TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2022/481

2022 m. kovo 22 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Pasaulio prekybos organizacijos generalinėje taryboje, dėl sprendimo dėl Susitarimo dėl žemės ūkio produktų tarifinių kvotų administravimo nuostatų priėmimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB (1) Sąjunga sudarė Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartį (toliau – PPO steigimo sutartis) ir ji įsigaliojo 1995 m. sausio 1 d.;

(2)	vadovaujantis PPO steigimo sutarties IV straipsnio 1 dalimi, Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) ministrų konferencija turi įgaliojimus priimti sprendimus visais klausimais, kurie numatyti bet kurioje iš daugiašalių prekybos sutarčių;

(3)	vadovaujantis PPO steigimo sutarties IV straipsnio 2 dalimi, kai nevyksta Ministrų konferencijos susirinkimai, Ministrų konferencijos funkcijas vykdo PPO generalinė taryba;

(4)	vadovaujantis PPO steigimo sutarties IX straipsnio 1 dalimi, PPO organai sprendimus paprastai priima bendru sutarimu;

(5)

2013 m. gruodžio mėn. PPO ministrų konferencijos devintojoje sesijoje priimtas Ministrų sprendimas dėl Susitarimo dėl žemės ūkio produktų, kaip apibrėžta Sutarties dėl žemės ūkio 2 straipsnyje, tarifinių kvotų administravimo nuostatų (WT/MIN(13)/39) (toliau – Susitarimas dėl tarifinių kvotų). Susitarimas dėl tarifinių kvotų reglamentuoja žemės ūkio produktų tarifinių kvotų valdymą;

(6)

pagal Susitarimo dėl tarifinių kvotų 13 punktą ne vėliau kaip per ketverius metus nuo Susitarimo dėl tarifinių kvotų priėmimo turi prasidėti Susitarimo veikimo peržiūra, per kurią įvertinama iki to laiko įgyta patirtis. Peržiūros tikslas – skatinti nuolatinį tarifinių kvotų naudojimo tobulinimo procesą;

(7)

vadovaudamasis Susitarimo dėl tarifinių kvotų 13 punktu, 2018 m. Žemės ūkio komitetas pradėjo Susitarimo dėl tarifinių kvotų peržiūrą. 2019 m. gruodžio mėn. peržiūros išvados pristatytos PPO generalinės tarybos posėdyje – Žemės ūkio komiteto parengtoje ataskaitoje (2019 m. spalio 31 d. dokumentas G/AG/29);

(8)

2021 m. lapkričio 9 d. Žemės ūkio komiteto pirmininkas pristatė savo ataskaitą dėl derybų ir sprendimo projektą, išdėstytą dokumente G/AG/32. Tuo pat metu Žemės ūkio komitetas pateikė dokumente G/AG/32 pateiktos ataskaitos priede išdėstytą sprendimo projektą (toliau – sprendimo projektas) apsvarstyti Generalinei tarybai ir vėliau perduoti jį 12-ajai ministrų konferencijai galutinai priimti, tačiau pažymėjo, kad kai kurios PPO narės dar neužbaigė vidaus konsultacijų šiuo klausimu;

(9)	kadangi 12-oji PPO ministrų konferencija buvo atidėta, Žemės ūkio komitetas susitarė pasiūlyti trims mėnesiams pratęsti terminą (iki 2022 m. kovo 31 d.), kad būtų galutinai priimtas sprendimas dėl peržiūros;

(10)	2021 m. gruodžio 15 d. surengtame specialiajame Generalinės tarybos susitikime PPO narės susitarė trims mėnesiams, t. y. iki 2022 m. kovo 31 d., pratęsti terminą;

(11)	tikimasi, kad PPO generalinė taryba bus paraginta iki 2022 m. kovo 31 d. arba (jei bus susitarta dėl tolesnio pratęsimo) galbūt iki vėlesnės 2022 m. datos apsvarstyti galimybę priimti sprendimo projektą (galbūt su tam tikrais pakeitimais po derybų);

(12)	tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi PPO generalinėje taryboje, nes priimtas sprendimas bus privalomas Sąjungai;

(13)

sprendimo projekte pateikiamos rekomendacijos dėl nepakankamo tarifinių kvotų panaudojimo mechanizmo būsimo taikymo; jos galėtų padėti užbaigti peržiūrą su sąlyga, kad bus priimtinos visoms PPO narėms. Priėmus sprendimo projektą, Susitarimo dėl tarifinių kvotų nuostatos, pagal kurias JAV ir besivystančioms šalims netaikomas nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmas, taptų nebeaktualios, o tai akivaizdžiai atitinka Sąjungos interesus;

