EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2022/1280

2022 m. liepos 18 d.

kuriuo, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą, nustatomos konkrečios laikinosios priemonės, susijusios su Ukrainos pagal Ukrainos teisės aktus išduotais vairuotojų dokumentais

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

pasikonsultavę su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu,

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

2022 m. vasario 24 d. Rusijos ginkluotosios pajėgos keliose vietose iš Rusijos Federacijos, Baltarusijos ir Ukrainos Vyriausybės nekontroliuojamų teritorijų pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Dėl to didelės Ukrainos teritorijos dalys šiuo metu yra ginkluotojo konflikto zonos, iš kurių pabėgo ar bėga milijonai asmenų;

(2)

dėl šios neišprovokuotos ir nepateisinamos karinės agresijos prieš Ukrainą, milijonai asmenų buvo perkelti. Atsakydama į tai, Taryba pagal Tarybos direktyvą 2001/55/EB (2) pirmą kartą nustatė, kad Sąjungoje yra perkeltųjų asmenų, kurie dėl ginkluotojo konflikto priversti išvykti iš Ukrainos, masinis srautas, priimdama Tarybos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/382 (3), kuriuo nustatytos perkeltųjų asmenų, turinčių teisę Sąjungoje gauti laikinąją apsaugą arba tinkamą apsaugą pagal nacionalinę teisę, kategorijos;

(3)

vairuotojo pažymėjimas jų turėtojams suteikia daugiau judumo galimybių ir palengvina jų kasdienį gyvenimą, nes suteikia teisę vairuoti variklio varomas transporto priemones. Norint dirbti Sąjungoje įsteigtoje įmonėje krovinių ir keleivių transporto priemonių profesionaliu vairuotoju, privaloma turėti profesinės kompetencijos pažymėjimą. Dabartinėmis aplinkybėmis abiejų rūšių dokumentai skatina asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga arba tinkama apsauga pagal nacionalinę teisę, dalyvavimą ekonominėje ir visuomeninėje veikloje jų naujoje aplinkoje;

(4)

pagal Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimo (4) XXXII priedą Ukraina suderino savo teisės aktus su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/59/EB (5) nuostatomis, visų pirma siekdama sudaryti sąlygas tarptautinio vežimo srityje dirbantiems autobusų ir sunkvežimių vairuotojams išduoti atitinkamus profesinės kompetencijos pažymėjimus;

(5)

1968 m. lapkričio 8 d. Vienoje sudarytoje Kelių eismo konvencijoje (toliau – Vienos kelių eismo konvencija), kurios šalis yra Ukraina, numatomos tam tikros taisyklės, pagal kurias leidžiama tam tikromis sąlygomis pripažinti vairuotojo pažymėjimus. Tačiau ne visos valstybės narės yra tos konvencijos šalys. Be to, šiuo metu nėra suderintos Sąjungos tvarkos, taikomos trečiųjų valstybių, kaip antai Ukrainos, išduotų vairuotojo pažymėjimų ir profesinės kompetencijos pažymėjimų keitimui. Su galimu vairuotojo pažymėjimų keitimu susiję reikalavimai daugiausia nustatyti valstybių narių nacionalinės teisės aktuose arba esamuose valstybių narių ir Ukrainos dvišaliuose susitarimuose. Skirtingi skirtingų valstybių narių taikomi reikalavimai, visų pirma, kiek tai susiję su vairuotojo pažymėjimų ir profesinės kompetencijos pažymėjimų pripažinimu, gali neigiamai paveikti perkeltųjų asmenų, bėgančių nuo Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, gyvenimą ir laisves tuo metu, kai tie asmenys yra ypač pažeidžiami;

(6)

todėl šiomis aplinkybėmis tinkama turėti bendrą Sąjungos tvarką, taikomą Ukrainos išduotų vairuotojo pažymėjimų, kuriuos turi asmenys, kuriems suteikta laikinoji apsauga arba tinkama apsauga pagal nacionalinę teisę, pripažinimui. Siekiant sumažinti tokiems asmenims ir valstybių narių institucijoms tenkančią naštą, tiems asmenims Ukrainos tinkamai išduoti vairuotojo pažymėjimai turėtų būti pripažįstami tol, kol galios jų laikinoji apsauga, neįpareigojant tų pažymėjimų turėtojų jų pasikeisti;

(7)

pagal Vienos kelių eismo konvenciją reikalaujama, kad vairuotojo pažymėjimų turėtojai pateiktų tarptautinius vairuotojo pažymėjimus, kad tam tikrais atvejais būtų pripažintos jų teisės vairuoti. Iš tokių vairuotojo pažymėjimų turėtojų taip pat gali būti pareikalauta pateikti patvirtintą jų vairuotojo pažymėjimų vertimą. Tačiau tais reikalavimais užkraunama neproporcinga našta iš Ukrainos perkeltiesiems asmenims ir daugeliu atvejų mažai tikėtina, kad jų bus laikomasi. Todėl neturėtų būti reikalaujama, kad tokie asmenys, kuriems suteikta laikinoji apsauga arba tinkama apsauga pagal nacionalinę teisę, tokius dokumentus pateiktų Sąjungos teritorijoje. Tuo pripažinimu neturėtų būti daromas poveikis baudžiamosios teisės normų ir policijos veiklos taisyklių taikymui, laikantis teritoriškumo principo;

(8)

nors Ukraina jau yra suderinusi savo nacionalinę teisę su Direktyva 2003/59/EB tarptautinio vežimo srityje dirbančių vairuotojų atžvilgiu, Ukrainos profesionalūs vairuotojai, siekiantys dirbti Sąjungoje įsteigtose kelių transporto įmonėse, vis dar privalo įgyti tinkamą kvalifikaciją ir baigti atitinkamus mokymus valstybėje narėje. Todėl valstybės narės asmenims, kuriems suteikta laikinoji apsauga arba tinkama apsauga pagal nacionalinę teisę ir kurie turi Ukrainos pagal Ukrainos nacionalinės teisės aktus išduotą vairuotojo kvalifikacinę kortelę, turėtų galėti išduoti vairuotojo kvalifikacinę kortelę, nurodytą Direktyvoje 2003/59/EB, arba atitinkamame vairuotojo pažymėjime įrašyti specialų laikiną Sąjungos kodą „95.01 (ne ilgiau kaip 06.03.2025)“, siekiant, kad atitinkamiems asmenims laikinai būtų suteiktos teisės, panašios į teises, suteiktas asmenims, kvalifikuotiems vykdyti transporto priemonių vairavimo veiklą, kuriai taikomas Direktyvos 2003/59/EB 1 straipsnis. Tuo tikslu valstybės narės gali priimti nacionalines taisykles, kuriomis būtų nustatyta papildomo privalomo mokymo ir vėliau laikomo egzamino apimtis bei trukmė, kad būtų užtikrinta, jog atitinkami asmenys atitiktų standartus, nustatytus Direktyvoje 2003/59/EB. Gavusios pareiškimą dėl Ukrainos išduotos vairuotojo kvalifikacinės kortelės praradimo ar vagystės, valstybės narės turėtų galėti patikrinti, be kita ko, kreipdamosis į Ukrainos kompetentingas institucijas, ar atitinkamas asmuo turi galiojantį Ukrainos išduotą profesinės kompetencijos pažymėjimą. Kaip papildoma priemonė turėtų būti galima specialų laikiną Sąjungos kodą įrašyti vairuotojui išduotame vairuotojo liudijime;

(9)

paprastai vairuotojo pažymėjimai ir vairuotojo kvalifikacinės kortelės yra riboto galiojimo, dėl to juos reikia reguliariai atnaujinti. Dėl dabartinių aplinkybių Ukraina savo užduočių negali atlikti įprastu būdu, todėl ji gali neturėti galimybių atnaujinti esamų administracinių dokumentų. Todėl valstybės narės turėtų atsižvelgti į informaciją, kurią Ukraina joms ir Komisijai gali pateikti oficialiais kanalais;

(10)

bėgant nuo karo vairuotojo pažymėjimai dažnai pametami ar pavagiami arba jie lieka karo zonoje neturint galimybės juos iškart atgauti. Tokiu atveju valstybėms narėms turėtų būti leidžiama išduoti laikinus vairuotojo pažymėjimus, pakeisiančius pažymėjimų originalus laikinosios apsaugos laikotarpiu, jei valstybių narių kompetentingos institucijos gali patikrinti perkeltųjų asmenų pateiktą informaciją, pavyzdžiui, prisijungdamos prie Ukrainos nacionalinių registrų. Tokie laikinieji vairuotojų pažymėjimai turėtų būti abipusiškai pripažįstami Sąjungoje, o jų administracinis galiojimas neturėtų viršyti laikinosios apsaugos laikotarpio trukmės;

(11)

laikino vairuotojo pažymėjimo išdavimas vietoj pamesto ar pavogto Ukrainos išduoto vairuotojo pažymėjimo ir papildomų privalomų mokymų sesijų vairuotojo kvalifikacinės kortelės turėtojams nustatymas yra neprivalomos priemonės, dėl kurių galėtų prireikti priimti proporcingas nacionalines įgyvendinimo priemones. Tokios nacionalinės priemonės turėtų būti priimtos laikantis kiekvienoje valstybėje narėje nustatytų atitinkamų procedūrų;

(12)

kova su sukčiavimu ir dokumentų klastojimu yra labai svarbi užtikrinant kelių saugą ir teisės vykdymo užtikrinimą. Šiuo atžvilgiu, įgyvendinant šį reglamentą kartu turėtų vykti Ukrainos ir Sąjungos administracinis bendradarbiavimas siekiant teikti paramą tikrinant Ukrainos išduotų vairuotojų dokumentų galiojimą ir autentiškumą;

(13)

kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(14)

siekiant sumažinti valstybėms narėms tenkančią naštą ir išvengti atvejų, kai vairuotojų dokumentų galiojimas ne kartą pratęsiamas, pagal šį reglamentą išduotuose vairuotojų dokumentuose įrašyta galiojimo pabaigos data turėtų atitikti šiuo metu nustatytą ilgiausią galimą iš Ukrainos perkeltųjų asmenų laikinosios apsaugos trukmę, atsižvelgiant į galimus jos pratęsimus pagal Direktyvos 2001/55/EB 4 straipsnį. Vis dėlto, nepaisant dokumentuose įrašytos galiojimo pabaigos datos, jų galiojimo trukmė turėtų atitikti laikinosios apsaugos trukmę;

(15)

atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą ir skubą nustatyti konkrečias laikinąsias priemones, susijusias su Ukrainos pagal Ukrainos teisės aktus išduotais vairuotojų dokumentais, tinkama taikyti išimtį prie ES sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje nustatytam aštuonių savaičių laikotarpiui;

(16)	atsižvelgiant į poreikį nedelsiant nustatyti konkrečias laikinąsias priemones, susijusias su Ukrainos pagal Ukrainos teisės aktus išduotais vairuotojų dokumentais, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka penktą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(17)	atsižvelgiant į išimtines aplinkybes, kuriomis grindžiamas šis reglamentas ir konkretūs siekiami tikslai, tikslinga jį taikyti ribotą laiką,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos konkrečios laikinosios priemonės, taikytinos Ukrainos pagal Ukrainos teisės aktus išduotiems vairuotojų dokumentams, kuriuos turi asmenys, kuriems pagal Direktyvą 2001/55/EB ir Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/382 yra suteikta laikinoji apsauga arba tinkama apsauga pagal nacionalinę teisę.

2 straipsnis

Termino apibrėžtis

Šiame reglamente Ukrainos išduoti vairuotojų dokumentai:

a)	Ukrainos išduoti vairuotojo pažymėjimai, patvirtinantys, kad vairuotojui leidžiama vairuoti pagal Ukrainos teisę, ir nurodantys, kokiomis sąlygomis jis tai gali daryti, arba

Ukrainos pagal Ukrainos nacionalinės teisės aktus, priimtus siekiant įgyvendinti Direktyvą 2003/59/EB pagal Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimo XXXII priedo 368 straipsnio 1 dalį, išduotos vairuotojo kvalifikacinės kortelės, kurių turėtojai yra kelių transporto priemonių vairuotojai, vykdantys tarptautinio krovinių ar keleivių vežimo keliais veiklą, kuriai taikoma ta direktyva.

3 straipsnis

Ukrainos išduotų vairuotojo pažymėjimų pripažinimas

1. Galiojantys Ukrainos išduoti vairuotojo pažymėjimai pripažįstami Sąjungos teritorijoje, kai jų turėtojams pagal Direktyvą 2001/55/EB ir Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/382 yra suteikta laikinoji apsauga arba tinkama apsauga pagal nacionalinę teisę, iki tos laikinosios apsaugos taikymo pabaigos. Tuo pripažinimu nedaromas poveikis nacionalinėms nuostatoms dėl teisės vairuoti tos valstybės narės teritorijoje apribojimo, jos galiojimo sustabdymo, atėmimo ar panaikinimo taikymui vadovaujantis baudžiamųjų ir policijos veiklos įstatymų teritoriškumo principu.

2. Kai asmuo, kuriam pagal Direktyvą 2001/55/EB ir Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/382 suteikta laikinoji apsauga ar tinkama apsauga pagal nacionalinę teisę, turi galiojantį Ukrainos išduotą vairuotojo pažymėjimą, valstybės narės nereikalauja pateikti to pažymėjimo patvirtinto vertimo arba Vienos kelių eismo konvencijos 41 straipsnio 2 dalyje nurodyto tarptautinio vairuotojo pažymėjimo. Valstybės narės gali reikalauti pateikti pasą, laikino gyvenimo šalyje dokumentą ar kitą atitinkamą dokumentą, kad patikrintų vairuotojo pažymėjimo turėtojo tapatybę.

4 straipsnis

Vairuotojo kvalifikacinės kortelės ir vairuotojo liudijimai

1. Asmens, turinčio Ukrainos išduotą vairuotojo kvalifikacinę kortelę, kaip nurodyta šio reglamento 2 straipsnio b punkte, ir kuriam pagal Direktyvą 2001/55/EB ir Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/382 yra suteikta laikinoji apsauga arba tinkama apsauga pagal nacionalinę teisę, prašymu valstybė narė, kurioje tam asmeniui išduotas leidimas laikinai gyventi, arba valstybė narė, kurioje tam asmeniui suteikta tinkama apsauga pagal nacionalinę teisę, gali:

nukrypstant nuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB (6) I priedo 12 punkto, atitinkamo asmens vairuotojo pažymėjimo antros pusės 12 laukelyje įrašyti specialų laikiną Sąjungos kodą „95.01 (ne ilgiau kaip 06.03.2025)“, kuris reiškia „Vairuotojas, turintis PKP, atitinkantį profesinės kompetencijos įsipareigojimą – specialus dokumentas, galiojantis tik laikinos apsaugos laikotarpiu“, jei tas asmuo taip pat turi tos valstybės narės išduotą Sąjungos pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą, arba

b)	tam asmeniui išduoti Direktyvos 2003/59/EB 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą vairuotojo kvalifikacinę kortelę, jos antros pusės 10 laukelyje įrašius specialų laikiną Sąjungos kodą „95.01 (ne ilgiau kaip 06.03.2025)“.

Nukrypstant nuo Direktyvos 2003/59/EB 10 straipsnio 2 dalies, vairuotojui, kuriam suteikta laikina apsauga arba tinkama apsauga pagal nacionalinę teisę ir kuris turi Ukrainos išduotą vairuotojo kvalifikacinę kortelę prekių vežimui kelių transportu, taip pat leidžiama įrodyti, kad jis ar ji turi kvalifikaciją ir yra baigęs (-usi) mokymus, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje, pateikiant vairuotojo liudijimą, numatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 (7), jei vairuotojo liudijime yra nurodytas Sąjungos kodas „95.01 (ne ilgiau kaip 06.03.2025)“.

Šio reglamento tikslais, išduodančioji valstybė narė įrašo Sąjungos kodą „95.01 (ne ilgiau kaip 06.03.2025)“ vairuotojo liudijimo pastabų laukelyje pagal Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 5 straipsnį, jeigu atitinkamas jo turėtojas yra įvykdęs mokymų bei egzaminų reikalavimus ir atitinka minimaliąsias fizinio ir psichinio tinkamumo normas, numatytas šiame straipsnyje.

2. Šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytos vairuotojo kvalifikacinės kortelės bei įrašas ant vairuotojo pažymėjimų ir šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyti vairuotojo liudijimai abipusiškai pripažįstami Sąjungos teritorijoje. Tokių vairuotojo kvalifikacinių kortelių, tokių vairuotojų pažymėjimų su specialiu laikinu Sąjungos kodu „95.01 (ne ilgiau kaip 06.03.2025)“ ar tokių vairuotojo liudijimų su specialiu laikinu Sąjungos kodu „95.01 (ne ilgiau kaip 06.03.2025)“ turėtojai laikomi įvykdžiusiais Direktyvos 2003/59/EB 3 straipsnyje nustatytą privalomos pradinės kvalifikacijos reikalavimą, kurį būtina įvykdyti siekiant užsiimti vairavimo veikla.

3. Nedarant poveikio būsimiems Sąjungos aktams dėl laikinos apsaugos trukmės ir nukrypstant nuo Direktyvos 2006/126/EB I priedo 4 punkto b papunkčio bei 11 punkto ir Direktyvos 2003/59/EB II priedo 4 punkto b papunkčio, tokiose vairuotojo kvalifikacinėse kortelėse ar prie specialaus laikino Sąjungos kodo, įrašyto vairuotojo pažymėjime, nurodyta galiojimo pabaigos data turi būti 2025 m. kovo 6 d.

Vis dėlto, nepaisant tuose dokumentuose nurodytos tos datos, jų administracinio galiojimo trukmė turi atitikti laikinosios apsaugos, suteikiamos perkeltiesiems asmenims iš Ukrainos, laikotarpio, kaip nurodyta Direktyvos 2001/55/EB 4 straipsnyje, turėtojo tinkamos apsaugos pagal nacionalinę teisę laikotarpio trukmę arba vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikotarpio trukmę, priklausomai nuo to, kuris laikotarpis baigiasi anksčiau. Turėtojas atitinkamai informuojamas apie tokį apribojimą.

4. Prieš išduodamos vairuotojo kvalifikacinę kortelę arba ant vairuotojo pažymėjimo ar ant vairuotojo liudijimo įrašydamos specialų laikiną Sąjungos kodą „95.01 (ne ilgiau kaip 06.03.2025)“, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, valstybės narės reikalauja, kad 2 straipsnio b punkte nurodytos Ukrainos išduotos vairuotojo kvalifikacinės kortelės turėtojas užbaigtų papildomą privalomą mokymą, po kurio būtų laikomas egzaminas, siekiant patikrinti, ar vairuotojo žinių lygis atitinka Direktyvos 2003/59/EB I priedo 1 skirsnyje nustatytą žinių lygį.

Papildomo privalomo mokymo trukmė turi būti bent 35 valandos ir neviršyti 60 valandų, įskaitant bent 2,5 individualaus vairavimo valandas, kaip nurodyta Direktyvos 2003/59/EB I priedo 2 skirsnio 2.1 punkte. Toks mokymas gali vykti privalomo periodinio mokymo forma, kaip nurodyta Direktyvos 2003/59/EB I priedo 4 skirsnyje. Kalbant apie konkrečius mokymo poreikius, į kuriuos turi būti atsižvelgiama šiame kontekste, pabrėžtina, kad vairuotojas turėtų įgyti žinių apie taisykles, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 561/2006 (8).

To mokymo pabaigoje valstybių narių kompetentingos institucijos ar jų paskirtas subjektas surengia vairuotojui rašytinį ar žodinį egzaminą arba kompiuterinį egzaminą paskirtoje egzaminavimo įstaigoje.

Prieš išduodamos vairuotojo kvalifikacinę kortelę ar įrašydamos įrašą ant vairuotojo pažymėjimo, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės informuoja Komisiją apie pagal šią dalį priimtas nacionalines taisykles.

5. Vairuotojo kvalifikacinės kortelės, nurodytos šio reglamento 2 straipsnio b punkte, kurią turi asmuo, kuriam pagal Direktyvą 2001/55/EB ir Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/382 yra suteikta laikinoji apsauga arba tinkama apsauga pagal nacionalinę teisę, praradimo ar vagystės atveju valstybė narė, kurioje tam asmeniui išduotas leidimas laikinai gyventi arba kurioje jam suteikta tinkama apsauga pagal nacionalinę teisę, to asmens prašymu gali patikrinti, be kita ko, kreipdamasi į Ukrainos kompetentingas institucijas, ar tas asmuo turi galiojantį Ukrainos pagal Ukrainos nacionalinės teisės aktus išduotą profesinės kompetencijos pažymėjimą ir ar tas asmuo neturi kitos valstybės narės pagal šio straipsnio 1 dalį dokumento su įrašu ar išduoto dokumento.

Atlikusi tą patikrinimą atitinkama valstybė narė, laikydamasi 1–4 dalyse nustatytos tvarkos, gali išduoti vairuotojo kvalifikacinę kortelę arba įrašyti vairuotojo pažymėjime ar vairuotojo liudijime specialų laikiną Sąjungos kodą „95.01 (ne ilgiau kaip 06.03.2025)“.

6. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo neturi valstybės narės išduoto Sąjungos pavyzdžio vairuotojo pažymėjimo, valstybės narės, prieš išduodamos vairuotojo kvalifikacinę kortelę arba prieš įrašydamos vairuotojo liudijime specialų laikiną Sąjungos kodą pagal šį straipsnį, reikalauja patikros, per kurią taikomos minimalios fizinio ir psichinio tinkamumo vairuoti normos pagal nacionalinės teisės aktus, priimtus siekiant perkelti Direktyvos 2006/126/EB III priedą į nacionalinę teisę.

7. Kai pasibaigia nuostatų dėl iš Ukrainos perkeltųjų asmenų taikymo laikotarpis, kaip nurodyta Direktyvos 2001/55/EB 4 straipsnyje, pagal šį straipsnį valstybių narių išduotos vairuotojo kvalifikacinės kortelės, vairuotojo liudijimai ir specialaus laikino Sąjungos kodo įrašas vairuotojo liudijime tampa niekiniai.

5 straipsnis

Nebegaliojančių Ukrainos išduotų vairuotojo dokumentų galiojimo pratęsimas

Nedarant poveikio 3, 4 ir 6 straipsniams, jei Ukraina priima sprendimus pratęsti Ukrainos išduotų vairuotojo dokumentų, kurie nustojo galioti po 2021 m. gruodžio 31 d., galiojimą, valstybės narės 3, 4 ir 6 straipsnių tikslais pripažįsta, kad atitinkamų Ukrainos išduotų vairuotojo dokumentų turėtojai turi galiojantį dokumentą, su sąlyga, kad Ukraina informuoja Komisiją ir valstybes nares apie savo sprendimą pratęsti tų vairuotojo dokumentų galiojimą. Ši informacija pranešama atitinkamais oficialiais kanalais.

6 straipsnis

Pamesti ar pavogti Ukrainos išduoti vairuotojo pažymėjimai

1. Jei asmuo, kuriam pagal Direktyvą 2001/55/EB ir Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/382 yra suteikta laikinoji apsauga arba tinkama apsauga pagal nacionalinę teisę deklaruoja, kad pametė savo vairuotojo pažymėjimą ar jis buvo pavogtas, valstybė narė, kurioje tam asmeniui išduotas leidimas laikinai gyventi arba kurioje jam suteikta tinkama apsauga pagal nacionalinę teisę, to asmens prašymu, gali patikrinti, be kita ko, kreipdamasi į Ukrainos kompetentingas institucijas, ar to asmens įgytos vairavimo teisės atitinka Ukrainoje taikytinus teisės aktus ir ar jokia kita valstybė narė nėra tam asmeniui jau išdavusi vairuotojo pažymėjimo pagal šį straipsnį, visų pirma siekdama įsitikinti, kad vairuotojo pažymėjimas nebuvo apribotas, sustabdytas jo galiojimas ar atšauktas.

2. Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/126/EB 11 straipsnio 6 dalies, atlikusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą patikrinimą, valstybė narė gali atitinkamam asmeniui išduoti tos pačios kategorijos ar kategorijų vairuotojo pažymėjimą pagal Sąjungos pavyzdį, nustatytą Direktyvos 2006/126/EB I priede. Tokiu atveju, nukrypstant nuo Direktyvos 2006/126/EB I priedo 12 punkto, valstybės narės vairuotojo pažymėjimo 12 laukelyje įrašo specialų laikiną Sąjungos kodą „99.01 (ne ilgiau kaip 06.03.2025)“, t. y. „Specialiai išduotas pažymėjimas, galiojantis tik laikinosios apsaugos laikotarpiu (UA pažymėjimas pamestas ar pavogtas)“.

Atlikusios šio straipsnio 1 dalyje nurodytą patikrinimą ir prieš išduodamos šioje dalyje nurodytą AM, A1, A2, A, B, B1 bei BE kategorijų vairuotojo pažymėjimą valstybės narės gali reikalauti patikros, per kurią taikomos minimalios fizinio ir psichinio tinkamumo vairuoti normos pagal nacionalinės teisės aktus, priimtus siekiant perkelti Direktyvos 2006/126/EB III priedą į nacionalinę teisę.

