(1)

Sąjungos ir Ukrainos asociacijos susitarimas (2), įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės, įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d.;

(2)

2014 m. pavasarį Ukraina ėmėsi įgyvendinti plataus užmojo reformų programą, kuria siekiama stabilizuoti jos ekonomiką ir gerinti jos piliečių pragyvenimo lygį. Kova su korupcija, taip pat konstitucinės, rinkimų ir teismų reformos yra vieni svarbiausių darbotvarkės prioritetų. Tų reformų įgyvendinimas buvo remiamas pagal iš eilės įvykdytas makrofinansinės pagalbos programas, pagal kurias Ukraina iš viso gavo 6,6 mlrd. EUR vertės pagalbos paskolų forma. Skubi makrofinansinė pagalba, kuri didėjant įtampai prie sienos su Rusija buvo suteikta pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2022/313 (3), Ukrainai suteikta 1,2 mlrd. EUR paskolų forma ir išmokėta dviem dalimis po 600 mln. EUR 2022 m. kovo ir gegužės mėn. Iki 1 mlrd. EUR dydžio išskirtine Sąjungos makrofinansine pagalba pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2022/1201 (4) buvo suteikta skubi parama Ukrainos biudžetui, kuri buvo visiškai išmokėta dviem dalinėmis išmokomis 2022 m. rugpjūčio 1 ir 2 d. Ta pagalba buvo pirmasis etapas Ukrainai skirtos planuotos visapusiškos išskirtinės makrofinansinės pagalbos paketo iki 9 mlrd. EUR, apie kurį Komisija paskelbė savo 2022 m. gegužės 18 d. komunikate „Pagalba Ukrainai ir Ukrainos atstatymas“ ir kurį 2022 m. birželio 23–24 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba. Šis sprendimas yra antras tos Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos vykdymo etapas. Juo remiantis nustatomas papildomų 5 mlrd. EUR makrofinansinės pagalbos paskolų forma labai palankiomis sąlygomis suteikimo pagrindas. Po šio sprendimo turėtų būti skubiai priimtas kitas sprendimas, įgyvendinantis trečiąjį planuotos Sąjungos visapusiškos išskirtinės makrofinansinės pagalbos etapą, kuriuo numatoma papildoma iki 3 mlrd. EUR suma, kai tik bus nustatyta tos pagalbos struktūra;

(3)

dėl nuo 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusio neišprovokuoto ir nepateisinamo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą buvo prarastos galimybės Ukrainai patekti į rinką ir smarkiai sumažėjo viešosios pajamos, o viešosios išlaidos humanitarinei padėčiai gerinti ir valstybės paslaugų tęstinumui palaikyti gerokai išaugo. Esant tokiai labai neapibrėžtai ir nepastoviai padėčiai, tiksliausi Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) pateikti Ukrainos finansavimo poreikių įverčiai rodo, kad 2022 m. susidarys nepaprastai didelis, maždaug 39 mlrd. USD, finansavimo deficitas; maždaug pusę šio deficito būtų galima padengti, jeigu būtų išmokėta visa iki šiol pažadėta tarptautinė parama. Sąjungos skubus makrofinansinės pagalbos Ukrainai teikimas pagal šį sprendimą dabartinėmis ypatingomis aplinkybėmis laikomas tinkamu trumpalaikiu atsaku į didelę riziką Ukrainos makrofinansiniam stabilumui. Papildoma iki 5 mlrd. EUR Sąjungos išskirtinė makrofinansine pagalba pagal šį sprendimą turi padėti stabilizuoti Ukrainos makrofinansinę padėtį, iškart sustiprinti šalies atsparumą ir palaikyti jos gebėjimą atsigauti, taip prisidedant prie Ukrainos valstybės skolos tvarumo ir Ukrainos gebėjimo galiausiai įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus;

(4)

