KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/2106

2021 m. rugsėjo 28 d.

kuriuo nustatomi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinės bendri rodikliai, išsamiai apibrėžiami jos elementai ir taip papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (1), ypač į jo 29 straipsnio 4 dalies a punktą ir 30 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (toliau – priemonės) tikslas yra teikti veiksmingą ir svarią finansinę paramą, kad būtų paspartintas tvarių reformų ir susijusių viešųjų investicijų įgyvendinimas valstybėse narėse. Ši priemonė yra specialus instrumentas, kuriuo mažinamas COVID-19 krizės neigiamas poveikis ir neigiami padariniai Sąjungoje;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 29 straipsnį priemonės įgyvendinimas turi būti stebimas ir vertinamas remiantis bendrais rodikliais. Šie rodikliai naudotini priemonės įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant Reglamento (ES) 2021/241 4 straipsnyje nurodytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaitoms teikti, taip pat priemonės stebėsenos ir vertinimo tikslais. Valstybės narės turi informuoti Komisiją apie bendrus rodiklius;

(3)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 30 straipsnį priemonės atsiskaitymo už veiklą sistemos funkciją turi atlikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinė (toliau – suvestinė). Toje suvestinėje turi būti parodoma valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažanga, susijusi su kiekvienu iš šešių priemonės taikymo srities ramsčių, nurodytų to reglamento 3 straipsnyje, ir su bendrais rodikliais. Suvestinė turi būti viešai skelbiama interneto svetainėje arba interneto portale ir kas pusmetį atnaujinama;

(4)

Reglamento (ES) 2021/241 29 ir 30 straipsniai yra glaudžiai susiję, kadangi bendri rodikliai sudarys didelę suvestinės turinio dalį, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/241 30 straipsnio 3 dalyje. Siekiant užtikrinti tų nuostatų, kurios turėtų įsigalioti vienu metu, tarpusavio nuoseklumą, valstybėms narėms sudaryti sąlygas visapusiškai apžvelgti taikomus ataskaitų teikimo reikalavimus ir palengvinti to reglamento taikymą, nuostatas, kuriomis papildomi tie straipsniai, būtina išdėstyti viename deleguotajame reglamente;

(5)

suvestinės paskirtis – skaidriai teikti apibendrintą informaciją apie priemonės ir atitinkamais Tarybos įgyvendinimo sprendimais patvirtintų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą. Ji turi tapti Reglamento (ES) 2021/241 26 straipsnyje nurodyto Europos Parlamento ir Komisijos dialogo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimu pagrindu;

(6)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį valstybės narės Europos semestro kontekste du kartus per metus turi informuoti apie pažangą, padarytą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ir apie bendrus rodiklius. Siekiant, kad suvestinėje būtų pateikiami naujausi turimi duomenys ir visų valstybių narių duomenys būtų atnaujinami pagal tą patį tvarkaraštį, taip užtikrinant vienodas sąlygas, visos valstybės narės tokias ataskaitas turėtų pateikti tuo pačiu metu, derindamos su Europos semestro tvarkaraščiu;

(7)

priede pateiktas bendrų rodiklių sąrašas skirtas visiems ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, tačiau valstybė narė informaciją apie konkretų bendrą rodiklį turi pranešti tik tuo atveju, jei jos plane yra atitinkamų priemonių. Bendro rodiklio neaktualumo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui klausimą turėtų aptarti Komisija ir atitinkama valstybė narė. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas bendras rodiklis paprastai aktualus daugumai valstybių narių, numatoma, kad kiekviena valstybė narė turėtų pateikti informaciją apie daugumą rodiklių;

(8)

bendri rodikliai turėtų būti apibrėžti pakankamai išsamiai, kad būtų užtikrinamas valstybių narių renkamų duomenų palyginamumas ir kad tuos duomenis būtų galima apibendrinti, siekiant parodyti priemonės įgyvendinimo padėtį Sąjungos lygmeniu. Atskiros valstybės narės bendri rodikliai turėtų būti teikiami santykiniais dydžiais, be kita ko, remiantis Eurostato duomenims, kad valstybės narės dėl skirtingo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų dydžio ar pobūdžio nebūtų tarpusavyje lyginamos klaidingai;

