(1)

Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 29 straipsnyje nustatyta, kad Taryba gali priimti sprendimus, kuriais apibrėžiamas Sąjungos požiūris į konkretų geografinio ar teminio pobūdžio klausimą, įskaitant ribojamąsias priemones;

(2)

pagal SESV 215 straipsnį Taryba, remdamasi pagal ES sutarties 29 straipsnį priimtu sprendimu, gali nustatyti ribojamąsias priemones fiziniams ar juridiniams asmenims, grupėms arba nevalstybiniams subjektams arba patvirtinti priemones, kuriomis numatomas ekonominių ir finansinių santykių su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis dalinis ar visiškas nutraukimas arba apribojimas. Valstybės narės turėtų taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas už Tarybos reglamentų dėl Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus;

(3)

šiame sprendime Sąjungos ribojamosiomis priemonėmis vadinamos priemonės, patenkančios į ES sutarties 29 straipsnio ir SESV 215 straipsnio taikymo sritį, pavyzdžiui, susijusios su lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymu, draudimu leisti naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais, draudimu atvykti į Sąjungos valstybės narės teritoriją, taip pat sektorinės ekonominės priemonės ir ginklų embargas;

(4)

reikia, kad valstybės narės nustatytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas už Sąjungos ribojamųjų priemonių, įskaitant šiomis priemonėmis reikalaujamų prievolių, pavyzdžiui, prievolės teikti ataskaitas, pažeidimus. Taip pat reikia, kad šios sankcijos padėtų užtikrinti, kad Sąjungos ribojamųjų priemonių nebūtų galima išvengti;

(5)

Komisija užtikrina valstybių narių ir Sąjungos agentūrų veiksmų, susijusių su Sąjungos ribojamųjų priemonių, priimtų dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, vykdymo užtikrinimu, koordinavimą ir išnagrinėjo ribojamųjų priemonių ir baudžiamosios teisės priemonių sąveiką;

(6)

SESV 83 straipsnio 1 dalis šiuo metu nenumato būtiniausių taisyklių nustatymo dėl Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimų apibrėžties ir sankcijų už juos, nes ribojamųjų priemonių pažeidimai dar nepatenka į tame straipsnyje išvardytas nusikaltimų sritis. Šiuo metu 83 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje išvardytos nusikaltimų sritys yra: terorizmas, prekyba žmonėmis, seksualinis moterų ir vaikų išnaudojimas, neteisėta prekyba narkotikais, neteisėta prekyba ginklais, pinigų plovimas, korupcija, mokėjimo priemonių klastojimas, kompiuteriniai nusikaltimai ir organizuotas nusikalstamumas. Tačiau Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimai kai kuriais atvejais gali būti susiję su nusikalstamomis veikomis, kurios patenka į kurias nors į sąrašą įtrauktas nusikaltimų sritis, pavyzdžiui, su terorizmu ir pinigų plovimu;

(7)

SESV 83 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje numatyta speciali procedūra, pagal kurią Taryba gali nustatyti naujas nusikaltimų sritis. Tai galima padaryti tik atidžiai įvertinus Sutartyje nustatytus kriterijus, kurie atspindi išimtinį šios procedūros pobūdį. Nusikaltimų raida, pastebima prasidėjus Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, yra laikoma išimtinėmis aplinkybėmis;

(8)

SESV 83 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti nusikaltimų srities tarpvalstybinio pobūdžio nustatymo kriterijai, t. y. nusikalstamų veikų pobūdis, poveikis ar ypatinga būtinybė kovoti su jais remiantis bendru pagrindu, yra tarpusavyje susiję ir negali būti vertinami atskirai;

(9)

siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos ribojamųjų priemonių politikos įgyvendinimą Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimai turėtų būti laikomi viena iš nusikaltimų sričių. Daugumoje valstybių narių Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimai jau yra laikomi nusikalstama veika. Vienose iš tų valstybių narių, kuriose ribojamųjų priemonių pažeidimai yra laikomi nusikalstama veika, taikomos plačios sąvokos, pvz., „JT arba ES sankcijų pažeidimas“ arba „ES reglamentų pažeidimas“, kitose – išsamesnės nuostatos, pavyzdžiui, yra parengtas draudžiamų veiksmų sąrašas. Kriterijai, pagal kuriuos tam tikri veiksmai patenka į baudžiamosios teisės taikymo sritį, valstybėse narėse skiriasi, tačiau paprastai yra susiję su pažeidimų sunkumu (pobūdžio rimtumu) arba nustatomi pagal kokybinius (tyčia, didelis aplaidumas) ar kiekybinius (žala) kriterijus;

(10)

Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimai yra ypač sunkių nusikaltimų sritis, pagal sunkumo laipsnį panašūs į SESV 83 straipsnio 1 dalyje išvardytų sričių nusikaltimus, nes gali sukelti grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, pakenkti demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių įtvirtinimui ir rėmimui ir padaryti didelę ekonominę, socialinę ir (arba) visuomeninę žalą bei žalą aplinkai. Dėl tokių pažeidimų asmenys ir subjektai, kurių turtas yra įšaldytas arba kurių veikla yra apribota, ir toliau gali naudotis savo turtu ir remti režimus, prieš kuriuos nukreiptos Sąjungos ribojamosios priemonės, arba toliau naudotis valstybės lėšomis, kurios buvo pasisavintos. Taip pat ir už pinigus, gautus iš prekių ir gamtos išteklių, kuriais prekiaujama pažeidžiant Sąjungos ribojamąsias priemones, eksploatavimo režimai, prieš kuriuos nukreiptos tos ribojamosios priemonės, gali pirkti ginklus ir naudoti juos savo nusikaltimams vykdyti. Be to, su prekyba susijusių Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimai gali prisidėti prie neteisėto gamtos išteklių eksploatavimo tose jurisdikcijose, prieš kurias nukreiptos tos ribojamosios priemonės;

