(1)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 192 straipsnio 3 dalį viena po kitos priimamos bendrosios aplinkosaugos veiksmų programos buvo Sąjungos aplinkos politikos plėtojimo ir koordinavimo pagrindas ir nuo 1973 m. sudarė Sąjungos veiksmų aplinkos srityje pagrindą;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1386/2013/ES (4) nustatyta 7-oji aplinkosaugos veiksmų programa (toliau – 7-oji AVP). 7 AVP išdėstyta Sąjungos aplinkosaugos darbotvarkė laikotarpiu iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir ilgalaikė 2050 m. vizija;

(3)

Komisijos 2019 m. gegužės 15 d. ataskaitoje dėl 7-osios AVP vertinimo padaryta išvada, kad 2050 m. vizija ir prioritetiniai tikslai tebėra aktualūs, kad 7-oji AVP padėjo užtikrinti, kad aplinkos politikos veiksmai būtų labiau nuspėjami, greitesni ir geriau koordinuojami, ir kad 7-osios AVP struktūra ir galimybių atverianti sistema padėjo sukurti sinergiją, todėl aplinkos politika tapo veiksmingesnė ir efektyvesnė. Atlikus vertinimą taip pat padaryta išvada, kad 7-ojoje AVP dar prieš priimant Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. (toliau – JT darbotvarkė iki 2030 m.) primygtinai akcentuota, kad ekonomikos augimas ir socialinė gerovė priklauso nuo sveikos gamtos išteklių bazės, sudarytos palankios sąlygos siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir suteikta galimybė Sąjungai pasauliniu mastu laikytis vieningos pozicijos klimato ir aplinkos klausimais, bet kad pažanga, susijusi su gamtos apsauga, sveikata ir aplinkosaugos aspektu integracija į kitas politikos sritis, yra nepakankama. Vertinime taip pat padaryta išvada, kad įgyvendinant 7-ąją AVP galėjo būti labiau atsižvelgta į socialinius klausimus, remiantis esamomis aplinkos ir socialinės politikos sąsajomis, pvz., kalbant apie poveikį pažeidžiamoms grupėms, darbo vietoms, socialinei įtraukčiai ir nelygybei. Be to, Komisijos ataskaitoje pažymėta, kad nepaisant vis didėjančio aplinkosaugos tikslų užmojo daugybėje politikos sričių, išlaidos aplinkos apsaugai Sąjungoje daugelį metų nesikeitė (apie 2 % BVP) ir kad neįgyvendinus aplinkosaugos teisės aktų Sąjungos ekonomika kasmet patiria apie 55 mlrd. EUR išlaidų sveikatos priežiūrai ir tiesioginių aplinkos apsaugos išlaidų. Komisijos ataskaitoje pažymėta, kad 7-osios AVP įgyvendinimas galėjo būti sustiprintas tvirtesniu stebėsenos mechanizmu;

(4)

remiantis Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaita „Europos aplinka: 2020 m. padėtis ir perspektyva. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“ (angl. The European environment – state and outlook 2020, Knowledge for transition to a sustainable Europe („SOER 2020“)), Sąjunga turi išskirtinę galimybę per ateinantį dešimtmetį imtis pasaulio lyderės vaidmens tvarumo srityje, spręsdama neatidėliotinus su tvarumu susijusius iššūkius, kuriems būtini sisteminiai sprendimai. Sisteminiai pokyčiai reiškia esminius, transformacinius ir kompleksinius pokyčius, dėl kurių iš esmės keičiasi ir yra perorientuojami sisteminiai tikslai, paskatos, technologijos, socialinė praktika ir normos, taip pat žinių sistemos ir valdymo metodai. Kaip nurodyta ataskaitoje „SOER 2020“, vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių nuolatines Europos aplinkos ir tvarumo problemas, yra neatsiejamai susijęs su ekonomine veikla ir gyvenimo būdu, visų pirma su socialinėmis sistemomis, tenkinančios tokius europiečių poreikius kaip maistas, energija ir judumas. Užtikrinus politikos suderinamumą su esama aplinkos politika ir ją visiškai įgyvendinus, Europa galėtų daug nuveikti, kad pasiektų savo aplinkos apsaugos tikslus iki 2030 m. ir įgyvendintų JT darbotvarkę iki 2030 m. bei savo DVT;

(5)

Komisija reagavo į ataskaitoje „SOER 2020“ nustatytas problemas priimdama 2019 m. gruodžio 11 d. komunikatą „Europos žaliasis kursas“ - naują ekonomikos augimo strategiją, pagal kurią įgyvendinama dvejopa žalioji ir skaitmeninė pertvarka padės Sąjungai tapti teisinga ir klestinčia visuomene su tvaria, konkurencinga, neutralizuoto poveikio klimatui ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomika ir apsaugoti, tausoti bei didinti Sąjungos gamtinį kapitalą kartu gerinant dabartinių ir būsimų kartų gyvenimo kokybę. Reikėtų teikti pirmenybę sparčiam klimato ir aplinkosaugos tikslų įvykdymui kartu apsaugant žmonių sveikatą ir gerovę nuo aplinkosauginių rizikos veiksnių ir poveikio bei užtikrinant teisingą ir įtraukią pertvarką. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1119 (5) teisėje įtvirtintas Sąjungos tikslas ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui;

(6)

2019 m. lapkričio 28 d. rezoliucijoje dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties Europos Parlamentas pabrėžė, kad labai svarbu nedelsiant imtis plataus užmojo veiksmų, ir paragino Komisiją imtis konkrečių veiksmų, be kita ko, užtikrinant, kad visi atitinkami būsimi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir biudžeto būtų visiškai suderinti su tikslu užtikrinti, kad visuotinis atšilimas nesiektų 1,5 °C, ir kad jie neprisidėtų prie biologinės įvairovės nykimo, ir šalinant dabartinės Sąjungos politikos neatitikimus kritinės klimato ir aplinkos padėties atžvilgiu, visų pirma vykdant plataus masto žemės ūkio, prekybos, transporto, energetikos ir infrastruktūros investicijų politikos reformą;

(7)

Europos žaliuoju kursu yra grindžiamas ekonomikos gaivinimo planas „Next Generation ES“, kuriuo skatinamos investicijos į pagrindinius žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sektorius atsparumui didinti, ekonomikai plėtoti ir darbo vietoms kurti teisingoje ir įtraukioje visuomenėje. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, kurią naudojant kartu su 2021–2027 m. Sąjungos biudžetu bus gaivinama nuo COVID-19 krizės nukentėjusi Sąjungos ekonomika, taip pat grindžiama komunikate dėl Europos žaliojo kurso nustatytais prioritetiniais tikslais. Be to, įgyvendinant visas iniciatyvas pagal ekonomikos gaivinimo planą „Next Generation ES“, kai tinkama, turi būti laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (6) („Taksonomijos reglamentas“) 17 straipsnyje. Ekonomikos gaivinimo planas „Next Generation ES“ suteikia svarbią galimybę paspartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ir aplinkos apsaugos;

(8)

7-osios AVP galiojimas baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d., o jos 4 straipsnio 3 dalyje buvo reikalaujama, kad prireikus Komisija laiku pateiktų pasiūlymą dėl Aštuntosios aplinkosaugos veiksmų programos (8-oji AVP) ir taip būtų išvengta reguliavimo spragos tarp 7-osios ir 8-osios AVP. Savo komunikate dėl Europos žaliojo kurso Komisija paskelbė, kad į 8-ąją AVP bus įtrauktas naujas stebėsenos mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Sąjunga toliau sėkmingai įgyvendintų savo aplinkosaugos tikslus;

(9)

pagal SESV 192 straipsnio 3 dalį 8-ąja AVP nustatomi prioritetiniai tikslai, kuriuos reikia pasiekti. 8-ajai AVP įgyvendinti būtinos priemonės turi būti priimtos pagal SESV 192 straipsnio 1 arba 2 dalį;

(10)

priemonėse, kuriomis įgyvendinama 8-oji AVP, pavyzdžiui, iniciatyvose, programose, investicijose, projektuose ir susitarimuose, turėtų būti atsižvelgiama į Taksonomijos reglamento 17 straipsnyje nustatytą reikšmingos žalos nedarymo principą;

(11)

