KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/978
2022 m. birželio 23 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatoma galutinė apsaugos priemonė
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių (1), ypač į jo 16 ir 20 straipsnius,
atsižvelgdama į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (2), ypač į jo 13 ir 16 straipsnius,
kadangi:
1. PAGRINDINIAI FAKTAI
|
(1) |
Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/159 (3) Europos Komisija tam tikriems plieno produktams nustatė galutinę apsaugos priemonę (toliau – apsaugos priemonė), kurią sudaro tam tikriems plieno produktams (toliau – nagrinėjamasis produktas), apimantiems 26 kategorijų plieno produktus, nustatytos tokio dydžio tarifinės kvotos, kad būtų išsaugoti kiekvienos kategorijos produktų tradiciniai prekybos srautai. 25 proc. muito tarifas taikomas tik tuo atveju, jei viršijamos šių tarifinių kvotų kiekybinės ribos. Apsaugos priemonė buvo nustatyta pradiniam trejų metų laikotarpiui, t. y. iki 2021 m. birželio 30 d. (toliau – galutinis reglamentas). |
|
(2) |
Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1029 (4) (toliau – pratęsimo reglamentas) Komisija pratęsė apsaugos priemonės taikymo laikotarpį iki 2024 m. birželio 30 d. |
|
(3) |
Galutinio reglamento 161 konstatuojamojoje dalyje Komisija įsipareigojo, kad „reguliariai vertins padėtį ir bent kiekvienų priemonių taikymo metų pabaigoje svarstys, ar reikia atlikti peržiūrą“. Atsižvelgdama į tai, Komisija atliko du veikimo peržiūros tyrimus, atitinkamai 2019 m. ir 2020 m. |
|
(4) |
Pratęsimo reglamento 85 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad „siekdama, kad apsaugos priemonės veikimas išliktų pritaikytas prie rinkos pokyčių ir atitiktų visų suinteresuotųjų subjektų interesus, Komisija atliks veikimo peržiūrą, panašią į tas, kurios buvo atliktos 2019 ir 2020 m. Tokia veikimo peržiūra bus pradėta pakankamai iš anksto, kad nuo 2022 m. liepos 1 d., t. y. po pirmųjų pratęsimo metų, būtų padaryti visi reikalingi pakeitimai.“ |
|
(5) |
Atitinkamai 2021 m. gruodžio 17 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbusi pranešimą apie inicijavimą (5) Komisija inicijavo veikimo peržiūros tyrimą ir paragino suinteresuotąsias šalis pareikšti savo nuomonę ir pateikti įrodymų, visų pirma susijusių su šiais peržiūros pagrindais:
|
2. PROCEDŪRA
|
(6) |
Tinkamas procesas vyko taikant dviejų etapų rašytinę procedūrą, pagal kurią šalys pirmiausia pateikė savo pastabas ir patvirtinamuosius įrodymus, o vėliau turėjo galimybę paneigti kitų šalių pirminius pareiškimus. Komisija iš viso gavo daugiau kaip šimtą pareiškimų ir prieštaravimų. |
|
(7) |
Kol vyko veikimo peržiūros tyrimas ir iki jį užbaigiant, apsaugos priemonė buvo iš dalies keičiama. ES, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, 2022 m. kovo mėn. Reglamentu (ES) 2022/428 (6) nustatė tam tikrų plieno gaminių importo iš Rusijos ir Baltarusijos draudimą (7), kuris yra ketvirtojo sankcijų rinkinio dalis. Komisija, siekdama užtikrinti, kad dėl šio draudimo Sąjungos plieno rinkoje neatsirastų galimo pasiūlos trūkumo, Reglamentu (ES) 2022/434 (8) iš dalies pakeitė apsaugos priemonę, proporcingai perskirstydama kiekvienoje produktų kategorijoje Baltarusijos ir Rusijos turėtas konkrečioms šalims skirtas tarifines kvotas kitoms tiekiančiosioms šalims. |
|
(8) |
Be to, Reglamentu (ES) 2022/664 (9) Komisija importui iš Pietų Afrikos ir ekonominės partnerystės susitarime (EPS) dalyvaujančių kitų Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (PAVB) šalių nustatė apsaugos priemonę, taikytiną nuo 2022 m. gegužės 1 d., pasibaigus išimties, kuria jos naudojosi pagal dvišalį EPS, galiojimui. |
|
(9) |
Galiausiai Komisija laikinai sustabdė apsaugos priemonės taikymą Ukrainai (10). Šio sustabdymo poveikis – jo galiojimo metu importas iš Ukrainos neįtraukiamas į jokias konkrečiai šaliai skirtas kvotas ar likutinę kvotą (11). Apskaičiuojant likutines kvotas taip pat neatsižvelgiama į Ukrainos importo apimtį pradinio tyrimo ataskaitiniu laikotarpiu (2015–2017 m.) (12). |
3. TYRIMO METU NUSTATYTI FAKTAI
|
(10) |
Atlikusi išsamią visų gautų pareiškimų ir turimų duomenų analizę, Komisija padarė toliau pateiktas išvadas. Šios išvados pateikiamos tolesniuose poskirsniuose, remiantis struktūra, naudota pranešime apie inicijavimą. |
3.1. Kvotų paskirstymas ir valdymas
Suinteresuotųjų šalių pastabos
|
(11) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys (tam tikros trečiosios šalys ir naudotojai) prašė kvotas nustatyti ne kas ketvirtį, o vieną kartą per metus. Kitos susijusios šalys (Sąjungos pramonė) prašė kvotas nustatyti kas mėnesį. Kai kurios susijusios šalys (Sąjungos pramonė) taip pat prašė perkeliant nepanaudotas kvotas taikyti 4 proc. ribą, o kitos susijusios šalys (tam tikros trečiosios šalys ir naudotojai) prašė perskirstyti tam tikras nepanaudotas konkrečioms šalims skirtas kvotas. Be to, kitos susijusios šalys (tam tikros trečiosios šalys ir naudotojai) prašė panaikinti konkrečioms šalims skirtų kvotų sistemą ir vietoje to nustatyti bendrąsias kvotas. Galiausiai kitos suinteresuotosios šalys prašė panaikinti tam tikrų šalių turimas kvotas ir perskirstyti šias kvotas kitoms šalims, o kai kurioms šalims, eksportuojančioms pagal likutinę kvotą, nustatyti konkrečioms šalims skirtas kvotas. |
Vertinimas
|
(12) |
Kvotos, nepriklausomai nuo to, ar taikomos konkrečiai šaliai skirtos kvotos, ar naudojamasi likutinėmis kvotomis, buvo paskirstytos remiantis eksporto veikla pradinio tyrimo ataskaitiniu laikotarpiu (13). Nustatyta, kad kvotų nustatymas kas ketvirtį yra veiksmingas užtikrinant Sąjungos rinkos stabilumą, siekiant išvengti staigaus importo padidėjimo, kuris destabilizuotų rinką (14), ir užtikrinant tvarkingą ir nuspėjamą importo srautą visus metus. Taikant šią sistemą taip pat numatyta, kad tradicinių prekybos srautų apimties ir kilmės atžvilgiu nebūtų taikomi jokie papildomi muitai. |
|
(13) |
Šia sistema užtikrinama pusiausvyra tarp atitinkamų priešingų interesų. Pirma, ji naudinga Sąjungos pramonei, nes ją taikant trumpuoju laikotarpiu išvengiama per didelio importo, darančio neigiamą poveikį rinkai. Antra, ji taip pat naudinga tam tikroms trečiosioms šalims ir tam tikriems Sąjungos naudotojams: pirmąsias kiti didesni tiekėjai kitu atveju nepagrįstai išstumtų iš rinkos ir jos negalėtų tiekti produktų Sąjungos naudotojams, o šiems būtų trukdoma įsigyti medžiagų, kurių jiems reikia, iš tos konkrečios šalies. Galiausiai, didesnėms eksportuojančioms šalims suteikiama galimybė viršyti jų tradicinius daugelio kategorijų produktų prekybos srautus per paskutinį ketvirtį pasinaudojant likutine kvota, jei kvotų iki galo išnaudoti negalėjo rinkoje įsitvirtinę tiekėjai. |
|
(14) |
