(1)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnio 1 dalį žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga turi būti užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis. Sąjunga savo veikla, kuri turi papildyti valstybių narių politiką, turi siekti gerinti visuomenės sveikatą, užkirsti kelią žmonių negalavimams ir ligoms bei pašalinti pavojaus fizinei ir psichinei sveikatai šaltinius. Tokia veikla apima kovą su labiausiai sveikatą pakertančiomis ligomis skatinant jų priežasčių, plitimo ir profilaktikos tyrimus, taip pat informaciją, švietimą bei stebėseną sveikatos klausimais;

(2)

vėžio atrankinės patikros programos turėtų būti toliau plėtojamos vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, taip pat laikantis nacionalinio ir regioninio lygmens atsakomybės už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą ir teikimą, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnio 7 dalyje;

(3)

vėžys yra grėsminga liga ir viena pagrindinių mirties priežasčių visoje Europoje. 2020 m. Sąjungoje vėžys diagnozuotas apytikriai 2,7 mln. žmonių. Ekstrapoliuojant 2020 m. duomenis, apskaičiuota, kad kuriame nors gyvenimo etape vėžiu susirgs kas antras Sąjungos pilietis; tai turės ilgalaikių pasekmių jų gyvenimo kokybei, o išgyvens tik pusė visų vėžiu sergančių pacientų;

(4)

Tarybos rekomendacijoje 2003/878/EB (1) pateikiamos rekomendacijos dėl vėžio atrankinės patikros Sąjungoje. Joje ES valstybės narės raginamos įgyvendinti užtikrintos kokybės tam tikroms gyventojų grupėms skirtas atrankinės patikros programas, taip pat ji padėjo pagerinti vėžio atrankinę patikrą ir užtikrinti, kad didžiajai daliai tikslinių amžiaus grupių žmonių iš visų socialinių ir ekonominių grupių visoje teritorijoje būtų prieinamos organizuotos atrankinės patikros paslaugos;

(5)

be to, Sąjungos lygmeniu buvo aptariamas vėžio atrankinės patikros valdymas, organizaciniai reikalavimai ir vertinimas, dalijamasi informacija ir patirtimi, įgyta įgyvendinant pagal Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programą remiamus veiksmus vėžio atrankinės patikros srityje (2);

(6)

atrankinė patikra suteikia galimybę nustatyti vėžinius susirgimus ankstyvame etape arba galbūt net prieš jiems tampant invaziniais. Tokiais atvejais kai kurie pažeidimai gali būti veiksmingiau gydomi ir esama didesnės tikimybės pacientą išgydyti. Pagrindinis atrankinės patikros veiksmingumo rodiklis – mažesnis mirtingumas nuo konkrečios ligos arba mažesnis sergamumas invaziniu vėžiu;

(7)

iš turimų duomenų matyti, kad atrankinė patikra dėl krūties, kolorektalinio, gimdos kaklelio, (tam tikra apimtimi) plaučių ir prostatos vėžio bei, tam tikromis aplinkybėmis, skrandžio vėžio yra veiksminga. Vertinant atrankinės patikros programos įgyvendinamumą turėtų būti naudojami visi Wilsono ir Jungnerio atsakingos patikros kriterijai (3), taip pat PSO nustatyti papildomi kriterijai (4);

(8)

atrankinė patikra – tai žmonių, kuriems nenustatyta jokių simptomų, tyrimo dėl tam tikrų ligų procesas. Be teigiamo poveikio mirtingumui dėl invazinio vėžio ir sergamumo juo rodikliui, atrankinės patikros procesui taip pat būdingi tam tikri apribojimai, kurie gali turėti neigiamą poveikį dėl ligų tikrinamiems gyventojams. Tai, be kita ko, klaidingai teigiami rezultatai, kurie gali sukelti nerimą ir dėl kurių gali reikėti atlikti papildomus potencialiai rizikingus tyrimus, klaidingai neigiami rezultatai, kurie klaidingai nuramina ir dėl to vėluojama laiku diagnozuoti ligą, perteklinis diagnozavimas (t. y. nustatomas vėžys, kuris neturėtų sukelti simptomų per visą paciento gyvenimą) ir vėlesnis perteklinis gydymas. Prieš pradėdami vykdyti naujas organizuotos vėžio atrankinės patikros programas, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turėtų žinoti visus galimus atrankinės patikros dėl tam tikros rūšies vėžio naudos ir rizikos aspektus. Be to, informaciją apie tokius naudos ir rizikos aspektus reikia pateikti suprantamai, kad kiekvienas pilietis galėtų duoti gauta informacija pagrįstą sutikimą dalyvauti atrankinės patikros programose;