8-ojoje AVP turėtų būti numatyta remti Europos žaliojo kurso tikslus, atsižvelgiant į 7-ojoje AVP jau nustatytą ilgalaikį tikslą ne vėliau kaip 2050 m. „gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“. 8-oji AVP, kaip bendra Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programa, kuri bus vykdoma iki 2030 m., apima daugiau nei Europos žaliasis kursas. 8-osios AVP prioritetiniais tikslais nustatoma Sąjungos politikos formavimo kryptis, remiantis Europos žaliojo kurso strategijų ir iniciatyvų, pavyzdžiui, 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos, naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano, cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti ir Nulinės taršos veiksmų plano, įsipareigojimais, tačiau jais neapsiribojant;

(12)

Paryžiaus susitarimu, priimtu per JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (7) (toliau – Paryžiaus susitarimas), siekiama stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitos grėsmę, be kita ko, užtikrinant, kad vidutinės pasaulio temperatūros kilimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau stengiantis apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, pripažįstant, kad tai gerokai sumažintų klimato kaitos riziką ir poveikį;

(13)

8-oji AVP yra pagrindas siekiant su aplinka ir klimatu susijusių tikslų, apibrėžtų JT darbotvarkėje iki 2030 m. ir jos DVT, ir ji turėtų būti suderinta su Paryžiaus susitarimo, Rio de Žaneiro konvencijų ir kitų atitinkamų tarptautinių susitarimų tikslais. 8-ąja AVP sudaromos sąlygos sisteminiams pokyčiams Sąjungos ekonomikoje, kuria užtikrinama gerovė neviršijant planetos galimybių ribų, kurioje augimas būtų atkuriamasis, ir kuri taip pat turėtų užtikrinti, kad žalioji pertvarka būtų vykdoma teisingai ir įtraukiai, kartu prisidedant prie nelygybės mažinimo. Remiantis Stokholmo atsparumo centro parengtu modeliu, su aplinka ir klimatu susijusių DVT įgyvendinimas yra socialinių ir ekonominių DVT pagrindas, nes mūsų visuomenė ir ekonomika priklauso nuo sveikos biosferos, o tvarus vystymasis gali vykti tik saugioje stabilios ir atsparios planetos aplinkoje. Norint, kad Sąjunga pirmautų pasaulyje pereinant prie tvaresnio vystymosi, bus labai svarbu, kad Sąjunga įvykdytų DVT ir remtų trečiąsias šalis, kad joms irgi tai pavyktų;

(14)

veiksmai, kuriais siekiama Sąjungos aplinkos ir klimato tikslų, turi būti vykdomi kartu įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir turi būti su juo suderinami;

(15)

pagal SESV 191 straipsnio 2 dalį Sąjungos aplinkos politika turi būti siekiama aukšto apsaugos lygio atsižvelgiant į skirtingų Sąjungos regionų būklės įvairovę ir ji turi būti grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad atlyginti turėtų teršėjas;

(16)

8-oji AVP turėtų padėti paspartinti teisingą ir įtraukią žaliąją pertvarką, pereinant prie neutralaus poveikio klimatui, tvarios, netoksiškos, efektyviai išteklius naudojančios, atsinaujinančiąja energija grindžiamos, atsparios ir konkurencingos žiedinės ekonomikos, kuri mūsų planetai grąžintų daugiau nei iš jos paimtų. Žalioji pertvarka turėtų vykti atsižvelgiant į gerovės ekonomiką, kurioje augimas yra atkuriamasis, kuri sudaro sąlygas sisteminiams pokyčiams, yra grindžiama prielaida, kad mūsų visuomenių gerovė ir klestėjimas priklauso nuo stabilaus klimato, sveikos aplinkos ir klestinčių ekosistemų, ir sukuria saugią aplinką, kurioje galime plėtoti ekonomiką pagal planetos išgales. Augant pasaulio gyventojų skaičiui ir gamtinių išteklių paklausai, ekonominė veikla turėtų būti plėtojama tvariai, kad nebūtų daroma žala ir, atvirkščiai, klimato kaitos tendencija būtų pakreipta priešinga linkme, būtų saugoma, atkuriama ir gerinama aplinkos būklė, be kita ko, sustabdant biologinės įvairovės nykimą ir ją atkuriant, būtų užkertamas kelias aplinkos būklės blogėjimui, nuo neigiamų aplinkos keliamų pavojų ir poveikio būtų apsaugota sveikata ir gerovė, būtų užkertamas kelias taršai ir ji būtų mažinama, būtų išlaikomas bei didinamas gamtinis kapitalas ir skatinama tvari bioekonomika, taip užtikrinant atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų išteklių gausą. Nuolatiniais moksliniais tyrimais ir nuolatiniu inovacijų diegimu, gamybos ir vartojimo modelių pakeitimu, prisitaikymu prie naujų iššūkių ir bendra kūryba grindžiama gerovės ekonomika didina atsparumą ir apsaugo dabarties bei ateities kartų gerovę;

(17)

8-ojoje AVP turėtų būti nustatyti teminiai prioritetiniai tikslai šiose srityse: klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, žemės ir jūrų biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas, netoksiška žiedinė ekonomika, nulinės taršos aplinka ir su gamyba ir vartojimu susijusio neigiamo poveikio aplinkai mažinimas visuose ekonomikos sektoriuose. Šie teminiai prioritetiniai tikslai, susiję tiek su žalos aplinkai veiksniais, tiek su jos poveikiu, yra glaudžiai tarpusavyje susiję, todėl jiems įgyvendinti būtinas sisteminis požiūris. Be to, 8-ojoje AVP turėtų būti nurodytos reikiamos sąlygos, kurias sudarius visi susiję subjektai galėtų darniai pasiekti ilgalaikius ir teminius prioritetinius tikslus;

(18)

atliekant poveikio vertinimus pagal 8-ąją AVP, vykdant integruotą ekonominio ir socialinio poveikio bei poveikio aplinkai analizę reikėtų atsižvelgti į visą tiesioginį ir ilgalaikį poveikį aplinkai ir klimatui, įskaitant jo kaupiamąjį poveikį, taip pat į veiksmų ir neveikimo sąnaudas. Tie poveikio vertinimai turėtų būti grindžiami plataus masto skaidriomis konsultacijomis ir per aštuonias savaites nuo viešų konsultacijų pabaigos Komisija turėtų teikti išsamius atsiliepimus apie konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis atsakymus, atskirdama įvairių tipų suinteresuotųjų subjektų atsiliepimus;

(19)

perėjimas prie gerovės ekonomikos, kurioje augimas yra atkuriamasis, yra įtvirtintas 8-ojoje AVP ir įtrauktas tiek į 2030 m., tiek į 2050 m. prioritetinius tikslus. Kad būtų užtikrintas šis perėjimas, Sąjungai reikės parengti labiau holistinį požiūrį į politikos formavimą, be kita ko, naudodama bendrą suvestinę, kurioje ekonominė, socialinė ir aplinkosauginė pažanga vertinama atsižvelgiant ne tik į BVP. Suvestinių rodiklių rinkiniu, kuris būtų Sąjungos pastangų įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m. dalis, būtų apibendrinti esami rodikliai ir stebėsenos procesai, ir, kai įmanoma, suteiktų informacijos apie tai, ką liko padaryti tikslui pasiekti, ir galiausiai jie pasitarnautų kaip politinė suvestinė, kuria remiantis būtų galima formuoti politiką. Todėl tokio rodiklių rinkinio parengimas yra įtrauktas į 8-ąją AVP kaip reikiama sąlyga;

(20)

JT aplinkos programa ir EBPO pasaulinis aplinkos forumas pabrėžė, kad aplinkos pokyčiai daro poveikį lyčių aspektu. Pagal lytį diferencijuoti vaidmenys taip pat nulemia skirtingą moterų ir vyrų pažeidžiamumą klimato kaitos padarinių atžvilgiu, o klimato kaitos poveikis dar labiau sustiprina lyčių nelygybę. Todėl atliekant veiksmus ir siekiant tikslų, susijusių su 8-osios AVP prioritetinių tikslų įgyvendinimu, būtina atsižvelgti į lyčių aspektą siekiant padėti užtikrinti, kad neliktų lyčių nelygybės;

(21)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (8) 35 straipsnyje nurodoma, kad į energetikos sąjungos būklės ataskaitą turi būti įtrauktas elementas apie valstybių narių pažangą siekiant palaipsniui atsisakyti energijos subsidijų, visų pirma iškastiniam kurui. To reglamento 17 straipsnyje nustatyta, kad Komisija, padedama Energetikos sąjungos komiteto, turi priimti įgyvendinimo aktus, įskaitant metodiką, pagal kurią teikiamos ataskaitos apie laipsnišką energijos subsidijų, visų pirma iškastiniam kurui, panaikinimą; Be to, remdamasi vykdomo tyrimo rezultatais, Komisija padės valstybėms narėms palaipsniui nutraukti kitas aplinkai kenksmingas subsidijas;

