(1)

Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises;

(2)

Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) numatytos, inter alia, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą (7 straipsnis), asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis), saviraiškos ir informacijos laisvę, kuri apima pagarbą žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui (11 straipsnis), taip pat teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis);

(3)

teisė į saviraiškos ir informacijos laisvę, kaip nustatyta Chartijos 11 straipsnyje, apima teisę turėti savo įsitikinimus ir gauti bei skleisti informaciją ir idėjas nesikišant valdžios institucijoms ir nepaisant valstybių sienų. Nors tai nėra absoliuti teisė, bet kokie jos apribojimai turi būti nustatyti įstatymu, nepažeisti šios teisės esmės ir būti nustatomi tik tuo atveju, jei jie yra būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba yra reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Chartijos 52 straipsnio 1 dalis);

(4)

vadovaujantis Chartijos 52 straipsnio 3 dalimi ir su Chartija susijusiais išaiškinimais, Chartijos 11 straipsniui turėtų būti suteikta Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnio dėl saviraiškos ir informacijos laisvės, kaip jį aiškina Europos Žmogaus Teisių Teismas, reikšmė ir taikymo sritis. Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsniu saugoma saviraiškos ir informacijos laisvė. Bet koks apribojimas Europos žmogaus teisių konvencijos taikymo srityje turi būti nustatytas įstatymu, būtinas demokratinėje visuomenėje ir priimtas siekiant teisėtų tikslų, nustatytų Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje;

(5)

Europos žmogaus teisių konvencijoje susitariančiosioms valstybėms taip pat nustatyta pozityvi pareiga apsaugoti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą ir sukurti palankią aplinką dalyvauti viešose diskusijose (1). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad saviraiškos laisvė yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės pagrindų, ir ji taikoma ne tik informacijai arba idėjoms, kurioms pritariama arba kurios laikomos nepavojingomis ar nereikšmingomis, bet ir informacijai bei idėjoms, kurios kelia pavojų, šokiruoja arba trikdo valstybę ar visuomenės dalį (2). Be to, jis paaiškino, kad „demokratinėje visuomenėje net mažos ir neoficialios kampanijų grupės <...> turi turėti galimybę veiksmingai vykdyti savo veiklą“ ir kad „yra stiprus viešasis interesas sudaryti sąlygas tokioms grupėms ir pavieniams asmenims už vyraujančios krypties ribų prisidėti prie viešų diskusijų skleidžiant informaciją ir idėjas bendro viešojo intereso klausimais“ (3);

(6)

žurnalistai atlieka svarbų vaidmenį skatindami viešas diskusijas ir skleisdami bei priimdami informaciją, nuomones ir idėjas (4). Labai svarbu, jog jiems būtų suteikta reikiama erdvė, kad jie galėtų prisidėti prie atvirų, laisvų ir sąžiningų diskusijų ir kovoti su dezinformacija bei kitokiu manipuliaciniu kišimusi, be kita ko, trečiųjų šalių subjektų. Žurnalistams turėtų būti suteikta galimybė veiksmingai vykdyti savo veiklą siekiant užtikrinti, kad piliečiai galėtų susipažinti su nuomonių įvairove Europos demokratinėse valstybėse;

(7)

žmogaus teisių gynėjai taip pat atlieka svarbų vaidmenį Europos demokratinėse valstybėse, visų pirma puoselėjant pagrindines teises, demokratines vertybes, socialinę įtrauktį, aplinkos apsaugą ir teisinę valstybę. Jie turėtų turėti galimybę aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir, nebijodami bauginimo, reikšti savo nuomonę politikos klausimais bei dalyvaudami sprendimų priėmimo procesuose. Žmogaus teisių gynėjai yra asmenys ar organizacijos, kurios gina pagrindines teises ir įvairias kitas teises, įskaitant aplinkos ir klimato teises, moterų teises, LGBTIQ teises, žmonių, priklausančių rasinei ar etninei mažumai, teises, darbo teises ar religines laisves;

(8)

kuriant sveiką ir klestinčią demokratinę valstybę, reikia, kad žmonės galėtų aktyviai dalyvauti viešose diskusijose. Siekiant užtikrinti prasmingą dalyvavimą, žmonėms reikia turėti galimybę gauti patikimą informaciją, leidžiančią jiems susidaryti savo nuomonę ir naudotis savo sprendimu viešojoje erdvėje, kurioje galima laisvai reikšti skirtingą požiūrį;

