1.   Šiame reglamente nustatomos I priede nustatytų transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetinių koridorių ir sričių (toliau – energetikos infrastruktūros prioritetiniai koridoriai ir sritys) savalaikės plėtros ir sąveikumo gairės, kuriomis padedama užtikrinti klimato kaitos švelninimą, visų pirma, įgyvendinti Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslus bei jos poveikio klimatui neutralumo tikslą ne vėliau kaip 2050 m., ir užtikrinti jungtis, energetinį saugumą, rinkų ir sistemų integraciją, konkurenciją, kuri yra naudinga visoms valstybėms narėms, ir įperkamas energijos kainas.

2.   Visų pirma, šiuo reglamentu:

1.   Laikantis III priedo 1 skirsnyje nustatytos procedūros, įsteigiamos regioninės grupės (toliau – grupės). Narystė kiekvienoje grupėje grindžiama kiekvienu prioritetiniu koridoriumi ir sritimi, taip pat atitinkama jų geografine aprėptimi, kaip nustatyta I priede. Įgaliojimai priimti sprendimus grupėse suteikiami valstybėms narėms ir Komisijai (toliau – sprendimų priėmimo organas) ir priimami bendru sutarimu.

2.   Kiekviena grupė priima savo darbo tvarkos taisykles atsižvelgdama į III priedo nuostatas.

3.   Kiekvienos grupės sprendimų priėmimo organas patvirtina regioninį projektų sąrašą, parengtą laikantis III priedo 2 skirsnyje nustatytos procedūros ir atsižvelgiant į kiekvieno projekto indėlį įgyvendinant I priede nustatytus energetikos infrastruktūros prioritetinius koridorius ir sritis, taip pat šių projektų atitiktį 4 straipsnyje išdėstytiems kriterijams.

Kai grupė sudaro savo regioninį sąrašą:

4.   Komisijai pagal šio reglamento 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant sudaryti Sąjungos sąrašą, laikantis SESV 172 straipsnio antros pastraipos.

Naudodamasi savo įgaliojimais Komisija užtikrina, kad Sąjungos sąrašas būtų sudaromas kas dvejus metus, remiantis regioniniais sąrašais, kuriuos patvirtino pagal III priedo 1 skirsnio 1 punktą įsteigtų grupių sprendimų priėmimo organai, laikydamiesi šio straipsnio 3 dalyje nustatytos procedūros.

Ne vėliau kaip 2023 m. lapkričio 30 d. Komisija priima deleguotąjį aktą, kuriuo pagal šį reglamentą sudaromas pirmasis Sąjungos sąrašas.

Jeigu pagal šią dalį Komisijos priimtas deleguotasis aktas negali įsigalioti dėl to, kad Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų pagal 20 straipsnio 6 dalį, Komisija nedelsdama sušaukia atitinkamas grupes, kad jos sudarytų naujus regioninius sąrašus, atsižvelgdama į prieštaravimo priežastis. Komisija kuo greičiau turi priimti naują deleguotąjį aktą, kuriuo sudaromas Sąjungos sąrašas.

5.   Sudarydama Sąjungos sąrašą, į kurį įtraukiami 3 dalyje nurodyti regioniniai sąrašai, Komisija, tinkamai atsižvelgdama į grupių svarstymus:

6.   Bendro intereso projektai, priskirti prie šio reglamento II priedo 1 punkto a, b, c, d ir f papunkčiuose nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų, vadovaujantis Reglamento (ES) 2019/943 34 straipsniu, tampa integralia atitinkamų regioninių investicijų planų dalimi ir, vadovaujantis Direktyvos (ES) 2019/944 51 straipsniu – integralia atitinkamų nacionalinių dešimties metų tinklo plėtros planų ir, jeigu tikslinga, kitų nacionalinių infrastruktūros planų, dalimi. Į kiekvieną iš tų planų įtrauktiems bendro intereso projektams suteikiamas didžiausias prioritetas. Ši dalis netaikoma konkuruojantiems projektams, taip pat projektams, kurie nėra pakankamo brandumo lygio, kad būtų galima pateikti konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizę, kaip nurodyta III priedo 2 skirsnio 1 punkto d papunktyje, arba abipusio intereso projektams.

7.   Bendro intereso projektai, kurie yra priskiriami prie II priedo 1 punkto a, b, c, d ir f papunkčiuose nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų ir kurie yra konkuruojantys projektai arba projektai, kurie nėra pakankamo brandumo lygio, kad būtų galima pateikti konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizę, kaip nurodyta III priedo 2 skirsnio 1 punkto d papunktyje, gali būti, kaip svarstomi projektai, atitinkamai įtraukti į atitinkamus regioninius investicijų planus, nacionalinius dešimties metų tinklo plėtros planus ir kitus nacionalinius infrastruktūros planus.

1.   Bendro intereso projektas turi atitikti šiuos bendruosius kriterijus:

2.   Abipusio intereso projektas turi atitikti šiuos bendruosius kriterijus:

Kiek tai susiję su II priedo 5 punkto c papunktyje nustatytai energetikos infrastruktūros kategorijai priskiriamais anglies dioksido saugojimui skirtais projektais, projektas turi būti reikalingas tam, kad būtų sudarytos sąlygos tarpvalstybiniam anglies dioksido transportavimui ir saugojimui, o trečioji valstybė, kurioje įgyvendinamas projektas, turi turėti tinkamą teisinę sistemą, grindžiamą įrodytais veiksmingais vykdymo užtikrinimo mechanizmais, skirtais užtikrinti, kad projektui būtų taikomi standartai ir apsaugos priemonės, kuriais užkertamas kelias bet kokiam anglies dioksido nutekėjimui, o klimato, žmonių sveikatos ir ekosistemų atžvilgiu, kiek tai susiję su nuolatinio anglies dioksido saugojimo sauga ir veiksmingumu, kurie būtų bent tokio paties lygio, koks nustatytas Sąjungos teisėje.

3.   Prie konkrečių energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamiems bendro intereso projektams taikomi šie konkretūs kriterijai:

4.   Tai, kaip prie II priede nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriami projektai padeda užtikrinti, kad būtų tenkinami šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kriterijai, vertinama pagal IV priedo 3–8 punktuose nustatytus rodiklius.

5.   Kad būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas visų projektų, kurie galėtų būti atrinkti kaip bendro intereso projektai ir kurie galėtų būti įtraukti į regioninį sąrašą, vertinimui, kiekviena grupė skaidriai ir objektyviai įvertina kiekvieno projekto indėlį į to paties energetikos infrastruktūros prioritetinio koridoriaus ar srities įgyvendinimą. Kiekviena grupė nustato savo vertinimo metodą remdamasi bendru indėliu į tai, kad būtų tenkinami 3 dalyje nurodyti kriterijai. Remdamasi tuo vertinimu grupė reitinguoja projektus savo vidaus darbo tikslais. Reitingavimas nepateikiamas nei regioniniame sąraše, nei Sąjungos sąraše ir jis nenaudojamas siekiant tolesnių tikslų, išskyrus tikslus, kaip aprašyta III priedo 2 skirsnio 16 punkte.

Siekiant užtikrinti, kad grupės taikytų nuoseklų vertinimo metodą, vertindama projektus kiekviena grupė tinkamai atsižvelgia į:

Kiek tai susiję su prie II priedo 1 punkto e papunktyje ir 2 punkte nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamais išmaniųjų elektros ir dujų tinklų projektais, reitingavimas atliekamas tų projektų, kurie daro poveikį dviems toms pačioms valstybėms narėms, atžvilgiu, taip pat tinkamai atsižvelgiama į projekto poveikį patirsiančių naudotojų skaičių, metinį energijos suvartojimą ir į energijos, pagamintos iš dispečerinio skirstymo išteklių, dalį teritorijoje, kurioje yra tie naudotojai.

1.   Projekto rengėjai parengia į Sąjungos sąrašą įtrauktų projektų įgyvendinimo planą, į kurį įtraukia kiekvieno toliau išvardyto veiksmo tvarkaraštį:

2.   PSO, SSO ir kiti operatoriai bendradarbiauja, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos plėtoti į Sąjungos sąrašą įtrauktus projektus jų teritorijoje.

3.   Agentūra ir atitinkamos grupės stebi pasiektą į Sąjungos sąrašą įtrauktų projektų įgyvendinimo pažangą ir prireikus teikia rekomendacijas, kad sudarytų palankesnes sąlygas jų įgyvendinimui. Grupės gali prašyti suteikti papildomą informaciją pagal 4, 5 ir 6 dalis, sukviesti atitinkamų subjektų posėdžius ir paprašyti Komisijos vietoje patikrinti pateiktą informaciją.

4.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų, einančių po metų, kuriais projektas buvo įtrauktas į Sąjungos sąrašą, gruodžio 31 d. projekto rengėjai 8 straipsnio 1 dalyje nurodytai nacionalinei kompetentingai institucijai pateikia kiekvieno prie II priede nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamo projekto metinę ataskaitą.

Toje ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie:

5.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų, einančių po metų, kuriais projekto rengėjas turi pateikti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą ataskaitą, vasario 28 d. 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos pateikia Agentūrai ir atitinkamai grupei šio straipsnio 4 dalyje nurodytą ataskaitą kartu su papildoma informacija apie jų teritorijoje įgyvendinamų į Sąjungos sąrašą įtrauktų projektų pažangą ir, atitinkamais atvejais, informaciją apie jų įgyvendinimo vėlavimą, susijusį su leidimų išdavimo procedūra, ir tokio vėlavimo priežastis. Kompetentingų institucijų indėlis į ataskaitą turi būti aiškiai pažymėtas, o projekto rengėjų pateiktas tekstas neturi būti keičiamas.