(9)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 28 straipsnį Komisija ir atitinkamos valstybės narės turi skatinti priemonės sąveiką su kitomis Sąjungos programomis bei priemonėmis ir užtikrinti veiksmingą jų tarpusavio koordinavimą. Todėl į suvestinę įtraukti rodikliai turėtų kuo labiau derėti su kitiems Sąjungos fondams taikomais rodikliais;

(10)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 29 straipsnį įgyvendinimo stebėsena turi būti tikslinga ir proporcinga pagal priemonę vykdomai veiklai. Taigi, Komisijos atsiskaitymo už veiklą sistema turėtų būti užtikrinama, kad veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams turėtų būti nustatyti proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai;

(11)	kitus suvestinės elementus turėtų parengti Komisija, remdamasi informacija, gaunama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir priemonės įgyvendinimo stebėsenos metu. Tai turėtų užtikrinti duomenų palyginamumą;

(12)	atsižvelgiant į tai, kad suvestinė turėtų būti parengta naudoti nuo 2021 m. gruodžio 31 d., ir siekiant užtikrinti greitą šiuo reglamentu numatytų priemonių taikymą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinės turinys ir bendrų rodiklių sąrašas

Suvestinėje parodoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažanga, susijusi su kiekvienu iš šešių ramsčių, kurie nurodyti Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje; ši pažanga visų pirma turi būti vertinama pagal:

tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimą, parodantį Tarybos įgyvendinimo sprendimuose nustatytų reformų ir investicijų įgyvendinimą, išvardijant sėkmingai pasiektas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, nurodant jų skaičių ir procentą nuo tuose Tarybos įgyvendinimo sprendimuose nustatytų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių bendro skaičiaus. Taip pat galima pranešti, kaip tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimas padeda įgyvendinti susijusias konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas,

pagal priemonę finansuojamas išlaidas, taip pat ir pagal kiekvieną iš Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytų ramsčių, įtraukiant socialines išlaidas pagal metodiką, kuri apibrėžta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2021/2105 (2), remiantis numatomų išlaidų, pateikiamų patvirtintuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, suskirstymu,

c)	kiekvieno ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo padėtį,

d)	finansinių įnašų ir paskolų išmokėjimo pažangą,

e)	į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktų priemonių temines analizes ir pavyzdžius, iliustruojančius įgyvendinimo pažangą, susijusią su visais šešiais ramsčiais,

f)	priede nustatytus bendrus rodiklius, kurie turi būti naudojami teikiant pažangos ataskaitas ir stebint bei vertinant, kaip taikant priemonę siekiama bendrųjų ir konkrečių tikslų.

2 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1. Siekiant, kad suvestinė ir bendri rodikliai du kartus per metus būtų nuosekliai ir vienodai atnaujinami, visos valstybės narės Europos semestro kontekste du kartus per metus informuoja apie pažangą, padarytą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įskaitant veiklos susitarimus, ir apie bendrus rodiklius.

2. Pažangos, padarytos įgyvendinant valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ataskaitos kasmet paprastai turi būti pateikiamos iki balandžio mėn. vidurio ir spalio mėn. pradžios ir ne vėliau kaip atitinkamai balandžio 30 d. ir spalio 15 d. Ataskaitinis laikotarpis apima visą plano įgyvendinimo laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d., kai taikytina.

3. Atnaujinti bendrų rodiklių duomenys kasmet pateikiami iki vasario 28 d. ir rugpjūčio 31 d. Ataskaitinis laikotarpis apima visą plano įgyvendinimo laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d., kai taikytina, iki atitinkamų galutinių terminų kiekvienų metų gruodžio 31 d. ir birželio 30 d.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. rugsėjo 28 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 57, 2021 2 18, p. 17.

(2) 2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2105, kuriuo nustatoma socialinių išlaidų ataskaitų teikimo metodika ir taip papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 79).

