(1)

Direktyva 91/676/EEB nustatytos vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių taisyklės;

(2)

Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, ketinančios tręšti dirvą tokiu kiekiu gyvulių mėšlo, iš kurio į ją patektų daugiau kaip 170 kg azoto vienam hektarui (ha), turi nustatyti tokius šių medžiagų kiekius, kad jie netrukdytų siekti tos direktyvos 1 straipsnyje nurodytų tikslų. Jeigu valstybė narė leidžia kitokį kiekį nei numatyta antros pastraipos b punkte, ji turi pranešti Komisijai, kuri pagrįstumą tiria laikydamasi 9 straipsnio 2 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros;

(3)

Sprendimu 2005/880/EB (2) Komisija suteikė leidimą taikyti pagal Direktyvą 91/676/EEB Nyderlandų prašomą nukrypti leidžiančią nuostatą – leido ūkiuose, kurių bent 70 % sudaro ganyklos, naudoti tokį ganomų gyvulių mėšlo kiekį, iš kurio į vieną hektarą per metus patektų ne daugiau kaip 250 kg azoto;

(4)

Sprendimu 2010/65/ES (3), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2005/880/EB, Komisija suteikė Nyderlandams pagal Direktyvą 91/676/EEB prašomą leidimą iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą – leido ūkiuose, kurių bent 70 % sudaro ganyklos, naudoti tokį ganomų gyvulių mėšlo kiekį, su kuriuo į vieną hektarą per metus patektų ne daugiau kaip 250 kg azoto;

(5)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2014/291/ES (4) (jis baigė galioti 2017 m. gruodžio 31 d.) Nyderlandams pagal Direktyvą 91/676/EEB suteiktas leidimas taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, kuria leista ūkiams, kurių bent 80 % sudaro ganyklos, naudoti tokį ganomų gyvulių mėšlo kiekį, iš kurio ūkiuose, kuriuose yra pietų ir centrinės dalies smėlingi dirvožemiai ir liosiniai dirvožemiai, į vieną hektarą per metus patektų ne daugiau kaip 230 kg azoto, o ūkiuose, kuriuose dirvožemiai kitokie, – ne daugiau kaip 250 kg azoto į vieną hektarą per metus. 2016 m. nukrypti leidžianti nuostata taikyta 19 564 ūkių, o tai atitinka 47 % visų žemės ūkio naudmenų Nyderlanduose;

(6)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/820 (5) (jis baigė galioti 2020 m. sausio 1 d.) Nyderlandams pagal Direktyvą 91/676/EEB suteiktas leidimas taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, kuriuo leista ūkiams, kurių bent 80 % sudaro ganyklos, naudoti tokį ganomų gyvulių mėšlo kiekį, iš kurio ūkiuose, kuriuose yra pietų ir centrinės dalies smėlingi dirvožemiai ir liosiniai dirvožemiai, į vieną hektarą per metus patektų ne daugiau kaip 230 kg azoto, o ūkiuose, kuriuose dirvožemiai kitokie, – ne daugiau kaip 250 kg azoto į vieną hektarą per metus. 2019 m. nukrypti leidžianti nuostata taikyta 18 818 ūkių, o tai atitinka 44,7 % visų žemės ūkio naudmenų Nyderlanduose;

(7)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/1073 (6) (jis baigė galioti 2021 m. gruodžio 31 d.) Nyderlandams suteiktas leidimas taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, kuriuo leista ūkiams, kurių bent 80 % sudaro ganyklos, naudoti tokį ganomų gyvulių mėšlo kiekį, iš kurio ūkiuose, kuriuose yra pietų ir centrinės dalies smėlingi dirvožemiai ir liosiniai dirvožemiai, į vieną hektarą per metus patektų ne daugiau kaip 230 kg azoto, o ūkiuose, kuriuose dirvožemiai kitokie, – ne daugiau kaip 250 kg azoto į vieną hektarą per metus. To įgyvendinimo sprendimo trukmė buvo apribota iki dvejų metų, kad Nyderlandai galėtų visapusiškai įgyvendinti sustiprintą vykdymo užtikrinimo strategiją, kuria siekiama užkirsti kelią sukčiavimui įgyvendinant mėšlo politiką. Be to, buvo įtrauktos papildomos sąlygos: užtikrinti, kad gyvulių kiekis nepadidėtų ir būtų sumažintas tręšiant mėšlu išmetamas amoniako kiekis;