6.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų, kuriais turėtų būti priimtas naujas Sąjungos sąrašas, balandžio 30 d. Agentūra pateikia grupėms konsoliduotą ataskaitą dėl į Sąjungos sąrašą įtrauktų projektų, kurie priskiriami nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencijai, kurioje įvertinama padaryta pažanga ir numatomi projekto sąnaudų pokyčiai, taip pat, prireikus, pateikiamos rekomendacijos, kaip išspręsti vėlavimo problemą ir pašalinti kitus sunkumus, su kuriais susidurta. Toje konsoliduotoje ataskaitoje taip pat pagal Reglamento (ES) 2019/942 11 straipsnio b punktą įvertinamas Sąjungos masto tinklo plėtros planų, susijusių su I priede nustatytais energetikos infrastruktūros prioritetiniais koridoriais ir sritimis, įgyvendinimo nuoseklumas.

Tinkamai pagrįstais atvejais Agentūra gali prašyti papildomos informacijos, būtinos šioje dalyje nustatytoms užduotims atlikti.

7.   Jeigu į Sąjungos sąrašą įtraukto projekto objektą, palyginti su įgyvendinimo planu, vėluojama perduoti eksploatuoti dėl viršesnių priežasčių, už kurias projekto rengėjas negali būti atsakingas, taikomos šios priemonės:

8.   Į Sąjungos sąrašą įtrauktą projektą iš Sąjungos sąrašo galima išbraukti laikantis 3 straipsnio 4 dalyje nustatytos procedūros, jeigu jo įtraukimas į tą sąrašą buvo pagrįstas neteisinga informacija, kuri buvo pagrindinis to įtraukimo kriterijus, arba jeigu projektas neatitinka Sąjungos teisės.

9.   Jeigu projektas išbraukiamas iš Sąjungos sąrašo, panaikinamos visos pagal šį reglamentą nustatytos su bendro intereso projekto arba abipusio intereso projekto statusu susijusios teisės ir pareigos.

Tačiau, jeigu projektas yra išbrauktas iš Sąjungos sąrašo, bet kompetentinga institucija priėmė nagrinėti jo paraiškos dokumentus, III skyriuje numatytos teisės ir pareigos išlieka, išskyrus atvejus, kai projektas išbrauktas iš Sąjungos sąrašo dėl šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priežasčių.

10.   Šis straipsnis nedaro poveikio Sąjungos finansinei paramai, suteiktai bet kuriam į Sąjungos sąrašą įtrauktam projektui prieš jį išbraukiant iš Sąjungos sąrašo.

1.   Jeigu įgyvendinant bendro intereso projektą iškyla reikšmingų sunkumų, Komisija gali, pritarus atitinkamoms valstybėms narėms, ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui (jį leidžiama pratęsti du kartus) paskirti Europos koordinatorių.

2.   Europos koordinatorius:

Komisija e punkte nurodytą Europos koordinatoriaus ataskaitą perduoda Europos Parlamentui ir atitinkamoms grupėms.

3.   Europos koordinatorius pasirenkamas taikant atvirą, nediskriminacinę ir skaidrią procedūrą ir atsižvelgiant į kandidato patirtį, susijusią su konkrečiomis užduotimis, kurios jam paskiriamos įgyvendinant atitinkamus projektus.

4.   Sprendime, kuriuo paskiriamas Europos koordinatorius, nurodoma įgaliojimų trukmė, nustatant jos trukmę, konkrečias užduotis ir atitinkamus galutinius terminus, taip pat naudotiną metodiką. Koordinavimo pastangos turi būti proporcingos projektų sudėtingumui ir numatytoms sąnaudoms.

5.   Atitinkamos valstybės narės visapusiškai bendradarbiauja su Europos koordinatoriumi vykdant 2 ir 4 dalyse nurodytas užduotis.

1.   Patvirtinus Sąjungos sąrašą, bet kokių per leidimų išdavimo procedūrą priimamų sprendimų tikslais nustatomas į Sąjungos sąrašą įtrauktų projektų reikalingumas energetikos politikos ir klimato požiūriu, nesilaikant išankstinių nuostatų dėl tikslios projekto vietos, maršruto ar jame naudojamos technologijos.

Ši dalis netaikoma konkuruojantiems projektams arba projektams, kurie nėra pakankamo brandumo lygio, kad būtų galima pateikti konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizę, kaip nurodyta III priedo 2 skirsnio 1 punkto d papunktyje.

2.   Siekiant užtikrinti veiksmingą su į Sąjungos sąrašą įtrauktais projektais susijusių paraiškų dokumentų administracinį tvarkymą, projekto rengėjai ir visos susijusios institucijos užtikrina, kad tie dokumentai būtų sutvarkyti kuo greičiau pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę.

3.   Nedarant poveikio Sąjungos teisėje numatytoms pareigoms, į Sąjungos sąrašą įtrauktiems projektams suteikiamas aukščiausios galimos nacionalinės svarbos statusas, jei toks statusas numatytas nacionalinėje teisėje, ir į tokį jų statusą tinkamai atsižvelgiama vykdant leidimų išdavimo procedūras, ir, jeigu tai numatyta nacionalinėje teisėje, vykdant teritorijų planavimą, įskaitant su poveikio aplinkai vertinimu susijusias procedūras, laikantis nacionalinėje teisėje, kuri taikoma atitinkamo tipo energetikos infrastruktūrai, numatytos tvarkos.

4.   Visos su į Sąjungos sąrašą įtrauktais projektais susijusios ginčų sprendimo procedūros, bylinėjimasis, apeliaciniai skundai ir apskundimo teismine tvarka priemonės nacionaliniuose teismuose, komisijose, įskaitant tarpininkavimą ar arbitražą, jei jie egzistuoja pagal nacionalinę teisę, laikomos skubiomis, jeigu ir tiek, kiek tokios skubos procedūros yra numatytos nacionalinėje teisėje.

5.   Valstybės narės, tinkamai atsižvelgdamos į esamas Komisijos parengtas gaires dėl į Sąjungos sąrašą įtrauktų projektų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų supaprastinimo, įvertina, kokios teisėkūros ir ne teisėkūros priemonės yra būtinos siekiant supaprastinti poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir užtikrinti jų nuoseklų taikymą, ir apie to vertinimo rezultatus informuoja Komisiją.

6.   Ne vėliau kaip 2023 m. kovo 24 d. valstybės narės imasi ne teisėkūros priemonių, kurias jos nustatė pagal 5 dalį.

7.   Ne vėliau kaip 2023 m. birželio 24 d. valstybės narės imasi teisėkūros priemonių, kurias jos nustatė pagal 5 dalį. Tos teisėkūros priemonės nedaro poveikio Sąjungos teisėje numatytoms pareigoms.

8.   Atsižvelgiant į Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 4 dalies ir Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 7 dalies nuostatas dėl poveikio aplinkai, jei tenkinamos visos tose direktyvose nustatytos sąlygos, į Sąjungos sąrašą įtraukti projektai laikomi viešojo intereso projektais energetikos politikos požiūriu ir gali būti laikomi viršesnio viešojo intereso projektais.

Jei Komisija turi pateikti nuomonę pagal Direktyvą 92/43/EEB, ji ir šio reglamento 9 straipsnyje nurodyta nacionalinė kompetentinga institucija užtikrina, kad sprendimas, ar projektas yra viršesnio viešojo intereso, būtų priimtas per terminus, nustatytus šio reglamento 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Ši dalis netaikoma konkuruojantiems projektams arba projektams, kurie nėra pakankamo brandumo lygio, kad būtų galima pateikti konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizę, kaip nurodyta III priedo 2 skirsnio 1 punkto d papunktyje.

1.   Ne vėliau kaip 2022 m. birželio 23 d. kiekviena valstybė narė prireikus atnaujina informaciją apie vienos nacionalinės kompetentingos institucijos, atsakingos už palankesnių sąlygų sudarymą į Sąjungos sąrašą įtrauktų projektų leidimų išdavimo procedūrai ir jos koordinavimą, paskyrimą.

2.   1 dalyje nurodytos nacionalinės kompetentingos institucijos atsakomybė už į Sąjungos sąrašą įtrauktą projektą ar už konkrečią į Sąjungos sąrašą įtrauktų projektų kategoriją arba su juo (ja) susijusios užduotys gali būti deleguotos kitai institucijai arba kita institucija gali tas užduotis vykdyti, jei:

Nacionalinė kompetentinga institucija gali ir toliau būti atsakinga už terminų nustatymą, nedarant poveikio terminams, nustatytiems 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

3.   Nedarant poveikio pagal Sąjungos ir tarptautinę teisę ir tiek, kiek ji neprieštarauja Sąjungos bei tarptautinei teisei, pagal nacionalinę teisę nustatytiems atitinkamiems reikalavimams, nacionalinė kompetentinga institucija sudaro palankesnes sąlygas bendrojo sprendimo priėmimui. Bendrasis sprendimas priimamas per 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus ir pagal vieną iš šių schemų:

Valstybės narės įgyvendina schemas taip, kad pagal nacionalinę teisę būtų prisidedama prie veiksmingiausio ir savalaikio bendrojo sprendimo priėmimo.

Susijusių institucijų kompetencija gali būti įtraukta į nacionalinės kompetentingos institucijos, paskirtos pagal 1 dalį, kompetenciją arba susijusios institucijos tam tikru mastu gali išlaikyti savo atskirą kompetenciją pagal atitinkamą leidimų išdavimo schemą, kurią valstybė narė pasirinko pagal šią dalį, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos bendrojo sprendimo priėmimui ir atitinkamai bendradarbiaujama su nacionaline kompetentinga institucija.

Jei susijusi institucija nesitiki atskiro sprendimo priimti per nustatytą terminą, ta institucija nedelsdama apie tai informuoja nacionalinę kompetentingą instituciją ir nurodo vėlavimo priežastis. Tuomet nacionalinė kompetentinga institucija nustato kitą terminą, iki kurio turi būti priimtas tas atskiras sprendimas, laikantis pagal 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bendrų terminų.

