ar dingusio stebėtojo asmeninius daiktus bei patalpas.

2.   Jei RSP stebėtojas miršta, taikomi ir 1 dalies a, c ir h punktai. Be to, žvejybos laivo kapitonas užtikrina, kad kūnas būtų gerai išsaugotas autopsijos ir tyrimo tikslais.

3.   Jei RSP stebėtojas suserga sunkia liga arba yra sunkiai sužalojamas ir dėl to kyla grėsmė jo sveikatai arba saugumui, žvejybos laivo kapitonas:

a)

nedelsdamas nutraukia žvejybos operacijas,

b)

nedelsdamas apie tai praneša vėliavos valstybei narei,

c)

pasirūpina stebėtoju ir suteikia jam visą laive prieinamą ir įmanomą gydymą,

d)

kiek įmanoma greičiau padeda stebėtoją išlaipinti ir pervežti į medicinos įstaigą, turinčią pajėgumų suteikti reikiamą priežiūrą, pagal vėliavos valstybės narės nurodymus, arba, jei tokių nurodymų nėra, pagal RSP stebėtojo skyrėjo pateiktus nurodymus ir

e)

visapusiškai bendradarbiauja atliekant visus oficialius ligos ar sužalojimo priežasties tyrimus.

4.   Taikant 1–3 dalis, vėliavos valstybė narė užtikrina, kad apie įvykį nedelsiant būtų pranešta atitinkamam jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui, RSP stebėtojo skyrėjui ir WCPFC sekretoriatui.

5.   Jei yra pagrįstų priežasčių manyti, kad RSP stebėtojas buvo užpultas, bauginamas, jam grasinta arba prie jo priekabiauta taip, kad kilo pavojus jo sveikatai ar saugumui, ir RSP stebėtojas arba RSP stebėtojo skyrėjas nurodo vėliavos valstybei narei, kad stebėtojas pageidauja būti išlaipintas iš žvejybos laivo, vėliavos valstybė narė užtikrina, kad žvejybos laivo kapitonas:

a)

nedelsdamas imtųsi veiksmų, kad būtų užtikrintas RSP stebėtojo saugumas, o laive susiklosčiusi padėtis būtų sušvelninta ir išspręsta,

b)

kuo greičiau praneštų vėliavos valstybei narei ir RSP stebėtojo skyrėjui apie padėtį, be kita ko, apie stebėtojo būklę ir buvimo vietą,

c)

padėtų saugiai išlaipinti stebėtoją vėliavos valstybės narės ir RSP stebėtojo skyrėjo sutartu būdu ir sutartoje vietoje, kad jam būtų lengviau gauti visą reikiamą gydymą, ir

d)

visapusiškai bendradarbiautų atliekant visus oficialius incidento tyrimus.

6.   Jei yra pagrįstų priežasčių manyti, kad RSP stebėtojas buvo užpultas, bauginamas, jam grasinta arba prie jo priekabiauta, bet nei stebėtojas, nei stebėtojo skyrėjas nepageidauja, kad stebėtojas būtų išlaipintas iš žvejybos laivo, vėliavos valstybė narė užtikrina, kad žvejybos laivo kapitonas:

a)

kuo greičiau imtųsi veiksmų, kad būtų užtikrintas RSP stebėtojo saugumas, o laive susiklosčiusi padėtis sušvelninta ir išspręsta,

b)

kuo greičiau praneštų vėliavos valstybei narei ir RSP stebėtojo skyrėjui apie padėtį ir

c)

visapusiškai bendradarbiautų atliekant visus oficialius incidento tyrimus.

7.   Jei, RSP stebėtojui išsilaipinus iš žvejybos laivo uoste, RSP stebėtojo skyrėjas nustato, kad galėjo įvykti pažeidimas, per kurį RSP stebėtojas buvo užpultas ar prie jo buvo priekabiaujama žvejybos laive, RSP stebėtojo skyrėjas apie tai raštu praneša vėliavos valstybei narei ir WCPFC sekretoriatui. Ta valstybė narė apie gautą pranešimą informuoja Komisiją arba jos paskirtą įstaigą.

8.   Gavusi 7 dalyje nurodytą pranešimą, vėliavos valstybė narė:

a)

remdamasi RSP stebėtojo skyrėjo pateikta informacija ištiria įvykį ir imasi visų tinkamų veiksmų atsižvelgdama į tyrimo rezultatus,

b)

visapusiškai bendradarbiauja RSP stebėtojo skyrėjo atliekamame tyrime, be kita ko, RSP stebėtojo skyrėjui ir atitinkamoms institucijoms pateikia incidento ataskaitą ir

c)

stebėtojo skyrėjui ir WCPFC sekretoriatui praneša, įtraukdama Komisiją arba jos paskirtą įstaigą kaip papildomas adresates, apie savo tyrimo rezultatus ir veiksmus, kurių buvo imtasi.

9.   Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionaliniai stebėtojų skyrėjai:

a)

nedelsdami praneštų valstybei narei, jei vykdydamas savo pareigas RSP stebėtojas miršta, dingsta arba manoma, kad jis iškrito už borto,

b)

visapusiškai bendradarbiautų vykdant visas paieškos ir gelbėjimo operacijas,

c)

visapusiškai bendradarbiautų atliekant visus oficialius su RSP stebėtoju susijusio incidento tyrimus,

d)

padėtų kuo greičiau išlaipinti RSP stebėtoją ir pakeisti jį kitu tuo atveju, jei tas stebėtojas suserga sunkia liga arba yra sunkiai sužalojamas,

e)

padėtų kuo greičiau išlaipinti RSP stebėtoją, jei, susiklosčius padėčiai, kai tam stebėtojui grasinama, jis užpuolamas, bauginamas ar prie jo priekabiaujama, jis pageidauja būti išlaipintas iš laivo, ir

f)

vėliavos valstybei narei paprašius pateiktų RSP stebėtojo ataskaitos dėl įtariamų pažeidimų, susijusių su tuo skyrėjo paskirtu RSP stebėtoju, kopiją.

10.   Vėliavos valstybės narės užtikrina, kad jų įgaliotieji inspektavimo laivai bendradarbiautų vykdant RSP stebėtojo paieškos ir gelbėjimo operacijas.