(8)

2022 m. vasario 25 d. Nyderlandai paprašė leidimo taikyti naują nukrypti leidžiančią nuostatą pagal Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies trečią pastraipą;

(9)

Nyderlandų pagal Direktyvos 91/676/EEB 10 straipsnį pateikti duomenys (7) rodo, kad 2016–2019 m. laikotarpiu maždaug 14 % Nyderlandų požeminio vandens stebėjimo stočių vidutinė nitratų koncentracija buvo didesnė negu 50 mg/l, 5 % iš tų stebėjimo stočių – 40–50 mg/l, o 73 % – mažesnė negu 25 mg/l. Duomenys taip pat rodo, kad 2016–2019 m. laikotarpiu 99 % Nyderlandų paviršinio vandens stebėjimo stočių vidutinė nitratų koncentracija buvo mažesnė negu 50 mg/l, o 96 % iš tų stebėjimo stočių – mažesnė negu 25 mg/l. Nepaisant to, 2016–2019 m. ataskaitiniu laikotarpiu 58 % gėlo vandens buvo eutrofinis, o 10 % – galintis tapti eutrofiniu, jeigu nebūtų imtasi priemonių;

(10)

šie duomenys, paskelbti Ataskaitoje dėl Direktyvos 91/676/EEB 10 straipsnio (8), taip pat atskleidė ryškių skirtumų tarp Nyderlandų provincijų ir kad taršos nitratais dėl nitratų koncentracijos požeminiame vandenyje ir eutrofikacijos židiniai aptinkami keliose Nyderlandų provincijose. Limburge 36 % požeminio vandens stočių vidutinė nitratų koncentracija viršija 50 mg/l, 22 % matyti neigiamos tendencijos, 74 % paviršinio vandens yra eutrofinis, o 16 % gali tapti eutrofiniu, jeigu nebus imtasi priemonių. Šiaurės Brabanto regione 26 % požeminio vandens stočių vidutinė nitratų koncentracija viršija 50 mg/l, 20 % matyti neigiamos tendencijos, 68 % paviršinio vandens yra eutrofinis, o 7 % gali tapti eutrofiniu, jei nebus imtasi priemonių. Zelandijoje 14 % požeminio vandens stočių vidutinė nitratų koncentracija viršija 50 mg/l, 47 % matyti neigiamos tendencijos, 80 % paviršinio vandens yra eutrofinis, o 11 % gali tapti eutrofiniu, jeigu nebus imtasi priemonių. Pietų Olandijoje 54 % paviršinio vandens yra eutrofinis ir 17 % gali tapti eutrofiniu, jei nebus imtasi priemonių. Šiaurės Olandijoje 61 % paviršinio vandens yra eutrofinis ir 19 % gali tapti eutrofiniu, jei nebus imtasi priemonių. Utrechte 24 % požeminio vandens stočių nitratų koncentracijos tendencijos yra neigiamos, 43 % paviršinio vandens yra eutrofinis, o 10 % gali tapti eutrofiniu, jeigu nebus imtasi priemonių. Gelderlande 10 % požeminio vandens stočių vidutinė nitratų koncentracija viršija 50 mg/l, o 15 % matyti neigiamos tendencijos. Overeiselyje 18 % požeminio vandens stočių vidutinė nitratų koncentracija viršija 50 mg/l, 19 % matyti neigiamos tendencijos, 67 % paviršinio vandens yra eutrofinis, o 4 % gali tapti eutrofiniu, jei nebus imtasi priemonių. Drentėje 15 % požeminio vandens stočių vidutinė nitratų koncentracija viršija 50 mg/l, 65 % paviršinio vandens yra eutrofinis, o 9 % gali tapti eutrofiniu, jei nebus imtasi priemonių. Fryzijoje 23 % požeminio vandens stočių nitratų koncentracijos tendencijos yra neigiamos, o 85 % paviršinio vandens yra eutrofinis. Groningene 52 % paviršinio vandens yra eutrofinis ir 11 % gali tapti eutrofiniu, jei nebus imtasi priemonių. Flevolande 33 % paviršinio vandens yra eutrofinis;

(11)

iš 2020 ir 2021 m. ataskaitose pagal Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2020/1073 Nyderlandų pateiktų duomenų matyti, kad nitratų koncentracija požeminiame vandenyje padidėjo liosinių, smėlingų ir molingų dirvožemių plotuose. Smėlingo dirvožemio regiono pietuose ir rytuose 2021 m. vidutinė nitratų koncentracija viršutiniame požeminio vandens metre buvo 67 mg/l. Tai viršija Sąjungos ribinę vertę – 50 mg/l. Nuo 2017 m. šioje smėlingo dirvožemio regiono dalyje nitratų koncentracija padvigubėjo. Vidutinė koncentracija smėlingo dirvožemio regiono šiaurinėje dalyje išliko mažesnė už Sąjungos ribinę vertę, tačiau 2021 m. padidėjo iki 37 mg/l. Liosinio dirvožemio regione vidutinė koncentracija 2020 m. šiek tiek sumažėjo iki 57 mg/l, tačiau vis dar viršija Sąjungos ribinę vertę. Molingo dirvožemio regione nitratų koncentracija nuolat buvo mažesnė už ribinę vertę, tačiau ji padidėjo. Durpingo dirvožemio regione 2021 m. išmatuota mažiausia koncentracija – vidutiniškai ji buvo 14 mg/l. Duomenys taip pat parodė, kad šaknų zonos vanduo iš ūkių, esančių nukrypti leidžiančios nuostatos stebėsenos tinkle, dažnai viršijo nitratų koncentracijos normas, net jei vidutinė vertė išliko mažesnė nei 50 mg/l;

(12)

pagal Direktyvos 91/676/EEB 3 straipsnio 5 dalį Nyderlandai veiksmų programą taiko visoje šalies teritorijoje. 2021 m. gruodžio 26 d. Nyderlandai priėmė naują 2022–2025 m. veiksmų programą (9) (7-oji nitratų veiksmų programa), kurioje numatytos papildomos priemonės į aplinką patenkančių maisto medžiagų (azoto ir fosforo) kiekiui sumažinti ir kuri grindžiama diferencijuotu regioniniu metodu, priklausančiu nuo taršos maisto medžiagomis lygio ir dirvožemio tipo. Tačiau Nyderlandų valdžios institucijų mokslinės patariamosios komisijos (nyd. Commissie van Deskundigen Meststoffenwet) rengiant 7-ąją nitratų veiksmų programą atliktame poveikio aplinkai vertinime nustatyta, kad vandens kokybės tikslams pasiekti galimo veiksmų programos poveikio nepakaks. 2022 m. vasario 25 d. Nyderlandai priėmė 7-osios nitratų veiksmų programos papildymą (10), kuriame daroma nuoroda į Nacionalinę kaimo vietovių programą (11), o joje išdėstytas integruotas požiūris į gamtą, vandenį ir klimatą, įskaitant išmetamą azoto kiekį, kad būtų įvykdyti Sąjungos aplinkos ir klimato reikalavimai. Papildymu Nyderlandų Vyriausybė siekia savo užmojus paversti konkrečiomis priemonėmis, skirtomis vandens kokybės tikslams, susijusiems su maisto medžiagomis iš žemės ūkio šaltinių, įgyvendinti;

(13)

2022–2025 m. 7-ojoje nitratų veiksmų programoje ir jos papildyme nurodyti veiksmai, kurių reikia imtis kiekvienam regionui, kad būtų pasiekti vandens kokybės tikslai, susiję su nitratais ir fosforu iš žemės ūkio šaltinių, kaip nurodyta Direktyvoje 91/676/EEB, ir Nyderlandų upių baseinų valdymo planas, priimtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (12). Kalbant apie nitratų koncentraciją požeminiame vandenyje, Zand Noord, Zand Oost, Westelijk Noord-Brabant, Centraal zeeklei, Zuidwestelijk zeekleigebied, Westelijk zandgebied regionams reikia imtis tam tikrų veiksmų tikslams pasiekti, o Gelderse Vallei, Oostelijk Noord-Brabant en Limburg Zand, Lössgebied regionams reikia imtis reikšmingų veiksmų tikslams pasiekti. Kiek tai susiję su fosforo koncentracija paviršiniame vandenyje (eutrofikacija), Zand Noord, Zand Oost, Westelijk Noord-Brabant, Oostelijk Noord-Brabant en Limburg Zand, Noordelijk zeekleigebied, Centraal zeeklei Zuidwestelijk zeekleigebied regionams reikia imtis tam tikrų veiksmų tikslams pasiekti, o Gelderse Vallei, Lössgebied, Westelijk Zeeklei, Westelijk veengebied, Westelijk zandgebied regionams reikia imtis reikšmingų veiksmų tikslams pasiekti. Tai atitinka pagal Direktyvos 91/676/EEB 10 straipsnį Nyderlandų pateiktus duomenis;

(14)

Nyderlandai priims naują teritorijų, užterštų nitratais ir fosforu iš žemės ūkio šaltinių (maisto medžiagomis užterštų teritorijų), aprašą, kuris turėtų apimti visus požeminio vandens ir paviršinio vandens stebėsenos vietų baseinus, kuriems būdinga vidutinė tarša nitratais tarša arba atsitiktinė tarša nitratais, baseinus, kuriems kyla pavojus būti užterštiems ir kuriuose tarša didėja, taip pat stebėsenos vietų baseinus, kuriems būdinga eutrofikacija arba eutrofikacijos rizika. Apraše taip pat reikėtų atsižvelgti į atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, visų pirma sprendimus bylose C-221/03 (13) ir C-543/16 (14). Jei 2024 m. sausio 1 d. naujo aprašo dar nebus, visos teritorijos, kuriose reikia imtis tam tikrų arba reikšmingų veiksmų, bus nurodytos kaip užterštos maisto medžiagomis;

(15)

šis prašymas taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą turėtų būti svarstomas atsižvelgiant į platesnį ES politikos kontekstą, susijusį su maisto medžiagų valdymo klausimais, visų pirma į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2000/60/EB, 2006/118/EB (15) ir 2008/56/EB (16) tikslus ir siektinas reikšmes, didėjančius Pastangų pasidalijimo reglamento (17) ir Nyderlandų BŽŪP strateginio plano (18) užmojus, taip pat į Europos žaliojo kurso tikslus, susijusius su tarša maisto medžiagomis. Europos žaliojo kurso koncepcijoje nustatyti Sąjungos tikslai sumažinti maisto medžiagų nuostolius ir apriboti šiltnamio efektą sukeliančių ne CO2 dujų, t. y. metano ir azoto suboksido, kurių pagrindinis šaltinis yra tręšimas ir gyvulininkystė, kiekį. Visų pirma, strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ (19) ir Nulinės taršos veiksmų plane (20) Sąjunga įsipareigojo iki 2030 m. 50 % sumažinti maisto medžiagų nuostolius, kartu 20 % sumažinti trąšų kiekį, išsaugoti dirvožemio derlingumą ir 25 % sumažinti ES ekosistemų plotus, matuojamus kaip teritorijas, kuriose viršijama kritinė azoto nuosėdų koncentracija ir kuriose oro tarša kelia grėsmę biologinei įvairovei;

(16)

2022 m. birželio 10 d. pradiniame pasiūlyme dėl Nacionalinės kaimo vietovių programos (21) Nyderlandų Vyriausybė pažymi, kad „daugiausia problemų kelia durpynų teritorijos, „Natura 2000“ teritorijos, požeminio vandens apsaugos teritorijos, pažeidžiami vandentakiai ir buferinės apsaugos zonos aplink „Natura 2000“ teritorijas. Tose vietovėse ūkininkai turės daugiau verslo apribojimų arba mažiau plėtros galimybių. Tuomet tinkamiausias būdas yra žemės ūkio ekstensyvinimas“. Taip pat yra „įsipareigojimas sukurti pereinamojo laikotarpio teritorijas aplink „Natura 2000“ teritorijas“. „Pereinamojo laikotarpio teritorijos (buferinės apsaugos zonos) aplink „Natura 2000“ teritorijas yra teritorijos, besiribojančios su „Natura 2000“ teritorijomis, kurios padeda atkurti sistemą, kad būtų išlaikyta ir atkurta atitinkamos „Natura 2000“ teritorijos biologinė įvairovė“;

(17)

Komisija išnagrinėjo Nyderlandų prašymą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, atsižvelgdama į Direktyvos 91/676/EEB reikalavimus ir tikslus, taip pat į patirtį, įgytą įgyvendinant ankstesnius sprendimus dėl nukrypti leidžiančių nuostatų, taip pat į 7-ąją nitratų veiksmų programą ir jos papildymą. Ji taip pat išnagrinėjo vandens kokybės tendencijas ir atsižvelgė į Europos žaliojo kurso tikslus. Remdamasi pirmiau išdėstyta informacija, Komisija mano, kad pievų ūkininkams būtina užtikrinti nuspėjamą pereinamąjį nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo laikotarpį, kuris būtų ne ilgesnis kaip 4 metai, kol į Nyderlandų teisę bus visapusiškai įtrauktos papildyme išdėstytos planuojamos reformos, ir padėti laipsniškai įgyvendinti naujas reformas. Be to, Komisija mano, kad, norint pasiekti Direktyvos 91/676/EEB tikslus, Nyderlandai turi įvykdyti griežtas papildomas sąlygas, visų pirma maisto medžiagomis užterštose teritorijose (bet ne tik jose). Prašoma nukrypti leidžianti nuostata turėtų padėti vykdyti papildyme ir Nacionalinėje kaimo vietovių programoje nustatytas reformas;