Sutikus su bet kuriais suinteresuotųjų šalių pateiktais prašymais, apibendrintais (11) konstatuojamojoje dalyje, ši pusiausvyra būtų sutrikdyta ir kiltų pavojus, kad priemonė bus neveiksminga. Be to, savo pareiškimuose šalys nepateikė jokių įrodymų, kad dabartinė sistema nėra tinkama ir kad skirtingi jų siūlomi koregavimai atitinka bendrus Sąjungos interesus (o ne tik jų individualius interesus) ir yra suderinami su priemonės logika ir tinkamu jos veikimu. |
|
(15) |
Dėl šių priežasčių Komisija laikėsi nuomonės, kad ir toliau tinkama taikyti dabartinę kvotų nustatymo sistemą (kvotos nustatomos kas ketvirtį, derinant konkrečioms šalims skirtas kvotas su likutinių kvotų naudojimu), perkelti nepanaudotas kvotas į kitą laikotarpį ir suteikti galimybę naudotis likutine kvota ketvirtajame ketvirtyje ir kad tai yra teisinga visų suinteresuotųjų šalių atžvilgiu. |
3.1.1. Koregavimas, taikomas 7 ir 17 produkto kategorijoms
|
(16) |
Nors dabartinė kvotų paskirstymo ir nustatymo sistema yra tinkama, Komisija vis dėlto laikėsi nuomonės, kad, siekiant pagerinti jos veikimą atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, reikia atlikti tam tikrus techninius koregavimus. Jie susiję su 7 produkto kategorija (kvadrato formos lakštai) ir 17 produkto kategorija (kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai). |
|
(17) |
Šių dviejų produkto kategorijų atžvilgiu Ukraina tradiciškai yra svarbi eksportuotoja (15) (jos eksportas sudaro apie 33 proc. kiekvienos iš šių kategorijų visų kvotų) ir nuolat naudojo savo kvotas gana didele apimtimi. Tačiau Komisija pastebėjo (16), kad dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą šių dviejų kategorijų produktai į Sąjungą iš Ukrainos iš esmės nebeimportuojami. Tai rodo, kad šiuo metu Ukraina negali gaminti šių kategorijų produktų ir (arba) eksportuoti pakankamai didelio jų kiekio į Sąjungos rinką. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir išanalizavusi, kaip kitos eksportuojančios šalys, kurioms taikoma priemonė, naudoja kvotas, Komisija nusprendė, kad jai nesiėmus jokių veiksmų kiltų pavojus, kad šių kategorijų produktus naudojantys Sąjungos naudotojai gali susidurti su pasiūlos trūkumu. |
|
(18) |
Dėl šios priežasties, atsižvelgdama į Sąjungos interesus, Komisija mano, kad 7 ir 17 kategorijų atžvilgiu būtina nustatyti bendrąsias kvotas, kurioms būtų toliau taikoma priemonė (17). Kitaip tariant, šiuo metu taikomos konkrečioms šalims skirtos kvotos bus panaikintos, o vietoje jų bus nustatyta viena kvota, kurią galės naudoti visos šalys, taip gerokai padidinant naudotojų lankstumą, kad plieną, kurio jiems gali prireikti, jie galėtų importuoti iš bet kurios šalies, nurodytos prie šių kategorijų kvotos kiekio. |
|
(19) |
Komisija padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į ankstesnę importo apimtį (kvotos naudojimą) ir eksportuojančias šalis, dėl šio koregavimo neturėtų kilti pavojus, kad sumažės priemonės veiksmingumas Sąjungos gamintojų atžvilgiu, ir kad yra mažai tikėtina, kad bus vykdomas išstūmimas, ir kad bus išsaugoti tradiciniai prekybos srautai. Šis koregavimas bus iš naujo vertinamas atsižvelgiant į šių kategorijų produktų prekybos srautų raidą ir apsaugos priemonės taikymo Ukrainai sustabdymą arba jei bus nustatyta, kad jis daro nederamo išstūmimo poveikį. |
3.2. Tradicinių prekybos srautų išstūmimas
|
(20) |
Komisija galutinėje priemonėje nustatė mechanizmą, kurį taikant šalys, išnaudojusios savo konkrečioms šalims skirtas kvotas, taip pat galėtų naudotis likutine kvota (neapmuitinama iki jos išnaudojimo), kuria iš pradžių buvo galima naudotis kiekvieno priemonės taikymo metinio laikotarpio paskutinį ketvirtį (balandžio–birželio mėn.). |
|
(21) |
Komisija šį mechanizmą pagrindė Sąjungos importuotojų ir naudotojų interesais, nes jį taikant būtų ne tik išlaikyti tradiciniai prekybos srautai, bet ir išvengta, atitinkamais atvejais, likutinės tarifinės kvotos nepanaudojimo. |
|
(22) |
2019 m., vykdydama pirmąją veikimo peržiūrą, Komisija pastebėjo, kad dviejų kategorijų produktams nustatytą likutinę kvotą ketvirtąjį ketvirtį per dvi dienas išnaudojo beveik vien šalys, kurioms taikoma konkrečiai šaliai skirta tarifinė kvota. Todėl per paskutinį laikotarpio ketvirtį tradiciniai – mažesni – tiekėjai negalėjo vykdyti neapmuitinamo eksporto. Dėl to buvo padarytas neigiamas poveikis tradiciniams prekybos srautams eksportuojančios šalies atžvilgiu, o tai pakenkė tam tikroms trečiosioms šalims ir tam tikriems Sąjungos naudotojams. Siekdama kompensuoti šį nenumatytą neigiamą poveikį, Komisija kiekvienai šaliai, kuri ketvirtąjį ketvirtį naudojasi 13 kategorijos produktų (strypai) ir 16 kategorijos produktų (vielos gamybai skirti strypai) likutine kvota, nustatė 30 proc. viršutinę ribą. |
|
(23) |
2020 m. atlikusi antrąją veikimo peržiūrą ir nustačiusi daugiau išstūmimo atvejų keliose produktų kategorijose, Komisija sukūrė sistemą, pagal kurią galimybė ketvirtąjį ketvirtį naudotis likutine kvota priklausytų nuo nustatytų importo tendencijų ir nuo to, kaip mažesni tiekėjai, kurie turėtų naudotis šia tarifinės kvotos dalimi, faktiškai naudoja likutinę kvotą (18). |
|
(24) |
Siekdama kuo labiau išvengti situacijos, kurioje tradicinės eksportuojančios šalys negalėtų naudotis likutine kvota, ir tuo pačiu metu sudaryti sąlygas toliau papildomai naudotis šių kategorijų produktų kvotomis, kai tai būtina siekiant užtikrinti, kad kvota būtų visiškai panaudota, Komisija sukūrė sistemą, pagal kurią kiekviena produkto kategorija būtų priskiriama vienai iš trijų toliau nurodytų skirtingų grupių, atitinkančių tris skirtingus galimybės naudotis kvotomis scenarijus. Ši sistema atitinka vieną iš pagrindinių apsaugos priemonės principų ir tikslų, t. y. užtikrinti, kad būtų išsaugoti tradiciniai prekybos srautai eksportuojančios šalies atžvilgiu. |
|
(25) |
Šiuo metu taikomos šios trys tvarkos:
|
Suinteresuotųjų šalių pastabos
|
(26) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys (kai kurios trečiosios šalys ir naudotojai) prašė visiškai panaikinti galimybę pasinaudoti likutine kvota ketvirtąjį ketvirtį. Kitos suinteresuotosios šalys prašė, kad tam tikri pakeitimai būtų taikomi konkrečių kategorijų produktams, o dar kitos suinteresuotosios šalys (įskaitant kai kurias trečiąsias šalis ir naudotojus, taip pat Sąjungos pramonę) prašė uždrausti didesnėms eksportuojančioms šalims pasinaudoti tam tikros kategorijos produktų likutine kvota, neatsižvelgiant į aplinkybes, arba taikyti griežtesnį požiūrį. |
Vertinimas
|
(27) |
Išnagrinėjusi gautus pareiškimus ir priemonės veikimą, Komisija nusprendė, kad dabartinė sistema ir toliau yra tinkamiausia, nes ja užtikrinama, kad naudotojai kuo labiau padidintų savo galimybes išnaudoti likutinę kvotą, taip pat kad būtų paisoma tradicinių prekybos srautų eksportuojančios šalies atžvilgiu (tai taip pat atitinka naudotojų interesus). Sistema, pagal kurią leidžiama pasinaudoti likutine kvota, buvo taikoma visoms produktų kategorijoms, išskyrus keturias kategorijas. |
