PRIEDAS

1. Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl chemijos sektoriuje taikomų bendrų išmetamųjų dujų tvarkymo ir apdorojimo sistemų

TAIKYMO SRITIS

Šios GPGB išvados skirtos šiai Direktyvos 2010/75/ES I priede nurodytai veiklai – 4. Chemijos pramonė (t. y. visi gamybos procesai, priskiriami prie I priedo 4.1–4.6 punktuose išvardytų veiklos kategorijų, nebent nurodyta kitaip).

Konkrečiau, šiose GPGB išvadose daugiausia dėmesio skiriama dėl minėtos veiklos į orą išmetamiems teršalams.

Šios GPGB išvados netaikomos:

1.	teršalų išmetimui į orą sūrymo elektrolizės būdu gaminant chlorą, vandenilį ir natrio arba kalio hidroksidą. Tokiai veiklai taikomos GPGB išvados dėl chloro ir šarmų gamybos;

teršalų išmetimui vamzdžiais į orą nepertraukiamai gaminant toliau nurodytas chemines medžiagas, jeigu bendras tų cheminių medžiagų gamybos pajėgumas viršija 20 kt per metus:

—	žemesniuosius alkenus, taikant garinio krekingo procesą;

—	formaldehidą;

—	etileno oksidą ir etilenglikolius;

—	fenolį iš izopropilbenzeno;

—	dinitrotolueną iš tolueno, toluendiaminą iš dinitrotolueno, toluendiizocianatą iš toluendiamino, metilendifenildiaminą iš anilino, metilendifenildiizocianatą iš metilendifenildiamino;

—	etilendichloridą (EDC) ir vinilchlorido monomerą (VCM);

—	vandenilio peroksidą.

Tokiai veiklai taikomos GPGB išvados dėl organinių cheminių medžiagų gamybos dideliais kiekiais.

Tačiau šios GPGB išvados taikomos azoto oksidams (NOX) ir anglies monoksidui (CO), į orą vamzdžiais išmetamiems termiškai apdorojant išmetamąsias dujas, kurių susidaro vykstant minėtiems gamybos procesams;

teršalų išmetimui į orą gaminant toliau nurodytas neorganines chemines medžiagas:

—

amoniaką;

—	amonio nitratą;

—	kalcio amonio nitratą;

—	kalcio karbidą;

—	kalcio chloridą;

—	kalcio nitratą;

—	juodąją anglį;

—	geležies chloridą;

—	geležies sulfatą (t. y. geležies sulfatą heptahidratą ir susijusius produktus, pvz., chlorsulfatus);

—	vandenilio fluorido rūgštį;

—	neorganinius fosfatus;

—	azoto rūgštį;

—	azoto, fosforo arba kalio trąšas (paprastąsias arba sudėtines trąšas);

—	fosforo rūgštį;

—	nusodintą kalcio karbonatą;

—	natrio karbonatą (t. y. kalcinuotąją sodą);

—	natrio chloratą;

—	natrio silikatą;

—	sieros rūgštį;

—	sintetinį amorfinį silicio dioksidą;

—	titano dioksidą ir susijusius produktus;

—	karbamidą;

—	karbamido amonio nitratą.

Tokiai veiklai gali būti taikomos GPGB išvados dėl neorganinių cheminių medžiagų gamybos dideliais kiekiais;

4.	teršalų išmetimui į orą dėl garinio riformingo, taip pat dėl panaudotos sieros rūgšties fizinio gryninimo ir rekoncentravimo, jeigu šie procesai tiesiogiai susiję su 2 arba 3 punkte nurodytu gamybos procesu;

5.	teršalų išmetimui į orą gaminant magnio oksidą sausojo proceso būdu. Tokiai veiklai gali būti taikomos GPGB išvados dėl cemento, kalkių ir magnio oksido gamybos;

teršalų išmetimui į orą iš toliau nurodytų įrenginių:

—	kurą deginančių įrenginių, išskyrus technologines krosnis ir (arba) šildytuvus. Tokiai veiklai gali būti taikomos GPGB išvados dėl didelių kurą deginančių įrenginių, GPGB išvados dėl naftos ir dujų perdirbimo ir (arba) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 (1);

—	technologinių krosnių ir (arba) šildytuvų, kurių bendra vardinė šiluminė galia mažesnė nei 1 MW;

—	technologinių krosnių ir (arba) šildytuvų, naudojamų gaminant 2 punkte nurodytus žemesniuosius alkenus, etilendichloridą ir (arba) vinilchlorido monomerą. Tokiai veiklai taikomos GPGB išvados dėl organinių cheminių medžiagų gamybos dideliais kiekiais;

7.	teršalų išmetimui į orą iš atliekų deginimo įrenginių. Tokiai veiklai gali būti taikomos GPGB išvados dėl atliekų deginimo;

teršalų išmetimui į orą laikant, perduodant ir tvarkant skysčius, suskystintas dujas ir kietąsias medžiagas, jeigu jie nėra tiesiogiai susiję su Direktyvos 2010/75/ES I priede nurodyta veikla – 4. Chemijos pramonė. Tokiai veiklai gali būti taikomos GPGB išvados dėl iš saugyklų išmetamų teršalų.

Tačiau šios GPGB išvados taikomos teršalų išmetimui į orą laikant, perduodant ir tvarkant skysčius, suskystintas dujas ir kietąsias medžiagas, jeigu šie procesai tiesiogiai susiję su cheminių medžiagų gamybos procesu, patenkančiu į šių GPGB išvadų taikymo sritį;

9.	teršalų išmetimui į orą iš netiesioginio aušinimo sistemų. Tokiai veiklai gali būti taikomos GPGB išvados dėl pramoninių aušinimo sistemų.

Šiose GPGB išvadose aptariamai veiklai papildomai taikomos kitos GPGB išvados, be kita ko, dėl bendro nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos pramonėje (angl. CWW).

Su šiose GPGB išvadose aptariama veikla gali būti susijusios kitos GPGB išvados ir informaciniai dokumentai dėl:

—	chloro ir šarmų gamybos (angl. CAK);

—	neorganinių cheminių medžiagų – amoniako, rūgščių ir trąšų – gamybos dideliais kiekiais (angl. LVIC-AAF);

—	neorganinių cheminių medžiagų – kietųjų ir kitų – gamybos dideliais kiekiais (angl. LVIC-S);

—	organinių cheminių medžiagų gamybos dideliais kiekiais (angl. LVOC);

—	organinių grynųjų cheminių medžiagų gamybos (angl. OFC)

—	polimerų gamybos (angl. POL);

—	specialiosios paskirties neorganinių cheminių medžiagų gamybos (angl. SIC);

—	naftos ir dujų perdirbimo (angl. REF);

—	ekonominio poveikio ir poveikio aplinkos terpėms (angl. ECM);

—	iš saugyklų išmetamų teršalų (angl. EFS);

—	energijos vartojimo efektyvumo (angl. ENE);

—	pramoninių aušinimo sistemų (angl. ICS);

—	didelių kurą deginančių įrenginių (angl. LCP);

—	PITD įrenginių į orą išmetamų teršalų ir į vandenį išleidžiamų teršalų stebėsenos (angl. ROM);

—	atliekų deginimo (angl. WI);

—	atliekų apdorojimo (angl. WT).

Šios GPGB išvados taikomos nepažeidžiant kitų susijusių teisės aktų, pavyzdžiui, dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH reglamento) arba dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (KŽP reglamento).

APIBRĖŽTYS

Šiose GPGB išvadose vartojamų terminų apibrėžtys:

Bendrieji terminai

Vartojamas terminas

Apibrėžtis

Vamzdžiais į orą išmetami teršalai

Teršalai, išmetami į orą teršalų išmetimo vietoje, pvz., per kaminą.

Kurą deginantis įrenginys

Techninis aparatas, kuriame kuras oksiduojamas siekiant panaudoti taip gautą šilumą. Kurą deginantys įrenginiai apima katilus, variklius, turbinas ir technologines krosnis ir (arba) šildytuvus, bet neapima terminio ar katalizinio oksidavimo įrenginių.

Kompleksiniai neorganiniai pigmentai

Stabili kristalinė įvairių metalų katijonų gardelė. Svarbiausios pagrindinės medžiagos gardelės yra rutilo, špinelio, cirkono ir hematito ir (arba) korundo, tačiau yra ir kitų stabilių struktūrų.

Nepertraukiamasis matavimas

Matavimas vietoje stacionariai sumontuota automatine matavimo sistema.

Nepertraukiamasis procesas

Procesas, kai žaliavos nepertraukiamai tiekiamos į reaktorių, o reakcijos produktai vėliau patenka į toliau prijungtus atskyrimo ir (arba) regeneravimo blokus.

Pasklidieji išmetamieji teršalai

Ne vamzdžiais į orą išmetami teršalai. Pasklidieji išmetamieji teršalai apima nevaldomuosius ir valdomuosius išmetamuosius teršalus.

Į orą išmetami teršalai

Bendras terminas, apimantis į orą išmetamus teršalus, įskaitant vamzdžiais išmetamus ir pasklidžiuosius išmetamuosius teršalus.

Etanolaminai

Bendras terminas, apimantis monoetanolaminą, dietanolaminą, trietanolaminą ir jų mišinius.

Etilenglikoliai

Bendras terminas, apimantis monoetilenglikolį, dietilenglikolį, trietilenglikolį ir jų mišinius.

Esamas įrenginys

Įrenginys, kuris nėra naujas įrenginys.

Esama technologinė krosnis ir (arba) šildytuvas

Technologinė krosnis ir (arba) šildytuvas, kuri (-is) nėra nauja (-as) technologinė krosnis ir (arba) šildytuvas.

Dūmų dujos

Iš kurą deginančio įrenginio išmetamos dujos.

Nevaldomieji išmetamieji teršalai

Teršalai, ne vamzdžiais išmetami į orą tuo atveju, kai įranga, kuri suprojektuota arba surinkta taip, kad būtų sandari, praranda sandarumą.

Nevaldomieji teršalai gali būti išmetami iš:

—	judančios įrangos, pvz., maišiklių, kompresorių, siurblių, vožtuvų (rankinių ir automatinių);

—	stacionarios įrangos, pvz., jungių ir kitų jungčių, atvirų linijų, ėminių ėmimo vietų.

Žemesnieji alkenai

Bendras terminas, apimantis etileną, propileną, butileną, butadieną ir jų mišinius.

Esminis įrenginio modernizavimas

Didelis įrenginio konstrukcijos arba jame naudojamos technologijos pakeitimas, iš esmės pritaikant arba pakeičiant technologinius ir (arba) taršos mažinimo blokus ir susijusią įrangą.

Masės srautas

Per tam tikrą laiką išmetamos konkrečios medžiagos masė arba tam tikrą laiką galiojantis parametras.

Naujas įrenginys

Įrenginys, kurį pirmą kartą įrengimo vietoje leista eksploatuoti paskelbus šias GPGB išvadas, arba įrenginys, visiškai pakeistas paskelbus šias GPGB išvadas.

Nauja technologinė krosnis ir (arba) šildytuvas

Įrenginyje esanti technologinė krosnis ir (arba) šildytuvas, kurią (-į) pirmą kartą leista eksploatuoti paskelbus šias GPGB išvadas, arba technologinė krosnis ir (arba) šildytuvas, visiškai pakeista (-as) paskelbus šias GPGB išvadas.

Nevaldomieji išmetamieji teršalai

Pasklidieji išmetamieji teršalai, išskyrus nevaldomuosius išmetamuosius teršalus.

Nevaldomieji teršalai gali būti išmetami, pvz., iš ventiliacijos angų, piltinių krovinių laikymo, pakrovimo ir (arba) iškrovimo sistemų, laivų ir rezervuarų (atidarius), atvirų latakų, ėminių ėmimo sistemų, rezervuarų dujų išleidimo angų, atliekų, nuotekų ir vandens valymo įrenginių.

NOX pirmtakai

Junginiai, kurių sudėtyje yra azoto (pvz., akrilnitrilas, amoniakas, azoto dujos, organiniai junginiai, kurių sudėtyje yra azoto), patenkantys į terminio arba katalizinio oksidavimo procesą, dėl kurio išmetama NOX. Elementinis azotas neįtraukiamas.

Eksploatacinis apribojimas

Apribojimas arba suvaržymas, susijęs, pvz., su:

—	naudojamomis medžiagomis (pvz., medžiagomis, kurių negalima pakeisti, labai ėsdinančiomis medžiagomis);

—	eksploatacijos sąlygomis (pvz., labai aukšta temperatūra arba slėgiu);

—	įrenginio veikimu;

—	išteklių prieinamumu (pvz., galimybe įsigyti atsarginių dalių keičiant įrangos dalį, galimybe naudotis kvalifikuota darbo jėga);

—	numatoma nauda aplinkai (pvz., teikiant pirmumą aplinkai naudingiausiems techninės priežiūros, remonto ar pakeitimo veiksmams.

Periodinis matavimas

Matavimas, rankiniu būdu arba automatizuotai atliekamas tam tikrais laiko intervalais.

Polimero kokybės klasė

Skirtingos kiekvieno tipo polimerų produktų ypatybės (t. y. kokybės klasės), grindžiamos skirtinga struktūra ir molekuline mase ir optimizuotos konkrečioms reikmėms. Poliolefinų ypatybės gali skirtis dėl kopolimerų, pvz., EVA, naudojimo. PVC savybės gali skirtis pagal vidutinį polimerų grandinės ilgį ir dalelių akytumą.

Technologinė krosnis ir (arba) šildytuvas

Technologinės krosnys arba šildytuvai:

—	kurą deginantys įrenginiai, naudojami objektams arba žaliavoms apdoroti per tiesioginį sąlytį, pvz., vykdant džiovinimo procesus arba naudojant cheminius reaktorius, arba

—	kurą deginantys įrenginiai, kurių spinduliuojamoji ir (arba) kondukcinė šiluma objektams arba žaliavoms perduodama per tvirtą sieną, nenaudojant tarpinio šilumnešio, pvz., (naftos) chemijos pramonėje naudojamos krosnys arba reaktoriai, kuriais šildomas technologinis srautas.

Taikant gerąją energijos regeneravimo patirtį, kai kurios technologinės krosnys ir (arba) šildytuvai gali būti sujungti su garo ir (arba) elektros energijos gamybos sistema. Ji yra neatsiejama technologinės krosnies ir (arba) šildytuvo konstrukcijos dalis, kurios atskirai vertinti negalima.

Proceso metu išsiskiriančios dujos

Vykstant procesui išmetamos dujos, toliau apdorojamos siekiant jas regeneruoti ir (arba) mažinti taršą.

Tirpiklis

Organinis tirpiklis, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 46 punkte.

Tirpiklio suvartojimas

Tirpiklio suvartojimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/75/ES 57 straipsnio 9 punkte.

Tirpiklio sąnaudos

Bendras sunaudotų organinių tirpiklių kiekis, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/75/ES VII priedo 7 dalyje.

Tirpiklių masės balansas

Masės balansas, bent kartą per metus apskaičiuojamas pagal Direktyvos 2010/75/ES VII priedo 7 dalį.

Terminis apdorojimas

Išmetamųjų dujų apdorojimas taikant terminį arba katalizinį oksidavimą.

Bendras išmetamųjų teršalų kiekis

Vamzdžiais išmetamų ir pasklidžiųjų išmetamųjų teršalų suminis kiekis.

Galiojantis valandos (arba pusvalandžio) vidurkis

Valandos (arba pusvalandžio) vidurkis laikomas galiojančiu, jeigu per tą laiką nebuvo atliekama automatinės matavimo sistemos techninė priežiūra ir nebuvo jokių gedimų.

Medžiagos arba parametrai
Vartojamas terminas	Apibrėžtis
Cl2	Elementinis chloras
CO	Anglies monoksidas
CS2	Anglies disulfidas
Dulkės	Bendras kietųjų dalelių kiekis (ore). Jei nenurodyta kitaip, dulkės apima KD2,5 ir KD10.
EDC	Etilendichloridas (1,2-dichloretanas)
HCl	Vandenilio chloridas
HCN	Vandenilio cianidas
HF	Vandenilio fluoridas
H2S	Vandenilio sulfidas
NH3	Amoniakas
Ni	Nikelis
N2O	Diazoto oksidas (dar vadinamas azoto suboksidu).
NOX	Suminis azoto monoksido (NO) ir azoto dioksido (NO2) kiekis, išreiškiamas NO2 kiekiu.
Pb	Švinas
PCDD/F	Polichlordibenzo-p-dioksinai ir polichlordibenzofuranai
KD2,5	Kietosios dalelės, kurių 50 % praeina pro joms pralaidžią 2,5 μm aerodinaminio skersmens angą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/50/EB (2).
KD10	Kietosios dalelės, kurių 50 % praeina pro joms pralaidžią 10 μm aerodinaminio skersmens angą, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/50/EB.
SO2	Sieros dioksidas
SOX	Suminis sieros dioksido (SO2), sieros trioksido (SO3) ir sieros rūgšties aerozolių kiekis, išreiškiamas SO2 kiekiu
BLOA	Bendrasis lakiosios organinės anglies kiekis, išreiškiamas C kiekiu.
VCM	Vinilchlorido monomeras
LOJ	Lakusis organinis junginys, apibrėžtas Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 45 punkte.

