(1)

2021 m. lapkričio 17 d. raštu (2) Prancūzija pagal Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 (toliau – Reglamentas) 20 straipsnio 2 dalį pranešė Komisijai apie ketinimą, kilus didelių aplinkosaugos problemų, laikinai įvesti naudojimosi skrydžių teisėmis apribojimą, kuriam taikomos sąlygos (toliau – Pradinė priemonė);

(2)

Prancūzija, be kita ko, pateikė šią pradinę informaciją: 1) 2021 m. rugpjūčio 22 d. Įstatymo Nr. 2021–1104 dėl kovos su klimato kaita ir atsparumo jos poveikiui didinimo (3) (pranc. Loi Climat et Résilience, toliau – Įstatymas) 145 straipsnį, 2) Transporto kodekso, priimto remiantis Įstatymu Nr. 2021–1104, L. 6412–3 straipsnio konsoliduotą redakciją, 3) nutarimo, kuriuo nustatomos draudimo taikymo sąlygos, projektą (toliau – Dekreto projektas) ir 4) papildomus elementus, kuriuose išdėstomos pagal Reglamento 20 straipsnio 2 dalį priimamos Pradinės priemonės aplinkybės, turinys ir pagrindimas;

(3)

Komisija gavo du skundus (4) (vieną pateikė oro uostai, o kitą – oro transporto bendrovės), kuriuose teigiama, kad Įstatymo 145 straipsnis neatitinka Reglamento 20 straipsnio 1 dalies sąlygų ir todėl nesuderinamas su ES teise;

(4)

skundo pateikėjai visų pirma teigia esą Įstatymo 145 straipsnis neveiksmingas ir neproporcingas numatytam tikslui, juo diskriminuojami oro vežėjai ir jis esą galioja neribotą laiką. Skundo pateikėjai taip pat teigia esą Prancūzijos valdžios institucijų atliktas poveikio vertinimas nepakankamai išsamus ir pateikė su šia aplinkybe susijusią nuorodą į Prancūzijos Valstybės Tarybos nuomonę (5), be to, jie teigia esą oro transporto sektoriui jau taikomos kitos priemonės, kuriomis siekiama to paties tikslo, pvz., ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), ir netrukus bus taikomos kitos naujos teisėkūros priemonės, pvz., siūlomos Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje (6). Be to, Pradinė priemonė esą dar vienas įpareigojimas, be to paties Įstatymo 147 straipsniu visoms Prancūzijoje veiklą vykdančioms oro transporto bendrovėms jau nustatyto įpareigojimo kompensuoti teršalų kiekį, išmetamą vykdant vidaus skrydžius;

(5)

2021 m. gruodžio 15 d. Komisija, atsižvelgdama į savo preliminarų vertinimą, nusprendė imtis toliau nagrinėti Pradinę priemonę pagal Reglamento 20 straipsnio 2 dalį (toliau – 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimas). Komisija taip pat nusprendė, kad Pradinė priemonė neturėtų būti įgyvendinama, kol ji jos neišnagrinėjo (7);

(6)

2022 m. sausio 7 d. raštu Komisijos tarnybos paprašė Prancūzijos valdžios institucijų pateikti papildomos informacijos, kad galėtų įvertinti Pradinės priemonės suderinamumą su Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis;

(7)

2022 m. gegužės 9 d. raštu Prancūzija pateikė papildomų elementų, kurie susiję su Pradinės priemonės, priimtos pagal Reglamento 20 straipsnį, turiniu ir pagrindimu. 2022 m. birželio 21 d. raštu Prancūzija pateikė su jos pranešimu susijusią atnaujintą informaciją, t. y. iš dalies pakeistą Dekreto, kuriame nėra nukrypti leidžiančių nuostatų, projektą (toliau – Galutinis dekreto projektas), ir papildomus elementus, kuriais siekiama atsižvelgti į Komisijos ir jos tarnybų išreikštą susirūpinimą, kad jis gali būti nesuderinamas su Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis (toliau kartu – Priemonė);

(8)

2021 m. rugpjūčio 22 d. Prancūzija priėmė Įstatymą Nr. 2021–1104 dėl kovos su klimato kaita ir atsparumo jos poveikiui didinimo;

(9)

Įstatymo 145 straipsnio I dalimi, remiantis Reglamento 20 straipsniu, uždrausta Prancūzijos teritorijoje teikti reguliarias viešojo keleivinio oro susisiekimo paslaugas visais oro susisiekimo maršrutais, jei jais galimos tiesioginės kelionės traukiniu keliskart per dieną, o traukiniai atvyksta greičiau nei per dvi su puse valandos;

(10)

pagal Įstatymo 145 straipsnio II ir IV dalis, nuo draudimo įsigaliojimo dienos praėjus trejiems metams, jo taikymas bus įvertintas;

(11)

Įstatymo 145 straipsnio I dalies antroje pastraipoje nustatytas reikalavimas, kad vėliau, atsižvelgiant į Prancūzijos Valstybės Tarybos (pranc. Conseil d’Etat) nuomonę, būtų priimtas dekretas ir jame nurodytos pirmos pastraipos taikymo sąlygos: „visų pirma atitinkamų kelionių traukiniu, kuriomis turi būti užtikrintos pakankamo lygio paslaugos, charakteristikos, taip pat galimybę nukrypti nuo šio draudimo suteikiančios sąlygos, kai oro susisiekimo paslaugos daugiausia teikiamos jungiamųjų skrydžių keleiviams arba gali būti laikoma, kad jas teikiant užtikrinamas anglies dioksido neišskiriantis oro susisiekimas. Be to, nustatomas vienam keleiviui tenkantis išmetamo CO2 kiekis, kurio negalima viršyti teikiant paslaugas, laikomas anglies dioksido neišskiriančiomis paslaugomis.“;

(12)

Galutiniame dekreto projekte nustatomos draudimo taikymo sąlygos;

(13)

pagal Galutinio dekreto projekto 1 straipsnį, draudžiama reguliarias viešojo keleivinio oro susisiekimo paslaugas teikti tuo atveju, kai atitinkama kelionė traukiniu kiekviena kryptimi trunka trumpiau nei dvi su puse valandos ir geležinkelių susisiekimas vyksta:

(14)

Galutiniame dekreto projekte nėra 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimo 11 konstatuojamojoje dalyje nurodytų nukrypti leidžiančių nuostatų, susijusių su jungiamaisiais skrydžiais ir paslaugomis, kurios gali būti laikomos atsietomis nuo iškastinio kuro;

(15)

pagal Galutinio dekreto projekto 2 straipsnį, jis įsigalios kitą dieną po paskelbimo ir galios trejus metus;

(16)

Prancūzijos valdžios institucijos, pranešdamos apie Priemonę, nurodė (8):

(17)

Prancūzijos valdžios institucijos taip pat nurodo (10), kad praktiškai […] padėtis pradiniame pranešime nurodytuose aštuoniuose maršrutuose yra tokia:

Be to, Prancūzijos valdžios institucijos prie savo atsakymo pridėjo priedą, kuriame pateikiama išsami informacija apie tai, kaip Galutinio dekreto projekto kriterijai taikomi pirmiau minėtiems aštuoniems oro susisiekimo maršrutams;

(18)

Prancūzijos valdžios institucijos taip pat nurodo, kad „padėtis, susijusi su jau draudžiamais skrydžiais ir tais, kuriems draudimas irgi gali būti aktualus (daugiausia – šalies vidaus skrydžiais iš Paryžiaus Šarlio de Golio, Paryžiaus Orli ir Liono Sent Egziuperi oro uostų į tas paskirties vietas, į kurias galima nuvykti greitaisiais traukiniais), bus aptariama prieš kiekvieno skrydžių sezono pradžią“ (t. y. kaskart, kai pateikiamos programos). „Be to, visą priemonės taikymo laikotarpį DGAC atnaujins viešai skelbiamą faktiškai uždraustų skrydžių sąrašą ir paaiškins, kaip tokie draudimai susiję su dekreto kriterijais.“

(19)

be to, Prancūzijos valdžios institucijos dar kartą pakartoja ir patikslina Komisijos prašymu prisiimtą įsipareigojimą „per 24 mėnesius nuo priemonės įsigaliojimo parengti ir perduoti Europos Komisijos tarnyboms jos vertinimą. Šioje peržiūroje turės būti atsižvelgiama visų pirma į priemonės poveikį aplinkai, įskaitant poveikį klimato kaitai, ir oro paslaugų vidaus rinkai“;

(20)

2021 m. gruodžio 15 d. sprendime Komisija, remdamasi savo preliminariu vertinimu, nusprendė, kad Pradinė priemonė, apie kurią Prancūzija pranešė 2021 m. lapkričio 17 d., kelia susirūpinimą, kad ji gali būti nesuderinama su Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis, susijusiomis su nediskriminavimu, konkurencijos iškraipymu, pagrindimu ir proporcingumu;

(21)

Komisija nusprendė, kad pirmos dvi pradinės nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos oro susisiekimo paslaugoms, kurias teikiant daugiausia vežami jungiamųjų skrydžių keleiviai, kelia riziką, susijusią su galima oro vežėjų diskriminacija ir konkurencijos tarp jų iškraipymu, o trečią nukrypti leidžiančią nuostatą, taikomą oro susisiekimo paslaugoms, kurias teikiant tenkinamas reikalavimas dėl didžiausios išmetamųjų teršalų kiekio ribinės vertės, reikia išsamiau išanalizuoti siekiant nustatyti, kaip ji gali paveikti konkurenciją ir galbūt diskriminuoti oro vežėjus;

(22)

taip pat kilo abejonių, susijusių su nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo sritimi, t. y. ar Pradinė priemonė veiksminga siekiant nustatyto tikslo, nes taikant pirmas dvi nukrypti leidžiančias nuostatas būtų apribotas aplinkos tikslo siekimas;

(23)

preliminariai Komisija pažymi, kad Reglamento 20 straipsnis, kuriuo leidžiama nukrypti nuo Reglamento 15 straipsnio ir ES oro vežėjų teisės laisvai teikti ES vidaus oro susisiekimo paslaugas, turi būti aiškinamas kaip apribojantis jo taikymo sritį tuo, kas tikrai būtina siekiant apsaugoti interesus, kuriuos jį taikydamos gali apsaugoti valstybės narės;

(24)

Komisija remia priemones, kuriomis skatinama plačiau naudoti mažo anglies dioksido kiekio transporto rūšis, kartu užtikrinant tinkamą vidaus rinkos veikimą. Vienas iš Komisijos darnaus ir išmanaus judumo strategijos (toliau – Judumo strategija) tikslų – sudaryti sąlygas vežėjams, kad jie iki 2030 m. savo klientams pasiūlytų galimybę per planines kolektyvines keliones trumpesniu nei 500 km atstumu naudotis neutralaus anglies dioksido poveikio sprendimais;

(25)

2021 m. gruodžio 15 d. sprendime Komisija jau pripažino, kad numatytas Priemonės tikslas, apie kurį pranešė Prancūzija, yra prisidėti prie klimato kaitos problemos sprendimo renkantis, kai yra tinkamų alternatyvų, mažesnį CO2 kiekį išskiriančias transporto rūšis;

(26)

2022 m. gegužės 9 d. atsakyme Prancūzijos valdžios institucijos nurodo, kad „priemonė, apie kurią pranešė Prancūzijos valdžios institucijos, grindžiama Piliečių konvento klimato klausimais darbo rezultatais – 149 priemonėmis, kuriomis siekiama paspartinti kovą su klimato kaita“. Jos taip pat nurodo, kad „svarbiausias skrydžių mažinimo tikslas – atsižvelgiant į kitas priemones kovoti su klimato kaita“, ir pabrėžia, kad „priemonė savaime padarys teigiamą šalutinį poveikį triukšmui ir vietinei taršai, nes dėl jos sumažės oro eismas“.

(27)

savo pasiūlyme dėl Reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (11), Komisija pripažįsta, kad „kova su klimato kaita yra neatidėliotinas uždavinys“, ir remiasi Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąja ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo scenarijų, kurioje visų pirma patvirtinama, kad reikia skubiai mažinti išmetamą ŠESD kiekį (12);

(28)

Europos žaliojo kurso komunikate raginama siekti, kad iki 2050 m. transporto sektoriuje išmetamų ŠESD kiekis būtų sumažintas 90 % ir kad visa transporto sistema būtų tvaresnė. Judumo strategijoje pabrėžta, kad „norėdami įgyvendinti tokį sisteminį pokytį turime 1) visų rūšių transportą padaryti darnesnį, 2) užtikrinti, kad tvarias alternatyvas būtų galima plačiai naudoti daugiarūšio transporto sistemoje, ir 3) įgyvendinti tinkamas skatinamąsias priemones pertvarkai spartinti. […] Tai reiškia, kad reikia išnaudoti visus politinius svertus.“;

(29)

norint tą tikslą pasiekti, būtina skatinti rinktis tokį tvarų transportą, kaip greitieji traukiniai. Judumo strategijoje atkreipiamas dėmesys, kad tam reikia, jog būtų teikiamos tinkamo dažnumo ir patogumo (geležinkelių susisiekimo) paslaugos konkurencingomis kainomis;

(30)

šiomis aplinkybėmis Komisija mano, jog Prancūzija turi teisę laikytis nuomonės, kad nagrinėjamu atveju yra didelių aplinkosaugos problemų, be kita ko, būtina skubiai mažinti išmetamą ŠESD kiekį, ir kad priemonė, kurią numato taikyti Prancūzijos valdžios institucijos, galėtų būti pagrįsta pagal Reglamento 20 straipsnio 1 dalį, jeigu ji, kaip numatyta Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje, yra nediskriminuojanti, neiškraipo oro vežėjų konkurencijos, nėra labiau ribojanti, nei būtina siekiant išspręsti problemą, ir galioja ribotą laiką, kuris neviršija trejų metų ir kuriam praėjus ji turėtų būti peržiūrima;

(31)

Pradinėje priemonėje buvo numatytos dvi su nediskriminavimu ir poveikiu konkurencijai susijusios nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos oro susisiekimo paslaugoms, kurias teikiant daugiausia vežami jungiamųjų skrydžių keleiviai, ir jos, remiantis pradiniu Komisijos vertinimu (13), būtų kėlusios riziką, susijusią su galima oro vežėjų diskriminacija ir konkurencijos tarp jų iškraipymu;

(32)

remdamasi Prancūzijos valdžios institucijų pateikta papildoma informacija, Komisija mano, kad tokios nukrypti leidžiančios nuostatos, neatsižvelgiant į numatytą jungiamųjų skrydžių keleivių dalį, būtų buvusios de facto diskriminuojančios ir jas taikant būtų buvusi iškraipyta konkurencija pakenkiant esamiems arba galimiems tiesioginius skrydžius organizuojantiems oro vežėjams, kurių verslo modelis nėra orientuotas į jungiamųjų skrydžių keleivius;

(33)

Prancūzijai atsisakius taikyti abi nukrypti leidžiančias nuostatas, neliko su jomis susijusio susirūpinimo dėl rizikos, kad galimai bus diskriminuojami oro vežėjai ir iškraipyta konkurencija tarp jų;

(34)

Galutiniame dekreto projekte taikomi draudimo kriterijai grindžiami geležinkelių susisiekimo trukme ir dažnumu ir tvarkaraščio tinkamumu, todėl jie – objektyvaus pobūdžio. Draudžiama teikti reguliarias viešojo keleivinio oro susisiekimo paslaugas visais atvejais, kai atitinkama kelionė traukiniu kiekviena kryptimi trunka trumpiau nei dvi su puse valandos ir vykdant geležinkelių susisiekimą tenkinamos Galutinio dekreto projekto 1 straipsnyje nustatytos sąlygos (žr. 13 konstatuojamąją dalį). Kadangi nėra numatyta, kad draudimas nebus taikomas kuriai nors oro susisiekimo paslaugai, įgyvendinant Priemonę oro vežėjai nebus diskriminuojami dėl nacionalinės priklausomybės, tapatybės ar verslo modelio ir iškraipoma jų konkurencija;

(35)

Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad tokia priemonė neturėtų būti labiau ribojanti, nei būtina siekiant išspręsti problemas;

(36)

kaip nurodyta 30 konstatuojamojoje dalyje, šiuo atveju Prancūzijos valdžios institucijų nustatyta problema apima poreikį skubiai mažinti išmetamą ŠESD kiekį. Vertindama, ar Priemonė nėra labiau ribojanti, nei būtina siekiant išspręsti nagrinėjamą problemą, Komisija analizuos, ar Priemone galima pasiekti tikslą, t. y. prisidėti prie išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, ir neviršijama to, kas būtina jam pasiekti, ir atsižvelgs į tai, ar kitomis transporto rūšimis teikiamos tinkamo lygio paslaugos, kad būtų užtikrintos reikalingos jungtys;

(37)

šiomis aplinkybėmis bet kokio skrydžių teisių apribojimo neigiamą poveikį Europos piliečiams ir jungtims turi kompensuoti tai, kad galima naudotis įperkamomis, patogiomis ir tvaresnėmis alternatyviomis transporto rūšimis;

(38)

preliminariai Komisija pažymi, kad rengiama įvairių teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių, kuriomis siekiama padėti oro transporto sektoriui reikšmingai sumažinti išmetamą CO2 kiekį ir tapti tvaresniam ir toliau skatinti jį tai daryti. Pagal Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį Komisija pateikė pasiūlymą persvarstyti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) (14), kad būtų sustiprintas anglies dioksido kainos signalas, pasiūlymą persvarstyti Energijos mokesčių direktyvą (15) ir taip panaikinti privalomą išimtį reaktyviniams degalams, taip pat naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl iniciatyvos „ReFuelEU Aviation“ (16). Ta iniciatyva siekiama sumažinti aviacijos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro įpareigojant jį naudoti tvarius aviacinius degalus, kartu užtikrinant gerą aviacijos rinkos veikimą. Be to, Komisijos pasiūlymais atnaujinti teisės aktą dėl Bendro Europos dangaus ir oro eismo valdymo taisykles (17) atveriamos reikšmingos modernizavimo ir tvarumo didinimo galimybės, nes jais padedama mažinti pernelyg didelį degalų suvartojimą ir išmetamą CO2 kiekį, susijusį su neveiksmingais skrydžiais ir oro erdvės susiskaidymu. Šiuos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų šiuo metu svarsto teisėkūros institucijos ir jie kol kas nėra taikomi. Kai šie pasiūlymai bus priimti, juos įgyvendinant turėtų būti taip veiksmingai prisidedama prie oro transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, kad poreikio taikyti nagrinėjamą Priemonę neliks;

(39)

Komisija pažymi, kad, nepaisant to, siekdama jau dabar prisidėti prie oro transporto sektoriaus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, Prancūzija nusprendė laikinai apriboti skrydžių teises teikiant vidaus reguliarias viešojo keleivinio oro susisiekimo paslaugas tais atvejais, kai galimos pakankamo dažnumo ir tinkamos laiko atžvilgiu tiesioginės kelionės traukiniu keliskart per dieną, traukiniams atvykstant greičiau nei per dvi su puse valandos;

(40)

nagrinėdama, ar kitomis transporto rūšimis teikiamos tinkamo lygio paslaugos, Komisija pažymi, kad Galutinio dekreto projekto 1 straipsnyje išsamiau išdėstyti tinkami ir objektyvūs reikalavimai, kuriais atsižvelgiama į susisiekimo kokybę abiem atvejais, t. y. keleiviams vykstant tiesiogiai ir jungiamaisiais skrydžiais. Be to, Prancūzijos kompetentingos institucijos įsipareigojo prieš kiekvieną skrydžių sezoną iš anksto įvertinti, ar tam tikrame geležinkelių susisiekimo maršrute teikiamos tinkamo lygio paslaugos (apibrėžtos Galutinio dekreto projekto 1 straipsnyje), ir vėliau tinkamai informuos potencialiai suinteresuotus vežėjus, kuriais maršrutais galima toliau vykdyti skrydžius. Tai taip pat reiškia, kad maršrutu, kuriuo buvo uždrausta teikti paslaugas, vėl būtų galima vykdyti skrydžius, jei geležinkelių susisiekimo paslaugos kokybė pasikeistų ir nebeatitiktų sąlygų, taikomų tinkamo lygio paslaugoms, taip skatinant teikti kokybiškas geležinkelių susisiekimo paslaugas, kuriomis užtikrinamos tinkamo lygio paslaugos. Komisija mano, kad taikant tokį dinamišką metodą, kuriuo atsižvelgiama į būsimą geležinkelių susisiekimo paslaugų plėtrą, būtų skatinamas transporto daugiarūšiškumas, atitinkantis Judumo strategijos tikslus, be to, tai būtų naudinga plėtojant jungtis;

(41)

priemonės naudos aplinkai klausimu Prancūzijos valdžios institucijos teigia, kad „dėl jau uždraustų skrydžių trimis maršrutais Orli–Bordo, Orli–Lionas ir Orli–Nantas (18) oro transporto išmetamas CO2 kiekis sumažėjo 55 000 tonų “ (19);

(42)

jos taip pat paaiškina, kad nuo 2019 m. maršrutuose Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostas (CDG)–Bordo, CDG–Lionas ir CDG–Nantas bendrovės „Air France“ siūlomas bendras vietų skaičius buvo stabilus (pokytis, priklausomai nuo atitinkamo maršruto, yra nuo – 1 iki +3 %) ir nelėmė pajėgumų perkėlimo iš Orli;

(43)

Prancūzijos valdžios institucijos prognozuoja, kad gyventojai visų pirma pereis prie greitųjų traukinių, o ne tolimojo susisiekimo autobusų ar automobilių. Iš turimų duomenų, kuriais remiamasi (20), matyti, kad oro susisiekimu besinaudojantys gyventojai įprastai yra linkę teikti pirmenybę kelionėms traukiniu. Siekdamos įvertinti galimą perėjimo prie kitų transporto rūšių poveikį išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, Prancūzijos valdžios institucijos parengė du su maršrutu Orli–Bordo susijusius kraštutinius scenarijus: pasak Prancūzijos valdžios institucijų, jei būtų taikoma Priemonė, tai blogiausio scenarijaus (21) atveju išmetamas CO2 kiekis sumažėtų beveik 50 % (–48,2 %), o geriausio scenarijaus atveju (t. y. jei būtų visiškai pereita prie geležinkelių susisiekimo) išmetamųjų teršalų kiekis sumažėtų 98,3 %;

(44)

šiuo metu oro susisiekimo maršrutai CDG–Lionas, CDG–Renas ir Lionas–Marselis neįtraukti į Priemonės taikymo sritį, nes (dar) neįvykdyta viena ar kelios Galutinio dekreto projekto 1 straipsnyje nustatytos sąlygos. Vis dėlto Prancūzijos valdžios institucijos nurodo, kad šie trys oro susisiekimo maršrutai gali būti įtraukti į draudimo taikymo sritį, kai tik geležinkelių transporto įmonė pagerins savo paslaugų teikimo sąlygas (daugiausia susijusias su siūlomais tvarkaraščiais). Prancūzijos valdžios institucijų vertinimu, uždraudus teikti paslaugas šiuose trijuose papildomuose maršrutuose išmetamas CO2 kiekis galėtų būti sumažintas 54 900 tonų. O štai maršrutai CDG–Bordo ir CDG–Nantas, remiantis Prancūzijos valdžios institucijų pateiktais paaiškinimais (žr. 17 konstatuojamąją dalį), nėra ir nebus įtraukti į Priemonės taikymo sritį, kol nebus atlikta struktūrinių geležinkelių susisiekimo paslaugų patobulinimų;

(45)

Prancūzijos valdžios institucijos taip pat nurodo, kad priemonė padarys teigiamą poveikį: „neleis kurti naujų oro maršrutų, skirtų tiesioginiams skrydžiams iš Paryžiaus regiono į 60 % tankiausiai gyvenamų 40 metropolijos miestų “, nes „iš Paryžiaus į 24 iš šių miestų traukiniu galima nuvykti greičiau nei per 2.30 val.“ Tai jos grindžia oro vežėjų laisve teikti paslaugas vidaus rinkoje ir tiesioginių skrydžių augimo dinamika prieš prasidedant pandemijai;

(46)

laukdama, kol bus priimtos ir įgyvendintos 38 konstatuojamojoje dalyje paminėtos veiksmingesnės oro transporto sektoriaus išmetamo CO2 kiekio mažinimo priemonės, Komisija laikosi nuomonės, kad nors nagrinėjamos didelės problemos nebus išspręstos vien tik taikant Priemonę, artimiausiu metu ji padės mažinti oro transporto sektoriaus išmetamą teršalų kiekį ir kovoti su klimato kaita;

(47)

be to, Komisija pažymi, kad Priemone numatyta nedideliu mastu apriboti laisvę teikti oro susisiekimo paslaugas. Priemonė taikoma tik tuose maršrutuose, kuriuose galima rinktis darnesnę transporto rūšį, ir ja užtikrinamos tinkamo lygio paslaugos, apibrėžtos Galutinio dekreto projekto 1 straipsnyje;

(48)

be to, Komisija atkreipia dėmesį į 18 konstatuojamojoje dalyje nurodytus Prancūzijos įsipareigojimus aptarti „padėtį, susijusią su jau draudžiamais skrydžiais ir tais, kuriems draudimas irgi gali būti aktualus, […] prieš kiekvieno skrydžių sezono pradžią“ ir į 19 konstatuojamojoje dalyje nurodytus įsipareigojimus „per 24 mėnesius nuo priemonės įsigaliojimo parengti ir perduoti Europos Komisijos tarnyboms jos vertinimą“. Šioje peržiūroje turės būti atsižvelgiama visų pirma į priemonės poveikį aplinkai, įskaitant poveikį klimato kaitai, ir oro paslaugų vidaus rinkai“; Tai Prancūzijos valdžios institucijoms turėtų sudaryti sąlygas tinkamai įgyvendinti Priemonę, kad ja nebūtų viršijama to, kas būtina nagrinėjamoms didelėms problemoms spręsti, arba tam tikru atveju panaikinti Priemonę, jei ji nebėra būtina ir proporcinga siekiamam tikslui;

(49)

Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad „visą priemonės taikymo laikotarpį DGAC atnaujins viešai skelbiamą faktiškai uždraustų skrydžių sąrašą ir paaiškins, kaip tokie draudimai susiję su dekreto kriterijais“. Taip bus užtikrintas būtinas skaidrumas Europos piliečiams ir atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir jiems sudarytos sąlygos tam tikru atveju ginčyti šią priemonę nacionaliniu lygmeniu;

(50)

atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad tol, kol nėra priimtos ir įgyvendintos 38 konstatuojamojoje dalyje paminėtos veiksmingesnės oro transporto sektoriaus išmetamo CO2 kiekio mažinimo priemonės, Priemonė nėra labiau ribojanti, nei būtina problemoms spręsti;

(51)

Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad Priemonė galiotų ribotą laiką, kuris neviršija trejų metų ir kuriam praėjus ji turi būti peržiūrima;

(52)

kaip primenama 10 konstatuojamojoje dalyje, draudimo taikymas bus įvertintas nuo jo įsigaliojimo dienos praėjus trejiems metams, t. y. ilgiausiam leidžiamam laikotarpiui pagal Reglamento 20 straipsnio 1 dalį;

(53)

Komisijai išreiškus susirūpinimą ir laikantis Reglamento 20 straipsnio 1 dalies, Galutiniame dekreto projekte nustatytas galiojimo laikotarpis apribotas trejais metais (15 konstatuojamoji dalis). Be to, Prancūzija įsipareigojo „per 24 mėnesius nuo priemonės įsigaliojimo parengti ir perduoti Europos Komisijos tarnyboms jos vertinimą. Šioje peržiūroje turės būti atsižvelgiama visų pirma į priemonės poveikį aplinkai, įskaitant poveikį klimato kaitai, ir oro paslaugų vidaus rinkai.“ Jei atlikus tą analizę bus numatyta nauja priemonė, pagal Reglamento 20 straipsnio 2 dalį, Prancūzija apie ją turi pranešti Komisijai;

(54)

todėl Komisija mano, kad priemonė galioja ribotą laiką, t. y. trejus metus;

(55)

išnagrinėjusi pranešimą ir atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad numatyta Priemonė atitinka Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas,