2021 12 30   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 468/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/2303

2021 m. gruodžio 15 d.

dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 439/2010

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 78 straipsnio 1 ir 2 dalis,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

Sąjungos prieglobsčio politikos tikslas – sukurti ir nustatyti bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS), kuri atitiktų Sąjungos vertybes ir humanitarinę tradiciją ir kuriai būtų taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principas;

(2)

bendra prieglobsčio politika, grindžiama visapusiškai ir visiems taikoma 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu, yra neatsiejama dalis Sąjungos tikslo laipsniškai sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, atvirą trečiųjų šalių piliečiams ar asmenims be pilietybės, kurie siekia tarptautinės apsaugos Sąjungoje;

(3)

BEPS grindžiama bendrais būtiniausiais tarptautinės apsaugos procedūrų, pripažinimo, Sąjungos lygmeniu suteikiamos apsaugos ir priėmimo sąlygų standartais ir ja sukuriama sistema, pagal kurią nustatoma už tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą atsakinga valstybė narė. Nepaisant pažangos, padarytos įgyvendinant BEPS, suteikiama tarptautinė apsauga ir tokios tarptautinės apsaugos formos atskirose valstybėse narėse vis dar gerokai skiriasi. Siekiant pašalinti tuos skirtumus, turėtų būti užtikrinta, kad tarptautinės apsaugos prašymų vertinimas būtų labiau suderintas ir kad aukšto lygio apsaugos standartais pagrįsta Sąjungos teisė visoje Sąjungoje būtų taikoma vienodai;

(4)

savo 2016 m. balandžio 6 d. komunikate „Bendros Europos prieglobsčio sistemos reformavimas ir teisėtų kelių į Europą tiesimas“ Komisija nurodė prioritetines sritis, kaip būtų galima struktūriškai patobulinti BEPS, t. y. sukurti tvarią ir teisingą sistemą, pagal kurią būtų nustatomos valstybės narės, atsakingos už prieglobsčio prašytojus, sustiprinti sistemą Eurodac, užtikrinti didesnį Sąjungos prieglobsčio sistemos suderinimą, užkirsti kelią antriniam judėjimui Sąjungos viduje, taip pat parengti naujus Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) įgaliojimus. Tas komunikatas atitinka 2016 m. vasario 18 d. Europos Vadovų Tarybos raginimus siekti pažangos reformuojant esamą Sąjungos sistemą, kad prieglobsčio politika būtų humaniška, sąžininga ir veiksminga. Tame komunikate taip pat siūlomi tolesni veiksmai, atitinkantys visapusišką požiūrį į migraciją, kuriuos 2016 m. balandžio 12 d. savo iniciatyva pateiktame pranešime „Padėtis Viduržemio jūros regione ir poreikis nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją“ išdėstė Europos Parlamentas;

(5)

EASO buvo įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 439/2010 (2) ir 2011 m. vasario 1 d. pradėjo vykdyti jam pavestas užduotis. EASO sustiprina praktinį valstybių narių bendradarbiavimą prieglobsčio srityje ir padeda valstybėms narėms įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal BEPS. EASO taip pat teikia paramą valstybėms narėms, kurių prieglobsčio ir priėmimo sistemoms tenka ypatingas krūvis. Tačiau jo vaidmenį ir funkcijas reikia dar sustiprinti, kad jis ne tik remtų valstybių narių praktinį bendradarbiavimą, bet ir sustiprintų valstybių narių prieglobsčio ir priėmimo sistemas ir prisidėtų užtikrinant jų veiksmingą veikimą;

(6)

atsižvelgiant į struktūrinius BEPS trūkumus, kuriuos išryškino didžiulis nekontroliuojamas migrantų ir prieglobsčio prašytojų antplūdis į Sąjungą, ir į poreikį užtikrinti veiksmingą, aukštą ir vienodą Sąjungos prieglobsčio teisės taikymo valstybėse narėse lygį, būtina gerinti BEPS įgyvendinimą ir veikimą, remiantis EASO atliktu darbu, ir tęsti jo pertvarkymą į visavertę agentūrą. Tokia agentūra turėtų būti kompetencijos centras prieglobsčio klausimais. Ji turėtų supaprastinti ir patobulinti BEPS veikimą, koordinuodama ir stiprindama valstybių narių praktinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija prieglobsčio srityje, skatindama Sąjungos ir tarptautinės prieglobsčio teisės ir veiklos standartų taikymą siekiant užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos procedūros, priėmimo sąlygos ir apsaugos poreikių vertinimas visoje Sąjungoje būtų labiau suvienodinti ir grindžiami aukštais apsaugos standartais, užtikrindama tikrą ir praktinį solidarumą su valstybėmis narėmis, kad būtų ir bendrai padedama poveikį patiriančioms valstybėms narėms, ir teikiama konkreti pagalba tarptautinės apsaugos prašytojams, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 80 straipsniu, kuriame nustatyta, kad Sąjungos aktuose turėtų būti numatomos atitinkamos solidarumo principo įgyvendinimo priemonės, taip pat siekdama darniai taikyti Sąjungos taisykles, pagal kurias nustatoma už tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą atsakinga valstybė narė, sudaryti sąlygas suderinti tarptautinės apsaugos prašymų vertinimą visoje Sąjungoje, stebėti operatyvinį ir techninį BEPS taikymą, remti valstybes nares vykdant perkėlimo į ES programą ir įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (3) bei teikti su prieglobsčio ir priėmimo sistemų valdymu susijusią operatyvinę ir techninę pagalbą valstybėms narėms, visų pirma toms, kurių sistemoms tenka neproporcingai didelis krūvis;

(7)

EASO užduotys turėtų būti išplėstos ir, siekiant atsižvelgti į šiuos pakeitimus, jį turėtų pakeisti ir jo funkcijas turėtų perimti Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (toliau – Agentūra), kuri turėtų visa apimtimi toliau vykdyti visą savo veiklą ir taikyti procedūras;

(8)

siekiant užtikrinti Agentūros nepriklausomumą ir pajėgumus tinkamai vykdyti savo užduotis, jai turėtų būti suteikta pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, įskaitant pakankamą jos darbuotojų, kurie remiantis šiuo reglamentu būtų įtraukti į prieglobsčio paramos grupes ir stebėsenos mechanizmo ekspertų grupes, skaičių;

(9)

Agentūra turėtų glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinėmis institucijomis, atsakingomis už prieglobstį ir imigraciją, bei kitomis atitinkamomis tarnybomis, kad pasinaudotų tų institucijų ir tarnybų gebėjimais bei kompetencija, taip pat su Komisija. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su Agentūra, siekiant užtikrinti, kad ji galėtų vykdyti savo įgaliojimus. Siekiant šio reglamento tikslų svarbu, kad Agentūra ir valstybės narės veiktų gera valia ir laiku keistųsi tikslia informacija. Teikiant statistinius duomenis, turi būti laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 862/2007 (4) nustatytų techninių ir metodinių reikalavimų;

(10)

Agentūra turėtų rinkti ir analizuoti informaciją apie prieglobsčio padėtį Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, jeigu tai gali daryti poveikį Sąjungai. Toks informacijos rinkimas ir analizė Agentūrai turėtų suteikti galimybę teikti valstybėms narėms naujausią informaciją, taip pat apie migracijos ir pabėgėlių srautus, ir nustatyti galimas grėsmes valstybių narių prieglobsčio ir priėmimo sistemoms. Tuo tikslu Agentūra turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1896 (5);

(11)

asmens duomenys neturėtų būti saugomi duomenų bazėse arba skelbiami interneto portaluose, kuriuos sukūrė Agentūra, siekdama informuoti apie teisinius pokyčius prieglobsčio srityje, įskaitant susijusią teismų praktiką, nebent tokie duomenys buvo gauti iš viešai prieinamų šaltinių;

(12)

Agentūra turėtų galėti į valstybes nares siųsti ryšių palaikymo pareigūnus, kad jie skatintų bendradarbiavimą ir tarpininkautų tarp Agentūros ir nacionalinių institucijų, atsakingų už prieglobstį ir imigraciją, bei kitų atitinkamų tarnybų. Ryšių palaikymo pareigūnai turėtų palengvinti atitinkamos valstybės narės ir Agentūros ryšius ir dalytis tam tikra Agentūros teikiama informacija su atitinkama valstybe nare. Jie turėtų remti informacijos rinkimą ir prisidėti propaguojant Sąjungos prieglobsčio teisės taikymą ir įgyvendinimą, taip pat kiek tai susiję su pagrindinių teisių paisymu. Ryšių palaikymo pareigūnai turėtų Agentūros vykdomajam direktoriui reguliariai pranešti apie prieglobsčio padėtį valstybėse narėse ir į šias ataskaitas turėtų būti atsižvelgiama įgyvendinant stebėsenos mechanizmą pagal šį reglamentą. Jeigu šiose ataskaitose pareiškiamas susirūpinimas dėl vieno ar daugiau aspektų, kurie svarbūs atitinkamai valstybei narei, vykdomasis direktorius turėtų nedelsdamas tą valstybę narę apie tai informuoti;

(13)

Agentūra turėtų teikti būtiną paramą valstybėms narėms, joms vykdant savo užduotis ir pareigas pagal Reglamentą (ES) Nr. 604/2013;

(14)

vykdant perkėlimą į ES, Agentūra turėtų galėti valstybių narių prašymu teikti joms reikiamą paramą. Šiuo tikslu Agentūra, siekdama remti su perkėlimu į ES susijusius valstybių narių vykdomus veiksmus, turėtų parengti ir teikti ekspertinę informaciją perkėlimo klausimais;

(15)

Agentūra turėtų padėti valstybėms narėms mokyti visų nacionalinių administracijų ir teismų, taip pat už prieglobsčio klausimus atsakingų nacionalinių institucijų ekspertus, be kita ko, parengdama Europos prieglobsčio srities mokymo programą. Valstybės narės, siekdamos skatinti gerąją patirtį ir bendrus standartus įgyvendinant Sąjungos prieglobsčio teisę ir remdamosi Europos prieglobsčio srities mokymo programa, turėtų parengti atitinkamus mokymus. Tuo požiūriu valstybės narės turėtų į savo mokymus įtraukti pagrindines Europos prieglobsčio srities mokymo programos dalis. Svarbu, kad šios pagrindinės dalys apimtų klausimus, susijusius su nustatymu, ar prašytojai atitinka tarptautinės apsaugos reikalavimus, su apklausos metodais ir su įrodymų vertinimu. Be to, Agentūra turėtų patikrinti ir prireikus užtikrinti, kad visi prieglobsčio paramos grupėse dalyvaujantys arba į pagal šį reglamentą įsteigtą prieglobsčio pagalbos rezervą (toliau – prieglobsčio pagalbos rezervas) įtraukti ekspertai, prieš dalyvaudami jos rengiamoje operatyvinėje veikloje, būtų baigę būtinus mokymus;

(16)

Agentūra turėtų užtikrinti, kad informacija apie atitinkamas trečiąsias šalis Sąjungos lygmeniu būtų atnaujinama, rengiama struktūriškiau ir paprasčiau. Agentūra turėtų rinkti atitinkamą informaciją ir rengti ataskaitas, kuriose būtų teikiama informacija apie šalis. Tuo tikslu Agentūra turėtų sukurti ir valdyti europinius informacijos apie trečiąsias šalis tinklus, kad būtų vengiama dvigubo darbo ir būtų užtikrinta sąveika su nacionalinėmis ataskaitomis. Būtina, kad informacija apie trečiąsias šalis, inter alia, apimtų informaciją apie politinę, religinę ir saugumo padėtį ir apie žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant kankinimus ir netinkamą elgesį atitinkamoje trečiojoje šalyje;

(17)

siekiant skatinti tarptautinės apsaugos prašymų vertinimo ir suteikiamos apsaugos pobūdžio darną, Agentūra kartu su valstybėmis narėmis turėtų parengti bendrą analizę dėl padėties konkrečiose kilmės šalyse (toliau – bendra analizė) ir gaires. Bendrą analizę turėtų sudaryti padėties atitinkamose kilmės šalyse įvertinimas remiantis informacija apie kilmės šalį. Gairės turėtų būti pagrįstos Agentūros ir valstybių narių parengtos bendros analizės aiškinimu. Agentūra, rengdama bendrą analizę ir gaires, turėtų atsižvelgti į naujausias Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) parengtas prieglobsčio prašytojų iš konkrečių kilmės šalių tarptautinės apsaugos poreikių vertinimo gaires, taip pat ji turėtų turėti galimybę atsižvelgti į kitus atitinkamus šaltinius. Nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai priimti sprendimus dėl atskirų tarptautinės apsaugos prašymų, valstybės narės, vertindamos tarptautinės apsaugos prašymus, pateiktus prašytojų iš trečiųjų šalių, dėl kurių pagal šį reglamentą buvo parengta bendra analizė ir gairės, turėtų atsižvelgti į atitinkamą bendrą analizę ir gaires;

(18)

Agentūra turėtų padėti Komisijai ir turėtų galėti padėti valstybėms narėms teikdama informaciją ir analizę apie trečiąsias šalis, kiek tai susiję su saugios kilmės šalies koncepcija ir saugios trečiosios šalies koncepcija. Teikdama tokią informaciją ir analizę, Agentūra pagal šį reglamentą turėtų apie tai informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą;

(19)

siekdama užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos procedūros, priėmimo sąlygos ir apsaugos poreikių vertinimas visoje Sąjungoje būtų kuo labiau suvienodinti remiantis aukštais apsaugos standartais, Agentūra turėtų organizuoti ir koordinuoti veiklą, kuria neprivalomo pobūdžio priemonėmis skatinamas teisingas ir veiksmingas Sąjungos prieglobsčio teisės taikymas. Šiuo tikslu Agentūra turėtų parengti veiklos standartus, rodiklius ir gaires su prieglobsčiu susijusiais klausimais. Agentūra turėtų sudaryti sąlygas valstybėms narėms keistis geriausia patirtimi ir skatinti šiuos mainus;

(20)

nedarydama poveikio Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, atsakomybei ir glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, Agentūra turėtų stebėti operatyvinį ir techninį BEPS taikymą siekdama nustatyti galimus valstybių narių prieglobsčio ir priėmimo sistemų trūkumus arba užkirsti jiems kelią, taip pat įvertinti jų pajėgumus ir pasirengimą valdyti neproporcingai didelio krūvio situacijas, kad būtų padidintas šių sistemų veiksmingumas (toliau – stebėsenos mechanizmas). Stebėsenos mechanizmas turėtų būti išsamus, grindžiamas atitinkamos valstybės narės pateikta informacija, ir Agentūros parengta informacijos apie prieglobsčio padėtį analize, patikrinimais vietoje, įskaitant vizitus, apie kuriuos pranešama likus nedaug laiko, ir prašymų bylų atranka, taip pat tarpvyriausybinių organizacijų ir organų, visų pirma UNHCR, bei kitų susijusių organizacijų pagal jų kompetenciją teikiama informacija. Vykdomasis direktorius atitinkamai valstybei narei turėtų sudaryti galimybę pateikti pastabas dėl pagal stebėjimo mechanizmą vykdomos stebėsenos išvadų projekto ir vėliau dėl rekomendacijų projekto. Vykdomasis direktorius rekomendacijų projektą turėtų parengti konsultuodamasis su Komisija. Vykdomasis direktorius, atsižvelgęs į atitinkamos valstybės narės pastabas, turėtų valdančiajai tarybai pateikti stebėsenos išvadas ir rekomendacijų projektą, kuriame išdėstytos priemonės, kurių turi imtis atitinkama valstybė narė, įskaitant, jei reikia, padedant Agentūrai, kad būtų galima pašalinti pajėgumų ar pasirengimo trūkumus arba problemas. Rekomendacijų projekte turėtų būti nurodyti terminai, per kuriuos šių priemonių reikia imtis. Valdančioji taryba turėtų patvirtinti rekomendacijas. Atitinkama valstybė narė turėtų galėti prašyti Agentūros pagalbos įgyvendinant rekomendacijas ir gali prašyti konkrečios finansinės paramos, teikiamos pagal susijusias Sąjungos finansines priemones;

(21)

stebėsena, įskaitant, jei reikia, vizitus vietoje ir prašymų bylų atranką, turėtų būti vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkama valstybe nare. Tinkama nustatyti, kad prašymų bylų atranką turėtų sudaryti teigiamų ir neigiamų sprendimų, apimančių konkretų laikotarpį ir susijusių su stebimu BEPS aspektu, atranka. Bylų atranką tikslinga grįsti objektyviais požymiais, pavyzdžiui, pripažinimo rodikliu. Prašymų bylų atranka nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai priimti sprendimus dėl atskirų tarptautinės apsaugos prašymų ir turi būti vykdoma visapusiškai laikantis konfidencialumo principo;

(22)

siekiant stebėseną sutelkti į konkrečius BEPS elementus, Agentūra turėtų turėti galimybę vykdyti BEPS teminių arba konkrečių aspektų stebėseną. Jeigu Agentūra inicijuoja BEPS teminių arba konkrečių aspektų stebėseną, ji turėtų užtikrinti, kad ta konkrečių arba teminių aspektų stebėsena būtų vykdoma visose valstybėse narėse. Tačiau siekiant išvengti Agentūros veiklos dubliavimosi, nebūtų tinkama valstybėje narėje vykdyti teminių ar specifinių BEPS aspektų stebėseną tais metais, kuriais vykdoma visų konkrečios valstybės narės BEPS aspektų operatyvinio ir techninio taikymo stebėsena;

(23)

kai per nustatytą laiką atitinkama valstybė narė nesiima būtinų priemonių valdančiosios tarybos patvirtintoms rekomendacijoms įgyvendinti ir todėl nepašalina nustatytų jos prieglobsčio ir priėmimo sistemų trūkumų ar kitų pajėgumų ir pasirengimo problemų, dėl kurių kyla rimtų pasekmių BEPS veikimui, Komisija, remdamasi savo vertinimu, turėtų patvirtinti tai valstybei narei skirtas rekomendacijas, kuriose būtų išdėstytos reikiamos priemonės padėčiai ištaisyti, įskaitant, jei reikia, konkrečias priemones, kurių turi imtis Agentūra, paremdama tą valstybę narę. Komisija turėtų galėti atitinkamoje valstybėje narėje surengti patikrinimus vietoje, siekdama patikrinti, kaip įgyvendinamos rekomendacijos. Savo vertinime Komisija turėtų įvertinti nustatytų trūkumų sunkumą, atsižvelgdama į jų pasekmes BEPS veikimui. Jei pasibaigus rekomendacijose nustatytam terminui valstybė narė nebūna įgyvendinusi rekomendacijų, Komisija turėtų galėti pateikti pasiūlymą dėl Tarybos įgyvendinimo akto, kuriame būtų išdėstytos priemonės, kurių turi imtis Agentūra, remdama tą valstybę narę, ir reikalaujama, kad ta valstybė narė bendradarbiautų su Agentūra tas priemones įgyvendinant;

(24)

Agentūra, sudarydama stebėseną vykdysiančias ekspertų grupes, turėtų pakviesti UNHCR stebėtoją. Tokio stebėtojo nebuvimas netrukdo grupėms atlikti savo užduotis;

(25)

siekdama sudaryti palankesnes sąlygas tinkamam BEPS veikimui ir jį gerinti, taip pat padėti valstybėms narėms įgyvendinti savo pareigas pagal BEPS, Agentūra valstybėms narėms turėtų teikti operatyvinę ir techninę pagalbą, visų pirma tais atvejais, kai jų prieglobsčio ir priėmimo sistemoms tenka neproporcingai didelis krūvis. Tokia pagalba turėtų būti teikiama remiantis veiklos planu ir siunčiant prieglobsčio paramos grupes. Prieglobsčio paramos grupes turėtų sudaryti iš Agentūros darbuotojų paskirti ekspertai, valstybių narių ekspertai, valstybių narių į Agentūrą deleguoti ekspertai arba kiti Agentūroje neįdarbinti ekspertai, kaip patvirtinta, turintys veiklos poreikius atitinkančių reikiamų žinių ir patirties. Svarbu, kad Agentūra pasitelktų minėtuosius joje neįdarbintus ekspertus tik tuo atveju, jei dėl valstybių narių ekspertų ir iš Agentūros darbuotojų paskirtų ekspertų trūkumo ji kitu būdu negali užtikrinti, kad jos užduotys būtų įgyvendintos tinkamai ir laiku;

(26)

prieglobsčio paramos grupės turėtų galėti remti valstybes nares operatyvinėmis ir techninėmis priemonėmis, be kita ko, dalydamosi kompetencija trečiųjų šalių piliečių tapatybės nustatymo ir registravimo bei vertimo žodžiu paslaugų srityse, informacija apie kilmės šalis ir žiniomis apie prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir administravimą, taip pat padėdamos nacionalinėms institucijoms, kompetentingoms nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymus, ir teikdamos pagalbą sprendžiant su tarptautinės apsaugos prašytojų ar gavėjų perkėlimu Sąjungoje arba perdavimu susijusius klausimus. Siekiant užtikrinti veiksmingą prieglobsčio paramos grupių siuntimą, joms taikoma organizavimo tvarka turėtų būti reglamentuojama šiuo reglamentu;

(27)

prieglobsčio paramos grupėse dalyvaujantys ekspertai turėtų būti baigę būtinus mokymus, susijusias su jų pareigomis ir funkcijomis, kad galėtų dalyvauti operatyvinėje veikloje. Agentūra, prieš išsiųsdama arba siųsdama ekspertus, prireikus turėtų rengti jiems specialius mokymus, kurie yra skirti konkrečiai operacinei ir techninei pagalbai, teikiamai atitinkamoje valstybėje narėje (toliau – priimančioji valstybė narė). Svarbu, kad prieglobsčio paramos grupėse dalyvaujantys ekspertai, kurie padės nagrinėti tarptautinės pagalbos prašymus, galėtų įrodyti turintys atitinkamą ne mažesnę kaip vienų metų darbo patirtį;

(28)

siekiant užtikrinti, kad būtų prieglobsčio paramos grupėse dalyvaujančių ekspertų ir kad prireikus juos būtų galima nedelsiant išsiųsti, turėtų būti sukurtas prieglobsčio pagalbos rezervas. Prieglobsčio pagalbos rezervą turėtų sudaryti ne mažiau kaip 500 valstybių narių ekspertų;

(29)

tais atvejais, kai kurios nors valstybės narės prieglobsčio ir priėmimo sistemoms tenka neproporcingai didelis krūvis, Agentūra tos valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva, susitarusi su ta valstybe nare, turėtų galėti tai valstybei narei padėti taikydama išsamų priemonių rinkinį, be kita ko, siųsti prieglobsčio pagalbos rezervo ekspertus;