SANTRUMPOS

Šiose GPGB išvadose vartojamos santrumpos:

Santrumpa	Apibrėžtis
KŽP	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 (3) dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo
CMR	Kancerogeninis, mutageninis ar toksiškas reprodukcijai (angl. carcinogenic, mutagenic or toxic for reproduction)
CMR 1A	1A kategorijos CMR medžiaga, apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 su pakeitimais, t. y. medžiaga, paženklinta pavojingumo frazėmis H340, H350, H360.
CMR 1B	1B kategorijos CMR medžiaga, apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 su pakeitimais, t. y. medžiaga, paženklinta pavojingumo frazėmis H340, H350, H360.
CMR 2	2 kategorijos CMR medžiaga, apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 su pakeitimais, t. y. medžiaga, paženklinta pavojingumo frazėmis H341, H351, H361.
DIAL	Atrankiosios sugerties lidaras
AVS	Aplinkosaugos vadybos sistema
EPS	Plėtrusis polistirenas
E-PVC	Emulsinės polimerizacijos būdu pagamintas PVC
EVA	Etilenvinilacetatas
GPPS	Bendrosios paskirties polistirenas
HDPE	Didelio tankio polietilenas
HEAF	Didelio veiksmingumo oro filtras
HEPA	Didelio veiksmingumo kietųjų dalelių filtras
HIPS	Smūgiams atsparus polistirenas
PITD	Direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų
I-TEQ	Tarptautinis toksiškumo ekvivalentas, nustatomas naudojant Direktyvos 2010/75/ES VI priedo 2 dalyje nurodytus ekvivalentiškumo koeficientus
NAIR	Nuotėkio aptikimas ir remontas
LDPE	Mažo tankio polietilenas
LIDAR	Lidaras, optinis lokatorius parametrams matuoti
LLDPE	Linijinis mažo tankio polietilenas
OGI	Optinio dujų vaizdo kūrimas
NES	Neįprastos eksploatacijos sąlygos
PP	Polipropilenas
PVC	Polivinilchloridas
REACH	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 (4) dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų
SKR	Selektyvioji katalizinė redukcija
SNKR	Selektyvioji nekatalizinė redukcija
SOF	Saulės uždengimo srautas
S-PVC	Suspensinės polimerizacijos būdu pagamintas PVC
ULPA	Labai mažo pralaidumo oro filtras

BENDROSIOS PASTABOS

Geriausi prieinami gamybos būdai

Šiose GPGB išvadose išvardyti ir apibūdinti gamybos būdai nėra nei privalomi, nei išsamūs. Galima taikyti kitus gamybos būdus, kuriais užtikrinamas bent lygiavertis aplinkos apsaugos lygis.

Jeigu nenurodyta kitaip, GPGB išvados taikomos visuotinai.

Su geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB) siejami išmetamųjų teršalų kiekiai ir orientaciniai vamzdžiais į orą išmetamų teršalų kiekiai

Šiose GPGB išvadose nurodyti su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai ir orientaciniai vamzdžiais į orą išmetamų teršalų kiekiai reiškia koncentracijos vertes, išreikštas išmestos medžiagos mase išmetamųjų dujų tūrio vienete normaliosiomis sąlygomis (sausosios dujos esant 273,15 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui) ir nurodytas šiais vienetais – mg/Nm3, μg/Nm3 arba ng I-TEQ/Nm3.

Toliau lentelėje pateikiami šiose GPGB išvadose nurodytiems su GPGB siejamiems išmetamųjų teršalų kiekiams ir orientaciniams išmetamųjų teršalų kiekiams išreikšti naudojami deguonies atskaitos lygiai.

Išmetamųjų teršalų šaltinis	Atskaitinis deguonies kiekis (OR)
Technologinė krosnis ir (arba) šildytuvas, kaitinant netiesiogiai	3 % sausųjų dujų tūrio
Visi kiti šaltiniai	Deguonies kiekis nekoreguojamas

Tais atvejais, kai pateikiamas atskaitinis deguonies kiekis, išmetamųjų teršalų koncentracija esant atskaitiniam deguonies kiekiui apskaičiuojama pagal šią formulę:

čia:

ER	:	išmetamųjų teršalų koncentracija esant atskaitiniam deguonies kiekiui OR,
OR	:	atskaitinis deguonies kiekis, tūrio proc.,
EM	:	išmatuota išmetamųjų teršalų koncentracija,
OM	:	išmatuotas deguonies kiekis, tūrio proc.

Pirmiau pateikta formulė netaikoma, jeigu technologinėje (-ėse) krosnyje (-yse) ir (arba) šildytuve (-uose) naudojamas deguonies prisodrintas oras arba grynas deguonis arba jeigu dėl saugos reikalavimų įsiurbiant papildomo oro deguonies kiekis išmetamosiose dujose siekia beveik 21 % tūrio. Tokiu atveju išmetamųjų teršalų koncentracija, kai atskaitinis deguonies kiekis yra 3 % sausųjų dujų tūrio, apskaičiuojama kitu būdu.

Su GPGB siejamų išmetamųjų teršalų kiekių ir orientacinių vamzdžiais į orą išmetamų teršalų kiekių vidurkinimo laikotarpių apibrėžtys pateikiamos toliau.

Matavimo tipas	Vidurkinimo laikotarpis	Apibrėžtis
Nepertraukiamasis matavimas	Paros vidurkis	Vienos paros laikotarpio vidurkis, gautas iš galiojančių valandos arba pusvalandžio vidurkių.
Periodinis	Ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis	Trijų iš eilės einančių ėminių ėmimo ir (arba) matavimo laikotarpių, iš kurių kiekvienas trunka bent 30 minučių, vidutinė vertė (5).

Apskaičiuojant masės srautus, susijusius su 11 GPGB (1.1 lentelė), 14 GPGB (1.3 lentelė), 18 GPGB (1.6 lentelė), 29 GPGB (1.9 lentelė) ir 36 GPGB (1.15 lentelė), jeigu panašių savybių išmetamosios dujos, kuriose, pvz., yra tų pačių (tipų) medžiagų ir (arba) kurios pasižymi tais pačiais parametrais, yra išleidžiamos per du ar daugiau atskirų kaminų, tačiau, kompetentingos institucijos nuomone, galėtų būti išleidžiamos per bendrą kaminą, šie kaminai laikomi vienu kaminu.

Su GPGB siejami į orą išmetamų pasklidžiųjų LOJ kiekiai

Naudojant tirpiklius arba pakartotinai naudojant regeneruotus tirpiklius išmetamų pasklidžiųjų LOJ atveju su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai šiose GPGB išvadose pateikiami kaip tirpiklio sąnaudų procentinė dalis, kasmet apskaičiuojama pagal Direktyvos 2010/75/ES VII priedo 7 dalį.

Su GPGB siejami bendri gaminant polimerus arba sintetinį kaučiuką į orą išmetamų teršalų kiekiai

Poliolefinų arba sintetinio kaučiuko gamyba

Siekiant nustatyti bendrą gaminant poliolefinus arba sintetinį kaučiuką į orą išmetamų LOJ kiekį, su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai šiose GPGB išvadose nurodomi kaip savitoji išmetamųjų teršalų apkrova, apskaičiuojama kasmet bendrą išmetamųjų LOJ kiekį padalijus iš konkretaus sektoriaus gamybos rodiklio ir išreiškiama C g produkto kilogramui.

PVC gamyba

Siekiant nustatyti bendrą gaminant PVC į orą išmetamų VCM kiekį, su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai šiose GPGB išvadose nurodomi kaip savitoji išmetamųjų teršalų apkrova, apskaičiuojama kasmet bendrą išmetamųjų VCM kiekį padalijus iš konkretaus sektoriaus gamybos rodiklio ir išreiškiama g produkto kilogramui.

Apskaičiuojant savitąją išmetamųjų teršalų apkrovą, į bendrą išmetamųjų teršalų kiekį įtraukiama VCM koncentracija PVC.

Viskozės gamyba

Gaminant viskozę, su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis šiose GPGB išvadose nurodomas kaip savitoji išmetamųjų teršalų apkrova, apskaičiuojama kasmet bendrą išmetamos S kiekį padalijus iš kuokštelinių pluoštų arba apvalkalų gamybos rodiklio ir išreiškiama S g produkto kilogramui.

1.1. Bendrosios GPGB išvados

1.1.1. Aplinkosaugos vadybos sistemos

1 GPGB. Siekiant pagerinti bendrą aplinkosauginį veiksmingumą, GPGB yra parengti ir įgyvendinti aplinkosaugos vadybos sistemą (AVS), kuria būtų užtikrinami visi šie dalykai:

i.	vadovybės, įskaitant vyresniąją vadovybę, įsipareigojimas įgyvendinti veiksmingą AVS, vadovavimas jos įgyvendinimui ir atskaitomybė už jos įgyvendinimą;

ii.	analizė, apimanti organizacijos veiklos aplinkybių nustatymą, suinteresuotųjų šalių poreikių ir lūkesčių išsiaiškinimą, įrenginio savybių, dėl kurių gali kilti rizika aplinkai (arba žmonių sveikatai), taip pat taikytinų su aplinka susijusių teisinių reikalavimų nustatymą;

iii.	aplinkosaugos politikos, apimančios nuolatinį įrenginio aplinkosauginio veiksmingumo gerinimą, parengimas;

iv.	tikslų ir veiklos rodiklių, susijusių su reikšmingais aplinkosaugos aspektais, įskaitant atitikties taikomiems teisiniams reikalavimams užtikrinimą, nustatymas;

v.	procedūrų ir veiksmų (įskaitant, jei reikia, taisomuosius ir prevencinius veiksmus), būtinų tam, kad būtų pasiekti aplinkosaugos tikslai ir išvengta rizikos aplinkai, planavimas ir įgyvendinimas;

vi.	su aplinkosaugos aspektais ir tikslais susijusių struktūrų, funkcijų ir atsakomybės sričių nustatymas ir reikiamų finansinių bei žmogiškųjų išteklių parūpinimas;

vii.	būtinos darbuotojų, kurių darbas gali turėti įtakos įrenginio aplinkosauginiam veiksmingumui, kompetencijos ir informuotumo užtikrinimas (pvz., teikiant informaciją ir rengiant mokymus);

viii.

vidaus ir išorės komunikacija;

ix.	darbuotojų dalyvavimo užtikrinant gerą aplinkosaugos vadybos praktiką skatinimas;

x.	valdymo vadovų ir rašytinių procedūrų, skirtų reikšmingą poveikį aplinkai darančiai veiklai valdyti, taip pat reikiamos apskaitos nustatymas ir tvarkymas;

xi.	veiksmingas veiklos planavimas ir procesų kontrolė;

xii.	tinkamų techninės priežiūros programų įgyvendinimas;

xiii.

avarinė parengtis ir reagavimo veiksmų protokolai, įskaitant susijusius su neigiamo nepaprastųjų padėčių poveikio (aplinkai) prevencija ir (arba) mažinimu;

xiv.	projektuojamo naujo arba rekonstruojamo seno įrenginio arba jo dalies poveikio aplinkai visą to įrenginio arba jo dalies eksploatavimo laikotarpį, įskaitant statybą, techninę priežiūrą, eksploatavimą ir eksploatavimo nutraukimą, vertinimas;

xv.	stebėsenos ir matavimo programos įgyvendinimas; prireikus informacijos galima rasti informaciniame pranešime apie iš PITD įrenginių į orą išmetamų teršalų ir į vandenį išleidžiamų teršalų stebėseną;

xvi.	reguliarus lyginamosios sektorių analizės taikymas;

xvii.

periodinis nepriklausomas (jeigu įmanoma) vidaus auditas ir periodinis nepriklausomas išorės auditas siekiant įvertinti aplinkosauginį veiksmingumą ir nustatyti, ar AVS atitinka numatytas priemones ir ar ji tinkamai įgyvendinama ir palaikoma;

xviii.

neatitikčių priežasčių vertinimas, taisomųjų veiksmų įgyvendinimas šalinant neatitiktis, taisomųjų veiksmų veiksmingumo peržiūra ir nustatymas, ar yra arba gali atsirasti panašių neatitikčių;

xix.	vyresniosios vadovybės periodiškai atliekama AVS ir jos nuolatinio tinkamumo, pakankamumo ir veiksmingumo peržiūra;

xx.	švaresnių metodų plėtros stebėjimas ir atsižvelgimas į ją.

Atsižvelgiant į chemijos sektoriaus specifiką, GPGB taip pat yra į AVS įtraukti šiuos elementus:

xxi.	vamzdžiais į orą išmetamų ir pasklidžiųjų į orą išmetamų teršalų aprašą (žr. 2 GPGB);

xxii.

su į orą išmetamais teršalais susijusį NES valdymo planą (žr. 3 GPGB);

xxiii.

su vamzdžiais į orą išmetamais teršalais susijusią integruotą išmetamųjų dujų tvarkymo ir apdorojimo strategiją (žr. 4 GPGB);

xxiv.

į orą išmetamų pasklidžiųjų LOJ tvarkymo sistemą (žr. 19 GPGB);

xxv.

cheminių medžiagų tvarkymo sistemą, į kurią būtų įtrauktas procese (-uose) naudojamų pavojingų ir labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų aprašas; siekiant nustatyti galimas naujas prieinamas ir saugesnes alternatyvas, nedarančias poveikio arba darančias mažesnį poveikį aplinkai, periodiškai (pvz., kasmet) nagrinėjamos galimybės pakeisti tame apraše nurodytas medžiagas, daugiausia dėmesio skiriant ne žaliavoms, o toms medžiagoms.

Pastaba

Vienas iš šį GPGB atitinkančių AVS pavyzdžių yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1221/2009 (6) nustatyta Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS).

Taikymas

AVS išsamumo lygis ir formalizavimo laipsnis apskritai susijęs su įrenginio pobūdžiu, dydžiu ir sudėtingumu, taip pat su galimo jo poveikio aplinkai diapazonu.

2 GPGB. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mažinti į orą išmetamų teršalų kiekį, GPGB yra sudaryti, tvarkyti ir reguliariai peržiūrėti (be kita ko, kai įvyksta reikšmingų pokyčių) vamzdžiais į orą išmetamų ir pasklidžiųjų į orą išmetamų teršalų aprašą, kuris būtų įtrauktas į aplinkos vadybos sistemą (žr. 1 GPGB) ir kuriame būtų pateikiami visi šie elementai:

kiek pagrįstai įmanoma išsamesnė informacija apie cheminių medžiagų gamybos procesą (-us), įskaitant:

a.	cheminių reakcijų formules, kuriose būtų nurodyti ir šalutiniai produktai;

b.	supaprastintas proceso diagramas, kuriose būtų parodyta, kur susidaro išmetamieji teršalai;

ii.

kiek pagrįstai įmanoma išsamesnė informacija apie vamzdžiais į orą išmetamus teršalus, kaip antai:

a.	teršalų išmetimo vieta (-os);

b.	vidutinės srauto ir temperatūros vertės ir kintamumas;

c.	vidutinės atitinkamų medžiagų ir (arba) parametrų (pvz., BLOA, CO, NOX, SOX, Cl2, HCl) koncentracijos ir masės srauto vertės ir jų kintamumas;

d.	kitų medžiagų, kurios gali daryti poveikį išmetamųjų dujų apdorojimo sistemai (-oms) arba įrenginio saugai (pvz., deguonies, azoto, vandens garų, dulkių), buvimas;

e.	metodai, taikomi siekiant išvengti teršalų išmetimo vamzdžiais į orą ir (arba) sumažinti išmetamą jų kiekį;

f.	degumas, apatinė ir viršutinė sprogumo ribos, reaktyvumas;

g.	stebėsenos metodai (žr. 8 GPGB);

h.	CMR 1A, CMR 1B arba CMR 2 kategorijoms priskiriamų medžiagų buvimas; tokių medžiagų buvimas gali būti vertinamas, pvz., pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (KŽP) kriterijus;

iii.

kiek pagrįstai įmanoma išsamesnė informacija apie pasklidžiuosius į orą išmetamus teršalus, kaip antai:

a.	taršos šaltinio (-ių) nustatymas;

b.	kiekvieno taršos šaltinio savybės (pvz., nevaldomasis ar valdomasis; statinis ar judantis; taršos šaltinio prieinamumas; įtrauktas į NAIR programą, ar ne);

dujų ar skysčio, kurie liečiasi su taršos šaltiniu (-iais), savybės, įskaitant:

1.	fizinę būseną;

2.	medžiagos (-ų) garų slėgį skystyje, dujų slėgį;

3.	temperatūrą;

4.	sudėtį (pagal skysčių masę arba dujų tūrį);

5.	medžiagos (-ų) ar mišinių, įskaitant CMR 1A, CMR 1B arba CMR 2 kategorijoms priskiriamas medžiagas ar mišinius, pavojingas savybes;

d.	metodai, taikomi siekiant išvengti pasklidžiųjų teršalų išmetimo į orą ir (arba) sumažinti išmetamą jų kiekį;

e.	stebėsena (žr. 20 GPGB, 21 GPGB ir 22 GPGB).

Pastaba dėl pasklidžiųjų išmetamųjų teršalų

Informacija apie pasklidžiuosius į orą išmetamus teršalus ypač aktuali tuo atveju, kai vykdant veiklą naudojami dideli organinių junginių ar mišinių kiekiai (pvz., gaminant vaistus, didelius organinių cheminių medžiagų ar polimerų kiekius).

Informacija apie nevaldomuosius išmetamuosius teršalus apima visus taršos šaltinius, kurie liečiasi su organinėmis medžiagomis, kurių garų slėgis 293,15 K temperatūroje yra didesnis nei 0,3 kPa.

Nevaldomųjų išmetamųjų teršalų šaltiniai, sujungti su mažo skersmens (pvz., mažesnio nei 12,7 mm, t. y. 0,5 colio) vamzdžiais, gali būti neįtraukiami į aprašą.

Subatmosferiniame slėgyje eksploatuojama įranga gali būti neįtraukiama į aprašą.

Taikymas

Aprašo išsamumo lygis ir formalizavimo laipsnis apskritai susijęs su įrenginio pobūdžiu, dydžiu ir sudėtingumu, taip pat su galimo jo poveikio aplinkai diapazonu.

