(1)

2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (3). Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Priemone prisidedama prie ekonomikos atsigavimo ir tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, kartu didinant valstybių narių ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Ja taip pat padedama stiprinti tvarią viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kiekvienai valstybei narei pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skiriamas didžiausias finansinis įnašas bus atnaujintas 2022 m. birželio mėn., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies;

(2)

2021 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2022 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2021 m. gegužės 7 d. pasirašytą Porto socialinį įsipareigojimą toliau įgyvendinti 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje išdėstytus prioritetus. 2021 m. lapkričio 24 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Rumunija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, tą pačią dieną Komisija priėmė Pasiūlymą dėl 2022 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Bendrą užimtumo ataskaitą Taryba priėmė 2022 m. kovo 14 d.;

(3)

geopolitines ir ekonomines aplinkybes labai pakeitė po pasaulinės pandemijos įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą. Invazijos poveikis valstybių narių ekonomikai pasireiškė, inter alia, aukštesnėmis energijos, maisto produktų bei žaliavų kainomis ir prastesnėmis augimo perspektyvomis. Aukštesnės energijos kainos ypač slegia pažeidžiamiausius namų ūkius, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems jis gresia, taip pat įmones, kurios labiausiai pažeidžiamos energijos kainų šuolių. Be to, į Sąjungą atvyksta kaip niekada daug pabėgėlių iš Ukrainos. Dėl Rusijos agresijos karo kilusios ekonominės pasekmės valstybes nares paveikė nevienodai. Šiomis aplinkybėmis 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/382 (4) pirmą kartą pradėta taikyti Tarybos direktyva 2001/55/EB (5), iš Ukrainos perkeltiems asmenims suteikiant teisę teisėtai būti Sąjungoje, taip pat galimybę mokytis, dalyvauti darbo rinkoje, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būstą ir socialinę paramą; Siekiant skubiai patenkinti iš Ukrainos bėgančių asmenų priėmimo ir integracijos poreikius, pagal sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje iniciatyvą (CARE) ir pasinaudojant papildomu išankstiniu finansavimu pagal Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtą ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą (REACT-EU) Rumunijai teikiama išskirtinė parama;

(4)

atsižvelgiant į sparčiai kintančią ekonominę ir geopolitinę padėtį ir kaip išdėstyta 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje, 2022 m. Europos semestras – plataus masto ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema – atnaujinamas ir kartu pritaikomas prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo reikalavimų. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, itin svarbu įgyvendinti priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per 2019 m. ir 2020 m. Europos semestro ciklus, arba į didelę jų dalį. 2019 m. ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius, šalia kitų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų iki tokių peržiūrėtų, atnaujintų ar iš dalies pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo datos;

(5)

nuo 2020 m. kovo mėn. taikoma bendroji nukrypti leidžianti Stabilumo ir augimo pakto išlyga. 2021 m. kovo 3 d. komunikate „Vieni metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ Komisija išdėstė nuomonę, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio vienas iš pagrindinių kiekybinių kriterijų būtų Sąjungos arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą pratęsti 2023 m. būtų pagrįsta dėl didesnio neapibrėžtumo ir didelės neigiamų ekonominės perspektyvos pokyčių rizikos karo Europoje aplinkybėmis, dėl precedento neturinčių energijos kainų šuolių ir tolesnių tiekimo grandinės sutrikimų;

(6)

2022 m. kovo 2 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė plataus pobūdžio 2023 m. fiskalinės politikos gairių (toliau – fiskalinės gairės), kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą. Remdamasi 2022 m. žiemos prognozėje pateikta makroekonomine perspektyva, Komisija pažymėjo, kad atrodytų tinkama 2023 m. pereiti nuo 2020–2022 m. bendros remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties prie iš esmės neutralios bendros fiskalinės politikos krypties, tuo pat metu būnant pasirengus reaguoti į kintančią ekonominę padėtį. Komisija paskelbė, kad konkrečioms valstybėms narėms 2023 m. ir toliau turėtų būti teikiamos skirtingos fiskalinės rekomendacijos ir turėtų būti atsižvelgta į galimą tarpvalstybinį šalutinį poveikį. Komisija paprašė valstybių narių atsižvelgti į šias gaires savo stabilumo ir konvergencijos programose. Komisija įsipareigojo atidžiai stebėti ekonominius pokyčius ir prireikus pritaikyti politikos gaires, vėliausiai – 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje paskelbsimame Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje;