(18)

šiuo sprendimu suteikiama nukrypti leidžianti nuostata nedaro poveikio Nyderlandų įsipareigojimams taikyti Tarybos direktyvą 92/43/EEB (22) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-293/17 (23), visų pirma dėl tos direktyvos 6 straipsnio 3 dalies aiškinimo; taip pat taikyti Direktyvą 2000/60/EB bei Direktyvą 2008/56/EB, ir neatmetama galimybė, kad gali prireikti papildomų priemonių pagal šias direktyvas nustatytiems įpareigojimams vykdyti;

(19)

labai svarbu užtikrinti, kad leidimas naudoti papildomą mėšlo kiekį vienam hektarui per metus neužvilkintų kitų Sąjungos teisės aktų, kuriuose numatytus tikslus tarša azotu ir fosforu galėtų sutrukdyti pasiekti, reikalavimų vykdymo ir nekeltų pavojaus, kad jie liks neįvykdyti. Todėl nacionaliniai leidimai taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas atskiriems ūkininkams neturėtų būti leidžiami požeminio vandens apsaugos teritorijose ir „Natura 2000“ teritorijose arba buferinėse apsaugos zonose aplink „Natura 2000“ teritorijas, kaip apibrėžta Nyderlandų nacionalinėje kaimo vietovių programoje, kurių dydis bus nustatytas 2023 m.;

(20)

gyvulių tankumas Nyderlanduose tebėra labai didelis; 2016 m. jis buvo didžiausias Sąjungoje – beveik penkis kartus didesnis už Sąjungos vidurkį. Remiantis Nyderlandų pateiktais duomenimis, 2019–2021 m. bendras gyvulių skaičius sumažėjo 2,5 %, o galvijų skaičius padidėjo;

(21)

2020 m. bendras mėšlo kiekis neturėtų būti viršytas. Ši didžiausia leidžiamoji mėšlo gamybos riba bus įtvirtinta nacionalinės teisės aktuose 2024 m. sausio 1 d. Be to, įgyvendinus reformas, numatytas pagal Nacionalinę kaimo vietovių programą, iki dabartinio sprendimo galiojimo pabaigos mėšlo gamyba turėtų būti palaipsniui mažinama;

(22)

visų pirma dėl maisto medžiagomis užterštų teritorijų būtina į 7-ąją nitratų veiksmų programą ir į jos papildymą dar įtraukti specialių priemonių, kurios pripažintos dėl jų veiksmingumo tvariai valdant maisto medžiagas ūkių lygmeniu ir mažinant maisto medžiagų nuostolius požeminiame ir gėlame vandenyje;

(23)

Nyderlandai parengė sustiprintą vykdymo užtikrinimo strategiją, kad būtų sustiprinta sukčiavimo įgyvendinant mėšlo politiką prevencija. Ta strategija buvo įgyvendinta 2020–2021 m., tačiau šiek tiek vėlavo, be kita ko, dėl COVID pandemijos. Reikia veiksmingai įgyvendinti strategiją pagal pagrindines jos veiklos kryptis ir išplėsti jos taikymą kitiems regionams, kuriuose, atlikus nepriklausomą vertinimą, matyti didelė mėšlo tvarkymo taisyklių tyčinio nesilaikymo rizika. Dėl planuojamų žemės ūkio reformų pereinamojo laikotarpio taip pat galėtų padidėti sukčiavimas, todėl kontrolė turėtų būti sustiprinta;

(24)

leidimai atskiriems ūkininkams suteikiami tik jei laikomasi tam tikrų sąlygų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad ūkių lygmeniu būtų tręšiama atsižvelgiant į pasėlių reikmes, ir vykdoma azoto bei fosforo nutekėjimo į vandenį prevencija. Šiame sprendime nustatytos priemonės turėtų papildyti priemones, kurios jau taikomos pagal 7-ąją nitratų veiksmų programą ir jos papildymą;