(30)

siekiant reaguoti į padėtį, kai valstybės narės prieglobsčio arba priėmimo sistema tampa neveiksminga tokiu mastu, kad tai gali turėti rimtų pasekmių BEPS veikimui, ir kai jai tenka neproporcingai didelis krūvis, dėl kurio tos sistemos turi patenkinti ypač didelį ir skubų poreikį, ir atitinkama valstybė narė nesiima pakankamų veiksmų šiam krūviui mažinti, įskaitant pateikiant prašymą Agentūros operatyvinei ir techninei pagalbai arba nesutinkant, kad Agentūros iniciatyva jai būtų teikiama tokia pagalba, arba atitinkama valstybė narė nesilaiko Komisijos rekomendacijų, pateiktų įvykdžius stebėseną, Komisija turėtų pasiūlyti Tarybai priimti įgyvendinimo aktą, kuriame būtų nurodytos priemonės, kurių turi imtis Agentūra, ir reikalaujama, kad atitinkama valstybė narė bendradarbiautų su Agentūra šias priemones įgyvendinant. Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti tokį įgyvendinimo aktą, atsižvelgiant į galimą politiškai opų priemonių, dėl kurių turi būti nuspręsta, pobūdį ir galimą poveikį, kurį tokios priemonės gali turėti nacionalinėms institucijoms. Agentūra turėtų turėti galimybę įsikišti, remdamasi Tarybos įgyvendinimo aktu, siekdama paremti valstybę narę, jei jos prieglobsčio arba priėmimo sistema tampa neveiksminga tokiu mastu, kad tai gali turėti rimtų pasekmių BEPS veikimui. Toks Agentūros įsikišimas neturėtų daryti poveikio jokiai pažeidimo nagrinėjimo procedūrai, kurią Komisija pradėjo;

(31)

siekiant užtikrinti, kad prieglobsčio paramos grupės, įskaitant ekspertus, siunčiamas iš prieglobsčio pagalbos rezervo, galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis naudodamosi būtina infrastruktūra, Agentūra turėtų turėti galimybę pati įsigyti arba išsinuomoti techninę įrangą. Tačiau tai neturėtų daryti poveikio priimančiųjų valstybių narių pareigai aprūpinti agentūrą būtinomis patalpomis ir įranga, kad ji galėtų teikti reikiamą operatyvinę ir techninę pagalbą. Prieš įsigydama ar išsinuomodama įrangą, Agentūra turėtų atlikti išsamią poreikių ir sąnaudų bei naudos analizę;

(32)

valstybėse narėse, kurių prieglobsčio ir priėmimo sistemoms, visų pirma dėl jų geografinės arba demografinės padėties, tenka specifinis ir neproporcingai didelis krūvis, Agentūra turėtų remti solidarumo priemones Sąjungoje, vykdyti savo užduotis ir pareigas, susijusias su prašytojų ar asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimu Sąjungoje ar perdavimu, ir kartu užtikrinti, kad nebūtų netinkamai pasinaudojama prieglobsčio ir priėmimo sistemomis;

(33)

kai valstybė narė patiria konkrečių ir neproporcingų sunkumų dėl migracijos tam tikrose vietose prie išorės sienų, vadinamosiose migrantų antplūdžio vietose, ji turėtų galėti prašyti Agentūros teikti operatyvinę ir techninę pagalbą. Tokiais atvejais valstybė narė gali tikėtis didesnio operatyvinio ir techninio pastiprinimo iš migracijos valdymo rėmimo grupių, kurias sudaro valstybių narių ekspertų, siunčiamų per Agentūrą, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūrą (Europolą), įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/794 (6), arba kitas atitinkamas Sąjungos įstaigas, biurus ir agentūras, taip pat iš Agentūros ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros darbuotojų paskirtų ekspertų grupės, siekiant šiuos sunkumus suvaldyti. Tikslinga, kad Agentūra padėtų Komisijai koordinuoti įvairių Sąjungos įstaigų, biurų ir agentūrų veiklą vietoje;

(34)

migrantų antplūdžio vietose valstybės narės turėtų bendradarbiauti su atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, biurais ir agentūromis. Sąjungos įstaigos, biurai ir agentūros turėtų veikti pagal joms suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją. Komisija, bendradarbiaudama su kitomis susijusiomis Sąjungos įstaigomis, biurais ir agentūromis, turėtų užtikrinti, kad veiksmai migrantų antplūdžio vietose atitiktų susijusius Sąjungos teisės aktus;

(35)

kad galėtų vykdyti jai pavestą misiją ir tiek, kiek būtina jai pavestoms užduotims įvykdyti, Agentūra šio reglamento taikymo sričiai priklausančiais klausimais pagal darbo tvarkos susitarimus, sudarytus remiantis Sąjungos teisės aktais ir politika, turėtų bendradarbiauti su Sąjungos įstaigomis, biurais ir agentūromis, visų pirma su įstaigomis, biurais ir agentūromis, veikiančiomis teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Dėl tų darbo tvarkos susitarimų turėtų būti gaunamas išankstinis Komisijos pritarimas;

(36)

svarbu, kad Agentūra bendradarbiautų su Tarybos sprendimu 2008/381/EB (7) įsteigtu Europos migracijos tinklu, siekiant užtikrinti sąveiką ir išvengti veiklos dubliavimosi;

(37)

vadovaudamasi darbo tvarkos susitarimais, Agentūra šio reglamento taikymo sričiai priklausančiais klausimais turėtų bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma su UNHCR, kad galėtų pasinaudoti jų kompetencija ir parama. Todėl turėtų būti visiškai pripažintas UNHCR ir kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų vaidmuo ir tos organizacijos turėtų dalyvauti Agentūros veikloje. Dėl tų darbo tvarkos susitarimų turėtų būti gaunamas išankstinis Komisijos pritarimas;

(38)

Agentūra turėtų sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių ir trečiųjų šalių operatyviniam bendradarbiavimui klausimais, susijusiais su jos veikla ir kiek tai yra būtina jos užduotims vykdyti. Agentūra taip pat turėtų galėti bendradarbiauti su trečiųjų šalių institucijomis šio reglamento taikymo sričiai priklausančiais klausimais, vadovaudamasi darbo tvarkos susitarimais, dėl kurių turėtų būti gaunamas išankstinis Komisijos pritarimas. Agentūra turėtų veikti laikydamasi Sąjungos išorės santykių politikos, ir tikslinga, kad ji integruotų savo išorės veiklą į platesnį strateginį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis. Agentūra jokiomis aplinkybėmis neturi įgaliojimų savarankiškai plėtoti išorės politikos. Agentūra ir valstybės narės, bendradarbiaudamos su trečiosiomis šalimis, turėtų paisyti pagrindinių teisių, nustatytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), ir laikytis normų ir standartų, kurie yra Sąjungos teisės dalis, taip pat tais atvejais, kai veiksmai vykdomi trečiųjų šalių teritorijoje;

(39)

Agentūra turėtų galėti į atitinkamas trečiąsias šalis siųsti iš savo darbuotojų paskirtus ekspertus kaip ryšių palaikymo pareigūnus, kad palengvintų bendradarbiavimą prieglobsčio klausimais su trečiosiomis šalimis. Agentūra, prieš siųsdama ryšių palaikymo pareigūnus, turėtų įvertinti žmogaus teisių padėtį atitinkamoje šalyje, kad įsitikintų, jog ta šalis laikosi imperatyvių žmogaus teisių standartų;

(40)

Agentūra turėtų palaikyti glaudų dialogą su pilietine visuomene, kad būtų keičiamasi informacija ir kaupiamos žinios prieglobsčio srityje. Agentūra turėtų įsteigti konsultacinį forumą, kuris turėtų veikti kaip keitimosi informacija ir dalijimosi žiniomis apie prieglobstį mechanizmas. Konsultacinis forumas turėtų patarti vykdomajam direktoriui ir valdančiajai tarybai šio reglamento taikymo sričiai priklausančiais klausimais. Svarbu, kad konsultacinio forumo sudėtis ir dydis būtų nustatomi tinkamai atsižvelgiant į jo veiklos efektyvumą ir kad Agentūra konsultaciniam forumui skirtų pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių;

(41)

šiuo reglamentu paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma tarptautinėje ir Sąjungos teisėje, įskaitant Chartiją. Visa Agentūros veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai laikantis tų pagrindinių teisių ir principų, visų pirma teisės į prieglobstį, negrąžinimo principo, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, įskaitant šeimos susijungimą pagal Sąjungos teisę, vaiko teisių, teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir į teisingą bylos nagrinėjimą. Visada turėtų būti atsižvelgiama į vaiko teises ir specialius pažeidžiamų asmenų poreikius. Todėl Agentūra turėtų vykdyti savo užduotis užtikrindama vaiko interesus, laikydamasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, tinkamai atsižvelgdama į nepilnamečio gerovę ir socialinį vystymąsi, saugos ir saugumo sumetimus ir nepilnamečio nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių bei brandą;

(42)

kai Agentūra operatyvinę ir techninę pagalbą teikia asmenims, kurie dėl savo padėties yra pažeidžiami, pagalba turėtų būti pritaikyta prie tų asmenų padėties laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktuose dėl prieglobsčio išdėstytų reikalavimų;

(43)

Agentūra turėtų priimti ir įgyvendinti pagrindinių teisių strategiją, pagal kurią būtų stebima ir užtikrinama pagrindinių teisių apsauga;

(44)

turėtų būti paskirtas nepriklausomas pagrindinių teisių pareigūnas, kuris užtikrintų, kad Agentūra, vykdydama savo veiklą, laikytųsi pagrindinių teisių, ir skatintų Agentūroje paisyti pagrindinių teisių, nustatytų Chartijoje, be kito ko, rengdamas pasiūlymą dėl Agentūros pagrindinių teisių strategijos, užtikrindamas jos įgyvendinimą ir nagrinėdamas Agentūros gautus skundus pagal Agentūros skundų nagrinėjimo mechanizmą. Tuo tikslu svarbu, kad savo pagrindinių teisių pareigūnui Agentūra skirtų pakankamai išteklių ir darbuotojų, atitinkančių jos įgaliojimus ir dydį;

(45)

Agentūra turėtų nustatyti skundų nagrinėjimo mechanizmą, už kurį būtų atsakingas pagrindinių teisių pareigūnas. Skundų nagrinėjimo mechanizmo tikslas turėtų būti užtikrinti, kad Agentūrai vykdant visą savo veiklą būtų paisoma pagrindinių teisių. Skundų nagrinėjimo mechanizmas turėtų būti administracinė priemonė. Pagrindinių teisių pareigūnas turėtų būti atsakingas už Agentūros gautų skundų nagrinėjimą vadovaudamasis teise į gerą administravimą. Svarbu, kad skundų nagrinėjimo mechanizmas būtų veiksmingas ir užtikrintų, kad skundai būtų nagrinėjami tinkamai. Skundų nagrinėjimo mechanizmu neturėtų būti daromas poveikis galimybei pasinaudoti administracinėmis ir teisminėmis teisių gynimo priemonėmis ir jis neturėtų būti laikomas reikalavimu, kad būtų galima naudotis tokiomis priemonėmis. Skundų nagrinėjimo mechanizmas neturėtų būti priemonė, kuria remiantis būtų ginčijamas bet koks nacionalinės institucijos sprendimas dėl atskirų tarptautinės apsaugos prašymų. Ypač svarbu, kad prireikus valstybės narės atliktų nusikalstamų veikų tyrimus. Siekiant didesnio skaidrumo ir atskaitomybės Agentūra savo metinėje prieglobsčio padėties Sąjungoje ataskaitoje turėtų pateikti ataskaitą dėl skundų nagrinėjimo mechanizmo. Svarbu, kad Agentūros metinėje prieglobsčio padėties Sąjungoje ataskaitoje, visų pirma, būtų pateikiama informacija apie gautų skundų skaičių, atitinkamų pagrindinių teisių pažeidimų rūšis ir, esant galimybei, atitinkamas operacijas ir tolesnes priemones, kurių ėmėsi Agentūra ir valstybės narės;

(46)

siekiant vykdyti politiką ir Agentūros veiklos politinę priežiūrą, Komisijai ir valstybėms narėms turėtų būti atstovaujama jos valdančiojoje taryboje. Valdančioji taryba turėtų pateikti bendras Agentūros veiklos gaires ir užtikrinti, kad Agentūra vykdytų savo užduotis. Jei įmanoma rekomenduojama, kad valdančiąją tarybą sudarytų valstybių narių prieglobsčio administracijų vadovai arba jų atstovai, ir, siekiant užtikrinti jos darbo tęstinumą, visos valdančiojoje taryboje atstovaujamos šalys dėtų pastangas, kad jų atstovai keistųsi kuo rečiau. Valdančiajai tarybai turėtų būti suteikti reikiami įgaliojimai, visų pirma sudaryti biudžetą, tikrinti, kaip jis vykdomas, priimti atitinkamas finansines taisykles, nustatyti skaidrią agentūros sprendimų priėmimo darbo tvarką ir paskirti vykdomąjį direktorių bei jo pavaduotoją. Tikslinga, kad Agentūra būtų valdoma ir veiktų pagal 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos patvirtintus bendro požiūrio į Sąjungos decentralizuotas agentūras principus;

(47)

Agentūra turėtų būti nepriklausoma veiklos ir techniniais klausimais ir turėtų turėti teisinę, administracinę ir finansinę autonomiją. Todėl yra būtina ir tikslinga, kad Agentūra būtų Sąjungos agentūra, kuri turi juridinio asmens statusą ir naudojasi šiuo reglamentu jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais;

(48)

Agentūra turėtų pateikti savo veiklos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai;

(49)

siekiant užtikrinti Agentūros autonomiškumą, ji turėtų turėti nuosavą biudžetą, kurio didžiąją lėšų dalį iš esmės sudarytų Sąjungos įnašas. Kaip nurodyta 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (8), 27 punkte, Agentūros finansavimui turėtų pritarti biudžeto valdymo institucija. Skiriant Sąjungos įnašą ir bet kokias dotacijas iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, turėtų būti taikoma Sąjungos biudžeto procedūra. Agentūros sąskaitų auditą turėtų atlikti Audito Rūmai;

(50)

svarbu, kad konsoliduotoje metinėje Agentūros ataskaitoje būtų nurodytos kiekvienai iš Agentūros pagrindinės veiklos sričių skirtos išlaidos;

(51)

veikla, kuriai Agentūra dotacijų, deleguotųjų susitarimų arba sutarčių forma pagal šį reglamentą suteikia finansinių išteklių, neturėtų būti finansuojama dvigubai iš kitų nacionalinių, Sąjungos ar tarptautinių finansinių išteklių;

(52)

Agentūrai turėtų būti taikomas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 (9);

(53)

Agentūrai turėtų būti be apribojimų taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (10) ir ji turėtų prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) (11) atliekamų vidaus tyrimų;

(54)

Agentūrai turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 (12);

(55)

bet koks Agentūros vykdomas asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (13), taip pat turėtų būti laikomasi būtinumo ir proporcingumo principų. Agentūra asmens duomenis turėtų tvarkyti tik tam, kad galėtų atlikti jai pavestas užduotis, susijusias su operatyvinės ir techninės pagalbos teikimu valstybėms narėms, perkėlimu į ES, palankesnių sąlygų keistis informacija su valstybėmis narėmis, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, Europolu arba Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustu), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1727 (14), sudarymu, informacijos apie prieglobsčio padėtį analize, prašymų bylų atranką stebėsenos tikslais, potencialiai nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus, tvarkant informaciją, kuri gaunama migrantų antplūdžio vietose vykdant jos užduotis migracijos valdymo paramos grupėse ir administraciniais tikslais. Tvarkant asmens duomenis turėtų būti tvarkomi tik tie asmens duomenys, kurių reikia tais tikslais, ir turėtų būti laikomasi proporcingumo principo. Bet koks tolesnis saugomų asmens duomenų tvarkymas kitokiais nei nustatytieji šiame reglamente tikslais turėtų būti draudžiamas;

(56)

visi Agentūros tvarkomi asmens duomenys, išskyrus duomenis, kurie tvarkomi administraciniais tikslais, po 30 dienų turėtų būti ištrinti. Atsižvelgiant į tikslus, kuriais Agentūra pagal šį reglamentą tvarko asmens duomenis, ilgesnis saugojimo laikotarpis nėra būtinas;

(57)

neskelbtini asmens duomenys, būtini norint įvertinti, ar trečiosios šalies pilietis turi teisę į tarptautinę apsaugą, turėtų būti tvarkomi tik siekiant palengvinti tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, siekiant suteikti būtiną pagalbą vykdant tarptautinės apsaugos procedūrą arba perkėlimo į ES tikslu. Toks duomenų tvarkymas turėtų apsiriboti tik tuo, kas tikrai būtina išsamiam tarptautinės apsaugos prašymų vertinimui prašytojo interesais atlikti;

(58)

valstybėms narėms tvarkant asmenis duomenis pagal šio reglamento nuostatas taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 (15), išskyrus atvejus, kai tokius duomenis nusikalstamų veikų ar bausmių vykdymo prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, tvarko valstybių narių paskirtosios arba tikrinančiosios kompetentingos institucijos;

(59)

pagal šį reglamentą valstybių narių kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų ar bausmių vykdymo prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 (16);

(60)

dėl atsakomybės už duomenų tvarkymą, duomenų subjektų teisių apsaugos ir duomenų apsaugos priežiūros, ypač kai duomenys tvarkomi tam tikruose sektoriuose, turėtų būti nurodytos Reglamente (ES) 2016/679 nustatytos taisyklės dėl asmenų teisių ir laisvių apsaugos atsižvelgiant į fizinio asmens duomenų tvarkymą, būtent jų teisės į savo asmens duomenų apsaugą, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu;

(61)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti BEPS ir gerinti jos veikimą, stiprinti valstybių narių praktinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija prieglobsčio srityje, skatinti taikyti Sąjungos prieglobsčio teisę ir veiklos standartus siekiant užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos procedūros, priėmimo sąlygos ir apsaugos poreikių vertinimas visoje Sąjungoje būtų labiau suvienodinti, stebėti operatyvinį ir techninį BEPS taikymą ir teikti valstybėms narėms didesnę su prieglobsčio ir priėmimo sistemų valdymu susijusią operatyvinę ir techninę pagalbą, visų pirma toms valstybėms narėms, kurių prieglobsčio ir priėmimo sistemoms tenka neproporcingai didelis krūvis, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(62)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(63)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(64)

atsižvelgiant į tai, kad Danija iki šiol prisidėjo prie praktinio valstybių narių bendradarbiavimo prieglobsčio srityje, Agentūra turėtų sudaryti palankias sąlygas operatyviniam bendradarbiavimui su Danija. Todėl Danijos atstovas turėtų būti pakviestas dalyvauti visuose valdančiosios tarybos posėdžiuose be teisės balsuoti;

(65)

siekdama įgyvendinti savo tikslus, Agentūra turėtų būti pasirengusi bendradarbiauti su valstybėmis, sudariusiomis su Sąjunga susitarimus, kuriais remdamosi jos priėmė ir taiko šiame reglamente apibrėžtos srities Sąjungos teisę, visų pirma su Islandija, Lichtenšteinu, Norvegija ir Šveicarija. Todėl ir atsižvelgiant į tai, kad Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija dalyvauja EASO veikloje remiantis susitarimais, kuriuos tos šalys sudarė su Sąjunga dėl jų dalyvavimo EASO, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija turėtų turėti galimybę toliau dalyvauti Agentūros veikloje ir prisidėti prie valstybių narių ir Agentūros praktinio bendradarbiavimo pagal esamuose ir naujuose susitarimuose nustatytas sąlygas. Tuo tikslu Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos atstovams turėtų būti leidžiama dalyvauti valdančiosios tarybos posėdžiuose kaip stebėtojams;

(66)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis nacionalinių prieglobsčio institucijų kompetencijai priimti sprendimus dėl atskirų tarptautinės apsaugos prašymų;

(67)

šiuo reglamentu siekiama iš dalies pakeisti ir išplėsti Reglamento (ES) Nr. 439/2010 nuostatas. Būsimi pakeitimai yra skaitlingi ir esminiai, todėl dėl aiškumo tas reglamentas turėtų būti visas pakeistas nauju reglamentu, taikomu valstybėms narėms, kurioms privalomas šis reglamentas. Šiuo reglamentu įsteigta Agentūra turėtų pakeisti Reglamentu (ES) Nr. 439/2010 įsteigtą EASO ir perimti jo funkcijas, todėl tas reglamentas turėtų būti panaikintas. Valstybių narių, kurioms privalomas šis reglamentas, atžvilgiu nuorodos į panaikintą reglamentą turėtų būti laikomos nuorodomis į šį reglamentą;

(68)

šio reglamento nuostatos dėl operatyvinio ir techninio BEPS taikymo stebėsenos mechanizmo yra, be kita ko, susijusios su Reglamentu (ES) Nr. 604/2013 sukurta sistema, pagal kurią nustatoma už tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą atsakinga valstybė narė. Kadangi tuo reglamentu sukurta sistema gali būti pakeista, manoma, kad būtina atidėti tų nuostatų taikymo pradžią iki vėlesnės datos, t. y. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Be to, nuostatos dėl to stebėjimo mechanizmo, susijusios su atitinkamai valstybei narei skirtų rekomendacijų priėmimu, ir šio reglamento nuostatos dėl padėties, kai susidaro neproporcingai didelis krūvis ar prieglobsčio ir priėmimo sistemos tampa neveiksmingos, labiau tiesiogiai siejamos su atsakomybės aspektais pagal Reglamentu (ES) Nr. 604/2013 sukurtą sistemą ir tokie aspektai daro joms poveikį. Kadangi tas reglamentas gali būti pakeistas nauju teisės aktu, dėl kurio šiuo metu deramasi, taip pat atsižvelgiant į tokio naujo teisės akto atitinkamų aspektų svarbą, tos nuostatos turėtų būti taikomos tik nuo dienos, nuo kurios tas reglamentas pakeičiamas nauju reglamentu, nebent to reglamento pakeitimas įvyktų anksčiau nei 2023 m. gruodžio 31 d. – tokiu atveju tos nuostatos turėtų būti taikomos nuo 2023 m. gruodžio 31 d.;

(69)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (17) 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, ir jis pateikė nuomonę 2016 m. rugsėjo 21 d. (18),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS

EUROPOS SĄJUNGOS PRIEGLOBSČIO AGENTŪRA

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu įsteigiama Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (toliau – Agentūra). Agentūra pakeičia Reglamentu (ES) Nr. 439/2010 įsteigtą Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO) ir perima jo funkcijas.

2.   Agentūra padeda užtikrinti veiksmingą ir vienodą Sąjungos prieglobsčio teisės taikymą valstybėse narėse visapusiškai gerbiant pagrindines teises. Agentūra sudaro sąlygas ir remia valstybių narių veiklą įgyvendinant bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS), taip pat sudarydama sąlygas suderinti tarptautinės apsaugos prašymų vertinimą visoje Sąjungoje ir koordinuodama bei stiprindama praktinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija.

Agentūra gerina BEPS veikimą, taip pat taikydama 14 straipsnyje nurodytą stebėsenos mechanizmą ir teikdama operatyvinę bei techninę pagalbą valstybėms narėms, visų pirma tais atvejais, kai jų prieglobsčio ir priėmimo sistemos patiria neproporcingai didelį krūvį.

3.   Dėl savo nepriklausomumo, teikiamos pagalbos mokslinės bei techninės kokybės ir renkamos bei skleidžiamos informacijos, veiklos procedūrų ir metodų skaidrumo, stropumo vykdant jai pavestas užduotis ir informacinių technologijų priemonių, reikalingų jos užduotims vykdyti, Agentūra yra kompetencijos centras.

2 straipsnis

Užduotys

1.   1 straipsnio tikslais Agentūra vykdo šias užduotis:

a)

palengvina, koordinuoja ir stiprina valstybių narių praktinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija apie jų prieglobsčio ir priėmimo sistemas;

b)

renka ir analizuoja kiekybinio bei kokybinio pobūdžio informaciją apie prieglobsčio padėtį ir BEPS įgyvendinimą;

c)

remia valstybes nares, joms vykdant savo užduotis ir pareigas pagal BEPS;

d)

padeda valstybėms narėms mokymų srityje ir prireikus teikia mokymus valstybių narių visų nacionalinių administracijų ir teismų, taip pat už prieglobsčio klausimus atsakingų nacionalinių institucijų ekspertams, be kita ko, parengdama Europos prieglobsčio srities mokymo programą;

e)

rengia ir reguliariai atnaujina ataskaitas ir kitus dokumentus, kuriuose Sąjungos lygmeniu pateikiama informacija apie padėtį atitinkamose trečiosiose šalyse, įskaitant kilmės šalis;

f)

sukuria ir koordinuoja europinius informacijos apie trečiąsias šalis tinklus;

g)

organizuoja veiklą valstybėse narėse ir koordinuoja jų pastangas rengiant bendrą analizę dėl padėties kilmės šalyse ir gaires;

h)

teikia informaciją ir analizę apie trečiąsias šalis, kiek tai susiję su saugios kilmės šalies koncepcija ir saugios trečiosios šalies koncepcija (toliau – saugios šalies koncepcijos);

i)

teikia veiksmingą operatyvinę ir techninę pagalbą valstybėms narėms, visų pirma tais atvejais, kai jų prieglobsčio ir priėmimo sistemoms tenka neproporcingai didelis krūvis;

j)

teikia tinkamą paramą valstybėms narėms, joms vykdant savo užduotis ir pareigas pagal Reglamentą (ES) Nr. 604/2013;

k)

padeda Sąjungoje perkelti arba perduoti tarptautinės apsaugos prašytojus ar gavėjus;

l)

sudaro ir siunčia prieglobsčio paramos grupes;

m)

remiantis 19 straipsnio 6 dalimi sudaro prieglobsčio pagalbos rezervą (toliau – prieglobsčio pagalbos rezervas);

n)

parūpina ir siunčia prieglobsčio paramos grupėms reikalingą techninę įrangą ir siunčia prieglobsčio pagalbos rezervo ekspertus;

o)

rengia veiklos standartus, rodiklius, gaires ir geriausios patirties pavyzdžius, susijusius su Sąjungos prieglobsčio teisės įgyvendinimu;

p)

siunčia ryšių palaikymo pareigūnus į valstybes nares;

q)

stebi operatyvinį ir techninį BEPS taikymą, siekdama padėti valstybėms narėms padidinti savo prieglobsčio ir priėmimo sistemų veiksmingumą;

r)

padeda valstybėms narėms joms bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis su BEPS išorės dimensija susijusiais klausimais, taip pat ir siųsdama ryšių palaikymo pareigūnus į trečiąsias šalis;

s)

padeda valstybėms narėms joms vykdant su perkėlimu į ES susijusius veiksmus.

2.   Agentūra savo iniciatyva savo įgaliojimų srityse vykdo komunikacijos veiklą. Ji teikia visuomenei tikslią ir išsamią informaciją apie savo veiklą. Agentūra nevykdo komunikacijos veiklos, kuri būtų žalinga vykdant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas užduotis. Komunikacijos veikla vykdoma nedarant poveikio 65 straipsniui ir laikantis atitinkamų valdančiosios tarybos patvirtintų komunikacijos ir sklaidos planų.

3 straipsnis

Nacionaliniai kontaktiniai centrai ryšiams

Kiekviena valstybė narė paskiria bent vieną nacionalinį kontaktinį centrą ryšiams su Agentūra visais su 2 straipsnyje nurodytomis užduotimis susijusiais klausimais.

2 SKYRIUS

PRAKTINIS BENDRADARBIAVIMAS IR INFORMACIJA APIE PRIEGLOBSTĮ

4 straipsnis

Pareiga bendradarbiauti gera valia ir keistis informacija

1.   Agentūra ir nacionalinės institucijos, atsakingos už prieglobstį ir imigraciją, bei kitos atitinkamomis tarnybos bendradarbiauja gera valia.

2.   Siekdamos vykdyti šiuo reglamentu jiems pavestas užduotis ir pareigas, visų pirma, kad Agentūra galėtų vykdyti 2 straipsnyje nurodytas užduotis, Agentūra ir nacionalinės institucijos, atsakingos už prieglobstį ir imigraciją, bei kitos atitinkamos tarnybos laiku ir tiksliai keičiasi visa būtina informacija.

3.   Agentūra glaudžiai bendradarbiauja su nacionalinėmis institucijomis, atsakingomis už prieglobstį ir imigraciją, bei kitomis atitinkamomis tarnybomis, taip pat su Komisija. Agentūra savo užduotis vykdo nedarydama poveikio kitoms atitinkamoms Sąjungos įstaigoms, biurams ir agentūroms pavestoms užduotims. Agentūra bendradarbiauja su tomis įstaigomis, biurais ir agentūromis, tarpvyriausybinėmis organizacijomis, visų pirma su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR) ir kitomis atitinkamomis organizacijomis, kaip nurodyta šiame reglamente.

4.   Agentūra organizuoja, skatina ir koordinuoja veiksmus, kuriais valstybėms narėms sudaromos sąlygos keistis informacija, be kita ko, kai tinkama, kurdama tinklus.

5.   Jeigu, paraginus valstybę narę pateikti Agentūrai informaciją, reikalingą jos užduotims pagal šį reglamentą atlikti, vykdomasis direktorius nustato, kad atitinkama valstybė narė sistemingai to nedaro, jis apie tai praneša valdančiajai tarybai ir Komisijai.

5 straipsnis

Informacijos apie prieglobsčio padėtį analizė

1.   Siekdama valstybėms narės laiku ir patikimai teikti informaciją ir nustatyti galimą riziką valstybių narių prieglobsčio ir priėmimo sistemoms, Agentūra renka ir analizuoja informaciją apie prieglobsčio padėtį Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, jeigu tai galėtų daryti poveikį Sąjungai, įskaitant naujausią informaciją apie pagrindines priežastis, migrantų ir pabėgėlių srautus, nelydimų nepilnamečių buvimą, bendrus trečiųjų šalių priėmimo pajėgumus ir perkėlimo į Sąjungą poreikius, ir apie visus galimus atvejus, kai atvyksta didelis trečiųjų šalių piliečių, kurie valstybių narių prieglobsčio ir priėmimo sistemoms galėtų sukelti neproporcingai didelį krūvį, skaičius.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytam tikslui pasiekti, Agentūra glaudžiai bendradarbiauja su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir atitinkamai atsižvelgia į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros pagal Reglamento (ES) 2019/1896 29 straipsnį atliekamą rizikos analizę, siekdama užtikrinti Agentūros ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros teikiamos informacijos aukščiausio lygio nuoseklumą ir suderinimą.

2.   Savo analizę Agentūra grindžia informacija, kuri pateikiama, visų pirma, valstybių narių, atitinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų, biurų ir agentūrų, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir UNHCR, ypač UNHCR visuotinių perkėlimo poreikių ataskaitose. Agentūra taip pat gali atsižvelgti į atitinkamų organizacijų pagal jų kompetenciją turimą informaciją.

3.   Agentūra užtikrina greitą valstybių narių keitimąsi svarbia informacija tarpusavyje ir su Komisija. Ji taip pat laiku ir tiksliai pateikia valdančiajai tarybai savo analizės rezultatus. Agentūra savo analizės ataskaitą du kartus per metus pateikia Europos Parlamentui.

6 straipsnis

Informacija apie BEPS įgyvendinimą

1.   Agentūra organizuoja, koordinuoja ir skatina valstybių narių tarpusavio ir Komisijos bei valstybių narių keitimąsi informacija, susijusia su Sąjungos prieglobsčio teisės įgyvendinimu.

2.   Agentūra sukuria duomenų bazes ir interneto portalus apie Sąjungos, nacionalines ir tarptautines prieglobsčio teisines priemones, visų pirma, naudodamasi galiojančia tvarka. Tose duomenų bazėse nesaugomi ar tuose interneto portaluose neskelbiami jokie asmens duomenys, išskyrus atvejus, kai tokius duomenis Agentūra surinko iš viešai prieinamų šaltinių.

3.   2 dalyje nurodytose duomenų bazėse ir interneto portaluose turi būti viešai prieinamos dalys, kuriose pateikiama:

a)

statistika apie tarptautinės apsaugos prašymus ir apie nacionalinių institucijų, atsakingų už prieglobsčio klausimus, priimtus sprendimus;

b)

informacija apie prieglobsčio srities nacionalinę teisę ir jos raidą, įskaitant teismų praktiką;

c)

informacija apie atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

7 straipsnis

Ryšių palaikymo pareigūnai valstybėse narėse

1.   Vykdomasis direktorius iš Agentūros darbuotojų paskiria ekspertus, kurie siunčiami į valstybes nares kaip ryšių palaikymo pareigūnai.

2.   Vykdomasis direktorius, pasikonsultavęs su atitinkamomis valstybėmis narėmis, pateikia pasiūlymą dėl siuntimo pobūdžio bei sąlygų ir dėl valstybės narės arba regiono, į kurį gali būti siunčiamas ryšių palaikymo pareigūnas. Vykdomasis direktorius gali nuspręsti, kad ryšių palaikymo pareigūnas vykdys pareigas ne daugiau kaip keturiose valstybėse narėse, esančiose geografiškai arti viena nuo kitos. Vykdomojo direktoriaus pasiūlymą turi patvirtinti valdančioji taryba.

3.   Vykdomasis direktorius praneša atitinkamai valstybei narei apie ryšių palaikymo pareigūnų paskyrimą ir kartu su ta valstybe nare nustato siuntimo vietą.

4.   Ryšių palaikymo pareigūnai veikia Agentūros vardu ir skatina bendradarbiavimą ir dialogą tarp Agentūros ir nacionalinių institucijų, atsakingų už prieglobstį ir imigraciją, bei kitų atitinkamų tarnybų. Ryšių palaikymo pareigūnai visų pirma:

a)

tarpininkauja tarp Agentūros ir nacionalinių institucijų, atsakingų už prieglobstį ir imigraciją, bei kitų atitinkamų tarnybų;

b)

padeda rinkti 5 straipsnyje nurodytą informaciją ir visą kitą informaciją, kurios reikia Agentūrai;

c)

padeda skatinti taikyti Sąjungos prieglobsčio teisę, įskaitant kiek tai susiję su pagrindinių teisių paisymu;

d)

esant prašymui, padeda valstybėms narėms rengti nenumatytų atvejų planavimo priemones, kaip įveikti neproporcingai didelį krūvį, galintį tekti jų prieglobsčio ir priėmimo sistemoms;

e)

palengvina valstybių narių tarpusavio ir atitinkamos valstybės narės bei Agentūros ryšius ir dalijasi atitinkama Agentūros informacija su atitinkama valstybe nare, įskaitant informaciją apie teikiamą pagalbą;

f)

reguliariai teikia vykdomajam direktoriui ataskaitas apie prieglobsčio padėtį atitinkamoje valstybėje narėje ir jos pajėgumus veiksmingai valdyti savo prieglobsčio ir priėmimo sistemas.

Jeigu pirmos pastraipos f punkte nurodytose ataskaitose pareiškiamas susirūpinimas dėl vieno ar daugiau aspektų, kurie svarbūs atitinkamai valstybei narei, vykdomasis direktorius nedelsdamas tą valstybę narę apie tai informuoja. Į tas ataskaitas atsižvelgiama 14 straipsnyje nurodyto stebėsenos mechanizmo tikslais ir jos perduodamos atitinkamai valstybei narei.

5.   4 dalies tikslais ryšių palaikymo pareigūnas nuolat palaiko ryšius su nacionalinėmis institucijomis, atsakingomis už prieglobstį ir imigraciją, bei kitomis atitinkamomis tarnybomis, informuodamas atitinkamos valstybės narės paskirtą kontaktinį centrą.

6.   Vykdydami savo pareigas ryšių palaikymo pareigūnai laikosi tik Agentūros nurodymų.

8 straipsnis

Mokymai

1.   Agentūra rengia, plėtoja ir peržiūri mokymus, skirtus savo darbuotojams, ir mokymus, skirtus atitinkamų nacionalinių administracijų bei teismų, taip pat už prieglobstį bei priėmimą atsakingų nacionalinių institucijų darbuotojams.

2.   1 dalyje nurodytus mokymus Agentūra plėtoja glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir, kai tikslinga, su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, įsteigta Tarybos reglamentu (EB) Nr. 168/2007 (19), ir atitinkamomis mokymo įstaigomis, akademinėmis institucijomis, teisininkų asociacijomis, mokymo tinklais ir organizacijomis.

3.   Agentūra rengia Europos prieglobsčio srities mokymo programą, atsižvelgdama į prieglobsčio srityje Sąjungoje vykdomą bendradarbiavimą, siekdama skatinti gerąją patirtį ir aukštus Sąjungos prieglobsčio teisės įgyvendinimo standartus.

Valstybės narės parengia tinkamus mokymus, skirtus už prieglobstį ir priėmimą atsakingų institucijų ir teismų darbuotojams, laikydamosi Sąjungos prieglobsčio teisėje joms nustatytų pareigų, remiantis Europos prieglobsčio srities mokymo programa, ir tos mokymo programos pagrindines dalis įtraukia į tuos mokymus.

4.   Agentūros organizuojami mokymai yra aukštos kokybės ir apima pagrindinius principus bei gerosios patirties pavyzdžius siekiant užtikrinti didesnį administracinių metodų, sprendimų ir teisinės praktikos suderinamumą, tuo pat metu visapusiškai gerbiant nacionalinių teismų nepriklausomumą.

Agentūros organizuojami mokymai, kaip Europos prieglobsčio srities mokymo programos dalis, visų pirma apima:

a)

tarptautinius ir Sąjungos pagrindinių teisių standartus, visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija), taip pat tarptautinės ir Sąjungos prieglobsčio teisės nuostatas, įskaitant konkrečius teisinius klausimus ir teismų praktiką;

b)

klausimus, susijusius su tuo, ar prašytojas atitinka tarptautinės apsaugos reikalavimus, ir su tarptautinės apsaugos gavėjų teisėmis;

c)

tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimo klausimus;

d)

apklausos metodus;

e)

įrodymų vertinimą;

f)

atitinkamą nacionalinių teismų, ESTT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir kitus susijusius pokyčius prieglobsčio teisės srityje;

g)

klausimus, susijusius su pirštų atspaudų duomenimis, įskaitant duomenų apsaugos aspektus, duomenų kokybės ir duomenų saugumo reikalavimus;

h)

medicininių ekspertizių ir teisinių išvadų naudojimą tarptautinės apsaugos procedūrose;

i)

klausimus, susijusius su informacija apie trečiąsias šalis, pateikimo ir naudojimo;

j)

priėmimo sąlygas;

k)

klausimus, susijusius su nepilnamečiais, visų pirma nelydimais nepilnamečiais, kiek tai susiję su vaiko interesų įvertinimu, konkrečiomis procedūrinės apsaugos priemonėmis, pvz., vaiko teisės būti išklausytam paisymu ir kitais vaiko apsaugos aspektais, amžiaus nustatymo metodais ir vaikų bei šeimų priėmimo sąlygomis;

l)

klausimus, susijusius su specialių procesinių garantijų, specialių priėmimo poreikių turinčiais prašytojais ir kitais asmenimis, esančiais pažeidžiamoje padėtyje, ypatingą dėmesį atkreipiant į kankinimo ir prekybos žmonėmis aukas, ir susijusius lyčių aspektu svarbius klausimus;

m)

klausimus, susijusius su vertimu žodžiu ir kultūrų tarpininkavimu;

n)

klausimus, susijusius su perkėlimu į Sąjungą;

o)

su perkėlimo Sąjungoje procedūrų tvarkymu susijusius klausimus;

p)

atsparumą ir streso valdymo įgūdžius, visų pirma vadovų pareigas einantiems darbuotojams.

5.   Agentūra rengia bendro pobūdžio, specialius arba teminius mokymus, taip pat ad hoc mokymus, įskaitant instruktorių mokymo metodiką ir e. mokymąsi.

6.   Agentūra imasi būtinų iniciatyvų patikrinti ir, kai tinkama, užtikrinti, kad prieglobsčio paramos grupėse dalyvaujantys ekspertai, įskaitant Agentūroje neįdarbintus ekspertus, būtų baigę mokymus, susijusius su jų pareigomis ir funkcijomis, kurie reikalingi jų dalyvavimui Agentūros organizuojamoje operatyvinėje veikloje.

Agentūra, prireikus ir prieš išsiųsdama arba siųsdama pirmoje pastraipoje nurodytus ekspertus, jiems rengia mokymus, kurie yra konkrečiai pritaikyti prie operacinės ir techninės pagalbos, teikiamos atitinkamoje valstybėje narėje (toliau – priimančioji valstybė narė).

7.   Agentūra, bendradarbiaudama su valstybe nare ar trečiąja šalimi, gali rengti mokymo veiklą tos valstybės narės ar trečiosios šalies teritorijoje.

3 SKYRIUS

INFORMACIJA APIE ŠALIS IR GAIRĖS

9 straipsnis

Informacija apie trečiąsias šalis Sąjungos lygmeniu

1.   Agentūra yra centras, kuris skaidriai ir nešališkai renka svarbią, patikimą, objektyvią, tikslią ir naujausią informaciją apie atitinkamas trečiąsias šalis, pasinaudodamas atitinkama informacija, įskaitant su vaikais ir su lyties aspektu susijusią informaciją ir tikslinę informaciją apie pažeidžiamoms ir mažumų grupėms priklausančius asmenis. Agentūra rengia ir reguliariai atnaujina ataskaitas ir kitus dokumentus, kuriuose Sąjungos lygmeniu teikiama informacija apie atitinkamas trečiąsias šalis, įskaitant informaciją apie atitinkamoms trečiosioms šalims būdingus teminius klausimus.

2.   Agentūra visų pirma:

a)

naudojasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant informaciją, surinktą iš tarptautinių organizacijų, visų pirma UNHCR ir kitų atitinkamų organizacijų, įskaitant 50 straipsnyje nurodyto konsultacinio forumo narius, Sąjungos institucijų, įstaigų, biurų ir agentūrų bei EIVT pateiktą informaciją, taip pat informaciją, surinktą per 10 straipsnyje nurodytus tinklus ir vykdant tiriamąsias misijas;

b)

administruoja ir toliau plėtoja interneto portalą, kuriame kaupiama informacija apie atitinkamas trečiąsias šalis ir ja dalijamasi, įskaitant viešai prieinamą skiltį, skirtą visiems naudotojams, ir ribotos prieigos skiltį, skirtą naudotojams, kurie yra nacionalinių institucijų, atsakingų už prieglobstį ir imigraciją, arba bet kurios kitos įstaigos, valstybės narės įgaliotos vykdyti su informacija apie trečiąją šalį susijusius tyrimus, darbuotojai;

c)

pagal Sąjungos prieglobsčio teisės reikalavimus parengia bendrą ataskaitų ir kitų dokumentų, kuriuose Sąjungos lygmeniu teikiama informacija apie atitinkamas trečiąsias šalis, rengimo formą ir bendrus metodus, įskaitant specifikacijas.

10 straipsnis

Europiniai informacijos apie trečiąsias šalis tinklai

1.   Agentūra sukuria valstybes nares jungiančius informacijos apie trečiąsias šalis tinklus ir juos tvarko, kad užtikrintų nacionalinių iniciatyvų, kurias įgyvendinant renkama informacija apie trečiąsias šalis, koordinavimą. Tokių tinklų veikloje prireikus ir atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį gali dalyvauti atitinkamų ekspertinių žinių turintys išorės ekspertai iš UNHCR arba kitų susijusių organizacijų.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tinklų paskirtis – valstybėms narėms sudaryti galimybę visų pirma:

a)

keistis nacionalinėmis ataskaitomis ir kitais dokumentais bei kita svarbia informacija apie trečiąsias šalis, įskaitant teminius klausimus, ir juos atnaujinti;

b)

nedarant poveikio privatumo taisyklėms, duomenų apsaugos taisyklėms ir nacionalinės teisės aktuose nustatytoms konfidencialumo taisyklėms, Agentūrai teikti užklausas, susijusias su konkrečiais faktiniais klausimais, kurie gali kilti dėl tarptautinės apsaugos prašymų, ir padėti atsakyti į tas užklausas;

c)

prisidėti rengiant ir atnaujinant Sąjungos lygmens dokumentus, kuriuose teikiama informacija apie atitinkamas trečiąsias šalis.

11 straipsnis

Bendra analizė dėl padėties kilmės šalyse ir gairės

1.   Siekdama skatinti darnesnį Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES (20) nustatytų vertinimo kriterijų taikymą, Agentūra koordinuoja valstybių narių pastangas parengti bendrą analizę dėl padėties konkrečiose kilmės šalyse (toliau – bendra analizė) ir gaires, kurios padėtų valstybėms narėms vertinti atitinkamus tarptautinės apsaugos prašymus.

Agentūra, rengdama bendrą analizę ir gaires, atkreipia dėmesį į naujausias UNHCR prieglobsčio prašytojų iš atitinkamų kilmės šalių tarptautinės apsaugos poreikių vertinimo gaires.

2.   Pasikonsultavęs su Komisija, vykdomasis direktorius pateikia gaires valdančiajai tarybai tvirtinti. Prie gairių pridedama bendra analizė.

3.   Nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai priimti sprendimus dėl atskirų tarptautinės apsaugos prašymų, valstybės narės atsižvelgia į bendrą analizę ir gaires, nagrinėdamos tarptautinės apsaugos prašymus.

4.   Agentūra užtikrina, kad bendra analizė ir gairės būtų reguliariai peržiūrimos ir, jei reikia, atnaujinamos. Tokia peržiūra ir atnaujinimas atliekami, jei pasikeičia padėtis kilmės šalyje arba kai yra objektyvių požymių, kad bendra analizė ir gairės nenaudojamos. Dėl bendros analizės ir gairių peržiūrų ar atnaujinimų turi būti konsultuojamasi su Komisija ir jas turi patvirtinti valdančioji taryba, kaip nurodyta 2 dalyje.

5.   Valstybės narės Agentūrai teikia visą atitinkamą informaciją, iš kurios matyti, kad bendra analizė ir gairės turi būti peržiūrėtos arba atnaujintos.

12 straipsnis

Informacija ir analizė, susijusios su saugiomis kilmės šalimis ir saugiomis trečiosiomis šalimis

1.   Teikdama informaciją ir analizę, Agentūra gali padėti valstybėms narėms taikyti saugios šalies koncepcijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/32/ES (21).

2.   Teikdama informaciją ir analizę, Agentūra padeda Komisijai vykdyti jos užduotis, susijusias su saugios šalies koncepcijomis pagal Direktyvą 2013/32/ES.

3.   Teikdama informaciją ir analizę pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, Agentūra laikosi 9 straipsnyje nustatytų bendrųjų principų.

4.   Agentūra Europos Parlamentui ir Tarybai reguliariai ir jų prašymu teikia pagal 1 ir 2 dalis jos parengtą informaciją ir analizes.

