(1)

atsižvelgiant į tai, kad ne visos investicinės įmonės privalo turėti audituotas finansines ataskaitas, taisyklėmis, pagal kurias investicinėms įmonėms nustatomi pastoviosiomis pridėtinėmis išlaidomis grindžiamas nuosavų lėšų reikalavimas, investicinėms įmonėms turėtų būti leidžiama apskaičiuoti pastoviųjų pridėtinių išlaidų reikalavimą remiantis ir neaudituotomis finansinėmis ataskaitomis, kai investicinės įmonės neprivalo turėti audituotų finansinių ataskaitų. Be to, kai audituotos finansinės ataskaitos neapima dvylikos mėnesių laikotarpio, investicinė įmonė turėtų atlikti apskaičiavimą, kad būtų gauta lygiavertė metinė suma, siekiant užtikrinti suderinamumą su Reglamento (ES) 2019/2033 13 straipsnio 1 dalies reikalavimu;

(2)

atsižvelgiant į tai, kad skirtumą tarp bendrojo ir grynojo pelno, susijusio su įmonės finansine būkle, sudaro įmonės veiklos pastoviosios išlaidos, darbuotojų, direktorių ir partnerių teisių į pelno dalį atskaitymas iš visų investicinės įmonės išlaidų, nurodytas Reglamento (ES) 2019/2033 13 straipsnio 4 dalyje, turėtų būti suprantamas kaip susijęs su grynuoju pelnu;

(3)

be to, kadangi darbuotojų premijų ir kito atlygio mokėjimas gali būti atidėtas ir galėtų būti vykdomas pagal skirtingų struktūrų susitarimus, tos darbuotojų premijos ir kitas atlygis turėtų būti laikomi priklausomais nuo grynojo pelno, jei tai neturėtų poveikio įmonės kapitalo padėčiai dėl jau atliktų mokėjimų arba dėl to, kad nėra mokėjimo prievolės, jei nėra grynojo pelno;

(4)

investicinės įmonės į savo bendrų sąnaudų apskaičiavimą turi įtraukti trečiųjų šalių pastoviąsias išlaidas. Tačiau, jeigu tos išlaidos patiriamos ne tik investicinių įmonių vardu, jos turėtų būti įtrauktos neviršijant sumos, priskirtinos investicinei įmonei;

(5)

ne visos investicinės įmonės taiko tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, o bendrų išlaidų apskaičiavimas pagal taikomus apskaitos standartus skiriasi. Elementai, kuriuos investicinės įmonės turi atskaityti iš savo bendrų sąnaudų, naudojamų apskaičiuojant pastoviųjų pridėtinių išlaidų reikalavimą, turėtų būti patikslinti papildomai prie tų, kurie numatyti Reglamento (ES) 2019/2033 13 straipsnio 4 dalyje, siekiant užtikrinti pastoviųjų pridėtinių išlaidų reikalavimo apskaičiavimo palyginamumą;

(6)

atsižvelgiant į prekiautojų biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais veiklos specifiką, su žaliavomis susijusias sąnaudas prekiautojai biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais turėtų atskaityti iš bendrų sąnaudų, naudojamų apskaičiuojant jų pastoviųjų pridėtinių išlaidų reikalavimą;

(7)

jeigu investicinė įmonė, kuri yra rinkos formuotoja, yra likviduojama, ji nustoja teikti savo rinkos formavimo paslaugas ir todėl nebemoka prekybos mokesčių, kuriuos paprastai moka teikdama tas paslaugas. Todėl šie mokesčiai neturėtų būti įtraukiami į bendras sąnaudas, naudojamas apskaičiuojant pastoviųjų pridėtinių išlaidų reikalavimą. Kita vertus, likvidavimo atveju rinkos formuotoja gali ir toliau turėti vertybinių popierių, kuriuos ji paprastai naudoja savo rinkos formavimo veikloje, atsargas. Jei tos atsargos būtų likviduotos, atsirastų prekybos mokesčių, kurie turėtų būti įtraukti į bendras sąnaudas, naudojamas apskaičiuojant pastoviųjų pridėtinių išlaidų reikalavimą;

(8)

pastoviosios pridėtinės išlaidos gali kisti panašiu tempu kaip investicinės įmonės veikla ir tokiu atveju neturėtų būti laikomos esminiais pokyčiais taikant Reglamento (ES) 2019/2033 13 straipsnio 2 dalį. Tačiau gali būti aplinkybių, kai gali įvykti pokyčių, pavyzdžiui, verslo modelių pokyčių arba susijungimų ir įsigijimų, ir dėl to prognozuojamos pastoviosios pridėtinės išlaidos gali labai varijuoti. Todėl taisyklėse, pagal kurias investicinėms įmonėms nustatomas nuosavų lėšų reikalavimas, grindžiamas pastoviosiomis pridėtinėmis išlaidomis, turėtų būti nustatytos objektyvios ribos, grindžiamos prognozuojamomis pastoviosiomis pridėtinėmis išlaidomis, siekiant patikslinti esminio pokyčio sąvoką;

(9)

šis reglamentas grindžiamas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos Komisijai pateikė Europos bankininkystės institucija, pasikonsultavusi su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija;

(10)

Europos bankininkystės institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (2) 37 straipsnį, pateikti rekomendacijų.

a)

įmonės verslo veiklos pokytis, t. y. arba padidėjimas, arba sumažėjimas, lemia įmonės einamųjų metų prognozuojamų pastoviųjų pridėtinių išlaidų pokytį, kuris yra 30 % ar didesnis;

b)

įmonės verslo veiklos pokytis, t. y. arba padidėjimas, arba sumažėjimas, lemia įmonės nuosavų lėšų reikalavimų, grindžiamų einamųjų metų prognozuojamomis pastoviosiomis pridėtinėmis išlaidomis, pokyčius, kurie yra 2 mln. EUR arba didesni.