(1)

Reglamentu (ES) 2020/852 sukurta bendra sistema, skirta nustatyti, ar ekonominė veikla laikytina tvaria aplinkos atžvilgiu, ir taip sužinoti, kiek investicijos tvarios aplinkos atžvilgiu. Tas reglamentas taikomas Sąjungos arba valstybių narių priimtoms priemonėms, kuriomis nustatomi finansų rinkos dalyviams ar emitentams skirti reikalavimai, susiję su finansiniais produktais ar įmonių obligacijomis, kurie pristatomi kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs, finansų rinkos dalyviams, kurie teikia finansinius produktus, ir įmonėms, kurioms atitinkamai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (2) 19a ar 29a straipsnį taikoma pareiga skelbti nefinansinę ataskaitą ar konsoliduotąją nefinansinę ataskaitą. Ekonominės veiklos vykdytojai arba valdžios institucijos, kuriems Reglamentas (ES) 2020/852 netaikomas, gali jo nuostatas taikyti savanoriškai;

(2)

Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 3 dalyje ir 11 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Komisija deleguotaisiais aktais nustatytų techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis tam tikra ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia atitinkamai prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos, ir nustatytų techninės analizės pagal kiekvieną to reglamento 9 straipsnyje nurodytą aplinkos tikslą kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos vienam ar keliems iš tų aplinkos tikslų;

(3)

pagal Reglamento (ES) 2020/852 19 straipsnio 1 dalies h punktą, techninės analizės kriterijai turi būti nustatomi atsižvelgiant į ekonominės veiklos ir sektoriaus, kuriam jie skirti, pobūdį ir mastą ir į tai, ar ta ekonominė veikla yra perėjimo veikla, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje, ar sąlygas sudaranti veikla, kaip nurodyta to reglamento 16 straipsnyje. Kad techninės analizės kriterijai veiksmingai ir subalansuotai atitiktų Reglamento (ES) 2020/852 19 straipsnio reikalavimus, jie turėtų būti nustatomi kaip kiekybinė ribinė vertė arba minimalusis reikalavimas, kaip santykinis pagerinimas, kaip kokybinių veiklos rezultatų reikalavimų rinkinys, kaip procesais ar praktika grįsti reikalavimai arba kaip tikslus pačios ekonominės veiklos pobūdžio aprašymas, jei ta veikla dėl savo pobūdžio gali svariai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo;

(4)

techninės analizės kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonomine veikla svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos, turėtų būti užtikrinama, kad ekonominė veikla to klimato tikslo atžvilgiu darytų teigiamą poveikį arba padėtų sumažinti neigiamą poveikį. Todėl tie techninės analizės kriterijai turėtų būti siejami su ribinėmis vertėmis arba veiklos rezultatų lygiais, kurie turėtų būti pasiekti vykdant ekonominę veiklą, kad ją būtų galima laikyti svariai prisidedančia prie vieno iš tų klimato tikslų. Reikšmingos žalos nedarymo techninės analizės kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad ekonominė veikla nedarytų jokio reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai. Todėl tais techninės analizės kriterijais turėtų būti nustatyti minimalieji reikalavimai, kuriuos ekonominė veikla turėtų atitikti, kad būtų laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria;

(5)

techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonomine veikla svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar nedaroma reikšminga žala jokiam aplinkos tikslui, turėtų, kai tinkama, būti grindžiami galiojančiais Sąjungos teisės aktais, geriausia patirtimi, standartais ir metodikomis, taip pat nusistovėjusiais tarptautiniu mastu pripažintų viešųjų subjektų parengtais standartais, praktika ir metodikomis. Jei tam tikroje politikos srityje objektyviai nėra jokių tinkamų alternatyvų, techninės analizės kriterijai taip pat galėtų būti grindžiami tarptautiniu mastu pripažintų privačių subjektų parengtais nusistovėjusiais standartais;

(6)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, pagal kiekvieną klimato srities tikslą vertinamai tų pačių kategorijų ekonominei veiklai turėtų būti taikomi tie patys techninės analizės kriterijai. Todėl būtina, kad techninės analizės kriterijai, kiek įmanoma, atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 (3) nustatytoje ekonominės veiklos rūšių klasifikavimo sistemoje NACE 2 red. pateikiamą ekonominės veiklos rūšių klasifikaciją. Siekiant, kad įmonėms ir finansų rinkos dalyviams būtų lengviau atpažinti, kuriai konkrečiai ekonominei veiklai taikomi nustatytieji techninės analizės kriterijai, apibūdinant tą ekonominę veiklą taip pat turėtų būti pateikiamos su ja siejamų NACE kodų nuorodos. Tos nuorodos turėtų būti suprantamos kaip orientacinės ir neturėtų būti viršesnės už konkrečią veiklos apibrėžtį, pateiktą jos aprašyme;

(7)

techninės analizės kriterijuose, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo, turėtų būti atsižvelgta į poreikį išvengti ŠESD išmetimo, mažinti jų kiekį arba didinti pašalinamą ŠESD kiekį ir ilgalaikes anglies dioksido sankaupas. Todėl pirmiausia derėtų sutelkti dėmesį į tą ekonominę veiklą ir sektorius, kuriuose galimybių tuos tikslus pasiekti yra daugiausia. Tos ekonominės veiklos rūšys ir sektoriai turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant į tai, kokia dalis viso išmetamo ŠESD kiekio juose išmetama, ir į įrodymus, koks jų potencialas neišmesti ŠESD, sumažinti jų kiekį ar prisidėti prie jų šalinimo, arba sudaryti sąlygas vykdant kitą veiklą jų išvengti, sumažinti jų kiekį, pašalinti arba perkelti į ilgalaikes saugyklas;

(8)

per visą gyvavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodika turėtų būti patikima ir tinkama taikyti plačiai, taigi sudaranti galimybes palyginti apskaičiuotą išmestą ŠESD kiekį tiek tame pačiame sektoriuje, tiek tarp sektorių. Todėl derėtų reikalauti, kad visoms veiklos rūšims, kurių išmetamas ŠESD kiekis turi būti apskaičiuotas, būtų taikoma ta pati skaičiavimo metodika, kartu suteikiant pakankamai lankstumo subjektams, taikantiems Reglamentą (ES) 2020/852. Per visą gyvavimo ciklą išmetamam ŠESD kiekiui apskaičiuoti pravartu naudotis Komisijos rekomendacija 2013/179/ES arba kaip alternatyva galėtų būti naudojamas ISO 14067 arba ISO 14064-1 standartas. Jei yra alternatyvių nusistovėjusių priemonių ar standartų, itin tinkamų per visą gyvavimo ciklą išmetamam ŠESD kiekiui tam tikrame sektoriuje apskaičiuoti, ir juos taikant gaunami tikslūs bei palyginami duomenys, pavyzdžiui, tokių kaip hidroenergijos sektoriui skirta priemonė „G-res“ ir informacijos ir ryšių sektoriaus ETSI ES 203 199 standartas, tokią priemonę ar standartą derėtų įtraukti kaip papildomą tam sektoriui tinkamą alternatyvą;

(9)

hidroenergijos sektoriaus veiklos per visą gyvavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodika turėtų atspindėti to sektoriaus ypatumus, įskaitant naujas modeliavimo metodikas, mokslo žinias ir visame pasaulyje atliktus empirinius matavimus rezervuaruose. Siekiant sudaryti sąlygas hidroenergijos sektoriui pateikti tikslią informaciją apie grynąjį poveikį ŠESD išmetimui, derėtų leisti naudotis viešai prieinama ir nemokama priemone „G-res“, kurią sukūrė Tarptautinė hidroenergetikos asociacija, bendradarbiaudama su UNESCO visuotinių aplinkos pokyčių katedra (UNESCO Chair for Global Environmental Change);

(10)

informacijos ir ryšių sektoriuje vykdomos veiklos per visą gyvavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodika turėtų atspindėti to sektoriaus ypatumus, visų pirma Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI) atliktą specializuotą darbą ir pateiktas gaires, kaip atlikti gyvavimo ciklo vertinimus informacijos ir ryšių sektoriuje. Todėl tikslinga leisti naudoti ETSI standartą ES 203 199 kaip metodiką, skirtą tame sektoriuje išmetamam ŠESD kiekiui tiksliai apskaičiuoti;

(11)

tam tikros veiklos techninės analizės kriterijai grindžiami itin techniškai sudėtingais elementais ir, norint įvertinti, ar tų kriterijų laikomasi, gali reikėti specialiųjų žinių, kurių investuotojai gali neturėti. Kad veiklos atitiktį tokiems techninės analizės kriterijams įvertinti būtų lengviau, ją turėtų patikrinti nepriklausoma trečioji šalis;

(12)

Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies i punkte nurodyta sąlygas sudaranti ekonominė veikla pati savaime prie klimato kaitos švelninimo svariai neprisideda. Tokia veikla prie ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo labai prisideda tuo, kad ji tiesiogiai sudaro sąlygas vykdyti kitą veiklą išmetant mažai anglies dioksido. Todėl reikėtų nustatyti techninės analizės kriterijus, taikomus tai ekonominei veiklai, kuri iš esmės prisideda prie to, kad tam tikrą kitą veiklą būtų galima vykdyti išmetant mažai anglies dioksido arba kad ją vykdant būtų sumažintas anglies dioksido kiekis. Tais techninės analizės kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad juos atitinkanti veikla taip pat atitiktų Reglamento (ES) 2020/852 16 straipsnyje nustatytas sąlygas, visų pirma, kad dėl tos veiklos nebūtų sukuriamas turto susaistymas ir ji turėtų svarų teigiamą poveikį aplinkai;

(13)

Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla dar negali būti pakeista technologiškai ir ekonomiškai įgyvendinamomis mažo anglies dioksido kiekio alternatyvomis, tačiau ja remiamas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Tokia veikla gali atlikti labai svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą, jei bus sumažintas šiuo metu didelis jos anglies dioksido pėdsakas, kartu padedant laipsniškai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Todėl techninės analizės kriterijus reikėtų nustatyti tokiai ekonominei veiklai, kuriai vykdyti dar nesukurta perspektyvių mažataršių sprendimų arba jie sukurti, bet dar netinkami naudoti dideliu mastu, ir kurios potencialas smarkiai sumažinti išmetamą ŠESD kiekį yra didžiausias. Tais techninės analizės kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad juos atitinkanti veikla taip pat atitiktų Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje straipsnyje nustatytas sąlygas, visų pirma, kad ją vykdant išmetamas ŠESD kiekis atitiktų geriausius rezultatus atitinkamame sektoriuje ar pramonės šakoje, ji nekliudytų vystyti ir diegti mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų ir ja nebūtų sukuriamas turto, pasižyminčio didele tarša anglies dioksidu, susaistymas;

(14)

atsižvelgiant į vykstančias derybas dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir siekiant labiau suderinti skirtingas priemones, kuriomis siekiama su aplinka ir klimatu susijusių žaliojo kurso tikslų, techninės analizės kriterijų nustatymas žemės ūkiui turėtų būti atidėtas;

(15)

vis didėja miškams daromas neigiamas klimato kaitos poveikis, be to, klimato kaita dar labiau pablogina kitų neigiamų veiksnių, kaip antai kenkėjų, ligų, ekstremalių meteorologinių reiškinių ir miškų gaisrų, daromą poveikį. Miškus neigiamai veikia ir kaimų tuštėjimas, nepakankamas valdymas ir fragmentacija dėl žemės naudojimo keitimo, vis intensyvesnis eksploatavimas dėl išaugusios medienos, miško produktų ir energijos paklausos, infrastruktūros plėtra, urbanizacija ir žemės užėmimas. Kartu miškai atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant Sąjungos tikslų – pakeisti biologinės įvairovės nykimo tendenciją, didinti užmojus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityse, mažinti ir kontroliuoti nelaimių, visų pirma sukeltų potvynių, sausrų ir miškų gaisrų, riziką, taip pat populiarinti žiedinę bioekonomiką. Norint pasiekti poveikio klimatui neutralumą ir turėti sveiką aplinką, būtina ne tik gerinti miškų kokybę, bet ir didinti jų kiekį, nes miškai yra didžiausias anglies dioksido absorbentas žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriuje. Su miškais susijusi veikla gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo tuo, kad ją vykdant didinamas grynasis absorbuojamo anglies dioksido kiekis, išsaugomos anglies sankaupos, teikiamos medžiagos ir atsinaujinančioji energija, taip pat teikiama papildoma su prisitaikymu prie klimato kaitos, biologine įvairove, žiedine ekonomika, tausiu vandens ir jūrų išteklių naudojimu ir apsauga, taršos prevencija ir kontrole susijusi nauda. Todėl reikėtų nustatyti miško įveisimo, miškų atkūrimo, geresnės miškotvarkos ir miškų išsaugojimo veiklos techninės analizės kriterijus. Tie techninės analizės kriterijai turėtų visiškai derėti su Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos, biologinės įvairovės ir žiedinės ekonomikos tikslais;

(16)

kad būtų galima išmatuoti išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir anglies sankaupų miškų ekosistemose raidą, miškų savininkai turėtų atlikti naudos klimatui analizę. Paisant proporcingumo ir siekiant, kad administracinė našta būtų kuo mažesnė, ypač smulkiems miškų savininkams, naudos klimatui analizės nereikėtų reikalauti iš mažesnių kaip 13 hektarų miškų valdų savininkų. Siekiant dar labiau sumažinti administracines išlaidas, mažesnių valdų savininkams reikėtų leisti kas dešimt metų atlikti grupinį vertinimą kartu su kitų valdų savininkais, kad jų skaičiavimai būtų patvirtinti. Apskaičiuoti išlaidų mastą ir kuo labiau sumažinti smulkiems miškininkams tenkančias išlaidas bei naštą galima naudojantis tinkamomis nemokamomis priemonėmis, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) parengtomis priemonėmis, grindžiamomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) duomenimis (4). Pažymėtina, kad ši priemonė gali būti pritaikyta įvairaus lygio analizei, pavyzdžiui, didelių valdų atveju naudojamos konkrečios vertės ir atliekami išsamūs skaičiavimai, o mažesnių valdų savininkai galės naudotis numatytosiomis vertėmis ir atlikti supaprastintus skaičiavimus;

(17)

atsižvelgiant į Komisijos 2019 m. gruodžio 11 d. komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (5), 2020 m. gegužės 20 d. komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija“ (6) ir 2020 m. rugsėjo 17 d. komunikatą „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“ (7), vadovaujantis platesniais Sąjungos užmojais biologinės įvairovės ir klimato neutralumo srityse, 2021 m. vasario 24 d. Komisijos komunikatu „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (8) ir naująja miškų strategija, kurią numatoma priimti 2021 m., Reglamento (ES) 2020/852 15 straipsnio 2 dalyje nurodyto deleguotojo akto priėmimo metu miškininkystės veiklos techniniai analizės kriterijai turėtų būti papildyti, peržiūrėti ir prireikus persvarstyti. Minėti techninės analizės kriterijai turėtų būti peržiūrėti, kad juose būtų geriau atsižvelgta į šiuo metu plėtojamą biologinei įvairovei palankią praktiką, pavyzdžiui, gamtiškąją miškininkystę;

(18)

turint omenyje šlapynių atkūrimo svarbą išmetamo ŠESD kiekio mažinimui ir sausumos anglies dioksido absorbentų didinimui, ši veikla gali reikšmingai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Atkurtos šlapynės taip pat gali padėti prisitaikyti prie klimato kaitos, pavyzdžiui, sušvelninti jos poveikį, pakeisti biologinės įvairovės nykimo tendenciją ir išlaikyti vandens kiekį bei kokybę. Siekiant užtikrinti suderinamumą su Europos žaliuoju kursu, komunikatu „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“ ir su 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija, į techninės analizės kriterijus turėtų būti įtraukta ir šlapynių atkūrimo veikla;

(19)

gamybos sektoriui tenka maždaug 21 proc. Sąjungos tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio (9). Jis yra trečias pagal dydį šių dujų išmetimo šaltinis Sąjungoje, todėl švelninant klimato kaitą gali atlikti lemiamą vaidmenį. Kartu gamybos sektorius gali labai prisidėti prie to, kad kituose ekonomikos sektoriuose būtų sudarytos sąlygos neišmesti arba išmesti mažiau ŠESD, nes jame gaminami gaminiai ir technologijos, reikalingi, kad tuose kituose sektoriuose būtų (ir toliau) išmetama mažai anglies dioksido. Todėl gamybos sektoriaus techninės analizės kriterijai turėtų būti nustatyti tiek su didžiausiu ŠESD kiekiu siejamai gamybos veiklai, tiek mažo anglies dioksido kiekio produktų ir technologijų gamybos veiklai;

(20)

gamybos veikla, kuriai nėra technologiškai ir ekonomiškai įgyvendinamų mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų, tačiau ja remiamas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, turėtų būti laikoma Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla. Siekiant paskatinti mažinti išmetamą ŠESD kiekį, tos veiklos techninės analizės kriterijais nustatytos ribinės vertės turėtų būti tokio lygio, kurį galėtų pasiekti tik geriausių rezultatų pasiekę kiekvieno sektoriaus subjektai, ir daugeliu atvejų jos turėtų būti grindžiamos išmetamu ŠESD kiekiu produkcijos vienetui;

(21)

siekiant užtikrinti, kad toliau būtų patikimai mažinama Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos gamybos sektoriaus perėjimo veiklos priklausomybė nuo iškastinio kuro, ir laikantis to reglamento 19 straipsnio 5 dalies nuostatų, tos ekonominės veiklos techninės analizės kriterijai turėtų būti peržiūrimi bent kas trejus metus. Atliekant tą peržiūrą turėtų būti išanalizuota, ar techninės analizės kriterijai yra pagrįsti tinkamiausiais standartais ir ar juose pakankamai atsižvelgta į tos veiklos viso gyvavimo ciklo teršalų išmetimą. Per tą peržiūrą taip pat reikėtų, atsižvelgiant į technologinę plėtrą, įvertinti surinkto anglies dioksido panaudojimo galimybes. Geležies ir plieno gamybos srityje reikėtų toliau svarstyti naujus duomenis ir įrodymus, surinktus vykdant bandomuosius plieno gamybos procesus, kuriuose naudojamas vandenilis ir išmetama mažai anglies dioksido, ir toliau nagrinėti galimybę į techninės analizės kriterijus įtraukti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir kitus galimus santykinius taršos rodiklius;

(22)

gamybos veiklos, kuri laikytina Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies i punkte nurodyta sąlygas sudarančia veikla, techninės analizės kriterijai turėtų būti daugiausia grindžiami gaminių pobūdžiu, prireikus papildomai nustatant kiekybines ribines vertes, kad būtų užtikrinta, jog tokie gaminiai galėtų svariai prisidėti prie ŠESD neišmetimo arba išmetamo jų kiekio mažinimo kituose sektoriuose. Siekiant atspindėti tai, kad pirmenybė teikiama veiklai, galinčiai labiausiai prisidėti prie ŠESD neišmetimo ir išmetamo jų kiekio mažinimo arba didesnio šių dujų absorbavimo ir ilgalaikio kaupimo, sudaranti sąlygas gamybos veikla turėtų būti labiausiai orientuota į gaminių, būtinų tai ekonominei veiklai vykdyti, gamybą;

(23)

elektros energijai skirtos elektros įrangos gamyba yra svarbi norint gaminti daugiau atsinaujinančiosios energijos, plačiau ją diegti ir kompensuoti su ja susijusius svyravimus Sąjungos elektros tinkluose, taip pat įkrauti netaršias transporto priemones ir diegti išmaniąsias žaliąsias buitines prietaikas. Kartu elektros energijai skirtos elektros įrangos gamyba gali padėti išplėtoti išmaniojo būsto koncepciją siekiant dar labiau paskatinti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir tinkamai valdyti namų įrangą. Todėl gali reikėti įvertinti, kokiu mastu elektros įrangos gamyba gali svariai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, ir papildyti gamybos sektoriaus techninės analizės kriterijus;

(24)

gamybos sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis gali būti gerokai sumažintas energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis ir kitomis klimato kaitos švelninimo priemonėmis, pavyzdžiui, vietoje įsidiegus atsinaujinančiosios energijos technologijas, taip pat pažangiausiomis prieinamomis technologijomis. Taigi tos priemonės gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant atitinkamų gamybos sektoriaus ekonominės veiklos, kurios techninės analizės kriterijai turėtų būti nustatyti, veiksmingumo standartų ir ribinių verčių, kad ta veikla galėtų būtų laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo;

(25)

energetikos sektoriui tenka apie 22 proc. Sąjungoje tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio, o įskaičiuojant kituose sektoriuose suvartojamą energiją, ši dalis siekia apie 75 proc. Taigi jo vaidmuo švelninant klimato kaitą itin svarbus. Potencialas sumažinti energetikos sektoriuje išmetamą ŠESD kiekį yra didžiulis, o keletas to sektoriaus veiklos rūšių gali padėti šiam sektoriui pereiti prie atsinaujinančiosios ar mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos arba šilumos gamybos. Todėl tikslinga nustatyti įvairios su energijos tiekimo grandine susijusios veiklos – nuo elektros energijos ar šilumos gamybos iš skirtingų šaltinių, jos perdavimo ir paskirstymo tinklais iki kaupimo, šilumos siurblių ir biodujų bei biodegalų gamybos – techninės analizės kriterijus;

(26)

techninės analizės kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, ar elektros energijos ar šilumos gamybos veikla, įskaitant bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, turėtų būti užtikrinta, kad ŠESD būtų išmetama kuo mažiau arba iš viso neišmetama. Išmetamu ŠESD kiekiu grindžiami techninės analizės kriterijai turėtų skatinti mažinti tos veiklos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Sąlygas sudarančios veiklos techninės analizės kriterijai, kurie skatina priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ilguoju laikotarpiu, daugiausia turėtų būti grindžiami veiklos pobūdžiu arba geriausiomis turimomis technologijomis;

(27)

Reglamente (ES) 2020/852 pripažįstama neutralaus poveikio klimatui energijos svarba ir reikalaujama, kad Komisija įvertintų visų esamų šios srities technologijų galimą indėlį ir galimybes jas taikyti. Branduolinės energijos vertinimas kol kas tebevyksta, bet, kai tik bus užbaigtas tam skirtas procesas, Komisija, remdamasi jo rezultatais, atitinkamai į tai atsižvelgs šiame reglamente;

(28)

Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos perėjimo veiklai taikomos teisinės ribos apriboja veiklą, kurią vykdant išmetama daug ŠESD ir kuri turi didelį šių išmetamųjų dujų kiekio sumažinimo potencialą. Tokia perėjimo veikla turėtų svariai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, jei nėra technologiškai ir ekonomiškai įgyvendinamų mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų, ji yra suderinama su ne didesniu kaip 1,5 °C temperatūros kilimu, palyginti su ikipramoniniu lygiu, atspindi geriausius sektoriaus veiklos rezultatus, nekliudo vystyti ir diegti mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų ir ja nesukuriamas turto, pasižyminčio taršos anglies dioksidu intensyvumu, susaistymas. Be to, to paties reglamento 19 straipsnyje reikalaujama, kad techninės analizės kriterijai būtų visų pirma pagrįsti patvirtintais moksliniais įrodymais. Jei gamtinių dujų veikla tokius reikalavimus atitiks, ji bus įtraukta į būsimą deleguotąjį aktą. Tame būsimame deleguotajame akte bus nustatyti šiai veiklai taikomi techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos bus vertinama, ar ji svariai prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir ar nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams. Šių reikalavimų neatitinkanti veikla negali būti pripažįstama pagal Reglamentą (ES) 2020/852. Siekdama pripažinti, kad gamtinių dujų naudojimo technologijos atlieka svarbų vaidmenį mažinant išmetamą ŠESD kiekį, Komisija apsvarstys galimybę priimti specialų teisės aktą, kuriuo būtų užtikrinta, kad prie tokio išmetimo mažinimo prisidedančiai veiklai nebūtų užkirstos tinkamo finansavimo galimybės;

(29)

turi būti užtikrinta, kad elektros energijos ar šilumos gamybos, taip pat perdavimo ir skirstymo tinklų veiklos techninės analizės kriterijai derėtų su 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatu dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos (10). Todėl tuos techninės analizės kriterijus gali tekti peržiūrėti, papildyti, o prireikus ir persvarstyti, kad juose būtų atsižvelgta į visus tobulinant tą strategiją nustatysimus parametrus ir reikalavimus;

(30)

šildymo, vėsinimo ir elektros energijos gamybos iš bioenergijos, taip pat transportui naudojamų biodegalų ir biodujų gamybos techninės analizės kriterijai turėtų būti suderinti su išsamia tiems sektoriams taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 (11) nustatyta tvarumo sistema, kurioje pateikti tvarios medienos ruošos, anglies dioksido apskaitos ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo reikalavimai;

(31)

atsižvelgiant į veiksmus, kurių imamasi pagal Europos žaliąjį kursą, Europos klimato teisės akto (12) pasiūlymą, 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, ir vadovaujantis Sąjungos užmojais, susijusiais su biologine įvairove ir poveikio klimatui neutralumu, bioenergijos veiklos techninės analizės kriterijai turėtų būti papildyti, peržiūrėti ir prireikus persvarstyti siekiant atsižvelgti į naujausią įrodymų bazę ir politikos raidą tuo metu, kai bus priimamas Reglamento 2020/852 15 straipsnio 2 dalyje nurodytas deleguotasis aktas, ir į susijusią Sąjungos teisę, įskaitant Direktyvą (ES) 2018/2001 ir būsimas jos peržiūras;

(32)

Sąjungoje vandens, kanalizacijos, atliekų ir valymo sektoriuose išmetama palyginti nedaug ŠESD. Tačiau šis sektorius gali labai padėti sumažinti kituose sektoriuose išmetamą ŠESD kiekį: visų pirma tuo, kad gali pateikti antrinių žaliavų pirminėms žaliavoms pakeisti, jo produktais gali būti pakeisti iškastinio kuro produktai, trąšos ir energija, jis gali prisidėti prie surinkto anglies dioksido transportavimo ir nuolatinio saugojimo. Be to, su anaerobiniu skaidymu ir atskirai surinktų biologinių atliekų kompostavimu susijusi veikla, padedanti išvengti biologinių atliekų šalinimo sąvartynuose, yra ypač svarbi mažinant išmetamo metano kiekį. Todėl atliekų tvarkymo veiklos techninės analizės kriterijais turėtų būti pripažįstama, kad ta veikla, jei vykdoma taikant tam tikrą to sektoriaus geriausią praktiką, svariai prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Tais techninės analizės kriterijais taip pat turėtų būti užtikrinta, kad atliekų tvarkymo galimybės atitiktų aukštesniuosius atliekų hierarchijos lygmenis. Veikla, kurią vykdant minimali visiems vienodai nustatyta atskirai surinktų išrūšiuotų nepavojingų atliekų dalis perdirbama į antrines žaliavas, pagal techninės analizės kriterijus turėtų būti pripažįstama svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo. Tačiau šiame etape techninės analizės kriterijais, grindžiamais vienodu atliekų perdirbimo tiksliniu rodikliu, neįmanoma realizuoti viso atskirų medžiagų srautų potencialo švelninti klimato kaitą. Todėl tuos techninės analizės kriterijus gali reikėti toliau vertinti ir peržiūrėti. Visiems nustatytas vienodas tikslinis rodiklis turėtų neturėti jokios įtakos atliekų tvarkymo tikslams, kurie valstybėms narėms nustatyti atliekų srities Sąjungos teisės aktuose. Su vandens rinkimu, valymu ir tiekimu, taip pat su centralizuoto nuotekų valymo sistemomis susijusios veiklos techninės analizės kriterijuose turėtų būti atsižvelgiama į absoliučių ir santykinių veiklos rezultatų gerinimo tikslus, susijusius su energijos suvartojimu ir, kai tinkama, su alternatyviais parametrais, pvz., nuotėkio lygiu vandentiekio sistemose;

(33)

transporto operacijoms tenka trečdalis visos Sąjungoje suvartojamos energijos ir maždaug 23 proc. viso joje tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio. Todėl siekiant švelninti klimato kaitą transporto parko ir infrastruktūros priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas gali atlikti itin svarbų vaidmenį. Transporto sektoriaus techninės analizės kriterijais turėtų būti visų pirma siekiama sumažinti iš pagrindinių to sektoriaus išmetimo šaltinių išmetamą ŠESD kiekį, tačiau kartu juose reikėtų atsižvelgti į poreikį žmones ir prekes pradėti vežti mažiau taršių rūšių transporto priemonėmis ir sukurti netaršiam judumui sąlygas sudarančią infrastruktūrą. Todėl transporto sektoriaus techninės analizės kriterijai turėtų būti orientuoti ne tik į konkrečios rūšies transporto veiklos rezultatus, bet ir į jos veiklos rezultatus lyginant su kitomis transporto rūšimis;

(34)

atsižvelgiant į potencialą sumažinti jūrų laivybos ir aviacijos sektoriuose išmetamą ŠESD kiekį ir taip prisidėti prie transporto sektoriaus žalinimo, šios transporto rūšys laikomos svarbiomis pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. 2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikate „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (13) numatoma, kad iki 2030 m. rinkoje jau galės atsirasti netaršių laivų. Strategijoje taip pat numatyta, kad didelių netaršių orlaivių, kurie skraidys nedideliais atstumais, pasirodymo rinkoje galima tikėtis iki 2035 m., o tolimuosius skrydžius vykdančių orlaivių priklausomybę nuo iškastinio kuro ketinama mažinti degalais iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio degalais. Dėl šių sektorių tvaraus finansavimo kriterijų atlikta ir atskirų tyrimų. Todėl jūrų laivyba turėtų būti laikoma Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla. Gabenimas laivais – vienas iš netaršiausių prekių gabenimo būdų. Siekiant užtikrinti, kad laivybai būtų taikomos tos pačios sąlygos kaip kitoms transporto rūšims, reikėtų nustatyti iki 2025 m. pabaigos taikytinus jūrų laivybos veiklos techninės analizės kriterijus. Vis dėlto šią veiklą reikės nagrinėti toliau ir prireikus nustatyti techninės analizės kriterijus, taikytinus jūrų laivybai nuo 2026 m. Aviacijos veiklą taip pat reikės toliau nagrinėti ir prireikus nustatyti atitinkamus techninės analizės kriterijus. Be to, techninės analizės kriterijus reikia nustatyti ir tam tikrų transporto rūšių mažataršėms transporto priemonėms skirtai infrastruktūrai. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad transporto infrastruktūra gali paskatinti nuo vienų transporto rūšių pereiti prie kitų, reikės atlikti vertinimą ir prireikus nustatyti atitinkamus techninės analizės kriterijus visai mažataršėms transporto rūšims, visų pirma vidaus vandenų keliams, svarbiai infrastruktūrai. Priklausomai nuo techninio vertinimo rezultatų, atitinkami techninės analizės kriterijai turėtų būti nustatyti šioje konstatuojamojoje dalyje nurodytai ekonominei veiklai tuo metu, kai bus priimamas Reglamento (ES) 2020/852 12 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalyje nurodytas deleguotasis aktas;

(35)

siekiant užtikrinti, kad tvaria laikoma transporto veikla nesudarytų sąlygų naudoti iškastinį kurą, atitinkamos veiklos techninės analizės kriterijai neturėtų būti taikomi iškastiniam kurui transportuoti skirtam turtui, operacijoms ir infrastruktūrai. Taikant šį kriterijų būtina pripažinti įvairią paskirtį, skirtingus savininkus, naudotojų susitarimus ir skirtingų degalų maišymo normas pagal susijusią rinkoje taikomą praktiką. Šio kriterijaus tinkamumą pagal savo įgaliojimus turėtų įvertinti Tvaraus finansavimo platforma;

(36)

visų Sąjungos sektorių pastatuose suvartojama 40 proc. energijos ir išmetama 36 proc. viso anglies dioksido kiekio. Tad siekiant švelninti klimato kaitą pastatams taip pat tenka svarbus vaidmuo. Todėl turėtų būti nustatyti naujų pastatų statybai, pastatų renovacijai, įvairios energijos vartojimo efektyvumo įrangos įrengimui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai vietoje, energetikos paslaugų teikimui ir pastatų įsigijimui bei savininkams taikomi techninės analizės kriterijai. Tie techninės analizės kriterijai turėtų būti grindžiami potencialiu tos veiklos poveikiu, pastatų energiniu naudingumu ir susijusiu išmetamu ŠESD kiekiu bei anglies dioksido pėdsaku. Naujiems pastatams taikomus techninės analizės kriterijus gali tekti peržiūrėti siekiant užtikrinti, kad jie ir toliau būtų suderinti su Sąjungos klimato ir energetikos tikslais;

(37)

turto ar infrastruktūros, neatsiejamų nuo veiklos, kuriai turėtų būti nustatyti techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis ta veikla laikytina svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo, statyba gali būti svarbi tos ekonominės veiklos vykdymo sąlyga. Todėl tikslinga tokio turto ar infrastruktūros statybą įtraukti kaip dalį veiklos, kuriai ta statyba yra svarbi: tai visų pirma pasakytina apie energetikos, vandens, kanalizacijos, atliekų ir valymo sektorių, taip pat transporto sektoriaus veiklą;

(38)

informacijos ir ryšių sektorius nuolat auga ir jame išmetamo ŠESD kiekio dalis vis didėja. Bet sykiu informacinės ir ryšių technologijos gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo kituose sektoriuose, pavyzdžiui, kai tos technologijos gali padėti priimti sprendimus, dėl kurių bus išmesta mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Todėl turėtų būti nustatyti ne tik duomenų apdorojimo ir prieglobos veiklos, kurią vykdant išmetama daug ŠESD, bet ir duomenimis grindžiamų sprendimų, kurie sudaro sąlygas sumažinti kituose sektoriuose išmetamą šių dujų kiekį, techninės analizės kriterijai. Tokios veiklos techninės analizės kriterijai turėtų būti grindžiami to sektoriaus geriausia praktika ir standartais. Ateityje juos gali tekti peržiūrėti ir atnaujinti siekiant atsižvelgti į išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo potencialą, siejamą su patvaresne informacinių ir ryšių technologijų aparatine įranga, ir į galimybes išmetamą ŠESD kiekį mažinti padedančias skaitmenines technologijas diegti kiekviename sektoriuje tiesiogiai. Be to, nemažai energijos suvartoja ir elektroninių ryšių tinklų diegimas ir valdymas, bet kartu jie gali smarkiai sumažinti išmetamą ŠESD kiekį. Todėl šią veiklą gali reikėti įvertinti ir prireikus nustatyti jai taikomus techninės analizės kriterijus;

(39)

be to, informacinių ir ryšių technologijų sprendimai, neatsiejami nuo tų ekonominės veiklos rūšių, kurioms, siekiant įvertinti jų pačių veiklos rezultatus, turėtų būti nustatyti svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo techninės analizės kriterijai, taip pat gali labai padėti šiai įvairiai veiklai atitikti pagal tuos kriterijus nustatytus standartus ir ribines vertes;

(40)

moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos gali padėti kitiems sektoriams pasiekti jų atitinkamus klimato kaitos švelninimo tikslus. Todėl mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklos techninės analizės kriterijai turėtų būti orientuoti į sprendimų, procesų, technologijų ir kitų produktų potencialą mažinti išmetamą ŠESD kiekį. Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytos sąlygas sudarančios veiklos moksliniai tyrimai taip pat gali labai padėti sudaryti sąlygas iš esmės sumažinti tokios ekonominės veiklos ir jos tikslinės veiklos išmetamo ŠESD kiekį arba pagerinti jų technologines galimybes ir ekonominį pagrįstumą ir taip padėti jas plačiau diegti. Moksliniai tyrimai taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį toliau mažinant Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos perėjimo veiklos priklausomybę nuo iškastinio kuro, nes dėl šių mokslinių tyrimų minėtą veiklą galima vykdyti išmetant gerokai mažiau ŠESD nei tos veiklos svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo techninės analizės kriterijais nurodytos ribinės vertės;

(41)

be to, moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos, kurie yra neatskiriama dalis tų ekonominės veiklos rūšių, kurioms, siekiant įvertinti jų pačių veiklos rezultatus, turėtų būti nustatyti svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo techninės analizės kriterijai, taip pat gali būti ypač svarbūs padedant šiai įvairiai veiklai pasiekti pagal tuos kriterijus nustatytus standartus ir ribines vertes;

(42)

techninės analizės kriterijuose, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prisitaikant prie klimato kaitos, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad klimato kaita veikiausiai paveiks visus ekonomikos sektorius. Taigi prisitaikyti prie dabartinio ir prie numatomo būsimo neigiamo klimato kaitos poveikio reikės visiems sektoriams. Tačiau kartu turi būti užtikrinama, kad ekonominė veikla, svariai prisidedanti prisitaikant prie klimato kaitos, nedarytų reikšmingos žalos jokiems kitiems Reglamento (ES) 2020/852 9 straipsnyje išvardytiems aplinkos tikslams. Todėl tikslinga prisitaikymo prie klimato kaitos techninės analizės kriterijus pirmiausia nustatyti tai veiklai, kuriai jau nustatyti klimato kaitos švelninimo techninės analizės kriterijai, įskaitant susijusį reikšmingos žalos nedarymo aplinkos tikslams kriterijų. Ekonominės veiklos, kuri laikytina svariai prisidedančia prisitaikant prie klimato kaitos, apibūdinimai turėtų apimti tik tokią jos dalį, kuriai nustatytas atitinkamas reikšmingos žalos nedarymo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad reikia didinti visos ekonomikos atsparumą klimato kaitos poveikiui, techninės analizės kriterijai, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo kriterijų, ateityje turėtų būti nustatomi ir kitoms ekonominės veiklos rūšims;

(43)

techninės analizės kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad prie dabartinio ir numatomo būsimo neigiamo klimato kaitos poveikio būtų pritaikyta kuo įvairesnė ypatingos svarbos infrastruktūra, įskaitant visų pirma energijos perdavimo ar kaupimo infrastruktūrą, taip pat transporto infrastruktūrą, ir taip būtų išvengta rimtų neigiamų padarinių piliečių sveikatai, saugai, saugumui ar ekonominei gerovei ar veiksmingam valstybių narių vyriausybių funkcionavimui. Vis dėlto tuos techninės analizės kriterijus gali reikėti peržiūrėti siekiant juose geriau atsižvelgti į infrastruktūros, skirtos apsaugoti nuo potvynių, ypatumus;

(44)

be to, techninės analizės kriterijus reikėtų nustatyti ir švietimo, žmonių sveikatos, socialinio darbo, meninei, pramoginei ir poilsio organizavimo veiklai. Vykdant tokią veiklą teikiamos pagrindinės paslaugos ir sprendimai, didinantys visos visuomenės kolektyvinį atsparumą, be to, ja gali būti didinamas išprusimas ir informuotumas klimato srityje;

(45)

techninės analizės kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prisitaikant prie klimato kaitos, jei veikla apima Reglamento (ES) 2020/852 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus prisitaikyti padedančius sprendimus, turėtų būti siekiama didinti ekonominės veiklos atsparumą nustatytai tai veiklai reikšmingai su klimatu susijusiai rizikai. Techninės analizės kriterijais turėtų būti reikalaujama, kad tokios ekonominės veiklos vykdytojai atliktų su klimato kaita susijusios rizikos vertinimą ir įgyvendintų prisitaikymo sprendimus, padedančius sumažinti svarbiausią tame vertinime nustatytą riziką. Techninės analizės kriterijuose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į prisitaikymo poreikių ir sprendimų pobūdį, susijusį su veiklos vykdymo vieta ir aplinkybėmis. Be to, techninės analizės kriterijais turėtų būti užtikrintas, aplinkos ir klimato tikslų vientisumas, tačiau kartu neturėtų būti neproporcingai ribojama sprendimų pasirinkimo laisvė. Tuose techninės analizės kriterijuose turėtų būti atsižvelgiama į poreikį išvengti su klimatu ar oro sąlygomis susijusių nelaimių bei valdyti jų riziką ir užtikrinti ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumą, kaip numatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose dėl tokių nelaimių rizikos vertinimo ir padarinių švelninimo;

(46)

techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prisitaikant prie klimato kaitos, jei vykdant tą veiklą randami Reglamento (ES) 2020/852 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti prisitaikymo sprendimai, turėtų būti nustatomi inžinerinei veiklai ir susijusiai techninių prisitaikymo prie klimato kaitos konsultacijų veiklai, mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklai, ne gyvybės draudimo, kurį sudaro su klimatu susijusių pavojų draudimo veikla, ir perdraudimo veiklai. Vykdant tokią veiklą gali būti rasta prisitaikymo sprendimų, kurie labai sumažintų dabartinio ir numatomo būsimo neigiamo klimato kaitos poveikio žmonėms, gamtai ar turtui riziką arba padėtų jos išvengti nedidindami neigiamo poveikio rizikos;

(47)

techninės analizės kriterijuose turėtų būti pripažįstama, kad tam tikra ekonominė veikla gali svariai prisidėti prisitaikant prie klimato kaitos, jei ją vykdant randama Reglamento (ES) 2020/852 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų sprendimų arba jei ji apima to reglamento 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus prisitaikyti padedančius sprendimus. Tokia galimybė turėtų būti pripažįstama miškininkystės, šlapynių atkūrimo, programų sudarymo ir transliavimo, taip pat švietimo, kūrybinės, meninės ir pramoginės veiklos techninės analizės kriterijais. Nors minėta veikla pati turi būti pritaikyta prie dabartinio ir numatomo būsimo neigiamo klimato kaitos poveikio, ją vykdant gali būti rasta prisitaikymo sprendimų, svariai prisidedančių, kad to neigiamo poveikio žmonėms, gamtai ar turtui rizika būtų sumažinta arba jos būtų išvengta;

(48)

techninės analizės kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla svariai prisideda prisitaikant prie klimato kaitos, turėtų būti užtikrinama, kad ekonominė veikla taptų atspari klimato kaitos poveikiui arba ją vykdant būtų rasti sprendimai, padedantys užtikrinti kitos veiklos atsparumą klimato kaitos poveikiui. Jei ekonominė veikla tampa atspari klimato kaitos poveikiui, fizinių ir nefizinių sprendimų, kurie labai sumažina svarbiausią fizinę su klimatu susijusią tai veiklai reikšmingą riziką, įgyvendinimas laikomas svariu tos veiklos prisidėjimu prisitaikant prie klimato kaitos. Todėl tik tos kapitalo išlaidos, kurios patirtos visais veiklos atsparumo klimato kaitai užtikrinimo etapais, turėtų būti laikomos kapitalo ir veiklos išlaidų dalimi, priskirtina su aplinkos atžvilgiu tvaria ekonomine veikla siejamam turtui ar procesams, o klimato kaitai atsparios ekonominės veiklos apyvarta neturėtų būti laikoma gauta iš produktų ar paslaugų, siejamų su aplinkos atžvilgiu tvaria ekonomine veikla. Tačiau, kai prisitaikyti prie klimato kaitos pagal Reglamento (ES) 2020/852 11 straipsnio 1 dalies b punktą sąlygas sudarančios ekonominės veiklos pagrindinė verslo dalis yra tiekti technologijas, produktus, paslaugas, informaciją ar praktiką, kurių tikslas – padidinti kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ar kitos ekonominės veiklos atsparumą fizinei su klimatu susijusiai rizikai, ne tik kapitalo išlaidos, bet ir apyvarta, gauta parduodant su ta ekonomine veikla susijusius produktus ar paslaugas, laikytina apyvartos dalimi, gauta iš produktų ar paslaugų, siejamų su aplinkos atžvilgiu tvaria ekonomine veikla;

(49)

techninės analizės kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, svariai prisidedanti prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos, nedaro reikšmingos žalos jokiam kitam aplinkos tikslui, turėtų būti siekiama užtikrinti, kad vieno aplinkos tikslo nebūtų siekiama kitų aplinkos tikslų sąskaita. Todėl reikšmingos žalos nedarymo kriterijai atlieka esminį vaidmenį užtikrinant aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos klasifikavimo aplinkosauginį naudingumą. Jei yra rizika, kad veikla gali padaryti reikšmingos žalos tam tikram aplinkos tikslui, turi būti nustatomi jai taikomi reikšmingos žalos nedarymo tam tikslui kriterijai. Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į susijusius reikalavimus pagal galiojančią Sąjungos teisę ir jais grindžiami;

(50)

veiklai, kuri gali svariai prisidėti prisitaikant prie klimato kaitos, bet yra rizika, kad ją vykdant bus išmestas didelis ŠESD kiekis, reikėtų nustatyti techninės analizės kriterijus, kuriais būtų užtikrinta, kad labai prisitaikyti prie klimato kaitos padedanti veikla nedarytų reikšmingos žalos klimato kaitos švelninimui;

(51)

klimato kaita veikiausiai paveiks visus ekonomikos sektorius. Todėl techninės analizės kriterijai, skirti užtikrinti, kad svariai prie klimato kaitos švelninimo prisidedanti ekonominė veikla nedarytų reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos, turėtų būti taikomi visų rūšių ekonominei veiklai. Tais kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad esama ir būsima tai veiklai reikšminga rizika būtų nustatyta ir būtų įgyvendinti prisitaikymo sprendimai siekiant išvengti galimų nuostolių ar poveikio veiklos tęstinumui arba juos kuo labiau sumažinti;

(52)

visai veiklai, kuri gali kelti riziką tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui bei apsaugai, turi būti nustatyti atitinkami reikšmingos žalos nedarymo kriterijai. Tais kriterijais turėtų būti siekiama, kad veikla nekenktų gerai vandens telkinių, įskaitant paviršinius ir požeminius vandenis, būklei arba geram jų ekologiniam potencialui, arba gerai jūrų vandenų ekologinei būklei, todėl jais turėtų būti reikalaujama, kad aplinkos būklės blogėjimo rizika būtų nustatoma ir pašalinama laikantis vandens naudojimo ir apsaugos valdymo plano;

(53)

reikšmingos žalos perėjimui prie žiedinės ekonomikos nedarymo techninės analizės kriterijai turėtų būti pritaikyti konkretiems sektoriams, kad būtų užtikrinta, jog vykdant ekonominę veiklą ištekliai nebūtų naudojami netausiai, kad nebūtų susisaistoma su linijinės gamybos modeliais, kad būtų vengiama atliekų susidarymo arba jų susidarytų kuo mažiau, o kai jų išvengti nepavyksta, jos būtų tvarkomos pagal atliekų hierarchiją. Tais kriterijais taip pat turėtų būti užtikrinama, kad ekonominė veikla netrukdytų siekti tikslo pereiti prie žiedinės ekonomikos;

(54)

reikšmingos žalos taršos prevencijai ir kontrolei nedarymo techninės analizės kriterijai turėtų atspindėti sektoriaus ypatumus ir apimti atitinkamus oro, vandens ar dirvožemio taršos šaltinius bei rūšis, o prireikus juose turi būti daromos nuorodos į išvadas dėl geriausių prieinamų gamybos būdų, priimtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES (14);

(55)

reikšmingos žalos biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai bei atkūrimui nedarymo kriterijai turėtų būti nustatyti visai veiklai, galinčiai kelti riziką buveinių, rūšių ar ekosistemų būklei ar padėčiai, ir jais turėtų būti reikalaujama, jei aktualu, atlikti poveikio aplinkai vertinimus ar kitus tinkamus vertinimus bei įgyvendinti tų vertinimų išvadas. Tais kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad net ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo ar kito tinkamo vertinimo atlikti neprivaloma, vykdant veiklą nebūtų trikdomi, gaudomi ar žudomi teisės aktais saugomų rūšių gyvūnai ar bloginama teisės aktais saugomų buveinių būklė;

(56)

techninės analizės kriterijai turėtų nedaryti jokio poveikio reikalavimui laikytis su aplinka, sveikata, sauga ar socialiniu tvarumu susijusių Sąjungos ar nacionalinės teisės nuostatų ir, jei taikoma, atitinkamų poveikio švelninimo priemonių priėmimui;

(57)

šio reglamento nuostatos yra glaudžiai susijusios, nes jomis reglamentuojama, pagal kokius kriterijus nustatoma, ar ekonominė veikla svariai prisideda prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar tokia ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos vienam ar keliems kitiems Reglamento (ES) 2020/852 9 straipsnyje nustatytiems aplinkos tikslams. Siekiant užtikrinti, kad tos nuostatos, kurios turėtų įsigalioti tuo pačiu metu, būtų tarpusavyje suderintos, kad suinteresuotieji subjektai susidarytų išsamesnį visos teisinės sistemos vaizdą ir jiems būtų lengviau taikyti Reglamentą (ES) 2020/852, tas nuostatas būtina įtraukti į vieną reglamentą;

(58)

siekiant užtikrinti, kad Reglamento (ES) 2020/852 taikymas neatsiliktų nuo technologijų, rinkos ir politikos aktualijų, šis reglamentas turėtų būti reguliariai peržiūrimas ir prireikus iš dalies keičiamos jo nuostatos dėl veiklos, laikytinos svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos, bei susiję techninės analizės kriterijai;

(59)

siekiant laikytis Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 6 dalies ir 11 straipsnio 6 dalies, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d.,