VI SKYRIUS

Įlaipinimas ir inspektavimas

31 straipsnis

Sąjungos žvejybos laivo kapitono pareigos inspektavimo metu

1.   Nedarant poveikio Sąjungos žvejybos laivo kapitono pareigoms inspektavimo metu, nustatytoms bet kuriuo aktu, priimtu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, Sąjungos žvejybos laivo kapitonas įlaipinimo į laivą ir inspektavimo metu:

a)

laikosi tarptautiniu mastu pripažintų geros jūreivystės principų, kad būtų išvengta grėsmės įgaliotųjų inspektavimo laivų ir inspektorių saugumui,

b)

sutinka įlaipinti įgaliotuosius inspektorius į laivą ir padeda greitai ir saugiai juos įlaipinti,

c)

bendradarbiauja ir teikia pagalbą laivo inspektavimo metu pagal WCPFC įlaipinimo ir inspektavimo procedūras,

d)

nederamai netrukdo įgaliotiesiems inspektoriams atlikti pareigų ir jų negaišina,

e)

leidžia įgaliotiesiems inspektoriams palaikyti ryšį su inspektavimo laivo įgula, inspektavimo laivo institucijomis ir inspektuojamo žvejybos laivo institucijomis,

f)

suteikia įgaliotiesiems inspektoriams tinkamas patalpas ir paslaugas, lygiavertes patalpoms ir paslaugoms, kurios paprastai teikiamos einantiems aukštesnio rango pareigas laive, įskaitant, kai tinkama, maistą ir apgyvendinimą, ir

g)

sudaro sąlygas įgaliotiesiems inspektoriams saugiai išsilaipinti.

2.   Jei Sąjungos žvejybos laivo kapitonas atsisako leisti vykdyti įgaliotojo inspektoriaus įlaipinimo ir inspektavimo veiklą šiame reglamente nustatyta tvarka, tas kapitonas paaiškina tokio atsisakymo priežastį. Inspektavimo laivo institucijos nedelsdamos praneša žvejybos laivo vėliavos valstybės narės institucijoms ir Komisijai arba jos paskirtai įstaigai apie laivo kapitono atsisakymą ir pateiktą paaiškinimą. Komisija nedelsdama apie tai informuoja WCPFC sekretoriatą.

3.   Gavusios pranešimą apie atsisakymą pagal 2 dalį, žvejybos laivo vėliavos valstybės narės institucijos nurodo kapitonui sutikti, kad būtų vykdomas įlaipinimas ir inspektavimas, išskyrus atvejus, kai dėl visuotinai priimtų tarptautinių taisyklių, procedūrų ir praktikos, susijusių su sauga jūroje, įlaipinimą į laivą ir inspektavimą būtina atidėti.

4.   Jei kapitonas nesilaiko pagal 3 dalį duoto nurodymo, vėliavos valstybė narė sustabdo laivo žvejybos leidimo galiojimą ir nurodo laivui nedelsiant grįžti į uostą. Vėliavos valstybė narė nedelsdama praneša inspektavimo laivo institucijoms ir Komisijai arba jos paskirtai įstaigai apie veiksmus, kurių ji ėmėsi tokiomis aplinkybėmis.

32 straipsnis

Sunkių pažeidimų atveju taikoma procedūra

1.   Iš susitariančiosios šalies įgaliotojo inspektoriaus gavusi pranešimą apie galimą sunkų pažeidimą, kaip nurodyta 33 straipsnyje, atitinkamo žvejybos laivo vėliavos valstybė narė nedelsdama:

a)

prisiima įsipareigojimą atlikti tyrimą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 (13) 43 straipsnį ir, jei tai pagrįsta įrodymais, atitinkamo žvejybos laivo atžvilgiu imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų ir apie tai pranešti įgaliotojo inspektoriaus institucijoms, Komisijai arba jos paskirtai įstaigai ir WCPFC sekretoriatui, arba

b)

įgalioja įgaliotojo inspektoriaus institucijas užbaigti galimo pažeidimo tyrimą ir apie tai pranešti Komisijai arba jos paskirtai įstaigai ir WCPFC sekretoriatui.

2.   Įgaliotieji Sąjungos inspektoriai inspektavimo ataskaitas tvarko pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 76 straipsnį.

3.   Taikant 1 dalies b punktą, įgaliotojo inspektoriaus valstybės narės institucijos, užbaigusios tyrimą, žvejybos laivo vėliavos valstybės institucijoms nedelsdamos pateikia konkrečius įgaliotųjų inspektorių surinktus įrodymus ir atlikto tyrimo rezultatus. Gavusi pranešimą pagal 1 dalį, žvejybos laivo vėliavos valstybė narė nedelsdama ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per tris darbo dienas į jį atsako.

33 straipsnis

Sunkus pažeidimas

1.   Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnyje apibrėžtais sunkiais pažeidimais laikomi šie pažeidimai:

a)

žvejyba neturint vėliavos valstybės narės išduotos licencijos, leidimo ar žvejybos leidimo,

b)

nepakankamas informacijos apie laimikį ir su laimikiu susijusių duomenų registravimas atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus duomenų teikimo reikalavimus arba iš esmės neteisingos informacijos apie laimikį ar su juo susijusių duomenų pateikimas,

c)

žvejyba draudžiamame rajone,

d)

žvejyba draudžiamu laikotarpiu,

e)

tyčinis tam tikrų rūšių žuvų sužvejojimas arba laikymas laive, pažeidžiant taikytinas IIVP ir šį reglamentą,

f)

sunkus žvejybos galimybes atitinkančių laimikio limitų arba kvotų pažeidimas,

g)

uždraustų žvejybos įrankių naudojimas,

h)

žvejybos laivo žymenų, identifikavimo ar registracijos duomenų falsifikavimas arba tyčinis slėpimas,

i)

su pažeidimo tyrimu susijusių įrodymų slėpimas, klastojimas ar naikinimas,

j)

daugkartiniai pažeidimai, kuriuos vertinant kartu galima spręsti, kad visiškai nepaisoma galiojančių pagal šį reglamentą nustatytų priemonių,

k)

atsisakymas sutikti, kad būtų vykdomas įlaipinimas ir inspektavimas,

l)

nederamas įgaliotojo inspektoriaus trukdymas ar gaišinimas,

m)

RSP stebėtojo bauginimas arba fiziniai išpuoliai prieš jį;

n)

tyčinis LSS duomenų klastojimas arba jos gadinimas,

o)

į registrą neįrašytų Sąjungos žvejybos laivų vykdoma žvejyba,

p)

žvejyba prie duomenų plūduro arba duomenų plūduro paėmimas į laivą pažeidžiant 9 straipsnio 1 arba 2 dalį.