1.1.2. Neįprastos eksploatacijos sąlygos (NES)

3 GPGB. Siekiant, kad NES susidarytų rečiau ir susidarius NES teršalų į orą būtų išmetama mažiau, GPGB yra parengti ir įgyvendinti rizika grindžiamą NES valdymo planą, kuris būtų įtrauktas į aplinkos vadybos sistemą (žr. 1 GPGB) ir į kurį būtų įtraukti visi šie elementai:

galimų NES (pvz., sugedus įrangai, kuri yra itin svarbi vamzdžiais į orą išmetamų teršalų kontrolei, arba įrangai, kuri yra itin svarbi avarijų ar incidentų, dėl kurių į orą gali būti išmetama teršalų, prevencijai (toliau – itin svarbi įranga)), jų pagrindinių priežasčių ir galimų padarinių nustatymas;

ii.	tinkamas itin svarbios įrangos projektavimas (pvz., moduliais ir skyriais grindžiama įrangos sandara, atsarginės sistemos, metodai, dėl kurių nebereikia nutraukti išmetamųjų dujų apdorojimo paleidžiant ir sustabdant įrenginį, labai sandari įranga ir kt.);

iii.	itin svarbios įrangos profilaktinės techninės priežiūros plano parengimas ir įgyvendinimas (žr. 1 GPGB xii punktą);

iv.	susidarius NES išmetamų teršalų kiekių ir susijusių aplinkybių stebėsena (t. y. vertinimas arba, jeigu įmanoma, matavimas) ir registravimas;

v.	teršalų išmetimo susidarius NES periodinis vertinimas (pvz., įvykių dažnumas, trukmė, išmetamų teršalų kiekis, registruojamas pagal iv punktą) ir prireikus taisomųjų veiksmų įgyvendinimas;

vi.	reguliari pagal i punktą nustatytų NES sąrašo peržiūra ir atnaujinimas, atlikus v punkte nurodytą periodinį vertinimą;

vii.	reguliarus atsarginių sistemų testavimas.

1.1.3. Vamzdžiais į orą išmetami teršalai

1.1.3.1. Bendrieji metodai

4 GPGB. Siekiant sumažinti vamzdžiais į orą išmetamų teršalų kiekį, GPGB yra taikyti integruotą išmetamųjų dujų tvarkymo ir apdorojimo strategiją, į kurią pirmumo tvarka būtų įtraukti į procesus integruoti regeneravimo ir taršos mažinimo metodai.

Aprašymas

Integruota išmetamųjų dujų tvarkymo ir apdorojimo strategija grindžiama 2 GPGB nurodytu aprašu. Joje atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir energijos, vandens bei medžiagų vartojimas arba pakartotinis naudojimas, susiję su įvairių metodų taikymu.

5 GPGB. Siekiant palengvinti medžiagų regeneravimą ir sumažinti vamzdžiais į orą išmetamų teršalų kiekį, taip pat padidinti energijos vartojimo efektyvumą, GPGB yra sujungti panašių savybių išmetamųjų dujų srautus, kad būtų sumažinta teršalų išmetimo vietų.

Aprašymas

Bendrai apdorojant panašių savybių išmetamąsias dujas užtikrinamas veiksmingesnis ir efektyvesnis apdorojimas, palyginti su atskiru pavienių išmetamųjų dujų srautų apdorojimu. Išmetamosios dujos derinamos atsižvelgiant į įrenginių saugą (pvz., vengiant koncentracijos, artimos apatinei arba viršutinei sprogumo ribai), techninius (pvz., atskirų išmetamųjų dujų srautų suderinamumą, atitinkamų medžiagų koncentraciją), aplinkosauginius (pvz., siekį regeneruoti kuo daugiau medžiagų ar kuo labiau sumažinti teršalų kiekį) ir ekonominius veiksnius (pvz., atstumą tarp skirtingų gamybos blokų).

Rūpinamasi, kad derinant išmetamąsias dujas išmetamieji teršalai nebūtų atskiesti.

6 GPGB. Siekiant sumažinti vamzdžiais į orą išmetamų teršalų kiekį, GPGB yra užtikrinti, kad išmetamųjų dujų apdorojimo sistemos būtų tinkamai suprojektuotos (pvz., atsižvelgiant į didžiausią srautą ir teršalų koncentraciją), eksploatuojamos savo projektiniuose intervaluose ir prižiūrimos (atliekant prevencinę, taisomąją, reguliarią ir neplanuotą techninę priežiūrą) ir taip būtų užtikrinamas optimalus įrangos prieinamumas, veiksmingumas ir efektyvumas.

1.1.3.2. Stebėsena

7 GPGB. GPGB yra nuolat stebėti išmetamųjų dujų srautų, nukreipiamų pirminiam apdorojimui ir (arba) galutiniam apdorojimui atlikti, pagrindinius procesų parametrus (pvz., išmetamųjų dujų srautą ir temperatūrą).

8 GPGB. GPGB yra stebėti vamzdžiais į orą išmetamų teršalų kiekį ne rečiau, nei nurodyta toliau, ir laikantis EN standartų. Jeigu EN standartų nėra, GPGB yra taikyti ISO, nacionalinius ar kitus tarptautinius standartus, pagal kuriuos gaunami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys.

Medžiaga arba parametras (7)	Procesas (-ai) arba šaltinis (-iai)	Teršalų išmetimo vietos	Standartas (-ai) (8)	Mažiausias stebėsenos dažnis	Stebėsena susijusi su
Amoniakas (NH3)	SKR ir (arba) SNKR taikymas	Bet kuris kaminas	EN 21877	Kartą per 6 mėnesius (9) (10)	17 GPGB
Amoniakas (NH3)	Visi kiti procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas	EN 21877	Kartą per 6 mėnesius (9) (10)	18 GPGB
Benzenas	Visi procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas	EN standarto nėra	Kartą per 6 mėnesius (9)	11 GPGB
1,3-butadienas	Visi procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas	EN standarto nėra	Kartą per 6 mėnesius (9)	11 GPGB
Anglies monoksidas (CO)	Terminis apdorojimas	Bet kuris kaminas, kuriame CO masės srautas yra ≥ 2 kg/val.	Bendrieji EN standartai (11)	Nuolatinė	16 GPGB
	Terminis apdorojimas	Bet kuris kaminas, kuriame CO masės srautas yra < 2 kg/val.	EN 15058	Kartą per 6 mėnesius (9) (10)	16 GPGB
	Technologinės krosnys ir (arba) šildytuvai	Bet kuris kaminas, kuriame CO masės srautas yra ≥ 2 kg/val.	Bendrieji EN standartai (11)	Nuolatinė (12)	36 GPGB
	Technologinės krosnys ir (arba) šildytuvai	Bet kuris kaminas, kuriame CO masės srautas yra < 2 kg/val.	EN 15058	Kartą per 6 mėnesius (9) (10)	36 GPGB
	Visi kiti procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas, kuriame CO masės srautas yra ≥ 2 kg/val.	Bendrieji EN standartai (11)	Nuolatinė	18 GPGB
	Visi kiti procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas, kuriame CO masės srautas yra < 2 kg/val.	EN 15058	Kartą per metus (9) (13)	18 GPGB
Chlormetanas	Visi procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas	EN standarto nėra	Kartą per 6 mėnesius (9)	11 GPGB
CMR medžiagos, išskyrus kitur šioje lentelėje nurodytas CMR medžiagas (18)	Visi kiti procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas	EN standarto nėra	Kartą per 6 mėnesius (9)	11 GPGB
Dichlormetanas	Visi procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas	EN standarto nėra	Kartą per 6 mėnesius (9)	11 GPGB
Dulkės	Visi procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas, kuriame dulkių masės srautas yra ≥ 3 kg/val.	Bendrieji EN standartai (11) EN 13284–1 ir EN 13284–2	Nuolatinė (14)	14 GPGB
Dulkės	Visi procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas, kuriame dulkių masės srautas yra < 3 kg/val.	EN 13284–1	Kartą per metus (9) (13)	14 GPGB
Elementinis chloras (Cl2)	Visi procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas	EN standarto nėra	Kartą per metus (9) (13)	18 GPGB
Etilendichloridas (EDC)	Visi procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas	EN standarto nėra	Kartą per 6 mėnesius (9)	11 GPGB
Etileno oksidas	Visi procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas	EN standarto nėra	Kartą per 6 mėnesius (9)	11 GPGB
Formaldehidas	Visi procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas	EN standartas rengiamas	Kartą per 6 mėnesius (9)	11 GPGB
Dujiniai chloridai	Visi procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas	EN 1911	Kartą per metus (9) (13)	18 GPGB
Dujiniai fluoridai	Visi procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas	EN standarto nėra	Kartą per metus (9) (13)	18 GPGB
Vandenilio cianidas (HCN)	Visi procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas	EN standarto nėra	Kartą per metus (9) (13)	18 GPGB
Švinas ir jo junginiai	Visi procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas	EN 14385	Kartą per 6 mėnesius (9) (15)	14 GPGB
Nikelis ir jo junginiai	Visi procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas	EN 14385	Kartą per 6 mėnesius (9) (15)	14 GPGB
Diazoto oksidas (N2O)	Visi procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas	EN ISO 21258	Kartą per metus (9) (13)	–
Azoto oksidai (NOX)	Terminis apdorojimas	Bet kuris kaminas, kuriame NOX masės srautas yra ≥ 2,5 kg/val.	Bendrieji EN standartai (11)	Nuolatinė	16 GPGB
	Terminis apdorojimas	Bet kuris kaminas, kuriame NOX masės srautas yra < 2,5 kg/val.	EN 14792	Kartą per 6 mėnesius (9) (10)	16 GPGB
	Technologinės krosnys ir (arba) šildytuvai	Bet kuris kaminas, kuriame NOX masės srautas yra ≥ 2,5 kg/val.	Bendrieji EN standartai (11)	Nuolatinė (12)	36 GPGB
	Technologinės krosnys ir (arba) šildytuvai	Bet kuris kaminas, kuriame NOX masės srautas yra < 2,5 kg/val.	EN 14792	Kartą per 6 mėnesius (9) (10)	36 GPGB
	Visi kiti procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas, kuriame NOX masės srautas yra ≥ 2,5 kg/val.	Bendrieji EN standartai (11)	Nuolatinė	18 GPGB
	Visi kiti procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas, kuriame NOX masės srautas yra < 2,5 kg/val.	EN 14792	Kartą per 6 mėnesius (9) (10)	18 GPGB
PCDD/F	Terminis apdorojimas	Bet kuris kaminas	EN 1948–1, EN 1948–2, EN 1948–3	Kartą per 6 mėnesius (9) (15)	12 GPGB
KD2,5 ir KD10	Visi procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas	EN ISO 23210	Kartą per metus (9) (13)	14 GPGB
Propeno oksidas	Visi procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas	EN standarto nėra	Kartą per 6 mėnesius (9)	11 GPGB
Sieros dioksidas (SO2)	Terminis apdorojimas	Bet kuris kaminas, kuriame SO2 masės srautas yra ≥ 2,5 kg/val.	Bendrieji EN standartai (11)	Nuolatinė	16 GPGB
	Terminis apdorojimas	Bet kuris kaminas, kuriame SO2 masės srautas yra < 2,5 kg/val.	EN 14791	Kartą per 6 mėnesius (9) (10)	16 GPGB
	Technologinės krosnys ir (arba) šildytuvai	Bet kuris kaminas, kuriame SO2 masės srautas yra ≥ 2,5 kg/val.	Bendrieji EN standartai (11)	Nuolatinė (12)	18 GPGB, 36 GPGB
	Technologinės krosnys ir (arba) šildytuvai	Bet kuris kaminas, kuriame SO2 masės srautas yra < 2,5 kg/val.	EN 14791	Kartą per 6 mėnesius (9) (10)	18 GPGB, 36 GPGB
	Visi kiti procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas, kuriame SO2 masės srautas yra ≥ 2,5 kg/val.	Bendrieji EN standartai (11)	Nuolatinė	18 GPGB
	Visi kiti procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas, kuriame SO2 masės srautas yra < 2,5 kg/val.	EN 14791	Kartą per 6 mėnesius (9) (10)	18 GPGB
Tetrachlormetanas	Visi procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas	EN standarto nėra	Kartą per 6 mėnesius (9)	11 GPGB
Toluenas	Visi procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas	EN standarto nėra	Kartą per 6 mėnesius (9)	11 GPGB
Trichlormetanas	Visi procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas	EN standarto nėra	Kartą per 6 mėnesius (9)	11 GPGB
Bendrasis lakiosios organinės anglies kiekis (BLOA)	Poliolefinų gamyba (16)	Bet kuris kaminas, kuriame BLOA masės srautas yra ≥ 2 kg C/val.	Bendrieji EN standartai (11)	Nuolatinė	11 GPGB, 25 GPGB
	Poliolefinų gamyba (16)	Bet kuris kaminas, kuriame BLOA masės srautas yra < 2 kg C/val.	EN 12619	Kartą per 6 mėnesius (9) (10)	11 GPGB, 25 GPGB
	Sintetinio kaučiuko gamyba (17)	Bet kuris kaminas, kuriame BLOA masės srautas yra ≥ 2 kg C/val.	Bendrieji EN standartai (11)	Nuolatinė	11 GPGB, 32 GPGB
	Sintetinio kaučiuko gamyba (17)	Bet kuris kaminas, kuriame BLOA masės srautas yra < 2 kg C/val.	EN 12619	Kartą per 6 mėnesius (9) (10)	11 GPGB, 32 GPGB
	Visi kiti procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas, kuriame BLOA masės srautas yra ≥ 2 kg C/val.	Bendrieji EN standartai (11)	Nuolatinė	11 GPGB
	Visi kiti procesai ir (arba) šaltiniai	Bet kuris kaminas, kuriame BLOA masės srautas yra < 2 kg C/val.	EN 12619	Kartą per 6 mėnesius (9) (10)	11 GPGB

1.1.3.3. Organiniai junginiai

9 GPGB. Siekiant padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir sumažinti galutiniam išmetamųjų dujų apdorojimui atlikti nukreipiamų organinių junginių masės srautą, GPGB yra vienu iš toliau nurodytų metodų arba jų deriniu regeneruoti organinius junginius iš proceso metu išsiskiriančių dujų ir panaudoti juos pakartotinai.

Metodas		Aprašymas
a.	Absorbcija (regeneracinė)	Žr. 1.4.1 skirsnį.
b.	Adsorbcija (regeneracinė)	Žr. 1.4.1 skirsnį.
c.	Kondensavimas	Žr. 1.4.1 skirsnį.

Taikymas

Regeneravimas gali būti ribotas, jeigu dėl mažos atitinkamo (-ų) junginio (-ių) koncentracijos proceso metu išsiskiriančiose dujose tam reikia per daug energijos. Pakartotinis naudojimas gali būti ribotas dėl produktų kokybės specifikacijų.

10 GPGB. Siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti galutiniam išmetamųjų dujų apdorojimui atlikti nukreipiamų organinių junginių masės srautą, GPGB yra į kurą deginantį įrenginį, kuris, jeigu techniškai įmanoma, derinamas su šilumos regeneravimu, nukreipti proceso metu išsiskiriančias pakankamo šilumingumo dujas. Pirmumas teikiamas 9 GPGB, o ne proceso metu išsiskiriančių dujų nukreipimui į kurą deginantį įrenginį.

Aprašymas

Proceso metu išsiskiriančios didelio šilumingumo dujos kaip kuras deginamos kurą deginančiame įrenginyje (dujiniame variklyje, katile, technologiniame šildytuve ar krosnyje), o šiluma regeneruojama kaip garas, elektros energijos gamybai arba tam, kad būtų panaudota procesui.

Jeigu proceso metu išsiskiriančiose dujose LOJ koncentracija maža (pvz., < 1 g/Nm3), siekiant padidinti proceso metu išsiskiriančių dujų šilumingumą, gali būti taikomi parengiamieji koncentravimo etapai, per kuriuos taikoma adsorbcija (rotorius arba nejudantis sluoksnis, naudojant aktyvintąsias anglis arba ceolitus).

Molekuliniai sietai, paprastai sudaryti iš ceolitų, gali būti naudojami siekiant išlyginti didelius LOJ koncentracijos proceso metu išsiskiriančiose dujose svyravimus (pvz., koncentracijos smailes).

Taikymas

Proceso metu išsiskiriančių dujų nukreipimas į kurą deginantį įrenginį gali būti ribotas dėl dujose esančių teršalų arba dėl saugos sumetimų.

11 GPGB. Siekiant sumažinti vamzdžiais į orą išmetamų organinių junginių kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
a.	Adsorbcija	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Taikoma visuotinai.
b.	Absorbcija	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Taikoma visuotinai.
c.	Katalizinis oksidavimas	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Taikymas gali būti ribotas dėl išmetamosiose dujose esančių katalizatorių teršalų.
d.	Kondensavimas	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Taikoma visuotinai.
e.	Terminis oksidavimas	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Rekuperacinio ir regeneracinio terminio oksidavimo taikymas esamuose įrenginiuose gali būti ribotas dėl konstrukcijos ir (arba) eksploatacinių apribojimų. Taikymas gali būti ribotas, jeigu dėl mažos atitinkamo (-ų) junginio (-ių) koncentracijos proceso metu išsiskiriančiose dujose tam reikia per daug energijos.
f.	Biologiniai procesai	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Taikoma tik biologiškai skaidiems junginiams apdoroti.

1.1 lentelė

Su GPGB siejami vamzdžiais į orą išmetamų organinių junginių kiekiai

Medžiaga arba parametras	Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (mg/Nm3) (paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis) (19)
Bendrasis lakiosios organinės anglies kiekis (BLOA)	< 1 –20 (20) (21) (22) (23)
CMR 1A arba 1B kategorijai priskiriamų LOJ suminis kiekis	< 1 –5 (24)
CMR 2 kategorijai priskiriamų LOJ suminis kiekis	< 1 –10 (25)
Benzenas	< 0,5 –1 (26)
1,3-butadienas	< 0,5 –1 (26)
Etilendichloridas	< 0,5 –1 (26)
Etileno oksidas	< 0,5 –1 (26)
Propeno oksidas	< 0,5 –1 (26)
Formaldehidas	1 –5 (26)
Chlormetanas	< 0,5 –1 (27) (28)
Dichlormetanas	< 0,5 –1 (27) (28)
Tetrachlormetanas	< 0,5 –1 (27) (28)
Toluenas	< 0,5 –1 (27) (29)
Trichlormetanas	< 0,5 –1 (27) (28)

Susijusi stebėsena nurodyta 8 GPGB.