Valstybės narės turi pasirinkti vieną iš trijų schemų, nurodytų pirmos pastraipos a, b ir c punktuose, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos vykdyti ir koordinuoti procedūras; jos įgyvendina schemą, kuri joms yra efektyviausia atsižvelgiant į jų nacionalinius planavimo ir leidimų išdavimo procedūrų ypatumus. Jei valstybė narė pasirenka bendradarbiavimo schemą, ji Komisijai nurodo to pasirinkimo priežastis.

4.   Valstybės narės gali 3 dalyje nustatytas schemas taikyti į Sąjungos sąrašą įtrauktiems projektams sausumoje ir jūroje.

5.   Jei su į Sąjungos sąrašą įtrauktu projektu susijusius sprendimus reikia priimti dviejose ar daugiau valstybių narių, atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos imasi visų būtinų veiksmų efektyviam ir veiksmingam tarpusavio bendradarbiavimui ir komunikavimui užtikrinti, įskaitant 10 straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus. Valstybės narės deda pastangas vykdyti bendras procedūras, visų pirma poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

6.   Valstybių narių, dalyvaujančių į Sąjungos sąrašą įtrauktame projekte, kuris yra priskiriamas vienam iš I priedo 2 skirsnyje prioritetinių jūrinių tinklų koridorių, atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos iš jų rato kartu paskiria vienintelį kontaktinį punktą kiekvieno projekto rengėjams, kuris yra atsakingas už tai, kad nacionalinėms kompetentingoms institucijoms būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija apie projekto leidimų išdavimo procedūrą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tai procedūrai ir atitinkamų nacionalinių kompetentingų institucijų sprendimų priėmimui. Vieninteliai kontaktiniai punktai gali veikti kaip depozitoriumai, kuriuose kaupiami esami su projektais susiję dokumentai.

1.   Ne vėliau kaip 2023 m. spalio 24 d. valstybė narė ar nacionalinė kompetentinga institucija, jei taikoma, bendradarbiaudama su kitomis susijusiomis institucijomis, paskelbia atnaujintą į Sąjungos sąrašą įtrauktiems projektams taikomų leidimų išdavimo procedūrų vadovą, į kurį įtraukta bent VI priedo 1 punkte nurodyta informacija. Vadovas nėra teisiškai privalomas dokumentas, tačiau jame nurodomos ar cituojamos atitinkamos teisinės nuostatos. Nacionalinės kompetentingos institucijos, jei aktualu, bendradarbiauja ir siekia sinergijos su kaimyninių valstybių institucijomis, siekdamos dalytis gerosios praktikos pavyzdžiais ir sudaryti palankesnes sąlygas leidimų išdavimo procedūrai, visų pirma procedūrų vadovo rengimo srityje.

2.   Nedarant poveikio aplinkos teisei ir Orhuso konvencijoje bei Espo konvencijoje ir atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytiems reikalavimams, visos leidimų išdavimo procedūroje dalyvaujančios šalys laikosi VI priedo 3 punkte nustatytų visuomenės dalyvavimo principų.

3.   Per preliminarų trijų mėnesių laikotarpį nuo leidimų išdavimo procedūros pradžios, kaip nustatyta 10 straipsnio 3 dalyje, projekto rengėjas parengia ir nacionalinei kompetentingai institucijai pateikia visuomenės dalyvavimo koncepciją, laikantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytame vadove nustatytos tvarkos ir VI priede pateiktų gairių. Nacionalinė kompetentinga institucija per tris mėnesius nuo visuomenės dalyvavimo koncepcijos gavimo dienos paprašo koncepciją iš dalies pakeisti arba ją patvirtina, atsižvelgdama į bet kokio pobūdžio visuomenės dalyvavimą ir į konsultacijas, kurios buvo vykdomos prieš pradedant leidimų išdavimo procedūrą, jei tas visuomenės dalyvavimas ir konsultacijos atitinka šiame straipsnyje išdėstytus reikalavimus.

Jei projekto rengėjas planuoja daryti reikšmingų patvirtintos visuomenės dalyvavimo koncepcijos pakeitimų, jis apie tai informuoja nacionalinę kompetentingą instituciją. Tokiu atveju nacionalinė kompetentinga institucija gali prašyti atlikti pakeitimus.

4.   Jei to dar nėra reikalaujama pagal nacionalinę teisę laikantis tokių pačių ar aukštesnių standartų, prieš projekto rengėjui pateikiant nacionalinei kompetentingai institucijai galutinius išsamius paraiškos dokumentus pagal 10 straipsnio 7 dalį, projekto rengėjas arba, jei taip reikalaujama pagal nacionalinę teisę, nacionalinė kompetentinga institucija surengia bent vienas viešas konsultacijas. Tokios viešos konsultacijos nedaro poveikio jokioms kitoms viešoms konsultacijoms, kurios turi būti vykdomos po to, kai pagal Direktyvos 2011/92/ES 6 straipsnio 2 dalį pateikiamas prašymas dėl leidimo vykdyti planuojamą veiklą. Vykdant viešas konsultacijas, VI priedo 3 punkto a papunktyje nurodyti suinteresuotieji subjektai ankstyvame etape informuojami apie projektą; viešos konsultacijos padeda nustatyti tinkamiausią vietą, trajektoriją ar technologiją, be kita ko, jei aktualu, atsižvelgiant ir į su projektu susijusius prisitaikymo prie klimato kaitos aspektus, visą pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę aktualų poveikį ir kitus susijusius klausimus, kurie turi būti išnagrinėti paraiškos dokumentuose. Viešos konsultacijos turi atitikti VI priedo 5 punkte nustatytus būtiniausius reikalavimus. Nedarant poveikio procedūrų ir skaidrumo taisyklėms valstybėse narėse, projekto rengėjas šio straipsnio 7 dalyje nurodytoje interneto svetainėje paskelbia ataskaitą, kurioje paaiškinama, kaip buvo atsižvelgta į per viešas konsultacijas pareikštas nuomones, nurodant projekto vietos, trajektorijos ir projektavimo pakeitimus, arba nurodant priežastis, kodėl į tokias nuomones nebuvo atsižvelgta.

Projekto rengėjas, prieš pateikdamas paraiškos dokumentus, parengia ataskaitą, kurioje apibendrina su visuomenės dalyvavimu susijusios veiklos, įskaitant veiklą, kuri buvo vykdoma prieš pradedant leidimo išdavimo procedūrą, rezultatus.

Projekto rengėjas nacionalinei kompetentingai institucijai pateikia pirmoje ir antroje pastraipose nurodytas ataskaitas kartu su paraiškos dokumentais. Priimant bendrąjį sprendimą tinkamai atsižvelgiama į šių ataskaitų rezultatus.

5.   Jei tarpvalstybiniuose projektuose dalyvauja dvi ar daugiau valstybių narių, pagal 4 dalį vykdomos viešos konsultacijos kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje organizuojamos per ne ilgesnį nei dviejų mėnesių laikotarpį, skaičiuojamą nuo tos datos, kurią prasidėjo pirmos viešos konsultacijos.

6.   Jei tikėtina, kad projektai turės reikšmingą tarpvalstybinį poveikį vienoje ar daugiau kaimyninių valstybių narių, kuriose taikomas Direktyvos 2011/92/ES 7 straipsnis ir Espo konvencija, atitinkama informacija pateikiama atitinkamų kaimyninių valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms. Atitinkamų kaimyninių valstybių narių nacionalinės kompetentingos institucijos nurodo, kai tinkama per pranešimo procesą, ar jos ar bet kuri kita susijusi institucija pageidauja dalyvauti atitinkamoje viešų konsultacijų procedūroje.

7.   Projekto rengėjas sukuria ir reguliariai atnaujina projektui skirtą interneto svetainę, kurioje pateikiama svarbi informacija apie bendro intereso projektą, kuri susiejama su Komisijos interneto svetaine ir 23 straipsnyje nurodyta skaidrumo platforma ir kuri atitinka VI priedo 6 punkte nustatytus reikalavimus. Neskelbtina komercinė informacija neatskleidžiama.

Projekto rengėjai atitinkamą informaciją skelbia ir kitomis tinkamomis viešojo informavimo priemonėmis.

1.   Leidimų išdavimo procedūrą sudaro dvi procedūros:

Taikant pirmos pastraipos b punktą, jei tinkama, valstybės narės gali numatyti teisės aktais nustatytą leidimų išdavimo procedūrą, kuri yra trumpesnė nei 18 mėnesių.

2.   Nacionalinė kompetentinga institucija užtikrina, kad bendra 1 dalyje nurodytų dviejų procedūrų trukmė neviršytų 42 mėnesių.

Tačiau, jei nacionalinė kompetentinga institucija mano, kad viena ar abi leidimų išdavimo procedūros nebus užbaigtos per 1 dalyje nustatytus terminus, ji kiekvienu konkrečiu atveju prieš pasibaigiant vienam ar abiem terminams gali nuspręsti pratęsti vieną ar abu terminus. Nacionalinė kompetentinga institucija bendrą dviejų procedūrų trukmę gali pratęsti daugiau nei devyniais mėnesiais tik išimtiniais atvejais.

Jei nacionalinė kompetentinga institucija pratęsia terminus, ji informuoja atitinkamą grupę ir pateikia jai informaciją apie priemones, kurių imtasi ar kurių bus imtasi, kad leidimų išdavimo procedūra būtų užbaigta kuo mažiau vėluojant. Grupė nacionalinės kompetentingos institucijos gali prašyti reguliariai informuoti apie tuo klausimu daromą pažangą ir bet kokio vėlavimo priežastis.

3.   Kad leidimų išdavimo procedūra būtų pradėta, projekto rengėjai apie projektą raštu praneša kiekvienos suinteresuotos valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai ir pateikia pakankamai išsamius projekto metmenis.