(7)

kalbant apie fiskalines gaires, 2023 m. fiskalinėmis rekomendacijomis atsižvelgiama į prastesnę ekonominę perspektyvą, didesnį neapibrėžtumą ir papildomą neigiamų pokyčių riziką, taip pat į didesnę infliaciją, palyginti su Komisijos 2022 m. žiemos prognoze. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, fiskalinis atsakas turi būti didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir energetinį saugumą ir išlaikyti pažeidžiamiausių namų ūkių perkamąją galią, kad būtų galima sušvelninti energijos kainų šuolio poveikį ir padėti apriboti antrinio poveikio infliacinį spaudimą taikant tikslines ir laikinas priemones. Fiskalinė politika turi likti lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkybių, įskaitant iššūkius, kylančius dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, susijusius su gynyba ir saugumu, ir turi skirtis valstybėse narėse priklausomai nuo jų fiskalinės ir ekonominės padėties, įskaitant krizės poveikį joms ir iš Ukrainos perkeltų asmenų srautą į jas;

(8)

2021 m. gegužės 31 d. Rumunija pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija įvertino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. lapkričio 3 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą dėl Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (6). Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį, kuriame būtų nurodyta, kad Rumunija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosioms pasiekti priimtos priemonės turi likti nepanaikintos;

(9)

2022 m. gegužės 12 d. Rumunija pateikė 2022 m. nacionalinę reformų programą, o 2022 m. gegužės 4 d., t. y. po Reglamento (EB) Nr. 1466/97 8 straipsnyje nustatyto termino – 2022 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos kartu. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį, 2022 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Rumunijos du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas;

(10)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė 2022 m. Rumunijos ataskaitą. Joje įvertinta pažanga, Rumunijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir, remiantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestine, apžvelgta, kaip Rumunija įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis šia analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai, įskaitant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius uždavinius. Be to, joje įvertinta pažanga, Rumunijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

(11)

Komisija atliko Rumunijos nuodugnią apžvalgą pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį ir 2022 m. gegužės 23 d. paskelbė jos rezultatus. Komisija padarė išvadą, kad Rumunijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas. Visų pirma pažeidžiamumas yra susijęs su išorės sąskaitomis ir dideliu fiskaliniu deficitu bei vėl kylančiais konkurencingumo klausimais;

(12)

2020 m. balandžio 3 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2020/509 (7), dėl Rumunijoje susidariusio perviršinio deficito, nes 2019 m. nebuvo laikomasi deficito kriterijaus. 2020 m. balandžio 3 d. Taryba taip pat paskelbė rekomendaciją (8) siekiant panaikinti perviršinį valdžios sektoriaus deficitą Rumunijoje ne vėliau kaip 2022 m.; Atsižvelgdama į didelį ekonominės veiklos susitraukimą, susijusį su COVID-19 pandemija, ir į susijusį fiskalinės politikos poreikį paremti atsigavimą 2021 m. ir 2022 m., 2021 m. birželio 18 d. Taryba pateikė Rumunijai naują rekomendaciją (9) ne vėliau kaip 2024 m. panaikinti perviršinį deficitą. Rumunija turėtų pasiekti nominaliojo valdžios sektoriaus deficito tikslą: 8,0 % BVP 2021 m., 6,2 % BVP 2022 m., 4,4 % BVP 2023 m. ir 2,9 % BVP 2024 m.; tai atitinka grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalųjį augimą: 3,4 % 2021 m., 1,3 % 2022 m., 0,9 % 2023 m. ir 0,0 % 2024 m. Tai atitinka metinį struktūrinį koregavimą: 0,7 % BVP 2021 m., 1,8 % BVP 2022 m., 1,7 % BVP 2023 m. ir 1,5 % BVP 2024 m. Komisijai įvertinus faktinius veiksmus, procedūra nuo 2021 m. rudens buvo sustabdyta;

(13)

remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, 2021 m. Rumunijos valdžios sektoriaus deficitas buvo 7,1 % BVP, o valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 47,2 % BVP 2021 m. iki 48,8 % BVP 2022 m. Tai atitinka Tarybos rekomenduotą 2021 m. nominalaus deficito tikslą. 2021 m. struktūrinio balanso koregavimas yra 1,5 procentinio punkto BVP, t. y. viršija rekomenduojamą 0,7 procentinio punkto koregavimą;

(14)

makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos 2022 m. konvergencijos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, 2022 m. yra realistiškas, o vėliau – palankus. Vyriausybė prognozuoja, kad realusis BVP 2022 m. išaugs 2,9 %, o 2023 m. – 4,4 %. Tuo tarpu Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad realiojo BVP augimas bus mažesnis: 2,6 % 2022 m. ir 3,6 % 2023 m. Skirtumus daugiausia lemia didelė infliacija, daranti poveikį namų ūkių perkamajai galiai, tarptautinės aplinkos nulemto tolesnio galimo pasitikėjimo mažėjimo poveikis vartojimui ir investicijoms ir neigiamas grynojo eksporto poveikis, nes manoma, kad energijos žaliavų kainos toliau augs. 2022 m. konvergencijos programoje Vyriausybė numato, kad 2022 m. nominalusis deficitas sumažės iki 6,2 % BVP, o 2023 m. – iki 4,4 % BVP. 2022 m. sumažėjimas daugiausia susijęs su dideliu nominaliojo BVP augimu, numatomu veiksmingesniu mokesčių surinkimu, didžiosios dalies viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio įšaldymu ir planu užtikrinti, kad išlaidų prekėms ir paslaugoms, socialinei paramai ir kitiems pervedimams didėjimas neviršytų nominaliojo BVP augimo rodiklio. 2022 m. Konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2022 m. padidės iki 49,4 %, o 2023 m. – iki 49,7 %. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas atitinkamai sudarys 7,5 % BVP ir 6,3 % BVP. Tai yra daugiau nei 2022 m. konvergencijos programoje prognozuojamas deficitas, daugiausia dėl didesnių numatomų socialinių ir palūkanų išlaidų, priemonių, skirtų energijos kainų augimui įveikti, didesnio numatomo grynojo poveikio, atsargesnės prielaidos dėl tikėtino mokesčių surinkimo padidėjimo ir dėl to, kad 2022 m. konvergencijos programoje nenustatyta konkrečių išlaidų konsolidavimo priemonių. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas didesnis valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP: 50,9 % 2022 m. ir 52,6 % 2023 m. Skirtumą daugiausia lemia didesnis prognozuojamas deficitas. Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze, numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpio (10 metų) potencialios gamybos apimties augimo vidurkis bus 3,6 %. Tačiau tas įvertis neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Rumunijos ekonomikos augimą, poveikio;

(15)

2022 m. Vyriausybė palaipsniui panaikino daugumą priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 krizę, taigi numatoma, kad laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažės nuo 1,1 % BVP 2021 m. iki 0,2 % BVP 2022 m. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį daro priemonės, kurių imtasi siekiant kovoti su ekonominiu ir socialiniu energijos kainų kilimo poveikiu; Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad jos sudaro 0,7 % BVP 2022 m. ir 0,1 % BVP 2023 m. (10) Tas priemones daugiausia sudaro: išlaidų srityje – viršutinės mažmeninių ir didmeninių kainų ribos, o pajamų srityje – energijos gamintojų papildomo pelno apmokestinimas. Kitos priemonės apima namų ūkių ir MVĮ sąskaitų už energiją ir dujas kompensavimo sistemas bei pažeidžiamiems vartotojams mokamos kompensacijos už suvartotą energiją. Paskelbta, kad tos priemonės yra laikinos. Vis dėlto, jei energijos kainos 2023 m. liks aukštos, kai kurių iš tų priemonių galiojimas galėtų būti tęsiamas. Kai kurios iš tų priemonių, visų pirma namų ūkiams nustatyta bendra energijos kainų viršutinė riba, nėra tikslinės. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį taip pat daro iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidos, kurios, kaip numatoma Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje, 2022 m. ir 2023 m. (11) sudarys 0,1 %, taip pat 0,5 % BVP 2023 m padidėjančios gynybos išlaidos.;

(16)

Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje prognozuojamas 2022 m. nominalus deficitas yra 1,3 procentinio punkto BVP didesnis už Tarybos rekomenduotą nominalaus deficito tikslą, o 2022 m. struktūrinio balanso koregavimas turėtų būti -0,2 procentinio punkto BVP, palyginti su rekomenduojamu 1,8 procentinio punkto BVP. Todėl reikia atlikti išsamią išlaidų kriterijumi grindžiamą analizę. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje prognozuojama, kad 2022 m. grynasis pirminių išlaidų augimas (pakoreguotas pagal vienkartines priemones ir fiskalinės politikos priemones pajamų srityje) bus 9,6 %, t. y. viršys rekomenduojamą 1,3 % augimą. Prognozuojamą bendrųjų išlaidų augimą 2022 m. daugiausia lemia dėl pensijų indeksavimo ir į biudžetą įtrauktų socialinių priemonių padidėjusios socialinės išlaidos, taip pat biudžeto išlaidos, susijusios su energijos kainų ribojimu (atėmus pajamų priemones) ir priemonėmis, kuriomis siekiama spręsti klausimus, susijusius su iš Ukrainos perkeltų asmenų srautu. Įtakos, nors ir mažesniu mastu, taip pat turi tarpinio vartojimo išlaidų augimas, kurį daugiausia lemia didelė numatoma infliacija pagal vartotojų kainų indeksą. Grynųjų išlaidų augimo nuokrypis nuo 2021 m. birželio 18 d. rekomendacijos atitinka struktūrinio balanso koregavimo nuokrypį, tačiau yra didesnis (2,7 procentinio punkto BVP grynųjų išlaidų augimo atveju, palyginti su 2,0 procentinio punkto BVP struktūrinio balanso atveju). Skirtumą iš dalies galima paaiškinti didesniu 2022 m. pajamų ir BVP santykiu, prognozuotu Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje, palyginti su Komisijos 2021 m. pavasario prognoze (didesnis 0,9 procentinio punkto BVP) – tai pagerina struktūrinį balansą, tačiau nedaro poveikio išlaidų kriterijui. Remiantis nuodugnia analize, kyla rizika, kad Rumunija nesilaikys 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje nustatytų 2022 m. fiskalinių tikslų;

(17)

Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje prognozuojamas 2023 m. nominalus deficitas yra 1,9 procentinio punkto BVP didesnis už Tarybos 2021 m. birželio 18 d. rekomendacijoje rekomenduotą nominalaus deficito tikslą, o 2022 m. struktūrinio balanso koregavimas turėtų būti 0,0 procentinio punkto BVP, palyginti su rekomenduojamu 1,7 procentinio punkto BVP. Todėl reikia atlikti išsamią išlaidų kriterijumi grindžiamą analizę. Dėl konkrečių priemonių tikslams pasiekti trūkumo Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2023 m. grynasis pirminių išlaidų augimas (pakoreguotas atsižvelgiant į vienkartines priemones ir fiskalinės politikos priemones pajamų srityje) bus 1,7 %, t. y. viršys rekomenduojamą 0,9 % augimą. Remiantis nuodugnia analize, kyla rizika, kad Rumunija nesilaikys 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje nustatytų 2023 m. fiskalinių tikslų; Atsižvelgiant į riziką, kad 2022 m. ir 2023 m. nebus pasiekti rekomenduojami fiskaliniai tikslai, atrodo, kad siekiant laikytis koregavimo plano ir iki 2024 m. panaikinti perviršinį deficitą reikia papildomų biudžeto priemonių;

(18)

2022 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas palaipsniui mažės iki 2,95 % BVP 2024 m. ir iki 2,9 % BVP iki 2025 m. Todėl planuojama, kad iki 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas nukris žemiau 3 % BVP. Fiskalinis konsolidavimas iš esmės planuojamas biudžeto išlaidų srityje. Tačiau nepateikta jokios informacijos apie numatomas pagrindines konsolidavimo priemones. 2022 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP iki 2025 m. stabilizuosis, konkrečiai – sumažės iki 49,4 % 2024 m. ir iki 48,9 % 2025 m. Remiantis Komisijos analize, skolos tvarumo rizika vidutinės trukmės laikotarpiu atrodo didelė;