4 SKYRIUS

VEIKLOS STANDARTAI IR GAIRĖS

13 straipsnis

Veiklos standartai, rodikliai, gairės ir geriausia patirtis

1.   Agentūra organizuoja ir koordinuoja veiklą, kuria skatinamas teisingas ir veiksmingas Sąjungos prieglobsčio teisės įgyvendinimas, be kita ko, rengdama veiklos standartus, rodiklius ir gaires ar nustatydama geriausią patirtį prieglobsčio srityje ir užtikrindama valstybių narių keitimąsi geriausia patirtimi prieglobsčio srityje.

2.   Agentūra savo iniciatyva arba valdančiosios tarybos ar Komisijos prašymu rengia Sąjungos prieglobsčio teisės įgyvendinimo veiklos standartus, rodiklius ir gaires bei nustato geriausios patirties pavyzdžius.

3.   Agentūra, rengdama 2 dalyje nurodytus veiklos standartus, rodiklius ir gaires bei nustatydama gerosios patirties pavyzdžius, konsultuojasi su Komisija, valstybėmis narėmis ir, jei tinkama, UNHCR. Agentūra taip pat gali, remdamasi atitinkamomis žiniomis, konsultuotis su tarpvyriausybinėmis arba kitomis organizacijomis ir teisininkų asociacijomis bei ekspertų tinklais.

4.   Valdančioji taryba tvirtina 2 dalyje nurodytus veiklos standartus, rodiklius, gaires ir gerosios patirties pavyzdžius. Patvirtinus tuos veiklos standartus, rodiklius, gaires ar geriausios patirties pavyzdžius, Agentūra praneša apie juos valstybėms narėms ir Komisijai.

5.   Agentūra valstybėms narėms jų prašymu padeda taikyti 2 dalyje nurodytus veiklos standartus, rodiklius, gaires ir geriausią patirtį jų prieglobsčio ir priėmimo sistemoms, teikdama reikiamas žinias arba operatyvinę ir techninę pagalbą.

6.   Agentūra, taikydama 14 straipsnyje nurodytą stebėsenos mechanizmą, atsižvelgia į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiklos standartus, rodiklius gaires ir geriausios patirties pavyzdžius.

5 SKYRIUS

STEBĖSENA

14 straipsnis

Operatyvinio ir techninio BEPS taikymo stebėsenos mechanizmas

1.   Glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, Agentūra įsteigia stebėsenos mechanizmą, skirtą operatyvinei ir techninei BEPS taikymo stebėsenai, siekdama nustatyti galimus valstybių narių prieglobsčio ir priėmimo sistemų trūkumus ar užkirsti jiems kelią, taip pat įvertinti jų pajėgumus ir pasirengimą valdyti neproporcingai didelio krūvio situacijas, kad būtų padidintas šių sistemų veiksmingumas.

2.   Vykdomojo direktoriaus siūlymu ir pasikonsultavusi su Komisija valdančioji taryba nustato bendrą metodiką, taikomą šiame skyriuje nurodytam stebėsenos mechanizmui. Į bendrą metodiką įtraukiami objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos vykdoma stebėsena, stebėsenos mechanizmo metodų, procesų ir priemonių aprašymas, pavyzdžiui, praktinė apsilankymų vietoje tvarka, įskaitant vizitus, apie kuriuos pranešama likus nedaug laiko, ir ekspertų grupių steigimo taisyklės bei principai.

3.   Stebėjimas apima visų BEPS aspektų operatyvinį ir techninį taikymą, visų pirma kiek tai susiję su:

a)

Reglamentu (ES) Nr. 604/2013 sukurta sistema, pagal kurią nustatoma už tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą atsakinga valstybė narė, tarptautinės apsaugos procedūros, kriterijų apsaugos poreikiui ir suteikiamos apsaugos pobūdžiui vertinti taikymas, įskaitant aspektus, susijusius su pagrindinių teisių gerbimu, vaiko apsaugos priemonėmis ir konkrečiais pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų poreikiais;

b)

turimais darbuotojų ir vertimo raštu ir žodžiu pajėgumais, taip pat pajėgumais veiksmingai nagrinėti ir administruoti prieglobsčio prašymus, įskaitant skundų nagrinėjimą, nedarant poveikio teismų nepriklausomumui ir visapusiškai paisant kiekvienos valstybės narės teismų sistemos;

c)

priėmimo sąlygomis, pajėgumais, infrastruktūra bei įranga ir, kiek įmanoma, priėmimui skirtais finansiniais ištekliais.

4.   Stebėsena vykdoma visų pirma remiantis atitinkamos valstybės narės pateikta informacija, 5 straipsnyje nurodyta informacijos apie prieglobsčio padėtį analize ir prašymų bylų atranka.

Agentūra gali atsižvelgti į atitinkamų tarpvyriausybinių organizacijų ar įstaigų, visų pirma UNHCR, ir kitų atitinkamų organizacijų pagal jų kompetenciją turimą informaciją.

5.   Vykdydama stebėseną Agentūra gali rengti patikrinimus vietoje. 15 straipsnio 2 dalies tikslais Agentūra rengia vizitus, apie kuriuos pranešama likus nedaug laiko tik siekiant 15 straipsnio 2 dalies tikslų.

6.   Valstybės narės Agentūros prašymu teikia jai informaciją apie 3 dalyje nurodytus BEPS aspektus.

Valstybės narės Agentūros prašymu teikia jai informaciją apie savo nenumatytų atvejų planus, susijusius su priemonėmis, kurių turėtų būti imtasi galimam neproporcingai dideliam krūviui jų prieglobsčio ir priėmimo sistemoms pašalinti. Agentūra atitinkamoms valstybėms narėms pritarus padeda valstybėms narėms parengti jų nenumatytų atvejų planus ir juos peržiūrėti.

7.   Valstybės narės bendradarbiauja su Agentūra, taip pat sudarydamos palankias sąlygas visiems patikrinimams vietoje, kuriuos ji atlieka stebėsenos tikslais. Apie tokius patikrinimus vykdomasis direktorius atitinkamoms valstybėms narėms praneša pakankamai iš anksto. Patikrinimų, apie kuriuos pranešama likus nedaug laiko, atveju vykdomasis direktorius atitinkamoms valstybėms narėms apie juos praneša prieš 72 valandas.

15 straipsnis

Procedūra ir tolesni veiksmai

1.   Remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Komisija, valdančioji taryba 14 straipsnyje nurodyto stebėsenos mechanizmo tikslais priima programą (toliau – stebėsenos programa), kuri apima:

a)

visų BEPS aspektų operatyvinį ir techninį taikymą kiekvienoje valstybėje narėje, ir

b)

visų valstybių narių BEPS teminius arba specialius aspektus.

Stebėsenos programoje nurodoma, kurių valstybių narių prieglobsčio ir priėmimo sistemos turi būti stebimos konkrečiais metais. Stebėsenos programa užtikrinama, kad kiekviena valstybė narė bus bent kartą stebima per kiekvieną penkerių metų laikotarpį.

2.   Jeigu 5 straipsnyje nurodytos informacijos apie prieglobsčio padėtį analizėje reiškiamas didelis susirūpinimas dėl valstybės narės prieglobsčio ar priėmimo sistemos veikimo, Agentūra, pasikonsultavusi su Komisija, savo iniciatyva arba Komisijos prašymu inicijuoja stebėseną tos valstybės narės prieglobsčio ar priėmimo sistemoms įvertinti.

3.   Vykdomasis direktorius stebėsenos išvadas perduoda atitinkamai valstybei narei, kad ji pateiktų savo pastabas, be kita ko, prireikus nurodytų savo poreikius. Gavus išvadas, valstybėms narėms suteikiamas vieno mėnesio laikotarpis pastaboms pateikti.

4.   Vykdomasis direktorius, remdamasis šio straipsnio 3 dalyje nurodytomis išvadomis, atsižvelgęs į atitinkamos valstybės narės pastabas ir pasikonsultavęs su Komisija, parengia rekomendacijų projektą. Rekomendacijų projekte išdėstomos priemonės, kurių turi imtis atitinkama valstybė narė, įskaitant, jei reikia, padedant Agentūrai, ir nurodomas terminas, per kurį atitinkama valstybė narė turi imtis reikiamų priemonių stebėsenos ataskaitoje nustatytiems trūkumams ar pajėgumų arba pasirengimo problemoms pašalinti. Vykdomasis direktorius rekomendacijų projektą siunčia atitinkamai valstybei narei. Atitinkamai valstybei narei suteikiamas vieno mėnesio laikotarpis pastaboms dėl rekomendacijų projekto pateikti nuo jų gavimo dienos. 2 dalyje nurodytais atvejais atitinkama valstybė narė savo pastabas pateikia per 15 dienų.

Atsižvelgęs į atitinkamos valstybės narės pastabas, vykdomasis direktorius išvadas ir rekomendacijų projektą pateikia valdančiajai tarybai. Valdančioji taryba patvirtina rekomendacijas dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių narių daugumos sprendimu. Agentūra rekomendacijas perduoda Europos Parlamentui. Agentūra informuoja Komisiją apie rekomendacijų įgyvendinimą.

5.   Jei per nustatytą terminą valstybė narė neįgyvendina priemonių, išdėstytų 4 dalyje nurodytose Agentūros rekomendacijose, ir dėl to kyla rimtų pasekmių BEPS veikimui, Komisija, remdamasi savo vertinimu, priima tai valstybei narei skirtas rekomendacijas, kuriose nurodo trūkumams pašalinti reikiamas priemones ir prireikus nustato konkrečias priemones, kurių turi imtis Agentūra, kad paremtų tą valstybę narę.

6.   Atsižvelgdama į trūkumų sunkumą, Komisija atitinkamoje valstybėje narėje gali rengti patikrinimus vietoje. Apie tokius patikrinimus Komisija atitinkamoms valstybėms narėms praneša pakankamai iš anksto.

7.   Atitinkama valstybė narė per šio straipsnio 5 dalyje nurodytose rekomendacijose nustatytą terminą Komisijai pateikia ataskaitą apie tų rekomendacijų įgyvendinimą. Jeigu pasibaigus tam terminui atitinkama valstybė narė nebūna įgyvendinusi tų rekomendacijų, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl Tarybos įgyvendinimo akto, remdamasi 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

8.   Komisija apie bet kokius tolesnius stebėseną lydinčius veiksmus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai perduoda 5 dalyje nurodytas rekomendacijas ir reguliariai juos informuoja apie atitinkamos valstybės narės padarytą pažangą įgyvendinant tas rekomendacijas.

6 SKYRIUS

OPERATYVINĖ IR TECHNINĖ PAGALBA

16 straipsnis

Agentūros teikiama operatyvinė ir techninė pagalba

1.   Agentūra teikia valstybei narei operatyvinę ir techninę pagalbą, kaip nustatyta šiame skyriuje:

a)

valstybės narės prašymu, kai ji vykdo savo pareigas pagal BEPS;

b)

valstybės narės prašymu, jeigu jos prieglobsčio ir priėmimo sistemai tenka neproporcingai didelis krūvis;

c)

jei valstybė narė patiria neproporcingai didelius sunkumus migracijos srityje, ir prašo teikti operatyvinę ir techninę pagalbą siunčiant migracijos valdymo rėmimo grupes pagal 21 straipsnį;

d)

savo iniciatyva valstybei narei sutikus, kai valstybės narės prieglobsčio ar priėmimo sistemai tenka neproporcingai didelis krūvis

e)

kai ji teikia operatyvinę ir techninę pagalbą pagal 22 straipsnį.

2.   Visapusiškai gerbdama pagrindines teises, Agentūra organizuoja ir koordinuoja atitinkamą operatyvinę arba techninę pagalbą, kurią gali sudaryti viena arba kelios iš šių operatyvinių ir techninių priemonių:

a)

prireikus glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis Sąjungos įstaigomis, biurais ir agentūromis, padeda valstybėms narėms nustatyti trečiųjų šalių piliečių tapatybę ir juos registruoti;

b)

padeda valstybėms narėms priimti ir registruoti tarptautinės apsaugos prašymus;

c)

palengvina kompetentingų nacionalinių institucijų atliekamą tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą arba teikia toms institucijoms būtiną pagalbą vykdant tarptautinės apsaugos procedūrą;

d)

sudaro palankesnes sąlygas įgyvendinti bendras valstybių narių iniciatyvas nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus;

e)

padeda teikti informaciją apie tarptautinės apsaugos procedūrą;

f)

konsultuoja, padeda ar koordinuoja priėmimo infrastruktūros, visų pirma laikino būsto, transporto ir medicininės pagalbos, parengimą arba teikimą valstybėse narėse;

g)

teikia tinkamą paramą valstybėms narėms, joms vykdant savo užduotis ir pareigas pagal Reglamentą (ES) Nr. 604/2013;

h)

padeda Sąjungoje perkelti arba perduoti tarptautinės apsaugos prašytojus ar gavėjus;

i)

teikia vertimo žodžiu paslaugas;

j)

padeda valstybėms narėms užtikrinti, kad būtų nustatytos visos būtinos vaiko teisių ir vaiko apsaugos, visų pirma nelydimų nepilnamečių, apsaugos priemonės;

k)

padeda valstybėms narėms nustatyti prašytojus, kuriems reikia specialių procesinių garantijų, arba specialių priėmimo poreikių turinčius prašytojus, ar kitus asmenis, kurie dėl savo padėties yra pažeidžiami, įskaitant nepilnamečius, nukreipia tuos asmenis į kompetentingas nacionalines institucijas, kad jie gautų tinkamą nacionalinėmis priemonėmis nustatytą pagalbą, ir užtikrina, kad būtų taikomos visos tiems asmenims būtinos apsaugos priemonės;

l)

dalyvauja migracijos valdymo rėmimo grupėse migrantų antplūdžio vietose, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2019/1896, glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, biurais ir agentūromis;

m)

siunčia prieglobsčio paramos grupes;

n)

prireikus prieglobsčio paramos grupėms siunčia techninę įrangą.

3.   Agentūra finansuoja arba bendrai finansuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytas operatyvines ir technines priemones iš savo biudžeto, vadovaudamasi Agentūrai taikomomis finansinėmis taisyklėmis.

4.   Vykdomasis direktorius įvertina šio straipsnio 2 dalyje nurodytų operatyvinių ir techninių priemonių rezultatus. Vykdomasis direktorius per 60 dienų nuo tų priemonių teikimo pabaigos perduoda vykdomajai valdybai išsamias vertinimo ataskaitas kartu su pagrindinių teisių pareigūno pastabomis laikydamasis veiklos planuose pateikiamos ataskaitų teikimo ir įvertinimo sistemos, kaip nurodyta 18 straipsnio 2 dalies k punkte. Agentūra atlieka išsamią tų rezultatų lyginamąją analizę, kuri įtraukiama į 69 straipsnyje nurodytą metinę prieglobsčio padėties Sąjungoje ataskaitą.

17 straipsnis

Operatyvinės ir techninės pagalbos teikimo tvarka

1.   Valstybių narių prašymai teikti pagalbą adresuojami vykdomajam direktoriui pagal 16 straipsnio 1 dalies a, b arba c punktą. Tokiuose prašymuose aprašoma padėtis bei prašymų tikslas ir prie jų pridedamas išsamus poreikių vertinimas ir, jei reikia, priemonių, kurių jau buvo imtasi nacionaliniu lygmeniu, aprašymas.

2.   Jeigu valstybė narė sutinka, kad pagalba jai būtų teikiama Agentūros iniciatyva pagal 16 straipsnio 1 dalies d punktą, atitinkama valstybė narė pateikia Agentūrai išsamų poreikių vertinimą ir, jei reikia, priemonių, kurių jau buvo imtasi nacionaliniu lygmeniu, aprašymą.

3.   Vykdomasis direktorius įvertina pagalbos prašymus, juos tvirtina ir koordinuoja, įskaitant prieglobsčio paramos grupių siuntimą. Vykdomasis direktorius nedelsdamas informuoja vykdančiąją tarybą apie pagalbos prašymo pagal 16 straipsnio 1 dalies a, b arba c punktą gavimą arba Agentūros pasiūlymą teikti pagalbą savo iniciatyva pagal 16 straipsnio 1 dalies d punktą. Vykdomasis direktorius, remdamasis šio straipsnio 1 arba 2 dalimi, išnagrinėja atitinkamos valstybės narės pateiktą išsamų poreikių vertinimą.

4.   Agentūra nuodugniai ir patikimai įvertina kiekvieną pagalbos prašymą pagal 16 straipsnio 1 dalies a, b arba c punktą ir pasiūlymą teikti pagalbą savo iniciatyva pagal 16 straipsnio 1 dalies d punktą, tam kad ji galėtų nustatyti ir pasiūlyti vieną arba daugiau 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, kurios gali patenkinti atitinkamos valstybės narės poreikius. Vykdomasis direktorius prireikus gali išsiųsti Agentūros ekspertus įvertinti padėtį pagalbos prašančioje valstybėje narėje.

5.   Vykdomasis direktorius priima sprendimą dėl operatyvinės ir techninės pagalbos, įskaitant prieglobsčio paramos grupių siuntimą, teikimo:

a)

per tris darbo dienas nuo prašymo pagal 16 straipsnio 1 dalies a, b arba c punktą gavimo dienos, arba

b)

per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią atitinkama valstybė narė duoda savo sutikimą dėl pasiūlymo, kuriuo remiantis Agentūra teikia pagalbą savo iniciatyva pagal 16 straipsnio 1 dalies d punktą.

Kai, remdamasis 4 dalimi, vykdomasis direktorius į atitinkamą valstybę narę siunčia ekspertus, jis priima sprendimą, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, per penkias darbo dienas nuo dienos, nurodytos atitinkamai a arba b punkte.

Tuo pačiu metu priimdamas sprendimą pagal pirmą pastraipą, vykdomasis direktorius raštu praneša atitinkamai valstybei narei ir valdančiajai tarybai apie savo sprendimą ir nurodo pagrindinius jo motyvus.

18 straipsnis

Veiklos planas

1.   Kai turi būti teikiama operatyvinė ir techninė pagalba, vykdomasis direktorius, bendradarbiaudamas su priimančiąja valstybe nare, parengia veiklos planą. Vykdomasis direktorius ir priimančioji valstybė narė sutaria dėl veiklos plano:

a)

per dešimt darbo dienų nuo 17 straipsnio 5 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos 16 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu pagalbos prašymo atveju,

b)

per penkias darbo dienas nuo 17 straipsnio 5 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos 16 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu pagalbos prašymo atveju arba

c)

per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kurią valstybė narė duoda savo sutikimą dėl pasiūlymo, kuriuo remiantis Agentūra teikia pagalbą savo iniciatyva pagal 16 straipsnio 1 dalies d punktą.

Agentūra prireikus konsultuojasi dėl veiklos plano su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis per 24 straipsnyje nurodytus nacionalinius kontaktinius centrus.

2.   Veiklos planas Agentūrai, priimančiajai valstybei narei ir dalyvaujančioms valstybėms narėms yra privalomas. Jame išsamiai išdėstomos prieglobsčio paramos grupių siuntimo pagal operatyvinės ir techninės pagalbos teikimo sistemą sąlygos ir organizaciniai aspektai, be kita ko:

a)

padėties aprašymas, modus operandi ir prieglobsčio paramos grupių siuntimo tikslai, įskaitant veiklos tikslą;

b)

numatoma prieglobsčio paramos grupių siuntimo trukmė;

c)

priimančiosios valstybės narės vieta, į kurią siunčiamos prieglobsčio paramos grupės;

d)

su logistika susiję klausimai, įskaitant informaciją apie prieglobsčio paramos grupių darbo sąlygas;

e)

išsamus ir aiškus prieglobsčio paramos grupių užduočių ir pareigų aprašas, įskaitant kiek tai susiję su pagrindinių teisių paisymu;

f)

nurodymai prieglobsčio paramos grupėms, įskaitant kiek tai susiję su nacionalinėmis ir Europos duomenų bazėmis, kuriomis jie turi teisę naudotis, ir įranga, kurią jie gali naudoti ar turėti priimančiojoje valstybėje narėje;

g)

prieglobsčio paramos grupių sudėtis, kalbant apie ekspertų profilį ir skaičių;

h)

techninė įranga, įskaitant konkrečias nuostatas, pvz., naudojimo sąlygas, transportą ir kitas logistines ir finansines nuostatas;

i)

pajėgumų, susijusių su teikiama operatyvine ir technine pagalba, didinimo veikla;

j)

dėl pagalbos tvarkant tarptautinės apsaugos prašymus, įskaitant tokių prašymų nagrinėjimą, nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai priimti sprendimus dėl atskirų tarptautinės apsaugos prašymų, – konkreti informacija apie užduotis, kurias prieglobsčio paramos grupės gali atlikti, taip pat aiškus jų pareigų ir taikytinos Sąjungos, nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų aprašymas, įskaitant atsakomybės tvarką;

k)

ataskaitų teikimo ir vertinimo sistema, į kurią įtraukti vertinimo ataskaitos lyginamieji standartai, ir galutinės vertinimo ataskaitos galutinė pateikimo data;

l)

prireikus bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, kitomis Sąjungos įstaigomis, biurais ir agentūromis arba tarptautinėmis organizacijomis pagal atitinkamus šių subjektų įgaliojimus sąlygos;

m)

priemonės, pagal kurias asmenys, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, prekybos žmonėmis aukos, nepilnamečiai ir visi kiti pažeidžiami asmenys nukreipiami į kompetentingas nacionalines valdžios institucijas, kad šios jiems suteiktų tinkamą pagalbą;

n)

praktinė tvarka, susijusi su 51 straipsnyje nurodytu skundų nagrinėjimo mechanizmu.

3.   Valstybėse narėse, kuriose UNHCR veikia ir turi pajėgumų prisidėti reaguojant į atsakymą dėl prašymo teikti operatyvinę ir techninę pagalbą pagal 16 straipsnio 1 dalį, Agentūra, sutikus atitinkamai valstybei narei, prireikus su UNHCR derina veiksmus, susijusius su veiklos plano rengimu ir įgyvendinimu.

4.   Atsižvelgdama į 2 dalies f punktą, priimančioji valstybė narė prieglobsčio paramos grupių ekspertams suteikia teisę naudotis Europos duomenų bazėmis ir gali suteikti jiems teisę naudotis savo nacionalinėmis duomenų bazėmis pagal atitinkamus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus dėl galimybės naudotis tomis duomenų bazėmis ir naudojimosi jomis, kiek tai būtina veiklos plane nustatytiems tikslams pasiekti ir užduotims atlikti.

5.   Bet kokiems veiklos plano pakeitimams arba pritaikymams, prireikus pasikonsultavę su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, turi pritarti vykdomasis direktorius ir priimančioji valstybė narė. Iš dalies pakeisto ar patikslinto veiklos plano kopiją Agentūra nedelsdama išsiunčia 24 straipsnyje nurodytiems dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniams kontaktiniams centrams.

6.   Vykdomasis direktorius, pranešęs priimančiajai valstybei narei, visiškai arba iš dalies sustabdo ar nutraukia prieglobsčio paramos grupių siuntimą jeigu:

a)

operatyvinių ir techninių priemonių vykdymo sąlygos kaip nurodyta 16 straipsnio 2 dalyje daugiau nebetenkinamos;

b)

priimančioji valstybė narė nesilaiko veiklos plano;

c)

pasikonsultavęs su pagrindinių teisių pareigūnu, vykdomasis direktorius mano, kad priimančiosios valstybės narės daromi pagrindinių teisių arba įsipareigojimų tarptautinės apsaugos srityje pažeidimai yra rimti arba gali būti daromi nuolat.