Per tris mėnesius po pranešimo gavimo dienos nacionalinė kompetentinga institucija savo ir prireikus kitų susijusių institucijų vardu jį raštu patvirtina arba, jeigu nelaiko projekto pakankamai brandžiu, kad būtų galima pradėti leidimų išdavimo procedūrą, atmeta. Jei pranešimas atmetamas, nacionalinė kompetentinga institucija nurodo savo sprendimo priežastis, taip pat kitų susijusių institucijų vardu. Data, kurią nacionalinė kompetentinga institucija patvirtina pranešimo gavimą, laikoma leidimo išdavimo procedūros pradžia. Jei projektas susijęs su dviem ar daugiau valstybių narių, leidimų išdavimo procedūros pradžia laikoma data, kurią paskutinį pranešimą priima susijusi nacionalinė kompetentinga institucija.

Nacionalinės kompetentingos institucijos užtikrina, kad kiekvienos kategorijos bendro intereso projektams leidimų išdavimo procedūra būtų paspartinama vadovaujantis šiuo skyriumi. Tuo tikslu nacionalinės kompetentingos institucijos pritaiko leidimų išdavimo procedūros pradžios ir pateiktų paraiškos dokumentų priėmimo reikalavimus, kad jie būtų tinkami projektams, kuriems dėl jų pobūdžio, masto ar reikalavimo atlikti poveikio aplinkai vertinimą nebuvimo nacionalinėje teisėje gali reikėti mažiau leidimų ir patvirtinimų, kad būtų galima pradėti parengto statybai projekto etapą. Valstybės narės gali nuspręsti, kad šioje pastraipoje nurodytiems projektams nereikia šio straipsnio 1 ir 6 dalyse nurodytos procedūros iki paraiškos pateikimo.

4.   Leidimų išdavimo procedūros metu nacionalinės kompetentingos institucijos atsižvelgia į visus galiojančius atliktus tyrimus ir leidimus, išduotus konkrečiam į Sąjungos sąrašą įtrauktam projektui, prieš pradėdamos vykdyti konkretaus projekto leidimų išdavimo procedūrą pagal šį straipsnį, ir nereikalauja pakartotinių tyrimų ir leidimų.

5.   Valstybėse narėse, kuriose trasos ar vietovės nustatymas, vykdomas vien konkrečiais planuojamo projekto tikslais, įskaitant konkrečių tinklo infrastruktūros koridorių planavimą, negali būti įtrauktas į procedūrą, kurį užbaigus priimamas bendrasis sprendimas, atitinkamas sprendimas priimamas per atskirą šešių mėnesių laikotarpį, kuris prasideda tą dieną, kurią projekto rengėjas pateikia galutinius ir išsamius paraiškos dokumentus.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytomis aplinkybėmis 2 dalies antroje pastraipoje nurodytas pratęsimas sutrumpinamas iki šešių mėnesių, išskyrus išimtines aplinkybes, be kita ko šioje dalyje nurodytos procedūros atžvilgiu.

6.   Procedūrą iki paraiškos pateikimo sudaro šie etapai:

Vykstant procedūrai iki paraiškos pateikimo, projekto rengėjai parengia visas aplinkosaugos ataskaitas ir, prireikus, įtraukia dokumentus, susijusius su prisitaikymu prie klimato kaitos.

Per tris mėnesius nuo pirmos pastraipos c punkte nurodytos trūkstamos informacijos pateikimo dienos kompetentinga institucija priima nagrinėti paraišką raštu arba skaitmeninėse platformose, pradėdama 1 dalies b punkte nurodytą teisės aktais nustatytą leidimų išdavimo procedūrą. Prašymai pateikti papildomos informacijos gali būti teikiami, bet tik tuo atveju, jei jie pateisinami naujomis aplinkybėmis.

7.   Projekto rengėjas užtikrina, kad paraiškos dokumentai būtų išsamūs ir tinkami, ir per leidimo išdavimo procedūrą kuo anksčiau pasirūpina gauti nacionalinės kompetentingos institucijos nuomonę tuo klausimu. Projekto rengėjas visapusiškai bendradarbiauja su nacionaline kompetentinga institucija, siekiant laikytis šiame reglamente nustatytų terminų.

8.   Valstybės narės stengiasi užtikrinti, kad dėl bet kokių nacionalinės teisės aktų pakeitimų nebūtų pratęsta jokia leidimų išdavimo procedūra, pradėta iki tų pakeitimų įsigaliojimo dienos. Kad būtų išlaikyta paspartinta leidimų išdavimo procedūra į Sąjungos sąrašą įtrauktiems projektams, nacionalinės kompetentingos institucijos tinkamai pritaiko tvarkaraštį, nustatytą pagal šio straipsnio 6 dalies b punktą, siekdamos, kiek įmanoma, užtikrinti, kad nebūtų viršyti šiame straipsnyje nustatyti leidimų išdavimo procedūros terminai.

9.   Šiame straipsnyje nustatyti terminai nedaro poveikio pareigoms pagal Sąjungos bei tarptautinę teisę ir administracinėms apeliacinėms procedūroms bei apskundimo teismine tvarka priemonėms.

Šiame straipsnyje nustatyti terminai bet kuriai leidimų išdavimo procedūrai taikomi nedarant poveikio valstybių narių nustatytiems trumpesniems terminams.

1.   ENTSO-E ir ENTSO-G parengia nuoseklių atskirų sektorių metodikų projektus, įskaitant energetikos tinklo ir rinkos modelį, nurodytą šio straipsnio 10 dalyje, skirtus į Sąjungos sąrašą įtrauktų projektų, priskiriamų II priedo 1 punkto a, b, d bei f papunkčiuose ir 3 punkte nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijoms, atveju Sąjungos lygmeniu atliekamai suderintai energetikos sistemos masto sąnaudų ir naudos analizei.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos metodikos rengiamos laikantis V priede nustatytų principų, grindžiamos bendromis prielaidomis, kurios leidžia lyginti projektus, ir atitinka Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslus ir jos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą, taip pat atitinka IV priede išdėstytas taisykles bei rodiklius.

Rengdami visus tolesnius visos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planus šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas metodikas ENTSO-E taiko pagal Reglamento (ES) 2019/943 30 straipsnį, o ENTSO-G – pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 8 straipsnį.

Ne vėliau kaip 2023 m. balandžio 24 d. ENTSO-E ir ENTSO-G paskelbia ir pateikia valstybėms narėms, Komisijai ir Agentūrai savo atitinkamų nuoseklių atskirų sektorių metodikų projektus, gavę indėlį iš atitinkamų suinteresuotųjų subjektų per 2 dalyje nurodytą konsultacijų procedūrą.

2.   Prieš pateikdami savo atitinkamų metodikų projektus valstybėms narėms, Komisijai ir Agentūrai pagal 1 dalį, ENTSO-E ir ENTSO-G paskelbia preliminarius metodikų projektus, vykdo išsamias konsultacijas ir prašo rekomendacijų iš valstybių narių ir bent visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančių organizacijų, įskaitant pagal Reglamento (ES) 2019/943 52 straipsnį įsteigtą Sąjungos skirstymo sistemos operatorių subjektą (toliau – ES SSO subjektas), asociacijas, susijusias su elektros energijos, dujų ir vandenilio rinkomis, šildymu ir vėsinimu, anglies dioksido surinkimu ir saugojimu, anglies dioksido surinkimo ir naudojimo suinteresuotuosius subjektus, nepriklausomus telkėjus, paklausos atsako operatorius, su energijos vartojimo efektyvumo sprendimais susijusias organizacijas, energijos vartotojų asociacijas, pilietinės visuomenės atstovus ir, kai manoma, kad tai tinkama, nacionalines reguliavimo institucijas bei kitas nacionalines institucijas.

Per tris mėnesius nuo preliminarių metodikų projektų paskelbimo dienos pagal pirmą pastraipą bet kuris toje pastraipoje nurodytas suinteresuotasis subjektas gali pateikti rekomendaciją.

Europos mokslo patariamoji taryba klimato kaitos klausimais, įsteigta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 401/2009 (31) 10a straipsnį, gali savo iniciatyva pateikti nuomonę dėl metodikų projektų.

Kai taikytina, valstybės narės ir pirmoje pastraipoje nurodyti suinteresuotieji subjektai pateikia ir viešai paskelbia savo rekomendacijas, o Europos mokslo patariamoji taryba klimato kaitos klausimais pateikia ir viešai paskelbia savo nuomonę Agentūrai ir, priklausomai nuo to, kas taikytina, ENTSO-E arba ENTSO-G.

Konsultacijų procedūra turi būti atvira, vykdoma laiku ir būti skaidri. ENTSO-E ir ENTSO-G parengia ir paskelbia ataskaitą apie konsultacijų procedūrą.

Jei ENTSO-E ir ENTSO-G neatsižvelgė ar tik iš dalies atsižvelgė į valstybių narių ar suinteresuotųjų subjektų, taip pat nacionalinių institucijų rekomendacijas arba Europos mokslo patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais nuomonę, jie turi nurodyti tokio sprendimo priežastis.

3.   Per tris mėnesius nuo metodikų projektų, kartu su per konsultacijų procedūrą surinktos informacijos ir ataskaitos apie konsultacijas, gavimo dienos Agentūra pateikia nuomonę ENTSO-E ir ENTSO-G. Agentūra praneša apie savo nuomonę ENTSO-E, ENTSO-G, valstybėms narėms bei Komisijai ir ją paskelbia savo interneto svetainėje.

4.   Per tris mėnesius nuo metodikų projektų gavimo dienos valstybės narės gali pateikti savo nuomones ENTSO-E, ENTSO-G ir Komisijai. Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas konsultacijoms, Komisija gali rengti specialius grupių posėdžius metodikų projektams aptarti.

5.   Per tris mėnesius nuo Agentūros ir valstybių narių nuomonių, kaip nurodyta 3 ir 4 dalyse, gavimo dienos ENTSO-E ir ENTSO-G iš dalies pakeičia savo atitinkamas metodikas, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į Agentūros ir valstybių narių nuomones, ir pateikia jas kartu su Agentūros nuomone Komisijai patvirtinti. Komisija priima sprendimą per tris mėnesius nuo atitinkamai ENTSO-E ir ENTSO-G metodikų pateikimo dienos.