(9)

siekiant skatinti šią aplinką, svarbu apsaugoti žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus nuo akivaizdžiai nepagrįstų ir piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų, nukreiptų prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP). Tokie teismo procesai yra arba akivaizdžiai nepagrįsti, arba visiškai ar iš dalies nepagrįsti, turintys piktnaudžiavimo požymių, kurie pagrindžia prielaidą, kad pagrindinis teismo proceso tikslas – užkirsti kelią visuomenės dalyvavimui, jį apriboti arba bausti už jį. Tokio piktnaudžiavimo požymiai yra neproporcingas, perteklinis arba nepagrįstas reikalavimas ar jo dalis, keli ieškovo pareikšti reikalavimai, susiję su panašiais klausimais, arba ieškovo ar jo atstovų vykdomas bauginimas, priekabiavimas ar grasinimai prieš pradedant akivaizdžiai nepagrįstą ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesą. Tokios bylos yra piktnaudžiavimas teismo procesu ir nereikalinga našta teismams, nes jomis siekiama ne teisingumo, o priekabiauti prie atsakovų ir juos nutildyti. Ilgas procesas – našta nacionalinėms teismų sistemoms;

(10)

akivaizdžiai nepagrįsti ir piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesai, nukreipti prieš visuomenės dalyvavimą, gali pasireikšti įvairiomis teisinio piktnaudžiavimo formomis, daugiausia civilinėse ar baudžiamosiose bylose, taip pat administracinės teisės bylose, ir gali būti grindžiami įvairiais pagrindais;

(11)

tokius teismo procesus dažnai inicijuoja įtakingi asmenys ar subjektai (pvz., lobistų grupės, korporacijos ir valstybės organai), bandydami nutildyti viešas diskusijas. Jie dažnai susiję su bylos šalių galios disbalansu, kai ieškovo padėtis, pavyzdžiui, finansiniu ar politiniu požiūriu, yra stipresnė nei atsakovo. Esant galios disbalansui, nors tai nėra būtina akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų sudėtinė dalis, gerokai padidėja teismo procesų, nukreiptų prieš visuomenės dalyvavimą, žalingas poveikis ir atgrasomasis poveikis;

(12)

akivaizdžiai nepagrįsti arba piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesai, nukreipti prieš visuomenės dalyvavimą, gali turėti neigiamo poveikio žurnalistų ir visų pirma žmogaus teisių gynėjų patikimumui bei reputacijai ir išeikvoti jų finansinius bei kitus išteklius. Jie gali turėti neigiamų psichologinių pasekmių asmenims, kurių atžvilgiu vyksta šie procesai, ir jų šeimos nariams. Akivaizdžiai nepagrįsti arba piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesai, nukreipti prieš visuomenės dalyvavimą, kelia pavojų žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų gebėjimui vykdyti savo veiklą. Dėl tokių procesų informacijos, susijusios su viešuoju interesu, paskelbimas gali būti atidėtas arba visiškai neįmanomas. Tokių procesų egzistavimas apskritai gali turėti atgrasomojo poveikio žurnalistų ir visų pirma žmogaus teisių gynėjų darbui, nes gali prisidėti prie savicenzūros laukiant galimų teismo procesų ateityje, dėl to nukenčia viešos diskusijos, ir tai nėra naudinga visai visuomenei. Teismo procesų trukmė, finansinis spaudimas ir baudžiamųjų sankcijų grėsmė yra veiksmingos priemonės siekiant įbauginti ir nutildyti kritišką nuomonę;

(13)

asmenys, kurių atžvilgiu vykdomi akivaizdžiai nepagrįsti ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesai, nukreipti prieš visuomenės dalyvavimą, dažnai susiduria su tuo pačiu metu keliose jurisdikcijose vykstančiais keliais teismo procesais. Teismo procesas, pradėtas vienos valstybės narės jurisdikcijoje prieš asmenį, gyvenantį kitoje valstybėje narėje, atsakovui paprastai yra sudėtingesnis ir brangesnis. Akivaizdžiai nepagrįstuose arba piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesuose, nukreiptuose prieš visuomenės dalyvavimą, dalyvaujantys ieškovai taip pat gali naudotis procesinėmis priemonėmis, kad padidintų bylinėjimosi trukmę ir išlaidas, ir kelti bylas toje jurisdikcijoje, kuri, jų nuomone, yra palanki jų bylai, o ne tinkamiausiame ieškiniui nagrinėti teisme;

(14)

Europos Sąjungoje daugėja akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų, nukreiptų prieš visuomenės dalyvavimą. Remiantis neseniai atliktais tyrimais (5), tokiais teismo procesais vis dažniau naudojamasi įvairiose valstybėse narėse;

(15)

2020 m. lapkričio 25 d. rezoliucijoje (6) Europos Parlamentas pasmerkė SLAPP naudojimą siekiant nutildyti ar įbauginti tiriamosios žurnalistikos atstovus ir žiniasklaidos priemones ir sukurti baimės aplinką, susijusią su jų pranešimais tam tikromis temomis, bei paragino Komisiją pateikti pasiūlymą, kaip užkirsti tam kelią. 2021 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje (7)„Demokratijos ir žiniasklaidos laisvės bei pliuralizmo stiprinimas ES: netinkamas civilinės ir baudžiamosios teisės veiksmų naudojimas siekiant užtildyti žurnalistus, NVO ir pilietinę visuomenę“ Europos Parlamentas dar kartą pabrėžė, kad šis reiškinys plinta ir kad reikia imtis veiksmingų nuo jo nukentėjusių asmenų apsaugos visoje Sąjungoje priemonių;