12 GPGB. Siekiant sumažinti termiškai apdorojant išmetamąsias dujas, kurių sudėtyje yra chloro ir (arba) chlorintųjų junginių, vamzdžiais į orą išmetamų PCDD/F kiekį, GPGB yra taikyti a ir b punktuose nurodytus metodus ir vieną iš c–e punktuose nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
Specialūs išmetamųjų PCDD/F kiekio mažinimo metodai
a.	Optimizuotas katalizinis arba terminis oksidavimas	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Taikoma visuotinai.
b.	Greitas išmetamųjų dujų ataušinimas	Greitas aukštesnės nei 400 °C temperatūros išmetamųjų dujų ataušinimas iki žemesnės nei 250 °C temperatūros, siekiant išvengti PCDD/F de novo sintezės.	Taikoma visuotinai.
c.	Adsorbcija aktyvintosiomis anglimis	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Taikoma visuotinai.
d.	Absorbcija	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Taikoma visuotinai.
Kiti metodai, pirmiausia taikomi ne išmetamųjų PCDD/F kiekiui mažinti
e.	Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR)	Žr. 1.4.1 skirsnį. Jeigu SKR taikoma išmetamųjų NOX kiekiui mažinti, esant pakankamam SKR sistemos katalizatoriaus paviršiui taip pat galima iš dalies sumažinti išmetamųjų PCDD/F kiekį.	Taikymas esamuose įrenginiuose gali būti ribotas dėl vietos trūkumo ir (arba) išmetamosiose dujose esančių katalizatorių teršalų.

1.2 lentelė

Su GPGB siejamas termiškai apdorojant išmetamąsias dujas, kuriose yra chloro ir (arba) chlorintųjų junginių, vamzdžiais į orą išmetamų PCDD/F kiekis

Medžiaga arba parametras

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (ng I-TEQ/Nm3)

(ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

PCDD/F

< 0,01 –0,05

Susijusi stebėsena nurodyta 8 GPGB.

1.1.3.4. Dulkės (įskaitant KD10 ir KD2,5) ir kietosiose dalelėse esantys metalai

13 GPGB. Siekiant padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir sumažinti galutiniam išmetamųjų dujų apdorojimui atlikti nukreipiamų dulkių ir kietosiose dalelėse esančių metalų masės srautą, GPGB yra vienu iš toliau nurodytų metodų arba jų deriniu regeneruoti medžiagas iš proceso metu išsiskiriančių dujų ir panaudoti jas pakartotinai.

Metodas		Aprašymas
a.	Ciklonas	Žr. 1.4.1 skirsnį.
b.	Audeklinis filtras	Žr. 1.4.1 skirsnį.
c.	Absorbcija	Žr. 1.4.1 skirsnį.

Taikymas

Regeneravimas gali būti ribotas, jeigu dulkėms gryninti ar švarinti reikia per daug energijos. Pakartotinis naudojimas gali būti ribotas dėl produktų kokybės specifikacijų.

14 GPGB. Siekiant sumažinti vamzdžiais į orą išmetamų dulkių ir kietosiose dalelėse esančių metalų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
a.	Absoliutusis filtras	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Taikymas gali būti ribotas, jeigu dulkės yra lipnios arba jei išmetamųjų dujų temperatūra yra žemesnė už rasos tašką.
b.	Absorbcija	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Taikoma visuotinai.
c.	Audeklinis filtras	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Taikymas gali būti ribotas, jeigu dulkės yra lipnios arba jei išmetamųjų dujų temperatūra yra žemesnė už rasos tašką.
d.	Didelio veiksmingumo oro filtras	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Taikoma visuotinai.
e.	Ciklonas	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Taikoma visuotinai.
f.	Elektrostatinis nusodintuvas	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Taikoma visuotinai.

1.3 lentelė

Su GPGB siejami vamzdžiais į orą išmetamų dulkių, švino ir nikelio kiekiai

Medžiaga arba parametras	Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (mg/Nm3) (paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)
Dulkės	< 1 –5 (30) (31) (32) (33)
Švinas ir jo junginiai, išreiškiami Pb kiekiu	< 0,01 –0,1 (34)
Nikelis ir jo junginiai, išreiškiami Ni kiekiu	< 0,02 –0,1 (35)

Susijusi stebėsena nurodyta 8 GPGB.

1.1.3.5. Neorganiniai junginiai

15 GPGB. Siekiant padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir sumažinti galutiniam išmetamųjų dujų apdorojimui atlikti nukreipiamų neorganinių junginių masės srautą, GPGB yra absorbcijos būdu iš proceso metu išsiskiriančių dujų regeneruoti neorganinius junginius ir panaudoti juos pakartotinai.

Aprašymas

Žr. 1.4.1 skirsnį.

Taikymas

16 GPGB. Siekiant sumažinti dėl terminio apdorojimo vamzdžiais į orą išmetamų CO, NOX ir SOX kiekį, GPGB yra taikyti c punkte nurodytą metodą ir vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas	Pagrindiniai tiksliniai neorganiniai junginiai	Taikymas
a.	Kuro pasirinkimas	Žr. 1.4.1 skirsnį.	NOX, SOX	Taikoma visuotinai.
b.	Mažai NOX išmetantis degiklis	Žr. 1.4.1 skirsnį.	NOX	Taikymas esamuose įrenginiuose gali būti ribotas dėl konstrukcijos ir (arba) eksploatacinių apribojimų.
c.	Katalizinio arba terminio oksidavimo optimizavimas	Žr. 1.4.1 skirsnį.	CO, NOX	Taikoma visuotinai.
d.	Didelio NOX pirmtakų kiekio pašalinimas	Didelis NOX pirmtakų kiekis pašalinamas (jeigu įmanoma, pakartotinai naudoti) prieš terminį arba katalizinį oksidavimą, pvz., absorbcijos, adsorbcijos arba kondensavimo būdu.	NOX	Taikoma visuotinai.
e.	Absorbcija	Žr. 1.4.1 skirsnį.	SOX	Taikoma visuotinai.
f.	Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR)	Žr. 1.4.1 skirsnį.	NOX	Taikymas esamuose įrenginiuose gali būti ribotas dėl vietos trūkumo.
g.	Selektyvioji nekatalizinė redukcija (SNKR)	Žr. 1.4.1 skirsnį.	NOX	Taikymas esamuose įrenginiuose gali būti ribotas dėl reakcijai vykti reikiamos buvimo trukmės.

1.4 lentelė

Su GPGB siejami vamzdžiais į orą išmetamų NOX kiekiai ir orientacinis dėl terminio apdorojimo vamzdžiais į orą išmetamo CO kiekis

Medžiaga arba parametras	Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (mg/Nm3) (paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)
Vykdant katalizinį oksidavimą išmetami azoto oksidai (NOX)	5 –30 (36)
Vykdant terminį oksidavimą išmetami azoto oksidai (NOX)	5 –130 (37)
Anglies monoksidas (CO)	Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis nenustatytas (38)

Susijusi stebėsena nurodyta 8 GPGB.

Su GPGB siejamas vamzdžiais į orą išmetamo SO2 kiekis nurodytas 1.6 lentelėje.

17 GPGB. Siekiant sumažinti amoniako, vamzdžiais į orą išmetamo taikant selektyviąją katalizinę redukciją (SKR) arba selektyviąją nekatalizinę redukciją (SNKR) išmetamų NOX teršalų kiekiui mažinti, kiekį (nesureagavusio amoniako kiekį), GPGB yra optimizuoti SKR arba SNKR projektavimą ir (arba) veikimą (pvz., optimizuoti reagento ir NOX santykį, homogeniškai paskirstyti reagentą ir rinktis optimalaus dydžio reagento lašus).

1.5 lentelė

Su GPGB siejamas taikant SKR arba SNKR vamzdžiais į orą išmetamo amoniako (nesureagavusio amoniako) kiekis

Medžiaga arba parametras

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (mg/Nm3)

(ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

Taikant SKR ir (arba) SNKR išmetamas amoniakas (NH3)

< 0,5 –8 (39)

Susijusi stebėsena nurodyta 8 GPGB.

18 GPGB. Siekiant sumažinti vamzdžiais į orą išmetamų neorganinių junginių, išskyrus amoniaką, vamzdžiais į orą išmetamą taikant selektyviąją katalizinę redukciją (SKR) arba selektyviąją nekatalizinę redukciją (SNKR) išmetamų NOX teršalų kiekiui mažinti, CO, NOX ir SOX, vamzdžiais į orą išmetamų taikant terminį apdorojimą, ir iš technologinių krosnių ir (arba) šildytuvų vamzdžiais į orą išmetamų NOX kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas	Pagrindiniai tiksliniai neorganiniai junginiai	Taikymas
Specialūs į orą išmetamų neorganinių junginių kiekio mažinimo metodai
a.	Absorbcija	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Cl2, HCl, HCN, HF, NH3, NOX, SOX	Taikoma visuotinai.
b.	Adsorbcija	Žr. 1.4.1 skirsnį. Siekiant pašalinti neorganines medžiagas, šis metodas dažnai naudojamas kartu su dulkių kiekio mažinimo metodu (žr. 14 GPGB).	HCl, HF, NH3, SOX	Taikoma visuotinai.
c.	Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR)	Žr. 1.4.1 skirsnį.	NOX	Taikymas esamuose įrenginiuose gali būti ribotas dėl vietos trūkumo.
d.	Selektyvioji nekatalizinė redukcija (SNKR)	Žr. 1.4.1 skirsnį.	NOX	Taikymas esamuose įrenginiuose gali būti ribotas dėl reakcijai vykti reikiamos buvimo trukmės.
Kiti metodai, pirmiausia taikomi ne į orą išmetamų neorganinių junginių kiekiui mažinti
e.	Katalizinis oksidavimas	Žr. 1.4.1 skirsnį.	NH3	Taikymas gali būti ribotas dėl išmetamosiose dujose esančių katalizatorių teršalų.
f.	Terminis oksidavimas	Žr. 1.4.1 skirsnį.	NH3, HCN	Rekuperacinio ir regeneracinio terminio oksidavimo taikymas esamuose įrenginiuose gali būti ribotas dėl konstrukcijos ir (arba) eksploatacinių apribojimų. Taikymas gali būti ribotas, jeigu dėl mažos atitinkamo (-ų) junginio (-ių) koncentracijos proceso metu išsiskiriančiose dujose tam reikia per daug energijos.

1.6 lentelė

Su GPGB siejami vamzdžiais į orą išmetamų neorganinių junginių kiekiai

Medžiaga arba parametras	Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (mg/Nm3) (paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)
Amoniakas (NH3)	2 –10 (40) (41) (42)
Elementinis chloras (Cl2)	< 0,5 –2 (43) (44)
Dujiniai fluoridai, išreiškiami HF kiekiu	≤ 1 (43)
Vandenilio cianidas (HCN)	< 0,1 –1 (43)
Dujiniai chloridai, išreiškiami HCl kiekiu	1 –10 (45)
Azoto oksidai (NOX)	10 –150 (46) (47) (48) (49)
Sieros oksidai (SO2)	< 3 –150 (48) (50)

Susijusi stebėsena nurodyta 8 GPGB.

1.1.4. Į orą išmetami pasklidieji LOJ

1.1.4.1. Į orą išmetamų pasklidžiųjų LOJ tvarkymo sistema

19 GPGB. Siekiant išvengti pasklidžiųjų LOJ išmetimo į orą arba, jei tai neįmanoma, sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra parengti ir įgyvendinti pasklidžiųjų išmetamųjų LOJ tvarkymo sistemą, kuri būtų įtraukta į aplinkosaugos vadybos sistemą (žr. 1 GPGB) ir į kurią būtų įtraukti visi šie elementai:

i.	per metus išmetamų pasklidžiųjų LOJ kiekio vertinimas (žr. 20 GPGB);

ii.	naudojant tirpiklius išmetamų pasklidžiųjų LOJ stebėsena sudarant tirpiklių masės balansą, jei taikoma (žr. 21 GPGB);

iii.

nevaldomųjų išmetamųjų LOJ nuotėkio aptikimo ir remonto (NAIR) programos nustatymas ir įgyvendinimas. NAIR programa paprastai trunka 1–5 metus, atsižvelgiant į įrenginio pobūdį, dydį ir sudėtingumą (5 metai gali būti nustatomi dideliems įrenginiams, turintiems daug taršos šaltinių).

Į NAIR programą įtraukiami visi šie elementai:

a.	įrangos, kuri, kaip nustatyta, yra svarbus nevaldomųjų išmetamųjų LOJ šaltinis, nurodymas pasklidžiųjų išmetamųjų LOJ apraše (žr. 2 GPGB);

apibrėžimas kriterijų, susijusių su:

—	nesandaria įranga – tipiniai kriterijai galėtų būti nuotėkio slenkstis, kurį viršijus įranga laikoma nesandaria, ir (arba) nuotėkio vizualizavimas naudojant OGI kameras. Tai priklauso nuo taršos šaltinio savybių (pvz., prieinamumo) ir nuo išmetamos (-ų) medžiagos (-ų) pavojingų savybių;

—

atliktinais techninės priežiūros ir (arba) remonto veiksmais – tipinis kriterijus galėtų būti LOJ koncentracijos slenkstis, kurį pasiekus atliekami techninės priežiūros arba remonto veiksmai (techninės priežiūros ar remonto poreikio slenkstis). Techninės priežiūros ar remonto poreikio slenkstis paprastai lygus nuotėkio slenksčiui arba už jį didesnis. Tai priklauso nuo taršos šaltinio savybių (pvz., prieinamumo) ir nuo išmetamos (-ų) medžiagos (-ų) pavojingų savybių. Pagal pirmąją NAIR programą ji paprastai ne didesnė kaip 5 000 milijonųjų tūrio dalių LOJ, išskyrus CMR 1A arba 1B kategorijai priskiriamus LOJ, ir ne didesnė kaip 1 000 milijonųjų tūrio dalių LOJ, priskiriamų CMR 1A arba 1B kategorijai. Paskesnių NAIR programų techninės priežiūros ar remonto poreikio slenkstis sumažinamas (žr. vi punkto a papunktį) iki ne daugiau kaip 1 000 milijonųjų tūrio dalių LOJ, išskyrus CMR 1A arba 1B kategorijai priskiriamus LOJ, ir 500 milijonųjų tūrio dalių LOJ, priskiriamų CMR 1A arba 1B kategorijai, siekiant 100 milijonųjų tūrio dalių;

c.	iš iii punkto a papunktyje nurodytos įrangos išmetamų nevaldomųjų LOJ kiekio matavimas (žr. 22 GPGB);

techninės priežiūros ir (arba) remonto veiksmų vykdymas (žr. 23 GPGB, e ir f punktuose nurodytus metodus) kuo greičiau ir, jei reikia, laikantis iii punkto b papunktyje nustatytų kriterijų. Techninės priežiūros ir remonto veiksmai pirmumo tvarka išdėstomi atsižvelgiant į išmetamos (-ų) medžiagos (-ų) pavojingas savybes, išmetamųjų teršalų reikšmingumą ir (arba) eksploatacinius apribojimus. Techninės priežiūros ir (arba) remonto veiksmų efektyvumas tikrinamas pagal iii punkto c papunktį, po intervencijos praėjus pakankamai laiko (pvz., 2 mėnesiams);

e.	v punkte nurodytos duomenų bazės pildymas;

iv.

valdomųjų išmetamųjų LOJ aptikimo ir kiekio mažinimo programos sukūrimas ir įgyvendinimas; į programą įtraukiami visi šie elementai:

a.	įrangos, kuri, kaip nustatyta, yra svarbus valdomųjų išmetamųjų LOJ šaltinis, nurodymas pasklidžiųjų išmetamųjų LOJ apraše (žr. 2 GPGB);

b.	iš iv punkto a papunktyje nurodytos įrangos išmetamų valdomųjų LOJ kiekio stebėsena (žr. 22 GPGB);

valdomųjų išmetamųjų LOJ kiekio mažinimo metodų planavimas ir įgyvendinimas (žr. 23 GPGB, a, c ir g–j punktuose nurodytus metodus). Metodų planavimo ir įgyvendinimo pirmumo tvarka nustatoma atsižvelgiant į išmetamos (-ų) medžiagos (-ų) pavojingas savybes, išmetamųjų teršalų reikšmingumą ir (arba) eksploatacinius apribojimus;

d.	v punkte nurodytos duomenų bazės pildymas;

2 GPGB paminėtame apraše nurodytų pasklidžiųjų išmetamųjų LOJ šaltinių duomenų bazės sukūrimas ir tvarkymas, kad būtų registruojama:

a.	įrangos projekto specifikacijos (įskaitant bet kokių projekto pakeitimų datą ir aprašymą);

b.	atlikti ar planuojami įrangos techninės priežiūros, remonto, modernizavimo ar pakeitimo veiksmai ir jų įgyvendinimo data;

c.	įranga, kurios dėl eksploatacinių apribojimų nebuvo galima techniškai prižiūrėti, remontuoti, modernizuoti ar pakeisti;

d.	matavimų ar stebėsenos rezultatai, įskaitant išmetamos (-ų) medžiagos (-ų) koncentraciją, apskaičiuotą nuotėkio spartą (kg per metus), OGI kamerų įrašus (pvz., pagal paskutinę NAIR programą) ir matavimų ar stebėsenos datą;

e.	per metus išmetamų pasklidžiųjų (nevaldomųjų ir valdomųjų) LOJ kiekis, įskaitant informaciją apie neprieinamus šaltinius ir prieinamus šaltinius, kurie per metus nebuvo stebimi;

vi.

periodinė NAIR programos peržiūra ir atnaujinimas. Gali būti įtraukti šie elementai:

a.	nuotėkio ir (arba) techninės priežiūros ar remonto poreikio slenksčių sumažinimas (žr. iii punkto b papunktį);

b.	įrangos stebėsenos pirmumo tvarkos nustatymo peržiūra, pirmumą teikiant (atitinkamo tipo) įrangai, kuri per ankstesnę NAIR programą buvo pripažinta nesandaria;

c.	įrangos techninės priežiūros, remonto, modernizavimo ar pakeitimo planavimas, jeigu dėl eksploatacinių apribojimų to nebuvo galima padaryti per ankstesnę NAIR programą;

vii.

valdomųjų išmetamųjų LOJ aptikimo ir kiekio mažinimo programos peržiūra ir atnaujinimas. Gali būti įtraukti šie elementai:

a.	iš įrangos, kurios techninės priežiūros, remonto, modernizavimo ar pakeitimo veiksmai buvo atlikti, išmetamų valdomųjų LOJ kiekio stebėsena siekiant nustatyti, ar tie veiksmai buvo sėkmingi;

b.	techninės priežiūros, remonto, modernizavimo ar pakeitimo veiksmų, kurių dėl eksploatacinių apribojimų nebuvo galima atlikti, planavimas.