6.   Per dvi savaites nuo dienos, kurią Komisija pagal 5 dalį patvirtina metodikas, ENTSO-E ir ENTSO-G paskelbia savo atitinkamas metodikas savo interneto svetainėse. Jie pakankamai tiksliu būdu paskelbia atitinkamus įvesties duomenis ir kitus susijusius tinklo, apkrovos srautų bei rinkos duomenis, laikydamiesi pagal nacionalinę teisę ir atitinkamus konfidencialumo susitarimus nustatytų apribojimų. Komisija ir Agentūra užtikrina, kad jos ar bet kuri jų vardu tų duomenų pagrindu analizę atliekanti šalis užtikrintų gautų duomenų konfidencialumą.

7.   Metodikos reguliariai atnaujinamos ir tobulinamos laikantis 1–6 dalyse nustatytos procedūros. Visų pirma jos iš dalies keičiamos pateikus 10 dalyje nurodytą energetikos tinklo ir rinkos modelį. Savo iniciatyva arba remdamasi tinkamai pagrįstu nacionalinių reguliavimo institucijų ar suinteresuotųjų subjektų prašymu ir oficialiai pasikonsultavusi su 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytomis visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančiomis organizacijomis ir Komisija, Agentūra gali prašyti atlikti tokius atnaujinimus ir patobulinimus, nurodydama savo prašymo motyvus ir terminus. Agentūra skelbia nacionalinių reguliavimo institucijų ar suinteresuotųjų subjektų prašymus ir visus atitinkamus dokumentus, kurie nėra komerciniu požiūriu neskelbtini ir kuriais remdamasi ji pateikė prašymą dėl atnaujinimo ar patobulinimo.

8.   Prie II priedo 1 punkto c bei e papunkčiuose ir 2, 4 bei 5 punktuose nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų projektų atveju Komisija užtikrina, kad būtų parengtos suderintos energetikos sistemos masto sąnaudų ir naudos Sąjungos lygmeniu analizės metodikos. Tos metodikos naudos ir sąnaudų požiūriu turi būti suderinamos su ENTSO-E ir ENTSO-G parengtomis metodikomis. Padedant nacionalinėms reguliavimo institucijoms, Agentūra propaguoja tų metodikų ir ENTSO-E bei ENTSO-G parengtų metodikų suderinamumą. Metodikos rengiamos skaidriai, be kita ko, vykdant išsamias konsultacijas su valstybėmis narėmis ir visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

9.   Kas trejus metus Agentūra nustato ir paskelbia rodiklių ir atitinkamų pamatinių verčių rinkinį, kuriuo remiantis galima palyginti prie II priede nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų palyginamų projektų investicines vieneto sąnaudas. Projektų rengėjai pateikia prašomus duomenis nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir Agentūrai.

Ne vėliau kaip 2023 m. balandžio 24 d. Agentūra paskelbia pirmuosius II priedo 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų rodiklius, jei turimi duomenys leidžia apskaičiuoti patikimus rodiklius ir pamatines vertes. ENTSO-E ir ENTSO-G gali naudotis tomis pamatinėmis vertėmis atlikdami tolesnių visos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planų sąnaudų ir naudos analizes.

Ne vėliau kaip 2025 m. balandžio 24 d. Agentūra paskelbia pirmuosius II priedo 4 ir 5 punktuose nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų rodiklius.

10.   Ne vėliau kaip 2025 m. birželio 24 d. po išsamių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, nurodytais 2 dalies pirmoje pastraipoje, ENTSO-E ir ENTSO-G drauge pateikia Komisijai ir Agentūrai nuoseklų ir palaipsniui integruotą modelį, kuriuo bus užtikrintas atskirų sektorių metodikų, remiantis bendromis prielaidomis, nuoseklumas, įskaitant elektros energijos, dujų ir vandenilio perdavimo infrastruktūrą, taip pat kaupimo ir laikymo įrenginius, suskystintas gamtines dujas ir elektrolizerius, kuris apima I priede nustatytus energetikos infrastruktūros prioritetinius koridorius ir sritis ir kuris yra parengtas laikantis V priede nustatytų principų.

11.   10 dalyje nurodytas modelis apima bent atitinkamų sektorių tarpusavio sąsajas visais infrastruktūros planavimo etapais, konkrečiai scenarijų, technologijų ir erdvinės skyros, infrastruktūros spragų, visų pirma susijusių su tarpvalstybiniais pajėgumais, nustatymą ir projektų vertinimą.

12.   10 dalyje nurodytas modelis, Komisijos patvirtintas 1–5 dalyse nustatyta procedūra, įtraukiamas į 1 dalyje nurodytas metodikas, kurios turi būti atitinkamai iš dalies pakeistos.

13.   Bent kas penkerius metus, pradedant nuo jo patvirtinimo pagal 10 dalį dienos, o prireikus ir dažniau, modelis ir nuoseklios atskirų sektorių sąnaudų ir naudos metodikos atnaujinamos laikantis 7 dalyje nurodytos procedūros.

1.   Ne vėliau kaip 2023 m. sausio 24 d. Agentūra, surengusi išsamias konsultacijas su Komisija, valstybėmis narėmis, ENTSO-E, ENTSO-G, ES SSO subjektu ir bent tomis organizacijomis, kurios atstovauja asociacijas, susijusias su elektros energijos, dujų ir vandenilio rinkomis, šildymu ir vėsinimu, anglies dioksido surinkimu ir saugojimu, anglies dioksido surinkimo ir naudojimo suinteresuotuosius subjektus, nepriklausomus telkėjus, paklausos atsako operatorius, su energijos vartojimo efektyvumo sprendimais susijusias organizacijas, energijos vartotojų asociacijas ir pilietinės visuomenės atstovus, paskelbia bendrąsias gaires, skirtas ENTSO-E ir ENTSO-G parengtiniems bendriems scenarijams. Tos gairės prireikus reguliariai atnaujinamos.

Gairėse nustatomi skaidraus, nediskriminacinio ir patikimo scenarijų parengimo kriterijai, atsižvelgiant į geriausios patirties, susijusios su infrastruktūros vertinimu ir tinklo plėtros planavimu, pavyzdžius. Gairėmis taip pat siekiama užtikrinti, kad pagrindiniai ENTSO-E ir ENTSO-G scenarijai visiškai atitiktų principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslus ir jos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir jose atsižvelgiama į naujausius turimus Komisijos scenarijus, taip pat, kai aktualu, į nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus.

Europos mokslo patariamoji taryba klimato kaitos klausimais gali savo iniciatyva pateikti pastabų, kaip užtikrinti, kad scenarijai atitiktų Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslus ir jos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą. Agentūra, rengdama pirmoje pastraipoje nurodytas bendrąsias gaires, tinkamai atsižvelgia į tas pastabas.

Jei Agentūra neatsižvelgė ar tik iš dalies atsižvelgė į valstybių narių, suinteresuotųjų subjektų ir Europos mokslo patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais rekomendacijas, ji turi nurodyti tokio sprendimo priežastis.

2.   ENTSO-E ir ENTSO-G, rengdami bendrus scenarijus, kurie naudojami rengiant visos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planus, vadovaujasi Agentūros parengtomis bendrosiomis gairėmis.

Į bendrus scenarijus taip pat įtraukiama ilgalaikė perspektyva iki 2050 m. ir, jei tikslinga, taip pat įtraukiami tarpiniai veiksmai.

3.   ENTSO-E ir ENTSO-G kviečia visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančias organizacijas, įskaitant ES SSO subjektą, asociacijas, susijusias su elektros energijos, dujų ir vandenilio rinkomis, šildymu ir vėsinimu, anglies dioksido surinkimu ir saugojimu, anglies dioksido surinkimo ir naudojimo suinteresuotuosius subjektus, nepriklausomus telkėjus, paklausos atsako operatorius, organizacijas, su energijos vartojimo efektyvumo sprendimais susijusias organizacijas, energijos vartotojų asociacijas ir pilietinės visuomenės atstovus dalyvauti scenarijų rengimo procese, visų pirma teikti pastabas dėl pagrindinių elementų, pavyzdžiui, prielaidų ir to, kaip jos atsispindi scenarijų duomenyse.

4.   ENTSO-E ir ENTSO-G paskelbia ataskaitą dėl bendrų scenarijų projektų ir pateikia ją Agentūrai, valstybėms narėms ir Komisijai, kad jos pareikštų savo nuomonę.

Europos mokslo patariamoji taryba klimato kaitos klausimais gali savo iniciatyva pateikti nuomonę dėl bendrų scenarijų ataskaitos.

5.   Per tris mėnesius nuo ataskaitos dėl bendrų scenarijų projekto, kartu su per konsultacijų procedūrą surinktos informacijos ir ataskaitos apie tai, kaip į tą informaciją buvo atsižvelgta, gavimo dienos Agentūra ENTSO-E, ENTSO-G, valstybėms narėms ir Komisijai pateikia savo nuomonę dėl to, ar scenarijai atitinka 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas bendrąsias gaires, įskaitant galimas rekomendacijas dėl pakeitimų.

Per tą patį terminą Europos mokslo patariamoji taryba klimato kaitos klausimais gali savo iniciatyva pateikti nuomonę dėl to, ar scenarijai atitinka Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslus ir jos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą.

6.   Per tris mėnesius nuo 5 dalyje nurodytos nuomonės gavimo dienos Komisija, atsižvelgdama į Agentūros ir valstybių narių nuomonę, patvirtina ataskaitą dėl bendrų scenarijų projekto arba paprašo ENTSO-E ir ENTSO-G padaryti pakeitimų.

ENTSO-E ir ENTSO-G nurodo priežastis, paaiškinančias kaip atsižvelgė į Komisijos prašymą atlikti pakeitimus.

Jei Komisija bendrų scenarijų ataskaitos nepatvirtina, ji ENTSO-E ir ENTSO-G pateikia pagrįstą nuomonę.