(22)

siekdama patenkinti 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos poreikius, įskaitant investavimo į tinklą „Natura 2000“ ir žaliąją infrastruktūrą prioritetus, Komisija nustatė, kad gamtos išlaidoms turėtų būti leista naudoti ne mažiau kaip 20 mlrd. EUR per metus. Tam reikės sutelkti privatųjį ir viešąjį finansavimą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, be kita ko, pasitelkiant įvairias programas;

(23)

pagal 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“ 8-ąja AVP turėtų būti remiamos Sąjungos pastangos skatinti patikimą cheminių medžiagų valdymą pasitelkiant tarptautinį bendradarbiavimą ir partnerystes dvišaliuose, regioniniuose ir daugiašaliuose forumuose, taip pat bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis. Sąjunga, laikydamasi tarptautinių įsipareigojimų, užtikrins, kad Sąjungoje uždraustos pavojingos cheminės medžiagos nebūtų gaminamos eksportui, be kita ko, prireikus iš dalies pakeičiant atitinkamus teisės aktus;

(24)

tiek Sąjungoje, tiek pasaulyje žemės ir dirvožemio būklė ir toliau blogėja dėl įvairios žmogaus veiklos, pvz., prastos žemėtvarkos, žemės naudojimo paskirties keitimo, netvarios ūkininkavimo praktikos, žemės užleidimo, taršos, netvarios miškininkystės praktikos ir dirvožemio sandarinimo, ir dėl biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos, kurią dažnai papildo kiti veiksniai, todėl mažėja žemės ir dirvožemio pajėgumas užtikrinti ekosistemines paslaugas ir funkcijas;

(25)

pasaulinė maisto sistema, įskaitant žemės ūkį, žuvininkystę ir akvakultūrą, tebėra vienas iš pagrindinių klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo, įskaitant pasaulinį miškų naikinimą, veiksnių. Siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti 8-osios AVP prioritetiniai tikslai, Sąjungoje reikia pertvarkyti Sąjungos maisto sistemą;

(26)

Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) 2020 m. spalio 29 d. seminaro ataskaitos dėl biologinės įvairovės ir pandemijų duomenimis, pagrindinės pandemijų priežastys yra tie patys visuotiniai aplinkos pokyčiai, kurie lemia biologinės įvairovės nykimą ir klimato kaitą, įskaitant žemės naudojimo paskirties keitimą, žemės ūkio plėtrą ir intensyvėjimą bei kitus veiksnius. Klimato kaita taip pat prisidėjo prie ligų atsiradimo ir ateityje gali sukelti reikšmingą pandemijų riziką, tuo tarpu biologinės įvairovės nykimas taip pat susijęs su kraštovaizdžių pokyčiais ir kai kuriais atvejais gali lemti didesnę naujų ligų riziką. Ataskaitoje teigiama, kad neveikimo kaina gerokai nusveria pasaulinių pandemijų prevencijos strategijų, kuriomis siekiama sumažinti prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais bei žemės naudojimo paskirties keitimą, ir gerinti priežiūrą pagal koncepciją „Viena sveikata“, įgyvendinimo sąnaudas;

(27)

COVID-19 pandemija, sukėlusi precedento neturinčią sveikatos ir ekonomikos krizę, dar kartą parodė, kad formuojant politiką svarbu laikytis daugiasektorės koncepcijos „Viena sveikata“, pagal kurią pripažįstama, kad žmogaus sveikata priklauso nuo aplinkos būklės ir yra susijusi su jos komponentais ir faktoriais, įskaitant gyvūnų sveikatą, ir kad įgyvendinant veiksmus, kuriais siekiama pašalinti grėsmę sveikatai, reikia atsižvelgti į sveikatos ir aplinkos tarpusavio ryšio sudėtingumą. 8-ąja AVP turėtų būti prisidedama prie visapusiško koncepcijos „Viena sveikata“ integravimo į visus politikos formavimo lygmenis;

(28)

pažanga siekiant pripažinti teisę į švarią, sveiką ir tvarią aplinką, kaip nustatyta Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje 48/13, yra būtina sąlyga siekiant 8-osios AVP prioritetinių tikslų;