19 straipsnis

Prieglobsčio paramos grupių sudėtis

1.   Vykdomasis direktorius nusprendžia dėl kiekvienos prieglobsčio paramos grupės sudėties. Prieglobsčio paramos grupes sudaro:

a)

iš Agentūros darbuotojų paskirti ekspertai,

b)

valstybių narių ekspertai,

c)

valstybių narių į Agentūrą deleguoti ekspertai arba

d)

kiti Agentūroje neįdarbinti ekspertai.

Spręsdamas dėl prieglobsčio paramos grupės sudėties, vykdomasis direktorius atsižvelgia į ypatingas atitinkamos valstybės narės aplinkybes. Prieglobsčio paramos grupė sudaroma pagal atitinkamą veiklos planą.

2.   Vykdomojo direktoriaus siūlymu valdančioji taryba priima sprendimą dėl ekspertų, skiriamų į prieglobsčio paramos grupes, profilio ir bendro skaičiaus. Tokia pat procedūra taikoma visiems vėlesniems ekspertų profilių ir bendro skaičiaus pakeitimams.

3.   Valstybės narės prisideda prie prieglobsčio paramos grupių, paskirdamos į jas reikiamus profilius, dėl kurių pagal 2 dalį sprendimą priėmė valdančioji taryba, atitinkančius nacionalinius ekspertus. Kiekvienos valstybės narės ateinančiais metais skiriamų ekspertų skaičius nustatomas remiantis Agentūros ir atitinkamų valstybių narių kasmetinėmis dvišalėmis derybomis ir susitarimais.

Pagal pirmoje pastraipoje nurodytus susitarimus valstybės narės skiria savo ekspertus ar į Agentūrą deleguotus ekspertus, kurie gali būti jų siunčiami Agentūros prašymu. Tačiau jei valstybėje narėje susidaro išskirtinė padėtis, dėl kurios daromas labai didelis poveikis nacionalinių užduočių vykdymui, skirti tų ekspertų nereikalaujama.

4.   Agentūra prieglobsčio paramos grupes papildo ekspertais, kuriuos skiria iš savo darbuotojų, įskaitant ekspertus, įdarbintus ir parengtus darbui vietoje, ir vertėjais žodžiu, gavusiais bent jau bazinį mokymą arba turinčiais patvirtintą patirtį, kuriuos gali įdarbinti priimančiosios valstybės narės, arba kitais Agentūroje neįdarbintais ekspertais, kurie turi patvirtintų veiklos poreikius atitinkančių atitinkamų žinių ir patirties.

5.   Agentūra sudaro vertėjų žodžiu sąrašą, kuris yra prieglobsčio paramos grupių dalis. Valstybės narės padeda Agentūrai atrinkti vertėjus į vertėjų žodžiu sąrašą, įskaitant asmenis, nedirbančius valstybių narių nacionalinėse administracijose. Vertimo žodžiu pagalbą galima teikti siunčiant vertėjus į atitinkamą valstybę narę arba, kai tinkama, naudojant vaizdo konferencijas.

6.   Sudaromas bent 500 ekspertų prieglobsčio pagalbos rezervas tam, kad būtų galima siųsti prieglobsčio paramos grupes tenkinant pagalbos prašymus pagal 16 straipsnio 1 dalies b punktą, atsižvelgiant į pasiūlymus dėl Agentūros iniciatyva teikiamos pagalbos pagal 16 straipsnio 1 dalies d punktą ir Agentūros teikiamą pagalbą pagal 22 straipsnį. Prieglobsčio pagalbos rezervą sudaro Agentūrai nedelsiant perduodamas ekspertų rezervas. Tuo tikslu kiekviena valstybė narė prieglobsčio pagalbos rezervui paskiria I priede nustatytą ekspertų skaičių. Vykdomojo direktoriaus siūlymu valdančioji taryba trijų ketvirtadalių balso teisę turinčių narių balsų dauguma priima sprendimą dėl ekspertų profilių, kuriuos įtraukiami į prieglobsčio pagalbos rezervą. Tokia pat procedūra taikoma visiems vėlesniems ekspertų profilio pakeitimams.

7.   Vykdomasis direktorius gali patikrinti, ar į prieglobsčio pagalbos rezervą pagal 6 dalį valstybių narių skiriami ekspertai atitinka profilius, kuriuos valdančioji taryba nustato pagal tą dalį. Prieš siuntimą vykdomasis direktorius gali paprašyti, kad valstybė narė išbrauktų ekspertą iš prieglobsčio pagalbos rezervo, jei tas ekspertas neatitinka reikalaujamo profilio, ir pakeistų jį ekspertu, kuris atitinka vieną iš reikalaujamų profilių.

8.   Nedarant poveikio 22 straipsnio 5 daliai ir susidūrus su išskirtine padėtimi, dėl kurios daromas labai didelis poveikis nacionalinių užduočių vykdymui, kaip matyti iš 5 straipsnyje nurodytos informacijos apie prieglobsčio padėtį analizės, valstybė narė gali raštu prašyti, kad valdančioji taryba ją laikinai atleistų nuo jos pareigos skirti ekspertus į prieglobsčio rezervą. Tokiame prašyme nurodomos išsamios priežastys ir informacija apie padėtį toje valstybėje narėje. Valdančioji taryba trijų ketvirtadalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma priima sprendimą laikinai atleisti tą valstybę narę nuo I priede nustatyto jos įnašo dalies.

20 straipsnis

Prieglobsčio paramos grupių siuntimas

1.   Agentūra į valstybes nares siunčia prieglobsčio paramos grupes, siekdama suteikti operatyvinę ir techninę pagalbą pagal 16 straipsnio 1 dalį.

2.   Kai tik sutariama dėl veiklos plano remiantis 18 straipsnio 1 dalimi arba 22 straipsnio 2 dalimi, vykdomasis direktorius prašo, kad valstybės narės per ne daugiau kaip dešimt darbo dienų atsiųstų ekspertus. Prašymas, kartu su veiklos plano kopija, raštu pateikiamas 24 straipsnyje nurodytiems nacionaliniams kontaktiniams centrams, nurodant numatomą siuntimo datą.

3.   Vykdomasis direktorius siunčia prieglobsčio paramos grupes iš prieglobsčio pagalbos rezervo, tenkindamas pagalbos prašymą pagal 16 straipsnio 1 dalies b punktą, atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Agentūros iniciatyva teikiamos pagalbos pagal 16 straipsnio 1 dalies d punktą arba Agentūros teikiamą pagalbą pagal 22 straipsnį. Ekspertai iš prieglobsčio pagalbos rezervo išsiunčiami per septynias darbo dienas nuo tos dienos, kai susitariama dėl veiklos plano remiantis 18 straipsnio 1 dalimi arba 22 straipsnio 2 dalimi.

4.   Valstybės narės, nepagrįstai nedelsdamos, sudaro galimybes siųsti prieglobsčio pagalbos rezervo ekspertus, kurie gali būti siunčiami, kaip nustatė vykdomasis direktorius. Priimančioji valstybė narė nesiunčia ekspertų, sudarančių jai nustatyto įnašo į prieglobsčio pagalbos rezervą dalį. Jeigu prieglobsčio pagalbos rezerve pritrūksta ekspertų, valdančioji taryba, remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, nusprendžia, kaip tas trūkumas turi būti pašalintas. Vykdomasis direktorius atitinkamai informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją.

5.   Siuntimo trukmę nustato valstybė narė, iš kurios siunčiamas ekspertas (toliau – buveinės valstybė narė). Siuntimo trukmė neturi būti trumpesnė nei 45 dienos, išskyrus atvejus, kai prašomos operatyvinės ar techninės pagalbos reikia trumpiau.

6.   Vykdomasis direktorius prašo, kad valstybė narė išbrauktų ekspertą iš prieglobsčio paramos grupės tuo atveju, jei įvykdomas nusižengimas arba pažeidžiamos taikytinos siuntimo taisyklės. Tokiais atvejais nesvarstoma atitinkamo eksperto siųsti ateityje.

7.   Agentūra, pateikdama 69 straipsnyje nurodytą metinę prieglobsčio padėties Sąjungoje ataskaitą, informuoja Europos Parlamentą apie pagal šį straipsnį į prieglobsčio paramos grupes paskirtų ir išsiųstų ekspertų skaičių. Toje ataskaitoje išvardijamos valstybės narės, kurios praėjusiais metais pareiškė, kad jose susidarė 19 straipsnio 3 dalyje arba 8 dalyje nurodyta išskirtinė padėtis. Joje taip pat nurodomos atitinkamos valstybės narės išdėstytos priežastys, kodėl ji pareiškė, kad joje susidarė išskirtinė padėtis, bei jos pateikta informacija.

21 straipsnis

Migracijos valdymo rėmimo grupės

1.   Jeigu valstybė narė paprašo operatyvinio ir techninio migracijos valdymo rėmimo grupių pastiprinimo, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/1896 40 straipsnyje, arba jeigu migracijos valdymo rėmimo grupės siunčiamos į migrantų antplūdžio vietas, remiantis to reglamento 42 straipsniu, vykdomasis direktorius, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir, kaip numatyta to reglamento 40 straipsnio 2 dalyje, koordinuodamas veiksmus su kitomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, biurais ir agentūromis, išnagrinėja valstybės narės pastiprinimo prašymą ir jos poreikių vertinimą, siekdamas nustatyti išsamų iš įvairios atitinkamų Sąjungos įstaigų, biurų ir agentūrų koordinuojamos veiklos sferų sudarytą pastiprinimo priemonių rinkinį, kuriam turi pritarti atitinkama valstybė narė.

2.   Komisija, bendradarbiaudama su priimančiąja valstybe nare ir susijusiomis Sąjungos įstaigomis, biurais ir agentūromis, nustato bendradarbiavimo migrantų antplūdžio vietoje sąlygas ir atsako už migracijos valdymo rėmimo grupių veiklos koordinavimą.

3.   Vykdomasis direktorius 1 dalyje nurodytais atvejais pradeda prieglobsčio paramos grupių, kaip migracijos valdymo rėmimo grupių dalies, atitinkamai įtraukiant prieglobsčio pagalbos rezervo ekspertus, siuntimo procedūrą. Prieglobsčio paramos grupių, dalyvaujančių migracijos valdymo rėmimo grupėse, teikiamas operatyvinis ir techninis pastiprinimas gali būti:

a)

pagalba vykdant trečiųjų šalių piliečių patikrą, įskaitant jų tapatybės nustatymą, registravimą ir, jei to prašo priimančioji valstybė narė, pirštų atspaudų ėmimą, ir informacijos teikimas šių procedūrų tikslais;

b)

pradinės informacijos trečiųjų šalių piliečiams, norintiems pateikti tarptautinės apsaugos prašymą, teikimas ir tų trečiųjų šalių piliečių nukreipimas į kompetentingas nacionalines institucijas;

c)

informacijos apie tarptautinės apsaugos procedūrą ir, jei reikia, priėmimo sąlygas bei perkėlimą Sąjungoje teikimas tarptautinės apsaugos prašytojams, taip pat reikiamos pagalbos teikimas prašytojams arba galimiems prašytojams, kurie galėtų būti perkelti Sąjungoje;

d)

tarptautinės apsaugos prašymų registravimas ir, jei to prašo priimančioji valstybė narė, tokių prašymų nagrinėjimo palengvinimas.

22 straipsnis

Neproporcingai didelio krūvio prieglobsčio ir priėmimo sistemoms padėtis arba šių sistemų neveiksmingumas

1.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu pagal 15 straipsnio 7 dalį, gali nedelsdama įgyvendinimo aktu priimti sprendimą, kuriame nustatoma viena ar daugiau 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, kurių turi imtis Agentūra, remdama atitinkamą valstybę narę, ir reikalaujama, kad valstybė narė bendradarbiautų su Agentūra įgyvendinant šias priemones, jeigu tos valstybės narės prieglobsčio ar priėmimo sistema tampa neveiksmingos tokiu mastu, kad dėl to kyla rimtų pasekmių BEPS veikimui ir jeigu:

a)

tos valstybės narės prieglobsčio ar priėmimo sistema patiria neproporcingai didelį krūvį, dėl kurio ta sistema turi patenkinti ypač didelius ir skubius poreikius, ir ta valstybė narė nesiima pakankamų veiksmų tam krūviui mažinti, taip pat neprašo Agentūros operatyvinės ir techninės pagalbos pagal 16 straipsnio 1 dalies a, b arba c punktą, arba nesutinka su pasiūlymu dėl Agentūros iniciatyva teikiamos pagalbos pagal 16 straipsnio 1 dalies d punktą, arba

b)

ta valstybė narė neįgyvendina 15 straipsnio 5 dalyje nurodytų Komisijos rekomendacijų.

Taryba perduoda pirmoje pastraipoje nurodytus sprendimus Europos Parlamentui.

2.   Vykdomasis direktorius per tris darbo dienas nuo Tarybos sprendimo, kaip nurodyta 1 dalyje, priėmimo dienos nustato to Tarybos sprendimo praktinę įgyvendinimo tvarką. Kartu vykdomasis direktorius parengia veiklos planą ir pateikia jį atitinkamai valstybei narei. Per tris darbo dienas nuo veiklos plano pateikimo vykdomasis direktorius ir atitinkama valstybė narė susitaria dėl jo.

3.   Agentūra siunčia reikiamus prieglobsčio pagalbos rezervo ekspertus, taip pat iš savo darbuotojų paskirtus ekspertus, remiantis 20 straipsnio 3 dalimi. Prireikus Agentūra gali siųsti papildomas prieglobsčio paramos grupes.

4.   Atitinkama valstybė narė vykdo Tarybos sprendimą, nurodytą 1 dalyje. Tuo tikslu ji bendradarbiauja su Agentūra ir nedelsdama imasi būtinų veiksmų, kad palengvintų to sprendimo įgyvendinimą, taip pat praktinį tame sprendime ir veiklos plane nustatytų priemonių vykdymą, nedarant poveikio jos kompetencijai priimti sprendimus dėl atskirų tarptautinės apsaugos prašymų.

5.   Šio straipsnio tikslais valstybės narės skiria vykdomojo direktoriaus nustatytus prieglobsčio pagalbos rezervo ekspertus, kurie gali būti siunčiami, ir negali remtis 19 straipsnio 3 dalyje arba 8 dalyje nurodyta išskirtine padėtimi. Priimančioji valstybė narė nesiunčia ekspertų, sudarančių jai nustatyto įnašo į prieglobsčio pagalbos rezervą dalį.

23 straipsnis

Techninė įranga

1.   Nedarant poveikio priimančiosios valstybės narės pareigai teikti Agentūrai būtiną infrastruktūrą ir įrangą, kad ji galėtų teikti reikiamą operatyvinę ir techninę pagalbą, Agentūra į priimančiąją valstybę narę, taip pat jos prašymu, gali siųsti savo įrangą ta apimtimi, kiek tos įrangos galėtų reikėti prieglobsčio paramos grupėms ir kiek tokia technine įranga galima papildyti įrangą, kurią jau pateikė priimančioji valstybė narė arba kitos Sąjungos įstaigos, biurai ir agentūros.

2.   Agentūra su valdančiąja taryba pasikonsultavusio vykdomojo direktoriaus sprendimu gali įsigyti techninę įrangą arba ją išsinuomoti. Prieš įsigyjant arba išsinuomojant techninę įrangą, atliekama išsami poreikių ir sąnaudų bei naudos analizė. Visos su tokiu įsigijimu ar nuoma susijusios išlaidos turi būti numatytos Agentūros biudžete remiantis Agentūrai taikomomis finansinėmis taisyklėmis.

3.   Agentūra užtikrina savo įrangos saugumą per visą įrangos eksploatavimo ciklą.

24 straipsnis

Nacionalinis kontaktinis centras

Kiekviena valstybė narė paskiria už ryšius su Agentūra visais su 16 ir 22 straipsniuose nurodyta operatyvine ir technine pagalba susijusiais klausimais atsakingą nacionalinį kontaktinį centrą.

25 straipsnis

Koordinuojantis Agentūros pareigūnas

1.   Agentūra užtikrina operatyvinį visų organizacinių aspektų įgyvendinimą, įskaitant Agentūros darbuotojų dalyvavimą, susijusį su prieglobsčio paramos grupių siuntimu visą laiką, kol teikiama operatyvinė ir techninė pagalba pagal 16 arba 22 straipsnį.

2.   Vykdomasis direktorius iš Agentūros darbuotojų paskiria vieną arba daugiau ekspertų, kurie šio straipsnio 1 dalies tikslais veikia arba yra siunčiami kaip koordinuojantys pareigūnai. Vykdomasis direktorius informuoja priimančiąją valstybę narę apie tokius paskyrimus.

3.   Koordinuojantis pareigūnas skatina priimančiosios valstybės narės ir dalyvaujančių valstybių narių bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą. Koordinuojantis pareigūnas visų pirma:

a)

tarpininkauja tarp Agentūros, priimančiosios valstybės narės ir prieglobsčio paramos grupių ekspertų ir Agentūros vardu teikia pagalbą sprendžiant visus su tų ekspertų siuntimo sąlygomis susijusius klausimus;

b)

stebi, ar tinkamai įgyvendinamas veiklos planas;

c)

veikia Agentūros vardu visais Europos sienų visais prieglobsčio paramos grupių siuntimo ir teikia Agentūrai ataskaitas dėl visų šių aspektų;

d)

pateikia ataskaitą vykdomajam direktoriui, jeigu veiklos planas nėra tinkamai įgyvendintas.

4.   Vykdomasis direktorius gali įgalioti koordinuojantį pareigūną padėti spręsti su veiklos plano įgyvendinimu ir prieglobsčio paramos grupių siuntimu susijusius ginčus.

5.   Eidamas savo pareigas, koordinuojantis pareigūnas glaudžiai bendradarbiauja su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis ir vykdo tik vykdomojo direktoriaus nurodymus.

26 straipsnis

Civilinė atsakomybė

1.   Priimančioji valstybė narė pagal savo nacionalinės teisės aktus atsako už bet kokią prieglobsčio paramos grupėje dalyvaujančių ekspertų veiklos jos teritorijoje metu padarytą žalą.

2.   Kai tokia žala padaroma dėl didelio prieglobsčio paramos grupėje dalyvaujančių ekspertų aplaidumo arba tyčinio nusižengimo, priimančioji valstybė narė gali iš buveinės valstybės narės arba Agentūros pareikalauti, kad jos kompensuotų visas sumas, kurias ji sumokėjo nukentėjusioms šalims arba asmenims, turintiems teisę jas gauti nukentėjusiųjų vardu.

3.   Nedarant poveikio naudojimuisi savo teisėmis trečiųjų subjektų atžvilgiu, kiekviena valstybė narė atsisako visų pretenzijų priimančiajai valstybei narei arba bet kuriai kitai valstybei narei dėl patirtos žalos, išskyrus didelio aplaidumo ar tyčinio nusižengimo atvejus.

4.   Visi valstybių narių tarpusavio arba valstybės narės ir Agentūros ginčai dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo, kurių nepavyksta išspręsti jų tarpusavio derybomis, pagal SESV 273 straipsnį perduodami spręsti ESTT.

5.   Nedarant poveikio naudojimuisi savo teisėmis trečiųjų subjektų atžvilgiu, Agentūra padengia grupių veiklos metu atsiradusios žalos jos įrangai išlaidas, išskyrus didelio neatsargumo ar tyčinio nusižengimo atvejus.

27 straipsnis

Baudžiamoji atsakomybė

Prieglobsčio paramos grupės veiklos metu siunčiamiems ekspertams taikomos tos pačios sąlygos, susijusios su jų arba prieš juos įvykdytais nusikaltimais, kurios taikomos priimančiosios valstybės narės pareigūnams.

28 straipsnis

Išlaidos

1.   Agentūra padengia išlaidas, kurias patyrė ekspertai, dalyvaujantys prieglobsčio paramos grupėse, visų pirma:

a)

kelionės iš buveinės į priimančiąją valstybę narę, iš priimančiosios į buveinės valstybę narę ir kelionės priimančioje valstybėje siuntimo tikslais išlaidas;

b)

skiepijimo išlaidas;

c)

specialaus draudimo išlaidas;

d)

sveikatos priežiūros išlaidas;

e)

dienpinigius, įskaitant apgyvendinimo išlaidas;

f)

su Agentūros technine įranga susijusias išlaidas;

g)

ekspertų atlyginimus;

h)

transporto išlaidas, įskaitant automobilių nuomos išlaidas ir visas susijusias išlaidas, pvz., draudimo, degalų ir kelių mokesčius;

i)

telekomunikacijų išlaidas.

2.   Valdančioji taryba nustato išsamias valstybių narių prieglobsčio paramos grupėms nusiųstų ekspertų patirtų išlaidų, remiantis 1 dalimi, atlyginimo taisykles ir prireikus jas atnaujina.

7 SKYRIUS

KEITIMASIS INFORMACIJA IR DUOMENŲ APSAUGA

29 straipsnis

Keitimosi informacija sistemos

1.   Agentūra palengvina keitimąsi jos užduotims vykdyti svarbia informacija su Komisija, valstybėmis narėmis ir prireikus su tam tikromis Sąjungos įstaigomis, biurais ir agentūromis.

2.   Bendradarbiaudama su Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1726 (22), Agentūra sukuria ir taiko informacinę sistemą, kuria pagal Tarybos sprendimą 2013/488/ES (23) ir Komisijos sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444 (24) su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais subjektais galima keistis įslaptinta informacija, taip pat šio reglamento 31 ir 32 straipsniuose nurodytais asmens duomenimis.

30 straipsnis

Duomenų apsauga

1.   Tvarkydama asmens duomenis Agentūra taiko Reglamentą (ES) 2018/1725.

2.   Valdančioji taryba imasi priemonių, reikalingų, kad Agentūra taikytų Reglamentą (ES) 2018/1725, įskaitant priemones dėl Agentūros duomenų apsaugos pareigūno skyrimo. Tų priemonių imamasi pasikonsultavus su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

3.   Nedarant poveikio 31 ir 32 straipsniams, Agentūra gali tvarkyti asmens duomenis su darbuotojais susijusiais būtinais administravimo tikslais.

4.   Draudžiama perduoti Agentūros tvarkomus asmens duomenis, o valstybėms narėms – toliau perduoti pagal šį reglamentą tvarkomus asmens duomenis trečiųjų šalių institucijoms arba tretiesiems subjektams, įskaitant tarptautines organizacijas.

5.   Nukrypstant nuo 4 dalies, jeigu trečiosios šalies pilietis laisva valia davė informacija pagrįstą sutikimą, Agentūra gali perduoti visą trečiosios šalies piliečio vardą ir pavardę, nustatytą tik perkėlimo į Sąjungą procedūrai atlikti, informaciją apie jo ar jos perkėlimo procedūros eigą ir informaciją apie tokio perkėlimo procedūros rezultatus atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms tiek, kiek būtina tam tikslui pasiekti. Tokie asmens duomenys toliau netvarkomi jokiais kitais tikslais ir neperduodami.