(11)

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje (JT ST rezoliucija) Nr. 1196 (1998) Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pabrėžė, kad svarbu stiprinti ginklų embargo veiksmingumą, nes tai padeda sumažinti ginklų, kuriais gali būti naudojamasi ginkluotiems konfliktams vykdyti, prieinamumą. Ji taip pat paragino valstybes apsvarstyti galimybę priimti teisės aktus ar kitas teisines priemones, pagal kurias Saugumo Tarybos nustatyto ginklų embargo pažeidimas būtų laikomas nusikalstama veika, – tai būtų viena iš priemonių, kuria būtų įgyvendinami jų įsipareigojimai vykdyti Saugumo Tarybos sprendimus dėl ginklų embargo;

(12)

tai, kad valstybės narės pagal savo nacionalinę teisę taiko labai skirtingas Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimų apibrėžtis ir sankcijas už juos, prisideda prie skirtingo sankcijų taikymo laipsnio priklausomai nuo valstybės narės, kurioje taikoma atsakomybė už pažeidimą. Tai kenkia Sąjungos tikslams apsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą ir puoselėti bendras Sąjungos vertybes. Todėl, siekiant kovoti su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimais baudžiamosios teisės priemonėmis, itin svarbu imtis bendrų Sąjungos lygmens veiksmų;

(13)

Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimai aiškiai pasižymi tarpvalstybiniu pobūdžiu ir kartais šis pobūdis yra sudedamoji tų pažeidimų dalis. Tokius pažeidimus ne tik gali vykdyti fiziniai asmenys, arba dalyvaujant juridiniams asmenims, veikiantiems pasauliniu mastu, bet kai kuriais atvejais pagal Sąjungos ribojamąsias priemones, pavyzdžiui, banko paslaugų apribojimus, yra net draudžiamos tarpvalstybinės operacijos. Taigi ribojamųjų priemonių pažeidimai prilygsta tarpvalstybiniam pobūdžiui, todėl reikalingas bendras tarpvalstybinis Sąjungos lygmens atsakas;

(14)

Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimų apibrėžčių ir sankcijų už juos pagal valstybių narių nacionalinę teisę nevienodumas trukdo nuosekliai taikyti Sąjungos ribojamųjų priemonių politiką. Dėl to pažeidėjai gali imti ieškoti palankesnio teisinio reglamentavimo ir gali likti tam tikra prasme nenubausti, nes jie gali pasirinkti veiklą vykdyti tose valstybėse narėse, kuriose už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus taikomos ne tokios griežtos sankcijos, bausmės išvengti. Sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus suderinimas padidintų šių sankcijų efektyvumą, proporcingumą ir atgrasomąjį poveikį;

(15)

todėl Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimai turėtų būti laikomi viena iš nusikaltimų sričių, SESV 83 straipsnio 1 dalies tikslais, nes atitinka tame straipsnyje nurodytus kriterijus;

(16)

bendri Sąjungos lygmens veiksmai ne tik padėtų užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms, bet ir sustiprintų teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą kovojant su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimais; tai taip pat padėtų užtikrinti vienodas sąlygas visame pasaulyje teisėsaugos ir teisminėms institucijoms bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis dėl Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimų;

(17)

šio sprendimo tikslo, t. y. Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus nustatyti kaip vieną iš nusikaltimų sričių, atitinkančių SESV 83 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, turi būti siekiama Sąjungos lygmeniu. Todėl jis atitinka ES sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(18)

pirmiausia būtina nustatyti Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus kaip vieną iš nusikaltimų sričių SESV 83 straipsnio 1 dalies tikslais, kad antruoju etapu būtų galima priimti materialinės antrinės teisės aktus, inter alia, dėl minimalių taisyklių dėl nusikalstamų veikų apibrėžčių ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus nustatymo;

(19)

šis sprendimas nedaro poveikio veiksmams, kurių bus imtasi vėliau pagal Sutartyje nustatytas teisėkūros procedūras. Visų pirma, juo nenustatoma ir iš anksto neapibrėžiama jokių antrinės teisės aktų, kurie gali būti siūlomi pradėjus taikyti šį sprendimą, taikymo sritis ar turinys;

(20)

itin svarbu, kad bet koks teisėkūros pasiūlymas dėl tokių antrinės teisės aktų būtų parengtas laikantis geresnio reglamentavimo principų;

(21)

visų pirma reikia tinkamai atsižvelgti į nacionalinių sistemų įvairovę ir pagrindinius valstybių narių baudžiamosios justicijos sistemų aspektus, be kita ko, dėl sankcijų organizavimo. Taip pat reikia tinkamai atsižvelgti į pagrindinių teisių garantijas, nusikalstamų veikų negaliojimo atgaline data principą, teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principus, įtvirtintus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnyje, taip pat baudžiamosios teisės tikslumo, aiškumo ir suprantamumo reikalavimus;

(22)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(23)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Airija 2022 m. birželio 29 d. raštu pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą;

(24)

siekiant sudaryti sąlygas kuo skubiau priimti antrinės teisės aktus, kuriuose būtų nustatytos būtiniausios taisyklės dėl nusikalstamos veikos – Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimo - apibrėžčių ir sankcijų už ją, šis sprendimas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,