(19)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir to reglamento V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų su preliminariu įgyvendinimo tvarkaraščiu – iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jos padeda spręsti visus ekonominius ir socialinius uždavinius, 2019 m. ir 2020 m. per Europos semestrą nustatytus Rumunijai skirtose Tarybos rekomendacijose, šalia jai skirtų rekomendacijų, kurios pateiktos iki ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priėmimo datos, arba didelę šių uždavinių dalį. Visų pirma, siekiant pagerinti viešųjų finansų kokybę ir tvarumą, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiamas visiško mokesčių administravimo skaitmeninimo ir laipsniško pernelyg didelių mokesčių paskatų panaikinimo klausimas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas taip pat padeda užtikrinti valstybinės pensijų sistemos tvarumą ir teisingumą. Tikimasi, kad sveikatos priežiūros reformos kartu su investicijomis į skaitmeninimą pagerins sveikatos priežiūros prieinamumą, išlaidų efektyvumą ir atsparumą. Tikimasi, kad faktiniais duomenimis pagrįstas sprendimų priėmimas, ilgalaikis planavimas ir viešos konsultacijos, taip pat viešųjų pirkimų proceso gerinimo priemonės padės gerinti viešojo administravimo kokybę ir veiksmingumą ir dėl to būtų geriau įsisavinamos Sąjungos lėšos. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, kuriuo stiprinamas teisminių institucijų nepriklausomumas ir didinamas jų veiksmingumas, gerinamos galimybės kreiptis į teismą ir stiprinama kova su korupcija, siekiama spręsti reikšmingus klausimus, susijusius su teisinės valstybės principo laikymusi Rumunijoje, vadovaujantis atitinkama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir atsižvelgiant į rekomendacijas, pateiktas bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmo ataskaitose, Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ataskaitose, Venecijos komisijos nuomonėse ir teisinės valstybės principo taikymo ataskaitose. Į ilgalaikes konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas taip pat atsižvelgiama įgyvendinant pagrindines reformas, susijusias su minimaliojo darbo užmokesčio nustatymu ir minimaliomis įtrauktį užtikrinančiomis pajamomis, valstybės valdomų įmonių valdymo stiprinimu ir socialiniu dialogu.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu taip pat sukuriama bendra, įtrauki ir kokybiška ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistema, kartu investuojant į vaikų priežiūrą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu skatinamos tvarios ir skaitmeninės investicijos ir remiama mokslinių tyrimų ir plėtros veikla. Pagrindinės reformos ir investicijos siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, sukurti valdžios debesiją ir įdiegti elektroninę tapatybės kortelę prisideda prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų rėmimo;

(20)

tikimasi, kad Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas prisidės prie tolesnės žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų pažangos. Priemonėms, kuriomis Rumunijoje remiamas klimato srities tikslų įgyvendinimas, skiriama 41 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, o priemonėms, kuriomis remiamas skaitmeninių tikslų įgyvendinimas – 21 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų. Visapusiškas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas laikantis atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių padės Rumunijai greitai atsigauti nuo COVID-19 krizės padarinių, o kartu sustiprins jos atsparumą. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra svarbus sistemingas socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(21)

2021 m. balandžio 14 d. Rumunija pateikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060 (12) numatytai partnerystės sutarčiai skirtus sanglaudos politikos programavimo dokumentus, o 2022 m. gegužės 6 d. – pirmosios programos dokumentus. Laikydamasi Reglamento (ES) 2021/1060, Rumunija, programuodamas 2021–2027 m. sanglaudos politikos fondų lėšas, turi atsižvelgti į atitinkamas jai skirtas rekomendacijas. Tai yra iš sanglaudos politikos fondų gautinos finansinės paramos veiksmingumo gerinimo ir kuo didesnės pridėtinės vertės užtikrinimo prielaida, be to, taip skatinamas šių sanglaudos politikos fondų ir kitų Sąjungos priemonių bei fondų tarpusavio koordinavimas, papildomumas ir darna. Sėkmingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir sanglaudos politikos programų įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus pašalintos kliūtys investicijoms, kad būtų remiamos žalioji ir skaitmeninė pertvarkos ir subalansuotas teritorinis vystymasis;

(22)

reaguojant į Versalio deklaracijoje Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų suteiktą įgaliojimą, Komisijos pasiūlymu dėl plano „REPowerEU“ siekiama kuo greičiau palaipsniui panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos. Šiuo tikslu Komisija, palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis, ketina nustatyti tinkamiausius nacionalinio, regioninio ir Sąjungos lygmens projektus, investicijas ir reformas. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atsisakyti iškastinio kuro importo iš Rusijos;