6.   Kai prieglobsčio paramos grupėje dalyvaujantys ekspertai tvarko asmens duomenis pagal priimančiosios valstybės narės nurodymus, teikdami operatyvinę ir techninę pagalbą tai valstybei narei, taikomas Reglamentas (ES) 2016/679.

31 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymo tikslai

1.   Agentūra tvarko asmens duomenis tik tiek, kiek tai būtina, ir šiais tikslais:

a)

vykdydama operatyvinės ir techninės pagalbos teikimo užduotis pagal 16 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 2 ir 3 dalis;

b)

atrinkdama prašymus 14 straipsnyje nurodytos stebėsenos tikslais;

c)

palengvindama keitimąsi informacija su valstybių narių kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, Europolu arba Eurojustu pagal 37 straipsnį ir tvarkydama informaciją, gautą vykdant 21 straipsnio 3 dalyje išvardytas užduotis, jeigu tai būtina, kad jie galėtų vykdyti savo užduotis pagal atitinkamus savo įgaliojimus;

d)

analizuodama informaciją apie prieglobsčio padėtį, kaip nurodyta 5 straipsnyje;

e)

padėdama valstybėms narėms, joms vykdant su perkėlimu į ES susijusius veiksmus.

2.   Tvarkant asmens duomenis laikomasi proporcingumo principo ir tvarkomi tik tie asmens duomenys, kurių reikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais.

3.   Asmens duomenis Agentūrai teikiančios valstybės narės arba kitos Sąjungos įstaigos, biurai ir agentūros duomenis Agentūrai perduoda tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais. Bet koks saugomų asmens duomenų tvarkymas kitokiais nei nurodytieji šio straipsnio 1 dalyje tikslais yra draudžiamas.

4.   Perduodamos asmens duomenis Agentūrai, valstybės narės ar kitos Sąjungos įstaigos, biurai ir agentūros gali nurodyti bet kokį bendrąjį arba konkretų galimybės su jais susipažinti arba jų naudojimo apribojimą, taip pat taikomą perdavimui, ištrynimui arba sunaikinimui. Jeigu tokių apribojimų būtinybė paaiškėja perdavus asmens duomenis, atitinkama valstybė narė ar Sąjungos įstaiga, biuras ar agentūra apie tai informuoja Agentūrą. Agentūra laikosi tokių apribojimų.

32 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas teikiant operatyvinę ir techninę pagalbą ir perkėlimo į ES tikslais

1.   Agentūra tvarko tik šiuos valstybių narių arba jos pačios darbuotojų teikiant valstybėms narėms operatyvinę ir techninę pagalbą ir perkėlimo į Sąjungą tikslais surinktus ar jai perduotus trečiųjų šalių piliečių asmens duomenis:

a)

visus vardus ir pavardes,

b)

gimimo datą ir vietą,

c)

gyvenamąją ar buvimo vietą,

d)

lytį,

e)

amžių,

f)

pilietybę,

g)

profesiją,

h)

išsilavinimą,

i)

šeiminę padėtį,

j)

atvykimo datą ir vietą,

k)

pirštų atspaudų duomenis,

l)

skaitmeninį veido atvaizdą ir

m)

padėtį tarptautinės apsaugos atžvilgiu.

2.   Agentūra gali tvarkyti 1 dalyje nurodytus asmens duomenis, jeigu tai būtina siekiant vieno iš šių tikslų:

a)

taikyti operatyvinę ir techninę priemonę pagal 16 straipsnio 2 dalies a, b, c, g arba h punktą;

b)

perduoti tuos asmens duomenis Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai, Europolui arba Eurojustui, kad jie galėtų vykdyti savo užduotis pagal atitinkamus savo įgaliojimus ir 30 straipsnį;

c)

perduoti tuos asmens duomenis nacionalinėms institucijoms, atsakingoms už prieglobstį ir imigraciją, arba kitoms atitinkamoms tarnybomis, kad jos galėtų juos naudoti pagal nacionalinės teisės aktus, taip pat nacionalines ir Sąjungos duomenų apsaugos taisykles;

d)

analizuoti informacijos apie prieglobsčio padėtį, kaip nurodyta 5 straipsnyje;

e)

padėti valstybėms narėms, joms vykdant su perkėlimu į ES susijusius veiksmus.

3.   Tik jeigu tai tikrai būtina dėl 16 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytos operatyvinės ir techninės priemonės arba šio straipsnio 2 dalies e punkte nurodytais tikslais, Agentūra gali konkrečiais atvejais tvarkyti asmens duomenis, kurių reikia norint įvertinti, ar trečiosios šalies pilietis atitinka tarptautinės apsaugos reikalavimus ir asmens duomenis, susijusius su sveikata arba konkrečiais trečiosios šalies piliečio pažeidžiamumo aspektais. Tie asmens duomenys prieinami tik tiems darbuotojams, kuriems konkrečiu atveju reikia žinių apie juos. Tie darbuotojai užtikrina tų duomenų konfidencialumą. Tokie asmens duomenys toliau netvarkomi ir neperduodami.

4.   Agentūra asmens duomenis ištrina iš karto, kai tik jie yra perduodami Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai, Europolui, Eurojustui arba kompetentingoms nacionalinėms institucijoms arba kai tik jie panaudojami informacijos apie prieglobsčio padėtį analizei atlikti, kaip nurodyta 5 straipsnyje. Duomenų saugojimo laikotarpis bet kuriuo atveju negali būti ilgesnis kaip 30 dienų nuo tos dienos, kai Agentūra surenka tuos asmens duomenis arba juos gauna. Agentūra nuasmenina informacijos apie prieglobsčio padėtį analizėje pateikiamus duomenis, kaip nurodyta 5 straipsnyje.

5.   Agentūra iš karto ištrina 31 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytais tikslais gautus asmens duomenis, kai jie nebereikalingi tam tikslui, kuriam jie buvo gauti, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią trečiosios šalies pilietis buvo perkeltas į Sąjungą.

6.   Nedarant poveikio kitoms teisėms, numatytoms Reglamente (ES) 2016/679, ir kartu su to reglamento 13 straipsnyje nurodyta informacija, prieglobsčio paramos grupėje dalyvaujantys ekspertai, kurie perduoda asmens duomenis pagal šio straipsnio 1 dalį, tuo metu, kai renkami trečiųjų šalių piliečių asmens duomenys, pateikia jiems atitinkamos priežiūros institucijos, atsakingos už to reglamento vykdymo stebėseną ir atitikties jam užtikrinimą, kontaktinius duomenis.

33 straipsnis

Bendradarbiavimas su Danija

Agentūra sudaro palankias sąlygas operatyviniam bendradarbiavimui su Danija, įskaitant keitimąsi informacija ir geriausia patirtimi savo veiklos srityje.

34 straipsnis

Bendradarbiavimas su asocijuotosiomis šalimis

1.   Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija gali dalyvauti Agentūros veikloje.

2.   Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos dalyvavimo Agentūros veikloje pobūdis, mastas ir būdas nustatomi atitinkamuose susitarimuose. Tuose susitarimuose įtraukiamos nuostatos dėl dalyvavimo įgyvendinant Agentūros iniciatyvas, finansinių įnašų, dalyvavimo valdančiosios tarybos posėdžiuose ir darbuotojų. Susitarimų nuostatos dėl darbuotojų turi atitikti Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (25) nustatytus Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus (toliau – Tarnybos nuostatai) ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygas (toliau – Įdarbinimo sąlygos).

35 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

1.   Vadovaudamasi Sąjungos išorės politika, įskaitant pagrindinių teisių apsaugą, ir bendradarbiaudama su EIVT, Agentūra palengvina ir skatina operatyvinį valstybių narių ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą su jos veikla susijusiais klausimais ir kai reikia jos užduotims vykdyti. Agentūra ir valstybės narės laikosi normų ir standartų, kurie yra Sąjungos teisės dalis, ir skatina jų laikytis, taip pat tais atvejais, kai vykdo veiklą tų trečiųjų šalių teritorijoje.

2.   Naudodamasi Sąjungos delegacijų parama ir derindama su jomis savo veiklą, Agentūra gali bendradarbiauti su trečiųjų šalių institucijomis, kompetentingomis šio reglamento taikymo sričiai priklausančiais klausimais, visų pirma siekdama skatinti taikyti Sąjungos standartus prieglobsčio srityje, padėti trečiosioms šalims didinti savo kompetenciją bei prieglobsčio ir priėmimo sistemų pajėgumus ir įgyvendinti regioninės plėtros bei apsaugos programas bei vykdyti kitus veiksmus. Tokią bendradarbiavimo veiklą Agentūra gali vykdyti vadovaudamasi darbo tvarkos susitarimais, su tomis institucijomis sudarytais pagal Sąjungos teisės aktus ir politiką. Valdančioji taryba priima sprendimą dėl tų darbo tvarkos susitarimų, dėl kurių turi būti gautas išankstinis Komisijos pritarimas. Prieš sudarydama darbo susitarimą, Agentūra informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

3.   Vykdydama bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis Agentūra gali padėti valstybėms narėms įgyvendinti perkėlimo į Sąjungą programas tos valstybės narės prašymu.

4.   Vykdydama Sąjungos išorės politiką Agentūra, kai tikslinga, dalyvauja įgyvendinant Sąjungos su trečiosiomis šalimis sudarytus tarptautinius susitarimus, taip pat šio reglamento taikymo sričiai priklausančiose srityse.

5.   Agentūra gali gauti Sąjungos finansavimą pagal atitinkamų Sąjungos išorės politikos paramos priemonių nuostatas. Agentūra gali pradėti vykdyti ir finansuoti techninės pagalbos projektus trečiosiose šalyse dėl šio reglamento taikymo sričiai priklausančių klausimų.

6.   Agentūra, pateikdama 69 straipsnyje nurodytą metinę prieglobsčio padėties Sąjungoje ataskaitą, informuoja Europos Parlamentą apie pagal šį straipsnį vykdytą veiklą. Į tą ataskaitą ji įtraukia bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis vertinimus.

36 straipsnis

Ryšių palaikymo pareigūnai trečiosiose šalyse

1.   Agentūra gali siųsti iš savo darbuotojų paskirtus ekspertus kaip ryšių palaikymo pareigūnus. Ryšių palaikymo pareigūnams atliekant pareigas trečiosiose šalyse turėtų būti užtikrinama kuo didesnė apsauga. Ryšių palaikymo pareigūnai siunčiami tik į tas trečiąsias šalis, kuriose migracijos ir prieglobsčio sritys valdomos laikantis imperatyvių žmogaus teisių standartų.

2.   Įgyvendinant Sąjungos išorės politiką, ryšių palaikymo pareigūnai siunčiami visų pirma į tas trečiąsias šalis, kurios, remiantis jos 5 straipsnyje nurodyta informacijos apie prieglobsčio padėtį analize, yra su prieglobsčiu susijusios migracijos kilmės arba tranzito šalys. Ryšių palaikymo pareigūnų siuntimą patvirtina valdančioji taryba.

3.   Ryšių palaikymo pareigūnams pavedama, laikantis Sąjungos teisės aktų ir tokiu būdu, kai visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės, be kita ko, užmegzti ir palaikyti ryšius su trečiosios šalies, į kurią jie yra siunčiami, kompetentingomis institucijomis siekiant rinkti informaciją, padėti įtvirtinti apsaugos požiūriu jautrų migracijos valdymą ir prireikus sudaryti lengvesnes sąlygas pasinaudoti teisėtais patekimo į Sąjungą būdais tiems asmenims, kuriems reikalinga apsauga, įskaitant perkėlimo į Sąjungą būdą. Ryšių palaikymo pareigūnai glaudžiai koordinuoja veiksmus su Sąjungos delegacijomis, ir, kai tikslinga, su tarptautinėmis organizacijomis ir organais, visų pirma su UNHCR.

4.   Dėl Agentūros sprendimo siųsti į trečiąsias šalis ryšių palaikymo pareigūnus turi būti gauta išankstinė Komisijos nuomonė. Europos Parlamentas turi būti atitinkamai nedelsiant visapusiškai informuojamas.

37 straipsnis

Bendradarbiavimas su Sąjungos įstaigomis, biurais ir agentūromis

1.   Agentūra bendradarbiauja su Sąjungos įstaigomis, biurais ir agentūromis, kurių veikla yra susijusi su jos veiklos sritimi, visų pirma su įstaigomis, biurais ir agentūromis, veikiančiomis teisingumo ir vidaus reikalų srityse, kurios yra kompetentingos šiuo reglamentu reglamentuojamose srityse.

2.   Gavus išankstinį Komisijos pritarimą, 1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas vyksta pagal darbo tvarkos susitarimus, sudarytus su Sąjungos įstaigomis, biurais ir agentūromis. Agentūra informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie visus tokius darbo tvarkos susitarimus.

3.   1 dalyje nurodytu bendradarbiavimu kuriama atitinkamų Sąjungos įstaigų, biurų ir agentūrų tarpusavio sąveika ir vengiama pastangų, kurios dedamos kiekvienos Sąjungos įstaigos, biuro ir agentūros pagal savo įgaliojimus vykdomoje veikloje, dubliavimosi.

38 straipsnis

Bendradarbiavimas su UNHCR ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis

Agentūra bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma su UNHCR, šiuo reglamentu reglamentuojamose srityse, vadovaudamasi darbo tvarkos susitarimais, su tokiomis organizacijomis sudarytais pagal Sutartis ir susitarimus, nustatančius tokių organizacijų kompetenciją. Valdančioji taryba priima sprendimą dėl darbo tvarkos susitarimų, dėl kurių turi būti gautas išankstinis Komisijos pritarimas. Agentūra informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie visus tokius darbo tvarkos susitarimus.

8 SKYRIUS

AGENTŪROS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

39 straipsnis

Administravimo ir valdymo struktūra

Agentūros administravimo ir valdymo struktūrą sudaro:

a)

valdančioji taryba, vykdanti 41 straipsnyje nustatytas funkcijas;

b)

vykdomasis direktorius, vykdantis 47 straipsnyje nustatytas pareigas;

c)

vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, kaip nustatyta 48 straipsnyje;

d)

pagrindinių teisių pareigūnas, kaip nustatyta 49 straipsnyje, ir

e)

konsultacinis forumas, kaip nustatyta 50 straipsnyje.

40 straipsnis

Valdančiosios tarybos sudėtis

1.   Valdančiąją tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir du Komisijos atstovai. Kiekvienas iš tų atstovų turi balso teisę.

2.   Valdančiojoje taryboje yra vienas UNHCR atstovas. Tas atstovas balso teisės neturi.

3.   Kiekvienas valdančiosios tarybos narys turi pakaitinį narį. Valdančiosios tarybos nariui nedalyvaujant, jam atstovauja pakaitinis narys.

4.   Valdančiosios tarybos nariai ir jų pakaitiniai skiriami remiantis jų žiniomis ir kompetencija prieglobsčio srityje ir atsižvelgiant į atitinkamus vadybos, administravimo ir biudžeto valdymo gebėjimus. Visos susijusios šalys siekia, kad valdančiojoje taryboje būtų tinkama vyrų ir moterų pusiausvyra.

5.   Valdančiosios tarybos narių kadencija yra ketveri metai. Ta kadencija gali būti pratęsiama. Pasibaigus narių kadencijai arba jiems atsistatydinus, jie savo pareigas eina tol, kol jie yra paskiriami kitai kadencijai arba jie pakeičiami.

41 straipsnis

Valdančiosios tarybos funkcijos

1.   Valdančioji taryba pateikia bendras Agentūros veiklos gaires ir užtikrina, kad Agentūra vykdytų savo užduotis. Valdančioji taryba visų pirma:

a)

dviejų trečdalių balso teisę turinčių jos narių balsų dauguma tvirtina Agentūros metinį biudžetą ir vykdo kitas su Agentūros biudžetu susijusias funkcijas pagal 9 skyrių;

b)

priima konsoliduotąją Agentūros veiklos ataskaitą, kasmet iki liepos 1 d. nusiunčia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir ją paskelbia viešai;

c)

pagal 56 straipsnį priima Agentūrai taikomas finansines taisykles;

d)

priima visus sprendimus dėl šiame reglamente nustatytų Agentūros įgaliojimų vykdymo;

e)

tvirtina sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją, atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos santykį, kuri yra tos strategijos dalis;

f)

priima savo narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles;

g)

remdamasi poreikių analize, tvirtina ir reguliariai atnaujina 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus komunikacijos ir sklaidos planus;

h)

tvirtina savo darbo tvarkos taisykles;

i)

vadovaudamasi 2 dalimi, Agentūros darbuotojų atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie Tarnybos nuostatuose suteikti paskyrimų tarnybai, o Įdarbinimo sąlygose – tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

j)

pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnį priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

k)

vadovaudamasi atitinkamai 46 arba 48 straipsniu, skiria vykdomąjį direktorių ir vykdomojo direktoriaus pavaduotoją, naudojasi įgaliojimais taikyti jiems drausmines priemones ir prireikus pratęsia jų kadenciją arba atleidžia juos iš pareigų;

l)

iš atrinktų vykdomojo direktoriaus pasiūlytų kandidatų skiria pagrindinių teisių pareigūną, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos;

m)

skiria apskaitos pareigūną, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos ir kuris, eidamas savo pareigas, turi būti visiškai nepriklausomas;

n)

pagal 69 straipsnį tvirtina metinę prieglobsčio padėties Sąjungoje ataskaitą;

o)

priima visus sprendimus dėl šiame reglamente numatytų informacinių sistemų, įskaitant 9 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą informacinį portalą, plėtojimo;

p)

pagal šio reglamento 63 straipsnį priima išsamias Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo taisykles;

q)

imasi priemonių, kuriomis Agentūra taiko Reglamentą (ES) 2018/1725, įskaitant priemones dėl Agentūros duomenų apsaugos pareigūno paskyrimo;

r)

pagal 60 straipsnį tvirtina Agentūros personalo politiką;

s)

pagal 42 straipsnį kiekvienais metais tvirtina Agentūros programavimo dokumentą;

t)

priima visus sprendimus dėl Agentūros vidaus struktūrų sukūrimo ir prireikus – keitimo;

u)

gavusi vidaus ar išorės audito ataskaitas bei vertinimus, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimų išvadas bei rekomendacijas, užtikrina tinkamus tolesnius veiksmus;

v)

tvirtina pagal 13 straipsnio 2 dalį Agentūros parengtus veiklos standartus, rodiklius, gaires ir geriausios patirties pavyzdžius;

w)

pagal 11 straipsnio 2 ir 4 dalis tvirtina informacijos apie kilmės šalį gaires ir visas tų gairių peržiūras arba atnaujinimus;

x)

priima sprendimą, kuriuo nustatoma bendra 14 straipsnyje nurodyto stebėsenos mechanizmo metodika;

y)

pagal 15 straipsnio 1 dalį priima operatyvinio ir techninio BEPS taikymo stebėsenos programą;

z)

pagal 15 straipsnio 4 dalį tvirtina po stebėsenos parengtas rekomendacijas;

aa)

pagal 19 straipsnio 2 ir 6 dalis nustato ekspertų, skiriamų į prieglobsčio paramos grupes ir prieglobsčio pagalbos rezervą, profilį ir bendrą skaičių ir priima atitinkamą sprendimą;

ab)

tvirtina santykių su trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis Agentūros kompetencijos srityse strategiją, taip pat darbo susitarimą su Komisija dėl jos įgyvendinimo;

ac)

pagal 35, 37 ir 38 straipsnius įgalioja sudaryti darbo susitarimus ir juos tvirtina.

2.   Vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsniu, valdančioji taryba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą, kuriuo atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai perduodami vykdomajam direktoriui ir nustatomos tų paskyrimų tarnybos įgaliojimų perdavimo sustabdymo sąlygos. Vykdomajam direktoriui leidžiama paskyrimų tarnybos įgaliojimus perskirti.

Jei to reikalauja išskirtinės aplinkybės, valdančioji taryba sprendimu gali laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų perdavimą vykdomajam direktoriui ir vykdomojo direktoriaus perskirtus įgaliojimus ir jais naudotis pati arba juos perduoti vienam iš savo narių arba kitam nei vykdomasis direktorius darbuotojui.

3.   Valdančioji taryba gali įsteigti nedidelę vykdomąją valdybą, kuri jai ir vykdomajam direktoriui padėtų rengti sprendimus, programas ir veiklą, kuriuos turi patvirtinti valdančioji taryba. Prireikus vykdomoji valdyba gali priimti tam tikrus laikinus skubius sprendimus valdančiosios tarybos vardu, visų pirma dėl administracinių ir biudžeto klausimų. Vykdomoji valdyba nepriima sprendimų, kuriems priimti reikalinga dviejų trečdalių arba trijų ketvirtadalių valdančiosios tarybos balsų dauguma. Valdančioji taryba gali deleguoti tam tikras aiškiai apibrėžtas užduotis vykdomajai valdybai, visų pirma, jeigu toks delegavimas pagerintų Agentūros efektyvumą. Valdančioji taryba negali deleguoti vykdomajai valdybai užduočių, susijusių su sprendimais, kuriems priimti reikalinga dviejų trečdalių arba trijų ketvirtadalių valdančiosios tarybos balsų dauguma. Vykdomosios valdybos steigimo tikslais valdančioji taryba priima darbo tvarkos taisykles. Tose darbo taisyklėse visų pirma nustatoma vykdomosios valdybos sudėtis ir funkcijos.

42 straipsnis

Daugiametis programavimas ir metinės darbo programos

1.   Remdamasi vykdomojo direktoriaus pateiktu projektu, valdančioji taryba ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai siunčia programavimo dokumento projektą, kuriame pateikiamas Agentūros daugiametis ir metinis programavimas. Valdančioji taryba Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai taip pat siunčia visas paskesnes atnaujintas programavimo dokumento versijas.

Atsižvelgdama į Komisijos nuomonę, o daugiamečio programavimo atveju pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, valdančioji taryba kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. dviejų trečdalių balso teisę turinčių narių balsų dauguma patvirtina programavimo dokumentą. Valdančioji taryba programavimo dokumento projektą nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

Galutinai patvirtinus Sąjungos bendrąjį biudžetą, programavimo dokumentas prireikus atitinkamai pakoreguojamas ir tampa galutiniu.

2.   Daugiamečio programavimo dokumente nustatoma bendra strateginė vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio programa, įskaitant tikslus, numatomus rezultatus ir veiklos rezultatų rodiklius. Daugiamečio programavimo dokumente taip pat nustatomas išteklių, įskaitant daugiametį biudžetą ir darbuotojų skaičių, planavimas.

Daugiamečio programavimo dokumente nustatomos strateginės pagalbos sritys ir paaiškinama, ką reikia padaryti siekiant įgyvendinti jame nustatytus tikslus. Į daugiamečio programavimo dokumentą įtraukiama santykių su 35 straipsnyje nurodytomis trečiosiomis šalimis ir 38 straipsnyje nurodytomis tarptautinėmis organizacijomis strategija, su ta strategija susiję veiksmai ir nurodomi susiję ištekliai.

Daugiametis programavimas vykdomas įgyvendinant metines darbo programas. Daugiametis programavimas atnaujinamas kasmet ir, prireikus, visų pirma siekiant atsižvelgti į 70 straipsnyje nurodyto įvertinimo rezultatus.

3.   Metinėje darbo programoje nustatomi išsamūs tikslai ir numatomi rezultatai, įskaitant veiklos rezultatų rodiklius. Į metinę darbo programą taip pat įtraukiamas finansuotinų veiksmų aprašas ir nurodomi kiekvienai veiklai skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, vadovaujantis veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principais. Metinė darbo programa dera su 2 dalyje nurodytu daugiamečiu programavimu. Metinėje darbo programoje aiškiai nurodoma, kokios užduotys nuo praėjusių finansinių metų buvo pridėtos, pakeistos ar išbrauktos.

4.   Valdančioji taryba iš dalies pakeičia metinę darbo programą, kai Agentūrai paskiriama nauja užduotis.

Bet kokie esminiai metinės darbo programos pakeitimai priimami laikantis tokios pačios tvarkos, kaip priimant pirminę metinę darbo programą. Valdančioji taryba gali perduoti vykdomajam direktoriui įgaliojimus daryti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.

43 straipsnis

Valdančiosios tarybos pirmininkas

1.   Valdančioji taryba iš savo balso teisę turinčių narių išrenka pirmininką ir jo pavaduotoją. Pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami dviejų trečdalių balso teisę turinčių valdančiosios tarybos narių balsų dauguma.

Jeigu pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas.

2.   Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas skiriami ketverių metų kadencijai, kuri gali būti vieną kartą pratęsta. Tačiau jei kadencijos metu jie netenka valdančiosios tarybos nario statuso, tą pačią dieną automatiškai baigiasi ir jų kadencija.

44 straipsnis

Valdančiosios tarybos posėdžiai

1.   Valdančiosios tarybos posėdžius šaukia pirmininkas.

2.   Vykdomasis direktorius valdančiosios tarybos svarstymuose dalyvauja neturėdamas balso teisės.

3.   UNHCR atstovas nedalyvauja posėdžiuose, kai valdančioji taryba atlieka 41 straipsnio 1 dalies e, f, i, j, k, p, r, s, t arba u punkte arba 41 straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas ir kai valdančioji taryba priima sprendimus dėl finansinių išteklių skyrimo UNHCR veiklai, kuri Agentūrai suteiks galimybę naudotis jo kompetencija, kaip numatyta 52 straipsnyje, finansuoti.

4.   Valdančioji taryba į eilinius posėdžius renkasi bent du kartus per metus. Be to, valdančioji taryba posėdžiauja pirmininko iniciatyva, Komisijos arba trečdalio savo narių prašymu.

5.   Valdančioji taryba gali pakviesti asmenis, kurių nuomonė gali būti svarbi, dalyvauti posėdžiuose stebėtojų teisėmis.

6.   Danija kviečiama siųsti savo atstovą dalyvauti valdančiosios tarybos posėdžiuose.

7.   Valdančiosios tarybos nariams ir pakaitiniams nariams, atsižvelgiant į jos darbo tvarkos taisykles, posėdžiuose gali padėti patarėjai arba ekspertai.

8.   Agentūra teikia valdančiajai tarybai sekretoriato paslaugas.

45 straipsnis

Valdančiosios tarybos balsavimo taisyklės

1.   Jeigu nenustatyta kitaip, sprendimus valdančioji taryba priima absoliučia balso teisę turinčių narių balsų dauguma.

2.   Kiekvienas balso teisę turintis narys turi vieną balsą. Balso teisę turinčiam nariui nedalyvaujant, jo balso teisė perduodama pakaitiniam nariui.

3.   Pirmininkas dalyvauja balsavime.

4.   Vykdomasis direktorius nedalyvauja balsavime.

5.   Valstybių narių, kurios taiko ne visą Sąjungos acquis prieglobsčio srityje, atstovai nedalyvauja balsavime, kai valdančiosios tarybos prašoma patvirtinti veiklos standartus, rodiklius, gaires ar geriausios patirties pavyzdžius, susijusius išimtinai su Sąjungos prieglobsčio srities priemone, kuri jų atstovaujamoms valstybėms narėms nėra privaloma.

6.   Valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma aplinkybės, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu.

46 straipsnis

Vykdomasis direktorius

1.   Vykdomasis direktorius yra vienas iš darbuotojų ir yra įdarbinamas pagal Įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą kaip Agentūros laikinasis darbuotojas.

2.   Komisija pasiūlo bent tris kandidatus vykdomojo direktoriaus pareigoms užimti, vadovaudamasi sąrašu, sudarytu paskelbus apie šią pareigybę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir atitinkamais atvejais kituose spaudos leidiniuose ar interneto svetainėse.

3.   Vykdomąjį direktorių skiria valdančioji taryba, atsižvelgdama į kandidato nuopelnus ir dokumentais patvirtintus aukšto lygio administracinius ir vadovavimo įgūdžius, taip pat į jo vyresniškumo patirtį migracijos ir prieglobsčio srityje. Prieš juos paskiriant, Komisijos pasiūlyti kandidatai kviečiami padaryti pareiškimą kompetentingame Europos Parlamento komitete ar komitetuose ir atsakyti į to komiteto ar tų komitetų narių klausimus.

Po tokio pareiškimo Europos Parlamentas priima nuomonę, kurioje išdėstomas jo požiūris ir gali būti nurodomas pageidaujamas kandidatas.

Valdančioji taryba skiria vykdomąjį direktorių atsižvelgdama į antroje pastraipoje nurodytą Europos Parlamento nuomonę.

Jeigu valdančioji taryba priima sprendimą paskirti ne tą kandidatą, kurį Europos Parlamentas nurodė kaip pageidaujamą, ji raštu informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tai, kaip buvo atsižvelgta į Europos Parlamento nuomonę.

Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi, Agentūrai atstovauja valdančiosios tarybos pirmininkas.

4.   Vykdomasis direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Iki to laikotarpio pabaigos Komisija atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų įvertinimą ir būsimus Agentūros užduotis ir uždavinius.

5.   Remdamasi Komisijos siūlymu, grindžiamu šio straipsnio 4 dalyje nurodytu vertinimu, valdančioji taryba gali vykdomojo direktoriaus kadenciją vieną kartą pratęsti ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

6.   Ketindama pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją, valdančioji taryba apie tai informuoja Europos Parlamentą. Per vieną mėnesį iki tokio kadencijos pratęsimo vykdomasis direktorius gali būti pakviestas padaryti pareiškimą kompetentingame Europos Parlamento komitete ar komitetuose ir atsakyti į to komiteto ar tų komitetų narių klausimus.

7.   Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, pasibaigus visam laikotarpiui nedalyvauja kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

8.   Vykdomasis direktorius iš pareigų gali būti atleistas tik valdančiosios tarybos sprendimu, priimtu gavus Komisijos pasiūlymą.

9.   Sprendimus dėl vykdomojo direktoriaus paskyrimo, kadencijos pratęsimo arba atleidimo iš pareigų valdančioji taryba priima dviejų trečdalių balso teisę turinčių narių balsų dauguma.

47 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus pareigos

1.   Vykdomasis direktorius vadovauja Agentūrai. Vykdomasis direktorius yra atskaitingas valdančiajai tarybai.

2.   Nedarydamas poveikio Komisijos ir valdančiosios tarybos įgaliojimams, vykdomasis direktorius savo pareigas vykdo nepriklausomai ir nesiekia gauti jokios Vyriausybės, institucijos, asmens ar kitos įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

3.   Gavęs prašymą, vykdomasis direktorius Europos Parlamentui pateikia savo pareigų vykdymo ataskaitą. Taryba gali paprašyti vykdomojo direktoriaus pateikti jo pareigų vykdymo ataskaitą.

4.   Vykdomasis direktorius yra teisinis Agentūros atstovas.

5.   Vykdomasis direktorius atsako už Agentūrai šiuo reglamentu nustatytų užduočių įgyvendinimą. Visų pirma vykdomasis direktorius atsako už:

a)

kasdienį Agentūros administravimą;

b)

valdančiosios tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą;

c)

42 straipsnyje nurodytų programavimo dokumentų rengimą ir jų pateikimą valdančiajai tarybai pasikonsultavus su Komisija;

d)

42 straipsnyje nurodytų programavimo dokumentų įgyvendinimą ir atsiskaitymą už jų įgyvendinimą valdančiajai tarybai;

e)

konsoliduotųjų metinių Agentūros veiklos ataskaitų rengimą ir jų pateikimą valdančiajai tarybai tvirtinti;

f)

veiksmų, kurių imamasi gavus vidaus ar išorės audito ataskaitas ir vertinimus, taip pat OLAF tyrimų išvadas, plano rengimą, ir pažangos ataskaitų teikimą du kartus per metus Komisijai ir reguliariai – valdančiajai tarybai ir, kai taikytina, vykdomajai valdybai;

g)

Sąjungos finansinių interesų apsaugą, taikant sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus, taip pat, jeigu nustatoma pažeidimų, susigrąžinant netinkamai išmokėtas sumas ir prireikus imantis veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų administracinių ir finansinių sankcijų, nedarant poveikio OLAF kompetencijai tyrimų srityje;

h)

Agentūros kovos su sukčiavimu strategijos rengimą ir jos pateikimą valdančiajai tarybai tvirtinti;

i)

Agentūrai taikytinų finansinių taisyklių projekto rengimą;

j)

Agentūros laikinųjų pajamų ir išlaidų sąmatų projektų rengimą remiantis 53 straipsniu bei jos biudžeto vykdymą;

k)

naudojimąsi 60 straipsnyje nurodytais įgaliojimais Agentūros darbuotojų atžvilgiu;

l)

visų sprendimų dėl šiame reglamente numatytų informacinių sistemų, įskaitant 9 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą informacinį portalą, administravimo priėmimą;

m)

visų sprendimų dėl Agentūros vidaus struktūrų valdymo priėmimą;

n)

ataskaitų dėl padėties trečiosiose šalyse rengimą, kaip nurodyta 9 straipsnyje;

o)

bendros analizės ir gairių pateikimą valdančiajai tarybai pagal 11 straipsnio 2 dalį;

p)

ekspertų grupių iš Agentūros darbuotojų, Komisijos ir prireikus valstybių narių paskirtų ekspertų, taip pat UNCHR atstovų stebėtojų teisėmis sudarymą 14 ir 15 straipsnių tikslais;

q)

stebėsenos inicijavimą pagal 15 straipsnio 2 dalį;

r)

su stebėsena susijusių išvadų ir rekomendacijų projektų pateikimą atitinkamai valstybei narei, o paskui – valdančiajai tarybai pagal 15 straipsnio 3 ir 4 dalis;

s)

ataskaitų valdančiajai tarybai ir Komisijai rengimą pagal 4 straipsnio 5 dalį;

t)

operatyvinės ir techninės pagalbos prašymų vertinimą, tvirtinimą ir koordinavimą pagal 16 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnį;

u)

18 straipsnyje nurodytų veiklos planų įgyvendinimo užtikrinimą;

v)

Agentūros veiklos migracijos valdymo rėmimo grupėse derinimo su Komisija ir kitomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, biurais ir agentūromis užtikrinimą pagal 21 straipsnio 1 dalį;

w)

22 straipsnio 2 dalyje nurodytų Tarybos sprendimų įgyvendinimo užtikrinimą;

x)

sprendimų dėl techninės įrangos įsigijimo ar nuomos priėmimą pasikonsultavus su valdančiąja taryba pagal 23 straipsnio 2 dalį;

y)

atrinktų kandidatų į pagrindinių teisių pareigūno, skiriamo pagal 49 straipsnio 1 dalį, pareigas pasiūlymą;

z)

Agentūros koordinuojančio pareigūno paskyrimą pagal 25 straipsnio 2 dalį.

48 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus pavaduotojas

1.   Vykdomojo direktoriaus pavaduotojas padeda vykdomajam direktoriui vadovauti Agentūrai ir vykdyti 47 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas. Jei vykdomojo direktoriaus nėra arba jis negali eiti savo pareigų, jį pakeičia vykdomojo direktoriaus pavaduotojas.

2.   Vykdomojo direktoriaus pavaduotoją vykdomojo direktoriaus siūlymu skiria valdančioji taryba. Vykdomojo direktoriaus pavaduotojas skiriamas atsižvelgiant į kandidato nuopelnus, atitinkamus administracinius ir vadovavimo įgūdžius ir į jo atitinkamą profesinę patirtį prieglobsčio srityje. Vykdomasis direktorius pasiūlo bent tris kandidatus vykdomojo direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti. Remdamasi vykdomojo direktoriaus siūlymu, valdančioji taryba turi įgaliojimus vykdomojo direktoriaus pavaduotojo kadenciją pratęsti arba vykdomojo direktoriaus pavaduotoją atleisti iš pareigų. Vykdomojo direktoriaus pavaduotojui mutatis mutandis taikomos 46 straipsnio 1, 4, 7 ir 9 dalys.

49 straipsnis

Pagrindinių teisių pareigūnas

1.   Pagrindinių teisių pareigūną iš atrinktų vykdomojo direktoriaus pasiūlytų kandidatų skiria valdančioji taryba. Pagrindinių teisių pareigūnas privalo turėti būtiną kvalifikaciją ir patirtį pagrindinių teisių ir prieglobsčio srityje.

2.   Pagrindinių teisių pareigūnas eina jam pavestas pareigas nepriklausomai; jis atsiskaito tiesiogiai valdančiajai tarybai.

3.   Pagrindinių teisių pareigūnas užtikrina, kad Agentūra, vykdydama visą savo veiklą, laikytųsi pagrindinių teisių ir skatintų Agentūrą paisyti pagrindinių teisių. Pagrindinių teisių pareigūnas taip pat atsako už 51 straipsnyje nurodyto skundų nagrinėjimo mechanizmo įgyvendinimą.

4.   Pagrindinių teisių pareigūnas bendradarbiauja su konsultaciniu forumu.

5.   Su pagrindinių teisių pareigūnu konsultuojamasi, be kita ko, dėl veiklos planų, kaip nurodyta 18 straipsnyje, Agentūros operatyvinės ir techninės pagalbos vertinimo, elgesio kodekso, nurodyto 58 straipsnyje, ir Europos prieglobsčio srities mokymo programos, nurodytos 8 straipsnio 3 dalyje. Pagrindinių teisių pareigūnas turi prieigą prie visos informacijos apie pagrindinių teisių paisymą Agentūrai vykdant visą Agentūros veiklą, įskaitant vizitų rengimą į bet kokios operatyvinės veiklos, kurią vykdo Agentūra, vietą sutikus atitinkamai valstybei narei.

50 straipsnis

Konsultacinis forumas

1.   Agentūra palaiko glaudų dialogą su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir atitinkamomis kompetentingomis įstaigomis, vykdančiomis veiklą prieglobsčio politikos srityje vietos, regionų, nacionaliniu, Sąjungos arba tarptautiniu lygmeniu. Šiuo tikslu Agentūra įkuria konsultacinį forumą.

2.   Konsultacinis forumas yra keitimosi informacija ir dalijimosi žiniomis priemonė. Konsultacinis forumas užtikrina glaudų Agentūros ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atitinkamų organizacijų bei įstaigų dialogą.

3.   Agentūra kviečia Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą, UNHCR ir kitas atitinkamas organizacijas bei įstaigas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, tapti konsultacinio forumo nariais.

Vykdomojo direktoriaus siūlymu valdančioji taryba sprendžia dėl konsultacinio forumo sudėties, įskaitant temines arba konkretiems geografiniams regionams skirtas konsultacijų grupes, ir dėl informacijos perdavimo konsultaciniam forumui sąlygų. Konsultacinis forumas, pasikonsultavęs su valdančiąja taryba ir vykdomuoju direktoriumi, nustato darbo metodus, įskaitant temines arba konkretiems geografiniams regionams skirtas darbo grupes, jei tai reikalinga ir naudinga.

4.   Konsultacinis forumas pataria vykdomajam direktoriui ir valdančiajai tarybai su prieglobsčiu susijusiais klausimais, atsižvelgdamas į konkrečius Agentūros poreikius prioritetinėse jos veiklos srityse.

5.   Visų pirma konsultacinis forumas:

a)

valdančiajai tarybai teikia pasiūlymus dėl 42 straipsnyje nurodyto metinio ir daugiamečio programavimo,

b)

valdančiajai tarybai teikia atsiliepimus ir siūlo tolesnes priemones, susijusias su 69 straipsnyje nurodyta metine prieglobsčio padėties Sąjungoje ataskaita, ir

c)

vykdomajam direktoriui ir valdančiajai tarybai praneša konferencijų, seminarų ir posėdžių išvadas ir rekomendacijas, taip pat bet kurios iš konsultacinio forumo organizacijų ar įstaigų narių atliktų tyrimų ar darbo vietoje rezultatus, kurie yra svarbūs Agentūros veiklai.

6.   Su konsultaciniu forumu konsultuojamasi dėl 57 straipsnio 3 dalyje nurodytos pagrindinių teisių strategijos ir 58 straipsnyje nurodyto elgesio kodekso, 51 straipsnyje nurodyto skundų nagrinėjimo mechanizmo nustatymo ir Europos prieglobsčio srities mokymo programos plėtros, nurodytos 8 straipsnio 3 dalyje, parengimo, priėmimo ir įgyvendinimo.

7.   Konsultacinio forumo plenariniai posėdžiai rengiami bent kartą per metus ir prireikus rengiami teminių arba konkretiems geografiniams regionams skirtų konsultacijų grupių posėdžiai.

51 straipsnis

Skundų nagrinėjimo mechanizmas

1.   Agentūra nustato skundų nagrinėjimo mechanizmą, kuris padeda užtikrinti, kad Agentūrai vykdant visą savo veiklą būtų paisoma pagrindinių teisių.

2.   Bet kuris asmuo, tiesiogiai patyręs eksperto, dalyvaujančio prieglobsčio paramos grupėje, veiksmų poveikį ir manantis, kad dėl tų veiksmų buvo pažeistos jo pagrindinės teisės, arba bet kuri tokiam asmeniui atstovaujanti šalis gali raštu pateikti skundą Agentūrai.

3.   Priimtini tik pagrįsti su konkrečiais pagrindinių teisių pažeidimais susiję skundai. Skundai, kuriuose ginčijamas nacionalinės institucijos sprendimas dėl atskirų tarptautinės apsaugos prašymų, nepriimtini. Taip pat nepriimtini anoniminiai, užgaulūs, piktavališki, nerimti, nepagrįsti, hipotetiniai arba netikslūs skundai.

4.   Pagrindinių teisių pareigūnas yra atsakingas už Agentūros gautų skundų nagrinėjimą ir tai atlieka vadovaudamasis teise į gerą administravimą. Tuo tikslu pagrindinių teisių pareigūnas:

a)

patikrina skundo priimtinumą,

b)

registruoja priimtinus skundus,

c)

perduoda visus užregistruotus skundus vykdomajam direktoriui,

d)

perduoda su prieglobsčio paramos grupėje dalyvaujančiais ekspertais susijusius skundus buveinės valstybei narei,

e)

informuoja atitinkamą instituciją arba kompetentingą pagrindinių teisių įstaigą skundą pateikusioje valstybėje narėje ir

f)

registruoja bei užtikrina tolesnius Agentūros arba atitinkamos valstybės narės veiksmus.

5.   Jei skundas priimtinas, remiantis teise į gerą administravimą skundų pareiškėjai informuojami apie tai, kad skundas užregistruotas, kad pradėtas vertinimas ir kad atsakymo galima tikėtis, kai jis bus parengtas. Jei skundas perduodamas nacionalinei institucijai ar įstaigai, skundo pareiškėjui suteikiama tos institucijos ar įstaigos kontaktinė informacija. Jei skundas nepriimtinas, skundo pateikėjas informuojamas apie nepriimtinumo priežastis ir, kai įmanoma, jam nurodomos kitos galimybės spręsti jo klausimą. Visi sprendimai turi būti pateikiami raštu ir turi būti pagrįsti.

6.   Kai užregistruojamas su Agentūros darbuotoju susijęs skundas, vykdomasis direktorius užtikrina, kad konsultuojantis su pagrindinių teisių pareigūnu būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų, įskaitant, jei reikia, drausmines priemones. Vykdomasis direktorius per nustatytą laikotarpį pateikia pagrindinių teisių pareigūnui ataskaitą apie reaguojant į skundą Agentūros padarytas išvadas ir taikytus tolesnius veiksmus, įskaitant ir apie bet kokias drausmines priemones.

7.   Jei skundas susijęs su duomenų apsaugos klausimais, vykdomasis direktorius įtraukia Agentūros duomenų apsaugos pareigūną. Pagrindinių teisių pareigūnas ir duomenų apsaugos pareigūnas raštu sudaro susitarimo memorandumą, kuriame išdėstomas jų su gaunamais skundais susijusių užduočių pasidalijimas tarp jų ir kaip jie bendradarbiauja dėl gautų skundų.

8.   Skundo dėl valstybės narės eksperto, įskaitant deleguotuosius nacionalinius ekspertus, atveju buveinės valstybė narė užtikrina, kad būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų, įskaitant, jei reikia, drausmines arba kitas priemones pagal nacionalinės teisės aktus. Buveinės valstybė narė per nustatytą laikotarpį ir, jei būtina, po to reguliariai pateikia ataskaitą pagrindinių teisių pareigūnui apie reaguojant į skundą padarytas išvadas ir taikytus tolesnius veiksmus. Negavusi jokios ataskaitos iš buveinės valstybės narės, tolesnių veiksmų dėl šio klausimo imasi Agentūra.

9.   Kai nustatoma, kad valstybės narės siųstas ekspertas, įskaitant deleguotuosius nacionalinius ekspertus, pažeidė pagrindines teises arba neįvykdė pareigų tarptautinės apsaugos srityje, vykdomasis direktorius paprašo, kad valstybė narė nedelsdama pašalintų tą ekspertą arba deleguotąjį nacionalinį ekspertą iš Agentūros veiklos. Kai nustatoma, kad Agentūros siųstas ekspertas pažeidė pagrindines teises arba neįvykdė pareigų tarptautinės apsaugos srityje, vykdomasis direktorius tą ekspertą pašalina iš Agentūros veiklos.

10.   Pagrindinių teisių pareigūnas pateikia ataskaitą vykdomajam direktoriui ir valdančiajai tarybai apie reaguojant į skundą Agentūros bei atitinkamų valstybių narių padarytas išvadas ir taikytus tolesnius veiksmus. Agentūra į savo metinę prieglobsčio padėties Sąjungoje ataskaitą, nurodytą 69 straipsnyje, įtraukia informaciją apie skundų nagrinėjimo mechanizmą.

11.   Agentūra, įskaitant pagrindinių teisių pareigūną, visus skunde pateiktus asmens duomenis naudoja ir tvarko pagal Reglamentą (ES) 2018/1725. Valstybės narės visus skunde pateiktus asmens duomenis naudoja ir tvarko atitinkamai pagal Reglamentą (ES) 2016/679 arba Direktyvą (ES) 2016/680. Kai pareiškėjas pateikia skundą, tas skundas suprantamas kaip to pareiškėjo sutikimas su tuo, kad Agentūra arba pagrindinių teisių pareigūnas tvarkytų jo asmens duomenis, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/1725 5 straipsnio 1 dalies d punkte. Siekiant apsaugoti skundų pareiškėjų interesus, pagrindinių teisių pareigūnas skundus nagrinėja konfidencialiai, laikydamasis nacionalinės ir Sąjungos teisės, nebent skundo pareiškėjas aiškiai atsisakytų savo teisės į konfidencialumą. Skundo pareiškėjui atsisakius teisės į konfidencialumą, laikoma, jog jis arba ji sutinka su tuo, kad pagrindinių teisių pareigūnas arba Agentūra, kai būtina, atskleistų jo arba jos tapatybę kompetentingoms institucijoms arba įstaigoms skunde nurodytu klausimu.

9 SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

52 straipsnis

Biudžetas

1.   Agentūros pajamų ir išlaidų sąmata rengiama kiekvienais finansiniais metais, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiama Agentūros biudžete.

2.   Agentūros biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

3.   Neatmetant kitų išteklių galimybės, Agentūros pajamas sudaro:

a)

į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą įtrauktas Sąjungos įnašas;

b)

Sąjungos finansavimas, teikiamas taikant netiesioginį valdymą arba ad hoc dotacijų forma pagal Agentūrai taikytinas finansines taisykles ir pagal atitinkamų priemonių, kuriomis remiama Sąjungos politika, nuostatas;

c)

savanoriški valstybių narių finansiniai įnašai;

d)

asocijuotųjų šalių įnašai;

e)

mokesčiai už leidinius ir bet kokias Agentūros teikiamas paslaugas.

4.   Agentūros išlaidas sudaro darbuotojų atlyginimai, administracinės ir infrastruktūros išlaidos bei veiklos išlaidos.

53 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.   Kiekvienais metais vykdomasis direktorius parengia preliminarų kitų finansinių metų Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, į kurį taip pat įtraukia etatų planą, ir išsiunčia jį valdančiajai tarybai.

2.   Remdamasi 1 dalyje nurodytu preliminariu sąmatos projektu, valdančioji taryba priima kitų finansinių metų Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą.

3.   2 dalyje nurodytas Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektas ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. išsiunčiamas Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.   Komisija šią sąmatą kartu su Sąjungos bendrojo biudžeto projektu išsiunčia biudžeto valdymo institucijai.

5.   Remdamasi šia sąmata Komisija į Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį SESV 313 ir 314 straipsniuose nustatyta tvarka pateikia biudžeto valdymo institucijai, įtraukia sąmatas, jos nuomone, reikalingas etatų planui, ir Sąjungos įnašo, kuris bus mokamas iš bendrojo biudžeto, sumą.

6.   Biudžeto valdymo institucija tvirtina Agentūrai skiriamo Sąjungos įnašo asignavimus.

7.   Biudžeto valdymo institucija tvirtina Agentūros etatų planą.

8.   Valdančioji taryba tvirtina Agentūros biudžetą. Agentūros biudžetas tampa galutinis galutinai priėmus Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus jis atitinkamai patikslinamas.

9.   Jei tam tikras statybos projektas gali reikšmingai paveikti Agentūros biudžetą, taikomas Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715.

54 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1.   Agentūros biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.

2.   Kiekvienais metais vykdomasis direktorius išsiunčia biudžeto valdymo institucijai visą su vertinimo procedūrų rezultatais susijusią reikiamą informaciją.

55 straipsnis

Finansinių ataskaitų teikimas ir įvykdymo patvirtinimas

1.   Ne vėliau kaip N + 1 finansinių metų kovo 1 d. Agentūros apskaitos pareigūnas išsiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams preliminarias N finansinių metų ataskaitas.

2.   Ne vėliau kaip N + 1 finansinių metų kovo 31 d. Agentūra išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams N finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

Ne vėliau kaip N + 1 finansinių metų kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas išsiunčia Audito Rūmams Agentūros N finansinių metų preliminarias finansines ataskaitas kartu su Komisijos finansinėmis ataskaitomis.

3.   Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Agentūros preliminarių ataskaitų, vykdomasis direktorius, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (26) 246 straipsniu, savo atsakomybe rengia Agentūros N finansinių metų galutines finansines ataskaitas ir jas teikia valdančiajai tarybai, kad ši pareikštų savo nuomonę.

4.   Valdančioji taryba pateikia nuomonę dėl Agentūros N finansinių metų galutinių finansinių ataskaitų.

5.   Ne vėliau kaip N + 1 finansinių metų liepos 1 d. vykdomasis direktorius, išsiunčia N finansinių metų galutines finansines ataskaitas kartu su valdančiosios tarybos nuomone Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

6.   Ne vėliau kaip N + 1 finansinių metų lapkričio 15 d. N finansinių metų galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7.   Ne vėliau kaip N + 1 finansinių metų rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius pateikia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. Tą atsakymą vykdomasis direktorius taip pat nusiunčia valdančiajai tarybai.

8.   Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius pateikia jam visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 261 straipsnio 3 dalį.

9.   Iki N + 2 finansinių metų gegužės 15 d., remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, Europos Parlamentas patvirtina vykdomajam direktoriui, kad N finansinių metų biudžetas įvykdytas.

56 straipsnis

Finansinės taisyklės

1.   Pasikonsultavusi su Komisija, valdančioji taryba patvirtina Agentūrai taikomas finansines taisykles. Finansinės taisyklės atitinka Deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/715, išskyrus atvejus, kai Agentūros veiklai vykdyti konkrečiai būtina nukrypti nuo to reglamento nuostatų ir Komisijai tam yra davusi išankstinį sutikimą.

2.   Agentūra gali skirti dotacijas, susijusias su šio reglamento 2 straipsnyje nurodytų užduočių vykdymu, arba sudaryti preliminariąsias sutartis vadovaudamasi šiuo reglamentu arba deleguota Komisijos pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 62 straipsnio 1 dalies c punkto iv papunktį. Taikomos atitinkamos Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 nuostatos.

10 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

57 straipsnis

Pagrindinių teisių apsauga ir pagrindinių teisių strategija

1.   Agentūra, vykdydama savo užduotis pagal šį reglamentą, užtikrina pagrindinių teisių apsaugą, laikydamasi susijusių Sąjungos teisės aktų, įskaitant Chartiją, ir susijusių tarptautinės teisės aktų, visų pirma 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu.

2.   Taikant šį reglamentą pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus.

3.   Agentūra pagrindinių teisių pareigūno prasiūlymu priima ir įgyvendina pagrindinių teisių strategiją, kuri padėtų užtikrinti, kad Agentūrai vykdant visą savo veiklą būtų paisoma pagrindinių teisių.

58 straipsnis

Elgesio kodeksas

Agentūra parengia, priima ir įgyvendina visiems prieglobsčio paramos grupėse dalyvaujantiems ekspertams taikytiną elgesio kodeksą. Elgesio kodekse nustatomos procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti teisinės valstybės ir pagrindinių teisių paisymo principus, ypatingą dėmesį skiriant vaikams, nelydimiems nepilnamečiams ir kitiems asmenims, kurie dėl savo padėties yra pažeidžiami.

59 straipsnis

Teisinis statusas

1.   Agentūra yra Sąjungos agentūra. Agentūra turi juridinio asmens statusą.

2.   Kiekvienoje valstybėje narėje Agentūra naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės teisę. Visų pirma, Agentūra gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir juo disponuoti, taip pat būti teismo proceso šalimi.

3.   Veiklos ir techniniais klausimais Agentūra yra nepriklausoma.

4.   Agentūrai atstovauja jos vykdomasis direktorius.

5.   Agentūros būstinė yra Maltoje.

60 straipsnis

Darbuotojai

1.   Agentūros darbuotojams taikomi Tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos, taip pat Sąjungos institucijų susitarimu priimtos Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

2.   Valdančioji taryba, vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsniu, priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles.

3.   Agentūra savo darbuotojų atžvilgiu naudojasi paskyrimų tarnybos įgaliojimais.

4.   Agentūra gali naudotis deleguotųjų nacionalinių ekspertų ar kitų darbuotojų, neįdarbintų joje, paslaugomis. Valdančioji taryba priima sprendimą, kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų delegavimo į Agentūrą taisyklės.

5.   Agentūra gali samdyti darbuotojus, kurie dirbtų vietoje valstybėse narėse.

61 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Agentūrai ir jos darbuotojams taikomas Europos Sąjungos protokolas Nr. 7 dėl privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie ES sutarties ir SESV.

62 straipsnis

Nuostatos dėl kalbų vartojimo

1.   Agentūrai taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1 (27).

2.   Nedarant poveikio pagal SESV 342 straipsnį priimtiems sprendimams, konsoliduotoji metinė Agentūros ataskaita ir programavimo dokumentai, kaip nurodyta 42 straipsnyje, rengiami visomis oficialiosiomis Europos Sąjungos institucijų kalbomis.

3.   Agentūros veikimui reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

63 straipsnis

Skaidrumas

1.   Agentūros turimiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

2.   Agentūra gali savo iniciatyva teikti informaciją jai pavestų užduočių srityje. Agentūra viešai skelbia konsoliduotąją metinę Agentūros ataskaitą ir visų pirma užtikrina, kad visuomenei ir kiekvienai suinteresuotajai šaliai skubiai būtų pateikiama objektyvi, patikima ir lengvai suprantama informacija apie jos darbą.

3.   Per šešis mėnesius nuo pirmojo posėdžio dienos valdančioji taryba priima išsamias šio straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo taisykles.

4.   Bet kuris fizinis arba juridinis asmuo turi teisę raštu kreiptis į Agentūrą bet kuria oficialiąja Sąjungos institucijų kalba. Jis arba ji turi teisę gauti atsakymą ta pačia kalba.

5.   Dėl sprendimų, kuriuos Agentūra priima pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, gali būti pateiktas skundas Europos ombudsmenui arba pareikštas ieškinys ESTT, laikantis atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų.

64 straipsnis

Kova su sukčiavimu

1.   Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, be apribojimų taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013. Agentūra prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF vidaus tyrimų ir, naudodamasi to susitarimo priede pateiktu šablonu, patvirtina atitinkamas nuostatas, taikytinas visiems Agentūros darbuotojams.

2.   Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, iš Agentūros gavusių Sąjungos lėšų, auditą, remiantis dokumentais ir patikrinimais bei inspektavimais vietoje.

3.   Vadovaudamasi Reglamente (ES) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (28) nustatytomis nuostatomis ir procedūromis, OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, susijusių su Agentūros finansuojamu susitarimu dėl dotacijos ir sprendimu dėl dotacijos arba sutartimi.

4.   Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, į Agentūros darbo tvarkos susitarimus su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, sutartis, susitarimus dėl dotacijos ir sprendimus dėl dotacijos įtraukiamos nuostatos, kuriomis Audito Rūmai ir OLAF aiškiai įgaliojami atlikti tokius auditus ir tyrimus pagal savo kompetenciją.

65 straipsnis

Saugumo taisyklės dėl įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugos

1.   Agentūra taiko Komisijos taisykles dėl saugumo, išdėstytas Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 (29) ir (ES, Euratomas) 2015/444. Tos taisyklės visų pirma taikomos keitimuisi įslaptinta informacija, jos tvarkymui ir saugojimui.

2.   Agentūra taip pat taiko saugumo principus, susijusius su neskelbtinos neįslaptintos informacijos tvarkymu, kaip nustatyta sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 ir (ES, Euratomas) 2015/444, kuriuos įgyvendina Komisija. Valdančioji taryba nustato priemones tų saugumo principų taikymui užtikrinti.

3.   Įslaptinimas neužkerta kelio informacijos perdavimui Europos Parlamentui. Pagal šį reglamentą Europos Parlamentui perduodamos informacijos ir dokumentų perdavimas bei tvarkymas atliekamas laikantis įslaptintos informacijos perdavimo ir tvarkymo taisyklių, kurios taikytinos Europos Parlamentui ir Komisijai keičiantis tokio pobūdžio informacija.

66 straipsnis

Atsakomybė

1.   Agentūros sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė.

2.   ESTT jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Agentūros sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

3.   Nesutartinės atsakomybės atveju Agentūra pagal bendruosius teisės principus, bendrus valstybių narių teisei, atlygina žalą, kurią padaro jos padaliniai arba jos darbuotojai eidami savo pareigas.

4.   ESTT jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimo.

5.   Asmeninę Agentūros tarnautojų atsakomybę jos atžvilgiu reglamentuoja jiems taikomų Tarnybos nuostatų ar Įdarbinimo sąlygų nuostatos.

67 straipsnis

Administracinė stebėsena

Dėl Agentūros veiklos Europos ombudsmenas atlieka tyrimus pagal SESV 228 straipsnį.

68 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

1.   Susitarime dėl būstinės, kurį Agentūra sudaro su valstybe nare, kurioje yra Agentūros būstinė, nustatomos reikiamos nuostatos dėl Agentūros įkūrimo toje valstybėje narėje, infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė ir specialiosios taisyklės, toje valstybėje narėje taikytinos valdančiosios tarybos nariams, Agentūros darbuotojams ir jų šeimų nariams. Susitarimas dėl būstinės sudaromas gavus valdančiosios tarybos pritarimą.

2.   Valstybė narė, kurioje yra Agentūros būstinė, užtikrina sąlygas, būtinas Agentūrai tinkamai veikti, įskaitant daugiakalbį europinį mokymą darbuotojų vaikams ir reikiamą transporto infrastruktūrą.

69 straipsnis

Metinė prieglobsčio padėties Sąjungoje ataskaita

Kiekvienais metais Agentūra parengia prieglobsčio padėties Sąjungoje ataskaitą. Agentūra tą ataskaitą perduoda valdančiajai tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, o vykdomasis direktorius pristato ją Europos Parlamentui. Metinė prieglobsčio padėties Sąjungoje ataskaita paskelbiama viešai.

70 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1.   Po trejų mėnesių nuo Reglamento (ES) Nr. 604/2013 pakeitimo nauju reglamentu dienos Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, įvertinusi savo analizės rezultatus, ar reikia iš dalies pakeisti šį reglamentą, kad būtų užtikrintas derėjimas su Sąjungos teisine sistema ir vidinis nuoseklumas, ypač dėl 14 straipsnyje numatytų stebėsenos mechanizmą reglamentuojančių nuostatų, ir prireikus pateikia būtinus pasiūlymus iš dalies pakeisti šį reglamentą.

2.   Ne vėliau kaip 2025 m. sausio 20 d. ir vėliau kas penkerius metus Komisija užsako nepriklausomą išorės vertinimą, kad būtų įvertinti visų pirma Agentūros veiklos rezultatai atsižvelgiant į jos tikslus, įgaliojimus ir užduotis. Vertinamas Agentūros poveikis praktiniam bendradarbiavimui su prieglobsčiu susijusiais klausimais ir lengvesniam BEPS įgyvendinimui. Vertinime tinkamai atsižvelgiama į pagal Agentūros įgaliojimus padarytą pažangą, be kita ko, įvertinama, ar reikia imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti veiksmingą solidarumą ir atsakomybės su valstybėmis narėmis, kurioms tenka ypatingas krūvis, pasidalijimą.

Pirmoje pastraipoje nurodytame vertinime visų pirma įvertinamas galimas poreikis keisti Agentūros įgaliojimus ir tokio pakeitimo finansinės pasekmės. Taip pat išnagrinėjama, ar valdymo struktūra yra tinkama Agentūros užduotims vykdyti. Vertinant atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų nuomones ir Sąjungos, ir nacionaliniu lygmeniu.

3.   Vertinimo ataskaitą, kuri yra 2 dalyje nurodyto įvertinimo rezultatas, kartu su savo išvadomis dėl tos ataskaitos Komisija išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir valdančiajai tarybai.

4.   Per kas antrą vertinimą, nurodytą 2 dalyje, Komisija apsvarsto, ar pagrįsta tęsti Agentūros darbą atsižvelgiant į jos tikslus, įgaliojimus ir užduotis, ir gali pasiūlyti atitinkamai iš dalies pakeisti šį reglamentą arba jį panaikinti.

71 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

Agentūra perima visą EASO nuosavybę, susitarimus, teisines pareigas, darbo sutartis, finansinius įsipareigojimus ir atsakomybę. Visų pirma, šiuo reglamentu nedaromas poveikis EASO darbuotojų, kuriems visais atžvilgiais užtikrinamas karjeros tęstinumas, teisėms ir pareigoms.

72 straipsnis

Pakeitimas ir panaikinimas

Šiuo reglamentu pakeičiamas Reglamentas (ES) Nr. 439/2010 valstybėms narėms, kurioms šis reglamentas yra privalomas. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 439/2010 panaikinamas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Valstybėms narėms, kurioms šis reglamentas yra privalomas, nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikties lentelę.

73 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2 straipsnio 1 dalies q punktas, 14 straipsnis ir 15 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys taikomi nuo 2023 m. gruodžio 31 d., o 15 straipsnio 4–8 dalys ir 22 straipsnis taikomi nuo dienos, nuo kurios pakeičiamas Reglamentas (ES) Nr. 604/2013, nebent tas reglamentas bus pakeistas iki 2023 m. gruodžio 31 d. – tokiu atveju tos nuostatos bus taikomos nuo 2023 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2021 m. gruodžio 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. LOGAR


(1)   2021 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2021 m. gruodžio 9 d. Tarybos sprendimas.

(2)   2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo (OL L 132, 2010 5 29, p. 11).

(3)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013 6 29, p. 31).

(4)   2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 311/76 dėl statistinių duomenų rinkimo apie darbuotojus užsieniečius (OL L 199, 2007 7 31, p. 23).

(5)   2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).

(6)   2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(7)   2008 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas 2008/381/EB dėl Europos migracijos tinklo sukūrimo (OL L 131, 2008 5 21, p. 7).

(8)   OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(9)   2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, įsteigtoms pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (OL L 122, 2019 5 10, p. 1).

(10)   2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(11)   OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

(12)   2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(13)   2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(14)   2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR (OL L 295, 2018 11 21, p. 138).

(15)   2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(16)   2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(17)   2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(18)   OL C 9, 2017 1 21, p. 3.

(19)   2007 m. vasario 15 d. Tarybos sprendimas (EB) Nr. 168/2007 įsteigiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (OL L 53, 2007 2 22, p. 1).

(20)   2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) (OL L 337, 2011 12 20, p. 9).

(21)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013 6 29, p. 60).

(22)   2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1726 dėl Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimas 2007/533/TVR bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011 (OL L 295, 2018 11 21, p. 99).

(23)   2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).

(24)   2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

(25)   OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(26)   2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(27)   1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958 10 6, p. 385).

(28)   1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(29)   2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41).


I PRIEDAS

Į PRIEGLOBSČIO PAGALBOS REZERVĄ, NURODYTĄ 19 STRAIPSNIO 6 DALYJE, SKIRTINŲ EKSPERTŲ SKAIČIUS

Belgija

15

Bulgarija

8

Čekija

8

Vokietija

86

Estija

6

Graikija

25

Ispanija

46

Prancūzija

80

Kroatija

5

Italija

40

Kipras

3

Latvija

5

Lietuva

6

Liuksemburgas

4

Vengrija

10

Мalta

4

Nyderlandai

24

Austrija

15

Lenkija

40

Portugalija

7

Rumunija

20

Slovėnija

5

Slovakija

10

Suomija

9

Švedija

19

Iš viso

500 /500


II PRIEDAS

Atitikties lentelė

Reglamentas (ES) Nr. 439/2010

Šis reglamentas

1 straipsnis

1 straipsnio 1 ir 2 dalys

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 1 dalies a punktas

2 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 1 dalies i punktas

2 straipsnio 3 dalis

-

2 straipsnio 4 dalis

1 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 5 dalis

4 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 6 dalis

-

-

2 straipsnio 1 dalis, išskyrus a, e, i, k, l, r ir s punktai

-

2 straipsnio 2 dalis

-

3 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnio 4 dalis

-

4 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys

4 straipsnio a – d punktai

2 straipsnio 1 dalies e punktas ir 9 straipsnis

4 straipsnio e punktas

11 straipnsio 1 dalis

5 straipsnis

2 straipsnio 1 dalies k punktas

6 straipsnio

8 straipsnis

7 straipsnio pirma pastraipa

2 straipsnio 1 dalies r punktas

7 straipsnio antra pastraipa

2 straipsnio 1 dalies s punktas ir 35 straipsnio 3 dalis

7 straipsnio trečia pastraipa

35 straipsnio 2 dalis

-

7 straipsnis

-

10 straipsnis

 

11 straipsnio 2–5 dalis

-

12 straipsnis

-

13 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys

-

14 straipsnis

-

15 straipsnis

8 straipsnis

16 straipsnio 1 dalies b punktas

9 straipsnis

5 straipsnis

10 straipsnis

16 straipsnis

11 straipsnis

6 straipsnis

12 straipsnio 1 dalis

69 straipsnis

12 straipsnio 2 dalis

13 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

13 straipsnio 1 dalis

16 straipsnis 1 dalies b punktas ir 17 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 2 dalis

16 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

14 straipsnis

16 straipsnio 2 dalies e ir i punktas

-

16 straipsnio 1 dalis išskyrus b punktą

-

16 straipsnio 2 dalis e ir i punktus

-

16 straipsnio 3 ir 4 dalys

-

17 straipsnio 2–5 dalys

15 straipsnis

2 straipsnio 1 dalies l punktas ir 19 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys

16 straipsnis

19 straipsnio 1, 2 and 3 dalys

-

19 straipsnio 4, 6, 7 ir 8 dalys

17 straipsnis

20 straipsnis

18 straipsnis

18 straipsnis

19 straipsnis

24 straipsnis

20 straipsnis

25 straipsnis

21 straipsnis

26 straipsnis

-

21 straipsnis

-

22 straipsnis

-

23 straipsnis

22 straipsnis

27 straipsnis

23 straipsnis

28 straipsnis

-

23 straipsnis

-

29 straipsnis

-

30 straipsnio 2–6 dalys

-

31 straipsnis

-

32 straipsnis

24 straipsnis

39 straipsnis

25 straipsnis

40 straipsnis

26 straipsnis

43 straipsnis

27 straipsnis

44 straipsnis

28 straipsnis

44 straipsnis

29 straipsnis

41 straipsnis

30 straipsnis

46 straipsnis

31 straipsnis

47 straipsnis

-

48 straipsnis

-

49 straipsnis

-

51 straipsnis

32 straipsnis

-

33 straipsnis

52 straipsnis

34 straipsnis

53 straipsnis

35 straipsnis

54 straipsnis

36 straipsnis

55 straipsnis

37 straipsnis

56 straipsnio 1 dalis

-

56 straipsnio 2 dalis

-

57 straipsnis

-

58 straipsnis

38 straipsnis

60 straipsnis

39 straipsnis

61 straipsnis

40 straipsnis

59 straipsnis

41 straipsnis

62 straipsnis

42 straipsnio 1–3 dalys

63 straipsnis 1–4 dalys

42 straipsnio 4 dalis

30 straipsnio 1 dalis

43 straipsnis

65 straipsnis

44 straipsnis

64 straipsnis

45 straipsnis

66 straipsnis

46 straipsnis

70 straipsnis

47 straipsnis

67 straipsnis

48 straipsnis

33 straipsnis

49 straipsnio 1 dalis

34 straipsnis

49 straipsnio 2 dalis

35 straipsnio 1 dalis

-

35 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys

50 straipsnio pirma pastraipa

38 straipsnis

50 straipsnio antra pastraipa

-

51 straipsnis

50 straipsnis

52 straipsnis

37 straipsnis

53 straipsnis

68 straipsnis

-

67 straipsnis

54 straipsnis

-

-

71 straipsnis

-

72 straipsnis

55 straipsnis

73 straipsnis