2.   Nustačius, kad Sąjungos žvejybos laivas dalyvavo darant sunkų pažeidimą, vėliavos valstybės narės institucijos panaikina to laivo licenciją ir užtikrina, kad laivas tame Konvencijos rajone nežvejos iki tol, kol bus įvykdytos vėliavos valstybės narės už pažeidimą nustatytos sankcijos.

34 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

1.   Vėliavos valstybės narės institucijos su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų arba tokių laivų kapitonų ar įgulos kišimąsi į įgaliotojo inspektoriaus arba įgaliotojo inspektavimo laivo veiklą traktuoja taip pat kaip ir bet kokį kitą tokį jos išimtinėje jurisdikcijoje vykstantį kišimąsi.

2.   Įgaliotieji Sąjungos inspektoriai, vykdydami veiklą, kuria siekiama įgyvendinti šiame reglamente nustatytas procedūras, vykdo priežiūrą, kurios tikslas – identifikuoti Konvencijos rajono tarptautiniuose vandenyse žvejybos veiklą vykdančius šalių, kurios nėra susitariančiosios šalys, žvejybos laivus ir žvejybos laivus, kurie atrodo neturintys nacionalinės priklausomybės. Apie visus tokius identifikuotus laivus nedelsiant pranešama vėliavos valstybei narei, Komisijai arba jos paskirtai įstaigai ir WCPFC sekretoriatui.

3.   Apie 2 dalyje nurodytus šalių, kurios nėra susitariančiosios šalys, žvejybos laivus valstybės narės praneša Komisijai arba jos paskirtai įstaigai ir atitinkamo laivo vėliavos valstybei.

VII SKYRIUS

Uosto valstybės taikomos priemonės

35 straipsnis

Uosto valstybės taikomos priemonės

Sąjungos žvejybos laivo kapitonas bendradarbiauja su susitariančiosios šalies uosto administracija įgyvendinant pagal Konvenciją ir šį reglamentą uosto valstybės taikomas priemones.

36 straipsnis

Procedūra, taikoma tuo atveju, kai įtariama NNN žvejyba

Jeigu valstybė narė po inspektavimo uoste gauna inspektavimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog su jos vėliava plaukiojantis laivas vykdė NNN žvejybą arba su žvejyba susijusią veiklą, kuria prisidedama prie NNN žvejybos, ji nedelsdama išsamiai ištiria šį klausimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 43 straipsnį ir Konvencijos 25 straipsnį.

VIII SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

37 straipsnis

Gairės

1.   Komisija pateikia žvejybos galimybių WCPFC valdomuose žvejybos rajonuose turinčioms valstybėms narėms visas WCPFC patvirtintas gaires, visų pirma susijusias su:

a)

elgesio su raguotosiomis rajomis praktika,

b)

elgesio su bangininiais rykliais ir kitais rykliais praktika,

c)

elgesiu su jūros vėžliais ir

d)

banginių būrio gyvūnų paleidimu į jūrą.

2.   Atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos gairės būtų pateiktos su jų vėliava plaukiojančių laivų, vykdančių veiklą tuose žvejybos rajonuose, kapitonams. Tie kapitonai imasi visų pagrįstų veiksmų, kad tos gairės būtų taikomos.

38 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 20 d. pagal taikytinus WCPFC ataskaitų teikimo reikalavimus, susijusius su moksliniais duomenimis, pateikia Komisijai mokslinius duomenis, o ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d. – metinę šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą, atitinkančią WCPFC ataskaitų teikimo reikalavimus, nustatytus pagal IIVP, kurioje, be kita ko, nurodo visas patikras, kurias jos įvedė savo laivynams, ir visas stebėsenos, kontrolės ir atitikties užtikrinimo priemones, kurias jos nustatė siekdamos užtikrinti, kad tokios patikros būtų vykdomos.

2.   Sąjungos laivų laimikis ir žvejybos pastangos pagal taikytinas IIVP nurodomi pagal šias rūšių grupes: ilgapelekiai tunai, didžiaakiai tunai, dryžieji tunai, gelsvauodegiai tunai, paprastosios durklažuvės, kitos buriažuvinės ir rykliai. Nurodomas ir apytikriai įvertintas į jūrą išmestų ir paleistų kiekvienos iš tų rūšių žuvų kiekis. Taip pat nurodomas apytikriai įvertintas kitų Komisijos nustatytų rūšių žuvų laimikis.

3.   1 dalyje nurodytoje metinėje ataskaitoje, be kita ko, konkrečiai nurodoma:

a)

su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, sužvejojusių dryžuosius marlinus (Kajikia audax) kaip priegaudą, laimikio dydis, taip pat laivų, žvejojančių dryžuosius marlinus Konvencijos rajone į pietus nuo 15° pietų platumos, skaičius ir laimikio dydis,

b)

kiekvieno pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekius tunus (Thunnus alalunga) žvejojančio su jų vėliava plaukiojančio žvejybos laivo metinis laimikis ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų žvejybos veiklą Konvencijos rajone į pietus nuo 20° pietų platumos vykdančių laivų skaičius,

c)

šio reglamento įgyvendinimo pažanga atsižvelgiant į jūrų vėžlių išsaugojimą, įskaitant surinktą informaciją apie sąveiką su jūrų vėžliais vykdant pagal Konvenciją valdomą žvejybą,

d)

remiantis duomenimis, surinktais pagal stebėtojų programas ir kitomis priemonėmis, apytikriai įvertintas į jūrą paleistų floridinių šilkinių ryklių ir ilgapelekių pilkųjų ryklių skaičius, įskaitant jų gyvybės būklę (negyvi arba gyvi) paleidimo į jūrą metu,

e)

Komisijai jų nusiųstų WCPFC perkrovimo deklaracijų, gautų pagal 11 straipsnio 3 ir 4 dalis, skaičius,

f)

visi atvejai, kuriais bangininiai rykliai buvo apsupti su jų vėliava plaukiojančių laivų gaubiamaisiais tinklais, įskaitant išsamią informaciją, kurios reikalaujama 16 straipsnio 2 dalies b punkte,

g)

visi atvejai, kuriais banginių būrio gyvūnai buvo apsupti su jų vėliava plaukiojančių laivų gaubiamaisiais tinklais, kaip nustatyta 18 straipsnio 2 dalyje,

h)

visos perkrovimo operacijos, kurioms taikomas 11 straipsnis, laikantis CMM 2009–06 II priede pateiktų gairių,

i)

metinis atitikties priemonių patvirtinimas pagal Konvencijos 25 straipsnio 8 dalį, susijusį su atitikties užtikrinimo priemonėmis, kurių jos ėmėsi reaguodamos į bet kokį įtariamą šio reglamento pažeidimą, įskaitant inspektorių įlaipinimą į su jų vėliava plaukiojančius žvejybos laivus ir jų inspektavimą, per kurį buvo pastebėti įtariami pažeidimai, taip pat visas pradėtas procedūras ir taikomas sankcijas.