|
(28) |
Patenkinus suinteresuotųjų šalių prašymus būtų arba užkirstas kelias tam tikriems naudotojams didinti savo neapmuitinamą importą tuo atveju, kai Sąjungos rinkoje jam būtų paklausa, arba būtų užkirstas kelias kitiems Sąjungos naudotojams pirkti tam tikrų šalių eksportuojamus produktus, kurie taip pat būtini Sąjungos rinkai dėl daromo išstūmimo poveikio. Be to, sistema užtikrinama, kad papildomi kiekiai, kuriuos kai kurios šalys gali eksportuoti taikant šią sistemą, neviršytų ribų, kuriomis užtikrinama, kad nebūtų pakenkta priemonės veiksmingumui Sąjungos gamintojų atžvilgiu. Todėl, atsižvelgiant į bendrus Sąjungos interesus, dabartinė sistema yra tinkamiausia. |
Koregavimas
|
(29) |
Šiuo metu vykdomoje peržiūroje Komisija vertino, ar buvo daromas išstūmimo poveikis. Šiuo tikslu Komisija, remdamasi tos pačios rūšies analize, atlikta per antrąją peržiūrą, atnaujino skirtingas tvarkas, remdamasi nuo to laiko surinktais duomenimis. Tai reiškia, kad Komisija analizavo 2020 m. balandžio 1 d. – 2022 m. kovo 31 d. importo duomenis ir kvotų naudojimą, suskirstytus pagal eksportuojančią šalį ir produkto kategoriją. |
|
(30) |
Remiantis metodika, kuri buvo taikoma atliekant antrąją veikimo peržiūrą, tačiau naudojant atnaujintus duomenis, naudojimosi likutine kvota tvarkos, taikomos atsižvelgiant į produktų kategorijas, atnaujinamos kaip nurodyta toliau (dėl konkrečių kiekių žr. II priedą):
|
|
(31) |
Laikantis principų, taikytų vykdant ankstesnę veikimo peržiūrą, speciali tvarka bus taikoma šioms produktų kategorijoms:
|
|
(32) |
7, 8, 17 ir 25A kategorijų atveju bus nustatomos bendrosios kvotos. Todėl galimybė ketvirtąjį ketvirtį pasinaudoti likutine kvota netaikoma, nes nebus šalių, eksportuojančių pagal konkrečiai šaliai skirtas kvotas. |
|
(33) |
1 ir 4B kategorijų atveju dabartinė tvarka, pagal kurią suteikiama galimybė ketvirtąjį ketvirtį pasinaudoti likutine kvota kiekvienai eksportuojančiai šaliai taikant 30 proc. viršutinę ribą, ir toliau laikoma tinkama siekiant užtikrinti pakankamą tiekimo šaltinių įvairovę ir išvengti daromo išstūmimo poveikio dėl pernelyg didelio papildomo importo srauto, viršijančio tradicinius prekybos srautus. |
|
(34) |
Apskritai dėl šio priemonės mechanizmo ja ir toliau bus suteikiama galimybė naudotis likutine kvota ketvirtąjį ketvirtį didžiosios daugumos produktų kategorijų (visų, išskyrus tris kategorijas) atveju. |
3.3. Besivystančių šalių, kurioms taikoma priemonė, sąrašo atnaujinimas
|
(35) |
Jokiai besivystančiai šaliai, kuri yra PPO narė, nebuvo taikoma galutinė priemonė, jei jos importo dalis nesudarė daugiau kaip 3 proc. kiekvienos kategorijos produkto viso importo. Komisija įsipareigojo stebėti importo raidą priėmus priemonę ir reguliariai peržiūrėti šalių, kurioms priemonė netaikoma, sąrašą. |
|
(36) |
Paskutinį kartą jis atnaujintas atliekant peržiūros tyrimą Sąjungai ir Jungtinei Karalystei pasirašius Susitarimą dėl išstojimo (galioja nuo 2021 m. sausio 1 d.) ir nuo 2021 m. sausio 1 d. jis nebuvo keistas. Taigi, siekdama patikslinti besivystančių šalių, kurioms priemonė taikoma ir kurioms ji netaikoma, sąrašą, Komisija iš naujo atliko skaičiavimus remdamasi naujausiais turimais konsoliduotais importo duomenimis, t. y. 2021 m. statistiniais importo duomenimis (19). |
Koregavimas
|
(37) |
Su šiuo atnaujinimu susiję pakeitimai yra tokie (atnaujinta lentelė pateikta I priede):
|
3.4. Liberalizavimo lygis
|
(38) |
Apsaugos priemonei šiuo metu nustatyta 3 proc. metinė liberalizavimo norma. Šiame tyrime Komisija įvertino, ar šis liberalizavimo lygis ir toliau bus tinkamas. |
Suinteresuotųjų šalių pastabos
|
(39) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys (visų pirma eksportuojantys gamintojai ir Sąjungos naudotojai) prašė, kad Komisija padidintų dabartinį 3 proc. liberalizavimo lygį (daugelis jų prašė taikyti 5 proc. liberalizavimo normą), o Sąjungos pramonė prašė sumažinti liberalizavimo spartą iki 1 proc. |
Vertinimas
|
(40) |
Apsaugos priemonė turėtų būti laikino pobūdžio. 2022 m. liepos 1 d. prasidės penktieji priemonės taikymo metai. Liberalizavimo (kuris pagal PPO (21) ir ES (22) taisykles yra teisinis įsipareigojimas) tikslas – palaipsniui sudaryti sąlygas didesnei importo į rinką konkurencijai, vidaus pramonei tuo metu prisitaikant prie didėjančio importo lygio. Taip siekiama išvengti priemonės, kuria vidaus pramonė nebūtų skatinama prisitaikyti jos taikymo metu ir kuri sukeltų konkurencingumo problemų vietos pramonei susidūrus su didesne konkurencija iš užsienio, kai apsaugos priemonė nebebus taikoma. |
|
(41) |
Vadovaudamasi šia logika, Komisija laikėsi nuomonės, kad šiuo metu (po ketverių priemonės taikymo metų) reikėtų numatyti šiek tiek didesnį liberalizavimo lygį, palyginti su ankstesniais metais, siekiant skatinti vidaus pramonę toliau imtis koregavimų nekenkiant priemonės veiksmingumui. |
Koregavimas
|
(42) |
Komisija laikėsi nuomonės, kad būtų tikslinga nuo 2022 m. liepos 1 d. nustatyti 4 proc. metinį liberalizavimo lygį. |
|
(43) |
Dėl šio padidėjimo taip pat turėtų sumažėti įtampa, su kuria tam tikrų produktų kategorijų atveju susiduria Sąjungos naudotojai, atsižvelgiant į didelį netikrumą rinkoje. Kita vertus, dėl nedidelio papildomo padidėjimo Sąjungos pramonei neturėtų kilti grėsmė, o priemonės veiksmingumas neturėtų sumažėti. |
3.5. Poveikis dėl JAV 232 skirsnio priemonės pakeitimų
|
(44) |
2018 m. kovo mėn. JAV tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatė 25 proc. muitą, taikomą įgyvendinant JAV 232 skirsnio priemonę. Priemonė tebegalioja, nors padaryta tam tikrų pakeitimų. Šio peržiūros tyrimo metu Komisija vertino šiuos pokyčius, kad nustatytų, ar jie turi kokį nors poveikį ES apsaugos priemonei, visų pirma kiek tai susiję su prekybos srautų nukreipimo į Sąjungos rinką rizika. |
Suinteresuotųjų šalių pastabos
|
(45) |
Šiuo atžvilgiu gautus prašymus galima suskirstyti į tris rūšis. Pirmųjų dviejų prašymų tipų atveju naudotojai ir trečiosios šalys tvirtino, kad dėl įvairių 232 skirsnio priemonės pakeitimų prekybos srautų nukreipimo rizika yra nedidelė (mažesnė). O kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad dėl Sąjungos eksportuotojams skirtų tarifinių kvotų Sąjungos pramonė nukreips pardavimą į JAV rinką taip sumažindama pardavimą vidaus rinkoje, kurioje dėl to atsirastų trūkumas. |
|
(46) |
Kita vertus, Sąjungos plieno pramonė tvirtino, kad prekybos srautų nukreipimo rizika išlieka, tačiau dėl geresnių ES galimybių patekti į JAV rinką nebus daromas poveikis jos gebėjimui tiekti prekes į vidaus (Sąjungos) rinką. |