(16)

Europos Tarybos žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo skatinimo platformoje (8) taip pat pranešama apie tai, kad daugėja perspėjimų apie rimtas grėsmes žurnalistų saugumui ir žiniasklaidos laisvei Europoje, įskaitant daugybę teisminio bauginimo atvejų. Europos Tarybos žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo skatinimo platformos asociacijų partnerių 2021 m. metinėje ataskaitoje pabrėžiama, kad 2020 m., palyginti su ankstesniais metais, gerokai padaugėjo su SLAPP susijusių perspėjimų, apie kuriuos pranešta: išaugo tiek perspėjimų, tiek atitinkamų Europos Tarybos valstybių narių jurisdikcijų skaičius (9). Europos Taryba 2016 m. balandžio 13 d. Rekomendacijoje dėl žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų bei kitų žiniasklaidos subjektų saugumo (10) rekomendavo savo valstybėms narėms imtis reikiamų teisėkūros ir (arba) kitų priemonių, kad būtų užkirstas kelias šališkam, nepagrįstam ar piktavališkam teisės ir teisinio proceso naudojimui siekiant įbauginti ir nutildyti žurnalistus ir kitus žiniasklaidos subjektus;

(17)

Komisijos 2020 (11) ir 2021 m. (12) teisinės valstybės principo taikymo ataskaitose pabrėžiama, kad kai kuriose valstybėse narėse žurnalistai ir kiti subjektai, dalyvaujantys ginant viešąjį interesą, vis dažniau susiduria su įvairių formų grasinimais ir išpuoliais, susijusiais su jų skelbiama informacija ir darbu, taip pat su SLAPP;

(18)

akivaizdus teismo procesų, nukreiptų prieš visuomenės dalyvavimą, naudojimo Sąjungoje pavyzdys yra žurnalistės Daphnės Caruanos Galizios atvejis – tuo metu, kai ją nužudė, jos atžvilgiu jau buvo pradėta daugiau kaip 40 civilinių ir baudžiamųjų teismo procesų dėl šmeižto ir garbės bei orumo įžeidimo, susijusių su jos tiriamuoju darbu;

(19)

2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos pateiktame Europos demokratijos veiksmų plane (13) pabrėžiamas esminis laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos vaidmuo demokratinėse valstybėse, taip pat pilietinės visuomenės svarba. Jame, be kita ko, išryškinamas svarbus nepriklausomos ir pliuralistinės žiniasklaidos vaidmuo sudarant sąlygas piliečiams priimti pagrįstus sprendimus, taip pat kovojant su manipuliavimu informacija ir kišimusi į informacinę erdvę, įskaitant dezinformaciją. Atsižvelgdama į tai, Komisija jau priėmė Rekomendaciją (ES) 2021/1534 dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų apsaugos, saugumo ir įgalėjimo užtikrinimo Europos Sąjungoje (14). Rekomendacija siekiama visiems žiniasklaidos specialistams užtikrinti saugesnes darbo sąlygas, kad jie galėtų be baimės ir nebauginami dirbti tiek internete, tiek realiame gyvenime. Atsižvelgiant į didėjančią akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų, nukreiptų prieš visuomenės dalyvavimą, grėsmę, keliamą žiniasklaidos laisvei ir visuomenės dalyvavimui, Sąjunga turėtų parengti nuoseklų ir veiksmingą kovos su tokiais procesais metodą. Šia rekomendacija papildoma Rekomendacija (ES) 2021/1534, pateikiant konkrečias rekomendacijas dėl akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų, nukreiptų prieš visuomenės dalyvavimą. Į jos taikymo sritį patenka ne tik žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų, bet ir žmogaus teisių gynėjų apsauga. Šia rekomendacija turėtų būti šalinama konkreti grėsmė, kurią kelia akivaizdžiai nepagrįsti ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesai, nukreipti prieš visuomenės dalyvavimą, ir taip remiamas tinkamas stabdžių ir atsvarų sistemos veikimas sveikos demokratijos sąlygomis. Ji turėtų teikti gaires valstybėms narėms imantis veiksmingų, tinkamų ir proporcingų priemonių klausimams, susijusiems su tokiais teismo procesais, spręsti ir šiomis aplinkybėmis užtikrinti visų pirma žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų apsaugą. Rekomenduojamos priemonės turėtų apimti informuotumo didinimą ir dalykinių žinių plėtojimą, visų pirma tarp teisės specialistų ir asmenų, kurių atžvilgiu vyksta akivaizdžiai nepagrįsti ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesai, nukreipti prieš visuomenės dalyvavimą, siekiant užtikrinti, kad asmenys, kurių atžvilgiu vyksta tokie procesai, galėtų gauti paramą, ir remti sustiprintą stebėseną;