(29)

sąvoka „ekosisteminis metodas“ yra įtvirtinta JT biologinės įvairovės konvencijoje kaip integruoto žemės, vandens ir gyvųjų išteklių valdymo strategija, kuria teisingai skatinamas šių išteklių išsaugojimas ir tvarus naudojimas, siekiant padėti pasiekti pusiausvyrą tarp trijų Konvencijos tikslų – biologinės įvairovės išsaugojimo, tvaraus naudojimo ir dalijimosi nauda;

(30)

pasak EAA ataskaitos „Gamtos procesais pagrįsti sprendimai Europoje: prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo politika, žinios ir praktika“ (angl. „Nature-based solutions in Europe: Policy, knowledge and practice for climate change adaptation and disaster risk reduction“) nuomone, gamtos procesais pagrįsti prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo sprendimai – tai veiksmai, kurie vykdomi kartu su gamtos procesais ir juos sustiprina siekiant atkurti ir apsaugoti ekosistemas ir padėti visuomenei prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio ir sulėtinti tolesnį atšilimą, kartu užtikrinant daugybę papildomos naudos. Gamtos procesais pagrįstų sprendimų įgyvendinimas turėtų derėti su 8-osios AVP prioritetiniais tikslais;

(31)

gamtinio kapitalo apskaita – priemonė, kuria siekiama įvairiais lygmenimis įvertinti gamtinio kapitalo pokyčius ir ekosisteminių paslaugų vertę įtraukti į apskaitos ir ataskaitų teikimo sistemas, turėtų padėti vertinti pažangą siekiant plataus užmojo tikslų ir įgyvendinant priemones, skirtas sumažinti išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui ir apsaugoti bei atkurti biologinei įvairovei, kurios negalima susigrąžinti;

(32)

jūrų ir pakrančių ekosistemos, kaip antai mangrovės, koralų rifai, druskingos žemapelkės ir jūrų žolių sąžalynai, yra nualinami ir juos neigiamai veikia žalinga praktika, tarša ir tokie procesai kaip eutrofikacija ir rūgštėjimas ir tai daro poveikį jų palaikomai biologinei įvairovei, ekosisteminėms paslaugoms ir jų teikiamoms funkcijoms, taip pat jų pajėgumui veikti kaip anglies absorbentai. Reikia skubiai imtis veiksmų siekiant apsaugoti ir atkurti jūrų ir pakrančių ekosistemas, įskaitant vandenynų dugną. Vandenynų apsauga ir išsaugojimas yra pasaulinio masto iššūkis ir atsakomybė už juos yra kolektyvinė, todėl reikia didinti informuotumą ir gerinti visuomenės žinias apie vandenynus, siekiant skatinti visais visuomenės lygmenimis ir įtraukiant visus jos narius priimti ir įgyvendinti veiksmingas priemones;

(33)

manoma, kad ateinančiais metais aplinkos būklės blogėjimas ir neigiamas klimato kaitos poveikis dar labiau sustiprės, o labiausiai nukentės besivystančios šalys ir pažeidžiamos gyventojų grupės. Siekiant padėti didinti atsparumą ir remti trečiųjų šalių pastangas švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, taip pat apsaugoti biologinę įvairovę, teikiant Sąjungos ir valstybių narių finansinę paramą trečiosioms šalims turėtų būti skatinama įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m., Paryžiaus susitarimą, ir visuotinę JT biologinės įvairovės konvencijos sistemą po 2020 m. ir ši parama turėtų atitikti 8-osios AVP prioritetinius tikslus. Be to, Sąjunga ir valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad Paryžiaus susitarimas ir kiti tarptautiniai klimato ir aplinkos srities susitarimai būtų įgyvendinami taip, kad būtų atspindėti teisingumo ir bendros, bet diferencijuotos atsakomybės ir atitinkamų pajėgumų principai, kaip nustatyta ir Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 2 dalyje;

(34)

žalioji diplomatija ir tvirtesnis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, įskaitant besivystančias šalis, ir gero pasaulinio aplinkos valdymo rėmimas, be kita ko, skatinant teisę gauti informaciją, visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus ir teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, yra labai svarbūs siekiant DVT ir Sąjungos aplinkos ir klimato tikslų. Taip pat labai svarbu užtikrinti Sąjungos vidaus bei išorės politikos sinergiją ir suderinamumą visose srityse, įskaitant prekybos politiką ir susitarimus, taip pat būtina užtikrinti politikos suderinamumą darnaus vystymosi labui;

(35)

kadangi aplinkos politika yra labai decentralizuota, 8-osios AVP prioritetiniams tikslams pasiekti skirti veiksmai turėtų būti vykdomi įvairiais valdymo lygmenimis, t. y. Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, laikantis bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio į daugiapakopį valdymą. Veiksminga stebėsena, įgyvendinimas, vykdymo užtikrinimas ir atskaitomybė yra labai svarbūs, o siekiant užtikrinti politikos krypčių darną būtinas veiksmingas valdymas. Politiką formuoti ir įgyvendinti reikėtų labiau integruotai, kad būtų kuo labiau padidinta aplinkos, socialinių ir ekonominių tikslų sinergija, sistemingai atrenkant ir, kai tinkama, vertinant galimus kompromisus tarp jų ir sistemingai vertinant pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių poreikius. Šis integruotas požiūris turėtų atitikti konkrečius visų regionų, įskaitant miesto ir kaimo bei atokiausius regionus, poreikius. Be to, prieiga prie informacijos apie aplinką, visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus aplinkos klausimais ir teisė kreiptis į teismą, įskaitant skaidrius santykius su visų sprendimų priėmimo lygmenų valdžios institucijomis, nevyriausybiniais subjektais ir plačiąja visuomene bei skaidrius jų tarpusavio santykius, pagal Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (9) (Orhuso konvencija) yra svarbūs siekiant užtikrinti 8-osios AVP sėkmę;

(36)

Komisija turėtų vertinti Sąjungos ir valstybių narių pažangą siekiant 8-osios AVP prioritetinių tikslų, atsižvelgdama į teisingą ir įtraukią pertvarką, kuria siekiama tvarumo, gerovės ir atsparumo pagal planetos išgales. Tai atitinka Porto deklaracijoje išreikštus valstybių narių valstybių ar Vyriausybių vadovų raginimus 2019 m. spalio 24 d. Tarybos išvadose dėl gerbūvio ekonomikos bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto raginimus, išreikštus svarstymų dokumente „Darni Europa – iki 2030 m.“, ekonominės veiklos rezultatus ir visuomenės pažangą vertinti atsižvelgiant ne tik į BVP, o siekti, kad politikos kelrodis būtų gerovė (tam pritaria ir EBPO);

(37)

pažanga, padaryta siekiant 8-osios AVP prioritetinių tikslų, turėtų būti vertinama atsižvelgiant į naujausius pokyčius, susijusius su duomenų ir rodiklių prieinamumu ir tinkamumu. Tas vertinimas turėtų derėti su stebėsenos ir valdymo priemonėmis, apimančiomis konkretesnius aplinkos ir klimato politikos aspektus, pavyzdžiui, su Reglamentu (ES) 2018/1999, aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra, paskelbta 2016 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikate „ES aplinkos politikos rezultatų užtikrinimas atliekant reguliarią aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą“, ir stebėsenos priemonėmis, susijusiomis su žiedine ekonomika, nuline tarša, biologine įvairove, oru, vandeniu, dirvožemiu, atliekomis, arba bet kokia kita aplinkos politika, ir neturėtų daryti jiems poveikio. Kartu su priemonėmis, kurios buvo naudojamos rengiant Europos semestro programą, Eurostato DVT stebėsenos ataskaitą, 2020 m. rugsėjo 9 d. Komisijos komunikatą „2020 m. strateginio prognozavimo ataskaita“, pažangos siekiant 8-osios AVP prioritetinių tikslų vertinimas turėtų būti kompleksinio, nuoseklaus ir tarpusavyje susijusių stebėsenos ir valdymo priemonių rinkinio, apimančio ne tik aplinkos, bet ir socialinius bei ekonominius veiksnius, dalis;

(38)

atsižvelgiant į 8-osios AVP prioritetinius tikslus, visų pirma jos ilgalaikį prioritetinį tikslą, svarbu toliau plėtoti žinių apie planetos išgales ir aplinkosauginį pėdsaką bazę, o taip pat ir plėtoti atitinkamus rodiklių rinkinius;

(39)

siekiant stebėti 8-osios AVP prioritetinių tikslų įgyvendinimo pažangą reikalingi patikimi ir prasmingi duomenys bei rodikliai. Komisija, EAA ir kitos atitinkamos agentūros turėtų turėti prieigą prie valstybių narių pateiktų duomenų ir rodiklių, juos pakartotinai naudoti ir jais remtis, laikydamosi taikytinų Sąjungos teisės aktų. Be to, turėtų būti naudojami kiti duomenų šaltiniai, pavyzdžiui, palydovų duomenys ir apdorota informacija, gauta taikant Sąjungos Žemės stebėjimo programą („Copernicus“), Europos miškų gaisrų informacinę sistemą, Europos biologinės įvairovės informacinę sistemą, Žemės sklypų identifikavimo sistemą ir Europos perspėjimo apie potvynius sistemą, ir duomenų platformų (pavyzdžiui, Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo ir Cheminių medžiagų stebėsenos informacinės platformos) duomenys. Taikant šiuolaikines skaitmenines priemones ir dirbtinį intelektą galima veiksmingai valdyti ir analizuoti duomenis – taip sumažinama administracinė našta ir kartu didinamas savalaikiškumas ir kokybė. 8-osios AVP prioritetinių tikslų įgyvendinimo pažangai įvertinti be Sąjungos teisėje nustatytų teisiškai privalomų tikslų galėtų būti naudojami teisiškai neprivalomi tikslai;

(40)

be to, laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2003/4/EB (10), 2007/2/EB (11) ir (ES) 2019/1024 (12) nustatytų reikalavimų, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atitinkami duomenys, informacija ir rodikliai, skirti 8-osios AVP įgyvendinimui stebėti, būtų laisvai prieinami, nediskriminaciniai, teikiami atvirosios prieigos pagrindu, tinkami, aukštos kokybės, palyginami, atnaujinti, patogūs naudoti ir lengvai prieinami internetu;

(41)

kad būtų pasiekti 8-osios AVP prioritetiniai tikslai, EAA, Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) ir valstybės narės turėtų turėti pakankamai pajėgumų ir išteklių, kad būtų sukurta patikima, prieinama ir skaidri žinių ir įrodymų bazė, padedanti įgyvendinti strateginius Europos žaliojo kurso prioritetus ir vertinti pagal 8-ąją AVP padarytą pažangą. Prireikus taip pat kitos įstaigos ir agentūros turėtų dalyvauti bei prisidėti prie tų strateginių prioritetų įgyvendinimo ir tos pažangos vertinimo;

(42)

SESV 192 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, priima bendrąsias veiksmų programas, kuriose nustatomi prioritetiniai tikslai, kuriuos reikia pasiekti Sąjungos aplinkos politikos srityje. Kadangi Komisijos komunikate dėl Europos žaliojo kurso pateikiamos pagrindinių veiksmų, susijusių su aplinkos ir klimato sritimi artimiausiais metais, gairės, šiame sprendime išimties tvarka neapibrėžiami veiksmai laikotarpiu iki 2025 m., kuriais būtų siekiama prioritetinių tikslų. Tačiau tai reikės padaryti vėlesniam laikotarpiu, kai pagal numatomas prognozes iki 2024 m. bus įgyvendinti pagrindiniai Europos žaliojo kurso veiksmai, siekiant užtikrinti, kad būtų galima pasiekti šiame sprendime nustatytus prioritetinius teminius tikslus ir kad 8-oji AVP ir toliau būtų visa apimanti Sąjungos aplinkos politikos vizija. Tai taip pat būtina siekiant laikytis Europos Parlamento ir Tarybos prerogatyvų pagal SESV 192 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, nedarant poveikio Komisijos prerogatyvoms pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 17 straipsnį. Tuo tikslu ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d. Komisija turėtų atlikti laikotarpio vidurio peržiūrą, ir, kai tinkama, kad būtų galima pasiekti teminius prioritetinius tikslus, ne vėliau kaip 2025 m. kovo 31 d. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo bus pridėtas priedas prie šio sprendimo;

(43)

siekiant atsižvelgti į kintančius politikos tikslus ir padarytą pažangą, Komisija turėtų įvertinti 8-ąją AVP 2029 m. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti ataskaitą, kurioje išdėstomos to vertinimo išvados, ir, jei Komisija mano, kad tai tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl kitos aplinkosaugos veiksmų programos. Toks pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti pateikiamas laiku, siekiant išvengti atotrūkio tarp 8-osios ir 9-osios AVP;

(44)

kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomos veiksmų programos masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,