(9)

prieš priimant sprendimus dėl vėžio atrankinės patikros programų įgyvendinimo, turi būti atsižvelgta į etikos, teisinius, socialinius, medicininius, organizacinius, socialinius bei ekonominius, lyčių lygybės, sveikatos priežiūros pajėgumų ir išteklių aspektus;

(10)

reikėtų deramai atsižvelgti į konkrečius vyrų ir moterų, vyresnio amžiaus asmenų, negalią turinčių asmenų, nepalankioje padėtyje esančių ar marginalizuotų grupių, kaip antai rasinėms ar etninėms mažumoms priklausančių asmenų, sunkiai pasiekiamų asmenų, į kvietimą atlikti atrankinę patikrą nereaguojančių asmenų, mažas pajamas gaunančių grupių, vėžį įveikusių pacientų ir asmenų, kuriems dėl tam tikrų priežasčių gali kilti didesnė vėžio ar sunkesnių jo formų rizika, pvz., asmenų, kuriems didesnė vėžio rizika kyla dėl genetinių ypatumų ar šeimos istorijos, asmenų, sergančių lėtinėmis kepenų ligomis, arba asmenų, kuriems didesnė vėžio rizika kyla dėl su gyvenimo būdu, aplinka ir profesine veikla susijusių veiksnių, poreikius;

(11)

be to, reikėtų tinkamai atsižvelgti į individualius negalią turinčių asmenų poreikius gauti paramą ar specialią pagalbą, kad jie turėtų galimybę atlikti atrankinę patikrą dėl vėžio, arba naudotis pritaikyta klinikine infrastruktūra, taip pat į atokiose vietovėse gyvenančių žmonių, kuriems labai sunku gauti vėžio atrankinės patikros paslaugas savo regionuose, poreikius;

(12)

atrankinės patikros programos nauda visuomenės sveikatai ir ekonominis efektyvumas, įskaitant galimą poveikį sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sistemų išlaidų taupymui, užtikrinami, jeigu programa įgyvendinama laikantis nuoseklaus požiūrio, organizuotai ir sistemingai, įtraukiant tikslines gyventojų grupes ir laikantis faktiniais duomenimis grindžiamų ir atnaujinamų Europos gairių, atliekant kokybės kontrolę, kuria turėtų būti užtikrinama tinkama atrankinės patikros programų kokybės stebėsena;

(13)

vėžio atrankinės patikros ekonominis efektyvumas priklauso nuo kelių veiksnių, pvz., epidemiologijos, patiriamų išlaidų ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo bei teikimo, taip pat pakankamai aukšto tikslinės grupės dalyvavimo lygio;

(14)

sistemingam tokių programų įgyvendinimui reikia valdymo, tokios organizacijos, kuri turėtų kvietimo ir (arba) pakartotinio kvietimo sistemą ir galėtų užtikrinti kokybę visais lygmenimis, taip pat teikti veiksmingas, tinkamas, pasiekiamas ir prieinamas diagnostikos, gydymo ir vėlesnės priežiūros paslaugas, vadovaudamasi faktiniais duomenimis grindžiamomis gairėmis;

(15)

organizuotos atrankinės patikros programoms vykdyti reikia tinkamų duomenų sistemų. Šios sistemos turėtų apimti visų kategorijų asmenų, kuriems turi būti taikomos atrankinės patikros programos, sąrašą ir duomenis apie visus atrankinės patikros tyrimus, vertinimus ir galutines diagnozes, įskaitant duomenis, susijusius su vėžio stadija, kai jis nustatomas vykdant atrankinės patikros programą;

(16)

visos medicininių registrų duomenų rinkimo, saugojimo, perdavimo ir analizės procedūros ir kitos susijusios oficialios nacionalinės ir regioninės priemonės turi visiškai atitikti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (5). Be to, turėtų būti siekiama šias procedūras suvienodinti ir užtikrinti jų sąveikumą atitinkamai su tomis duomenų rinkimo, saugojimo ir perdavimo procedūromis, kurios jau buvo sukurtos įgyvendinant kitas iniciatyvas, įskaitant vėžiui skirtus Europos referencijos centrų tinklus;

(17)