(20)

kad būtų galima teikti veiksmingą apsaugą nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų, nukreiptų prieš visuomenės dalyvavimą, ir užkirsti kelią šio reiškinio įsigalėjimui Sąjungoje, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų atitinkamose teisinėse sistemose, kuriomis reglamentuojami civiliniai, baudžiamieji, komerciniai ir administraciniai procesai, būtų numatytos būtinos apsaugos priemonės klausimams, susijusiems su tokiais teismo procesais, spręsti, visapusiškai gerbiant demokratines vertybes ir pagrindines teises, įskaitant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisę į saviraiškos laisvę. Siekdamos nuoseklios ir veiksmingos apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų teismo procesų, nukreiptų prieš visuomenės dalyvavimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokį teismo procesą būtų galima nutraukti anksčiau. Jos taip pat turėtų siekti, kad būtų numatytos kitos teisių gynimo priemonės dėl piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų, t. y. bylinėjimosi išlaidų priteisimas, o tai reiškia, kad ieškovas, pateikęs teismui piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinį dėl visuomenės dalyvavimo, gali būti įpareigotas padengti visas proceso išlaidas, atlyginti žalą bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, patyrusiam žalą dėl piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo proceso, nukreipto prieš visuomenės dalyvavimą, ir galimybę skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas bylos šaliai, kuri teismui pateikė piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinį dėl visuomenės dalyvavimo. Suteikiant teismams galimybę skirti sankcijas siekiama pagrindinio tikslo – atgrasyti potencialius ieškovus nuo piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų, nukreiptų prieš visuomenės dalyvavimą, inicijavimo. Tokios sankcijos turėtų būti proporcingos nustatytiems piktnaudžiavimo veiksmams. Nustatydami sankcijų dydį, teismai galėtų atsižvelgti į galimą žalingą ar atgrasomąjį teismo proceso poveikį visuomenės dalyvavimui, taip pat į reikalavimų pobūdį, į tai, ar ieškovas panašiais klausimais inicijavo kelis ar bendrus teismo procesus, ir į bandymus įbauginti, persekioti atsakovą arba jam ar jai grasinti;

(21)

valstybės narės turėtų stengtis į savo nacionalinės teisės aktus įtraukti vidaus bylų apsaugos priemones, panašias į tas, kurios įtrauktos į Sąjungos priemones klausimams, susijusiems su akivaizdžiai nepagrįstais ir piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesais, nukreiptais prieš visuomenės dalyvavimą, spręsti nagrinėjant tarpvalstybinio pobūdžio civilines bylas. Tai užtikrintų nuoseklią ir veiksmingą apsaugą nuo tokių teismo procesų ir padėtų užkirsti kelią šio reiškinio įsigalėjimui Sąjungoje;

(22)

valstybės narės turėtų konkrečiai peržiūrėti savo teisines sistemas, taikomas garbės ir orumo įžeidimo atvejais, siekdamos užtikrinti, kad ieškovai negalėtų taikyti esamų sąvokų ir apibrėžčių prieš žurnalistus ar žmogaus teisių gynėjus vykstant akivaizdžiai nepagrįstiems ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesams, nukreiptiems prieš visuomenės dalyvavimą;

(23)

siekdamos išvengti atgrasomojo poveikio viešosioms diskusijoms, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad sankcijos už garbės ir orumo įžeidimą nebūtų pernelyg didelės ir neproporcingos. Jos turėtų skirti ypatingą dėmesį Europos Tarybos gairėms ir rekomendacijoms (15), susijusioms su teisiniu garbės ir orumo įžeidimo kriminalizavimo, visų pirma taikant baudžiamąją teisę, pagrindu. Atsižvelgiant į tai, valstybės narės raginamos savo teisinėje sistemoje panaikinti įkalinimo bausmes už garbės ir orumo įžeidimą. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja savo Rezoliucijoje 1577 (2007) (16) paragino valstybes nares, kuriose vis dar numatytos laisvės atėmimo bausmės už garbės ir orumo įžeidimą, nedelsiant jas panaikinti, net jei jos iš tikrųjų nėra skiriamos. Valstybės narės taip pat skatinamos teikti pirmenybę administracinės ar civilinės teisės taikymui nagrinėjant garbės ir orumo įžeidimo bylas, jeigu tokių nuostatų baudžiamasis poveikis yra mažesnis nei baudžiamosios teisės nuostatų (17);

(24)

garbės ir orumo įžeidimo bylų nagrinėjimas taikant baudžiamąją teisę turėtų būti vykdomas tik kaip kraštutinė priemonė; vietoj to pirmenybė turėtų būti teikiama atsakomybei pagal administracinę arba civilinę teisę, vadovaujantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas (18) ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (19) rekomendavo pašalinti garbės ir orumo įžeidimą iš baudžiamosios teisės statutų. Europos Taryba taip pat išreiškė abejonių šiuo klausimu (20);