Vertinimas
Pokyčiai ES atžvilgiu
|
(47) |
2021 m. spalio mėn. JAV nusprendė ES importui taikyti tarifinių kvotų sistemą, įgyvendinamą pagal 232 skirsnio priemonę. Pagal šią naują tvarką ES eksportas būtų neapmuitinamas iki tam tikro lygio (remiantis ankstesniais eksporto kiekiais) (23), o 25 proc. muitas būtų taikomas tik viršijus šį lygį. Šiais veiksmais buvo siekiama pagerinti ES eksportuotojų, kurių kiekvienai eksportuojamai tonai iki tol buvo taikomas 25 proc. muitas, padėtį JAV rinkoje. Ši nauja sistema taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d. |
|
(48) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad, atsižvelgiant į tai, kad kainos JAV paprastai yra didesnės nei Sąjungoje, ES gamintojai turėtų paskatą eksportuoti į JAV pardavimo vidaus rinkoje sąskaita, todėl galėtų kilti pavojus, kad Sąjungos rinkoje pritrūks kai kurių kategorijų produktų. |
|
(49) |
Remdamasi keliomis priežastimis Komisija nusprendė šių tvirtinimų nepalaikyti. Pirma, prekybos srautų nukreipimo į Sąjungos rinką sąvoka negali apimti pačios ES pramonės eksporto į JAV apribojimo. Kitaip tariant, Sąjungos pramonei niekada negali kilti pavojus, kad jos pačios pardavimas bus nukreiptas jai pačiai. Tai prieštarauja prekybos srautų nukreipimo logikai. Todėl tai, kad ES gali pagerinti savo pozicijas JAV rinkoje, neturi poveikio, kiek tai susiję su rizika, kad prekybos srautai bus nukreipiami iš eksportuojančių šalių į Sąjungos rinką. |
|
(50) |
Antra, tvirtinimai, kad Sąjungos pramonė išnaudotų savo tarifines kvotas pardavimo (daugiausia ar net išimtinai) vidaus rinkoje sąskaita, nėra pagrįsti įrodymais. Šiuose tvirtinimuose taip pat neatsižvelgta į tai, kad Sąjungos pramonė teoriškai taip pat galėtų padidinti savo gamybos apimtį (24) ir taip neatsisakyti pardavimo vidaus rinkoje bei gauti papildomų pajamų dėl padidėjusio pardavimo eksportui į JAV, ir kad ji taip pat galėtų į JAV nukreipti šiuo metu į kitas rinkas, kurios dėl įvairių priežasčių, įskaitant kainų lygį, gali būti mažiau patrauklios, eksportuojamą kiekį (25). |
|
(51) |
Nepaisant visų šių teorinių galimybių, realybėje matyti, kad įsigaliojus tarifinių kvotų sistemai pirmąjį ketvirtį ES toli gražu neišnaudojo savo kvotų. Iš tiesų per pirmąjį ketvirtį ji išnaudojo tik apie 42 proc. turimos kvotos (26). |
|
(52) |
Todėl paaiškėjo, kad kai kurių suinteresuotųjų šalių pagrindinė prielaida ir logika, kuria grindžiami jų argumentai, t. y. kad eksportuojantys ES gamintojai galėtų panaudoti visas JAV turimas kvotas, visų pirma yra klaidinga. |
|
(53) |
Komisija padarė išvadą, kad tai, jog įgyvendinant JAV 232 skirsnio priemones ES taikoma tarifinių kvotų sistema, neturi jokio poveikio apsaugos priemonės veikimui, kiek tai susiję su prekybos srautų nukreipimo rizika. Be to, nė viena šalis niekaip neįrodė, kad dėl eksporto taikant tarifinių kvotų tvarką, įgyvendinamą pagal 232 skirsnį, Sąjungos rinkoje kiltų pasiūlos trūkumo rizika. |
Pokyčiai kai kurių trečiųjų šalių (išskyrus ES) atžvilgiu
|
(54) |
Kalbant apie tvirtinimus, susijusius su JAV 232 skirsnio pakeitimais kitų trečiųjų šalių atžvilgiu, iš Komisijos turimų duomenų matyti, kad JAV 232 skirsnio priemonė buvo pakeista, kaip nurodyta toliau:
|
|
(55) |
Atlikus tyrimą padaryta išvada, kad dėl kelių priežasčių šie JAV 232 skirsnio patikslinimai apskritai turi nedidelį poveikį mūsų apsaugos priemonės veikimui ir pagrindui. Pirma, siekiant objektyviai įvertinti šiuos pokyčius pasakytina, kad dauguma šių šalių šiuo metu plieno į Sąjungą beveik neeksportuoja (jei apskritai jį eksportuoja) (27) ir jos taip pat nėra tradiciniai Sąjungos tiekėjai (28). Iš nedaugelio šalių, kurių eksporto į Sąjungą apimtis yra didesnė, t. y. Jungtinės Karalystės, Japonijos ir Korėjos, trims šalims toliau taikoma JAV 232 skirsnio priemonė, t. y. joms taikomi apribojimai eksportuoti į JAV rinką netaikant muito. Iš tiesų Korėjai leidžiama eksportuoti tik naudojant kvotą (kiekybinis apribojimas) ir nesuteikiama galimybė eksportuoti tą kiekį viršijus, o Jungtinei Karalystei ir Japonijai taikoma tarifinė kvota, kurią išnaudojus taikomas 25 proc. muitas. Be to, tai, kad šalims nustatyta tarifinė kvota, nebūtinai reiškia, kad jos turės galimybę veiksmingai pasinaudoti joms skirtais kiekiais, kaip matyti iš ES nustatytos tarifinės kvotos pavyzdžio. Galiausiai, daugumai eksportuojančių šalių, kurios sudaro didžiąją importo į Sąjungą dalį, eksportui į JAV toliau taikomas 25 proc. muitas. |
|
(56) |
Šiuo atžvilgiu prekybos srautų nukreipimo rizika visų pirma susijusi su pagrindinėmis plieną į Sąjungą tiekiančiomis šalimis, kurios turi (kai kuriais atvejais gana didelių) nepanaudotų pajėgumų ir todėl gali greitai padidinti (29) savo dalyvavimą Sąjungos rinkoje (30), kuri, kaip matyti iš ankstesnių tyrimų, yra patraukli rinka kainų ir dydžio požiūriu (31). |
|
(57) |
Be to, suinteresuotosios šalys savo pareiškimuose neįrodė (arba net nepaminėjo), kad ankstesnio Komisijos tyrimo metu nustatyti faktai (32) iš esmės pasikeitė. Visų pirma tai, be kita ko, plieno sektoriui vis dar būdingi pasaulinio masto pertekliniai pajėgumai (33), didelis importo į JAV rinką sumažėjimas, palyginti su laikotarpiu iki JAV 232 skirsnio priemonės taikymo (34), arba pakaitalų rinkų nebuvimas sumažėjusiam kiekiui kompensuoti (35). |
|
(58) |
Bet kuriuo atveju dėl (54) konstatuojamojoje dalyje nurodyto geresnio tam tikrų trečiųjų šalių patekimo į JAV rinką likusioms šalims, jei joms būtų daromas koks nors poveikis, būtų dar sunkiau eksportuoti į JAV rinką dėl palyginti blogesnės jų konkurencinės padėties, nes joms tektų mokėti 25 proc. muitą. Iš tiesų importo iš šalių, kurioms JAV 232 skirsnio priemonėje nenumatytos jokios lengvatinės patekimo į rinką sąlygos, mažinimo tempas buvo gerokai didesnis už vidutinį mažinimo tempą (36). Taigi dėl JAV priemonės koregavimų galėtų dar labiau padidėti tikimybė, kad bus nukreipti prekybos srautai iš tų trečiųjų šalių, kurioms JAV 232 skirsnio priemonėje nenumatyta jokia lengvatinė tvarka, o kai kurios iš jų galėtų sukelti importo į Sąjungos rinką padidėjimą. |
Išvada
|
(59) |
Dėl šiame poskirsnyje nurodytų priežasčių Komisija padarė išvadą, kad dėl JAV 232 skirsnio priemonės pakeitimų ES plieno sektoriaus apsaugos priemonės veikimui poveikis nedaromas ir dėl jų nepasikeitė pagrindas, kuriuo ji grindžia prekybos srautų nukreipimo rizikos vertinimą. |
4. SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS
|
(60) |
Be tvirtinimų, susijusių su 3 skirsnyje nagrinėjamais klausimais, suinteresuotosios šalys pateikė kitų tvirtinimų, kurie aptariami šiame skirsnyje. |
4.1. Prašymai panaikinti priemonę arba sustabdyti jos taikymą dėl plieno kainų pokyčių Sąjungoje
|
(61) |
Tyrimo metu ir pasibaigus rašytinei procedūrai kelios suinteresuotosios šalys spontaniškai kreipėsi į Komisiją teigdamos, kad dėl padidėjusių plieno kainų Sąjungoje apsaugos priemonės taikymas turėtų būti sustabdytas arba ji turėtų būti panaikinta. Šios suinteresuotosios šalys teigė, kad panaikinus apsaugos priemonę arba sustabdžius jos taikymą būtų mažinamos plieno kainos. |
|
(62) |
Pirma, į peržiūros taikymo sritį nebuvo įtrauktas galimo priemonės panaikinimo ar jos taikymo sustabdymo aspektas. Todėl tyrimo metu surinkti įrodymai ir atlikta analizė nebuvo tokie, kokių reikėtų atliekant tyrimą, susijusį su galimu apsaugos priemonės panaikinimu. Taigi apsaugos priemonės panaikinimo aspektas į šios peržiūros taikymo sritį nepatenka. |
|
(63) |
Vis dėlto, siekdama išsamumo, Komisija manė, kad tikslinga šiuos prašymus nagrinėti atsižvelgiant į susijusias aplinkybes ir šiame reglamente pateikti faktinę pastarojo meto rinkos pokyčių analizę. Šiuo atžvilgiu Komisija nustatė, kad pirmaisiais 2022 m. mėnesiais plieno kainos Sąjungoje didėjo, o aukščiausią tašką pasiekė po neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, ir kad nuo 2022 m. balandžio mėn. pabaigos jos nuolat mažėjo (sumažėjo 21 proc., palyginti su 2022 m. pasiektu aukščiausiu lygiu (37)) (38). |
|
(64) |
Ši kainų tendencija atsirado esant bendroms infliacijos sąlygoms, kurios taip pat turėjo įtakos plieno gamyboje naudojamų žaliavų ir energijos kainoms. Pasaulio plieno asociacija savo trumpojo laikotarpio prognozėje 2022 ir 2023 m. (39) pažymėjo, kad dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą dar labiau padidės infliacinis spaudimas, viena vertus, dėl didesnių energijos ir žaliavų, naudojamų plieno gamyboje, kainų ir, kita vertus, dėl nuolatinių sutrikimų tiekimo grandinėje. Tai taip pat patvirtinama iš tokių šaltinių kaip EBPO (40), Pasaulio bankas (41) ir „S&P Platts“ (42) gauta naujausia informacija apie plieno gamyboje naudojamų žaliavų (įskaitant energiją) kainų pokyčius, iš kurios matyti staigus kainų padidėjimas ir bendra augimo tendencija (kainų lygis gerokai aukštesnis nei ankstesniais laikotarpiais). |
|
(65) |
Komisijai atlikus statistinį vertinimą (43) taip pat buvo patvirtinta, kad kainų tendencijos viso pasaulio pagrindinėse plieno rinkose buvo panašios į tendencijas Sąjungos rinkoje, todėl kainų tendencija Sąjungos rinkoje visiškai atitiko tendencijas, vyraujančias pagrindinėse pasaulio rinkose. Į tai atsižvelgdama Komisija padarė išvadą, kad, nepaisant aplinkybių, apsaugos priemonė negalėjo būti kainų pokyčių Sąjungoje priežastis. |
4.2. Įtariamas plieno trūkumas Sąjungoje
|
(66) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos rinkoje trūko plieno ir kad taikant apsaugos priemonę plienui padėtis dar pablogėjo, nes buvo išnaudotos tam tikros kvotos. Taigi, atsižvelgdamos į padidėjusias plieno kainas, jos teigė, kad priemonės taikymas turėtų būti sustabdytas arba ji turėtų būti panaikinta. |
|
(67) |
Komisija pažymėjo, kad ketvirtųjų priemonės taikymo metų pirmuosius tris ketvirčius (2021 m. liepos 1 d. – 2022 m. kovo 31 d.) tarifinių kvotų panaudojimas siekė 77 proc., t. y. nepanaudotos kvotos sudarė daugiau kaip 5,6 mln. tonų, kaip parodyta toliau pateiktoje lentelėje. Taigi, iš to matyti, kad Sąjungos naudotojai apskritai turėjo galimybę kiekvienu laikotarpiu dar padidinti neapmuitinamo plieno importą. Nepaisant to, esama galimybės, kad kvotų naudojimas tam tikrose kategorijose galėjo būti didesnis nei kitose kategorijose, tačiau daugumoje produktų kategorijų buvo galima naudotis kvotomis produktų neapmuitinant kiekvieną ketvirtį. 1 lentelė Tarifinių kvotų naudojimo raida per ketvirtųjų metų pirmus tris ketvirčius (44)
|
|
(68) |
Komisija taip pat pastebėjo, kad 2021 m. importo lygis buvo labai panašus į didžiausią importo lygį, pasiektą 2018 m. (45) Be to, Pasaulio plieno asociacijos trumpojo laikotarpio prognozėje (46) 2022 ir 2023 m. pabrėžtas su ekonominėmis perspektyvomis susijęs netikrumas. 2022 m. plieno rinka silpnesnė, nei prognozuota, visų pirma dėl karo, ir numatoma, kad 2022 m. plieno paklausa augs 0,4 proc., o 2023 m. – 2,2 proc. |
|
(69) |
Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgdama į tai, kad kvotų lygis nuo 2022 m. liepos 1 d. bus dar padidintas 4 proc., kaip paaiškinta 3.4 skirsnyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad bet koks įtariamas spaudimas tam tikruose rinkos segmentuose turėtų būti sumažintas, kartu išsaugant priemonės veiksmingumą. |
4.3. Prašymai sustabdyti priemonės taikymą dėl importo iš Rusijos ir Baltarusijos draudimo poveikio tam tikriems naudotojams
|
(70) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad importo iš Rusijos ir Baltarusijos draudimas iš esmės paveikė jų galimybes importuoti, ir teigė, kad dėl šių priežasčių Komisija turėtų panaikinti priemonę. |
|
(71) |
Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad nestabilumas, kurį sukėlė neišprovokuota ir nepateisinama Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir dėl to ES nustatytos su plienu susijusios sankcijos, yra rinkoje neišvengiami veiksniai, prie kurių visos suinteresuotosios šalys turi laipsniškai prisitaikyti. |
|
(72) |
Vis dėlto Komisija nedelsdama ėmėsi su apsaugos priemone susijusių veiksmų, kad kuo labiau sumažintų su importo draudimu susijusią netiesioginę žalą, ir perskirstė nuo 2022 m. balandžio mėn. galiojančias kvotas. Šiuo priemonės koregavimu bus iš esmės sumažinti sutrikimai, su kuriais tam tikri naudotojai susidūrė dėl importo iš Rusijos ir Baltarusijos draudimo, nes jiems bus suteikta galimybė tokius neapmuitinamus kiekius importuoti iš kitos šalies. Tačiau Sąjungos naudotojams neišvengiamai reikės laiko prisitaikyti prie šios padėties ir pereiti prie tiekėjų iš kitos šalies (47). Visų pirma Komisija pripažino, kad kai kuriais atvejais tam tikriems naudotojams reikėtų pakeisti beveik visus tiekėjus, nes jų priklausomybė nuo iš Rusijos ir (arba) Baltarusijos importuojamo plieno buvo labai didelė. Tačiau šios plieno srityje taikomos sankcijos negali būti vienintele priežastimi, dėl kurios būtų abejojama apsaugos priemonės tinkamumu arba būtinumu. |
4.4. Prašymai perskirstyti Ukrainai skirtas kvotas
|
(73) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys prašė Komisijos perskirstyti konkrečiai Ukrainai skirtas kvotas, nes dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ji negalės eksportuoti į Sąjungą pakankamai didelių kiekių. Kai kurios iš šių šalių siūlė Komisijai taikyti tą patį metodą, kuris buvo taikomas perskirstant Rusijai ir Baltarusijai skirtas kvotas. |
|
(74) |
Komisijos atlikta Ukrainos kvotų panaudojimo prieš sustabdant apsaugos priemonių reglamento taikymą analizė, kaip paaiškinta 9 konstatuojamojoje dalyje, parodė, kad daugumoje produktų kategorijų, kurių atžvilgiu ji turėjo konkrečiai šaliai skirtą kvotą, ji ir toliau naudojosi kvotomis. Kaip paaiškinta 3.1.1 skirsnyje, produktų kategorijų, kurių eksportas nebuvo vykdomas, atveju Komisija nustatė bendrą kvotą, sudarytą iš visų kitų eksportuojančių šalių, kurioms taikoma priemonė, kvotų kiekvienai iš tų produktų kategorijų. Komisija priminė, kad kvotomis, kurios būtų skirtos Ukrainai (jei nebūtų sustabdytas apsaugos priemonių reglamento taikymas), nebus galima naudotis tol, kol priemonės taikymas šiai šaliai liks sustabdytas. |
4.5. Prašymai tam tikrų produktų kategorijų atveju taikyti diferencijuotą režimą
|
(75) |
Kelios suinteresuotosios šalys pateikė su konkrečiomis produktų kategorijomis susijusius prašymus (šios kategorijos skyrėsi priklausomai nuo prašymą pateikusios suinteresuotosios šalies). Tai prašymai tam tikrai produktų kategorijai netaikyti priemonės, taikyti diferencijuotą režimą tam tikros kategorijos produktus eksportuojančiai atitinkamai šaliai ir skirtingų produktų kategorijų atveju nustatyti skirtingą liberalizavimo lygį. |
|
(76) |
Kaip Komisija paaiškino ankstesniuose reglamentuose, priemonės taikymo sritis yra susijusi su vienu produktu, t. y. tam tikrais plieno produktais. Todėl Komisija negali produktų kategorijų, kurios apima nagrinėjamąjį produktą, vertinti taip, tarsi jos būtų atskiras nagrinėjamasis produktas. Komisija, valdydama ir paskirstydama kvotas, kai tai atitiko Sąjungos interesus, koregavo priemonę, siekdama užtikrinti, kad būtų pasiekti apsaugos priemonės tikslai. Tačiau Komisija negali keisti priemonės bazinės struktūros, pvz., produkto apibrėžtosios srities apibrėžties, kad būtų atsižvelgta į suinteresuotųjų šalių prašymus, kuriuos patenkinus kitų kategorijų produktams ir kitoms suinteresuotosioms šalims būtų taikomos diskriminacinės sąlygos ir, dar svarbiau, tai prieštarautų galutiniame reglamente apibrėžtai priemonės struktūrai ir produkto apibrėžtajai sričiai. |
4.6. Prašymai panaikinti apsaugos priemonę tų kategorijų, kurioms taikomos antidempingo ir (arba) kompensacinės priemonės, atveju
|
(77) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys prašė, kad Komisija panaikintų apsaugos priemonę tų kategorijų produktų, kuriems taikomi antidempingo ir (arba) kompensaciniai muitai, atveju, nes, jų teigimu, juos taikant Sąjungos pramonei suteikiama pakankama apsauga. |
|
(78) |
Komisija priminė, kad apsaugos priemonės ir kitų prekybos apsaugos priemonių loginis pagrindas ir tikslas skiriasi, nes jomis sprendžiami skirtingi klausimai. Apsaugos priemonėmis sprendžiami klausimai, susiję su importo augimu dėl nenumatytų pokyčių, o antidempingo ir kompensacinėmis priemonėmis kovojama su nesąžininga prekybos praktika. Galima tokia situacija, kai nustatoma, kad šalis tam tikru metu vykdo tam tikros kategorijos produktų dempingą, o vėliau dėl nenumatytų pokyčių padidėja jų importas iš skirtingų šalių. Be to, abiejų priemonių taikymo sritis eksportuojančių šalių atžvilgiu paprastai skiriasi iš esmės, taip pat skiriasi jas taikant atliekamų tyrimų rūšys, įskaitant procedūrines taisykles. Todėl abiejų priemonių taikymas tam tikrai produktų kategorijai vienu metu yra visiškai suderinamas su PPO ir ES taisyklėmis (48). |
4.7. Prašymas padidinti Jungtinės Karalystės tarifines kvotas, kad būtų įtraukta prekyba tarp Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos
|
(79) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Jungtinei Karalystei skirtos kvotos turėtų būti padidintos, kad būtų atsižvelgiama į tradicinę prekybą tarp Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos. |
|
(80) |
Šiuo klausimu Komisija priminė, kad Protokolas dėl Airijos ir Šiaurės Airijos (toliau – Protokolas) (49) yra atitinkamas teisės aktas, kuriuo reglamentuojamas su ES prekybos ir muitų taisyklėmis susijęs Šiaurės Airijos statusas. Todėl, laikantis Protokolo nuostatų, plieno pardavimas į Šiaurės Airiją (tiek iš Didžiosios Britanijos, tiek iš bet kurios kitos trečiosios šalies) nebuvo laikomas tradiciniu importu į Sąjungą ir todėl nebuvo įtrauktas apskaičiuojant kvotas (50). Taikant šį požiūrį buvo užtikrinama, kad ES teisės aktai, kuriais įgyvendinamos apsaugos priemonės, ir toliau visiškai atitiktų Protokolą. Todėl šis prašymas buvo atmestas. |
4.8. Su įtariamu priemonės vengimu susiję tvirtinimai
|
(81) |
Kai kurios šalys nurodė galimus priemonės vengimo atvejus. Visų pirma kai kurios šalys nurodė, kad Rusija, kaip įtariama, vengė priemonės 12 ir 13 kategorijų atveju, o apskritai jos vengta 28 kategorijos atveju. |
|
(82) |
Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad importui iš Rusijos šiuo metu taikomas draudimas. Taigi bet kokius bandymus išvengti dabartinių priemonių stebi ES ir nacionalinės muitinės. |
|
(83) |
Galiausiai Komisija pažymėjo, kad ši peržiūra, kuria siekiama iš dalies pakeisti galiojančią apsaugos priemonę, taip pat atitinka įsipareigojimus, prisiimtus su tam tikromis trečiosiomis šalimis pasirašytais dvišaliais susitarimais. |
|
(84) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka atitinkamai pagal Reglamento (ES) 2015/478 3 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) 2015/755 22 straipsnio 3 dalį įsteigto Apsaugos priemonių komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (ES) 2019/159 iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
1 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „5. Kai pagal 2 dalį atitinkama tarifinė kvota išnaudojama paskyrus ją vienai konkrečiai šaliai, kai kurių kategorijų produktų importas iš tos šalies gali būti vykdomas pagal likutinę tai pačiai produktų kategorijai skirtos tarifinės kvotos dalį. Ši nuostata taikoma tik kiekvienų galutinės tarifinės kvotos taikymo metų paskutinį ketvirtį. 5, 9 ir 21 produktų kategorijų atveju nebebus leidžiama panaudoti likutinės tarifinės kvotos dalies. 12, 13, 14, 16, 20 ir 27 produktų kategorijų atveju bus leidžiama panaudoti tik konkretų tarifinės kvotos kiekio, kuris iš pradžių buvo skirtas paskutiniam ketvirčiui, kiekį. 1 ir 4B produktų kategorijų atveju nė viena eksportuojanti šalis pati negali panaudoti daugiau nei 30 proc. likutinės tarifinės kvotos kiekio, kuris iš pradžių buvo skirtas kiekvienų priemonių taikymo metų paskutiniam ketvirčiui. 2, 3A, 3B, 4A, 6, 10, 15, 18, 19, 22, 24, 25B, 26 ir 28 produktų kategorijų atveju bus leidžiama panaudoti visą tarifinės kvotos kiekį, kuris atitinkamų produktų kategorijų atveju iš pradžių buvo skirtas paskutiniam ketvirčiui.“; |
|
2) |
III priedo III.2 dalis pakeičiama šio reglamento I priedo tekstu ir |
|
3) |
IV priedas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu. |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2022 m. liepos 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2022 m. birželio 23 d.
Komisijos vardu
Pirmininkė
Ursula VON DER LEYEN
(1) OL L 83, 2015 3 27, p. 16.
(2) OL L 123, 2015 5 19, p. 33.
(3) 2019 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 31, 2019 2 1, p. 27).
(4) 2021 m. birželio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1029, kuriuo, siekiant pratęsti tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatytos apsaugos priemonės galiojimą, iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159 (OL L 225 I, 2021 6 25, p. 1).
(5) Pranešimas apie apsaugos priemonės, taikomos tam tikriems importuojamiems plieno produktams, peržiūros inicijavimą (2021/C 509/10) (OL C 509, 2021 12 17, p. 12).
(6) 2022 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/428, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (OL L 87 I, 2022 3 15, p. 13).
(7) Baltarusijos atveju importo draudimas taikomas visiems plieno produktams (įskaitant visus produktus, kuriems nustatyta apsaugos priemonė), o Rusijos atveju draudimas taikomas tik tiems plieno produktams, kuriems nustatyta apsaugos priemonė plienui.
(8) 2022 m. kovo 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/434, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 88, 2022 3 16, p. 181).
(9) 2022 m. balandžio 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/664, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 121, 2022 4 22, p. 12).
(10) 2022 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/870 dėl laikinų prekybos liberalizavimo priemonių papildant prekybos lengvatas, taikomas Ukrainos produktams pagal Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą (OL L 152, 2022 6 3, p. 103).
(11) Dėl šios priežasties, net jei Ukraina yra nurodyta priede prie tam tikrų kategorijų, tos konkrečiai šaliai skirtos kvotos, kurių eilės numeris yra susietas su tomis kvotomis, netaikomos.
(12) Įskaitant vėlesnius padidinimus dėl liberalizavimo.
(13) Žr. 2020 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/894, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 206, 2020 6 30, p. 27), 33 konstatuojamąją dalį: „Galiausiai Komisija taip pat pažymi, kad ataskaitinis laikotarpis, kuriuo remiantis buvo apskaičiuojamos tarifinės kvotos, yra vienas iš priemonių, nustatytų ab initio galutiniame reglamente, struktūros ramsčių ir kad pagrindinės priemonių struktūros esminis keitimas nepatenka į peržiūros aprėptį.“
(14) Ten pat, 3.2.1 skirsnis.
(15) 7 kategorijos produktų importui taip pat turi įtakos importo draudimas, taikomas tradiciškai svarbiam tiekėjui Rusijai.
(16) Šaltinis: kvotos konsultacija, kurią galima rasti adresu
https://ec.europa.eu/taxation_customs/dds2/taric/quota_consultation.jsp?Lang=lt
(17) Ukrainos turimoms kvotoms nėra taikoma apsaugos priemonė, todėl jomis negali naudotis jokia kita šalis tol, kol galioja 9 konstatuojamojoje dalyje nurodytas laikinas sustabdymas.
(18) Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/894 3.2.3 skirsnį.
(19) Šaltinis: Eurostatas.
(20) Tai nebus taikoma tol, kol Ukrainai sustabdytas apsaugos priemonės taikymas.
(21) PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 7 straipsnio 4 dalis.
(22) Reglamento (ES) 2015/478 19 straipsnio 4 dalis.
(23) ES skiriamos tarifinės kvotos dydis yra apie 3,3 mln. tonų per metus, t. y. apie 2,5 proc. Sąjungos pramonės pardavimo vidaus rinkoje vidutinio kiekio (2018–2019 m.).
(24) Iš galutinio ir pratęsimo reglamentų matyti, kad apskritai Sąjungos pramonė turėjo tam tikrų papildomų pajėgumų.
(25) Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad paprastai JAV kainų lygis yra aukščiausias.
(26) JAV ataskaita dėl tarifinių kvotų naudojimo.
(27) 2021 m. Kanados, Meksikos, Brazilijos, Australijos ir Argentinos importo dalis Sąjungos rinkoje sudarė 0,9 proc.
(28) Bendra importo į Sąjungą iš Kanados, Meksikos, Brazilijos, Australijos ir Argentinos dalis 2013–2021 m. sudarė 2,25 proc. viso importo (o aukščiausias importo lygis – tik 3,7 proc. – buvo pasiektas 2016 m.).
(29) Ankstesnių veikimo peržiūrų metu nustatyta, kad kai kurios šalys sugebėjo smarkiai ir greitai padidinti savo dalyvavimą Sąjungos rinkoje, pvz., labai greitai išnaudodamos kvotas, įskaitant papildomas kvotas ketvirtąjį ketvirtį.
(30) Svarbu pažymėti, kad didžiausios į Sąjungą eksportuojančios šalys nuolat tvirtina (įskaitant šios peržiūros metu pateiktuose pareiškimuose), kad galiojančios kvotos labai apribotų jų galimybes eksportuoti į Sąjungą, o tai rodo, kad jos galėtų padidinti savo dalyvavimą Sąjungos rinkoje, jei nebūtų taikoma apsaugos priemonė.
(31) Išsamesnis vertinimas pateikiamas pratęsimo reglamento 3.1.2 skirsnio g punkte. Kalbant apie kiekį, Sąjungos rinka tebėra daugiausiai plieno importuojanti rinka pasaulyje. Žr. EBPO ataskaitos Steel Market Developments – Q2 2022 („Plieno rinkos raida 2022 m. antrąjį ketvirtį“) 8 lentelę (DSTI/SC(2022)1).
(32) Žr., pavyzdžiui, Komisijos išvadas, pateiktas pratęsimo reglamento 3.1.2 ir 3.1.3 skirsniuose.
(33) Žr., pavyzdžiui, 91-ojoje EBPO Plieno komiteto sesijoje (2022 m. kovo 29–31 d.) pirmininko pateiktą pareiškimą, kuriame jis teigė, kad perteklinis pajėgumas, kuris 2021 m. siekė 544 mln. tonų ir nuo 2018 m. nuolat buvo aukšto lygio, rodo, kad reikia toliau mažinti pajėgumus atitinkamose jurisdikcijose. Pateikta adresu EBPO Plieno komiteto 91-oji sesija – Pirmininko pareiškimas – EBPO.
Taip pat žr. EBPO dokumento Latest Developments in Steelmaking Capacity („Naujausi pokyčiai plieno gamybos pajėgumų srityje“) p. 4 ir 6 (DSTI/SC(2022)3): „Pasauliniai pertekliniai plieno gamybos pajėgumai toliau auga. 2021 m. pasauliniai neapdoroto plieno gamybos pajėgumai padidėjo 6,0 mln. tonų (mmt) arba 0,2 proc. iki 2 454,3 mmt“.