Taikymas

iii, iv, vi ir vii punktuose nurodyti elementai taikomi tik pasklidžiųjų išmetamųjų LOJ šaltiniams, kuriems taikoma stebėsena pagal 22 GPGB.

Pasklidžiųjų išmetamųjų LOJ tvarkymo sistemos išsamumo lygis proporcingai priklauso nuo įrenginio pobūdžio, dydžio ir sudėtingumo, taip pat nuo galimo jo poveikio aplinkai diapazono.

1.1.4.2. Stebėsena

20 GPGB. GPGB yra bent kartą per metus, taikant vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį, atskirai įvertinti nevaldomųjų ir valdomųjų į orą išmetamų LOJ kiekį, taip pat nustatyti tokio vertinimo neapibrėžtumą. Vertinant atskiriami CMR 1A arba 1B kategorijai priskiriami LOJ ir CMR 1A arba 1B kategorijai nepriskiriami LOJ.

Pastaba.

Vertinant į orą išmetamų pasklidžiųjų LOJ kiekį atsižvelgiama į stebėsenos, atliktos pagal 21 GPGB ir (arba) 22 GPGB, rezultatus.

Atliekant vertinimą, vamzdžiais išmetami teršalai gali būti priskiriami prie valdomųjų išmetamųjų teršalų, jeigu dėl išmetamųjų dujų srautui būdingų savybių (pvz., mažo greičio, srauto ir koncentracijos kintamumo) tikslių matavimų pagal 8 GPGB atlikti neįmanoma.

Nustatomos pagrindinės vertinimo neapibrėžtumo priežastys ir įgyvendinami taisomieji to neapibrėžtumo mažinimo veiksmai.

Metodas

Aprašymas

Išmetamųjų teršalų tipas

Išmetamųjų teršalų faktorių naudojimas

Žr. 1.4.2 skirsnį.

Nevaldomieji ir (arba) valdomieji išmetamieji teršalai

Masės balanso naudojimas

Vertinama remiantis medžiagos, patenkančios į įrenginį ir (arba) gamybos bloką ir pasišalinančios iš jo, masės skirtumu, atsižvelgiant į medžiagos susidarymą ir suirimą tame įrenginyje ir (arba) gamybos bloke.

Masės balansą taip pat galima nustatyti išmatavus LOJ koncentraciją produkte (pvz., žaliavoje arba tirpiklyje).

Termodinaminių modelių naudojimas

Vertinama pagal įrangai (pvz., rezervuarams) arba tam tikriems gamybos proceso etapams taikomus termodinamikos dėsnius.

Modeliui paprastai naudojami šie įvesties duomenys:

—	medžiagos cheminės savybės (pvz., garų slėgis, molekulinė masė);

—	proceso veikimo duomenys (pvz., veikimo laikas, produkto kiekis, vėdinimas);

—	taršos šaltinio savybės (pvz., rezervuaro skersmuo, spalva, forma).

21 GPGB. GPGB yra stebėti naudojant tirpiklius išmetamų pasklidžiųjų LOJ kiekį bent kartą per metus sudarant įrenginio tirpiklių sąnaudomis ir išeiga grindžiamą tirpiklių masės balansą, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/75/ES VII priedo 7 dalyje, ir kuo labiau sumažinti tirpiklių masės balanso duomenų neapibrėžtumą taikant visus toliau nurodytus metodus.

Metodas

Aprašymas

Išsamus svarbių tirpiklių sąnaudų ir išeigos nustatymas ir kiekybinis įvertinimas, įskaitant susijusį neapibrėžtumą

Tai apima šiuos būdus:

—	tirpiklių sąnaudų ir išeigos (pvz., vamzdžiais į orą išmetamų ir pasklidžiųjų į orą išmetamų teršalų, į vandenį išleidžiamų teršalų, tirpiklių išeigos atliekose) nustatymą ir dokumentavimą;

—	pagrįstą kiekvieno svarbaus tirpiklio sąnaudų ir išeigos kiekybinį įvertinimą ir taikytos metodikos registravimą (pvz., matavimas, įvertinimas naudojant išmetamųjų teršalų faktorius, įvertinimas remiantis eksploataciniais parametrais);

—	pagrindinių minėto kiekybinio įvertinimo neapibrėžtumo priežasčių nustatymą ir taisomųjų veiksmų įgyvendinimą siekiant sumažinti neapibrėžtumą;

—	reguliarų tirpiklių sąnaudų ir išeigos duomenų atnaujinimą.

Tirpiklių sekimo sistemos įgyvendinimas

Tirpiklių sekimo sistemos paskirtis – užtikrinti nuolatinę panaudotų ir nepanaudotų tirpiklių kiekių kontrolę (pvz., sveriant nepanaudotus kiekius, iš naudojimo zonos grąžintus saugoti).

Pokyčių, kurie gali turėti įtakos tirpiklių masės balanso duomenų neapibrėžtumui, stebėsena

Registruojami visi pokyčiai, kurie gali turėti įtakos tirpiklių masės balanso duomenų neapibrėžtumui, pvz.:

—	išmetamųjų dujų apdorojimo sistemos triktys: registruojama data ir trukmė;

—	pokyčiai, galintys turėti įtakos oro ir (arba) dujų srautui (pvz., ventiliatorių pakeitimas): registruojama pokyčio data ir tipas.

Taikymas

Šis GPGB gali būti netaikomas poliolefinų, PVC ar sintetinio kaučiuko gamybai.

Šis GPGB gali būti netaikomas įrenginiams, kuriuose bendrai per metus tirpiklių suvartojama mažiau nei 50 tonų. Tirpiklių masės balanso išsamumo lygis proporcingai priklauso nuo įrenginio pobūdžio, dydžio ir sudėtingumo, taip pat nuo galimo jo poveikio aplinkai diapazono ir naudojamų tirpiklių rūšies ir kiekio.

22 GPGB. GPGB yra stebėti į orą išmetamų pasklidžiųjų LOJ kiekį ne rečiau, nei nurodyta toliau, ir laikantis EN standartų. Jeigu EN standartų nėra, GPGB yra taikyti ISO, nacionalinius ar kitus tarptautinius standartus, pagal kuriuos gaunami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys.

Pasklidžiųjų išmetamųjų LOJ šaltinių tipas (51) (52)	LOJ tipas	Standartas (-ai)	Mažiausias stebėsenos dažnis
Nevaldomųjų išmetamųjų teršalų šaltiniai	CMR 1A arba 1B kategorijai priskiriami LOJ	EN 15446 (58)	Kartą per metus (53) (54) (55)
Nevaldomųjų išmetamųjų teršalų šaltiniai	CMR 1A arba 1B kategorijai nepriskiriami LOJ	EN 15446 (58)	Kartą per laikotarpį, kurį apima kiekviena NAIR programa (žr. 19 GPGB iii punktą) (56)
Valdomųjų išmetamųjų teršalų šaltiniai	CMR 1A arba 1B kategorijai priskiriami LOJ	EN 17628	Kartą per metus
Valdomųjų išmetamųjų teršalų šaltiniai	CMR 1A arba 1B kategorijai nepriskiriami LOJ	EN 17628	Kartą per metus (57)

Pastaba.

Optinio dujų vaizdo kūrimas (OGI) – naudingas metodas, papildantis standarte EN 15446 nustatytą metodą (įsiurbiamąjį tikrinimą), siekiant nustatyti nevaldomųjų išmetamųjų LOJ šaltinius, ir yra ypač aktualus, kai šaltiniai neprieinami (žr. 1.4.2 skirsnį). Šis metodas aprašytas standarte EN 17628.

Valdomųjų išmetamųjų teršalų kiekio matavimai gali būti papildyti taikomais termodinaminiais modeliais.

Jeigu naudojami ir (arba) sunaudojami dideli LOJ kiekiai (pvz., daugiau kaip 80 t per metus), naudingas papildomas metodas yra iš įrenginio išmetamų LOJ kiekybinis įvertinimas taikant pėdsakinių dujų koreliacijos (TC) metodą arba šviesos sugertimi grindžiamus metodus, pvz., atrankiosios sugerties lidaro (DIAL) arba saulės uždengimo srauto (SOF) (žr. 1.4.2 skirsnį). Šie metodai aprašyti standarte EN 17628.

Taikymas

22 GPGB taikomas tik jei pagal 20 GPGB įvertintas iš įrenginio išmetamų pasklidžiųjų LOJ metinis kiekis yra didesnis nei:

nevaldomųjų išmetamųjų teršalų:

—	1 tona LOJ per metus, jeigu LOJ priskiriami CMR 1A arba 1B kategorijai, arba

—	5 tonos LOJ per metus, jeigu tai yra kiti LOJ;

valdomųjų išmetamųjų teršalų:

—	1 tona LOJ per metus, jeigu LOJ priskiriami CMR 1A arba 1B kategorijai, arba

—	5 tonos LOJ per metus, jeigu tai yra kiti LOJ.

1.1.4.3. Pasklidžiųjų LOJ išmetimo prevencija arba išmetamo jų kiekio mažinimas

23 GPGB. Siekiant išvengti pasklidžiųjų LOJ išmetimo į orą arba, jei tai neįmanoma, sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti toliau nurodytų metodų derinį toliau nustatyta pirmumo tvarka.

Pastaba.

Metodų, kuriais siekiama išvengti pasklidžiųjų LOJ išmetimo į orą arba, jei tai neįmanoma, sumažinti išmetamą jų kiekį, taikymo pirmumo tvarka nustatoma atsižvelgiant į išmetamos (-ų) medžiagos (-ų) pavojingas savybes ir (arba) išmetamųjų teršalų reikšmingumą.

Metodas

Aprašymas

Išmetamųjų teršalų tipas

Taikymas

1.	Prevencijos metodai

Taršos šaltinių skaičiaus ribojimas

Tai apima šiuos būdus:

—	kuo labiau sumažinti vamzdžių ilgį;

—	sumažinti vamzdžių jungčių (pvz., jungių) ir vožtuvų skaičių;

—	naudoti suvirintas jungiamąsias detales ir jungtis;

—	medžiagoms perduoti naudoti suslėgtąjį orą arba sunkį.

Nevaldomieji ir valdomieji išmetamieji teršalai

Taikymas esamuose įrenginiuose gali būti ribotas dėl eksploatacinių apribojimų.

Labai sandarios įrangos naudojimas

Labai sandari įranga, be kita ko, apima:

—	silfoninius vožtuvus ar dvigubus kamšalinius sandariklius arba tokio pat veiksmingumo įrangą;

—	magnetiškai varomus arba uždaro korpuso siurblius, kompresorius ir (arba) maišiklius arba siurblius, kompresorius ir (arba) maišiklius, kuriuose naudojami dvigubi sandarikliai ir skysčių barjeras;

—	sertifikuotus aukštos kokybės tarpiklius (pvz., pagal standartą EN 13555), užveržiamus e punkte nurodytu metodu;

—	uždarą ėminių ėmimo sistemą.

Naudoti labai sandarią įrangą ypač svarbu siekiant, kad neįvyktų arba būtų kuo labiau sumažintas:

—	CMR medžiagų arba ūminio toksiškumo medžiagų išmetimas ir (arba)

—	teršalų išmetimas iš įrangos, pasižyminčios dideliu nuotėkio potencialu, ir (arba)

—	nuotėkis iš aukštame slėgyje (pvz., 300–2 000 barų) vykdomų procesų.

Labai sandari įranga parenkama, įrengiama ir prižiūrima atsižvelgiant į proceso tipą ir proceso vykdymo sąlygas.

Nevaldomieji išmetamieji teršalai

Taikymas esamuose įrenginiuose gali būti ribotas dėl eksploatacinių apribojimų.

Visuotinai taikoma naujiems ir iš esmės modernizuotiems įrenginiams.

Pasklidžiųjų išmetamųjų teršalų surinkimas ir išmetamųjų dujų apdorojimas

Pasklidžiųjų išmetamųjų LOJ rinkimas (pvz., iš kompresorių sandariklių, angų ir prapūtimo linijų) ir jų nukreipimas regeneruoti (žr. 9 GPGB ir 10 GPGB) ir (arba) taršai mažinti (žr. 11 GPGB).

Nevaldomieji ir valdomieji išmetamieji teršalai

Taikymas gali būti ribotas:

—	esamuose įrenginiuose ir (arba)

—	dėl saugos problemų (pvz., vengiant koncentracijos, artimos apatinei sprogumo ribai).

2.	Kiti metodai

Prieigos ir (arba) stebėsenos veiklos palengvinimas

Siekiant palengvinti techninės priežiūros ir (arba) stebėsenos veiklą, sudaromos palankesnės sąlygos prieiti prie potencialiai nesandarios įrangos, pvz., įrengiant platformas, ir (arba) stebėsenai naudojami bepiločiai orlaiviai.

Nevaldomieji išmetamieji teršalai

Taikymas esamuose įrenginiuose gali būti ribotas dėl eksploatacinių apribojimų.

Sandarinimas

Tai apima šiuos būdus:

—	tarpiklius užveržia darbuotojai, kurių kvalifikacija atitinka standartą EN 1591–4, taikydami projektinį tarpiklių įtempį (pvz., apskaičiuojamą pagal standartą EN 1591–1);

—	atviruose galuose įrengti sandarius dangtelius;

—	naudoti pagal standartą EN 13555 parinktas ir surinktas junges.

Nevaldomieji išmetamieji teršalai

Taikoma visuotinai.

Nesandarios įrangos ir (arba) dalių pakeitimas

Be kita ko, būtų pakeičiami:

—	tarpikliai;

—	sandarinimo elementai (pvz., rezervuaro dangtis);

—	sandarinimo medžiagos (pvz., vožtuvo koto sandarinimo medžiagos).

Nevaldomieji išmetamieji teršalai

Taikoma visuotinai.

Proceso plano peržiūra ir atnaujinimas

Tai apima šiuos būdus:

—	naudoti mažiau tirpiklių ir (arba) naudoti mažesnio lakumo tirpiklius;

—	mažinti šalutinių produktų, kuriuose yra LOJ, susidarymą;

—	mažinti darbinę temperatūrą;

—	mažinti LOJ kiekį galutiniame produkte.

Valdomieji išmetamieji teršalai

Taikymas esamuose įrenginiuose gali būti ribotas dėl eksploatacinių apribojimų.

Eksploatacijos sąlygų peržiūra ir atnaujinimas

Tai apima šiuos būdus:

—	reaktoriaus ir talpyklos angas atidaryti rečiau ir trumpiau;

—	užkirsti kelią korozijai iš vidaus ar išorės padengiant įrangą, nudažant vamzdžius (dėl išorės korozijos) ir naudojant korozijos inhibitorius medžiagoms, kurios liečiasi su įranga.

Valdomieji išmetamieji teršalai

Taikoma visuotinai.

Uždarų sistemų naudojimas

Tai apima šiuos būdus:

—	garų pusiausvyros palaikymą (žr. 1.4.3 skirsnį);

—	uždaras sistemas kietosios ir skystosios, taip pat skystosios ir skystosios fazių atskyrimui;

—	uždaras valymo operacijų sistemas;

—	uždaras kanalizacijos sistemas ir (arba) nuotekų valymo įrenginius;

—	uždaras ėminių ėmimo sistemas;

—	uždaras laikymo teritorijas.

Išmetamosios dujos iš uždarų sistemų nukreipiamos regeneruoti (žr. 9 GPGB ir 10 GPGB) ir (arba) taršai mažinti (žr. 11 GPGB).

Valdomieji išmetamieji teršalai

Taikymas gali būti ribotas dėl eksploatacinių apribojimų esamuose įrenginiuose ir (arba) dėl saugos problemų.

Metodų, kuriais siekiama kuo labiau sumažinti teršalų išmetimą nuo paviršių, taikymas

Tai apima šiuos būdus:

—	atviruose paviršiuose įrengti plūdriąsias alyvų nugriebimo sistemas;

—	periodiškai nugriebti atvirus paviršius (pvz., pašalinti plūduriuojančias medžiagas);

—	atviruose paviršiuose įrengti garavimą mažinančius plūduriuojančius elementus;

—	apdoroti nuotekų srautus siekiant pašalinti LOJ ir nukreipti LOJ regeneruoti (žr. 9 GPGB ir 10 GPGB) ir (arba) taršai mažinti (žr. 11 GPGB);

—	įrengti plūduriuojančius rezervuarų dangčius;

—	naudoti rezervuarus stacionariais dangčiais, prijungtus prie išmetamųjų dujų apdorojimo sistemos.

Valdomieji išmetamieji teršalai

Taikymas esamuose įrenginiuose gali būti ribotas dėl eksploatacinių apribojimų.

1.1.4.4. GPGB išvados dėl tirpiklių naudojimo arba regeneruotų tirpiklių pakartotinio naudojimo

Toliau nurodyti su tirpiklių naudojimu arba regeneruotų tirpiklių pakartotiniu naudojimu susiję išmetamųjų teršalų kiekiai siejami su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1.1 ir 1.1.4.3 skirsniuose.

1.7 lentelė

Su GPGB siejamas naudojant tirpiklius arba pakartotinai naudojant regeneruotus tirpiklius į orą išmetamų pasklidžiųjų LOJ kiekis

Parametras

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (tirpiklio sąnaudų procentas)

(metinis vidurkis) (59)

Pasklidieji išmetamieji LOJ

≤ 5 %

Susijusi stebėsena nurodyta 20 GPGB, 21 GPGB ir 22 GPGB.

1.2. Polimerai ir sintetinis kaučiukas

Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados taikomos tam tikrų polimerų gamybai. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1.1 skirsnyje.