Komisijos komunikate „Sudaryti sąlygas skaitmeninei sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, suteikti galių piliečiams, kurti sveikesnę visuomenę“ nustatyti principai, kurie turėtų padėti užtikrinti sąveikumą su duomenų rinkimo, saugojimo ir perdavimo sistemomis, kurios jau sukurtos įgyvendinant kitas iniciatyvas (6), visapusiškai laikantis taikytinų duomenų apsaugos teisės aktų;

(18)

kokybiška atrankinė patikra apima atrankinės patikros proceso ir rezultatų analizę ir greitą šių rezultatų pateikimą gyventojams ir atrankinės patikros paslaugų teikėjams;

(19)

atlikti šią analizę paprasčiau, jeigu atrankinės patikros duomenys ir atitinkama informacija yra susieti ir sąveikūs su vėžio registrais, taip pat su sergamumo ir mirtingumo duomenimis. Antrinis atrankinės patikros programų duomenų naudojimas yra vertingas informacijos šaltinis vykdant vėžio mokslinius tyrimus ir siekiant technologinės pažangos onkologinės priežiūros srityje, ypač jeigu tai atliekama kartu pasitelkiant kitus duomenų šaltinius, pvz., genominius duomenis. Tokie antriniai duomenys galėtų būti gaunami naudojantis Europos skaitmeninėmis infrastruktūromis ir visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2016/679;

(20)

būtina aukštos kokybės atrankinės patikros sąlyga yra tinkamas darbuotojų mokymas;

(21)

nustatyti konkretūs vėžio atrankinės patikros tyrimų veiksmingumo rodikliai. Jie turėtų būti nuolat stebimi;

(22)

siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse vėžio atrankinė patikra būtų tinkamai organizuojama ir būtų užtikrinama jos kokybės kontrolė, itin svarbu skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Siekiant bendrai finansuoti dalį būtinų investicijų ir išlaidų, be kita ko, mokslinių tyrimų srityje, būtų galima sutelkti sanglaudos politikai skirtų Europos fondų, visų pirma Regioninės plėtros fondo ir „Europos socialinio fondo +“, taip pat programos „ES – sveikatos labui“ ir programos „Europos horizontas“ lėšas;

(23)

reikėtų imtis veiksmų siekiant užtikrinti vienodas galimybes naudotis kokybiškomis atrankinės patikros paslaugomis, deramai atsižvelgiant į galimą poreikį tokias paslaugas teikti konkrečioms socialinėms ir ekonominėms grupėms arba vietovėse, kur galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis nėra pakankamos;

(24)

būtina etinė, teisinė ir socialinė vėžio atrankinės patikros išankstinė sąlyga yra ta, kad ši paslauga turėtų būti siūloma tik visapusiškai informuotiems asmenims, kuriems nepasireiškia jokie simptomai, jeigu dalyvavimo atrankinės patikros programoje nauda ir rizika yra gerai žinomos ir nauda nusveria riziką ir jeigu atrankinės patikros ekonominis efektyvumas yra priimtinas. Šis vertinimas turėtų būti neatsiejama įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu dalis;

(25)

atrankinės patikros metodai, kurie šiuo metu atitinka šias griežtas sąlygas, išvardyti priede;

(26)

priede išvardyti atrankinės patikros tyrimai turėtų būti siūlomi tik tam tikroms gyventojų grupėms, jeigu atrankinės patikros programa atitinka Wilsono ir Jungnerio atsakingos atrankinės patikros kriterijus ir PSO nustatytus papildomus kriterijus. Be to, atrankinės patikros tyrimai turėtų būti siūlomi tik vykdant organizuotas atrankinės patikros programas, kurių kokybė užtikrinama visais lygmenimis, ir jei esama patikimos informacijos apie jų naudą ir riziką ir pakanka išteklių atrankinei patikrai, taip pat asmenų, kurių atrankinės patikros tyrimo rezultatai teigiami, tolesniam stebėjimui, atliekant papildomas diagnostines procedūras, ir, jei reikia, gydymui;

(27)

be to, priede nurodyti atrankinės patikros tyrimai, visų pirma plaučių, prostatos ir skrandžio vėžio atrankinė patikra, gali būti įgyvendinami laipsniškai, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir tinkamas atrankinės patikros programų planavimas, bandomasis vykdymas ir diegimas. Siekiant padėti užtikrinti atrankinės patikros programų diegimą ir stebėseną, atrankinė patikra bus įgyvendinama remiantis faktiniais duomenimis pagrįstomis Europos gairėmis ir kokybės užtikrinimo sistemomis. Pažymėtina, kad įgyvendinant naujas atrankinės patikros programas reikia atsižvelgti į nacionalines aplinkybes, t. y. žmogiškuosius ir finansinius išteklius, įperkamumą ir sveikatos priežiūros pajėgumus valstybėse narėse;

(28)

reikėtų išsamiai apsvarstyti galimybę atlikti priede nurodytus rekomenduojamus atrankinės patikros tyrimus, o valstybių narių sprendimas įdiegti rekomenduojamus atrankinės patikros tyrimus turėtų būti grindžiamas sukaupta profesine patirtimi ir atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės žmogiškųjų bei finansinių išteklių prioritetų nustatymą ir sveikatos priežiūros pajėgumus ir į tai, ar parengtos atrankinės patikros programų kokybės stebėsenai skirtos Europos gairės ir kokybės užtikrinimo sistemos;

(29)

vykdant naujas vėžio atrankinės patikros programas ar taikant naujus vėžio atrankinės patikros metodus, kai naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, turi būti visapusiškai laikomasi 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyvos 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir kuria panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas (7), nuostatų, be kita ko, kiek tai susiję su valstybių narių atsakomybe užtikrinti, kad būtų organizuojamas tinkamas atitinkamų specialistų mokymas apie metodo radiacinės saugos aspektus, taip pat su kokybės užtikrinimo programų įgyvendinimu ir radiologinės įrangos kokybės kontrole, spinduliuotės dozių vertinimu ir diagnostinių atskaitos lygių nustatymu ir užtikrinimu, kad optimizuojant vaizdinimo procedūras dalyvautų medicinos fizikos ekspertas;

(30)

atrankinės patikros metodai nuolat tobulinami. Todėl, taikant rekomenduojamus atrankinės patikros metodus, tuo pat metu turėtų būti atliekami sistemingi naujų metodų kokybės, pritaikomumo ir ekonominio efektyvumo vertinimai, jei tai yra pagrįsta atsižvelgiant į turimus duomenis. Šiuo metu atliekamas ir būsimas darbas, įskaitant Europos gairių ir kokybės užtikrinimo sistemų rengimą, gali padėti nustatyti naujus atrankinės patikros požiūrius ir naujus metodus, kuriais galiausiai būtų galima pakeisti ar papildyti priede nurodytus tyrimus arba kuriuos būtų galima taikyti vykdant kitų rūšių vėžio atrankinę patikrą;

(31)

tarptautinis techninis bendradarbiavimas, visų pirma per PSO Tarptautinėje vėžio mokslinių tyrimų agentūrą, gali prisidėti prie atrankinės patikros programų ir gairių tobulinimo ES ir visame pasaulyje;

(32)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/2282 (8) dėl sveikatos technologijų vertinimo Europos Sąjunga gali remti savanorišką valstybių narių bendradarbiavimą siekiant pateikti realių įrodymų, susijusių su diagnostika, naudojama prevencijos ar atrankinės patikros programoms papildyti;

(33)

2008 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadose dėl vėžio naštos mažinimo Komisija paraginta ištirti kliūtis, kurios trukdo sėkmingai įgyvendinti išbandytus atrankinės patikros būdus, ir užtikrinti vidutinės trukmės ir ilgalaikę mokslinę bei specialistų pagalbą valstybėms narėms įgyvendinant rekomendaciją 2003/878/EB dėl atrankinės vėžio patikros;

(34)

2017 m. gegužės mėn. antrojoje rekomendacijos 2003/878/EB įgyvendinimo ataskaitoje rekomenduota atnaujinti šią Tarybos rekomendaciją, nes nuo 2003 m. ES valstybėse narėse buvo patvirtinta ir pradėta taikyti naujų atrankinės patikros tyrimų ir protokolų, taip pat rekomenduota į ją įtraukti politikos nuostatas dėl nuolatinio vėžio atrankinės patikros gairių ir įgyvendinimo ataskaitų atnaujinimo;

(35)