7.   Per dvi savaites nuo bendrų scenarijų ataskaitos patvirtinimo pagal 6 dalį dienos ENTSO-E ir ENTSO-G paskelbia bendrų scenarijų ataskaitą savo interneto svetainėse. Jie taip pat pakankamai aiškiu bei tiksliu būdu paskelbia atitinkamus įvesties ir išvesties duomenis, kad trečioji šalis galėtų gauti rezultatus, tinkamai atsižvelgdami į nacionalinę teisę ir atitinkamus konfidencialumo susitarimus bei neskelbtiną informaciją.

1.   Per šešis mėnesius nuo bendrų scenarijų ataskaitos patvirtinimo pagal 12 straipsnio 6 dalį dienos, o vėliau – kas dvejus metus ENTSO-E ir ENTSO-G paskelbia infrastruktūros spragų ataskaitas, parengtas remiantis visos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planais.

Vertindami infrastruktūros spragas, ENTSO-E ir ENTSO-G savo analizę pagrindžia pagal 12 straipsnį nustatytais scenarijais, laikosi principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir pirmenybės tvarka apsvarsto visus atitinkamus alternatyvius sprendimus, kuriems nereikalinga nauja infrastruktūra. Kai svarstomi naujos infrastruktūros sprendimai, vertinant infrastruktūros spragas atsižvelgiama į visas susijusias sąnaudas, įskaitant tinklo stiprinimo sąnaudas.

Infrastruktūros spragų vertinime pirmiausia daug dėmesio skiriama toms infrastruktūros spragoms, kurios gali turėti įtakos įgyvendinant Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos tikslus ir jos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą.

Prieš paskelbdami savo atitinkamas ataskaitas, ENTSO-E ir ENTSO-G vykdo išsamias konsultacijas, į kurias įtraukiamos visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančios organizacijos, įskaitant ES SSO subjektą, asociacijas, susijusias su elektros energijos, dujų ir vandenilio rinkomis, šildymu ir vėsinimu, anglies dioksido surinkimu ir saugojimu, anglies dioksido surinkimo ir naudojimo suinteresuotuosius subjektus, nepriklausomus telkėjus, paklausos atsako operatorius, su energijos vartojimo efektyvumo sprendimais susijusias organizacijas„ energijos vartotojų asociacijas ir pilietinės visuomenės atstovus, Agentūrą ir visų valstybių narių, kuriose įgyvendinami atitinkami I priede nustatyti prioritetiniai energetikos infrastruktūros koridoriai, atstovus.

2.   ENTSO-E ir ENTSO-G pateikia savo atitinkamus infrastruktūros spragų ataskaitų projektus Agentūrai ir Komisijai bei valstybėms narėms, kad jos pareikštų savo nuomonę.

3.   Per tris mėnesius nuo infrastruktūros spragų ataskaitos, kartu su per konsultacijų procedūrą surinktos informacijos ir ataskaitos apie tai, kaip į tą informaciją buvo atsižvelgta, gavimo dienos Agentūra pateikia savo nuomonę ENTSO-E ar ENTSO-G, Komisijai bei valstybėms narėms ir ją viešai paskelbia.

4.   Per tris mėnesius po 3 dalyje nurodytos Agentūros nuomonės gavimo dienos, Komisija, atsižvelgdama į šią nuomonę ir į valstybių narių indėlį, parengia savo nuomonę ir pateikia ją ENTSO-E ar ENTSO-G.

5.   ENTSO-E ir ENTSO-G, tinkamai atsižvelgdami į Agentūros nuomonę, taip pat atsižvelgdami į Komisijos bei valstybių narių nuomones, patikslina infrastruktūros spragų ataskaitas ir jas viešai paskelbia.

1.   Ne vėliau kaip 2023 m. sausio 24 d. valstybės narės, padedant Komisijai, atsižvelgdamos į kiekvieno regiono ypatumus ir plėtrą savo konkrečiuose prioritetiniuose jūrinių tinklų koridoriuose, nustatytuose I priedo 2 skirsnyje, sudaro neprivalomą susitarimą dėl bendradarbiavimo siekiant tikslų ne vėliau kaip 2050 m., numatant tarpinius etapus 2030 m. bei 2040 m., įdiegti jūrinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą kiekviename jūros baseine, atsižvelgiant į jų nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus bei jūrinės atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialą kiekviename jūros baseine.

Tas neprivalomas susitarimas sudaromas raštu dėl kiekvieno su valstybių narių teritorija susijusio jūros baseino ir nedaro poveikio valstybių narių teisei plėtoti projektus savo teritorinėje jūroje bei išskirtinėje ekonominėje zonoje. Komisija teikia gaires, skirtas darbui grupėse.

2.   Ne vėliau kaip 2024 m. sausio 24 d., o vėliau – kaip kiekvieno dešimties metų tinklo plėtros plano dalį, ENTSO-E, dalyvaujant atitinkamiems PSO, nacionalinėms reguliavimo institucijoms, valstybėms narėms ir Komisijai, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytu neprivalomu susitarimu, dėl kiekvieno jūros baseino pagal I priede nustatytus prioritetinius jūrinių tinklų koridorius ir atsižvelgdamas į aplinkos apsaugą bei kitus jūros naudojimo būdus parengia aukšto lygio strateginius integruotų jūrinių tinklų plėtros planus, kaip atskirą ataskaitą, kuri įtraukiama į visos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planą, ir juos paskelbia.

Pagal 1 dalyje nurodytą tvarkaraštį aukšto lygio strateginių integruotų jūrinių tinklų plėtros planų rengimo kontekste, ENTSO-E, rengdamas visos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros plano scenarijus, atsižvelgia į 1 dalyje nurodytus neprivalomus susitarimus.

Aukšto lygio strateginiuose integruotų jūrinių tinklų plėtros planuose pateikiamas aukšto lygio perspektyvinis jūrinių elektros energijos gamybos pajėgumų potencialo bei dėl to kylančių jūrinio tinklo poreikių, įskaitant galimus jungčių, hibridinių projektų, radialinių jungčių, stiprinimo ir vandenilio infrastruktūros poreikius, vertinimas.

3.   Aukšto lygio strateginiai integruotų jūrinių tinklų plėtros planai turi derėti su regioniniais investicijų planais, paskelbtais pagal Reglamento (ES) 2019/943 34 straipsnio 1 dalį, ir būti integruoti į visos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planus, kad būtų užtikrintas darnus sausumos ir jūrinių tinklų planavimo plėtojimas ir reikiamas stiprinimas.

4.   Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 24 d., o vėliau – kas dvejus metus valstybės narės atnaujina savo šio straipsnio 1 dalyje nurodytus neprivalomus susitarimus, be kita ko, atsižvelgdamos į sąnaudų ir naudos analizės bei sąnaudų pasidalijimo nuostatų taikymo prioritetiniams jūrinių tinklų koridoriams rezultatus, jei tokie rezultatai yra prieinami.

5.   Kiekvieną kartą atnaujinus neprivalomus susitarimus pagal 4 dalį, ENTSO-E kiekvieno jūros baseino atžvilgiu atnaujina aukšto lygio strateginį integruotų jūrinių tinklų plėtros planus kitame visos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros plane, kaip nurodyta 2 dalyje.

1.   Ne vėliau kaip 2024 m. birželio 24 d. Komisija, dalyvaujant valstybėms narėms, atitinkamiems PSO, Agentūrai ir nacionalinėms reguliavimo institucijoms, pagal 14 straipsnio 1 dalyje nurodytus neprivalomus susitarimus parengia gaires dėl konkrečios jūros baseino integruotų jūrinių tinklų plėtros planų, nurodytų 14 straipsnio 2 dalyje, diegimo sąnaudų ir naudos analizės bei sąnaudų pasidalijimo. Šios gairės turėtų būti suderinamos su 16 straipsnio 1 dalimi. Kai tikslinga, Komisija atnaujina savo gaires atsižvelgdama į jų įgyvendinimo rezultatus.

2.   Ne vėliau kaip 2025 m. birželio 24 d. ENTSO-E, dalyvaujant atitinkamiems PSO, Agentūrai, nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir Komisijai, pateikia sąnaudų ir naudos analizės bei sąnaudų pasidalijimo metodikos taikymo prioritetiniams jūrinių tinklų koridoriams rezultatus.

1.   Su bendro intereso projektais, priskiriamais prie II priedo 1 punkto a, b, c, d ir f papunkčiuose nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų, ir su bendro intereso projektais, priskiriamais prie II priedo 3 punkte nustatytos energetikos infrastruktūros kategorijos, jei jie priskiriami nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencijai kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje, susijusias faktiškai patirtas investicines sąnaudas, neįskaitant priežiūros išlaidų, prisiima valstybių narių, kurios patiria grynąjį teigiamą projekto poveikį, atitinkami PSO arba perdavimo infrastruktūros projektų rengėjai, o tų sąnaudų dalį tokia apimtimi, kuria jų nepadengia perkrovos mokesčiai ar kiti mokesčiai, padengia tinklo naudotojai mokėdami tinklo prieigos mokesčius pagal toje valstybėje narėje ar tose valstybėse narėse nustatytus tarifus.

2.   Šio straipsnio nuostatos taikomos bendro intereso projektams, priskiriamiems prie II priedo 1 punkto a, b, c, d bei f papunkčiuose ir 3 punkte nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų, jei bent vienas projekto rengėjas paprašo atitinkamų nacionalinių institucijų taikyti tas nuostatas projekto sąnaudoms.

Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos prie II priedo 1 punkto e papunktyje ir 2 punkte nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamiems projektams, jei bent vienas projekto rengėjas atitinkamų nacionalinių institucijų paprašo jas taikyti.

Jei yra keli projekto rengėjai, atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos nedelsdamos pareikalauja visų projekto rengėjų pateikti kartu teikiamą paraišką dėl investicijų pagal 4 dalį.

3.   Bendro intereso projekto, kuriam taikoma 1 dalis, rengėjai visas atitinkamas nacionalines reguliavimo institucijas reguliariai, bent kartą per metus iki tol, kol objektas bus perduotas eksploatuoti, informuoja apie to projekto pažangą ir su juo susijusias nustatytas sąnaudas bei poveikį.

