(1)

Europos Sąjungos (toliau – Sąjunga) ir Ukrainos santykiai toliau plėtojami Europos kaimynystės politikos (toliau – EKP) ir Rytų partnerystės pagrindu. Sąjungos ir Ukrainos asociacijos susitarimas (2) (toliau – Asociacijos susitarimas), įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (toliau – IVLPE), įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d.;

(2)

2014 m. pavasarį Ukraina ėmėsi įgyvendinti plataus užmojo reformų programą, kuria siekiama stabilizuoti jos ekonomiką ir gerinti jos piliečių pragyvenimo lygį. Kova su korupcija, taip pat konstitucijos, rinkimų ir teismų reformos yra vieni svarbiausių darbotvarkės prioritetų. Tų reformų įgyvendinimas buvo remiamas pagal penkias iš eilės įvykdytas makrofinansinės pagalbos programas, pagal kurias Ukraina gavo iš viso 5 mlrd. EUR vertės pagalbos paskolų forma. Paskutine makrofinansine pagalba, kuri buvo suteikta pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2020/701 (3) per COVID-19 pandemiją, Ukrainai suteikta 1,2 mlrd. EUR paskolų forma ir ji buvo užbaigta 2021 m. rugsėjo mėn.;

(3)

Ukrainos ekonomiką paveikė 2020 m. ekonomikos nuosmukis, kurį sukėlė COVID-19 pandemija, ir užsitęsusios grėsmės saugumui prie jos sienos su Rusija. Dėl nuolatinio augančio netikrumo pastaruoju metu prarastas pasitikėjimas (tai neigiamai paveikė ekonominę perspektyvą), o nuo 2022 m. sausio mėn. vidurio prarasta galimybė patekti į tarptautines kapitalo rinkas. Blogėjančios finansavimo sąlygos prisidėjo prie didelio ir augančio likusio išorės finansavimo deficito ir daro didelį neigiamą poveikį investicijoms, taip mažindamos Ukrainos atsparumą būsimiems ekonominiams ir politiniams sukrėtimams;

(4)

Ukrainos Vyriausybė parodė tvirtą pasiryžimą įgyvendinti tolesnes reformas, dabartinėmis kritinėmis aplinkybėmis trumpuoju laikotarpiu daugiausia dėmesio skirdama pagrindinėms politikos sritims, kaip antai: ekonomikos atsparumas ir stabilumas, valdymas, teisinės valstybės principas ir energetika;

(5)

atnaujinusios įsipareigojimą vykdyti tokias reformas ir parodžiusios tvirtą politinę valią Ukrainos institucijos nuo 2021 m. vasaros paspartino reformų įgyvendinimą. Tai taip pat leido Ukrainai sėkmingai užbaigti makrofinansinės pagalbos operaciją per COVID-19 pandemiją, nes buvo įgyvendinti visi reformų veiksmai, dėl kurių susitarta su Sąjunga susitarimo memorandume;

(6)

kad būtų užtikrintas didesnis politinis lankstumas per krizę, susijusią su COVID-19 pandemija, Tarptautinis valiutos fondas (toliau – TVF) 2020 m. birželio mėn. patvirtino Ukrainai skirtą 18 mėnesių rezervinį susitarimą dėl galimybės naudotis suma, lygiaverte 5 mlrd. JAV dolerių. Tame susitarime daugiausia dėmesio skiriama keturiems prioritetams: i) mažinti krizės poveikį ekonomikai, be kita ko, remiant namų ūkius bei įmones; ii) užtikrinti nuolatinį centrinio banko nepriklausomumą ir lankstų valiutos kursą; iii) saugoti finansinį stabilumą, kartu susigrąžinant bankų pertvarkymo išlaidas, ir iv) toliau įgyvendinti pagrindines valdymo ir kovos su korupcija priemones, kad būtų išsaugoti bei įtvirtinti pastarojo meto laimėjimai. Dėl netolygių įgyvendinimo rezultatų pirmoji programos peržiūra, per kurią taip pat susitarta pratęsti programą iki 2022 m. birželio mėn. pabaigos, nebuvo užbaigta iki 2021 m. lapkričio mėn. Dėl to bendra pagal dabartinę TVF programą iki šiol išmokėtų lėšų suma sudarė sumą, lygiavertę 2,8 mlrd. JAV dolerių. Ne vėliau kaip 2022 m. antrojo ketvirčio pabaigoje planuojama atlikti dar dvi peržiūras;

(7)

atsižvelgdama į didelę biudžeto finansavimo riziką, ekonomikai lėtai atsigaunant po krizės, susijusios su COVID-19 pandemija, ir sparčiai didėjant infliacijai, 2021 m. lapkričio 16 d. Ukraina Sąjungos paprašė naujos ilgalaikės iki 2,5 mlrd. EUR vertės makrofinansinės paramos programos. Tokia skubios makrofinansinės pagalbos operacija visų pirma reaguojama į staigų ir netikėtą Ukrainos išorės finansavimo poreikių padidėjimą dėl de facto prarastos galimybės patekti į finansų rinkas, ir į pagrindinius neatidėliotinus iššūkius;

(8)

kadangi Ukrainai taikoma EKP, šalis turėtų būti laikoma atitinkančia Sąjungos makrofinansinės pagalbos teikimo reikalavimus;

(9)

Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų būti išskirtinė finansinė nesusietos ir netikslinės paramos mokėjimų balansui koreguoti priemonė, kuria siekiama patenkinti neatidėliotinus pagalbos gavėjo išorės finansavimo poreikius ir kuri turėtų padėti įgyvendinti politikos programą, apimančią griežtas skubias koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, skirtas pagalbos gavėjo mokėjimų balansui gerinti trumpuoju laikotarpiu ir ekonomikos atsparumui didinti vidutiniu laikotarpiu;

(10)

kadangi dėl prarastos galimybės patekti į rinką ir kapitalo nutekėjimo, nepaisant TVF ir kitų daugiašalių institucijų teikiamų išteklių, susidarė didelis likęs Ukrainos mokėjimų balanso išorės finansavimo deficitas, skubus Sąjungos makrofinansinės pagalbos teikimas Ukrainai šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis yra laikomas tinkamu trumpalaikiu atsaku į šaliai iškilusią didelę riziką. Sąjungos makrofinansine pagalba būtų remiamas Ukrainos ekonomikos stabilizavimas ir siekiama nedelsiant padidinti šalies atsparumą, taip pat, kiek tai šiuo metu įmanoma, stiprinti Ukrainos struktūrinių reformų darbotvarkę, papildant išteklius, skiriamus pagal TVF finansinį susitarimą;

(11)

Sąjungos makrofinansine pagalba turėtų būti siekiama padėti Ukrainai atkurti tvarią išorės finansavimo padėtį ir tokiu būdu remti jos ekonominį ir socialinį vystymąsi;

(12)

tikimasi, kad Sąjungos makrofinansinė pagalba bus derinama su paramos biudžetui operacijų, finansuojamų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/947 (4) nustatytą Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“, įgyvendinimu;

(13)

Sąjungos makrofinansinės pagalbos suma nustatoma remiantis Ukrainos likusių išorės finansavimo poreikių kiekybiniu įvertinimu ir atsižvelgiant į jos pajėgumą finansuotis iš savo išteklių, visų pirma naudojant turimas tarptautines atsargas. Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų papildyti TVF bei Pasaulio banko programas ir teikiamus išteklius. Pagalbos suma nustatoma taip pat atsižvelgiant į numatomus finansinius daugiašalių pagalbos teikėjų įnašus ir poreikį užtikrinti sąžiningą Sąjungos ir kitų pagalbos teikėjų dalijimąsi našta, taip pat į Ukrainoje jau įgyvendinamas kitas Sąjungos išorės finansavimo priemones ir į pridėtinę bendro Sąjungos dalyvavimo vertę;

(14)

Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos makrofinansinė pagalba teisiškai ir iš esmės atitiktų įvairiose išorės veiksmų srityse patvirtintų priemonių ir kitos susijusios Sąjungos politikos pagrindinius principus bei tikslus;

(15)

Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų padėti Sąjungai vykdyti išorės politiką dėl Ukrainos. Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų glaudžiai bendradarbiauti visą makrofinansinės pagalbos operacijos vykdymo laikotarpį, siekdamos koordinuoti Sąjungos išorės politiką ir užtikrinti jos nuoseklumą;

(16)

Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų padėti Ukrainai vykdyti įsipareigojimą laikytis bendrų su Sąjunga vertybių, įskaitant demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms, darnaus vystymosi bei skurdo mažinimo ir atviros, taisyklėmis grindžiamos bei sąžiningos prekybos principus;

(17)

išankstinė Sąjungos makrofinansinės pagalbos teikimo sąlyga turėtų būti ta, kad Ukraina paisytų veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, užtikrintų teisinės valstybės principo taikymą ir pagarbą žmogaus teisėms. Be to, konkretūs Sąjungos makrofinansinės pagalbos tikslai turėtų būti: didinti viešųjų finansų valdymo sistemų veiksmingumą, skaidrumą bei atskaitomybę ir skatinti struktūrines reformas, skirtas tvariam ir integraciniam augimui, deramų darbo vietų kūrimui ir fiskaliniam konsolidavimui remti. Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų nuolat stebėti, kaip vykdomos išankstinės sąlygos ir kaip siekiama tų tikslų;

(18)

siekdama užtikrinti, kad su Sąjungos makrofinansine pagalba susiję finansiniai Sąjungos interesai būtų apsaugoti veiksmingai, Ukraina turėtų imtis tinkamų priemonių, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir kitų su ta pagalba siejamų pažeidimų prevencija ir kova su jais. Be to, turėtų būti parengtos nuostatos, pagal kurias Komisija galėtų atlikti patikrinimus, Audito Rūmai – auditus, o Europos prokuratūra galėtų naudotis savo kompetencija;

(19)

Sąjungos makrofinansinės pagalbos teikimas nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos, kaip biudžeto valdymo institucijos, įgaliojimams;

(20)

atidėjinių, reikalingų Sąjungos makrofinansinei pagalbai, sumos turėtų derėti su daugiametėje finansinėje programoje numatytais biudžeto asignavimais;

(21)

Sąjungos makrofinansinę pagalbą turėtų administruoti Komisija. Siekdama užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų stebėti, kaip įgyvendinamas šis sprendimas, Komisija turėtų juos reguliariai informuoti apie su ta pagalba susijusius pokyčius ir pateikti jiems atitinkamus dokumentus;

(22)

siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (5);

(23)

Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į ekonominės politikos sąlygas, kurios turi būti nustatytos susitarimo memorandume. Siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas ir veiksmingumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai dėl tokių sąlygų derėtis su Ukrainos valdžios institucijomis, prižiūrint valstybių narių atstovų komitetui pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011. Pagal tą reglamentą patariamoji procedūra paprastai turėtų būti taikoma visais atvejais, išskyrus tuos, kurie numatyti tame reglamente. Atsižvelgiant į galimą didelį pagalbos, kurios suma didesnė nei 90 mln. EUR, poveikį, tikslinga, kad tą ribą viršijančioms operacijoms būtų taikoma nagrinėjimo procedūra, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Atsižvelgiant į Sąjungos makrofinansinės pagalbos Ukrainai sumą, nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma priimant susitarimo memorandumą, mažinant pagalbą ir laikinai sustabdant ar nutraukiant pagalbos teikimą;

(24)

kadangi šio sprendimo tikslo, t. y. suteikti skubią makrofinansinę pagalbą Ukrainai, ypač siekiant palaikyti jos ekonominį atsparumą ir stabilumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(25)

atsižvelgiant į skubą dėl išskirtinių aplinkybių, kurias sukėlė COVID-19 pandemija, ir dėl susijusių ekonominių padarinių buvo nuspręsta, kad būtina taikyti išimtį prie ES sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje nustatytam aštuonių savaičių laikotarpiui;

(26)

siekiant sudaryti sąlygas nedelsiant taikyti šiame sprendime nustatytas priemones, šis sprendimas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,