(1)

raštu (jį Komisija užregistravo 2021 m. rugpjūčio 5 d.) Lenkija paprašė leidimo specialiai priemonei, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 218, 226 ir 232 straipsnių ir visų apmokestinamųjų asmenų sandoriams, kurių sąskaitas faktūras reikalaujama išrašyti, pradedama taikyti privaloma elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo tvarka (toliau – speciali priemonė). Specialią priemonę paprašyta leisti taikyti nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d.;

(2)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalį 2021 m. spalio 21 d. raštu Komisija Lenkijos prašymą nusiuntė kitoms valstybėms narėms. 2021 m. spalio 22 d. raštu Komisija pranešė Lenkija turinti visą informaciją, būtiną prašymui įvertinti;

(3)

2022 m. vasario 8 d. raštu Lenkija pranešė Komisijai, kad nuo Direktyvos 2006/112/EB 226 straipsnio nukrypti leidžianti nuostata nereikalinga ir kad prašoma speciali priemonė bus taikoma tik Lenkijos teritorijoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims;

(4)

Lenkija tvirtina, kad speciali priemonė būtų naudinga kovojant su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) ir jo slėpimu. Speciali priemonė kartu su papildomų sandorių duomenų perdavimu labai pagerintų Lenkijos mokesčių administratoriaus galimybes atlikti analizę, leisdama jam automatiškai patikrinti, ar deklaruotas PVM atitinka sumokėtą PVM, ir padidindama mokesčių mokėtojų pateiktų prašymų grąžinti PVM patikrinimo tikslumą. Be to, ja būtų papildytos kitos priemonės, kuriomis siekiama kovoti su sukčiavimu PVM bei jo slėpimu ir modernizuoti PVM sistemą, pavyzdžiui, bendra audito byla PVM tikslais, išskaidyto mokėjimo mechanizmas, finansinių srautų elektroninės analizės sistema ir mažmeninės prekybos sektoriui stebėti skirta internetinė fiskalinio grynųjų pinigų registro sistema;

(5)

Lenkija mano, kad speciali priemonė leistų taikyti įvairias paprastinimo priemones, kad apmokestinamiesiems asmenims būtų lengviau laikytis prievolių, pavyzdžiui, automatiškai užpildant PVM deklaracijas ir sumuojamąsias ataskaitas arba paspartinant PVM grąžinimą. Speciali priemonė būtų naudinga apmokestinamiesiems asmenims, pavyzdžiui, administratorius teiktų sąskaitų faktūrų saugojimo ir archyvavimo paslaugą ir būtų galima automatizuoti apskaitos procesus. Lenkijos teigimu, išlaidos, kurias apmokestinamieji asmenys patirtų pritaikydami savo sistemas prie specialios priemonės, neturėtų būti didelės, ypač palyginti su nauda, kurią jie gautų taikant specialią priemonę. Siekdama padėti prisitaikyti prie tos naujos tvarkos, prieš įvesdama specialią priemonę, Lenkija įdiegė savanorišką elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo tvarką. Be to, nemokamai būtų suteikiamos priemonės, kurios padėtų laikytis specialios priemonės, ir būtų įgyvendinta išsami informavimo kampanija, per kurią mokesčių mokėtojai būtų supažindinami su naujomis PVM taisyklėmis dėl specialios priemonės;

(6)

atsižvelgiant į plačią specialios priemonės taikymo sritį ir jos naujumą, svarbu įvertinti specialios priemonės poveikį kovai su sukčiavimu PVM ir jo slėpimu, taip pat poveikį apmokestinamiesiems asmenims. Todėl, jeigu Lenkija manytų, kad specialią priemonę būtina pratęsti, kartu su pratęsimo prašymu ji turėtų pateikti Komisijai ataskaitą, kurioje turėtų būti pateiktas specialios priemonės veiksmingumo kovojant su sukčiavimu PVM ir jo slėpimu ir paprastinant PVM surinkimą vertinimas;

(7)

speciali priemonė neturėtų daryti poveikio vartotojų teisei gauti popierinę sąskaitą faktūrą Bendrijos vidaus sandorių atveju;

(8)

speciali priemonė turėtų būti taikoma ribotą laiką, kad būtų galima įvertinti, ar ji yra tinkama ir veiksminga atsižvelgiant į jos tikslus;

(9)

speciali priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, nes jos taikymo trukmė ir taikymo sritis yra ribotos. Be to, taikant specialią priemonę nekyla rizika, kad bus pradėta sukčiauti kituose sektoriuose arba kitose valstybėse narėse;

(10)

speciali priemonė neturės neigiamo poveikio bendrai mokestinių pajamų, surenkamų galutinio vartojimo etape, sumai ir neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams iš PVM,