(1)

mūsų šiuolaikinė ekonomika ir visuomenė negali veikti be puslaidininkių. Pastaruosius metus Sąjunga patyrė precedento neturinčius puslaidininkių tiekimo sutrikimus, kurie privertė smarkiai vėluoti svarbius ekonomikos sektorius ir padarė jiems neigiamą įtaką, taip pat užvilkino ypatingos svarbos sektoriams būtinų produktų, pavyzdžiui, medicinos ir diagnostikos įrangos, remontą ir priežiūrą;

(2)

todėl dėl dabartinės puslaidininkių trūkumo krizės ir jos sukeltų grandininių reakcijų kyla grėsmė, kad poveikį patirs tokie svarbūs sektoriai kaip sveikatos, transporto, energetikos, gynybos, saugumo ir kosmoso sektoriai. Kyla pavojus, kad bus vėluojama įgyvendinti Sąjungos žaliąją ir skaitmeninę pertvarką;

(3)

į tai atsižvelgdama, Komisija pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema (Lustų akto) (1), siekia stiprinti Sąjungos atsparumą puslaidininkių tiekimo grandinės sutrikimų atveju, skatinti pažangiosios gamybos, projektavimo ir sistemų integravimo, taip pat naujoviškos pramoninės gamybos pajėgumų plėtojimą Sąjungoje, spręsti didelio įgūdžių trūkumo problemą, gausinti kvalifikuotą darbo jėgą ir prisidėti kuriant Sąjungoje atsparią ir dinamišką puslaidininkių ekosistemą. Sąjunga yra įsipareigojusi siekti savo strateginio tikslo iki 2030 m. kurti bent 20 % pažangių, novatoriškų ir tvarių puslaidininkių pasaulinės produkcijos vertės, kaip nustatyta Skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje (2);

(4)

ši rekomendacija pridedama prie siūlomo reglamento, kaip iš karto taikoma priemonė, leidžianti Sąjungai greitai ir koordinuotai reaguoti į dabartinį stygių. Tuo tikslu joje siūloma sukurti koordinavimo mechanizmą, kad būtų galima aptarti savalaikes ir proporcingas reagavimo į krizę priemones ir dėl jų priimti sprendimus;

(5)

matant struktūrinius puslaidininkių tiekimo grandinės trūkumus, joje taip pat rekomenduojama imtis priemonių, kurios leistų koordinuotai stebėti puslaidininkių vertės grandinę, daugiausia dėmesio skiriant rizikos veiksniams, galintiems sutrikdyti puslaidininkių tiekimą, jam pakenkti ar padaryti neigiamą poveikį. Tomis priemonėmis turėtų būti parengtas reglamente siūlomas nuolatinis puslaidininkių tiekimo grandinės stebėsenos mechanizmas ir sudarytos sąlygos jį taikyti;

(6)

šiai rekomendacijai įgyvendinti Komisija įsteigė Europos puslaidininkių ekspertų grupę. Europos puslaidininkių ekspertų grupė veiks kaip valstybių narių veiksmų koordinavimo platforma ir teiks konsultacijas ir pagalbą Komisijai įgyvendinant būsimą reglamentą. Europos puslaidininkių ekspertų grupės užduotis perims Europos puslaidininkių valdyba, kuri turi būti įsteigta reglamentu;

(7)

Europos puslaidininkių ekspertų grupė turėtų padėti valstybėms narėms ir Komisijai greitai ir veiksmingai keistis informacija apie rinkos pokyčius, dėl kurių tiekimui į Sąjungą kyla realus pavojus, ir skatinti vienodą ir koordinuotą reagavimą į krizes;

(8)

pirmiausia valstybėms narėms rekomenduojama prašyti informacijos iš įmonėms atstovaujančių organizacijų arba, jei reikia, iš atskirų puslaidininkių ir įrangos gamintojų. Tai padidintų Europos puslaidininkių ekspertų grupės gebėjimą nustatyti ir pritaikyti galimas reagavimo į krizes priemones. Renkami duomenys turėtų būti susiję su gamybos gebėjimais, gamybos pajėgumais ir dabartiniais pirminiais sutrikimais bei kliūtimis. Informacija turėtų būti renkama ir ja turėtų būti keičiamasi laikantis galiojančių dalijimosi duomenimis ir informacijos bei duomenų konfidencialumo taisyklių;

(9)

šioje rekomendacijoje siūloma reagavimo į krizes priemonių, kurias valstybės narės raginamos aptarti ir kurių įgyvendinimą jos raginamos svarstyti, jei tai tinkama ir proporcinga;

(10)

jei to reikia vertinant dabartinę krizę, valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į Sąjungoje įsisteigusius puslaidininkių gamintojus su prašymu pirmenybę teikti sutartims su įmonėmis, tiekiančiomis produktus ypatingos svarbos sektoriams, kad būtų užtikrintas šių sektorių veiklos tęstinumas;

(11)

be to, jei tinkama ir tikslinga pagal dabartinės krizės vertinimą, valstybės narės gali apsvarstyti galimybę suteikti Komisijai įgaliojimus jų vardu pirkti tam tikrus produktus, kad pasinaudojant jos perkamąja galia atsirastų sverto poveikis ir būtų užtikrintas viešąjį interesą atitinkantis tiekimas ypatingos svarbos sektoriams;

(12)

galiausiai valstybės narės raginamos įvertinti, ar Sąjunga turėtų vykdyti tam tikro eksporto priežiūrą, kad būtų užtikrintas tiekimas vidaus rinkai. Jei jos mano, kad tokios apsaugos priemonės yra tikslingos, būtinos ir proporcingos, jos galėtų pasitarti ir paprašyti Komisijos įvertinti, ar įvykdytos apsaugos priemonių taikymo eksportui sąlygos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/479 (3);

(13)

rekomenduojami stebėsenos veiksmai turėtų atitikti numatymo, koordinavimo ir pasirengimo principus, numatant sukurti išankstinio perspėjimo sistemą, kad būtų išvengta su puslaidininkiais susijusių krizių ir sustiprinta Sąjungos puslaidininkių ekosistema. Tuo tikslu valstybių narių prašoma Europos puslaidininkių ekspertų grupėje aptarti tikslingus išankstinio perspėjimo rodiklius, pagal kuriuos puslaidininkių tiekimo grandinėje būtų galima numatyti būsimą trūkumą;

(14)

reikia toliau nuodugniai vertinti riziką, kuri gali sutrikdyti vertės grandinę, įskaitant už Sąjungos ribų vykdomo puslaidininkių tiekimo grandis kilmės ir šaltinių vietose, jai pakenkti arba padaryti neigiamą poveikį. Todėl valstybėms narėms rekomenduojama rinkti atitinkamą informaciją ir bendradarbiauti, kad Komisija galėtų parengti bendrą Sąjungos puslaidininkių vertės grandinei kylančios rizikos vertinimą. Turėtų būti nurodyti veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant riziką;

(15)

Komisija siūlomame reglamente nustato nuolatinį ir privalomą koordinuotos stebėsenos ir reagavimo į krizes mechanizmą, grindžiamą šioje rekomendacijoje siūlomomis priemonėmis. Įsigaliojus reglamentui, ši rekomendacija gali būti panaikinta,