PRIEDAS

Bendrų rodiklių sąrašas

Bendri rodikliai parodys į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktų reformų ir investicijų įgyvendinimo pažangą, daromą siekiant priemonės tikslų. Vienos priemonės duomenys gali būti naudojami nustatant keletą bendrų rodiklių. Jeigu į tam tikros valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą neįtraukta jokia priemonė, kurios duomenys būtų naudojami kuriam nors iš toliau nurodytų rodiklių nustatyti, valstybė narė turėtų šį klausimą aptarti su Komisija, kad galėtų nuspręsti, ar apie tą rodiklį pranešti kaip apie netaikomą.

Numeris	Su EGADP parama susijęs bendras rodiklis	EGADP ramsčiai	Paaiškinimas	Matavimo vienetas
1	Per metus sutaupytas pirminės energijos suvartojimo kiekis	1 ramstis 3 ramstis	Remiamų subjektų bendras metinis pirminės energijos suvartojimo kiekio sumažinimas naudojantis parama, teikiama pagal priemonę taikomomis priemonėmis. Pradinė vertė yra metinis pirminės energijos suvartojimo kiekis iki intervencinės priemonės taikymo, o pasiekta vertė – metinis pirminės energijos suvartojimo kiekis per metus po to, kai pradėta taikyti intervencinė priemonė. Kad būtų galima apskaičiuoti tas vertes, pastatams taikomos intervencinės priemonės turi būti pakankamai dokumentuojamos, pavyzdžiui, naudojantis energinio naudingumo sertifikatais arba kitomis stebėsenos sistemomis laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES (1) (Pastatų energinio naudingumo direktyvos) 10 straipsnio 6 dalyje nustatytų kriterijų. Kalbant apie įmonių procesus, metinis pirminės energijos suvartojimo kiekis turi būti dokumentuojamas remiantis energijos vartojimo auditais pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2012/27/ES (2) (Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos) 8 straipsnį arba kitomis atitinkamomis techninėmis specifikacijomis. Viešieji pastatai – valdžios institucijoms ir ne pelno organizacijoms, jei tokie subjektai siekia visuotinės svarbos tikslų, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos, aplinkos ir transporto srityse, priklausantys pastatai. Tai gali būti viešojo administravimo institucijų, mokyklų, ligoninių ir kt. pastatai.	MWh per metus
2	Įdiegti papildomi atsinaujinančiosios energijos veikimo pajėgumai	1 ramstis 3 ramstis	Naudojant paramą, teikiamą pagal priemonę taikomomis priemonėmis, įrengti papildomi atsinaujinančiosios energijos veikimo pajėgumai, kurie veikia (t. y. yra prijungti prie tinklo, jei taikytina, ir visiškai parengti gaminti energiją arba ją jau gamina). Gamybos pajėgumai – grynoji didžiausia elektros energijos galia, kaip apibrėžta Eurostato (3). Atsinaujinančioji energija apibrėžiama kaip „atsinaujinančiųjų neiškastinių išteklių energija, būtent, vėjo, saulės (šilumos ir fotoelektros) energija, geoterminė energija, aplinkos energija, potvynių, bangų ir kitokia vandenynų energija, hidroenergija, energija iš biomasės, sąvartynų dujų, nuotekų valymo įrenginių dujų ir biodujų“ (žr. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 (4)). Rodikliu taip pat turi būti įvertinami elektrolizerio vandenilio gamybos pajėgumai, sukurti naudojantis parama, teikiama pagal priemonę taikomomis priemonėmis. Rodiklio duomenys apie: i) atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus; ii) elektrolizerio vandenilio gamybos pajėgumus renkami ir pranešami atskirai.	MW