4.   Teikdamos 1 dalyje nurodytą savo metinę ataskaitą, valstybės narės taip pat praneša Komisijai bendrą laivų, žvejojusių paprastąsias durklažuves, skaičių ir bendrą paprastųjų durklažuvių (Xiphias gladius) laimikį, kurį sužvejojo:

a)

laivai, plaukiojantys su jų vėliava į pietus nuo 20° pietų platumos, išskyrus laivus, vykdančius kitos susitariančiosios šalies vidaus žvejybos veiklą pagal frachtavimo, nuomos ar kitą panašų mechanizmą,

b)

laivai, vykdantys jų vidaus žvejybos veiklą į pietus nuo 20° pietų platumos pagal frachtavimo, nuomos ar kitą panašų mechanizmą, ir

c)

visi kiti laivai, žvejojantys jų vandenyse į pietus nuo 20° pietų platumos.

5.   Valstybės narės taip pat kuo greičiau praneša Komisijai arba jos paskirtai įstaigai apie pastebėtus žvejybos laivus, kurie atrodo neturintys nacionalinės priklausomybės ir gali būti Konvencijos rajono tarptautiniuose vandenyse žvejojantys rūšių, kurioms taikoma Konvencija, žuvis.

39 straipsnis

WCPFC pranešimai apie įtariamus reikalavimų nesilaikymo atvejus

1.   Jei Komisija iš WCPFC gauna kokios nors informacijos, iš kurios galima įtarti, kad valstybė narė ar su jos vėliava plaukiojantys laivai nesilaiko Konvencijos ar IIVP, Komisija tą informaciją nedelsdama perduoda atitinkamai valstybei narei.

2.   Gavusi 1 dalyje nurodytą Komisijos arba jos paskirtos įstaigos informaciją, atitinkama valstybė narė Komisijai per vieną mėnesį pateikia visų su įtariamais reikalavimų nesilaikymo atvejais susijusių tyrimų rezultatus ir informaciją apie visus veiksmus, kurių imtasi reikalavimų nesilaikymo problemai spręsti.

3.   Komisija 2 dalyje nurodytus rezultatus perduoda WCPFC likus ne mažiau kaip 60 dienų iki WCPFC Technikos ir atitikties komiteto posėdžio.

40 straipsnis

Konfidencialumas ir duomenų apsauga

1.   Be Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 112 ir 113 straipsniuose nustatytų įpareigojimų, valstybės narės ir Komisija arba jos pagal šį reglamentą paskirta įstaiga užtikrina, kad visos WCPFC sekretoriui perduotos ir iš jo gautos elektroninės ataskaitos ir pranešimai būtų tvarkomi konfidencialiai.

2.   Visi pagal šį reglamentą renkami, perduodami ir saugomi asmens duomenys tvarkomi laikantis reglamentų (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725.

3.   Pagal šį reglamentą tvarkomi asmens duomenys saugomi ne ilgiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai tie asmens duomenys yra būtini, kad būtų galima imtis tolesnių veiksmų, susijusių su pažeidimu ar inspektavimu, arba teisminių ar administracinių procedūrų tikslais. Tais atvejais asmens duomenys gali būti saugomi 20 metų. Ilgesnį laikotarpį saugomi asmens duomenys nuasmeninami.

41 straipsnis

Dalinių pakeitimų tvarka

1.   Komisijai pagal 42 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant iš dalies pakeisti šį reglamentą, kiek tai susiję su:

a)

informacija apie laivą, pateiktina Komisijai pagal 23 straipsnio 1 dalį,

b)

26 straipsnyje nustatytais su LSS susijusiais reikalavimais,

c)

28 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagal RSP vykdomo stebėjimo aprėpties procentiniu dydžiu,

d)

28 straipsnio 9 ir 10 punktuose nurodytomis RSP stebėtojų teisėmis ir pareigomis,

e)

29 straipsnyje nurodytomis laivų operatorių, kapitonų ir įgulų teisėmis ir pareigomis,

f)

ataskaitų teikimo pagal 38 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą terminais,

g)

I–VI priedais.

2.   1 dalyje nurodyti deleguotieji įgaliojimai turi būti susiję tik su Sąjungai privalomų IIVP pakeitimų ar jas pakeičiančių priemonių įgyvendinimu Sąjungos teisėje.

42 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   41 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2022 m. lapkričio 15 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 41 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 41 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

43 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 520/2007 dalinis pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 520/2007 4 straipsnio 4 dalis ir 28 straipsnis išbraukiami.

44 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2022 m. spalio 19 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BEK

(1)   OL C 341, 2021 8 24, p. 108.

(2)   2022 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. spalio 4 d. Tarybos sprendimas.

(3)   2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4)   1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

(5)   1998 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 98/414/EB dėl Europos bendrijos susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar daugiau valstybių vandenyse sutinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo ratifikavimo (OL L 189, 1998 7 3, p. 14).

(6)   2004 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimas 2005/75/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Konvencijos dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (OL L 32, 2005 2 4, p. 1).

(7)   2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/2007, nustatantis labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 973/2001 (OL L 123, 2007 5 12, p. 3).

(8)   2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/473 dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (OL L 83, 2019 3 25, p. 18).

(9)   OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(10)   2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(11)   2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(12)   2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(13)   2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

I PRIEDAS

POVEIKIO PAUKŠČIAMS MAŽINIMO PRIEMONĖS

1 lentelė. Poveikio mažinimo priemonės

A skiltis

B skiltis

Bortinis žvejybos įrankio statymas naudojant paukščių baidymo uždangą ir šoninius lynus su gramzdikliais (1)

Paukščių baidymo lynas (2)

Žvejybos įrankių užmetimas naktį esant minimaliam denio apšvietimui

Mėlynai nudažytas jaukas

Paukščių baidymo lynas

Giliojo ūdų statymo įrenginys

Šoniniai lynai su gramzdikliais

Žuvų atliekų išmetimo valdymas

Kabliukų apsauginiai gaubtai (3)

 

Specifikacijos

1.

 Paukščių baidymo lynai (į pietus nuo 25° pietų platumos)

a)

Laivuose, kurių bendras ilgis ≥ 35 m

i)

Turi būti ištempiamas bent vienas paukščių baidymo lynas. Kai paukščių labai gausu arba jie labai aktyvūs, laivams rekomenduojama, jei praktiškai įmanoma, naudoti dar vieną paukščių baidymo lyną. Abu paukščių baidymo lynai turi būti ištempiami tuo pat metu – po vieną iš abiejų užmestos ūdos pusių. Jei naudojami du paukščių baidymo lynai, kabliukai su jauku turi būti užmetami tarp tų dviejų paukščių baidymo lynų esančiame plote.

ii)

Turi būti naudojamas paukščių baidymo lynas su ilgomis ir trumpomis baidjuostėmis. Baidjuostės turi būti ryškių spalvų, o ilgos baidjuostės turi būti naudojamos pramaišiui su trumpomis.

1.

Ilgosios baidjuostės prie lyno tvirtinamos ne didesniais kaip 5 m intervalais lankstinėmis jungtimis, neleidžiančiomis baidjuostėms apsivynioti aplink lyną. Ilgosios baidjuostės turi būti pakankamo ilgio, kad pasiektų vandens paviršių, kai jūra rami.

2.

Trumposios baidjuostės (ilgesnės kaip 1 m) tvirtinamos ne didesniu kaip 1 m atstumu viena nuo kitos.

iii)

Laivuose turi būti naudojamas toks paukščių baidymo lynas, kurio pageidaujamas ore esančios dalies ilgis būtų ne mažesnis kaip 100 m. Kad ore esanti paukščių baidymo lyno dalis būtų tokio ilgio, lyno ilgis turi būti ne mažesnis kaip 200 m ir jis turi būti pritvirtintas didesniame kaip 7 m aukštyje virš vandens prie paukščių baidymo lyno stiebo, kuris turi būti kiek įmanoma arčiau laivagalio.

iv)

Jei laivai naudoja tik vieną paukščių baidymo lyną, jis turi būti ištemptas priešvėjinėje grimztančių jaukų pusėje.

b)

Laivuose, kurių bendras ilgis mažesnis kaip 35 m

i)

Turi būti naudojamas paukščių baidymo lynas su ilgomis ir trumpomis baidjuostėmis arba tik su trumpomis baidjuostėmis.

ii)

Baidjuostės turi būti ryškių spalvų, ilgos ir (arba) trumpos (bet ilgesnės kaip 1 m ilgio) ir išdėstytos tokiais intervalais:

1.

Ilgosios baidjuostės pirmojoje 75 m paukščių baidymo lyno atkarpoje tvirtinamos ne didesniais kaip 5 m intervalais.

2.

Trumposios baidjuostės tvirtinamos ne didesniais kaip 1 m intervalais.

iii)

Ilgosios baidjuostės turėtų būti tvirtinamos prie lyno taip, kad negalėtų apsivynioti aplink jį. Visos ilgosios baidjuostės turi siekti vandens paviršių, kai jūra rami. Pirmojoje 15 m atkarpoje baidjuostės gali būti modifikuotos, kad nesusipainiotų.

iv)

Laivuose turi būti naudojamas toks paukščių baidymo lynas, kurio ore esančios dalies ilgis būtų ne mažesnis kaip 75 m. Kad ore esanti paukščių baidymo lyno dalis būtų tokio ilgio, lynas turi būti pritvirtintas didesniame kaip 6 m aukštyje virš vandens prie paukščių baidymo lyno stiebo, kuris turi būti kiek įmanoma arčiau laivagalio. Lynas turi būti pakankamai įtemptas, kad ore esančios jo dalies ilgis būtų kiek įmanoma didesnis ir kad esant šoniniam vėjui lynas visą laiką būtų tiesiai už laivo. Kad būtų galima išvengti susipainiojimo, geriausia naudoti ilgą vandenyje esančią lyno arba vienagijės virvės dalį.

v)

Jei naudojami du paukščių baidymo lynai, jie abu turi būti ištempti priešingose pagrindinio lyno pusėse.

2.

 Paukščių baidymo lynai (į šiaurę nuo 23° šiaurės platumos)

a)

Ilgoji baidjuostė

i)

Mažiausias ilgis – 100 m

ii)

Turi būti prikabinta prie laivo ne žemesniame kaip 5 m aukštyje virš vandens laivagalio priešvėjinėje pusėje toje vietoje, kurioje lynas su kabliukais panyra į vandenį.

iii)

Turi būti pritvirtinta taip, kad ore esanti dalis visą laiką būtų virš grimztančių kabliukų su jauku.

iv)

Baidjuostės turi būti pritvirtintos mažesniu kaip 5 m atstumu viena nuo kitos, būti su lankstinėmis jungtimis ir pakankamai ilgos, kad būtų kuo arčiau vandens.

v)

Jei naudojami du (t. y. poriniai) paukščių baidymo lynai, jie abu turi būti ištempti priešingose pagrindinio lyno pusėse.

b)

trumpoji baidjuostė (laivuose, kurių bendras ilgis ≥ 24 m)

i)

Turi būti prikabinta prie laivo ne žemesniame kaip 5 m aukštyje virš vandens laivagalio priešvėjinėje pusėje toje vietoje, kurioje lynas su kabliukais panyra į vandenį.

ii)

Turi būti pritvirtinta taip, kad ore esanti dalis visą laiką būtų virš grimztančių kabliukų su jauku.

iii)

Baidjuostės turi būti pritvirtintos mažesniu kaip 1 m atstumu viena nuo kitos ir turi būti ne trumpesnės kaip 30 cm.

iv)

Jei naudojami du (t. y. poriniai) paukščių baidymo lynai, jie abu turi būti ištempti priešingose pagrindinio lyno pusėse.

c)

Trumpoji baidjuostė (laivuose, kurių bendras ilgis mažesnis kaip 24 m)

Šis modelis peržiūrimas ne vėliau kaip per trejus metus nuo įgyvendinimo datos remiantis moksliniais duomenimis.

i)

Turi būti prikabinta prie laivo ne žemesniame kaip 5 m aukštyje virš vandens laivagalio priešvėjinėje pusėje toje vietoje, kurioje lynas su kabliukais panyra į vandenį.

ii)

Turi būti pritvirtinta taip, kad ore esanti dalis visą laiką būtų virš grimztančių kabliukų su jauku.

iii)

Jei naudojamos baidjuostės, raginama naudoti tokias, kurios skirtos tvirtinti mažesniu nei 1 m atstumu viena nuo kitos ir yra ne trumpesnės kaip 30 cm.

iv)

Jei naudojami du (t. y. poriniai) paukščių baidymo lynai, jie abu turi būti ištempti priešingose pagrindinio lyno pusėse.