4.   Kai tik toks bendro intereso projektas tampa pakankamai brandžiu ir numatoma, kad objekto statybos etapą bus galima pradėti per ateinančius 36 mėnesius, projekto rengėjai, pasikonsultavę su valstybių narių, kurios patiria projekto reikšmingą grynąjį teigiamą poveikį, PSO, pateikia paraišką dėl investicijų. Į tą paraišką dėl investicijų įtraukiamas prašymas dėl tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo ir ji pateikiama visoms susijusiomis atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms kartu su visais šiais dokumentais:

Jei projektą rengia keli projekto rengėjai, jie savo paraišką dėl investicijų pateikia kartu.

Gavusios paraišką, atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos informacijos tikslais nedelsdamos perduoda Agentūrai kiekvienos paraiškos dėl investicijų kopiją.

Atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos ir Agentūra užtikrina neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

5.   Per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią paskutinė iš atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų gavo paraišką dėl investicijų, pasikonsultavusios su atitinkamais projekto rengėjais, tos institucijos priima bendrus koordinuotus sprendimus dėl faktiškai patiriamų investicinių sąnaudų paskirstymo kiekvienam projekto sistemos operatoriui ir tų sąnaudų įtraukimo į tarifus arba dėl visos ar dalies paraiškos dėl investicijų atmetimo, jeigu atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms atlikus bendrą analizę padaryta išvada, kad projektas ar jo dalis nesuteikia reikšmingos grynosios naudos atitinkamoms nacionalinių reguliavimo institucijoms valstybėse narėse. Atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos į tarifus įtraukia atitinkamas faktiškai patirtas investicines sąnaudas, kaip apibrėžta 11 dalyje nurodytoje rekomendacijoje, atsižvelgdamos į kiekvienam projekto sistemos operatoriui paskirstytas investicines sąnaudas. Tada, jei tikslinga, atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos įvertina, ar dėl jų atitinkamos valstybės narės teritorijoje įgyvendinamų projektų investicinių sąnaudų įtraukimo į tarifus galėtų kilti su įperkamumu susijusių problemų.

Paskirstydamos sąnaudas atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos atsižvelgia į faktinius ar numatomus:

Tarpvalstybiniu mastu paskirstant sąnaudas atsižvelgiama į atitinkamose valstybėse narėse įgyvendinamų projektų ekonomines, socialines ir aplinkos apsaugos sąnaudas ir naudą, taip pat į poreikį užtikrinti stabilią bendro intereso projektų plėtojimo finansavimo sistemą ir kartu kuo labiau sumažinti finansinės paramos poreikį.

Tarpvalstybiniu mastu paskirstydamos sąnaudas, atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos, pasikonsultavusios su atitinkamais PSO, siekia bendro susitarimo, kuris sudaromas remiantis, bet neapsiribojant, šio straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyta informacija. Jų vertinime atsižvelgiama į visus atitinkamus 12 straipsnyje nurodytus scenarijus ir kitus tinklo plėtros planavimo scenarijus, suteikiančius galimybę patikimai išanalizuoti bendro intereso projekto indėlį įgyvendinant Sąjungos energetikos dekarbonizavimo, rinkos integracijos, konkurencijos, tvarumo ir tiekimo saugumo politiką. Kai naudojami papildomi scenarijai, jie turi derėti su Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslais ir jos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu ir jiems turi būti taikomi tokio paties lygio konsultacijos ir tikrinimas, kaip 12 straipsnyje numatyta procedūra.

Jei bendro intereso projektas sumažina neigiamą išorinį poveikį, pavyzdžiui, žiedinius srautus, ir tas bendro intereso projektas įgyvendinamas valstybėje narėje, kurioje susidaro neigiamas išorinis poveikis, toks jų sumažinimas nelaikomas tarpvalstybine nauda ir todėl tuo remiantis sąnaudos negali būti paskirstytos tą neigiamą išorinį poveikį patiriančių valstybių narių PSO.

6.   Atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos, remdamosi šio straipsnio 5 dalyje nurodyto tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo nuostatomis, nustatydamos ar tvirtindamos tarifus pagal Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 1 dalies a punktą ir Direktyvos (ES) 2019/944 59 straipsnio 1 dalies a punktą, atsižvelgia į PSO ar kito projekto rengėjo faktiškai patiriamas investicines sąnaudas, jei tos sąnaudos atitinka veiksmingo ir panašios struktūros operatoriaus sąnaudas.

Atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos nedelsdamos praneša Agentūrai apie sprendimą dėl sąnaudų paskirstymo kartu su visa su tuo sprendimu susijusią informaciją. Sprendime dėl sąnaudų paskirstymo visų pirma išdėstomos išsamios sąnaudų paskirstymo valstybėms narėms priežastys, įskaitant:

Sprendimas dėl sąnaudų paskirstymo paskelbiamas.

7.   Jei atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos per šešis mėnesius nuo dienos, kurią paskutinė iš atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų gauna paraišką dėl investicijų, nesusitaria dėl paraiškos, jos nedelsdamos informuoja Agentūrą.

Tuo atveju arba bendru atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų prašymu sprendimą dėl paraiškos dėl investicijų, įskaitant 5 dalyje nurodytą prašymą dėl tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo, Agentūra priima per tris mėnesius nuo kreipimosi į ją dienos.

Prieš priimdama tokį sprendimą Agentūra konsultuojasi su atitinkamomis nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir projekto rengėjais. Antroje pastraipoje nurodytas trijų mėnesių laikotarpis gali būti pratęstas papildomu dviejų mėnesių laikotarpiu, jei Agentūra prašo pateikti papildomos informacijos. Tas papildomas laikotarpis prasideda kitą dieną po visos informacijos gavimo dienos.

Agentūros vertinime atsižvelgiama į visus atitinkamus pagal 12 straipsnį nustatytus scenarijus ir kitus tinklo plėtros planavimo scenarijus, suteikiančius galimybę patikimai išanalizuoti bendro intereso projekto indėlį siekiant Sąjungos energetikos politikos tikslų, susijusių su dekarbonizavimu, rinkos integracija, konkurencija, tvarumu ir tiekimo saugumu. Jei naudojami papildomi scenarijai, jie turi derėti su Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslais ir jos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu ir joms turėtų būti taikomos tokio paties lygio konsultacijos ir tikrinimas, kaip 12 straipsnyje numatyta procedūra.

Agentūra, priimdama sprendimą dėl paraiškos dėl investicijų, įskaitant tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymą, palieka atitinkamoms nacionalinėms institucijoms, to sprendimo įgyvendinimo metu, laikantis nacionalinės teisės, nuspręsti, kaip, atsižvelgiant į nustatytą tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymą, į tarifus turėtų būti įtraukiamos investicinės sąnaudos.

Sprendimas dėl paraiškos dėl investicijų, įskaitant tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymą, paskelbiamas. Taikomi Reglamento (ES) 2019/942 25 straipsnio 3 dalis ir 28 bei 29 straipsniai.

8.   Visų sprendimų dėl sąnaudų paskirstymo kopijas kartu su visa su kiekvienu sprendimu susijusia informacija Agentūra nedelsdama perduoda Komisijai. Ta informacija gali būti perduota suvestine forma. Komisija užtikrina neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

9.   Sprendimas dėl sąnaudų paskirstymo nedaro poveikio PSO teisei taikyti ir nacionalinių reguliavimo institucijų teisei patvirtinti prieigos prie tinklo mokesčius pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 13 straipsnį, Reglamento (ES) 2019/943 18 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 3–6 dalis, Direktyvos 2009/73/EB 32 straipsnį ir Direktyvos (ES) 2019/944 6 straipsnį.

10.   Šis straipsnis netaikomas bendro intereso projektams, kuriems leista netaikyti:

11.   Ne vėliau kaip 2023 m. birželio 24 d. Agentūra priima rekomendaciją, kuria siekiama nustatyti gerosios patirties pavyzdžius, susijusius su paraiškų dėl investicijų į bendro intereso projektus nagrinėjimu. Ta rekomendacija reguliariai atnaujinama, kai reikia, visų pirma siekiant užtikrinti, kad ji būtų suderinta su tarpvalstybinio jūrinių tinklų, skirtų atsinaujinančiųjų išteklių energijai, sąnaudų pasidalijimo principais, kaip nurodyta 15 straipsnio 1 dalyje. Priimdama ar iš dalies keisdama rekomendaciją Agentūra vykdo išsamias konsultacijas, į kurias įtraukiami visi atitinkami suinteresuotieji subjektai.

12.   Šis straipsnis taikomas mutatis mutandis abipusio intereso projektams.

1.   Jeigu nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencijai priskiriamo bendro intereso projekto rengėjas patiria didesnę su projekto rengimu, objekto statyba, eksploatavimu ar priežiūra susijusią riziką, palyginti su panašiam infrastruktūros projektui paprastai būdinga rizika, valstybės narės ir nacionalinės reguliavimo institucijos gali suteikti tam projektui atitinkamų paskatų pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 13 straipsnį, Reglamento (ES) 2019/943 18 straipsnio 1 dalį bei 3–6 dalis, Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 8 dalį ir Direktyvos (ES) 2019/944 58 straipsnio f punktą.

Pirma pastraipa netaikoma, jei bendro intereso projektui:

2.   Jei priimamas sprendimas suteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paskatas, nacionalinės reguliavimo institucijos atsižvelgia į sąnaudų ir naudos analizės, atitinkančios pagal 11 straipsnį parengtą metodiką, rezultatus ir visų pirma į regioniniu ar visos Sąjungos mastu projekto daromą teigiamą išorinį poveikį. Nacionalinės reguliavimo institucijos toliau analizuoja projekto rengėjų patiriamą konkrečią riziką, rizikos mažinimo priemones, kurių imtasi, ir to pobūdžio rizikos priežastis, atsižvelgdamos į projekto daromą grynąjį teigiamą poveikį, palyginti su žemesnio lygio rizikos alternatyva. Nagrinėtinai rizikai visų pirma priskiriama rizika, susijusi su naujomis jūros ir sausumos perdavimo technologijomis, nepakankamu sąnaudų padengimu ir plėtra.