3	Alternatyviųjų degalų infrastruktūra (degalų papildymo punktai/įkrovimo prieigos)	1 ramstis 3 ramstis	Netaršių transporto priemonių degalų papildymo punktų/įkrovimo prieigų (naujų ar atnaujintų), remiamų pagal priemonę taikomomis priemonėmis, skaičius. Įkrovimo prieiga apibrėžiama kaip elektros energija varomų transporto priemonių sąsaja, per kurią galima vienu metu įkrauti vieną elektros energija varomą transporto priemonę, arba sąsaja, kurioje vienu metu galima sukeisti vienos elektros energija varomos transporto priemonės akumuliatorių. Degalų papildymo punktas apibrėžiamas kaip alternatyviųjų degalų tiekimui skirta degalų papildymo infrastruktūra, naudojant stacionarius arba mobilius įrenginius. Prie alternatyviųjų degalų, naudojamų tiekiant energiją transportui, priskiriami degalai arba energijos šaltiniai, kurie bent iš dalies pakeičia degalus, gaunamus iš iškastinės naftos šaltinių, ir kurie gali padėti mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro bei atitinka Direktyvą (ES) 2018/2001 (5). Rodiklio duomenys apie: i) įkrovimo prieigas; ii) degalų papildymo punktus renkami ir pranešami atskirai. Pranešant degalų papildymo punktų rodiklį, atskirai nurodomi: iii) vandenilio degalų papildymo punktai.	Degalų papildymo punktų/įkrovimo prieigų skaičius
4	Gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo potvynių, miškų gaisrų ir kitų su klimatu susijusių gaivalinių nelaimių priemonėmis	1 ramstis 4 ramstis	Gyventojai, gyvenantys vietovėse, kuriose naudojantis parama, teikiama pagal priemonę taikomomis priemonėmis, įdiegta arba iš esmės atnaujinta apsaugos infrastruktūra (įskaitant žaliąją infrastruktūrą ir gamtos procesais pagrįstus prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimus), siekiant sumažinti pažeidžiamumą, susijusį su potvyniais, miškų gaisrais ir su kitomis gaivalinėmis nelaimėmis susijusiais pavojais (audromis, sausromis, karščio bangomis). Rodiklis turėtų apimti didelės rizikos zonose aiškiai lokalizuotas apsaugos priemones, kuriomis, kitaip nei nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu įdiegtomis bendresnio pobūdžio priemonėmis, tiesiogiai šalinama konkreti rizika. Kalbant apie potvynius, rodiklis turėtų nurodyti nuolatinių gyventojų, kuriems gresia rizika, skaičių.	Asmenų skaičius
5	Papildomi būstai, turintys itin didelio pralaidumo tinklais teikiamą interneto prieigą	2 ramstis 4 ramstis	Būstų, turinčių prieigą prie itin didelio pralaidumo tinklų, kaip apibrėžta BEREC gairėse dėl itin didelio pralaidumo tinklų (BoR(20) 165 (6)), kurie iki suteikiant paramą pagal priemonę taikomomis priemonėmis turėjo tik prieigą prie lėtesnių jungčių arba visai neturėjo prieigos prie interneto, bendras skaičius. Taip pat atsižvelgiama į 5G tinklo aprėptį ir padidinimą iki gigabitinės spartos. Geresnė interneto prieiga turi būti tiesioginis paramos, teikiamos pagal priemonę taikomomis priemonėmis, panaudojimo rezultatas. Šiuo rodikliu nustatomas būstų, kurie turi prieigos galimybę, o ne būstų, kurie ja iš tikrųjų naudojasi, skaičius. Būstas apibrėžiamas kaip kambarys arba kambarių grupė, įrengti ilgalaikiam naudojimui skirtame pastate arba struktūriškai atskiroje jo dalyje, kurie (…) skirti gyventi vienam privačiam namų ūkiui ištisus metus (7) (žr. Komisijos tarnybos Eurostato interneto svetainę). Į rodiklį neįtraukiami kolektyviniai būstai, kaip antai ligoninės, senelių namai, globos namai, kalėjimai, kareivinės, religinės institucijos, pensionai, darbininkų nakvynės namai ir kt.	Būstų skaičius
6	Įmonės, kurioms teikiama parama skaitmeniniams produktams, paslaugoms ir taikymo procesams kurti arba pritaikyti	2 ramstis 3 ramstis	Įmonių, kurioms pagal priemonę taikomomis priemonėmis teikiama parama naujoms arba iš esmės patobulintoms paslaugoms, produktams ir procesams, grindžiamiems skaitmeninėmis technologijomis, kurti arba pritaikyti, skaičius. Tokios technologijos apima pažangias skaitmenines technologijas, kaip antai automatizavimą, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, blokų grandinę, debesijos ir tinklo paribio infrastruktūras, duomenų erdves, kvantinę ir našiąją kompiuteriją. Esminiai patobulinimai apima tik naujas funkcijas. Todėl turi būti atskirai renkama informacija apie: i) įmones, kurioms teikiama parama skaitmeninėms technologijoms ir sprendimams kurti, ir ii) įmones, kurioms teikiama parama skaitmeniniams sprendimams, skirtiems tų įmonių paslaugoms, produktams ar procesams transformuoti, pritaikyti. Informacija taip pat turi būti renkama pagal įmonės dydį. Ta pati įmonė skaičiuojama vieną kartą, nepriklausomai nuo to, kiek kartų jai suteikta skaitmenizavimo parama pagal priemonę taikomomis priemonėmis. Įmonė ir įmonių skirstymas pagal dydį nustatomas vadovaujantis 9 rodikliui nustatyta apibrėžtimi.	Įmonių skaičius
7	Naujų ir patobulintų viešųjų skaitmeninių paslaugų, produktų ir procesų naudotojai	2 ramstis 5 ramstis	Naudojantis pagal priemonę teikiamų priemonių parama sukurtų naujų arba iš esmės patobulintų skaitmeninių viešųjų paslaugų, produktų ir procesų naudotojų skaičius. Esminiai patobulinimai apima tik naujas funkcijas. Rodiklis bazinį dydį „0“ turi turėti tik tuo atveju, jei skaitmeninė paslauga, produktas arba procesas yra naujas. Naudotojai – naudojantis pagal priemonę teikiamų priemonių parama sukurtų naujų arba patobulintų viešųjų paslaugų ir produktų klientai, taip pat viešosios institucijos darbuotojai, naudojantys su pagal priemonę taikomų priemonių parama sukurtus naujus arba iš esmės patobulintus skaitmeninius procesus. Jeigu nėra galimybės nustatyti atskirų asmenų, to paties kliento, kuris naudojasi tam tikra internetine paslauga, pakartotinis priskaičiavimas nelaikomas dvigubu skaičiavimu.	Naudotojų skaičius per metus
8	Paramą gavusiose mokslinių tyrimų įstaigose dirbantys mokslininkai	3 ramstis	Mokslininkų, kurie tiesiogiai pagal savo veiklos kryptį naudoja viešąją arba privačią mokslinių tyrimų infrastruktūrą ar įrangą, kuriai skirta pagal priemonę taikomų priemonių parama. Rodiklis vertinamas metiniais etato ekvivalentais, apskaičiuotais pagal 2015 m. EBPO Fraskačio vadove pateiktą metodiką. Parama turi būti naudojama mokslinių tyrimų infrastruktūrai arba mokslinių tyrimų įrangos kokybei gerinti. Pakeitimai, nesusiję su kokybės gerinimu, pvz., priežiūra, neįtraukiami. Į rodiklį neįtraukiami nei mokslinių tyrimų ir plėtros srities laisvos pareigybės, nei šios srities pagalbiniai darbuotojai (t. y. pareigybės, kurios nėra tiesiogiai susijusios su mokslinių tyrimų ir plėtros veikla). Mokslinių tyrimų ir plėtros darbuotojų metinis etato ekvivalentas nustatomas kaip mokslinių tyrimų ir plėtros srityje faktiškai dirbtų valandų skaičius kalendoriniais metais, padalintas iš viso tuo pačiu laikotarpiu vieno asmens arba grupės įprastai dirbtų valandų skaičiaus. Vienam asmeniui kas pusmetį paprastai negali tekti daugiau kaip vienas mokslinių tyrimų ir plėtros etato ekvivalentas. Įprastai dirbtų valandų skaičius nustatomas remiantis norminiu ir (arba) teisės aktų nustatytu darbo valandų skaičiumi. Visu etatu dirbantis asmuo nustatomas atsižvelgiant į jo užimtumo statusą, sutarties rūšį (darbas visą ar ne visą darbo dieną) ir dalyvavimo mokslinių tyrimų ir plėtros veikloje lygmenį (žr. 2015 m. EBPO Fraskačio vadovo 5.3 skyrių). Rodiklio duomenys suskirstomi pagal lytį (8).	Metinis etato ekvivalentas
9	Paramą gavusios įmonės (iš kurių: mažosios, įskaitant labai mažas, vidutinės ir didelės)	3 ramstis	Rodiklis apima visas įmones, kurios gauna piniginę arba nepiniginę paramą, teikiamą pagal priemonę taikomomis priemonėmis. Įmonė apibrėžiama kaip mažiausias juridinių vienetų junginys, t. y. organizacinis vienetas, gaminantis prekes ir teikiantis paslaugas, kuris turi tam tikrą sprendimų priėmimo laisvę, visų pirma susijusią su savo einamųjų išteklių paskirstymu, vykdo vieną ar daugiau veiklų vienoje ar daugiau vietų. Įmonė gali būti vienasmenis juridinis vienetas. Juridiniai vienetai yra juridiniai asmenys, kurių egzistavimas pripažįstamas pagal įstatymus, nepriklausomai nuo atskirų asmenų ar institucijų (pavyzdžiui, tikrųjų ūkinių bendrijų, privačių komanditinių ūkinių bendrijų, ribotos atsakomybės bendrovių, įsteigtų bendrovių ir kt.), kuriems nuosavybės teise gali priklausyti šie juridiniai vienetai ar kurių nariais jie gali būti. Juridiniai vienetai taip pat yra fiziniai asmenys, kurie savarankiškai vykdo ekonominę veiklą, pavyzdžiui, parduotuvės ar garažo savininkai ar valdytojai, teisininkai ar savarankiškai dirbantys amatininkai (Komisija (Eurostatas), remiantis 1993 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 696/93 III A skirsniu). Rodiklio duomenys renkami ir pranešami pagal įmonės dydį. Šio rodiklio taikymo tikslais įmonės apibrėžiamos kaip pelno siekiančios organizacijos, gaminančios prekes ir teikiančios paslaugas rinkos poreikiams patenkinti. Įmonių klasifikacija: mažoji, įskaitant labai mažą, įmonė (0–49 darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, metinė apyvarta arba balansas neviršija 10 mln. EUR); vidutinė įmonė (50–249 darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, metinė apyvarta siekia nuo 10 iki 50 mln. EUR arba balansas siekia nuo 10 iki 43 mln. EUR); didelė įmonė (daugiau kaip 250 darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų, apyvarta viršija 50 mln. EUR arba balansas viršija 43 mln. EUR); jeigu viršijama kuri nors iš šių dviejų ribinių verčių (darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičiaus ir metinės apyvartos/balanso), įmonės priskiriamos vienai iš pirmiau nurodytų dydžio kategorijų (Komisija (Eurostatas), remiantis Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB (9) priedo 2–3 straipsniais). Remiamos įmonės dydis įvertinamas pradedant teikti paramą.	Įmonių skaičius
10	Švietimo ar mokymo veiklos dalyvių skaičius	2 ramstis 4 ramstis 6 ramstis	Nustatant šį rodiklį atsižvelgiama į švietimo veiklos dalyvių (ISCED 0–6, suaugusiųjų švietimas) ir mokymo (mokymas ne darbo ir (arba) darbo vietoje, tęstinis profesinis rengimas ir mokymas ir kt.) veiklos, kuri remiama pagal priemonę taikomų priemonių parama, dalyvių, įskaitant skaitmeninių įgūdžių ugdymo (10) veiklos dalyvių, skaičių. Todėl šio rodiklio duomenys renkami ir pranešami pagal: i) švietimo ir mokymo veiklos dalyvių skaičių ir ii) skaitmeninių įgūdžių ugdymo veiklos dalyvių skaičių. Rodiklio duomenys taip pat suskirstomi pagal lytį (11) ir amžių (12). Dalyviai skaičiuojami tuo metu, kai pradeda dalyvauti švietimo ar mokymo veikloje.	Asmenų skaičius
11	Dirbančių arba darbo ieškančių asmenų skaičius	3 ramstis 4 ramstis	Bedarbiai (13) arba neaktyvūs (14) asmenys, kurie gavo paramą, teikiamą pagal EGADP priemones, ir yra dirbantys, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenys, arba asmenys, kurie tos paramos gavimo metu buvo neaktyvūs ir iš naujo pradėjo ieškoti darbo vos tik gavę paramą. Rodiklio duomenys suskirstomi pagal lytį (15) ir amžių (16). Darbo ieškantys asmenys apibrėžiami kaip asmenys, kurie paprastai neturi darbo, gali dirbti ir aktyviai ieško darbo, kaip nustatyta pagal sąvokos „bedarbiai“ apibrėžtį. Asmenys, kurie valstybinėse užimtumo tarnybose naujai užsiregistravo kaip darbo ieškantys asmenys, turi būti visada įskaičiuojami, net jei jie negali pradėti dirbti nedelsiant.	Asmenų skaičius
12	Naujos arba modernizuotos sveikatos priežiūros infrastruktūros talpumas	4 ramstis 5 ramstis	Didžiausias metinis asmenų, kuriuos bent kartą per metus gali aptarnauti sveikatos priežiūros infrastruktūra, kuri yra naujai sukurta arba modernizuota naudojantis parama, teikiama pagal priemonę taikomomis priemonėmis, skaičius. Modernizavimas neapima energinės renovacijos, priežiūros ar remonto. Sveikatos priežiūros infrastruktūra apima ligonines, klinikas, ambulatorinės priežiūros centrus, specializuotos priežiūros centrus ir kt.	Asmenų skaičius per metus
13	Naujų arba modernizuotų vaikų priežiūros ir švietimo įstaigų mokymo klasių talpumas	4 ramstis 6 ramstis	Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros bei švietimo infrastruktūros (ISCED 0–6), kuri yra naujai sukurta arba modernizuota naudojantis parama, teikiama pagal priemonę taikomomis priemonėmis, klasių talpumas, išreikštas didžiausiu vietų skaičiumi. Klasių talpumas apskaičiuojamas pagal nacionalinės teisės aktus, tačiau jis skaičiuojamas neatsižvelgiant į mokytojų, tėvų, pagalbinių darbuotojų ir jokių kitų asmenų, kurie gali naudotis infrastruktūra, skaičių. Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros infrastruktūra, pavyzdžiui, vaikų lopšeliai ir darželiai – tai infrastruktūra, skirta vaikams nuo gimimo iki pradinio ugdymo (ISCED 0). Švietimo infrastruktūra apima mokyklas (ISCED 1–3, ISCED 4) ir aukštojo mokslo įstaigas (ISCED 5–6). Į rodiklio duomenis įtraukiama sukurta nauja arba modernizuota (pavyzdžiui, atnaujinta siekiant įdiegti aukštesnius higienos ir saugumo standartus) vaikų priežiūros ar švietimo infrastruktūra, o modernizavimas neapima energinės renovacijos, priežiūros ir remonto.	Asmenų skaičius
14	Paramą gaunančių 15–29 metų amžiaus jaunuolių skaičius	6 ramstis	Dalyvių, kurie pagal priemonę taikomų priemonių piniginės arba nepiniginės paramos suteikimo metu buvo 15–29 metų amžiaus, skaičius. Rodiklio duomenys suskirstomi pagal lytį (17).	Asmenų skaičius

(1) 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13) su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/844 (OL L 156, 2018 6 19, p. 75).

(2) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

(3) „Didžiausia aktyvioji galia, kurią jėgainei veikiant visu pajėgumu galima nuolat tiekti išleidimo į tinklą vietoje (t. y. išskaičiavus elektrinės pagalbiniams įrenginiams tiekiamą galią ir jos nuostolius tuose transformatoriuose, kurie laikomi neatskiriama elektrinės dalimi“.

(4) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(5) Konkrečiau, Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnį, kuriame nustatyti biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui taikomi tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai.

(6) Europos elektroninių ryšių kodekso (EERK) 2 straipsnio 2 dalyje sąvoka „itin didelio pajėgumo tinklas“ šiuo metu apibrėžiama taip: itin didelio pralaidumo tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį visą sudaro optinių skaidulų elementai bent jau iki skirstomojo taško aptarnaujamoje vietoje, arba elektroninių ryšių tinklas, kuris yra pajėgus įprastinėmis piko tarpsnių sąlygomis užtikrinti panašius eksploatacinius tinklo parametrus žemynkryptės ir aukštynkryptės linijos juostos pločio, atsparumo, su klaidomis susijusių parametrų, gaišties ir jos variacijų aspektais.

(7) https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Glossary:Dwelling

(8) Vyrai, moterys, nebinarinio lytiškumo asmenys. Keliose valstybėse narėse galioja teisės aktai arba taikoma teisės praktika, kuriais pripažįstama, kad asmenys gali nepatekti nė į vieną iš šių dviejų kategorijų arba gali pageidauti, kad jų nepriskirtų nė vienai iš jų. Tokiose valstybėse narėse šie asmenys registruojami kaip nebinarinio lytiškumo asmenys.

(9) OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(10) Vadovaujantis EGADP reglamento VII priedu, kuriame pateikiama skaitmeninių žymenų metodika pagal priemonę, skaitmeninių įgūdžių ugdymas turi būti suprantamas taip, kaip apibrėžta pagal intervencinių priemonių sritį, kurios kodas 108 („Parama skaitmeninių įgūdžių vystymui“), kur nurodyta: „Tai nurodo visų lygmenų skaitmeninius įgūdžius ir apima itin specializuotas švietimo programas, skirtas skaitmeninės srities specialistams rengti (t. y. į technologijas orientuotas programas), mokytojų rengimą, skaitmeninio turinio kūrimą švietimo tikslais ir atitinkamus organizacinius gebėjimus. Tai taip pat apima priemones ir programas, kuriomis siekiama gerinti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius.“

(11) Vyrai, moterys, nebinarinio lytiškumo asmenys. Keliose valstybėse narėse galioja teisės aktai arba taikoma teisės praktika, kuriais pripažįstama, kad asmenys gali nepatekti nė į vieną iš šių dviejų kategorijų arba gali pageidauti, kad jų nepriskirtų nė vienai iš jų. Tokiose valstybėse narėse šie asmenys registruojami kaip nebinarinio lytiškumo asmenys.

(12) 0–17, 18–29, 30–54, 55 m. amžiaus ir vyresni.

(13) Bedarbiai yra asmenys, kurie paprastai neturi darbo, gali dirbti ir aktyviai ieško darbo. Į šiuos duomenis visada įtraukiami asmenys, kurie registruotais bedarbiais laikomi pagal nacionalines apibrėžtis, net jei tie asmenys neatitinka visų šių trijų kriterijų. Šaltinis: Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato leidinio „Darbo rinkos politikos statistika. 2018 m. metodika“ 18 dalis.

(14) Neveiklūs asmenys – tai asmenys, kurie nėra darbo jėgos dalis (t. y. jie arba nedirba, arba nėra bedarbiai pagal pateiktas apibrėžtis). Šaltinis: Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato leidinio „Darbo rinkos politikos statistika. 2018 m. metodika“ 20 dalis.

(15) Vyrai, moterys, nebinarinio lytiškumo asmenys. Keliose valstybėse narėse galioja teisės aktai arba taikoma teisės praktika, kuriais pripažįstama, kad asmenys gali nepatekti nė į vieną iš šių dviejų kategorijų arba gali pageidauti, kad jų nepriskirtų nė vienai iš jų. Tokiose valstybėse narėse šie asmenys registruojami kaip nebinarinio lytiškumo asmenys.

(16) 0–17, 18–29, 30–54, 55 m. amžiaus ir vyresni.

(17) Vyrai, moterys, nebinarinio lytiškumo asmenys. Keliose valstybėse narėse galioja teisės aktai arba taikoma teisės praktika, kuriais pripažįstama, kad asmenys gali nepatekti nė į vieną iš šių dviejų kategorijų arba gali pageidauti, kad jų nepriskirtų nė vienai iš jų. Tokiose valstybėse narėse šie asmenys registruojami kaip nebinarinio lytiškumo asmenys.