1.2.1. GPGB išvados dėl poliolefinų gamybos

24 GPGB. GPGB yra bent kartą per metus pagal EN standartus stebėti BLOA koncentraciją tais pačiais metais pagamintuose kiekvienos tipinės klasės poliolefinų produktuose. Jeigu EN standartų nėra, GPGB yra taikyti ISO, nacionalinius ar kitus tarptautinius standartus, pagal kuriuos gaunami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys.

Poliolefino produktas	Standartas (-ai)	Stebėsena susijusi su
HDPE, LDPE, LLDPE	EN standarto nėra	20 GPGB, 25 GPGB
PP
EPS, GPPS, HIPS

Pastaba.

Matavimui atlikti skirti ėminiai imami perėjimo iš uždaros sistemos į atvirą sistemą taške, kuriame poliolefinas susiliečia su atmosfera.

Uždara sistema – gamybos proceso dalis, kurioje medžiagos (pvz., reaguojančiosios medžiagos, tirpikliai, suspensijos medžiagos) nesiliečia su atmosfera. Ji apima polimerizacijos etapus, medžiagų pakartotinį naudojimą ir regeneravimą.

Atvira sistema – gamybos proceso dalis, kurioje poliolefinai liečiasi su atmosfera. Ji apima baigiamuosius etapus (pvz., džiovinimą, maišymą), taip pat poliolefinų perdavimą, tvarkymą ir laikymą.

Jeigu perėjimo iš atviros sistemos į uždarą sistemą taško aiškiai nustatyti negalima, matavimui atlikti skirti ėminiai imami tinkamame taške.

Taikymas

Gamybos procesuose, kuriuose naudojama tik uždara sistema, matavimai nevykdomi.

25 GPGB. Siekiant padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir sumažinti į orą išmetamų organinių junginių kiekį, GPGB yra kiek įmanoma taikyti visus toliau nurodytus metodus.

Metodas		Aprašymas	Taikymas
a.	Žemos virimo temperatūros cheminės medžiagos	Naudojami žemos virimo temperatūros tirpikliai ir suspensijos medžiagos.	Taikymas gali būti ribotas dėl eksploatacinių apribojimų.
b.	LOJ kiekio polimere mažinimas	LOJ kiekis polimere mažinamas, pvz., naudojant žemo slėgio atskyrimo, stripingo arba uždarojo kontūro ciklo azoto prapūtimo sistemas, ekstruzinio lakiųjų junginių šalinimo metodą (žr. 1.4.3 skirsnį). LOJ kiekio mažinimo metodai priklauso nuo polimero produkto tipo ir gamybos proceso.	Ekstruzinio lakiųjų junginių šalinimo metodo taikymas gali būti ribotas dėl HDPE, LDPE ir LLDPE gamybos produktų specifikacijų.
c.	Proceso metu išsiskiriančių dujų surinkimas ir apdorojimas	Proceso metu išsiskiriančios dujos, susidarančios taikant b metodą, taip pat baigiamajame etape, pvz., ekstruzijos ir degazavimo talpyklose, surenkamos ir nukreipiamos regeneruoti (žr. 9 GPGB ir 10 GPGB) ir (arba) taršai mažinti (žr. 11 GPGB).	Taikymas gali būti ribotas dėl eksploatacinių apribojimų ir (arba) saugos problemų (pvz., vengiant koncentracijos, artimos apatinei arba viršutinei sprogumo ribai).

1.8 lentelė

Su GPGB siejami bendri gaminant poliolefinus į orą išmetamų LOJ kiekiai, išreiškiami savitąja išmetamųjų teršalų apkrova

Poliolefino produktas	Vienetas	Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (metinis vidurkis)
HDPE	C g pagamintų poliolefinų kilogramui	0,3 –1,0 (60)
LDPE		0,1 –1,4 (61) (62)
LLDPE		0,1 –0,8
PP		0,1 –0,9 (60)
GPPS ir HIPS		< 0,1
EPS		< 0,6

Susijusi stebėsena nurodyta 8 GPGB, 20 GPGB, 22 GPGB ir 24 GPGB. Į orą išmetamų BLOA stebėsena apima visus teršalus, jeigu jie 2 GPGB pateiktame apraše nurodyti kaip svarbūs, išmetamus šiuose proceso etapuose: žaliavų laikymo ir tvarkymo, polimerizacijos, medžiagų regeneravimo ir teršalų kiekio mažinimo, polimero užbaigimo (pvz., ekstruzijos, džiovinimo, maišymo), taip pat polimerų perdavimo, tvarkymo ir laikymo.

1.2.2. GPGB išvados dėl polivinilchlorido (PVC) gamybos

26 GPGB. GPGB yra stebėti vamzdžiais į orą išmetamų teršalų kiekį ne rečiau, nei nurodyta toliau, ir laikantis EN standartų. Jeigu EN standartų nėra, GPGB yra taikyti ISO, nacionalinius ar kitus tarptautinius standartus, pagal kuriuos gaunami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys.

Medžiaga	Teršalų išmetimo vietos	Standartas (-ai)	Mažiausias stebėsenos dažnis (63)	Stebėsena susijusi su
VCM	Bet kuris kaminas, kuriame VCM masės srautas yra ≥ 25 g/val.	Bendrieji EN standartai (64)	Nuolatinė (65)	29 GPGB
VCM	Bet kuris kaminas, kuriame VCM masės srautas yra < 25 g/val.	EN standarto nėra	Kartą per 6 mėnesius (66) (67)	29 GPGB

27 GPGB. GPGB yra bent kartą per metus pagal EN standartus stebėti liekamąją vinilchlorido monomero koncentraciją tais pačiais metais pagamintoje kiekvienos tipinės klasės PVC suspensijoje ir (arba) latekse.

Medžiaga	Standartas (-ai)	Stebėsena susijusi su
VCM	EN ISO 6401	30 GPGB

Pastaba.

PVC suspensijos ir (arba) latekso ėminiai imami perėjimo iš uždaros sistemos į atvirą sistemą taške, kuriame PVC suspensija ir (arba) lateksas susiliečia su atmosfera.

Uždara sistema – gamybos proceso dalis, kurioje PVC suspensija ir (arba) lateksas nesiliečia su atmosfera. Ji paprastai apima VCM polimerizacijos etapus, pakartotinį naudojimą ir regeneravimą.

Atvira sistema – sistemos dalis, kurioje PVC suspensija ir (arba) lateksas liečiasi su atmosfera. Ji apima baigiamuosius etapus (pvz., džiovinimą ir maišymą), taip pat PVC perdavimą, tvarkymą ir laikymą.

28 GPGB. Siekiant padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir sumažinti galutiniam išmetamųjų dujų apdorojimui atlikti nukreipiamų organinių junginių masės srautą, GPGB yra vienu iš toliau nurodytų metodų arba jų deriniu regeneruoti vinilchlorido monomerą iš proceso metu išsiskiriančių dujų ir regeneruotą monomerą panaudoti pakartotinai.

Metodas		Aprašymas
a.	Absorbcija (regeneracinė)	Žr. 1.4.1 skirsnį.
b.	Adsorbcija (regeneracinė)	Žr. 1.4.1 skirsnį.
c.	Kondensavimas	Žr. 1.4.1 skirsnį.

Taikymas

Regeneravimas gali būti ribotas, jeigu dėl mažos atitinkamo (-ų) junginio (-ių) koncentracijos proceso metu išsiskiriančiose dujose tam reikia per daug energijos.

29 GPGB. Siekiant sumažinti regeneruojant vinilchlorido monomerą vamzdžiais į orą išmetamo vinilchlorido monomero kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

	Metodas	Aprašymas	Taikymas
a.	Absorbcija	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Taikoma visuotinai.
b.	Adsorbcija	Žr. 1.4.1 skirsnį.
c.	Kondensavimas	Žr. 1.4.1 skirsnį.
d.	Terminis oksidavimas	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Rekuperacinio ir regeneracinio terminio oksidavimo taikymas esamuose įrenginiuose gali būti ribotas dėl konstrukcijos ir (arba) eksploatacinių apribojimų. Taikymas gali būti ribotas, jeigu dėl mažos atitinkamo (-ų) junginio (-ių) koncentracijos proceso metu išsiskiriančiose dujose tam reikia per daug energijos.

1.9 lentelė

Su GPGB siejamas regeneruojant VCM vamzdžiais į orą išmetamo VCM kiekis

Medžiaga

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (mg/Nm3)

(paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

VCM

< 0,5 –1 (68) (69)

Susijusi stebėsena nurodyta 26 GPGB.

30 GPGB. Siekiant sumažinti į orą išmetamo vinilchlorido monomero kiekį, GPGB yra taikyti visus toliau nurodytus metodus.

Metodas

Aprašymas

Tinkamos VCM saugyklos

Tai apima šiuos būdus:

—	laikyti VCM šaldomuose rezervuaruose atmosferos slėgyje arba slėginiuose rezervuaruose aplinkos temperatūroje;

—	naudoti šaldomus grįžtamuosius kondensatorius arba jungiamuosius rezervuarus VCM regeneruoti (žr. 28 GPGB) ir (arba) taršai mažinti (žr. 29 GPGB).

Garų pusiausvyros palaikymas

Žr. 1.4.3 skirsnį.

Iš įrangos išmetamo likutinio VCM kiekio mažinimas

Tai apima šiuos būdus:

—	reaktorius atidaryti rečiau ir trumpiau;

—	prieš atidarant reaktorių, iš latekso rezervuarų ir jungčių išleisti išsiskyrusias dujas į VCM regeneravimo (žr. 28 GPGB) ir (arba) taršos mažinimo sistemas (žr. 29 GPGB);

—	prieš atidarant ir išleidžiant išsiskyrusias dujas į VCM regeneravimo (žr. 28 GPGB) ir (arba) taršos mažinimo sistemas (žr. 29 GPGB), pravalyti reaktorių inertinėmis dujomis;

—	prieš atidarant reaktorių, skystą reaktoriaus turinį išleisti į uždaras talpyklas;

—	prieš atidarant reaktorių išplauti vandeniu ir išleisti vandenį į stripingo sistemą.

VCM kiekio polimere mažinimas taikant stripingą

Žr. 1.4.3 skirsnį.

Proceso metu išsiskiriančių dujų surinkimas ir apdorojimas

Proceso metu išsiskiriančios dujos, susidarančios taikant d punkte nurodytą metodą, surenkamos ir nukreipiamos VCM regeneruoti (žr. 28 GPGB) ir (arba) taršai mažinti (žr. 29 GPGB).

1.10 lentelė

Su GPGB siejami bendri gaminant PVC į orą išmetamų VCM kiekiai, išreiškiami savitąja išmetamųjų teršalų apkrova

PVC tipas

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

S-PVC

VCM g pagamintų PVC kilogramui

0,01 –0,045

E-PVC

0,25 –0,3 (70)

Susijusi stebėsena nurodyta 20 GPGB, 22 GPGB, 26 GPGB ir 27 GPGB. Į orą išmetamų VCM stebėsena apima visus teršalus, jeigu 2 GPGB pateiktame apraše jie nurodyti kaip svarbūs, išmetamus šiuose proceso etapuose arba iš šios įrangos: baigiamuosiuose etapuose, pvz., džiovinimo ir maišymo; perdavimo, tvarkymo ir laikymo; reaktoriaus angų; dujų rezervuarų; nuotekų valymo įrenginių; VCM regeneravimo ir (arba) taršos mažinimo.

1.11 lentelė

Su GPGB siejami su VCM koncentracija PVC suspensijoje ir (arba) latekse susiję išmetamųjų teršalų kiekiai

PVC tipas

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

S-PVC

VCM g pagamintų PVC kilogramui

0,01 –0,03

E-PVC

0,2 –0,4

Susijusi stebėsena nurodyta 27 GPGB.

1.2.3. GPGB išvados dėl sintetinio kaučiuko gamybos

31 GPGB. GPGB yra bent kartą per metus pagal EN standartus stebėti BLOA koncentraciją tais pačiais metais pagamintame kiekvienos tipinės klasės sintetiniame kaučiuke. Jeigu EN standartų nėra, GPGB yra taikyti ISO, nacionalinius ar kitus tarptautinius standartus, pagal kuriuos gaunami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys.

Medžiaga arba parametras	Standartas (-ai)	Stebėsena susijusi su
LOJ	EN standarto nėra	32 GPGB

Pastaba.

Ėminiai imami polimere sumažinus LOJ kiekį (žr. 32 GPGB a punktą), ten, kur sintetinis kaučiukas susiliečia su atmosfera.

Taikymas

Gamybos procesuose, kuriuose naudojama tik uždara sistema, matavimai nevykdomi.

32 GPGB. Siekiant sumažinti į orą išmetamų organinių junginių kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

	Metodas	Aprašymas
a.	LOJ kiekio polimere mažinimas	LOJ kiekis polimere mažinamas taikant stripingą arba ekstruzinio lakiųjų junginių šalinimo metodą (žr. 1.4.3 skirsnį).
b.	Proceso metu išsiskiriančių dujų surinkimas ir apdorojimas	Proceso metu išsiskiriančios dujos surenkamos ir nukreipiamos regeneruoti (žr. 9 GPGB ir 10 GPGB) ir (arba) taršai mažinti (žr. 11 GPGB).

1.12 lentelė

Su GPGB siejamas bendras gaminant sintetinį kaučiuką į orą išmetamų LOJ kiekis, išreiškiamas savitąja išmetamųjų teršalų apkrova

Medžiaga arba parametras

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

BLOA

C g pagaminto sintetinio kaučiuko kilogramui

0,2 –4,2

Susijusi stebėsena nurodyta 8 GPGB, 20 GPGB, 22 GPGB ir 31 GPGB. Į orą išmetamų BLOA stebėsena apima visus teršalus, jeigu 2 GPGB pateiktame apraše jie nurodyti kaip svarbūs, išmetamus šiuose proceso etapuose: žaliavų laikymo, polimerizacijos, medžiagų regeneravimo ir taršos mažinimo, polimero užbaigimo (pvz., ekstruzijos, džiovinimo, maišymo), taip pat sintetinio kaučiuko perdavimo, tvarkymo ir laikymo.

1.2.4. GPGB išvados dėl viskozės gamybos naudojant CS2

33 GPGB. GPGB yra stebėti vamzdžiais į orą išmetamų teršalų kiekį ne rečiau, nei nurodyta toliau, ir laikantis EN standartų. Jeigu EN standartų nėra, GPGB yra taikyti ISO, nacionalinius ar kitus tarptautinius standartus, pagal kuriuos gaunami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys.

Medžiaga (71)	Teršalų išmetimo vietos	Standartas (-ai)	Mažiausias stebėsenos dažnis	Stebėsena susijusi su
Anglies disulfidas (CS2)	Bet kuris kaminas, kuriame masės srautas yra ≥ 1 kg/val.	Bendrieji EN standartai (72)	Nuolatinė (73)	35 GPGB
Anglies disulfidas (CS2)	Bet kuris kaminas, kuriame masės srautas yra < 1 kg/val.	EN standarto nėra	Kartą per metus (74)
Vandenilio sulfidas (H2S)	Bet kuris kaminas, kuriame masės srautas yra ≥ 50 g/val.	Bendrieji EN standartai (72)	Nuolatinė (73)
Vandenilio sulfidas (H2S)	Bet kuris kaminas, kuriame masės srautas yra < 50 g/val.	EN standarto nėra	Kartą per metus (74)

34 GPGB. Siekiant padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir sumažinti galutiniam išmetamųjų dujų apdorojimui atlikti nukreipiamų CS2 ir H2S masės srautą, GPGB yra regeneruoti CS2 taikant a punkte nurodytą metodą ir (arba) b punkte nurodytą metodą arba c punkte nurodyto metodo ir a ir (arba) b punkte nurodyto (-o) metodo (-ų) derinį, taip pat pakartotinai naudoti CS2 arba, kaip alternatyvą, taikyti d punkte nurodytą metodą.

Metodas		Pagrindinė tikslinė medžiaga	Aprašymas	Taikymas
a.	Absorbcija (regeneracinė)	H2S	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Visuotinai taikoma gaminant apvalkalus. Taikymas kitiems produktams gali būti ribotas, jeigu dėl didelių išmetamųjų dujų tūrio srautų (daugiau nei, pvz., 120 000 Nm3/val.) arba dėl mažos H2S koncentracijos išmetamosiose dujose (mažiau nei, pvz., 0,5 g/Nm3) tam reikia per daug energijos.
b.	Adsorbcija (regeneracinė)	H2S, CS2	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Taikymas gali būti ribotas, jeigu dėl mažesnės nei, pvz., 5 g/Nm3 CS2 koncentracijos išmetamosiose dujose regeneravimui atlikti reikia per daug energijos.
c.	Kondensavimas	H2S, CS2	Žr. 1.4.1 skirsnį.
d.	Sieros rūgšties gamyba	H2S, CS2	Proceso metu išsiskiriančios dujos, kuriose yra CS2 ir H2S, naudojamos sieros rūgščiai gaminti.	Taikymas gali būti ribotas, jeigu CS2 ir (arba) H2S koncentracija išmetamosiose dujose mažesnė nei 5 g/Nm3.

35 GPGB. Siekiant sumažinti vamzdžiais į orą išmetamų CS2 ir H2S kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas		Pagrindinė tikslinė medžiaga	Aprašymas	Taikymas
a.	Absorbcija	H2S	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Taikoma visuotinai.
b.	Biologiniai procesai	CS2, H2S	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Taikymas gali būti ribotas, jeigu dėl didelių išmetamųjų dujų tūrio srautų (daugiau nei, pvz., 60 000 Nm3/val.), didelės CS2 koncentracijos išmetamosiose dujose (daugiau nei, pvz., 1 000 mg/Nm3) arba per mažos H2S koncentracijos tam reikia per daug energijos.
c.	Terminis oksidavimas	CS2, H2S	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Rekuperacinio ir regeneracinio terminio oksidavimo taikymas esamuose įrenginiuose gali būti ribotas dėl konstrukcijos ir (arba) eksploatacinių apribojimų. Taikymas gali būti ribotas, jeigu dėl mažos atitinkamo (-ų) junginio (-ių) koncentracijos proceso metu išsiskiriančiose dujose tam reikia per daug energijos.