(25)

teisė į asmens duomenų apsaugą papildomai konkretizuojama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (21). Teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti. BDAR 85 straipsnyje nustatyta, kad pagal valstybių narių teisę teisė į asmens duomenų apsaugą turi būti suderinta su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant duomenų tvarkymą žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais;

(26)

valstybės narės turėtų skatinti savireguliavimo įstaigas ir teisės specialistų asociacijas su šia rekomendacija prireikus suderinti savo deontologijos standartus, įskaitant elgesio kodeksus. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad atitinkamais atvejais deontologijos standartai, kuriais, siekiant teisinio proceso sąžiningumo, norima atgrasyti teisės specialistus nuo veiksmų, kurie gali būti laikomi piktnaudžiavimu procesu arba piktnaudžiavimu kitomis profesinėmis pareigomis, arba tuos veiksmus uždrausti, ir deontologijos standartus atitinkančios drausminės sankcijos apimtų akivaizdžiai nepagrįstus ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesus, nukreiptus prieš visuomenės dalyvavimą. Kartu turėtų būti vykdoma atitinkama informuotumo didinimo ir mokymo veikla, siekiant gilinti žinias apie esamus deontologijos standartus, kurie yra susiję su akivaizdžiai nepagrįstais ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesais, nukreiptais prieš visuomenės dalyvavimą, ir didinti jų veiksmingumą;

(27)

teisės specialistai yra pagrindiniai subjektai, dalyvaujantys akivaizdžiai nepagrįstuose ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesuose, nukreiptuose prieš visuomenės dalyvavimą, kaip bylos šalių atstovai arba asmenų persekiojimą vykdantys ar ginčus nagrinėjantys subjektai. Todėl labai svarbu, kad jie turėtų tam reikalingų žinių ir įgūdžių. Valstybės narės turėtų remti šiuos teisės specialistus ir pasiūlyti jiems mokymosi galimybių. Mokymas galėtų iš esmės ugdyti jų žinias ir gebėjimus nustatyti akivaizdžiai nepagrįstus ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesus, nukreiptus prieš visuomenės dalyvavimą, įskaitant tuos, kurie yra susiję su trečiąja šalimi, ir tinkamai reaguoti. Toks mokymas turėtų būti skirtas visų teismo lygmenų teisminėms institucijoms ir teisminių institucijų darbuotojams, įskaitant teisėjus, prokurorus, teismų ir prokuratūrų darbuotojus, taip pat visus kitus teisingumo srities specialistus, susijusius su teisminėmis institucijomis ar kitaip dalyvaujančius vykdant teisingumą, neatsižvelgiant į nacionalinėje teisėje pateiktą apibrėžtį, teisinį statusą ar vidaus organizacinę struktūrą, regioniniu ir vietos lygmenimis, jeigu akivaizdžiai nepagrįstas arba piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesas, nukreiptas prieš visuomenės dalyvavimą, gali būti inicijuojamas pirmojoje instancijoje. Toks mokymas taip pat turėtų būti skirtas kitiems teisės specialistams, pavyzdžiui, kvalifikuotiems advokatams. Vietos mokymo pajėgumų plėtojimas gali padėti užtikrinti ilgalaikį mokymo tvarumą;

(28)

įtraukus į tokį mokymą žurnalistus, spaudos tarybos narius, žiniasklaidos specialistus ir žmogaus teisių gynėjus, jie galėtų atpažinti tokius teismo procesus ir įgytų svarbių teisinių įgūdžių, kurie mažintų riziką įsitraukti į akivaizdžiai nepagrįstus ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesus, nukreiptus prieš visuomenės dalyvavimą, arba įgytų daugiau žinių ir galėtų geriau spręsti šią problemą. Tai taip pat galėtų suteikti jiems galimybę aktyviai teikti ataskaitas apie SLAPP. Žurnalistų mokymas taip pat turėtų būti grindžiamas nacionalinių spaudos ar žiniasklaidos tarybų nustatytais etikos standartais ir gairėmis. Siekiant prisidėti prie bendro gebėjimų stiprinimo ir gerinti institucinį atsaką į akivaizdžiai nepagrįstus ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesus, nukreiptus prieš visuomenės dalyvavimą, į tokius mokymus taip pat galėtų būti įtrauktos duomenų apsaugos institucijos, nacionalinės žmogaus teisių institucijos, ombudsmeno institucijos ir valstybinės žiniasklaidos reguliavimo įstaigos;