Atlikusios šio straipsnio 1 dalyje nurodytą patikrinimą ir prieš išduodamos šioje dalyje nurodytą C, CE, C1, C1E, D, DE, D1 bei D1E kategorijų vairuotojo pažymėjimą valstybės narės gali reikalauti patikros, per kurią taikomos minimalios fizinio ir psichinio tinkamumo vairuoti normos pagal nacionalinės teisės aktus, priimtus siekiant perkelti Direktyvos 2006/126/EB III priedą į nacionalinę teisę.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas vairuotojo pažymėjimas abipusiškai pripažįstamas Sąjungoje. Nedarant poveikio būsimiems Sąjungos aktams dėl laikinosios apsaugos trukmės ir nukrypstant nuo Direktyvos 2006/126/EB I priedo 4 punkto b papunkčio bei 11 punkto, tokiame vairuotojo pažymėjime nurodyta galiojimo pabaigos data turi būti 2025 m. kovo 6 d. Vis dėlto, nepaisant tokiame vairuotojo pažymėjime nurodytos datos, jo administracinis galiojimas turi atitikti Direktyvos 2001/55/EB 4 straipsnyje nurodytą laikinosios apsaugos laikotarpį, taikomą perkeltiesiems asmenims iš Ukrainos, arba turėtojui suteiktos laikinosios apsaugos ar tinkamos apsaugos pagal nacionalinę teisę laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris laikotarpis baigiasi anksčiau. Turėtojas atitinkamai informuojamas apie tokį apribojimą.

4. Jei 1 dalyje nurodyto patikrinimo atlikti neįmanoma, atitinkama valstybė narė 2 dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo neišduoda. Tuo atveju valstybė narė pagal savo nacionalinę teisę atitinkamam asmeniui gali išduoti išimtinai jos teritorijoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Toks pažymėjimas turi skirtis nuo Direktyvos 2006/126/EB I priede nustatyto pavyzdžio.

5. Kai pasibaigia laikinosios apsaugos taikymo perkeltiesiems asmenims iš Ukrainos laikotarpis, kaip nurodyta Direktyvos 2001/55/EB 4 straipsnyje, pagal šį straipsnį valstybių narių išduotas vairuotojo pažymėjimas tampa niekiniu.

7 straipsnis

Sukčiavimo ir klastojimo prevencija

Taikydamos šį reglamentą, valstybės narės naudoja visas tinkamas priemones, kad užkirstų kelią sukčiavimui, susijusiam su Ukrainos išduotais vairuotojo dokumentais ir jų klastojimu, ir su juo kovotų.

Valstybės narės gali bet kuriuo metu patikrinti Ukrainos išduotų vairuotojo dokumentų galiojimą. Jei Ukrainos institucijos, į kurias kreipiasi valstybės narės, atsako neigiamai ar neatsako apie teises, kurių reikalauja Ukrainos išduoto vairuotojo dokumento turėtojas, ir kai esama didelių abejonių dėl vairuotojo dokumento autentiškumo, o tai reiškia, kad gali kilti grėsmė kelių eismo saugumui, valstybės narės gali atsisakyti pripažinti tokį vairuotojo dokumentą.

Valstybės narės šio reglamento nuostatų netaiko vairuotojų dokumentams, kuriuos Ukraina yra išdavusi elektronine forma, jeigu jos neturi galimybės patikrinti jų autentiškumo, vientisumo ir galiojimo.

8 straipsnis

Stebėsena

Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie šio reglamento įgyvendinimą kas šešis mėnesius, skaičiuojant nuo šio reglamento įsigaliojimo datos, daugiausia remdamasi valstybių narių Komisijai pateikta informacija.

9 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis reglamentas įsigalioja penktą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Šis reglamentas nustoja galioti kitą dieną po dienos, kurią pagal Direktyvos 2001/55/EB 6 straipsnį pasibaigia laikinosios apsaugos taikymo perkeltiesiems asmenims iš Ukrainos laikotarpis, kaip nurodyta tos direktyvos 4 straipsnyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. liepos 18 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

Z. NEKULA

(1) 2022 m. liepos 7 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimas.

(2) 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).

(3) 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/382, kuriuo pagal Direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnį nustatoma, kad iš Ukrainos yra perkeltųjų asmenų masinis srautas, ir pradedama taikyti laikinoji apsauga (OL L 71, 2022 3 4, p. 1).

(4) OL L 161, 2014 5 29, p. 3.

(5) 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo, iš dalies keičianti Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 76/914/EEB (OL L 226, 2003 9 10, p. 4).

(6) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL L 403, 2006 12 30, p. 18).

(7) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL L 300, 2009 11 14, p. 72).

(8) 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL L 102, 2006 4 11, p. 1).