(25)

Nyderlandai privalo įgyvendinti visas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2284 (24) III priede nustatytas išmetamo amoniako kiekio mažinimo priemones. Ataskaitoje dėl Direktyvos 91/676/EEB poveikio išmetamam dujinio azoto kiekiui (25) padaryta išvada, kad kai kuriuose regionuose, kuriuose gyvulių laikymo tankumas yra didelis, dėl nukrypti leidžiančios nuostatos gali padidėti dujinių išmetalų kiekis. Todėl reikėtų imtis tinkamų priemonių išmetamam amoniako kiekiui sumažinti, įskaitant mažiau taršius paskleidimo metodus, o jei reikia, taip pat nustatyti didžiausią temperatūrą, kurioje gali būti skleidžiamas mėšlas, ir griežtą įpareigojimą mėšlą ir (arba) srutas, kai jie naudojami laukuose, nedelsiant įterpti į dirvą;

(26)

šio sprendimo 4 straipsnyje nustatytos sąlygos laikomos nacionalinės teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų, apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 (26) 12 ir 13 straipsniuose, redakcija, o šio sprendimo 5–9 straipsniuose nustatytos sąlygos subjektams, kuriems taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, laikomos nacionalinės teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų, apibrėžtų Reglamento (ES) 2021/2115 12 ir 13 straipsniuose, redakcija;

(27)

Nyderlandai turi laikytis 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslų, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu ir absorbavimu dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės. Žemės naudojimo pakeitimas iš pievos į ariamąją žemę padidintų dirvožemio išmetamo anglies dioksido kiekį ir dėl to būtų sunkiau laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/841 (27) 4 straipsnio;

(28)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB (28) nustatomos bendrosios taisyklės, kuriomis siekiama sukurti Sąjungos erdvinės informacijos infrastruktūrą, skirtą Sąjungos aplinkos politikai ir kitoms politikos kryptims ar veiklai, galinčioms turėti įtakos aplinkai, įgyvendinti. Jei taikytina, erdvinė informacija, surinkta taikant šį sprendimą, turėtų atitikti toje direktyvoje išdėstytas nuostatas. Be to, kad būtų sumažinta administracinė našta ir padidintas duomenų nuoseklumas, Nyderlandai, rinkdami pagal šį sprendimą būtinus duomenis, turėtų prireikus naudotis informacija, gauta iš integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kurią Nyderlandai sukūrė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (29) 67 straipsnio 1 dalį;

(29)

šis sprendimas nuo 2025 m. gruodžio 31 d. nebetaikomas;

(30)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 91/676/EEB 9 straipsnį įsteigto Nitratų komiteto nuomonę,

1)

ganyklinis ūkis – ūkis, kurio ne mažiau kaip 80 % ploto, tinkamo tręšti mėšlu, sudaro žolė;

2)

ganomi gyvuliai – galvijai (išskyrus veršelius), avys, ožkos, arkliai, asilai, elniai ir vandeniniai buivolai;

3)

žemės ūkio paskirties žemė – plotas, kurį ūkininkas valdo nuosavybės teise, nuomoja ar tvarko pagal individualią rašytinę sutartį ir už kurio tvarkymą ūkininkas tiesiogiai atsakingas;

4)

žolė – daugiametė arba laikina ganykla, kurioje žolė auga mažiau kaip penkerius metus;

5)

tręšimo planas – apskaičiuotas į dirvožemį numatomas įterpti maisto medžiagų kiekis ir jų prieinamumas dirvožemyje;

6)

tręšimo ataskaita – pagal faktiškai sunaudojamą ir įsisavinamą maisto medžiagų kiekį apskaičiuojamas maisto medžiagų balansas;

7)

tręšimo registras – elektroninė sistema, kurioje ūkininkai praneša apie tikrąjį maisto medžiagų naudojimą ir mėšlo tvarkymą;

8)

pietų ir centrinės dalies smėlingi dirvožemiai – dirvožemiai, kurie pagal Nyderlandų teisės aktus – Trąšų įstatymo įgyvendinimo reglamento (30) 1 straipsnio 1 dalį – nurodyti kaip pietų ir centrinės dalies smėlingi dirvožemiai;

9)

liosiniai dirvožemiai – liosiniai dirvožemiai, nurodyti Nyderlandų teisės aktuose, t. y. Trąšų įstatymo įgyvendinimo reglamento 1 straipsnio 1 dalyje;

10)

maisto medžiagos – azotas ir fosfatas.