pagal šį sprendimą teiktina išskirtinė Sąjungos makrofinansinė pagalba reikšmingai prisidės prie TVF ir kitų tarptautinių finansų įstaigų įvertintų Ukrainos finansavimo poreikių tenkinimo, atsižvelgiant į Ukrainos gebėjimą finansuotis nuosavais ištekliais. Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos suma nustatoma taip pat atsižvelgiant į numatomus finansinius dvišalių ir daugiašalių pagalbos teikėjų įnašus, poreikį užtikrinti sąžiningą Sąjungos ir kitų pagalbos teikėjų dalijimąsi našta, taip pat į Ukrainoje jau įgyvendinamas kitas Sąjungos išorės finansavimo priemones ir į pridėtinę bendro Sąjungos dalyvavimo vertę. Turėtų būti pripažintas Ukrainos valdžios institucijų ryžtas glaudžiai bendradarbiauti su TVF rengiant ir įgyvendinant trumpalaikes skubias priemones ir jų ketinimas bendradarbiauti su TVF rengiant tinkamą ekonominę programą, kai bus palankios sąlygos. Tokios programos oficialiai paprašyta 2022 m. rugpjūčio mėn. Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos tikslas turėtų būti išlaikyti makrofinansinį stabilumą ir atsparumą karo sąlygomis. Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos išskirtinė makrofinansinė pagalba teisiškai ir iš esmės atitiktų įvairiose išorės veiksmų srityse patvirtintų priemonių ir kitos susijusios Sąjungos politikos pagrindinius principus bei tikslus;

(5)

Sąjungos išskirtinė makrofinansinė pagalba turėtų padėti Sąjungai vykdyti išorės politiką dėl Ukrainos. Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų glaudžiai bendradarbiauti visą makrofinansinės pagalbos operacijos vykdymo laikotarpį, siekdamos koordinuoti Sąjungos išorės politiką ir užtikrinti jos nuoseklumą;

(6)

išankstinė Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos teikimo sąlyga turėtų būti ta, kad Ukraina paisytų veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, laikytųsi teisinės valstybės principo ir gerbtų žmogaus teises. Tebesitęsiantis karas, ypač dabartinė karo padėtis, neturėtų pažeisti tų principų, nepaisant to, kad įgaliojimai yra sutelkti vykdomosios valdžios rankose;

(7)

siekdama užtikrinti, kad su Sąjungos išskirtine makrofinansine pagalba susiję finansiniai Sąjungos interesai būtų apsaugoti veiksmingai, Ukraina turėtų imtis tinkamų priemonių, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir bet kokių kitų pažeidimų, susijusių su ta pagalba, prevencija ir kova su jais. Be to, susitarime dėl paskolos turėtų būti nuostatos, pagal kurias Komisija atliktų patikrinimus, Audito Rūmai – auditus, o Europos prokuratūra naudotųsi savo kompetencija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (5) (toliau – Finansinis reglamentas) 129 ir 220 straipsnius;

(8)

Sąjungos išskirtinė makrofinansinė pagalba turėtų būti susieta su griežtais ataskaitų teikimo reikalavimais ir politikos sąlygomis, kurios turi būti nustatytos susitarimo memorandume. Tais griežtais ataskaitų teikimo reikalavimais dabartinėmis karo sąlygomis turėtų būti siekiama užtikrinti, kad lėšos naudojamos veiksmingai, skaidriai ir atskaitingai. Politikos sąlygomis turėtų būti siekiama iškart sustiprinti Ukrainos atsparumą ir jos ilgesnio laikotarpio skolos tvarumą, taip sumažinant riziką, susijusią su dar neįvykdytų ir būsimų finansinių įsipareigojimų įvykdymu;

(9)

siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (6);

(10)

pagal šį sprendimą ir Sprendimą (ES) 2022/1201 suteiktų paskolų ilgiausias bendras vidutinis grąžinimo terminas turėtų būti 25 metai;

(11)

atsižvelgiant į tai, kad paskolos pagal šį sprendimą ir Sprendimą (ES) 2022/1201 kelia tokią pačią riziką Sąjungos biudžetui ir jų bendras vidutinis grąžinimo terminas turėtų būti 25 metai, bendra Sąjungos 6 mlrd. EUR makrofinansinės pagalbos Ukrainai pagal šį sprendimą ir Sprendimą (ES) 2022/1201 suma turėtų būti padengta taikant bendrą poveikio finansams ir biudžetui valdymo metodiką. Visų pirma, turėtų būti nustatytas toks pat biudžeto padengimo lygis, kaip tinkama apsauga nuo galimybės, kad Ukraina numatytu laiku negrąžins dalies ar visų paskolų. Iš Sąjungos biudžeto skirti atidėjiniai abiem Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos paskolų grupėms turėtų būti valdomi kaip integruotas atidėjinių rinkinys. Toks valdymas padidins Sąjungos biudžeto atsparumą ir lankstumą reaguojant į bet kokią nemokėjimo situaciją. Todėl Sprendimas (ES) 2022/1201 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

išskirtinė makrofinansinė pagalba pagal šį sprendimą ir Sprendimą (ES) 2022/1201 yra Sąjungos finansinis įsipareigojimas, neviršijantis bendros išorės veiksmų garantijos sumos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/947 (7). Visai iki 6 mlrd. EUR vertės Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos paskolų Ukrainai sumai turėtų būti taikoma 9 % įmokėtų atidėjinių, kuriuos galima skirti makrofinansinės pagalbos paskoloms pagal išorės veiksmų garantiją, norma. Atidėjinių suma turėtų būti finansuojama iš finansinio makrofinansinės pagalbos paketo, numatyto pagal Reglamentą (ES) 2021/947, o bendra suma yra 540 mln. EUR. Ta suma turėtų būti paskirta ir sumokėta į bendrą atidėjinių fondą pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, nustatytą Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (8);