Taip pat žr. 2021 m. spalio 21 d. G 7 prekybos ministrų bendrą pranešimą: „Dar kartą patvirtinta Pasaulinio forumo dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje (GFSEC), kaip forumo, galinčio padėti spręsti pasaulinio perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje klausimą daugiašalėje sistemoje, svarba. Toliau remsime EBPO ir bendradarbiausime su ja, kad būtų tęsiamas iki šiol atliktas puikus darbas, be kita ko, ir toliau daug dėmesio skiriant rinką iškraipančios praktikos dažnumo ir masto bei galimo jos poveikio tokiose srityse, kaip perteklinio pajėgumo atsiradimas ir jo palaikymas, analizei“. Pateikta adresu https://www.g7uk.org/g7-trade-ministers-communique-2/.
(34) Apskritai, importas į JAV 2021 m. buvo 21 proc. mažesnis, palyginti su 2017 m., t. y. iki JAV 232 skirsnio priemonės taikymo.
(35) Sumažėjo eksporto apimtis, inter alia, į JAV ir Sąjungos rinkas, taip pat į kitas trečiųjų šalių rinkas. Daugiau informacijos pateikta pratęsimo reglamento 3.1.2 skirsnyje.
(36) Šalių, kurių eksportas į Sąjungą yra didelis ir kurioms JAV 232 skirsnio priemonėje nenumatyta jokia lengvatinė tvarka, įskaitant, inter alia, Kiniją, Indiją, Rusiją, Taivaną, Turkiją, Ukrainą ir Jungtinę Karalystę, importas sumažėjo 48 proc., o apskritai importas sumažėjo 21 proc. (žr. 34 išnašą). Šaltinis: Jungtinių Amerikos Valstijų Tarptautinės prekybos komisija, https://dataweb.usitc.gov.
(37) Atskaitos tašku laikoma karštai valcuotų plokščių produktų kaina Sąjungoje (lyginant kovo mėn. pasiekto aukščiausio lygio duomenis su 2022 m. gegužės mėn. vidurio duomenimis).
(38) Šaltinis: „S&P Global Platts“ informacinis pranešimas „Steel Business Briefing“ (prieinamas užsiprenumeravus).
Duomenų apie kainų raidą Sąjungoje galima rasti, inter alia, šiuose viešai prieinamuose šaltiniuose: „MEPS International“ adresu https://mepsinternational.com/gb/en/news/buying-panic-subsides-in-european-steel-market (2022 m. balandžio 20 d.); „EUROMETAL“ informaciniame pranešime „Lower import offers, poor demand drags down EU HRC prices - EUROMETAL“ („Dėl mažesnio importo ir prastos paklausos mažėja karštojo valcavimo ritinių kainos ES“) (2022 m. gegužės 2 d.); „Metal Bulletin“ adresu https://www.metalbulletin.com/Article/5097739/HRC-prices-across-Europe-continue-to-slide- on-weak-demand.html (2022 m. gegužės 10 d.) ir adresu https://www.metalbulletin.com/Article/5098015/hot-rolled-coil/European-HRC-buyers-continue-to-be-held-back-by-sufficient-stocks-weak-demand.html (2022 m. gegužės 12 d.).
(39) Žr. Pasaulio plieno asociacijos informacinį pranešimą „Short Range Outlook“ („Trumpojo laikotarpio prognozė“) (2022 m. balandžio mėn.), kurį galima rasti adresu worldsteel Short Range Outlook April 2022 - worldsteel.org.
(40) Žr. 2022 m. kovo 29 d. EBPO ataskaitą „Economic and Social Impacts and Policy Implications of the War in Ukraine“ („Karo Ukrainoje ekonominis ir socialinis poveikis ir politiniai aspektai“) (7 ir 8 p.), kurią galima rasti adresu https://www.oecd.org/industry/ind/Item_3.1_Economic_and_financial_market_Impacts.pdf.
Taip pat žr. per EBPO Plieno komiteto 91-ąją sesiją pirmininko pateiktą pareiškimą, kurį galima rasti adresu https://www.oecd.org/sti/ind/91-oecd-steel-chair-statement.htm; „Didėjantis spaudimas pasaulinėse tiekimo grandinėse, įskaitant puslaidininkių lustų trūkumą, didėjančias energijos sąnaudas ir didesnių palūkanų normų perspektyvas dėl spartėjančios infliacijos, stabdo pramonės veiklą ir pasaulinę plieno paklausą. <...> Tiesiogiai jaučiamas poveikis – didelis neigiamas tiekimo sukrėtimas, susijęs su iš Rusijos ir Ukrainos gaunamu plienu ir žaliavomis. Jis visų pirma daro poveikį Europos plieno pramonei, dėl jo didėja plieno ir žaliavų kainos. Netiesioginis poveikis taip pat daromas pasaulinei plieno pramonei, pavyzdžiui, susijęs su didesnėmis energijos ir gamybos sąnaudomis, taip pat pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimu, dėl kurio ateityje gerokai sumažės plieno paklausa.“
(41) Žr. Pasaulio banko teikiamas biržos prekių kainas (2022 m. gegužės mėn.) adresu CMO-Pink-Sheet-May-2022.pdf (worldbank.org).
(42) Žr. svetainėje „S&P Platts Global“ pateiktą informaciją apie plieno produktų kainų pokyčius, leidinys „Global Market Outlook“ („Pasaulinės rinkos prognozė“), 2022 m. balandžio mėn. (prieinamas užsiprenumeravus).
(43) Šaltinis: „Global Trade Atlas“ analizė, kurioje daugiausia dėmesio skiriama kai kurių pagrindinių plieną gaminančių pasaulio šalių eksportuojamų produktų kategorijų, kurioms taikoma ES plieno apsaugos priemonė, kainų lygio palyginimui (2021 m., palyginti su 2019 m.). Analizė parodė, kad produkto, kuriam taikoma ES apsaugos priemonė, eksporto iš kai kurių pagrindinių plieną gaminančių pasaulio šalių kainos kito, kaip nurodyta toliau: Kinija (+ 43 proc.), Indija (+ 32 proc.), Japonija (+ 14 proc.), Rusija (+ 28 proc.), Pietų Korėja (+ 27 proc.), Turkija (+ 43 proc.) ir Jungtinė Karalystė (+ 21 proc.).
(44) Šaltinis: https://ec.europa.eu/taxation_customs/dds2/taric/quota_consultation.jsp?Lang=lt.
(45) 2021 m. importo apimtis buvo tik 1,5 proc. mažesnė, palyginti su importo apimtimi 2018 m.
(46) Žr. Pasaulio plieno asociacijos informacinį pranešimą „Short Range Outlook“ („Trumpojo laikotarpio prognozė“), kurį galima rasti adresu worldsteel Short Range Outlook of 14 April 2022 - worldsteel.org.
(47) Šiuo atžvilgiu pagal Reglamento (ES) 2022/428 3g straipsnį iš Rusijos ir Baltarusijos toliau leidžiama importuoti naudojant likutinę kvotą, jei iki 2022 m. kovo 16 d. sudarytos sutartys arba papildomos sutartys, būtinos tokioms sutartims vykdyti, buvo įvykdytos iki 2022 m. birželio 17 d.
(48) Šiuo klausimu Komisija priminė, kad 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/477 dėl priemonių, kurių gali imtis Sąjunga, atsižvelgdama į antidempingo ir subsidijų draudimo priemonių bei apsaugos priemonių bendrąjį poveikį (OL L 83, 2015 3 27, p. 11), tinkamai reglamentuojama apsaugos priemonių ir antidempingo bei kompensacinių priemonių sąveika. Taip pat žr. 2021 m. spalio 20 d. Sprendimą Novolipetsk Steel PAO prieš Komisiją, T-790/19, ECLI:EU:T:2021:706.
(49) Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (Susitarimas dėl išstojimo) (OL L 63, 2020 1 31, p. 7).
(50) 2020 m. gruodžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2037, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 416, 2020 12 11, p. 32).