3.   Priimant sprendimą suteikti paskatas atsižvelgiama į specifinį patiriamos rizikos pobūdį ir juo gali būti teikiamos paskatos, apimančios, inter alia, vieną ar daugiau iš šių priemonių:

4.   Ne vėliau kaip 2023 m. sausio 24 d. kiekviena nacionalinė reguliavimo institucija pateikia Agentūrai savo metodiką ir kriterijus, taikomus vertinant investicijas į energetikos infrastruktūros projektus ir didesnę su tais projektais susijusią riziką, atnaujintus atsižvelgiant į naujausius teisės aktų, politikos, technologinius ir rinkos pokyčius. Pagal tokią metodiką ir kriterijus taip pat neabejotinai atsižvelgiama į konkrečią riziką, susijusią su jūriniais tinklais, skirtais atsinaujinančiųjų išteklių energijai, nurodytais II priedo 1 punkto f papunktyje, ir su projektais, kurių kapitalo išlaidos yra mažos, tačiau eksploatavimo išlaidos yra didelės.

5.   Ne vėliau kaip 2023 m. birželio 24 d. Agentūra, tinkamai atsižvelgdama į informaciją, gautą pagal šio straipsnio 4 dalį, sudaro palankesnes sąlygas dalytis gerosios patirties pavyzdžiais ir teikia rekomendacijas pagal Reglamento (ES) 2019/942 6 straipsnio 2 dalį dėl abiejų šių klausimų:

6.   Ne vėliau kaip 2023 m. rugsėjo 24 d. kiekviena nacionalinė reguliavimo institucija paskelbia savo metodiką ir kriterijus, naudojamus vertinant investicijas į energetikos infrastruktūros projektus ir su jais susijusią didesnę riziką.

7.   Jei 5 ir 6 dalyse nurodytų priemonių nepakanka, kad būtų užtikrintas bendro intereso projektų įgyvendinimas tinkamu laiku, Komisija gali paskelbti šiame straipsnyje nustatytų paskatų teikimo gaires.

1.   Prie 24 straipsnyje ir II priede nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriami bendro intereso projektai yra tinkami Sąjungos finansinei paramai dotacijų tyrimams ir finansinių priemonių forma gauti.

2.   Prie 24 straipsnyje ir II priedo 1 punkto a, b, c, d bei f papunkčiuose ir 3 punkte nustatytų kategorijų priskiriami bendro intereso projektai taip pat yra tinkami Sąjungos finansinei paramai dotacijų darbams forma gauti, jei jie atitinka visus šiuos kriterijus:

3.   Bendro intereso projektai, vykdomi pagal 5 straipsnio 7 dalies d punkte nurodytą procedūrą, taip pat yra tinkami Sąjungos finansinei paramai dotacijų darbams forma gauti, jei jie atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

4.   Prie II priedo 1 punkto e papunktyje ir 2 bei 5 punktuose nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriami bendro intereso projektai taip pat yra tinkami Sąjungos finansinei paramai dotacijų darbams forma gauti, jei atitinkamo projekto rengėjai atitinkamos nacionalinės institucijos arba, jei taikytina, nacionalinės reguliavimo institucijos atliktu vertinimu gali aiškiai įrodyti projekto daromą reikšmingą teigiamą išorinį poveikį, pavyzdžiui, susijusį su tiekimo saugumu, sistemos lankstumu, solidarumu ar inovacijomis ir pateikti aiškių komercinio perspektyvumo stokos įrodymų, remdamiesi sąnaudų ir naudos analize, verslo planu ir vertinimais, visų pirma, vertinimais, kuriuos atliko potencialūs investuotojai ar kreditoriai arba, jei taikoma, nacionalinės reguliavimo institucijos.

5.   Šis straipsnis taikomas mutatis mutandis abipusio intereso projektams.

Abipusio intereso projektai yra tinkami Sąjungos finansinei paramai gauti Reglamento (ES) 2021/1153 5 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis. Kalbant apie dotacijas darbams, abipusio intereso projektai yra tinkami Sąjungos finansinei paramai gauti, jei jie atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, ir jei projektu prisidedama prie Sąjungos bendrųjų energetikos ir klimato srities politikos tikslų.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   3 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami septynerių metų laikotarpiui nuo 2022 m. birželio 23 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki septynerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 3 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1.   Kipro ir Maltos atveju, kadangi jie nėra sujungti su transeuropiniu dujų tinklu, nedarant poveikio 32 straipsnio 2 daliai, taikoma nuo 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies a bei b punktų, 4 straipsnio 5 dalies, 16 straipsnio 4 dalies a punkto ir I, II bei III priedų nukrypti leidžianti nuostata. Vienai jungčiai kiekvienoje iš tų valstybių narių taikomas bendro intereso projekto statusas pagal šį reglamentą, suteikiant visas atitinkamas teises ir pareigas, jei:

Tais projektais užtikrinama galimybė ateityje patekti į naujas energetikos rinkas, įskaitant vandenilio rinką.

2.   Projektų rengėjai atitinkamoms grupėms pateikia pakankamai įrodymų, kaip 1 dalyje nurodytos jungtys sudarys sąlygas patekti į naujas energetikos rinkas, įskaitant vandenilio rinką, laikantis Sąjungos bendrųjų energetikos ir klimato srities politikos tikslų. Tokie įrodymai apima atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio arba mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio pasiūlos ir paklausos vertinimą, taip pat išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo, užtikrinamo įgyvendinus projektą, apskaičiavimą.

Komisija reguliariai tikrina tą vertinimą ir tą apskaičiavimą, taip pat tai, ar projektas įgyvendinamas laiku.

3.   Be 19 straipsnyje nustatytų konkrečių kriterijų dėl Sąjungos finansinės paramos, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos jungtys projektuojamos taip, kad būtų užtikrinta galimybė patekti į būsimas energetikos rinkas, įskaitant vandenilio rinką, kad dėl jų nebūtų pratęsta gamtinių dujų infrastruktūros gyvavimo trukmė ir kad būtų užtikrinamas tarpvalstybinis sąveikumas su kaimyniniais tinklais. Tinkamumo Sąjungos finansinei paramai gauti pagal 18 straipsnį laikotarpis baigiasi 2027 m. gruodžio 31 d.

4.   Visuose prašymuose dėl Sąjungos finansinės paramos darbams aiškiai parodomas tikslas ne vėliau kaip 2036 m. pertvarkyti infrastruktūrą į vandeniliui skirtą infrastruktūrą, jeigu tai leidžia rinkos sąlygos, pateikiant veiksmų planą su tiksliu tvarkaraščiu.

5.   1 dalyje nustatyta nukrypti leidžianti nuostata taikoma, kol atitinkamai Kipras ar Malta nebus tiesiogiai sujungti su transeuropiniu dujų tinklu arba iki 2029 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

1.   Pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2029 m. gruodžio 31 d., vandeniliui skirta infrastruktūra, performuota iš gamtinėms dujoms skirtos infrastruktūros, priskiriamos prie II priedo 3 punkte nustatytos energetikos infrastruktūros kategorijos, gali būti naudojama iš anksto nustatytam vandenilio ir gamtinių dujų arba biometano mišiniui transportuoti ar laikyti.

2.   1 dalyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu projekto rengėjai glaudžiai bendradarbiauja projekto projektavimo ir įgyvendinimo klausimais, siekiant užtikrinti sąveikumą su kaimyniniais tinklais.

3.   Projekto rengėjas pateikia pakankamai įrodymų, be kita ko, komercinėmis sutartimis, kaip iki pereinamojo laikotarpio pabaigos šio straipsnio 1 dalyje nurodyta infrastruktūra nebebus gamtinėms dujoms skirta infrastruktūra ir virs vandeniliui skirta infrastruktūra, kaip nustatyta II priedo 3 punkte, ir kaip bus sudarytos sąlygos naudoti daugiau vandenilio per pereinamąjį laikotarpį. Tokie įrodymai apima atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio arba mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio pasiūlos ir paklausos vertinimą, taip pat išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo, užtikrinamo įgyvendinus projektą, apskaičiavimą. Vykdydama pažangos, padarytos įgyvendinant bendro intereso projektus, stebėseną, Agentūra tikrina, ar vykdant projektą laiku pereinama prie vandeniliui skirtos infrastruktūros, kaip nustatyta II priedo 3 punkte.

4.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų projektų tinkamumo Sąjungos finansinei paramai gauti pagal 18 straipsnį laikotarpis baigiasi 2027 m. gruodžio 31 d.

1.   Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 panaikinamas nuo 2022 m. birželio 23 d. Šiuo reglamentu nesuteikiama jokių su Reglamento (ES) Nr. 347/2013 prieduose išvardytais projektais susijusių teisių.

2.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, Reglamento (ES) Nr. 347/2013, iš dalies pakeisto Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2022/564 (34), VII priedas, kuriame pateiktas penktasis Sąjungos bendro intereso projektų sąrašas, taip pat Reglamento (ES) Nr. 347/2013 2–10 straipsniai, 12, 13 bei 14 straipsniai, I–IV bei VI priedai, kiek tai susiję su į penktąjį Sąjungos sąrašą įtrauktais bendro intereso projektais, lieka galioti ir daro poveikį tol, kol įsigalios pirmasis Sąjungos bendro intereso projektų ir abipusio intereso projektų sąrašas, sudarytas pagal šį reglamentą.

3.   Nepaisant šio straipsnio 2 dalies, į penktąjį Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, sudarytą pagal Reglamentą (ES) Nr. 347/2013, įtrauktų bendro intereso projektų, kurių paraiškos dokumentus kompetentinga institucija yra priėmusi nagrinėti, atveju teisės ir pareigos, kylančios pagal šio reglamento III skyrių, taikomos ketverius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.