(29)

teisinio mokymo paslaugų teikėjai ir teisės specialistų asociacijos yra labai gerai pasiruošę rengti mokymus apie akivaizdžiai nepagrįstus ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesus, nukreiptus prieš visuomenės dalyvavimą, taip pat nustatyti tokio mokymo tikslus ir įvertinti tinkamiausią mokymo metodiką. Teisės specialistų organizuojami mokymai kitiems teisės specialistams suteikia galimybę visiems mokytis vienoje grupėje, geriau dalytis patirtimi ir skatinti tarpusavio pasitikėjimą. Turėtų būti skatinamas keitimasis atitinkama praktika Europos lygmeniu, be kita ko, remiant Komisijai ir dalyvaujant Europos teisėjų mokymo tinklui (ETMT). Praktikuojančių teisininkų ir jų profesinių asociacijų dalyvavimas – nuo poreikių analizavimo iki rezultatų vertinimo – yra itin svarbus siekiant užtikrinti mokymo veiklos veiksmingumą ir tvarumą;

(30)

mokymuose turėtų būti nagrinėjami saviraiškos ir informacijos laisvės bei kitų pagrindinių teisių klausimai pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir nacionalinę teisę ir turėtų būti pateiktos praktinės rekomendacijos, kaip taikyti atitinkamą teismų praktiką, taip pat pagrindinių teisių, įskaitant saviraiškos laisvę, procesinių apsaugos priemonių ir kitų atitinkamų nacionalinės teisės nuostatų apribojimus ir atsižvelgti į jų sąsajas. Reikėtų tinkamai atsižvelgti į Europos Tarybos vadovą praktikuojantiems teisininkams dėl teisės į saviraiškos laisvę apsaugos pagal EŽTK (22);

(31)

mokymai, be kita ko, turėtų būti skirti asmens duomenų, kurie gali būti naudojami siekiant inicijuoti akivaizdžiai nepagrįstus ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesus, nukreiptus prieš visuomenės dalyvavimą, apsaugai. Taip pat turėtų būti sprendžiamas manipuliavimo informacija ir kišimosi, įskaitant dezinformaciją, klausimas;

(32)

rengiant mokymus reikėtų atsižvelgti į nacionalinę teisinę sistemą ir aplinkybes. Struktūruotai ir nuosekliai derinant tai su Europos Tarybos parengtomis rekomendacijomis, asmenų, prieš kuriuos naudojami akivaizdžiai nepagrįsti ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesai, nukreipti prieš visuomenės dalyvavimą, parodymais ir kitų valstybių narių geriausia patirtimi, būtų galima prisidėti prie sėkmingų mokymosi tikslų, susijusių su mokymu apie akivaizdžiai nepagrįstus ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesus. Mokymai taip pat gali būti naudojami siekiant skatinti valstybių narių keitimąsi geriausia patirtimi;

(33)

kad būtų galima įtraukti platesnę auditoriją ir skatinti paramą, rengiant mokymus apie akivaizdžiai nepagrįstus ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesus, nukreiptus prieš visuomenės dalyvavimą, taip pat reikėtų kuo geriau pasinaudoti naujomis technologijomis, įskaitant mokymą internetu. Tokios mokymo veiklos teikiamą naudą papildytų prieiga prie e. išteklių, naujausia medžiaga ir atskiros mokymosi priemonės, susijusios su atitinkamais teisės aktais ir rekomendacijomis;

(34)

siekiant skatinti sąsają su panašiomis iniciatyvomis dėl teisės specialistų mokymo, į mokymus susijusiomis temomis, tokiomis kaip saviraiškos laisvė ir teisinė etika, galėtų būti įtraukti mokymo moduliai apie akivaizdžiai nepagrįstus ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesus, nukreiptus prieš visuomenės dalyvavimą. Turėtų būti skatinama naudoti esamą medžiagą ir mokymo praktiką, pavyzdžiui, siūlomą Europos e. teisingumo portale, UNESCO Pasauliniame teisminių subjektų priemonių rinkinyje (23) ir Europos Tarybos HELP (teisės specialistų švietimas žmogaus teisių klausimais) (24) kursuose internetu;

(35)

įtraukus akivaizdžiai nepagrįstus ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesus, nukreiptus prieš visuomenės dalyvavimą, į teisės ir žurnalistikos mokymo programas, teisės specialistams ir žurnalistams būtų suteikta galimybė įgyti daugiau žinių kaip atpažinti tokius procesus ir specialių žinių kaip atitinkamai reaguoti, taip pat būtų remiamas dėstytojų dalykinių žinių ir profesinės kompetencijos ugdymas. Tokias žinias aukštojo mokslo įstaigos galėtų teikti papildomuose kursuose ar seminaruose paskutiniais studijų programos metais, pavyzdžiui, teisės ir žurnalistikos studentams;

(36)

valstybės narės turėtų remti informuotumo didinimo kampanijas akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų, nukreiptų prieš visuomenės dalyvavimą, klausimais, kurias, be kita ko, organizuoja nacionaliniai subjektai, įskaitant nacionalines žmogaus teisių institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas;

(37)

komunikacijos veikla akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų, nukreiptų prieš visuomenės dalyvavimą, klausimais galėtų apimti publikacijas, pranešimus, viešus susitikimus, konferencijas, praktinius seminarus ir internetinius seminarus;