2021 m. balandžio 22 d. Komisija, taikydama savo mokslinių konsultacijų mechanizmą, įgaliojo vyriausiųjų mokslinių patarėjų grupę parengti mokslines rekomendacijas dėl vėžio atrankinės patikros gerinimo visoje Sąjungoje, visų pirma: i) dėl to, kaip užtikrinti, kad vykdant esamas gimdos kaklelio, kolorektalinio ir krūties vėžio atrankinės patikros programas būtų atsižvelgiama į naujausias mokslo žinias; ii) dėl mokslinio pagrindo išplėsti vėžio atrankinės patikros programas, kad jos apimtų ir kitus vėžinius susirgimus, pvz., plaučių, prostatos ir skrandžio vėžį, ir užtikrinti tų programų įgyvendinamumą visoje ES ir iii) dėl pagrindinių mokslinių elementų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti siekiant optimizuoti rizika grindžiamą vėžio atrankinę patikrą ir ankstyvąją diagnostiką visoje Sąjungoje;

(36)

2021 m. birželio 30 d. Komisija paskelbė naujas faktiniais duomenimis pagrįstas Europos gaires dėl krūties vėžio atrankinės patikros ir susijusią kokybės užtikrino sistemą (9), ir pristatė Europos informacijos apie vėžio sistemą (10) kaip vieną iš pagrindinių vėžio naštos stebėsenos ir prognozavimo sistemų;

(37)

2021 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadose dėl Europos sveikatos sąjungos stiprinimo priminta, kad dėl COVID-19 pandemijos atsiradę sveikatos, ekonominis ir socialinis netikrumas sutrikdė sveikatingumo skatinimo ir prevencijos programas ir padarė neigiamą poveikį galimybėms atlikti ankstyvąją vėžio diagnostiką ir gydymą esant dideliam spaudimui ligoninėse ir kad tai gali turėti neigiamą poveikį sergamumui vėžiu ir sergančiųjų vėžiu išgyvenamumui;

(38)

be to, tose Tarybos išvadose Komisija paraginta atitinkamai užtikrinti veiksmingą Europos kovos su vėžiu plano veiksmų įgyvendinimą ir atitinkamais mechanizmais bei priemonėmis padėti valstybėms narėms įgyvendinti veiksmingos vėžio kontrolės veiksmus, be kita ko, apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl rekomendacijos 2003/878/EB atnaujinimo;

(39)

2021 m. vasario 3 d. Komisijos komunikate „Europos kovos su vėžiu planas“ (COM(2021) 44 final) paskelbta, kad bus sukurta nauja ES remiama vėžio atrankinės patikros sistema, siekiant padėti valstybėms narėms užtikrinti, kad 90 % ES gyventojų, kurie atitinka krūties, gimdos kaklelio ir kolorektalinio vėžio atrankinės patikros reikalavimus, būtų patikrinti iki 2025 m. Ši sistema gaus ES finansinę paramą ir joje dėmesys bus sutelktas į tris pagrindinius aspektus: prieigą, kokybę ir diagnostiką.

(40)

kuriant Europos kovos su vėžiu plane numatytą naująją ES remiamą vėžio atrankinės patikros sistemą taip pat numatyta peržiūrėti Tarybos rekomendaciją 2003/878/EB ir, be kita ko, atnaujinti krūties, gimdos kaklelio ir kolorektalinio vėžio tyrimus ir galbūt išplėsti organizuotos atrankinės patikros programas, į jas įtraukiant daugiau vėžinių susirgimų, t. y. plaučių, prostatos ir skrandžio vėžį, atsižvelgiant į naujas faktiniais duomenimis grindžiamas žinias;

(41)

2022 m. kovo 2 d. Komisijos vyriausiųjų mokslinių patarėjų grupė pateikė mokslinę nuomonę „Vėžio atrankinė patikra Europos Sąjungoje“ dėl vėžio atrankinės patikros gerinimo visoje Sąjungoje. Šioje nuomonėje rekomenduota atnaujinti krūties, gimdos kaklelio ir kolorektalinio vėžio atrankinės patikros metodus ir tyrimus ir išplėsti organizuotos vėžio atrankinės patikros programas, kad jos apimtų ir plaučių, prostatos ir, tam tikromis aplinkybėmis, skrandžio vėžį, kaip nurodyta priede. Ši nuomonė buvo pagrįsta Europos akademijų, teikiančių mokslines konsultacijas politikos klausimais, konsorciumo (SAPEA) parengta duomenų peržiūros ataskaita dėl vėžio atrankinės patikros gerinimo Europos Sąjungoje;

(42)

Komisijos vyriausiųjų mokslinių patarėjų grupė taip pat rekomendavo pasinaudoti sparčiai plėtojamomis technologinėmis galimybėmis ir mokslo žiniomis siekiant optimizuoti ankstyvąją diagnostiką ir rizika grindžiamą vėžio atrankinę patikrą visoje Sąjungoje;

(43)

2022 m. vasario 16 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Europos stiprinimas kovojant su vėžiu – išsamios ir suderintos strategijos link“, kurioje taip pat atsižvelgta į 2020 m. spalio 27 d. EP Specialiojo kovos su vėžiu komiteto darbo dokumentą „Specialiojo kovos su vėžiu komiteto indėlis siekiant daryti įtaką būsimam Europos kovos su vėžiu planui“. Šioje rezoliucijoje pritarta tam, kad būtų pradėta kurti nauja ES remiama vėžio atrankinės patikros sistema, kaip paskelbta Europos kovos su vėžiu plane;

(44)

šioje rezoliucijoje Komisija taip pat raginama, remiantis naujausiais moksliniais įrodymais, į sistemą įtraukti kitus vėžinius susirgimus, nustatant aiškius tikslus kiekvienos rūšies vėžio atveju, taip pat kas dvejus metus įvertinti vėžio atrankinės patikros sistemos veikimo rezultatus, susijusius su vienodu prieinamumu tikslinėms gyventojų grupėms, kad būtų galima stebėti skirtumus tarp valstybių narių ir regionų, pasiūlyti atitinkamas naujas priemones ir susieti atrankinės patikros programas su naujausiais vėžio atrankinės patikros mokslinių tyrimų rezultatais,

Vėžio atrankinės patikros programų įgyvendinimas

Atrankinės patikros duomenų registravimas ir tvarkymas

Stebėsena

Mokymas

Dalyvavimas

Naujoviškų atrankinės patikros tyrimų įdiegimas atsižvelgiant į tarptautinių mokslinių tyrimų rezultatus

Įgyvendinimo ataskaita ir tolesni veiksmai

1)

remiantis valstybių narių pateikta informacija, ne vėliau kaip iki ketvirtų metų po šios rekomendacijos priėmimo datos pabaigos pateikti ataskaitą dėl vėžio atrankinės patikros programų įgyvendinimo; prireikus bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis apsvarstyti, kokiu mastu siūlomos priemonės yra veiksmingos; taip pat, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, apsvarstyti, ar reikia tolesnių veiksmų;

2)

skatinti valstybes nares tarpusavyje bendradarbiauti mokslinių tyrimų srityje ir keistis su vėžio atrankine patikra susijusios geriausios praktikos pavyzdžiais, siekiant kurti ir vertinti naujus atrankinės patikros metodus arba tobulinti esamus metodus, visų pirma susijusius su ankstyvojo prognozavimo metodais ir (arba) tyrimais, balais ar algoritmais, ir siekiant sumažinti perteklinės diagnozės ir perteklinio gydymo atvejų skaičių;

3)

remti Europos mokslinius tyrimus vėžio atrankinės patikros srityje, be kita ko, greitai parengiant Europos gaires ir kokybės užtikrinimo sistemas, siekiant padėti užtikrinti, kad priede nurodyta vėžio atrankinė patikra būtų vykdoma laiku, grindžiama faktiniais duomenimis, ekonomiškai efektyvi, visapusiškai veikianti ir užtikrintos kokybės. Taip pat padėti pristatyti tokių programų socialinės ir ekonominės rizikos bei naudos įrodymus;

4)

glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant įveikti teisines ir technines kliūtis, kad būtų gerinama vėžio ir atrankinės patikros registrų, kitų nacionalinių ir regioninių informacijos apie vėžį sistemų, Europos informacijos apie vėžį sistemos, vėžiui skirtų Europos referencijos centrų tinklų, Europos skaitmeninės infrastruktūros ir kitų atitinkamų duomenų šaltinių bei infrastruktūros objektų sąveika, visapusiškai laikantis taikytinų duomenų apsaugos teisės aktų ir išvengiant veiklos bei perduodamos informacijos dubliavimo;

5)

gavus prašymą papildyti nacionalines pastangas teikiant techninę pagalbą ir, kai aktualu, informuojant plačiąją visuomenę ir suinteresuotuosius subjektus apie dalyvavimo atrankinės patikros programose naudą ir riziką, atsižvelgiant į sveikatos raštingumo ir informacija pagrįstų sprendimų priėmimo principus, kad būtų didinamas dalyvavimas ir lygybė.