3.

 Bortinis žvejybos įrankio statymas naudojant paukščių baidymo uždangą ir šoninius lynus su gramzdikliais

a)

Pagrindinis lynas užmetamas nuo kairiojo arba dešiniojo borto kiek įmanoma toliau nuo laivagalio (ne mažiau kaip 1 m) ir, jei naudojamas pagrindinio lyno užmetimo įrenginys, jis turi būti sumontuotas laivagalio priešakyje ne mažesniu kaip 1 m atstumu.

b)

Atskridus jūrų paukščiams įrenginys turi palaikyti pagrindinį lyną neįtemptą, kad kabliukai liktų panirę į vandenį.

c)

Paukščių baidymo uždanga turi būti įrengta taip:

i)

stiebas nugarinėje lyno užmetimo įrenginio pusėje turi būti ne trumpesnis kaip 3 m,

ii)

turi būti ne mažiau kaip trys pagrindinės baidjuostės, pritvirtintos prie viršutinės stiebo 2 m atkarpos,

iii)

pagrindinės baidjuostės skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 20 mm,

iv)

prie kiekvienos pagrindinės baidjuostės galo pritvirtintos šoninės baidjuostės turi būti pakankamai ilgos, kad vilktųsi vandeniu (kai nėra vėjo), o jų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 10 mm.

4.

 Žvejybos įrankio užmetimas naktį

a)

Žvejybos įrankių negalima užmesti tarp jūrinio saulėlydžio ir jūrinio saulėtekio.

b)

Jūrinis saulėlydis ir jūrinis saulėtekis apibrėžiami atitinkamai platumai, vietos laikui ir datai skirtose jūrų astronominio metraščio lentelėse.

c)

Denio apšvietimas turi būti minimalus. Minimalus denio apšvietimas turėtų atitikti minimaliuosius saugos ir navigacijos standartus.

5.

 Šoniniai lynai su gramzdikliais

Reikalaujama laikytis šių mažiausio gramzdiklių svorio specifikacijų:

a)

vienas gramzdiklis ne mažesnio kaip 40 g svorio, pritvirtintas 50 cm atstumu nuo kabliuko,

b)

ne mažesnio kaip 45 g bendro svorio, pritvirtintas ne didesniu kaip 1 m atstumu nuo kabliuko,

c)

ne mažesnio kaip 60 g bendro svorio, pritvirtintas ne didesniu kaip 3,5 m atstumu nuo kabliuko, arba

d)

ne mažesnio kaip 98 g bendro svorio, pritvirtintas ne didesniu kaip 4 m atstumu nuo kabliuko.

6.

 Kabliukų apsauginiai gaubtai

Kabliukų apsauginiai gaubtai uždengia kabliukų su jauku smaigalį ir užkarpą, kad užmetant ūdas jų nepultų jūriniai paukščiai. Vykdant WCPFC valdomų išteklių žvejybą naudojami toliau nurodyti patvirtinti įtaisai.

Kabliukų dėklai (Hookpod), atitinkantys šias eksploatacines charakteristikas:

a)

gaubiantys kabliuko smaigalį ir užkarpą, kol kabliukas panardinamas į ne mažesnį kaip 10 metrų gylį arba laikomas panardintas ne trumpiau kaip 10 minučių,

b)

atitinkantys šiame priede nurodytus dabartinius minimaliuosius šoninių lynų gramzdinimo svoriais standartus ir

c)

suprojektuoti taip, kad liktų ant žvejybos įrankio ir nebūtų pamesti.

7.

 Žuvų atliekų išmetimo valdymas

a)

Užmetant arba ištraukiant žvejybos įrankius neišmetamos jokios žuvų atliekos

b)

arba žuvų atliekos išmetamos strategiškai – pro tą laivo pusę, kurioje neužmetami ir neištraukiami žvejybos įrankiai, taip tikslingai nuviliojant paukščius nuo kabliukų su jauku.

8.

 Mėlynai nudažytas jaukas

a)

Jei naudojamas mėlynai nudažytas jaukas, jis turi būti dažomas visiškai atitirpintas.

b)

WCPFC sekretoriatas išplatina standartinį spalvos pavyzdį.

c)

Visas jaukas turi būti nudažytas pavyzdyje nurodyto atspalvio spalva.

9.

 Giliojo ūdų statymo įrenginys

a)

Ūdų statymo įrenginys turi būti įrengtas taip, kad kabliukus panardintų gerokai giliau nei tuo atveju, kai toks įrenginys nenaudojamas, ir kad dauguma kabliukų būtų panardinti į ne mažesnį kaip 100 m gylį.

(1)  A skiltyje nurodytas bortinis žvejybos įrankio statymas naudojant paukščių baidymo uždangą ir šoninius lynus su gramzdikliais traktuojamas kaip dvi poveikio mažinimo priemonės.

(2)  Ir A, ir B skiltyse nurodyto paukščių baidymo lyno pasirinkimas prilygsta dviejų (t. y. porinių) paukščių baidymo lynų naudojimui vienu metu.

(3)  Kabliukų apsauginiai gaubtai gali būti naudojami kaip atskira priemonė.

II PRIEDAS

ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽYMENYS IR KITOS TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

1.   

Ant Sąjungos žvejybos laivų visuomet turi būti aiškiai matomas WIN, kuris nurodomas anglų kalba:

a)

ant laivo korpuso arba antstato, kairiojo ir dešiniojo bortų. Operatoriai gali pritvirtinti įrenginius, pakreiptus kampu į laivo šoną arba antstatą, su sąlyga, kad pokrypio kampas netrukdytų pamatyti ženklo iš kito laivo ar oro,

b)

ant denio, išskyrus 3 dalyje numatytais atvejais. Jeigu uždėjus tentą arba kitą laikiną uždangą uždengiamas ant denio esantis žymuo, tentas arba uždanga taip pat turi būti pažymėti. Šie žymenys turėtų būti pažymėti skersai laivo, o skaitmenų arba raidžių viršutinė dalis turėtų būti atsukta į laivapriekio pusę.