(38)

asmenims, kurių atžvilgiu vyksta akivaizdžiai nepagrįsti ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesai, nukreipti prieš visuomenės dalyvavimą, dažnai sunku rasti informacijos apie siūlomus pagalbos išteklius. Siekiant palengvinti subjektų ar organizacijų, galinčių teikti pagalbą akivaizdžiai nepagrįstuose ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesuose, identifikavimą ir užtikrinti, kad parama kovojant su tokiais procesais būtų veiksminga, informacija turėtų būti renkama ir prieinama viename punkte, būti nemokama ir lengvai gaunama. Šiuo tikslu kiekviena valstybė narė turėtų įsteigti vieną nacionalinį ryšių punktą, kuris rinktų informaciją apie siūlomus išteklius ir ja dalytųsi;

(39)

pagrindinis informuotumo apie akivaizdžiai nepagrįstus ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesus, nukreiptus prieš visuomenės dalyvavimą, didinimo veiklos tikslas turėtų būti informuotumo apie viešosios erdvės, kuri sudaro sąlygas užtikrinti demokratinį dalyvavimą ir suteikia piliečiams galimybę susipažinti su nuomonių įvairove ir patikima informacija, svarbą didinimas;

(40)

informuotumo didinimo kampanijos turėtų būti koordinuojamos su nacionaliniais ryšių punktais ir kitomis kompetentingomis institucijomis, kad būtų užtikrintas jų veiksmingumas. Jomis taip pat turėtų būti siekiama sąsajos su panašiomis temomis rengiamomis informuotumo didinimo kampanijomis, pavyzdžiui, tomis, kuriose daugiausia dėmesio skiriama atvirų, laisvų ir sąžiningų diskusijų puoselėjimui ir teisės į saviraiškos laisvę apsaugai, ir jos turėtų būti integruojamos į informuotumo didinimo veiklą, skatinant aktyvų piliečių dalyvavimą, nuomonių įvairovę ir galimybę gauti patikimą informaciją. Prireikus taip pat reikėtų siekti informuotumo didinimo kampanijų sąsajos su atsparumo didinimu žiniasklaidos, informacinio raštingumo, žurnalistikos standartų ir faktų tikrinimo srityse, atsižvelgiant į kovos su dezinformacija, manipuliavimu informacija ir kišimusi, be kita ko, iš užsienio, priemones. Tikslinė auditorija galėtų apimti, inter alia, konkrečias grupes, pavyzdžiui, žiniasklaidos specialistus, teisės specialistus ir pilietinės visuomenės organizacijų narius, komunikacijos specialistus, akademinės bendruomenės atstovus, ekspertų grupes, politikus, valstybės tarnautojus, valdžios institucijas ir privačiąsias bendroves;

(41)

valstybės narės turėtų stengtis visomis, jų nuomone, tinkamomis priemonėmis užtikrinti informacijos apie procesines ir kitas apsaugos priemones prieinamumą jų nacionalinėse teisinėse sistemose, įskaitant informaciją apie subjektus ar įstaigas, į kuriuos galima kreiptis siekiant pagalbos dėl akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų, nukreiptų prieš visuomenės dalyvavimą;

(42)

tokie paramos ištekliai gali būti advokatų kontoros, kurios pro bono gina asmenis, kurių atžvilgiu vyksta akivaizdžiai nepagrįsti ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesai, nukreipti prieš visuomenės dalyvavimą, tokią paramą teikiančių universitetų teisės klinikos, organizacijos, kurios registruoja SLAPP ir teikia apie jį ataskaitas, taip pat organizacijos, teikiančios finansinę ir kitokią pagalbą asmenims, prieš kuriuos naudojami akivaizdžiai nepagrįsti ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesai;

(43)

asmenys, prieš kuriuos naudojami akivaizdžiai nepagrįsti ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesai, nukreipti prieš visuomenės dalyvavimą, turi būti tinkamai pasirengę, kad galėtų dalyvauti tokiuose procesuose. Taigi būtina plėtoti valstybių narių pajėgumus, kad būtų galima teikti paramą tiems, kurių atžvilgiu rengiami tokie procesai. Valstybės narės turėtų skirti lėšų ir skatinti Sąjungos lygmens finansavimą organizacijoms, teikiančioms rekomendacijas ir paramą asmenims, kurių atžvilgiu vyksta akivaizdžiai nepagrįsti ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesai;

(44)

siekiant geriau kovoti su šiuo reiškiniu, būtina sistemingiau stebėti akivaizdžiai nepagrįstus ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesus, nukreiptus prieš visuomenės dalyvavimą. Surinkti duomenys turėtų apimti pakankamai informacijos, kad institucijos ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai galėtų kiekybiškai įvertinti ir geriau suprasti šį reiškinį, be kita ko, siekiant suteikti reikiamą paramą asmenims, kurių atžvilgiu vyksta tie teismo procesai. Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo institucinius susitarimus dėl teismų statistikos (25), turėtų pavesti vienai ar daugiau institucijų rinkti ir apibendrinti duomenis apie nacionaliniuose teismuose pradėtus akivaizdžiai nepagrįstus ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesus, nukreiptus prieš visuomenės dalyvavimą. Šios institucijos gali rinkti duomenis iš kelių suinteresuotųjų subjektų. Siekdamos palengvinti duomenų rinkimą, institucijos, kurioms pavesta rinkti duomenis, gali įsteigti kontaktinius punktus, kad teisminės institucijos, profesinės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai ir kiti suinteresuotieji subjektai galėtų dalytis duomenimis apie akivaizdžiai nepagrįstus ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesus. Valstybės narės turėtų patikėti vienai iš šių institucijų koordinuoti informaciją ir kasmet iki 2023 m. pabaigos teikti Komisijai nacionaliniu lygmeniu surinktus apibendrintus duomenis. Valstybės narės turėtų užtikrinti atskaitomybę už surinktus duomenis. Šiuo tikslu jos turėtų užtikrinti, kad duomenų rinkimo procesas atitiktų profesinius standartus ir kad institucijos, kurioms pavesta rinkti duomenis ir statistiką, turėtų pakankamai savarankiškumo. Turėtų būti laikomasi duomenų apsaugos reikalavimų;

(45)

patikėdamos duomenų rinkimą ir ataskaitų teikimą institucijoms, valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę kurti sąsajas su atitinkamomis priemonėmis teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugos srityse. Svarbų vaidmenį gali atlikti nacionalinės žmogaus teisių institucijos, jei jos įsteigtos, taip pat kiti subjektai, pavyzdžiui, ombudsmeno tarnybos, lygybės institucijos arba kompetentingos institucijos, pavyzdžiui, paskirtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 (26). Nacionaliniai ryšių punktai, kurie atlieka paramos išteklių apžvalgą, ir subjektai ar institucijos, kuriems pavesta rinkti ir teikti duomenis, galėtų būti įsteigti toje pačioje organizacijoje, atsižvelgiant į šioje rekomendacijoje aprašytus reikalavimus ir kriterijus;

(46)

institucijos, kurioms patikėta rinkti duomenis, turėtų prieinamu būdu savo interneto svetainėse ir tam tikrais atvejais kitomis tinkamomis priemonėmis skelbti informaciją apie akivaizdžiai nepagrįstus ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesus, nukreiptus prieš visuomenės dalyvavimą. Tai darydamos jos turėtų užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos asmenų, įtrauktų į akivaizdžiai nepagrįstus ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesus, nukreiptus prieš visuomenės dalyvavimą, pagrindinės teisės, įskaitant teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą;

(47)

siekiant apibrėžti akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų trukmę, kai tik įmanoma, turėtų būti renkama tiksli informacija apie įvykius, aktus ar veiksmus, kuriais pradėtas ir buvo užbaigtas toks procesas, ir datas, kai jie įvyko. Surinkti duomenys taip pat turėtų apimti, kai tinkama, informaciją apie bylos aplinkybes, pavyzdžiui, kai prieš tą patį atsakovą buvo pakartotinai surengti ankstesni teismo procesai arba juos inicijavo tas pats ieškovas;

(48)

prireikus Komisijos įsteigta ES kovos su SLAPP ekspertų grupė (27) galėtų padėti visose valstybėse narėse parengti palyginamus kriterijus, kuriuos galėtų lengvai taikyti institucijos, kurioms pavesta rinkti ir teikti duomenis apie akivaizdžiai nepagrįstus ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesus, nukreiptus prieš visuomenės dalyvavimą;

(49)

ES kovos su SLAPP ekspertų grupė remia specialistų keitimąsi patirtimi ir žiniomis su SLAPP susijusiais klausimais ir jų sklaidą. Ji, be kita ko, galėtų teikti techninę pagalbą institucijoms steigiant ryšių punktus, rengiant mokymo medžiagą ir organizuojant teisinę pagalbą;

(50)

Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių (angl. CERV) programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/692 (28), siekiama apsaugoti ir skatinti Sutartyse ir Chartijoje įtvirtintas teises ir vertybes. Siekiant palaikyti ir toliau plėtoti teisinės valstybės principu grindžiamą demokratinę visuomenę, CERV programoje, inter alia, numatyta galimybė finansuoti veiklą, susijusią su gebėjimų stiprinimu ir informuotumu apie Chartiją, įskaitant saviraiškos laisvę. Reglamentu (ES) 2021/692 (29) nustatytoje Teisingumo programoje, inter alia, numatyta galimybė finansuoti veiklą, susijusią su teisėjų mokymu, siekiant puoselėti bendrą teisinę ir teisminę kultūrą, grindžiamą teisinės valstybės principu, ir remti bei skatinti nuoseklų ir veiksmingą su programa susijusių svarbių Sąjungos teisinių priemonių įgyvendinimą,