1.13 lentelė

Su GPGB siejami gaminant viskozę naudojant CS2 vamzdžiais į orą išmetamų CS2 ir H2S kiekiai

Medžiaga

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (mg/Nm3)

(paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis) (75)

CS2

5 –400 (76) (77)

H2S

1 –10 (78)

Susijusi stebėsena nurodyta 33 GPGB.

1.14 lentelė

Su GPGB siejami gaminant kuokštelinius pluoštus ir apvalkalus į orą išmetamų H2S ir CS2 kiekiai, išreiškiami savitąja išmetamųjų teršalų apkrova

Parametras

Procesas

Vienetas

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis

(metinis vidurkis)

H2S ir CS2 suminis kiekis (išreiškiamas bendru S kiekiu) (79)

Kuokštelinių pluoštų gamyba

Bendro S kiekio g produkto kilogramui

6 –9

Apvalkalų gamyba

120 –250

Susijusi stebėsena nurodyta 33 GPGB.

1.3. Technologinės krosnys ir (arba) šildytuvai

Šiame skirsnyje pateikiamos GPGB išvados taikomos, kai į šių GPGB išvadų taikymo sritį įtrauktuose gamybos procesuose naudojamos technologinės krosnys ir (arba) šildytuvai, kurių bendra vardinė šiluminė galia yra ne mažesnė kaip 1 MW. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1.1 skirsnyje.

Jeigu dviejų ar daugiau atskirų technologinių krosnių ir (arba) šildytuvų išmetamosios dujos yra arba, kompetentingos institucijos nuomone, galėtų būti išleidžiamos per bendrą kaminą, apskaičiuojant bendrą vardinę šiluminę galią sudedamos visų atskirų krosnių ir (arba) šildytuvų galios vertės.

36 GPGB. Siekiant išvengti CO, dulkių, NOX ir SOX išmetimo vamzdžiais į orą arba, jei tai neįmanoma, sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti c punkte nurodytą metodą ir vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas		Aprašymas	Pagrindiniai tiksliniai neorganiniai junginiai	Taikymas
Pagrindiniai metodai
a.	Kuro pasirinkimas	Žr. 1.4.1 skirsnį. Tai apima skystojo kuro pakeitimą dujiniu, atsižvelgiant į bendrą angliavandenilių sudėtį.	NOX, SOX, dulkės	Skystojo kuro pakeitimas dujiniu esamose technologinėse krosnyse ir (arba) šildytuvuose gali būti ribotas dėl degiklių konstrukcijos.
b.	Mažai NOX išmetantis degiklis	Žr. 1.4.1 skirsnį.	NOX	Taikymas esamose technologinėse krosnyse ir (arba) šildytuvuose gali būti ribotas dėl jų konstrukcijos.
c.	Optimizuotas degimas	Žr. 1.4.1 skirsnį.	CO, NOX	Taikoma visuotinai.
Šalutiniai metodai
d.	Absorbcija	Žr. 1.4.1 skirsnį.	SOX, dulkės	Taikymas esamose technologinėse krosnyse ir (arba) šildytuvuose gali būti ribotas dėl vietos trūkumo.
e.	Audeklinis filtras arba absoliutusis filtras	Žr. 1.4.1 skirsnį.	Dulkės	Jeigu deginamas tik dujinis kuras, netaikoma.
f.	Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR)	Žr. 1.4.1 skirsnį.	NOX	Taikymas esamose technologinėse krosnyse ir (arba) šildytuvuose gali būti ribotas dėl vietos trūkumo.
g.	Selektyvioji nekatalizinė redukcija (SNKR)	Žr. 1.4.1 skirsnį.	NOX	Taikymas esamose technologinėse krosnyse ir (arba) šildytuvuose gali būti ribotas dėl temperatūros intervalo (800–1 100 °C) ir dėl reakcijai vykti reikiamos buvimo trukmės.

1.15 lentelė

Su GPGB siejamas iš technologinių krosnių ir (arba) šildytuvų vamzdžiais į orą išmetamų NOX kiekis ir orientacinis vamzdžiais į orą išmetamo CO kiekis

Parametras

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis (mg/Nm3)

(paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

Azoto oksidai (NOX)

30 –150 (80) (81) (82)

Anglies monoksidas (CO)

Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis nenustatytas (83)

Susijusi stebėsena nurodyta 8 GPGB.

1.4. Metodų apibūdinimas

1.4.1. Vamzdžiais į orą išmetamų teršalų kiekio mažinimo metodai

Metodas

Aprašymas

Absorbcija

Dujinio arba kietųjų dalelių pavidalo teršalų šalinimas iš proceso metu išsiskiriančių dujų arba išmetamųjų dujų srauto vykdant masės pernašą į tinkamą skystį, paprastai vandenį arba vandeninį tirpalą. Gali vykti ir cheminė reakcija (pvz., rūgštiniame arba šarminiame skruberyje). Vykdant regeneracinę absorbciją junginius iš skysčio galima regeneruoti.

Adsorbcija

Teršalų šalinimas iš proceso metu išsiskiriančių dujų arba išmetamųjų dujų srauto sulaikant kietame paviršiuje (kaip adsorbentas paprastai naudojamos aktyvintosios anglys). Adsorbcija gali būti regeneracinė arba neregeneracinė.

Neregeneracinės adsorbcijos atveju panaudotas adsorbentas ne regeneruojamas, o šalinamas.

Vykdant regeneracinę adsorbciją, adsorbatas vėliau desorbuojamas, pvz., garais (dažnai vietoje), kad būtų naudojamas pakartotinai arba šalinamas, o adsorbentas naudojamas pakartotinai. Kai adsorbcija vyksta nepertraukiamai, paprastai vienu metu naudojami daugiau nei du adsorberiai, o viename iš jų vykdoma desorbcija.

Biologiniai procesai

Biologiniai procesai, be kita ko, yra šie:

—

biologinis filtravimas – išmetamųjų dujų srauto leidimas per organinės medžiagos (pvz., durpių, viržių, komposto, šaknų, medžių žievės, spygliuočių medienos ir įvairių jų derinių) arba kokios nors inertiškos medžiagos (pvz., molio, aktyvintųjų anglių ir poliuretano) sluoksnį, kuriame natūraliai esantys mikroorganizmai leidžiamas dujas biologiškai oksiduoja į anglies dioksidą, vandenį, neorganines druskas ir biomasę;

—

biologinis dujų valymas – teršalų junginių šalinimas iš išmetamųjų dujų srauto derinant šlapiąjį dujų valymą (absorbciją) ir biologinį skaidymą aerobinėmis sąlygomis. Plovimo vandenyje yra mikroorganizmų, tinkamų biologiškai skaidiems dujiniams junginiams oksiduoti. Absorbuoti teršalai suyra aeruoto dumblo rezervuaruose;

—	biologinis laistomasis filtravimas – teršalų junginių šalinimas iš išmetamųjų dujų srauto biologiniame pratekamo katalizinio sluoksnio reaktoriuje. Teršalai absorbuojami vandens fazėje ir perkeliami į biologinę plėvelę, kurioje vyksta biologinė transformacija.

Kuro pasirinkimas

Kuro (įskaitant papildomą ir (arba) pagalbinį kurą), kurio sudėtyje yra mažai potencialiai taršių junginių (pvz., mažai sieros, pelenų, azoto, fluoro arba chloro), naudojimas.

Kondensavimas

Organinių ir neorganinių junginių garų šalinimas iš proceso metu išsiskiriančių dujų arba išmetamųjų dujų srauto sumažinant temperatūrą žemiau rasos taško, kad garai virstų skysčiu. Atsižvelgiant į reikiamą veikimo temperatūros intervalą, naudojamos skirtingos aušinimo terpės, pvz., vanduo arba sūrymas.

Vykdant kriogeninį kondensavimą kaip aušinimo terpė naudojamas skystas azotas.

Ciklonas

Įranga, kuria iš proceso metu išsiskiriančių dujų arba išmetamųjų dujų srauto išcentrine jėga šalinamos dulkės, paprastai kūgio formos kameroje.

Elektrostatinis nusodintuvas

Elektrostatinis nusodintuvas – kietųjų dalelių kontrolės įtaisas, išmetamųjų dujų sraute esančias daleles elektros jėgomis perkeliantis ant kolektoriaus plokščių. Judėdamos per vainiką, kuriuo teka dujų jonai, sraute esančios dalelės įelektrinamos. Srauto kanalo centre esantys elektrodai, kuriuose palaikoma aukšta įtampa, kuria elektrinį lauką, o šis daleles stumia prie kolektoriaus sienų. Reikiama pulsuojamoji nuolatinės srovės įtampa yra 20–100 kV.

Absoliutusis filtras

Absoliutieji filtrai, dar vadinami didelio veiksmingumo kietųjų dalelių (HEPA) filtrais arba labai mažo pralaidumo oro (ULPA) filtrais, gaminami iš stiklo audinio arba sintetinių pluoštų audinių ir per juos leidžiamos dujos siekiant pašalinti daleles. Absoliutieji filtrai veiksmingesni nei audekliniai filtrai. HEPA ir ULPA filtrų klasifikacija pagal veiksmingumą pateikiama standarte EN 1822–1.

Didelio veiksmingumo oro filtras (HEAF)

Plokščio sluoksnio filtras, kuriame aerozoliai jungiasi į lašelius. Itin klampūs lašeliai lieka ant filtro audinio, o jame esantys likučiai turi būti šalinami ir išskiriami į lašelius, aerozolius ir dulkes. HEAF ypač tinka itin klampiems lašeliams apdoroti.

Audeklinis filtras

Audekliniai filtrai, dažnai vadinami rankoviniais filtrais, gaminami iš akyto austinio arba veltinio audeklo ir per juos leidžiamos dujos siekiant pašalinti daleles. Norint naudoti audeklinį filtrą, reikia parinkti audeklą, kuris tiktų atsižvelgiant į išmetamųjų dujų savybes ir į didžiausią veikimo temperatūrą.

Mažai NOX išmetantis degiklis

Metodas (įskaitant labai mažai NOX išmetančius degiklius) grindžiamas didžiausios liepsnos temperatūros mažinimo principais. Maišant orą ir kurą gaunama mažiau deguonies ir sumažėja didžiausia liepsnos temperatūra, todėl kure esantis azotas lėčiau virsta NOX ir sulėtėja terminių NOX susidarymas, bet išlaikomas didelis degimo efektyvumas. Labai mažai NOX išmetančių degiklių konstrukcija apima tiekiamo (oro ir (arba)) kuro srauto dalijimą ir išmetamųjų ir (arba) dūmų dujų recirkuliaciją.

Optimizuotas degimas

Tinkamas degimo kamerų, degiklių ir susijusios įrangos ir (arba) įtaisų projektavimas, derinamas su degimo sąlygų optimizavimu (pvz., reguliuojant temperatūrą ir buvimo degimo zonoje trukmę, veiksmingai maišant kurą ir degimo orą) ir pagal tiekėjų rekomendacijas reguliariai atliekama planine degimo sistemos technine priežiūra. Degimo sąlygų valdymas grindžiamas nuolatine stebėsena ir automatizuota atitinkamų degimo parametrų (pvz., O2, CO, kuro ir oro santykio ir nesudegusių medžiagų) kontrole.

Katalizinio arba terminio oksidavimo optimizavimas

Katalizinio arba terminio oksidavimo projekto ir veikimo optimizavimas siekiant skatinti išmetamosiose dujose esančių organinių junginių, įskaitant PCDD/F, oksidaciją, išvengti PCDD/F ir jų pirmtakų (pakartotinio) susidarymo, taip pat sumažinti tokių teršalų kaip NOX ir CO susidarymą.

Katalizinis oksidavimas

Taršos mažinimo metodas, kuriuo degūs junginiai išmetamųjų dujų sraute oksiduojami su oru arba deguonimi katalizatoriaus sluoksnyje. Naudojant katalizatorių oksidacija gali vykti žemesnėje temperatūroje ir mažesnėje įrangoje, palyginti su terminiu oksidavimu. Įprastinė oksidavimo temperatūra yra 200–600 °C.

Jeigu proceso metu išsiskiriančiose dujose LOJ koncentracija maža (pvz., < 1 g/Nm3), gali būti taikomi parengiamieji koncentravimo etapai taikant adsorbciją (rotorių arba nejudantį sluoksnį, naudojant aktyvintąsias anglis arba ceolitus). Koncentratoriuje adsorbuoti LOJ desorbuojami naudojant kaitinamą aplinkos orą arba kaitinamas išmetamąsias dujas, o gautas didesnės LOJ koncentracijos tūrio srautas nukreipiamas į oksidatorių.

Siekiant sumažinti didelius LOJ koncentracijos svyravimus proceso metu išsiskiriančiose dujose, prieš koncentratorius arba oksidatorių gali būti naudojami molekuliniai sietai, paprastai sudaryti iš ceolitų.

Terminis oksidavimas

Taršos mažinimo metodas, kuriuo degūs junginiai išmetamųjų dujų sraute oksiduojami degimo kameroje pakaitinus šį srautą su oru arba deguonimi iki temperatūros, viršijančios jo užsidegimo temperatūrą, ir palaikant aukštą temperatūrą pakankamai ilgai, kad degdamas jis visiškai suskiltų į anglies dioksidą ir vandenį. Įprastinė degimo temperatūra yra 800–1 000 °C.

Vykdomas kelių tipų terminis oksidavimas:

—	grynasis terminis oksidavimas – terminis oksidavimas neregeneruojant degant išsiskiriančios energijos;

—	rekuperacinis terminis oksidavimas – terminis oksidavimas naudojant išmetamųjų dujų šilumą netiesioginės šilumos pernašos būdu;

—

regeneracinis terminis oksidavimas – terminis oksidavimas, kai įeinančių išmetamųjų dujų srautas prieš patekdamas į degimo kamerą kaitinamas tuo metu, kai yra leidžiamas per keraminės medžiagos sluoksnį. Grynintos karštos dujos iš tos kameros išeina per vieną (arba kelis) keraminės medžiagos sluoksnį (-ius) (atvėsintą (-us) įeinančių išmetamųjų dujų srautu per ankstesnį degimo ciklą). Šis vėl pakaitintas medžiagos sluoksnis iš anksto pakaitina naują įeinančių išmetamųjų dujų srautą ir taip pradedamas naujas degimo ciklas.

Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR)

Selektyvioji azoto oksidų redukcija amoniaku arba karbamidu veikiant katalizatoriui. Metodas grindžiamas NOX redukcija į azotą katalizatoriaus sluoksnyje vykstant reakcijai su amoniaku optimalioje darbinėje temperatūroje, kuri paprastai yra apie 200–450 °C. Amoniakas dažniausiai įpurškiamas vandeninio tirpalo pavidalu; amoniako šaltinis taip pat gali būti bevandenis amoniakas arba karbamido tirpalas. Gali būti naudojami keli katalizatoriaus sluoksniai. Naudojant vienu ar keliais sluoksniais įrengtą didesnio paviršiaus katalizatorių redukuojama daugiau NOX. Vykdant nuotėkio arba nesureagavusio amoniako SKR, SNKR derinama su galutinės grandies SKR ir taip sumažinamas nesureagavusio amoniako išsiskyrimas vykdant SNKR.

Selektyvioji nekatalizinė redukcija (SNKR)

Selektyvioji azoto oksidų redukcija į azotą amoniaku arba karbamidu aukštoje temperatūroje ir nenaudojant katalizatoriaus. Kad reakcija vyktų optimaliai, turi būti palaikoma 800–1 000 °C darbinė temperatūra.

1.4.2. Pasklidžiųjų į orą išmetamų teršalų stebėsenos metodai

Metodas	Aprašymas
Atrankiosios sugerties lidaras (DIAL)	Lazeriu grindžiamas metodas, kai naudojamas atrankiosios sugerties lidaras, kuris yra optinis radijo bangomis grindžiamo radaro analogas. Šis metodas grindžiamas dėl atmosferos aerozolių vykstančia lazerinių impulsų atgaline sklaida ir grįžtančios šviesos, kuri surenkama teleskopu, spektro savybių analize.
Išmetamųjų teršalų faktorius	Išmetamųjų teršalų faktoriai – skaičiai, kurie gali būti dauginami iš veiklos lygio (pvz., pagamintos produkcijos) siekiant įvertinti iš įrenginio išmetamų teršalų kiekį. Išmetamųjų teršalų faktoriai paprastai nustatomi išbandant panašios proceso įrangos arba proceso etapų tiriamąją visumą. Ši informacija gali būti naudojama išmetamos medžiagos kiekiui susieti su tam tikru bendru veiklos masto matu. Jeigu nėra kitos informacijos, numatytieji išmetamųjų teršalų faktoriai (pvz., literatūroje nurodomos vertės) gali būti naudojami išmetamųjų teršalų kiekiui įvertinti. Išmetamųjų teršalų faktoriai paprastai išreiškiami išmetamos medžiagos mase, padalyta iš proceso, per kurį ta medžiaga išmetama, srauto.
Nuotėkio aptikimo ir remonto (NAIR) programa	Struktūrizuotas nevaldomųjų išmetamųjų LOJ kiekio mažinimo aptinkant nesandarius komponentus ir juos pataisant arba pakeičiant naujais metodas. NAIR programą sudaro viena ar kelios kampanijos. Kampanija paprastai vykdoma vienus metus, stebint tam tikrą įrangos vienetų procentinę dalį.
Optinio dujų vaizdo kūrimo (OGI) metodai	Optiniam dujų vaizdui kurti naudojamos mažos ir lengvos nešiojamosios arba fiksuotos kameros, kuriomis galima tikruoju laiku atvaizduoti dujų nuotėkius taip, kad vaizdo įraše jie atrodytų kaip dūmai, o kartu būtų matomas atitinkamos įrangos vaizdas, kad būtų galima lengvai ir greitai nustatyti reikšmingų LOJ nuotėkių vietą. Aktyviosios sistemos vaizdą kuria atgalinės sklaidos infraraudonosios spinduliuotės lazerio šviesa, atsispindinčia nuo įrangos ir jos aplinkos. Pasyviosios sistemos pagrįstos natūralia įrangos ir jos aplinkos infraraudonąja spinduliuote.
Saulės uždengimo srautas (SOF)	Metodas, grindžiamas plačiajuosčio infraraudonosios arba ultravioletinės ir (arba) regimosios saulės šviesos spektro tam tikrame geografiniame maršrute, kertančiame vėjo kryptį ir LOJ srautus, registravimu ir spektrometrine Furjė transformacijos analize.

1.4.3. Pasklidžiųjų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo metodai

Metodas	Aprašymas
Ekstruzinis lakiųjų junginių šalinimas	Koncentruotą kaučiuko tirpalą toliau apdorojant ekstruzijos būdu, iš ekstruderio išleidimo angos išeinančių tirpiklio garų (dažniausiai cikloheksano, heksano, heptano, tolueno, ciklopentano, izopentano arba jų mišinio) suspaudimas ir nukreipimas regeneruoti.
Stripingas	Polimere esančių LOJ perkėlimas į dujinę fazę (pvz., naudojant garus). Šalinimo veiksmingumą galima optimizuoti tinkamai suderinus temperatūrą, slėgį ir buvimo trukmę ir maksimaliai padidinus laisvo polimero paviršiaus ir bendro polimero tūrio santykį.
Garų pusiausvyros palaikymas	Perpilant skystį, iš įrangos, į kurią pilamas skystis, vieneto (pvz., rezervuaro) išeinančių garų perkėlimas ir grąžinimas į tiekimo įrangą, iš kurios tiekiamas skystis.

(1) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES)2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL L 313, 2015 11 28, p. 1).

(2) 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1).

(3) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).

(4) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(5) Jeigu dėl ėminių ėmimo ar analizės apribojimų ir (arba) veiklos sąlygų (pvz., periodinių procesų) 30 minučių trukmės ėminių ėmimo ir (arba) matavimo laikotarpis ir (arba) trijų iš eilės einančių ėminių ėmimo ir (arba) matavimo laikotarpių vidutinė vertė netinka kuriam nors parametrui nustatyti, gali būti taikoma reprezentatyvesnė ėminių ėmimo ir (arba) matavimo procedūra. Nustatant PCDD/F, taikomas vienas 6–8 val. ėminių ėmimo laikotarpis.

(6) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL L 342, 2009 12 22, p. 1).

(7) Stebėsena vykdoma tik jei remiantis 2 GPGB pateiktu aprašu nustatoma, kad atitinkama medžiaga ir (arba) parametras išmetamųjų dujų sraute yra svarbi (-us).

(8) Matavimai atliekami pagal standartą EN 15259.

(9) Kiek įmanoma, matavimai atliekami esant didžiausiam numatomam išmetamųjų teršalų kiekiui įprastinėmis eksploatacijos sąlygomis.

(10) Jeigu įrodyta, kad išmetamųjų teršalų kiekiai pakankamai pastovūs, mažiausią stebėsenos dažnį galima sumažinti iki karto per metus arba karto per 3 metus.

(11) Nepertraukiamiesiems matavimams taikomi bendrieji EN standartai EN 14181, EN 15267–1, EN 15267–2 ir EN 15267–3.

(12) Jeigu technologinių krosnių ir (arba) šildytuvų bendra vardinė šiluminė galia mažesnė nei 100 MW ir jie eksploatuojami mažiau nei 500 valandų per metus, mažiausią stebėsenos dažnį galima sumažinti iki karto per metus.

(13) Jeigu įrodyta, kad išmetamųjų teršalų kiekiai pakankamai pastovūs, mažiausią stebėsenos dažnį galima sumažinti iki karto per 3 metus.

(14) Jeigu įrodyta, kad išmetamųjų teršalų kiekiai pakankamai pastovūs, mažiausią stebėsenos dažnį galima sumažinti iki karto per 6 mėnesius.

(15) Jeigu įrodyta, kad išmetamųjų teršalų kiekiai pakankamai pastovūs, mažiausią stebėsenos dažnį galima sumažinti iki karto per metus.

(16) Gaminant poliolefinus, baigiamaisiais etapais (pvz., džiovinimo, maišymo) ir laikant polimerus išmetamo BLOA kiekio stebėsena gali būti papildyta 24 GPGB nustatyta stebėsena, jeigu taip tiksliau parodomas išmetamas BLOA kiekis.

(17) Gaminant sintetinį kaučiuką, baigiamaisiais etapais (pvz., ekstruzijos, džiovinimo, maišymo) ir laikant sintetinį kaučiuką išmetamo BLOA kiekio stebėsena gali būti papildyta 31 GPGB nustatyta stebėsena, jeigu taip tiksliau parodomas išmetamas BLOA kiekis.

(18) (12) T. y. išskyrus benzeną, 1,3-butadieną, chlormetaną, dichlormetaną, etilendichloridą, etileno oksidą, formaldehidą, propeno oksidą, tetrachlormetaną, tolueną, trichlormetaną.

(19) PITD VII priedo 1 dalies 8 ir 10 punktuose nurodytoms veiklos rūšims su GPGB siejamų išmetamųjų teršalų kiekių intervalai taikomi tokia apimtimi, kokia juos taikant išmetamas už PITD VII priedo 2 ir 4 dalyse nurodytas išmetamųjų teršalų ribines vertes mažesnis teršalų kiekis.

(20) BLOA išreiškiamas C mg/Nm3.

(21) Gaminant polimerus, baigiamaisiais etapais (pvz., ekstruzijos, džiovinimo, maišymo) ir laikant polimerus išmetamiems teršalams su GPGB siejamų išmetamųjų teršalų kiekiai gali būti netaikomi.

(22) Nedideliems išmetamųjų teršalų kiekiams (t. y. kai BLOA masės srautas mažesnis nei, pvz., 100 g C/val.) su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas, jeigu, remiantis 2 GPGB pateiktu aprašu, išmetamųjų dujų sraute svarbių CMR medžiagų nenustatoma.

(23) Taikant medžiagų regeneravimo metodus (pvz., tirpiklius; žr. 9 GPGB), viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti didesnė – iki 30 mg C/Nm3, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

—	nustatyta, jog tai, kad esama CMR 1A ar 1B arba 2 kategorijai priskiriamų medžiagų, nėra svarbu (žr. 2 GPGB);

—	išmetamųjų dujų apdorojimo sistemos BLOA kiekio mažinimo veiksmingumas yra ≥ 95 %

(24) Nedideliems išmetamųjų teršalų kiekiams (t. y. kai CMR 1A arba 1B kategorijai priskiriamų LOJ suminis masės srautas mažesnis nei, pvz., 1 g/val.) su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas.

(25) Nedideliems išmetamųjų teršalų kiekiams (t. y. kai CMR 2 kategorijai priskiriamų LOJ suminis masės srautas mažesnis nei, pvz., 50 g/val.) su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas.

(26) Nedideliems išmetamųjų teršalų kiekiams (t. y. kai atitinkamos medžiagos masės srautas mažesnis nei, pvz., 1 g/val.) su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas.

(27) Nedideliems išmetamųjų teršalų kiekiams (t. y. kai atitinkamos medžiagos masės srautas mažesnis nei, pvz., 50 g/val.) su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas.

(28) Taikant medžiagų regeneravimo metodus (pvz., tirpiklius; žr. 9 GPGB), viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti didesnė – iki 15 mg/Nm3, jeigu išmetamųjų dujų apdorojimo sistemos taršos mažinimo veiksmingumas yra ≥ 95 %

(29) Taikant tolueno regeneravimo metodus (žr. 9 GPGB), viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti didesnė – iki 20 mg/Nm3, jeigu išmetamųjų dujų apdorojimo sistemos taršos mažinimo veiksmingumas yra ≥ 95 %

(30) Kai nei absoliutusis, nei audeklinis filtras nenaudojamas, viršutinė intervalo riba yra 20 mg/Nm3.

(31) Nedideliems išmetamųjų teršalų kiekiams (t. y. kai dulkių masės srautas mažesnis nei, pvz., 50 g/val.) su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas, jeigu, remiantis 2 GPGB pateiktu aprašu, dulkėse svarbių CMR medžiagų nenustatoma.

(32) Jeigu gaminant kompleksinius neorganinius pigmentus taikomas tiesioginis kaitinimas, o gaminant E-PVC vykdomas džiovinimo etapas, viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti didesnė – iki 10 mg/Nm3.

(33) Numatoma, kad išmetamas dulkių kiekis bus artimesnis apatinei su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo ribai (pvz., mažesnis nei 2,5 mg/Nm3), kai nustatoma, kad dulkėse yra svarbių CMR 1A, 1B arba CMR 2 kategorijai priskiriamų medžiagų (žr. 2 GPGB).

(34) Nedideliems išmetamųjų teršalų kiekiams (t. y. kai švino masės srautas mažesnis nei, pvz., 0,1 g/val.) su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas.

(35) Nedideliems išmetamųjų teršalų kiekiams (t. y. kai nikelio masės srautas mažesnis nei, pvz., 0,15 g/val.) su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas.

(36) Jeigu proceso metu išsiskiriančiose dujose yra didelis NOX pirmtakų kiekis, viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti didesnė – iki 80 mg/Nm3.

(37) Jeigu proceso metu išsiskiriančiose dujose yra didelis NOX pirmtakų kiekis, viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti didesnė – iki 200 mg/Nm3.

(38) Orientacinis išmetamo anglies monoksido kiekio paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis yra 4–50 mg/Nm3.

(39) Jeigu proceso metu išsiskiriančiose dujose prieš apdorojimą SKR arba SNKR yra labai didelis NOX kiekis (t. y. daugiau nei 5 000 mg/Nm3), viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti didesnė – iki 40 mg/Nm3.

(40) Taikant SKR arba SNKR vamzdžiais į orą išmetamam amoniakui (nesureagavusiam amoniakui) su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas. Tokiai veiklai taikomas 17 GPGB.

(41) Nedideliems išmetamųjų teršalų kiekiams (t. y. kai NH3 masės srautas mažesnis nei, pvz., 50 g/val.) su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas.

(42) Jeigu gaminant E-PVC vykdomas džiovinimo etapas, viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti didesnė – iki 20 mg/Nm3, kai dėl produkto kokybės specifikacijų amonio druskų pakeisti negalima.

(43) Nedideliems išmetamųjų teršalų kiekiams (t. y. kai atitinkamos medžiagos masės srautas mažesnis nei, pvz., 5 g/val.) su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas.

(44) Jeigu NOX koncentracijos didesnės nei 100 mg/Nm3, dėl analizės trukdžių viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti didesnė – iki 3 mg/Nm3.

(45) Nedideliems išmetamųjų teršalų kiekiams (t. y. kai HCl masės srautas mažesnis nei, pvz., 30 g/val.) su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas.

(46) Gaminant sprogmenis viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti didesnė – iki 220 mg/Nm3, jeigu iš gamybos proceso regeneruojama azoto rūgštis.

(47) Taikant katalizinį arba terminį oksidavimą (žr. 16 GPGB) arba iš technologinių krosnių ir (arba) šildytuvų (žr. 36 GPGB) vamzdžiais į orą išmetamiems NOX su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas.

(48) Nedideliems išmetamųjų teršalų kiekiams (t. y. kai atitinkamos medžiagos masės srautas mažesnis nei, pvz., 500 g/val.) su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas.

(49) Jeigu gaminant kaprolaktamą proceso metu išsiskiriančiose dujose prieš apdorojimą SKR arba SNKR yra labai didelis NOX kiekis (pvz., daugiau nei 10 000 mg/Nm3), viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti didesnė – iki 200 mg/Nm3, kai SKR arba SNKR taršos mažinimo veiksmingumas yra ≥ 99 %

(50) Jeigu panaudota sieros rūgštis fiziškai gryninama arba rekoncentruojama, su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas.

(51) Vykdoma tik tų taršos šaltinių, kurie 2 GPGB pateiktame apraše nurodyti kaip svarbūs, stebėsena.

(52) Subatmosferiniame slėgyje eksploatuojamos įrangos stebėsena nevykdoma.

(53) Neprieinamų nevaldomųjų išmetamųjų LOJ šaltinių (pvz., jeigu vykdant stebėseną reikia pašalinti izoliaciją arba naudoti pastolius) stebėsenos dažnį galima sumažinti iki karto per laikotarpį, kurį apima kiekviena NAIR programa (žr. 19 GPGB iii punktą).

(54) Gaminant PVC, mažiausią stebėsenos dažnį galima sumažinti iki karto per 5 metus, jeigu įrenginyje naudojami VCM dujų detektoriai, kuriais nuolat stebimas išmetamų VCM kiekis taip, kad būtų galima lygiavertiškai aptikti VCM nuotėkį.

(55) Labai sandariai įrangai (žr. 23 GPGB b punktą), kuri liečiasi su CMR 1A arba 1B kategorijai priskiriamais LOJ, gali būti nustatomas mažesnis mažiausias stebėsenos dažnis, tačiau bet kuriuo atveju ne mažesnis nei kartą per 5 metus.

(56) Labai sandariai įrangai (žr. 23 GPGB b punktą), kuri liečiasi su LOJ, išskyrus CMR 1A arba 1B kategorijai priskiriamus LOJ, gali būti nustatomas mažesnis mažiausias stebėsenos dažnis, tačiau bet kuriuo atveju ne mažesnis nei kartą per 8 metus.

(57) Jeigu valdomųjų išmetamųjų teršalų kiekiai kiekybiškai vertinami atliekant matavimus, mažiausią stebėsenos dažnį galima sumažinti iki karto per 5 metus.

(58) Šis standartas gali būti papildytas standartu EN 17628.

(59) Įrenginiams, kuriuose bendrai per metus tirpiklių suvartojama mažiau nei 50 tonų, šis su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas.

(60) Apatinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba paprastai siejama su dujų fazės polimerizacijos procesu.

(61) Gaminant EVA ar kitus kopolimerus (pvz., etilakrilato kopolimerus), viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti didesnė – iki 2,7 g C kilogramui.

(62) Viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti didesnė – iki 4,7 g C kilogramui, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

—	netaikomas terminis oksidavimas;

—	gaminami EVA arba kiti kopolimerai (pvz., etilakrilato kopolimerai).

(63) Baigiamuosiuose etapuose (pvz., džiovinant, maišant), taip pat perduodant, tvarkant ir laikant PVC išmetamo VCM kiekio stebėseną galima pakeisti 27 GPGB nustatyta stebėsena.

(64) Nepertraukiamiesiems matavimams taikomi bendrieji EN standartai EN 14181, EN 15267–1, EN 15267–2 ir EN 15267–3.

(65) Jeigu įrodyta, kad išmetamųjų teršalų kiekiai pakankamai pastovūs, mažiausią stebėsenos dažnį galima sumažinti iki karto per 6 mėnesius.

(66) Kiek įmanoma, matavimai atliekami esant didžiausiam numatomam išmetamųjų teršalų kiekiui įprastinėmis eksploatacijos sąlygomis.

(67) Jeigu įrodyta, kad išmetamųjų teršalų kiekiai pakankamai pastovūs, mažiausią stebėsenos dažnį galima sumažinti iki karto per metus.

(68) Nedideliems išmetamųjų teršalų kiekiams (t. y. kai VCM masės srautas mažesnis nei, pvz., 1 g/val.) su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas.

(69) Viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti didesnė – iki 5 mg/Nm3, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

—	netaikomas terminis oksidavimas;

—	įrenginys nėra tiesiogiai susietas su EDC ir VCM gamyba.

(70) Viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti didesnė – iki 0,5 g VCM pagamintų PVC kilogramui, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

—	netaikomas terminis oksidavimas;

—	įrenginys nėra tiesiogiai susietas su EDC ir VCM gamyba.

(71) Stebėsena vykdoma tik jei remiantis 2 GPGB pateiktu aprašu nustatoma, kad atitinkama medžiaga išmetamųjų dujų sraute yra svarbi.

(72) Nepertraukiamiesiems matavimams taikomi bendrieji EN standartai EN 14181, EN 15267–1, EN 15267–2 ir EN 15267–3.

(73) Gaminant apvalkalus, mažiausią stebėsenos dažnį galima sumažinti iki karto per mėnesį, jeigu dėl analizės trukdžių nuolatinės stebėsenos vykdyti neįmanoma.

(74) Kiek įmanoma, matavimai atliekami esant didžiausiam numatomam išmetamųjų teršalų kiekiui įprastinėmis eksploatacijos sąlygomis.

(75) Gijinių siūlų gamybai su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas.

(76) Viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti didesnė – iki 500 mg CS2/Nm3, jeigu:

tenkinamos abi šios sąlygos:

—	netaikomi biologiniai procesai (žr. 35 GPGB b punktą);

—	CS2 regeneravimo veiksmingumas (žr. 34 GPGB) yra ≥ 97 % arba

b)	netaikomas CS2 regeneravimo metodas.

(77) Apatinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti pasiekta taikant terminio oksidavimo metodą arba 34 GPGB d punkte nurodytą metodą.

(78) Viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti didesnė – iki 30 mg/Nm3, jeigu H2S ir CS2 suminis kiekis (išreiškiamas bendru S kiekiu) yra artimas apatinei 1.14 lentelėje nurodyto su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo ribai.

(79) Į orą išmetami teršalai – tik vamzdžiais išmetami teršalai.

(80) Gaminant kompleksinius neorganinius pigmentus, viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti didesnė – iki 400 mg/Nm3, jeigu tenkinama b punkte nurodyta sąlyga, ir iki 1 000 mg/Nm3, jeigu tenkinamos a ir b punktuose nurodytos sąlygos:

a)	degimo temperatūra yra aukštesnė nei 1 000 °C;

b)	naudojamas deguonies prisodrintas oras arba grynas deguonis.

(81) Nedideliems išmetamųjų teršalų kiekiams (t. y. kai NOX masės srautas mažesnis nei, pvz., 500 g/val.) su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas.

(82) Viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti didesnė – iki 200 mg/Nm3, jeigu kaitinama tiesiogiai.

(83) Orientacinis išmetamo anglies monoksido kiekio paros vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis yra 4–50 mg/Nm3.