(23)

remiantis 2020 m. duomenimis (13), Rumunijos energijos rūšių derinys iš esmės grindžiamas iškastiniu kuru: naftai ir dujoms tenka maždaug po 30 %, o anglims – 10 %. Rumunija pasigamina apie 80 % savo suvartojamų dujų, o likusią dalį gauna iš Rusijos (visoje Sąjungoje didžioji suvartojamą dujų dalis yra importuojama, o vidutiniškai 44 % importo yra iš Rusijos). Žalios naftos importas iš Rusijos sudaro 32 % viso importo, palyginti su 26 % Sąjungos vidurkiu. Rumunija yra įsipareigojusi iki 2032 m. atsisakyti anglių. Siekiant šio plataus užmojo tikslo, Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane ir kituose ES fonduose, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (14) nustatytame Modernizavimo fonde, numatytos didelės investicijos į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą diegiant naujus atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus. Tačiau dėl žaliosios pertvarkos ir didelio prognozuojamo energijos suvartojimo padidėjimo reikės iš esmės atnaujinti energijos perdavimo tinklus ir paspartinti žaliosios infrastruktūros diegimą. Tam reikės geresnės reguliavimo sistemos ir didesnių investicijų, taip pat įgalinti vartotojus, kad jie galėtų individualiai arba kolektyviai per energetikos bendrijas aktyviai dalyvauti elektros energijos rinkoje. Paankstinus investicijas į infrastruktūrą, pavyzdžiui, saugyklas, taip pat į dujų ir elektros tinklų jungtis su kaimyninėmis šalimis, būtų galima padidinti energijos tiekimo įvairinimą, rinkos stabilumą ir gebėjimą prisitaikyti prie regioninių skirtumų. Tai reikia vertinti atsižvelgiant tiek į Rusijos invaziją į Ukrainą, tiek į priklausomybės nuo importo mažinimą, nes energetikos sistema vis dar yra labai priklausoma nuo iškastinio kuro. Be to, Juodojoje jūroje atrasti jūros dujų telkiniai suteikia Rumunijai svarbią galimybę toliau didinti energetinę nepriklausomybę ir labai padėti kaimyninėms valstybėms narėms mažinti jų priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų importo.

Rekomenduojama investuoti į naują su dujomis susijusią infrastruktūrą ir tinklus siekiant, kai įmanoma, parengti juos ateities iššūkiams ir užtikrinti ilgalaikį jų tvarumą, kai ateityje bus keičiama jų paskirtis ir pereinama prie tvaraus kuro. Kartu Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta skirti 3 mlrd. EUR energijos vartojimo efektyvumo priemonėms viešuosiuose ir privačiuose gyvenamuosiuose pastatuose, taip pat pramonės sektoriuose. Norint sumažinti energijos suvartojimą ir priklausomybę nuo iškastinio kuro, būtina tęsti veiksmus po šios pirmosios renovacijų bangos, nes ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tikslas neapims viso pastatų ūkio. Kad paspartintų pastatų renovaciją, Rumunija turi toliau tobulinti politikos sistemą. Norint pasiekti 55 % tikslo priemonių rinkinio tikslus reikės toliau didinti užmojus mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą;

(24)

nors dėl spartesnio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir iškastinio kuro atsisakymo keliuose sektoriuose susidarys didelių restruktūrizavimo išlaidų, tam, kad sumažintų socioekonominį pertvarkos poveikį labiausiai paveiktuose regionuose, įgyvendindama sanglaudos politiką Rumunija gali pasinaudoti Teisingos pertvarkos mechanizmu. Be to, siekdama pagerinti įsidarbinimo galimybes ir sustiprinti socialinę sanglaudą, Rumunija gali pasinaudoti „Europos socialiniu fondu +“, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (15);

(25)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo 2022 m. nacionalinę reformų programą ir 2022 m. konvergencijos programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį atspindėtos 1, 2 ir 3 rekomendacijose. 1 rekomendacijoje nurodyta fiskalinė politika padeda, inter alia, šalinti disbalansą, susijusį su dideliu ir nuolatiniu einamosios sąskaitos deficitu, nes geresnis fiskalinis balansas padės sumažinti didelius visos Rumunijos ekonomikos išorės finansavimo poreikius. 2 rekomendacijoje nurodyta politika padeda, inter alia, mažinti su konkurencingumu susijusį pažeidžiamumą. 3 rekomendacijoje nurodyta politika padeda, inter alia, spręsti su išorės sąskaitomis susijusio pažeidžiamumo problemą ilguoju laikotarpiu,