(13)

vadovaujantis Finansinio reglamento 210 straipsnio 3 dalimi, neapibrėžtieji įsipareigojimai, atsirandantys dėl Sąjungos biudžeto lėšomis dengiamų biudžeto garantijų ar finansinės paramos, laikomi tvariais, jeigu jų prognozuojama daugiametė raida atitinka ribas, nustatytas Reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093, ir viršutines metinių mokėjimų asignavimų ribas, nustatytas Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 (9) 3 straipsnio 1 dalyje. Tam, kad Sąjunga galėtų finansiškai saugiai suteikti Ukrainai precedento neturinčio dydžio paramą, kaip Sąjungos išskirtinę makrofinansinę pagalbą, ir kartu išsaugoti aukštą Sąjungos kreditingumą, taigi ir jos gebėjimą teikti veiksmingą finansavimą tiek vidaus, tiek išorės politikos srityse, būtina tinkamai apsaugoti Sąjungos biudžetą nuo tų neapibrėžtųjų įsipareigojimų atsiradimo ir užtikrinti, kad jie būtų finansiškai tvarūs, kaip tai suprantama Finansinio reglamento 210 straipsnio 3 dalyje;

(14)

vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, bendras atidėjinių fondas turėtų būti sustiprintas priemonėmis, proporcingomis rizikai, atsirandančiai dėl neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su šia precedento neturinčio dydžio Sąjungos išskirtine makrofinansine pagalba vienam pagalbos gavėjui. Be tokio sustiprinimo Sąjungos biudžetas negalėtų finansiškai saugiai suteikti precedento neturinčio dydžio pagalbos, kurios reikia su karu susijusiems Ukrainos poreikiams tenkinti. Siekiant apsaugoti Sąjungos biudžetą, Ukrainai suteiktos Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos paskolos, kurių suma neviršija 6 mlrd. EUR, turėtų būti padengtos 70 % – 9 % sudarytų įmokėti atidėjiniai, kuriuos galėtų papildyti valstybių narių garantijos, kad iš biudžeto būtų padengta dar iki 61 % paskolos vertės nuostolių;

(15)

atsižvelgiant į bendrus Sąjungos išlaidų prioritetus, ištekliams pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093 daromas didelis spaudimas. Todėl yra tikslinga ieškoti alternatyvaus sprendimo dėl papildomų išteklių, kurie neturi poveikio 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos finansinio programavimo dokumente numatytoms įprastoms išlaidoms;

(16)

buvo nustatyta, kad savanoriški valstybių narių įnašai garantijų forma yra tinkama priemonė siekiant suteikti apsaugą, kuri papildytų pradinius įmokėtus atidėjinius. Valstybių narių garantijos turėtų būti teikiamos savanoriškai ir turėtų būti tinkama finansinio stabilumo stiprinimo priemonė, kuria remiamas Sąjungos biudžetas po to, kai būtų ar turėtų būti visiškai panaudoti bendro atidėjinių fondo atidėjiniai, skirti finansiniams įsipareigojimams pagal šį sprendimą ir Sprendimą (ES) 2022/1201 vykdyti. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 211 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos, įnašai pagal tas garantijas turėtų būti įtraukti į leidžiamo finansinio įsipareigojimo sumą. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 211 straipsnio 4 dalies antros pastraipos, į tas sumas turėtų būtų atsižvelgiama apskaičiuojant atidėjinių sumą pagal Finansinio reglamento 211 straipsnio 1 dalyje nurodytą atidėjinių normą;

(17)

valstybių narių teikiamos garantijos turėtų padengti išskirtinės makrofinansinės pagalbos paskolas pagal šį sprendimą ir Sprendimą (ES) 2022/1201 (toliau – garantijomis užtikrinta MFP). Tos garantijos turėtų būti neatšaukiamos, besąlyginės ir vykdomos pagal pareikalavimą. Tomis garantijomis turėtų būti užtikrintas Sąjungos gebėjimas grąžinti kapitalo rinkose ar iš finansų įstaigų pasiskolintas lėšas. Reikalavimai mokėti pagal garantijas turėtų būti teikiami tik įvykdžius griežtas su turimų atidėjinių pakankamumu susijusias sąlygas ir tuo atveju, kai Sąjunga laiku negauna iš Ukrainos pagal garantijomis užtikrintą MFP suteiktų išskirtinės makrofinansinės pagalbos paskolų mokėjimo, kad galėtų įvykdyti Sąjungos finansinius įsipareigojimus pagal obligacijas, arba tuo atveju, kai pagal garantijomis užtikrintą MFP suteiktų paskolų mokėjimo grafikas pakeičiamas. Reikalavimo mokėti pagal valstybių narių garantijas suma turėtų atitikti sumą, susidariusią dėl nuostolių, susijusių su finansine pagalba Ukrainai pagal garantijomis užtikrintą MFP, ir papildyti bendrą atidėjinių fondą iki reikalaujamo įmokėtų atidėjinių lygio. Reikalavimai mokėti pagal valstybių narių teikiamas garantijas turėtų būti teikiami tik po to, kai buvo ar turi būti visiškai panaudota atidėta išskirtinei makrofinansinei pagalbai pagal garantijomis užtikrintą MFP skirtų pradinių atidėjinių suma. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 211 straipsnio 4 dalies c punkto, pagal paskolų susitarimus susigrąžintos sumos, susijusios su išskirtine makrofinansine pagalba Ukrainai pagal garantijomis užtikrintą MFP, turėtų būti grąžintos valstybėms narėms, kurios įvykdė reikalavimus mokėti pagal garantijas;

(18)

jei Sąjungos finansiniai įsipareigojimai, atsirandantys dėl obligacijų, skirtų išskirtinei makrofinansinei pagalbai Ukrainai pagal garantijomis užtikrintą MFP, buvo laikinai vykdomi iš bendro atidėjinių fondo atidėjinių, skirtų kitiems Sąjungos finansiniams įsipareigojimams padengti, reikalavimas mokėti pagal valstybių narių teikiamas garantijas galėtų būti panaudotas tų finansinių įsipareigojimų atidėjiniams papildyti;

(19)

atsižvelgiant į išskirtinį garantijomis užtikrintos makrofinansinės pagalbos pobūdį, tikslinga valdyti atidėjinius, laikomus finansiniams įsipareigojimams, atsirandantiems dėl makrofinansinės pagalbos pagal garantijomis užtikrintą MFP ir dėl paskolų, užtikrintų garantijomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 466/2014/ES (10), išmokėjimo po 2022 m. liepos 15 d., atskirai nuo kitų finansinių įsipareigojimų pagal išorės veiksmų garantiją ir Išorės veiksmų garantijų fondą. Todėl tikslinga bendrame atidėjinių fonde atidėtus atidėjinius naudoti tik finansiniams įsipareigojimams, susijusiems su išskirtine makrofinansine pagalba pagal garantijomis užtikrintą MFP, užuot taikius Reglamento (ES) 2021/947 31 straipsnio 6 dalyje nustatytą bendrą taisyklę. Be to, tikslinga naudoti bendrame atidėjinių fonde atidėtus atidėjinius, skirtus paskoloms, užtikrintoms garantijomis pagal Sprendimą Nr. 466/2014/ES, išmokėtoms po 2022 m. liepos 15 d., tik tų paskolų finansiniams įsipareigojimams ir atidėjiniams taikyti Finansinio reglamento taisykles, o ne Reglamento (ES) 2021/947 31 straipsnio 8 dalyje nustatytą bendrąją taisyklę. Tai turėtų būti papildyta tuo, kad, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 213 straipsnio, atidėjiniams, pagal šį sprendimą atidėtiems išskirtinei makrofinansinei pagalbai, netaikoma faktinė atidėjinių norma;

(20)

kiekvienos valstybės narės įnašo į bendrą garantijos sumą santykinė dalis (įnašo raktas) turėtų atitikti valstybių narių santykinę visų Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų dalį. Reikalavimai mokėti pagal garantiją turėtų būti teikiami proporcingai taikant tą įnašo raktą;

(21)

svarbu, kad valstybės narės kuo skubiau užbaigtų savo nacionalines procedūras, kad garantijos įsigaliotų. Atsižvelgiant į situacijos skubumą, dėl toms procedūroms užbaigti reikalingo laiko neturėtų būti vėluojama išmokėti skubiai reikalingą išskirtinę makrofinansinę pagalbą Ukrainai pagal šį sprendimą. Makrofinansinės pagalbos paskolos pagal šį sprendimą bus greitai suteiktos įsigaliojus šiam sprendimui, priėmus susitarimo memorandumą ir pasirašius paskolos susitarimą;

(22)

atsižvelgiant į sudėtingą padėtį, susidariusią dėl Rusijos agresijos karo, ir siekiant remti Ukrainos pastangas siekti ilgalaikio stabilumo, tikslinga nukrypti nuo Finansinio reglamento 220 straipsnio 5 dalies e punkto ir leisti, kad Sąjunga turėtų galimybę padengti palūkanų normų išlaidas, susijusias su paskolomis pagal šį sprendimą, ir netaikyti reikalavimo padengti administracines išlaidas, kurias kitu atveju turėtų dengti Ukraina. Palūkanų subsidija turėtų būti suteikta kaip priemonė, laikoma tinkama siekiant užtikrinti paramos veiksmingumą, kaip tai suprantama Finansinio reglamento 220 straipsnio 1 dalyje, ir turėtų būti padengta iš Sąjungos biudžeto bent 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu. Laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2027 m. palūkanų subsidija turėtų būti dengiama Reglamento (ES) 2021/947 6 straipsnio 2 dalies a punkto pirmoje įtraukoje nurodyto finansinio paketo lėšomis;

(23)

Ukrainai turėtų būti įmanoma prašyti suteikti palūkanų subsidiją ir atleidimą nuo administracinių išlaidų ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo mėn. pabaigos. Kad būtų galima lanksčiau grąžinti pagrindinę sumą, taip pat turėtų būti numatyta galimybė, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 220 straipsnio 2 dalies, refinansuoti atitinkamas pasiskolintas lėšas, dėl kurių sutartys sudarytos Sąjungos vardu;

(24)

atsižvelgdama į Ukrainos neatidėliotinus finansavimo poreikius, Komisija 2022 m. liepos mėn. pritarė dar 1,59 mlrd. EUR Europos investicijų banko paskolų Ukrainai, užtikrintų garantijomis pagal 2014–2020 m. išorės skolinimo įgaliojimą (toliau – ISĮ), paskirties pakeitimui ir išmokėjimui. Vis dėlto, kadangi tos paskolos yra skirtos Ukrainos valstybei ir valstybės subjektams, jų Sąjungos biudžetui keliamos rizikos lygis yra toks pat kaip makrofinansinės pagalbos paskolų. Dėl to Sąjungos biudžete toms pozicijoms turėtų būti taikomas toks pat atsargumo principas, kaip ir makrofinansinės pagalbos paskoloms pagal garantijomis užtikrintą MFP. Todėl šiame sprendime 70 % atidėjinių norma taikoma 1,59 mlrd. EUR pakeistos paskirties paskolų pagal ISĮ, taip pat bet kokiems tolesniems paskolų pagal ISĮ išmokėjimams Ukrainai. Ta atidėjinių norma turėtų būti taikoma vietoj atidėjinių normos, nustatytos Reglamento (ES) 2021/947 31 straipsnio 8 dalies trečiame sakinyje. 70 % atidėjinių 1,59 mlrd. EUR paskolų pagal ISĮ išmokėjimui Ukrainai bus finansuojama iš Sąjungos biudžeto;

(25)

reguliari atitinkamų makrofinansinės pagalbos paskolų ir paskolų pagal ISĮ atidėjinių peržiūra turėtų būti atliekama kas šešis mėnesius, nuo 2023 m. birželio 30 d. arba, prireikus, anksčiau. Atliekant tą peržiūrą, visų pirma, turėtų būti įvertinta, ar Ukrainos padėtis pasikeitė taip, kad būtų galima padidinti ar sumažinti atidėjinių normą. Komisija galėtų iš naujo įvertinti atidėjinių normą ad hoc pagrindu, visų pirma, jei tai pagrįsta reikšmingu svarbiu įvykiu. Siekiant užtikrinti, kad atidėjinių norma ir toliau atitiktų finansinę riziką, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl atidėjinių normos padidinimo ar sumažinimo, kai tinkama. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (11) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(26)

kadangi šio sprendimo tikslo, t. y. suteikti Sąjungos išskirtinę makrofinansinę pagalbą Ukrainai, ypač siekiant palaikyti jos ekonominį atsparumą ir stabilumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(27)

atsižvelgiant į skubą, atsiradusią dėl ypatingų aplinkybių, kurias sukėlė neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos agresijos karas, tikslinga aštuonių savaičių laikotarpiui taikyti išimtį, nustatytą prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje;

(28)

atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, šis sprendimas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,