2.   

WIN nurodomas:

a)

kiek įmanoma aukščiau virš vaterlinijos abiejose laivo pusėse ir užtikrinama, kad jis nebūtų nurodomas tokiose korpuso dalyse kaip laivapriekio ir laivagalio išvirtimas,

b)

taip, kad žymenų nebūtų galima uždengti žvejybos įrankiu, nepriklausomai nuo to, ar jis laikomas laive ar naudojamas,

c)

taip, kad per jį netekėtų iš špigatų ar per bortą išpilamos atliekos, įskaitant vietas, kurios gali būti pažeistos arba nublukintos tam tikrų rūšių žuvų laimikio, ir

d)

taip, kad dalis jo nebūtų už vaterlinijos.

3.   

Neturi būti reikalaujama bedeniuose laivuose WIN nurodyti ant horizontalaus paviršiaus. Tačiau operatoriai raginami įtaisyti lentelę su WIN, kad ją būtų galima aiškiai matyti iš oro.

4.   

Valtys, luotai ir plaukiojančios priemonės, kuriuos laivas gabena žvejybos operacijoms vykdyti, turi būti pažymėti tuo pačiu WIN kaip ir atitinkamas laivas.

5.   

WIN, kuriais žymimi Sąjungos žvejybos laivai, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

visą numerį turi sudaryti didžiosios raidės ir skaitmenys,

b)

raidžių ir skaitmenų plotis turi būti proporcingas aukščiui,

c)

raidžių ir skaitmenų aukštis (h) turi būti proporcingas laivo dydžiui ir atitikti šiuos reikalavimus:

i)

jei WIN nurodomas ant korpuso, antstato ir (arba) nuožulnių paviršių: bendrasis laivo ilgis nurodomas metrais (m), raidžių ir skaitmenų aukštis metrais (m) turi būti ne mažesnis kaip: 1,0 m laivuose, kurių ilgis ne mažesnis kaip 25 m, 0,8 m laivuose, kurių ilgis ne mažesnis kaip 20 m, bet mažesnis kaip 25 m, 0,6 m laivuose, kurių ilgis ne mažesnis kaip 15 m, bet mažesnis kaip 20 m, 0,4 m laivuose, kurių ilgis ne mažesnis kaip 12 m, bet mažesnis kaip 15 m, 0,3 m laivuose, kurių ilgis ne mažesnis kaip 5 m, bet mažesnis kaip 12 m, 0,1 m laivuose, kurių ilgis mažesnis kaip 5 m,

ii)

jei WIN nurodomas ant denio: visų klasių laivuose, kurių ilgis ne mažesnis kaip 5 m, numerio aukštis turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m,

d)

brūkšnelio ilgis lygus pusei raidžių ir skaitmenų aukščio,

e)

visų raidžių, skaitmenų ir brūkšnelio plotis yra h/6,

f)

tarpas tarp raidžių ir (arba) skaitmenų nėra didesnis už h/4 ir nėra mažesnis už h/6,

g)

tarpas tarp gretimų raidžių su nuožulniais kraštais nėra didesnis už h/8 ir nėra mažesnis už h/10,

h)

WIN yra baltas juodame fone arba juodas baltame fone,

i)

aplink WIN esantis fonas sudaro ne mažesnio už h/6 pločio rėmą,

j)

visas numeris yra nudažytas geros kokybės jūriniais dažais,

k)

jei naudojamos šviesogrąžės arba šilumą spinduliuojančios medžiagos, WIN atitinka šių specifikacijų reikalavimus ir

l)

WIN ir jo fonas visada yra geros būklės.

III PRIEDAS

WCPFC LAIVŲ STEBĖJIMO SISTEMOJE NAUDOJAMŲ AUTOMATINIŲ VIETOS DUOMENŲ PRANEŠIMŲ DAVIKLIŲ (ALC) MINIMALIEJI STANDARTAI

1.   

ALC automatiškai ir nepriklausomai nuo jokios laive vykdomos veiklos perduoda šiuos duomenis:

i)

ALC pastovų unikalųjį identifikatorių,

ii)

esamas laivo geografines koordinates (platumą ir ilgumą) ir

iii)

ii punkte nurodytų laivo koordinačių nustatymo datą ir laiką (suderintuoju pasauliniu laiku [UTC]).

2.   

1 dalies ii ir iii punktuose nurodyti duomenys gaunami iš palydovinės koordinačių nustatymo sistemos.

3.   

Žvejybos laivuose įrengtas ALC turi pajėgti kas valandą perduoti 1 dalyje nurodytus duomenis.

4.   

1 dalyje nurodytus duomenis įprastomis eksploatavimo sąlygomis WCPFC turi gauti per 90 minučių nuo to laiko, kai juos sugeneruoja ALC.

5.   

Žvejybos laivuose įrengti ALC turi būti apsaugoti taip, kad būtų užtikrintas 1 dalyje nurodytų duomenų saugumas ir vientisumas.

6.   

Įprastomis eksploatavimo sąlygomis informacija ALC turi būti saugiai, patikimai ir integruotai saugoma.

7.   

Jokiam kitam subjektui, išskyrus stebėsenos instituciją, neturi būti pagrįstai įmanoma pakeisti jokių ALC saugomų tos institucijos duomenų, įskaitant pranešimų apie koordinates teikimo tai institucijai dažnį.

8.   

Jokios į ALC arba terminalų programinę įrangą įdiegtos funkcijos, padedančios atlikti priežiūrą, neturi leisti be leidimo patekti į jokias ALC zonas ir taip sukelti pavojų LSS veikimui.

9.   

ALC laivuose įrengiami pagal jų gamintojų specifikacijas ir taikomus standartus.

10.   

Įprastomis palydovinės navigacijos eksploatavimo sąlygomis pagal perduodamus duomenis nustatytų koordinačių vidutinis kvadratinis nuokrypis (angl. Distance Root Mean Squared (DRMS)) neturi viršyti 100 kvadratinių metrų (t. y. šio nuokrypio turi neviršyti 98 % koordinačių).

11.   

ALC ir (arba) perdavimo paslaugų teikėjas turi būti pajėgus palaikyti galimybę perduoti duomenis į kelias nepriklausomas paskirties vietas.

12.   

Palydovinis navigacijos dekoderis ir siųstuvas turi būti visiškai integruoti tame pačiame nuo klastojimo apsaugotame fiziniame korpuse.

13.   

ALC trikties arba gedimo atveju naudojama tokia standartinė rankiniu būdu teikiamo pranešimo apie koordinates forma:

a)

WIN

b)

Laivo pavadinimas

c)

Data – dd/mm/MM

d)

Laikas 24 val. formatu – HH:MM (UTC)

e)

Platuma – DD-MM-SS (Š/P)

f)

Ilguma – DD-MM-SS (R/V)

g)

Veikla (žvejyba / paieška / tranzitas / perkrovimas)

IV PRIEDAS

Į WCPFC PERKROVIMO DEKLARACIJĄ ĮTRAUKTINA INFORMACIJA

1.

Unikalus dokumento atpažinties kodas

2.

Žvejybos laivo pavadinimas ir jo WIN

3.

Transportinio laivo pavadinimas ir jo WIN

4.

Žuvų surinkimui naudojamas žvejybos įrankis

5.

Perkrautinų produktų (1) (įskaitant rūšį ir apdorojimo būklę (2)) kiekis

6.

Žuvies būvis (šviežia ar užšaldyta)

7.

Perkrautinų šalutinių produktų (3) kiekis

8.

Toli migruojančių žuvų išteklių laimikio geografinė padėtis (4)

9.

Perkrovimo data ir vieta (5)

10.

Jei taikoma, WCPFC stebėtojo vardas, pavardė ir parašas

11.

Laive, į kurį perkraunama, jau esančių produktų kiekis ir tų produktų geografinė kilmė (6)

(1)  Tunai ir jiems giminingų rūšių žuvys.

(2)  Neišdarinėtos; išdarinėtos ir be galvos; išdarinėtos, be galvos ir be uodegos; tik išdarinėtos, su žiaunomis; be žiaunų ir išdarinėtos; be žiaunų, išdarinėtos ir be uodegos; ryklių pelekai.

(3)  Tunams negiminingų ir jiems giminingų rūšių žuvys.

(4)  Laimikio geografinė padėtis reiškia, jog yra užtektinai informacijos, kad būtų galima nustatyti, kokia laimikio dalis buvo sugauta toliau nurodytuose rajonuose: tarptautiniuose vandenyse, už Konvencijos rajono ribų, IEZ (išvardijama atskirai). Laivas, į kurį perkraunama, laimikio padėties nurodyti neprivalo.

(5)  Perkrovimo vietos platuma ir ilguma turi būti nurodoma dešimtainiais laipsniais, 0,1 laipsnio tikslumu, kartu su ja turi būti pateikiamas vietos aprašas, pvz., tarptautiniai vandenys, už Konvencijos rajono ribų ar konkrečiai nurodytoje IEZ.

(6)  Produktų kilmė nurodoma pagal RŽMO rajoną, taip pat nurodomas produktų iš kiekvieno skirtingo rajono kiekis.

V PRIEDAS

RYTINIŲ TARPTAUTINIŲ VANDENŲ ANKLAVO KOORDINATĖS IR ŽEMĖLAPIS

ILGUMA

PLATUMA

–155.495308

–11.375548

–155.498321

–11.391248

–155.375667

–11.6652

–155.144789

–12.031226

–155.087069

–12.286791

–155.011312

–12.527927

–154.988916

–12.541928

–155.011131

–12.528155

–155.4405

–12.58823

–155.8398

–12.7045

–156.3396

–12.96024

–156.748

–13.26971

–157.0805

–13.57845

–157.4277

–13.99567

–157.6434

–14.37697

–157.7986

–14.73752

–157.9131

–15.11709

–157.962

–15.46605

–158.039622

–15.653761

–158.122829

–15.877123

–158.127739

–15.869203

–158.231024

–15.803568

–158.36955

–15.745447

–158.496828

–15.694033

–158.661362

–15.634953

–158.821586

–15.583395

–159.026918

–15.539192

–159.190663

–15.503491

–159.372631

–15.472738

–159.548569

–15.453715

–159.736692

–15.448871

–159.90316

–15.449959

–160.083542

–15.463548

–160.226654

–15.480612

–160.365423

–15.495182

–160.451319

–15.514117

–160.406016

–15.448192

–160.316351

–15.338878

–160.217964

–15.213622

–160.156932

–15.110787

–160.074995

–14.978629

–160.011413

–14.890788

–159.926847

–14.750107

–159.87787

–14.621808

–159.79653

–14.407807

–159.75968

–14.275899

–159.711458

–14.113648

–159.682425

–13.98575

–159.655144

–13.863674

–159.621745

–13.726376

–159.619708

–13.634445

–159.616001

–13.561895

–159.614094

–13.509574

–159.561966

–13.476838

–159.464666

–13.417237

–159.323121

–13.349332

–159.212807

–13.287211

–159.104174

–13.209011

–158.983445

–13.143509

–158.882253

–13.049931

–158.744371

–12.94646

–158.649624

–12.872332

–158.560938

–12.795621

–158.495677

–12.723884

–158.424306

–12.639442

–158.333838

–12.548261

–158.2853

–12.45563

–158.071642

–12.43816

–157.8909

–12.42376

–157.747379

–12.436771

–157.631174

–12.428707

–157.4811

–12.39678

–157.229515

–12.356368

–157.039477

–12.306157

–156.868471

–12.243143

–156.665366

–12.174288

–156.495214

–12.106995

–156.3649

–12.01769

–156.25113

–11.967768

–156.113903

–11.894359

–156.012144

–11.844092

–155.895851

–11.761728

–155.77415

–11.66355–

–155.688884

–11.572012

–155.593209

–11.478779

–155.495308

–11.375548

Image 1

Paaiškinimai:

1.

 Rytinių tarptautinių vandenų anklavas (E-HSP)

2.

 Tarptautiniai vandenys

3.

 Kiribatis

4.

 Kuko Salos

5.

 Prancūzijos Polinezija

VI PRIEDAS

RYKLIŲ PAVADŽIŲ SCHEMA

Image 2

Paaiškinimai:

1.

 Ūda

2.

 Plūduras

3.

 Plūduro lynas

4.

 Ryklių pavadžiai

5.

 Pagrindinis lynas

6.

 Ilginamieji lynai