(14)	pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Sąjungai PPO generalinėje taryboje turi atstovauti Komisija,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Pasaulio prekybos organizacijos Generalinėje taryboje bet kuriame posėdyje, kuris bus surengtas iki 2022 m. kovo 31 d. arba (jei bus susitarta dėl tolesnio pratęsimo) vėlesnę datą, yra pritarti bendram sutarimui, kad būtų priimtas sprendimas, kuriuo baigiama 2013 m. gruodžio 7 d. PPO ministrų konferencijos sprendimo dėl Susitarimo dėl žemės ūkio produktų, kaip apibrėžta Sutarties dėl žemės ūkio 2 straipsnyje, tarifinių kvotų administravimo nuostatų (WT/MIN(13)/39) veikimo peržiūra ir to sprendimo 13–15 punktai kartu su to sprendimo B priedu laikomi netaikytinais, kaip nustatyta dokumente G/AG/32 pateiktos ataskaitos priede išdėstytame sprendimo projekte, kuris pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Neesminiams dokumente G/AG/32 pateiktos ataskaitos priede išdėstyto sprendimo projekto pakeitimams Sąjungos atstovai PPO generalinėje taryboje gali pritarti be papildomo Tarybos sprendimo.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2022 m. kovo 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. BEAUNE

(1) 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994 12 23, p. 1).

ŽEMĖS ŪKIO KOMITETAS

G/AG/32

2021 m. lapkričio 11 d.

BALIO SPRENDIMO DĖL TARIFINIŲ KVOTŲ ADMINISTRAVIMO TAIKYMO PERŽIŪRA

PIRMININKO ATASKAITA GENERALINEI TARYBAI

1.1.

2013 m. gruodžio mėn. Balyje devintojoje Ministrų konferencijos sesijoje ministrai priėmė sprendimą dėl Susitarimo dėl žemės ūkio produktų, kaip apibrėžta Sutarties dėl žemės ūkio 2 straipsnyje, tarifinių kvotų administravimo nuostatų (WT/MIN(13)/39) (toliau – Sprendimas). Sprendime taip pat reikalaujama ne vėliau kaip iki 2017 m. pabaigos peržiūrėti jo veikimą, kad būtų padidintas tarifinių kvotų panaudojimo lygis. Sprendimo 13–14 punktuose konkrečiai nurodyta peržiūrėti Sprendimo A priede numatyto nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo 4 punkto būsimą taikymą.

1.2.

Peržiūra buvo baigta, kai 2019 m. gruodžio 9–10 d. posėdyje Generalinė taryba patvirtino dokumento G/AG/29 2 priede pateiktas Žemės ūkio komiteto rekomendacijas. Tačiau, atliekant 2017–2019 m. laikotarpį apimančią peržiūrą, iš esmės susitarti dėl nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo 4 punkto būsimo taikymo nepavyko. Todėl, kaip numatyta dokumento G/AG/29 2 priede pateiktų patvirtintų rekomendacijų 1 punkte, narės susitarė sprendimo dėl nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo 4 punkto priėmimą atidėti dvejiems metams, t. y. iki 2021 m. pabaigos.

1.3.

Rekomendacijose taip pat užsimenama apie galimybę padalyti Sprendimą į smulkesnes dalis, suteikiant teisę tam tikroms narėms, kurių sąrašas pateiktas Sprendimo B priede, nebetaikyti 4 punkto tuo atveju, jei narės nesusitartų dėl būsimo šio punkto taikymo. Siekis išvengti išimtinių sąlygų tam tikroms narėms sudarymo, kurį galėtų lemti per sutartą terminą nepasiektas susitarimas dėl 4 punkto būsimo taikymo, buvo svarbus motyvas kelioms narėms rasti priimtiną su tuo punktu susijusį sprendimą per aptariamajam klausimui skirtas diskusijas, kurios Žemės ūkio komitete surengtos po 2019 m.

1.4.

Per šias diskusijas narės išsamiai išnagrinėjo, kaip dabartinis 4 punktas būtų praktiškai taikomas galutiniame nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo etape. Buvo pažymėta, kad importuojanti narė galutiniame nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo etape pagal dabartinį 4 punktą privalo pakeisti tarifinių kvotų administravimo metodą į paraiškų pateikimo muitinei eiliškumo metodą arba automatinio ir besąlygiško licencijų išdavimo pagal pareikalavimą sistemą, galimą metodą pasirinkdama atsižvelgusi į konsultacijas su atitinkama (-omis) eksportuojančia (-iomis) nare (-ėmis). Pasirinktas administravimo metodas tuomet būtų taikomas ne trumpiau kaip dvejus metus, o vėliau (su sąlyga, kad apie panaudojimo lygius, susijusius su tais dvejais metais, bus pranešta laiku) klausimui būtų suteikiamas statusas „baigta“ ir jis būtų atitinkamai pažymimas sekretoriato stebėsenos registre.

1.5.

Besivystančios importuojančios narės galutiniame nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo etape pagal paskutinę dabartinio 4 punkto dalį gali pasirinkti alternatyvų tarifinių kvotų administravimo metodą arba toliau taikyti esamą metodą. Apie pasirinktą alternatyvų tarifinių kvotų administravimo metodą, laikantis nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo veikimo tvarkos, reikėtų pranešti Žemės ūkio komitetui. Pasirinktas metodas būtų taikomas ne trumpiau kaip dvejus metus, o klausimui būtų suteikiamas statusas „baigta“, jei panaudojimo lygis padidėtų dviem trečdaliais nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo 3 punkto b papunktyje nurodytų metinio prieaugio verčių.

1.6.

Šios diskusijos padėjo narėms geriau suprasti pagrindinį kliuvinį, susijusį su nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo 4 punkto būsimu taikymu, t. y. kai besivystanti importuojanti narė, tebetaikydama esamą tarifinių kvotų administravimo metodą arba naudodama alternatyvų administravimo metodą, nepasiekia panaudojimo lygio reikiamo prieaugio.

1.7.

Narių pastangos pasiekti susitarimą dėl 4 punkto iš esmės buvo sutelktos į galimų metodų, kurie padėtų atsižvelgti į šį galimą dar neišspręstą su besivystančiomis importuojančiomis narėmis susijusį atvejį, paieškai, kad iškeltam nepakankamo kvotų panaudojimo klausimui būtų suteiktas statusas „baigta“.

1.8.

Didelio pritarimo sulaukė metodas, atitinkantis Kosta Rikos neoficialiai pateiktą teksto pasiūlymą, pagal kurį importuojančiai besivystančiai narei, kuri neįvykdo reikalaujamo panaudojimo lygio standarto (t. y. nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo 3 punkto b papunktyje nurodytų dviejų trečdalių metinio prieaugio verčių) po dvejų metų galutiniame nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo etape (naudodama alternatyvų administravimo metodą arba tebetaikydama esamą metodą), turėtų būtų taikomas 4 punkto pirmame sakinyje nustatytas standartinis reikalavimas, jei to prašo suinteresuota (-os) eksportuojanti (-čios) narė (-ės). Tokio prašymo negavus, po dvejų metų paskutiniame etape probleminis klausimas būtų pažymėtas žyma „baigta“, net jei reikalaujamas panaudojimo lygio prieaugis nebūtų pasiektas. Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad bet kuriam klausimui galutiniame mechanizmo etape galiausiai pavyktų suteikti statusą „baigta“ arba „išspręsta“.

1.9.

Dar vienas klausimas, kuris neseniai buvo iškeltas per šią diskusiją, buvo susijęs su įsipareigojimų, kylančių iš nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo, ir konkrečių nuostatų dėl tarifinių kvotų, kurias importuojanti narė gali turėti savo nuolaidų sąraše, tarpusavio ryšiu. Narės iš esmės pripažino į sąrašus įtrauktų nuolaidų ir įsipareigojimų viršenybę, taip pat tai, kad Sprendimo ir jame numatyto nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo funkcija buvo skatinti veiksmingą į sąrašus įtrauktų įsipareigojimų įgyvendinimą, o ne juos keisti. Šiuo atveju narės konkrečiai vadovavosi nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo 5 punktu, kuriame aiškiai nustatyta iš numatytųjų susitarimų (kurie pagal 1994 m. GATT II straipsnio 7 dalį apima narių prekių sąrašus) kylančių įsipareigojimų ir nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo nuostatų hierarchija: „prieštaravimo atveju viršenybę turi numatytųjų susitarimų nuostatos“.

1.10.

Remiantis diskusijomis, siūlomą Sprendimo dėl nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo 4 punkto būsimo taikymo projektą (pateiktą šios ataskaitos priede) sudaro šie elementai:

i.	dabartinis nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo 4 punktas išskaidomas į du papunkčius, siekiant siūlomame 4.a papunktyje suteikti aiškumo dėl „standartinio“ reikalavimo, o 4.b papunktyje – dėl specialiojo ir diferencijuotojo režimo;

ii.	specialiojo ir diferencijuotojo režimo elemento, įtraukto į dabartinį 4 punktą, turinys be pakeitimų perkeliamas į siūlomą 4.b papunktį;

iii.

siekiant atsižvelgti į dar neišspręstą atvejį, kai besivystanti importuojanti narė, tebetaikydama esamą tarifinių kvotų administravimo metodą arba naudodama alternatyvų administravimo metodą, po dvejų metų neįvykdo reikalaujamo kvotų panaudojimo lygio standarto, sprendimo projekte siūloma į 4.b papunkčio paskutinę dalį įtraukti papildomą galimybę ir taip užtikrinti, kad klausimui būtų suteiktas statusas „baigta“. Tam reikėtų, kad atitinkama besivystanti importuojanti narė įgyvendintų „standartinį“ reikalavimą, įtrauktą į pirmą dabartinio 4 punkto dalį;

iv.

siekiant atsižvelgti į kelių narių susirūpinimą dėl įsipareigojimų, atsirandančių dėl nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo, ir įsipareigojimų, įtrauktų į importuojančių narių nuolaidų sąrašus, tarpusavio ryšio, siūloma nauja 6 išnaša. Nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo 5 punkte jau paaiškintas ryšys tarp įsipareigojimų, atsirandančių dėl nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo, ir narių teisių ir pareigų pagal „numatytuosius susitarimus“;

kadangi susitarimas dėl nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo 4 punkto būsimo taikymo taip pat padėtų užbaigti pagal Sprendimo 13–15 punktus atliekamą Balio sprendimo dėl tarifinių kvotų veikimo peržiūrą, sprendimo projekte atitinkamai siūloma, kad šie trys punktai kartu su Sprendimo B priedu būtų laikomi netaikytinais.

1.11.

Sprendimo 14 punkte reikalaujama, kad Generalinės tarybos rekomendacijose, susijusiose su nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo 4 punktu, būtų numatytas specialusis ir diferencijuotasis režimas. Šiuo atžvilgiu Sprendimo projekte, kuriame pateikiamos rekomendacijos dėl 4 punkto būsimo taikymo, dabartinė nuostata dėl specialiojo ir diferencijuotojo režimo įtraukiama į siūlomą 4.b papunktį, numatant, kad besivystanti importuojanti narė galutiniame nepakankamo kvotų panaudojimo mechanizmo etape gali toliau taikyti esamą tarifinių kvotų administravimo metodą arba naudoti alternatyvų administravimo metodą ir pasiekti, kad šis klausimas būtų laikomas išspręstu, įrodžiusi, kad pasiektas reikiamas panaudojimo lygio prieaugis. Ši galimybė, kuri jau įtraukta į dabartinį Sprendimo 4 punktą, lieka nepakitusi. Jei per ateinančius dvejus metus importuojanti besivystanti narė šiomis aplinkybėmis nepasiekia panaudojimo lygio reikiamo prieaugio, siūlomame Sprendime gali būti reikalaujama, kad narė taikytų „standartinį“ reikalavimą, nurodytą dabartinio 4 punkto pirmoje dalyje (t. y. paraiškų pateikimo muitinei eiliškumo metodą arba automatinio licencijų išdavimo sistemą). Reikia pažymėti, kad reikalavimas taikyti tą nuostatą nėra savaiminis net ir praėjus dvejiems metams. Iš tikrųjų, siūlomas įpareigojimas būtų taikomas tik atitinkamos (-ų) eksportuojančios (-ių) narės (-ių) prašymu. Jei prašymas nebūtų pateiktas, tai, net jei importuojanti besivystanti narė neįvykdytų reikalaujamo panaudojimo lygio standarto, nepakankamo kvotų panaudojimo klausimui būtų suteikta žyma „baigta“.

1.12.

2021 m. lapkričio 9 d. Žemės ūkio komitetas vėl sušaukė 99-ąjį eilinį posėdį, kad atnaujintų sustabdytą darbotvarkės 2 D punkto i papunkčio dėl Balio sprendimo dėl tarifinių kvotų administravimo įgyvendinimo nagrinėjimą. Tame posėdyje Komitetas susitarė šios ataskaitos priede pateiktą Sprendimo projektą (1) perduoti svarstyti Generalinei tarybai ir vėliau pateikti jį dvyliktajai ministrų konferencijai (MC-12), kad ministrai priimtų sprendimą.

(1) Kai kurios narės nurodė, kad joms reikės papildomo laiko konsultacijoms su savo sostinėmis.

PRIEDAS

Ministrų konferencija,

atsižvelgdama į Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties (toliau – PPO sutartis) IX straipsnio 1 dalį,

atkreipdama dėmesį į 2013 m. gruodžio 7 d. Ministrų sprendimą dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Susitarimo dėl žemės ūkio produktų, kaip apibrėžta Sutarties dėl žemės ūkio 2 straipsnyje, tarifinių kvotų administravimo nuostatų (WT/MIN(13)/39-WT/L/914) (toliau – Balio sprendimas dėl tarifinių kvotų administravimo),

primindama 2019 m. gruodžio 9–10 d. posėdyje patvirtintas Generalinės tarybos rekomendacijas, parengtas peržiūrėjus Balio sprendimo dėl tarifinių kvotų administravimo veikimą ir įtrauktas į dokumento G/AG/29 2 priedą,

pripažindama, kad pirmiau minėtų rekomendacijų 1 punkte nustatytas sprendimo dėl Balio sprendimo dėl tarifinių kvotų administravimo A priedo 4 punkto būsimo taikymo terminas yra 2021 m. gruodžio 31 d.,

nusprendžia, kad:

Balio sprendimo dėl tarifinių kvotų administravimo A priedo 4 punktas išdėstomas taip:

4.a.

Importuojanti narė tuomet skubiai suteikia nevaržomą prieigą taikydama vieną iš šių tarifinių kvotų administravimo metodų (2) ,, (3): grindžiamą tik eiliškumo principu (pasienyje); arba automatinio ir besąlygiško licencijų išdavimo pagal pareikalavimą sistemą, taikomą neviršijant tarifinės kvotos. Priimdama sprendimą, kurią iš šių dviejų galimybių rinktis, importuojanti narė konsultuosis su suinteresuotomis eksportuojančiomis narėmis. Importuojanti narė pasirinktą metodą taiko ne trumpiau kaip dvejus metus; vėliau (su sąlyga, kad laiku pateikti dvejų metų laikotarpio pranešimai) tas metodas užregistruojamas Sekretoriato stebėsenos registre, o probleminis klausimas pažymimas žyma „baigta“.

4.b.

Besivystančios šalys narės gali pasirinkti alternatyvų tarifinių kvotų administravimo metodą arba toliau taikyti esamą metodą. Apie pasirinktą alternatyvų tarifinių kvotų administravimo metodą pagal šio mechanizmo nuostatas pranešama Žemės ūkio komitetui. Importuojanti narė pasirinktą metodą taiko ne trumpiau kaip dvejus metus; vėliau, jei panaudojimo lygis padidėja dviem trečdaliais 3 punkto b papunktyje nurodytų metinio prieaugio verčių, tas metodas užregistruojamas sekretoriato stebėsenos registre, o probleminiam klausimui suteikiama žyma „baigta“. Suinteresuotos narės prašymu 4.a punkto nuostatos taikomos, jei praėjus dvejiems metams panaudojimo lygis nepadidėja bent dviem trečdaliais 3 punkto b papunktyje nurodytų metinio prieaugio verčių. Jei prašymas nepateikiamas, probleminis klausimas pažymimas žyma „baigta“.

2.	Todėl Balio sprendimo dėl tarifinių kvotų administravimo 13–15 punktai ir B priedas laikomi netaikytinais.

(2) Veiksmais ir taisomosiomis priemonėmis, kurių imasi importuojanti narė, nekeičiamos teisės narių, turinčių konkrečiai joms skirtą tos tarifinės kvotos dalį, kiek tai susiję su konkrečiai joms skirta kvotos dalimi, ir toms teisėms nedaromas poveikis.

(3) Prieštaravimo atveju ir tiek, kiek tai su juo susiję, viršenybę turi konkrečios nuostatos dėl importo pagal tarifines kvotas tvarkos, numatytos importuojančios narės nuolaidų sąraše.