1)

Nyderlandai vėliausiai iki 2024 m. sausio 1 d. parengia naują teritorijų, užterštų nitratais ir fosforu iš žemės ūkio šaltinių (maisto medžiagomis užterštų teritorijų), aprašą, kuris apima visus požeminio vandens ir paviršinio vandens stebėsenos vietų baseinus, kuriems būdinga vidutinė tarša nitratais tarša arba atsitiktinė tarša nitratais, baseinus, kuriems kyla pavojus būti užterštiems ir kuriuose tarša didėja, taip pat stebėsenos vietų baseinus, kuriems būdinga eutrofikacija arba eutrofikacijos rizika.

Kaip pereinamojo laikotarpio priemonė, kol ne vėliau kaip 2024 m. sausio 1 d. bus pradėtas taikyti naujas aprašas, maisto medžiagomis užterštos teritorijos apims pietinės ir centrinės dalies smėlingų ir liosinių dirvožemių plotus, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – regioninių vandens telkinių vandens baseinus, kurie Nyderlandų aplinkos vertinimo agentūros (PBL) atliktoje nacionalinėje vandens kokybės analizėje (2020 m.) (31) bus laikomi maisto medžiagų atžvilgiu netinkamomis teritorijomis (blogomis, prastomis ir vidutinėmis zonomis).

Vėliausiai nuo 2024 m. sausio 1 d. turi galioti galutinis maisto medžiagomis užterštų teritorijų aprašas ir žemėlapis, į kurį įtraukiamos bent 2023 m. apraše nurodytos teritorijos, taip pat visos kitos papildomos teritorijos, kuriose žemės ūkio veikla labai prisideda prie taršos maisto medžiagomis, t. y. sudaro daugiau kaip 19 % bendro maisto medžiagų kiekio.

Jei 2024 m. sausio 1 d. dar nebus galiojančio galutinio maisto medžiagomis užterštų teritorijų aprašo ir žemėlapio, naudojamas 7-ojoje nitratų veiksmų programoje ir jos papildyme numatytas aprašas, apimantis visas teritorijas, kuriose reikia imtis tam tikrų arba reikšmingų veiksmų, kad būtų pasiekti vandens kokybės tikslai, susiję su nitratų ir fosforo koncentracija, kaip nurodyta Direktyvoje 91/676/EEB ir Nyderlandų upių baseinų valdymo plane, priimtame pagal Direktyvą 2000/60/EB.

2)

Nyderlandai stebi susidarančio mėšlo kiekį ir užtikrina, kad susidarantis tiek azoto, tiek fosfato kiekis nacionaliniu lygmeniu neviršytų 489,4 mln. kg azoto ir 150,7 mln. kg fosfato (2020 m. susidaręs kiekis), ir kad įgyvendinus papildyme nurodytas reformas susidarančio mėšlo kiekis palaipsniui mažėtų, o 2025 m. neviršytų 440 mln. kg azoto ir 135 mln. kg fosfato.

3)

Nuo 2023 m. sausio 1 d. Nyderlandai neišduoda leidimų taikyti šio sprendimo 5 straipsnyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas tinklo „Natura 2000“ teritorijose, įsteigtose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (32) ir Direktyvą 92/43/EEB, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – buferinėse apsaugos zonose netoli tinklo „Natura 2000“ teritorijų, kaip nurodyta Nacionalinėje kaimo vietovių programoje, kuriose viršijama kritinė azoto nuosėdų koncentracija.

4)

Nuo 2023 m. sausio 1 d. Nyderlandai neišduoda leidimų taikyti šio sprendimo 5 straipsnyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas požeminio vandens apsaugos teritorijose. Teritorijose, kuriose požeminis vanduo užterštas nitratais, iki 2024 m. sausio 1 d. požeminio vandens apsaugos teritorijose turi būti pradėtas taikyti privalomų priemonių, skirtų maisto medžiagų koncentracijai mažinti, rinkinys.

5)

Nyderlandai imasi šių priemonių:

6)

Nyderlandai toliau įgyvendina sustiprintą vykdymo užtikrinimo strategiją, remdamiesi patirtimi, įgyta įgyvendinant Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1073 4 straipsnio 3 dalį. Sustiprintą vykdymo užtikrinimo strategiją sudaro bent jau šie elementai: