(1)

siekiant užtikrinti kuo didesnį galimą Sąjungos finansavimo poveikį ir kuo veiksmingesnį indėlį į Sąjungos politikos tikslus, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (3) (toliau – Reglamentas dėl programos „Europos horizontas“) nustatyta Europos partnerysčių su privačiojo arba viešojo sektoriaus partneriais politinė ir teisinė sistema. Europos partnerystės yra vienas iš pagrindinių politikos požiūrio, kurio laikomasi įgyvendinant bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ (toliau – programa „Europos horizontas“), elementų. Jos sudaromos siekiant įgyvendinti programoje „Europos horizontas“ nustatytus Sąjungos prioritetus ir užtikrinti akivaizdų poveikį Sąjungai ir jos žmonėms – šiuos tikslus galima veiksmingiau pasiekti sudarius partnerystę, strateginę viziją, kuria dalijasi ir kurią įgyvendinti įsipareigoja partneriai, ne vien Sąjunga;

(2)

visų pirma, Europos partnerystėms programos „Europos horizontas“ veiklos srityje „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant strateginius tikslus, pavyzdžiui, paspartinti perėjimą prie darnaus vystymosi tikslų ir žaliosios bei skaitmeninės Europos, ir jos turėtų padėti atsigauti po precedento neturinčios krizės, kurią sukėlė COVID-19 pandemija. Europos partnerystėmis sprendžiami sudėtingi tarpvalstybiniai uždaviniai, kurių atveju reikalingas integruotas požiūris. Jos suteikia galimybę spręsti transformacines, sistemines ir rinkos nepakankamumo problemas, apibūdintas prie šio reglamento pridedamuose poveikio vertinimuose, nes sutelkia įvairius visų vertės grandinių ir ekosistemų dalyvius, kad jie siektų bendros vizijos, o ja remdamiesi rengtų konkrečias veiksmų gaires ir koordinuotai įgyvendintų veiklą. Be to, tos partnerystės sudaro sąlygas sutelkti pastangas ir išteklius bendriems prioritetams siekiant spręsti sudėtingus uždavinius;

(3)

siekiant įgyvendinti prioritetus ir užtikrinti poveikį, Europos partnerystės turėtų būti plėtojamos plačiai įtraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus visoje Europoje, įskaitant pramonę, mokslinių tyrimų organizacijas, įstaigas, kurių misija – teikti viešąją paslaugą vietos, regionų, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu, ir pilietinės visuomenės organizacijas, pavyzdžiui, fondus, kurie remia ar vykdo mokslinius tyrimus ir inovacijas. Jos taip pat turėtų būti viena iš priemonių, skirtų privačiojo arba viešojo sektoriaus partnerių bendradarbiavimui tarptautiniu lygmeniu stiprinti, be kita ko, sujungiant mokslinių tyrimų ir inovacijų programas ir tarpvalstybines investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip suteikiant abipusę naudą žmonėms bei įmonėms ir kartu užtikrinant, kad Sąjunga galėtų ginti savo interesus strateginėse srityse;

(4)

tarpinis programos „Horizontas 2020“, sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (4), vertinimas atskleidė, kad ilgainiui buvo sukurta daug partnerystės priemonių ir iniciatyvų – pagal programą „Horizontas 2020“ jos įgyvendinamos septyniais būdais ir yra vykdoma beveik 120 partnerystės iniciatyvų. Gausėjant priemonių ir iniciatyvų ne tik didėja sudėtingumas – įvertinta, kad jų gebėjimas prisidėti prie susijusios politikos Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu apskritai yra nepakankamas, nepaisant to, kad jomis užtikrinamas teigiamas poveikis darant pažangą link jų tikslų, pavyzdžiui, nustatomos ilgalaikės darbotvarkės, struktūrinamas kitu atveju išsklaidytų subjektų bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir pritraukiamos papildomos investicijos. Todėl programos „Europos horizontas“ poveikio vertinime nurodoma, kad reikia spręsti ir racionalizuoti Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo aplinkos klausimą, visų pirma partnerysčių atžvilgiu, taip pat perorientuoti partnerystes siekiant didesnio Sąjungos prioritetų poveikio ir įgyvendinimo;

(5)

kad būtų išspręsti tokie susirūpinimą keliantys klausimai ir pasiektas didesnis Europos investicijų užmojis, įgyvendinant programą „Europos horizontas“ turėtų būti iš esmės supaprastinta ir reformuota Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerysčių politika. Kad būtų atspindėtas programos „Europos horizontas“ sisteminis pobūdis, kuriuo siekiama prisidėti prie Sąjungos masto permainų norint įvykdyti tvarumo tikslus, ją įgyvendinant turėtų būtų veiksmingiau naudojamasi tomis partnerystėmis, taikant strategiškesnį, nuoseklesnį ir labiau į poveikį orientuotą požiūrį;

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/852 (5) sukuriama bendra sistema, pagal kurią nustatoma, ar ekonominė veikla laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų apibrėžimo tikslais. Juo nustatomi bendri principai, kuriais investuotojai, bankai, pramonė ir tyrėjai gali pasinaudoti investuodami į projektus ir ekonominę veiklą, kuriais daromas didelis teigiamas poveikis klimatui bei aplinkai ir nedaroma reikšmingos žalos nė vienam iš jų. Tuo reglamentu grindžiamos žaliosios investicijos Sąjungoje;

(7)

kai aktualu, įgyvendinant Europos partnerystes, Reglamento (ES) 2020/852 3 straipsnyje nurodyti techninės analizės kriterijai ir 17 straipsnyje nustatytas principas „nedaryti reikšmingos žalos“ turėtų būti apsvarstyti kaip priemonė, skirta geriau pasirengti vykdyti projektus ir pasinaudoti galimybe gauti žaliąjį finansavimą, kuris bus kritiškai svarbus novatoriškų technologijų ir sprendimų, kurie bus kuriami įgyvendinant tas partnerystes, pritaikymui rinkoje ir platesniam diegimui. Tų techninės analizės kriterijų pagrindas – moksliniai įrodymai. Europos partnerysčių vykdomi moksliniai tyrimai ir jų diegiamos inovacijos turėtų atlikti svarbų vaidmenį padedant užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų pasiekti tame reglamente nustatytus standartus ir ribines vertes arba juos viršyti ir užtikrinti, kad tie techninės analizės kriterijai būtų nuolat atnaujinami ir nuolat atitiktų tikslus, nustatytus 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“;

(8)

remiantis Reglamentu dėl programos „Europos horizontas“, turėtų būti įmanoma sudaryti trijų skirtingų formų Europos partnerystes, t. y. bendrai finansuojamas, bendrai programuojamas ir institucionalizuotąsias partnerystes. Sudarant institucionalizuotąsias Europos partnerystes, kurios yra privačiojo ir viešojo sektoriaus partnerių bendrosios įmonės, turėtų būti rengiami nauji Sąjungos teisės aktai ir kuriamos specialios įgyvendinimo struktūros, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 187 straipsniu;

(9)

Reglamente dėl programos „Europos horizontas“ apibrėžiamos aštuonios prioritetinės sritys, kuriose galėtų būti siūlomos institucionalizuotosios Europos partnerystės, sudarytos pagal SESV 185 ar 187 straipsnį. Tose prioritetinėse srityse keliamos kelios tokių institucionalizuotųjų Europos partnerysčių iniciatyvos, o devynioms iš jų taikomas šis reglamentas;

(10)

mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią vykdo bendrosios įmonės, turėtų būti finansuojama programos „Europos horizontas“ lėšomis, kaip numatyta Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 12 ir 13 straipsniuose. Siekiant užtikrinti didžiausią poveikį, bendrosios įmonės turėtų vystyti glaudžias sinergijas su kitomis programos „Europos horizontas“ iniciatyvomis ir kitomis Sąjungos programomis bei finansavimo priemonėmis, visų pirma tomis, kuriomis remiamas novatoriškų sprendimų diegimas, švietimas ir regioninė plėtra, kad būtų padidinta ekonominė bei socialinė sanglauda ir sumažintas disbalansas;

(11)

remiantis naujuoju politikos požiūriu, taikytinu Europos partnerystėms, visų pirma institucionalizuotosioms Europos partnerystėms, reikia naujo būdo teisinei sistemai, pagal kurią jos veiktų, nustatyti. Nors bendrųjų įmonių steigimas SESV 187 straipsnio pagrindu programos „Horizontas 2020“ tikslu pasirodė esąs veiksmingas, kiek tai susiję su įgyvendinimu, būtina jį intensyvinti. Todėl šiuo reglamentu siekiama didinti įgyvendinimo suderinamumą, efektyvumą, atvirumą, veiksmingumą ir jį labiau orientuoti į poveikį, suderintai perkeliant Reglamentą dėl programos „Europos horizontas“ ir patirtį, įgytą įgyvendinant su programa „Horizontas 2020“ susijusias programas, į visoms bendrosioms įmonėms bendras nuostatas. Juo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas Europos partnerysčių bendradarbiavimui ir sinergijoms, taip visapusiškai išnaudojant jų tarpusavio ryšius organizaciniu lygmeniu. Bendrosios įmonės, rengdamos savo darbo programas, turėtų ieškoti galimybių įtraukti į diskusijas kitų Europos partnerysčių atstovus, identifikuoti sritis, kuriose vykdant papildomąją ar bendrą veiklą būtų veiksmingiau ir efektyviau sprendžiami uždaviniai, vengti dubliavimosi, derinti savo veiklos laiką ir užtikrinti galimybę susipažinti su rezultatais bei naudotis kitomis atitinkamomis keitimosi žiniomis priemonėmis;

(12)

identifikavus bendrųjų įmonių sinergijas, jos turėtų siekti nustatyti biudžeto dalis, kurios turėtų būti naudojamos papildomajai ar bendrai bendrųjų įmonių veiklai. Be to, šiuo reglamentu siekiama užtikrinti didesnį taisyklių efektyvumą ir suderinimą intensyvinant su veikla susijusį bendradarbiavimą ir tiriant masto ekonomiją, be kita ko, nustatant netiesioginio aptarnavimo padalinio tvarką, pagal kurią turėtų būti užtikrinamos horizontaliosios paramos teikimo bendrosioms įmonėms funkcijos. Ta netiesioginio aptarnavimo padalinio tvarka turėtų padėti pasiekti didesnį poveikį ir suderinimą bendrais klausimais, kartu išlaikant tam tikrą lankstumo laipsnį, siekiant atsižvelgti į konkrečius kiekvienos bendrosios įmonės poreikius. Struktūra turėtų būti sukurta remiantis paslaugų lygio susitarimais, kuriuos turės sudaryti bendrosios įmonės. Netiesioginio aptarnavimo padalinio tvarka turėtų apimti koordinavimą ir administracinės paramos teikimo funkcijas tose srityse, kuriose jų patikra pasirodė esanti veiksminga ir ekonomiškai efektyvi, ir ja, kiek tai yra įmanoma, turėtų būti atsižvelgta į tai, kaip laikomasi kiekvienam atskiram leidimus išduodančiam pareigūnui taikomo atskaitomybės reikalavimo, taip pat į taisyklių – įskaitant intelektinės nuosavybės teises – suderinimą. Teisinė struktūra turėtų būtų sukurta taip, kad geriausiai atitiktų bendrus bendrųjų įmonių poreikius, siekiant, kad būtų užtikrintas glaudus jų bendradarbiavimas ir išnagrinėtos visos įmanomos Europos partnerysčių ir atitinkamai įvairių programos „Europos horizontas“ dalių bei kitų bendrųjų įmonių valdomų programų sinergijos;

(13)

prie pasiūlymo dėl šio reglamento pridedamuose poveikio vertinimuose dėl kiekvienos bendrosios įmonės pateikta įrodymų, kuriais Europos partnerysčių įgyvendinimas pagal Reglamentą dėl programos „Europos horizontas“ pagrindžiamas tik tais atvejais, kai kitos programos „Europos horizontas“ dalys, įskaitant kitas Europos partnerystės formas, nepasiektų tikslų ar nesukeltų būtino tikėtino poveikio, todėl toks įgyvendinimas pateisinamas ilgalaike perspektyva ir aukštu integravimo laipsniu;

(14)

programa „Europos horizontas“ nustatomas strategiškesnis, suderinamesnis ir labiau į poveikį orientuotas požiūris į Europos partnerystes, remiantis patirtimi, įgyta atliekant programos „Horizontas 2020“ tarpinį vertinimą. Atsižvelgiant į naują užmojį, šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų veiksmingiau naudojamasi institucionalizuotosiomis Europos partnerystėmis, visų pirma sutelkiant dėmesį į aiškius tikslus, rezultatus ir poveikį, kuriuos galima pasiekti ne vėliau kaip 2030 m., ir užtikrinant aiškų indėlį į susijusius Sąjungos politikos prioritetus ir politiką. Siekiant užtikrinti didesnį mokslinį, socioekonominį poveikį bei poveikį aplinkai ir rezultatų panaudojimą, itin svarbus glaudus bendradarbiavimas ir sinergijos su kitomis atitinkamomis iniciatyvomis Sąjungos, nacionaliniu ir regionų lygmenimis, visų pirma su kitomis Europos partnerystėmis. Šiuo tikslu bendrosios įmonės gali taikyti programos „Europos horizontas“ nuostatas, kuriomis sudaromos sąlygos įvairių rūšių sinergijoms, pavyzdžiui, alternatyviam, kaupiamajam ar derinamajam finansavimui ir išteklių perkėlimui. Vertinant bendrą poveikį, turėtų būti atsižvelgta ne tik į partnerių įnašus, bet ir į platesnio masto investicijas, kurias paskatino prie jų tikslų įgyvendinimo prisidedančios bendrosios įmonės, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos paspartinti novatoriškų sprendimų pritaikymą rinkoje;

(15)

siekiant užtikrinti suderintą požiūrį ir užtvirtinti mokslinį, technologinį, ekonominį Europos partnerysčių poveikį, jų poveikį visuomenei ir aplinkai, kurie yra susiję su programos „Europos horizontas“ tikslais ir Sąjungos prioritetais, šiame reglamente turėtų būti nustatyti kolektyviniai bendrieji ir bendri konkretūs tikslai, kuriuos turėtų įgyvendinti visos bendrosios įmonės. Visos bendrosios įmonės kolektyviai prisideda prie tų tikslų pasiekimo, pasiekdamos savo individualius tikslus. Be to, bendrosiose šio reglamento dalyse apibrėžiami bendrieji veiklos tikslai grindžiami Tarybos sprendimu (ES) 2021/764 (6) nustatytos specialiosios programos, kuria įgyvendinama programa „Europos horizontas“, tikslais. Visos bendrosios įmonės turėtų vykdyti savo užduotis, kad atitiktų Reglamente dėl programos „Europos horizontas“ Europos partnerystėms nustatytus principus bei kriterijus (10 straipsnis ir III priedas) ir sukurtų Europos pridėtinę vertę, palyginti su kvietimais teikti pasiūlymus pagal pagrindinę programos „Europos horizontas“ darbo programą. Bendrųjų įmonių tikslus ir užduotis papildo kiekvienai bendrajai įmonei būdingi papildomi tikslai ir užduotys. Atskirų bendrųjų įmonių intervencijos logiką suderinus su programa „Europos horizontas“, vykdant programos „Europos horizontas“ stebėsenos ir vertinimo veiklą, kartu atsižvelgiant į jų ypatumus ir politines aplinkybes, turėtų būti padedama koordinuotai vertinti bendrųjų įmonių pažangą;

(16)

šis reglamentas grindžiamas Reglamente dėl programos „Europos horizontas“ nustatytais principais bei kriterijais, įskaitant atvirumą ir skaidrumą, stiprų sverto efektą ir ilgalaikius visų susijusių šalių įsipareigojimus. Vienas iš šio reglamento tikslų – užtikrinti bendrųjų įmonių ir jų veiksmų atvirumą įvairiems subjektams, įskaitant naujus dalyvius, kurie taip pat bus stebimi vykdant Europos partnerysčių strateginio koordinavimo procesą, numatytą specialiosios programos, kuria įgyvendinama programa „Europos horizontas“, 6 straipsnio 5 dalyje. Tokios partnerystės turėtų būti atviros visiems subjektams, kurie nori ir gali siekti bendro tikslo, jomis turėtų būti skatinamas plataus masto ir aktyvus suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas jų veikloje, įgyvendinant narystę ir valdymą, taip pat turėtų būti užtikrinama, kad rezultatai būtų naudingi visiems europiečiams, visų pirma plačiai skleidžiant rezultatus ir vykdant veiklą iki naudojimo visoje Sąjungoje. Kiek tai susiję su privačiaisiais nariais ir juos sudarančiais arba su jais susijusiais subjektais, įsisteigusiais trečiosiose valstybėse, Sąjungos ir bendrosios įmonės interesai turėtų būti apsaugoti saugumo ar viešosios tvarkos požiūriu. Tuo tikslu Komisija turėtų turėti galimybę prašyti, kad privatieji nariai imtųsi tinkamų priemonių. Tokios priemonės galėtų apimti tinkamą konfidencialios informacijos tvarkymą arba tam tikriems subjektams taikomą apribojimą, kai vykdoma konkreti privačiojo nario operacinė veikla;

(17)

siekiant užtikrinti suderintą Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 22 straipsnio 5 dalies taikymą, bendrosios įmonės turėtų užtikrinti suderinamumą su požiūriu, kurio laikomasi pagal programos „Europos horizontas“ darbo programą finansuojamų veiksmų atžvilgiu, kiek tai susiję su to straipsnio taikymu, taip pat su Sąjungos teisės aktais ir gairėmis, svarbiais norint ją taikyti dirbant prie panašių atitinkamos bendrosios įmonės darbo programos temų;

(18)

jei Komisija ar valstybės narės svarsto galimybę pagal 22 straipsnio 5 dalį apriboti dalyvavimą bendrosios įmonės konkrečiuose veiksmuose, Komisija ir valstybės narės valstybių atstovų grupėje turėtų siekti susitarti dėl pozicijos kiekvienu konkrečiu atveju, prieš priimant darbo programą. Kalbant apie viešojo sektoriaus institucijų tarybą turinčias bendrąsias įmones, to straipsnio taikymą Komisijos prašymu turėtų patvirtinti viešojo sektoriaus institucijų taryba, prieš priimant darbo programą. Be to, pirmininko prašymu vykdomasis direktorius turėtų reguliariai informuoti atitinkamos sudėties programos „Europos horizontas“ komitetą, atsižvelgiant į Komisijos atsakomybę informuoti programos komitetą pagal specialiosios programos, kuria įgyvendinama programa „Europos horizontas“, 14 straipsnio 7 dalį ir III priedą, visų pirma prieš priimant atitinkamos bendrosios įmonės darbo programą, kiek tai susiję su Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 22 straipsnio 5 dalies taikymu;

(19)

Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ III priede reikalaujama, kad finansiniai ar nepiniginiai kitų nei Sąjunga narių įnašai turėtų sudaryti bent 50 % ir galėtų siekti iki 75 % agreguotų bendrosios įmonės biudžetinių įsipareigojimų. O Sąjungos įnašas, įskaitant visas papildomas asocijuotųjų valstybių lėšas, turėtų neviršyti 50 % agreguotų kiekvienos bendrosios įmonės biudžetinių įsipareigojimų. Dėl to šiame reglamente turėtų būti nustatytas tokio pat dydžio ar už Sąjungos įnašą didesnis reikalaujamas kitų nei Sąjunga narių įnašas. Sąjunga turėtų turėti galimybę sumažinti savo įnašą, jeigu kiti nei Sąjunga nariai neįvykdytų savo įsipareigojimų;

(20)

pagal Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 10 straipsnio 1 dalies c punktą bendrosios įmonės turi įgyvendinti centralizuotą visų finansinių įnašų valdymą, taikydamos koordinuotą požiūrį. Todėl kiekviena dalyvaujančioji valstybė turėtų sudaryti vieną ar daugiau administracinių susitarimų su bendrąja įmone, kuriais nustatomas įnašų mokėjimo pareiškėjams, įsisteigusiems toje dalyvaujančiojoje valstybėje, ir ataskaitų dėl tų įnašų teikimo koordinavimo mechanizmas. Siekiant užtikrinti darną su dalyvaujančiųjų valstybių nacionaliniais strateginiais prioritetais, joms turėtų būti suteikta veto teisė dėl jų nacionalinių finansinių įnašų naudojimo pareiškėjams, įsisteigusiems tose dalyvaujančiosiose valstybėse. Siekiant kuo labiau sumažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą, užtikrinti supaprastinimą ir veiksmingesnį įgyvendinimą, kiekviena dalyvaujančioji valstybė turėtų stengtis sinchronizuoti savo ir bendrųjų įmonių mokėjimų tvarkaraštį, ataskaitų teikimą bei auditus ir priartinti savo išlaidų tinkamumą finansuoti prie Reglamento dėl programos „Europos horizontas“. Dalyvaujančiosiose valstybėse įsisteigę paramos gavėjai, kurie patikėjo mokėjimo veiklą bendrajai įmonei, turėtų pasirašyti vieną bendrą dotacijos susitarimą su bendrąja įmone pagal Reglamentą dėl programos „Europos horizontas“;

(21)

atsižvelgiant į Reglamente dėl programos „Europos horizontas“ nustatytus užmojus, viena iš institucionalizuotųjų Europos partnerysčių sudarymo sąlygų yra užtikrinti partnerių įnašus per visą bendrųjų įmonių gyvavimo laikotarpį. Šiame kontekste privatieji partneriai didelę savo įnašų dalį turėtų skirti kaip nepiniginius įnašus bendrosios įmonės veiklos išlaidoms padengti. Bendrosios įmonės turėtų turėti galimybę, pasitelkdamos savo darbo programas, nustatyti priemones, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos tiems įnašams, visų pirma mažinant finansavimo normas. Tos priemonės turėtų būti grindžiamos konkrečiais bendrosios įmonės poreikiais ir pagrindine veikla. Deramai pagrįstais atvejais turėtų būti įmanoma nustatyti papildomas sąlygas, pagal kurias būtų reikalaujama, kad dalyvautų bendrosios įmonės narys arba jį sudarantieji ar su juo susijusieji subjektai, orientuojantis į veiklą, kurioje bendrosios įmonės pramonės partneriai gali atlikti itin svarbų vaidmenį, pavyzdžiui, vykdant prie rinkos priartintus didelio masto demonstracinius ir pavyzdinius projektus, ir labiau prisidėti taikant mažesnes finansavimo normas. Vykdomasis direktorius turėtų stebėti narių dalyvavimo lygį, kad valdyba galėtų imtis atitinkamų veiksmų, užtikrindama įsipareigojimų iš partnerių pusės ir atvirumo pusiausvyrą. Deramai pagrįstais atvejais kapitalo išlaidos, skirtos, pavyzdžiui, didelio masto demonstraciniams ar pavyzdiniams projektams, gali būti laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis pagal taikytiną teisinę sistemą;

(22)

pagal Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 15 straipsnio 3 dalį turėtų būti įmanoma įnašus pagal programas, bendrai finansuojamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu nustatyto (ES) 2021/1058 (7) Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (8) nustatyto „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1139 (9) nustatyto Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 (10) nustatyto Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, laikyti dalyvaujančiųjų valstybių, kurios yra valstybės narės, įnašu į bendrąsias įmones su sąlyga, kad laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (11) ir konkretiems fondams skirtų reglamentų nuostatų. Be to, turėtų būti įmanoma įnašus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (12) (toliau – priemonė), lėšomis laikyti valstybių narių, kurios yra dalyvaujančiosios valstybės, įnašu į bendrąsias įmones su sąlyga, kad laikomasi priemonės nuostatų ir nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytų įsipareigojimų;

(23)

vadovaujantis sąžiningo įnašų pasiskirstymo tarp bendrųjų įmonių narių principu, Sąjungos ir kitų nei Sąjunga narių finansiniais įnašais bendrųjų įmonių administracinėms išlaidoms padengti turėtų būti pasidalijama vienodai. Nukrypimai nuo to principo turėtų būti svarstomi tik išimtiniais ir deramai pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, kai dėl kito nei Sąjunga bendrosios įmonės nario dydžio ar narystės struktūros jį sudarantiesiems ar su juo susijusiesiems subjektams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), tenkantys įnašai būtų tokie dideli, kad jais būtų rimtai pakenkta paskatai tapti ar likti bendrosios įmonės narį sudarančiuoju ar su juo susijusiuoju subjektu. Tokiais atvejais minimali kitų nei Sąjunga narių metinio finansinio įnašo bendrosios įmonės administracinėms išlaidoms padengti procentinė dalis turėtų sudaryti 20 % visų metinių administracinių išlaidų, o MVĮ įnašai turėtų būti gerokai mažesni nei didesnių narį sudarančiųjų ar su juo susijusiųjų subjektų įnašai. Pasiekus tokią narių skaičiaus kritinę masę, pagal kurią būtų galimi didesni įnašai nei 20 % nuo visų metinių administracinių išlaidų, narį sudarančiojo ar su juo susijusiojo subjekto metinis įnašas turėtų būti išlaikytas arba padidintas, siekiant palaipsniui padidinti kitų nei Sąjunga narių dalį bendrame įnaše metinėms bendrosios įmonės administracinėms išlaidoms padengti. Kiti nei Sąjunga bendrosios įmonės nariai turėtų stengtis padidinti narį sudarančiųjų ar su juo susijusiųjų subjektų skaičių, kad per bendrosios įmonės gyvavimo laikotarpį jų įnašas būtų padidintas iki 50 % jos administracinių išlaidų;

(24)

pagal Reglamentą dėl programos „Europos horizontas“ reikalaujama, kad partneriai įrodytų savo ilgalaikį įsipareigojimą, be kita ko, nustatydami minimalią viešųjų ar privačiųjų investicijų dalį. Dėl to būtina, kad Sąjunga šiame reglamente identifikuotų valstybėse narėse įsikūrusius narius steigėjus, programos „Europos horizontas“ asocijuotąsias šalis ar tarptautines organizacijas. Tačiau prireikus turėtų būti įmanoma išplėsti bendrųjų įmonių narių bazę po to, kai jos yra įsteigtos su asocijuotaisiais nariais, atrinktais taikant atviras ir skaidrias procedūras, visų pirma atsižvelgiant į naujus technologinius pokyčius ar programos „Europos horizontas“ papildomų šalių asociaciją;

(25)

teisės subjektams, suinteresuotiems paremti bendrųjų įmonių tikslus savo konkrečiose mokslinių tyrimų srityse, netampant jų nariais, taip pat turėtų būti suteikta galimybė tapti tų bendrųjų įmonių prisidedančiaisiais partneriais;

(26)

pagal Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 16 straipsnio 5 dalį skiriant trečiųjų valstybių, kurios yra programos „Europos horizontas“ asocijuotosios šalys, finansinius įnašus turėtų būti atsižvelgiama į asocijuotųjų trečiųjų valstybių teisės subjektų dalyvavimo lygį. Todėl Sąjungos įnašas į bendrąsias įmones gali būti padidintas trečiųjų valstybių, kurios yra programos „Europos horizontas“ asocijuotosios šalys, įnašais, atsižvelgiant į tokių teisės subjektų dalyvavimo lygį ir su sąlyga, kad bendra suma, kuria padidinamas Sąjungos įnašas, bus papildyta bent jau tokio pat dydžio kitų nei Sąjunga narių arba juos sudarančiųjų ar su jais susijusiųjų subjektų įnašu;

(27)

įsteigiant bendrąją įmonę užtikrinama abipusiškai naudinga dalyvaujančiųjų narių viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, be kita ko, skatinant tikrumą dėl didelių biudžeto asignavimų atitinkamoms pramonės šakoms septynerių metų laikotarpiu. Tapus nariu steigėju ar asocijuotuoju nariu arba vienu iš juos sudarančiųjų ar su jais susijusiųjų subjektų, nariams sudaromos sąlygos arba tiesiogiai, arba per pramonės atstovus įgyti įtakos bendrosios įmonės valdyboje. Valdyba yra bendrosios įmonės sprendimų priėmimo organas, kuris sprendžia dėl partnerystės strateginės ilgalaikės krypties ir jos metinių prioritetų. Todėl Sąjunga, dalyvaujančiosios valstybės (kai aktualu), nariai steigėjai ir asocijuotieji nariai turėtų galėti prisidėti prie bendrosios įmonės darbotvarkės ir prioritetų nustatymo priimdami ir galbūt iš dalies keisdami strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, taip pat priimdami metinę darbo programą, įskaitant kvietimų teikti pasiūlymus turinį, taikytiną kiekvienos kvietimo srities finansavimo normą ir susijusias pasiūlymų teikimo, vertinimo, atrankos, sutarties skyrimo ir peržiūros procedūrų taisykles;

(28)

tikslinga, kad kiti nei Sąjunga nariai įsipareigojimo raštu arba, kai tinkama, bendru įsipareigojimo raštu, kuriame būtų nurodyta bendra jų įnašų suma, įsipareigotų įgyvendinti šį reglamentą, nenustatinėdami sąlygų dėl savo prisijungimo. Tokie įsipareigojimo raštai turėtų būti teisiškai galiojantys visą bendrosios įmonės gyvavimo laikotarpį ir atidžiai stebimi bendrosios įmonės ir Komisijos. Bendrosios įmonės turėtų sukurti teisinę ir organizacinę aplinką, kuri sudarytų sąlygas nariams vykdyti savo įsipareigojimus, kartu užtikrinant patrauklumą visiems suinteresuotiesiems subjektams, nuolatinį bendrųjų įmonių atvirumą ir skaidrumą jų veiklos įgyvendinimo metu, visų pirma nustatant prioritetus ir dalyvaujant kvietimuose teikti pasiūlymus;

(29)

tolesnis supaprastinimas yra programos „Europos horizontas“ kertinis akmuo. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti taikomas supaprastintas partnerių, kurie nebeprivalo teikti ataskaitų dėl netinkamų finansuoti išlaidų, ataskaitų teikimo mechanizmas. Nepiniginiai įnašai veiklai turėtų būti apskaitomi tik pagal tinkamas finansuoti išlaidas, be to, apie juos turėtų būti pranešama ir jie turėtų būti audituojami pagal konkrečiam dotacijos susitarimui taikomą mechanizmą. Tokia apskaita tik pagal tinkamas finansuoti išlaidas leidžia automatizuotai apskaičiuoti nepiniginius įnašus veiklai, pasitelkiant programos „Europos horizontas“ IT priemones, sumažina partnerių administracinę naštą ir padaro ataskaitų dėl įnašų teikimo mechanizmą veiksmingesnį. Bendrosios įmonės turėtų atidžiai stebėti nepiniginius įnašus veiklai, o vykdomasis direktorius turėtų rengti ir viešai skelbti reguliarias ataskaitas, kad būtų galima nustatyti, ar pažanga siekiant nepiniginių įnašų tikslų yra pakankamai patenkinama. Valdyba turėtų įvertinti narių, prisidedančių prie veiklos, pastangas ir pasiektus rezultatus, taip pat kitus veiksnius, pavyzdžiui, MVĮ dalyvavimo lygį ir bendrųjų įmonių patrauklumą naujiems dalyviams. Prireikus ji turėtų imtis atitinkamų taisomųjų veiksmų ir priemonių, atsižvelgdama į atvirumo ir skaidrumo principus;

(30)

bendrosios įmonės turėtų suteikti sisteminę galimybę ir paskatą kitiems nei Sąjunga nariams sujungti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą su bendrosios įmonės veikla. Bendroji įmonė turėtų neteikti finansinės paramos papildomai veiklai. Tačiau tokios veiklos sąnaudos gali būti apskaitomos kaip narių nepiniginiai įnašai papildomai veiklai, kai jomis prisidedama prie bendrosios įmonės tikslų ir jos yra tiesiogiai susijusios su bendrosios įmonės veikla, įskaitant netiesioginių veiksmų, kuriuos finansuoja bendroji įmonė, netinkamas finansuoti išlaidas, kai tai numatyta metiniame papildomos veiklos plane. Tą ryšį galima nustatyti pasinaudojant netiesioginių veiksmų, finansuojamų bendrosios įmonės ar jos ankstesnių iniciatyvų, rezultatais arba pademonstruojant didelę Sąjungos pridėtinę vertę. Atitinkamas išlaidas turėtų patvirtinti atitinkamo subjekto paskirta nepriklausoma audito įstaiga, taikant vertinimo metodą, kurį bendroji įmonė neaiškumo atveju galėtų patikrinti. Šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkretesnės nuostatos dėl kiekvienos bendrosios įmonės papildomos veiklos aprėpties tiek, kiek būtina norint pasiekti pageidaujamą kryptingumą ir poveikį. Be to, bendrųjų įmonių valdybose turėtų būti sprendžiama, ar, šių įnašų vertinimo tikslais, būtina taikyti paprastesnius metodus, pavyzdžiui, fiksuotąsias sumas ar vieneto įkainius, kad būtų užtikrintas supaprastinimas, išlaidų efektyvumas ir tinkamas konfidencialių komercinių duomenų apsaugos lygis;

(31)

bendrųjų įmonių valdymu turėtų būti užtikrinta, kad jų sprendimų priėmimo procesai atitiktų sparčiai kintančią socialinę bei ekonominę ir technologinę aplinką, taip pat pasaulinius uždavinius. Bendrosios įmonės turėtų naudotis visų susijusių suinteresuotųjų subjektų ekspertinėmis žiniomis, konsultacijomis ir parama, kad galėtų veiksmingai įgyvendinti savo užduotis ir užtikrinti sinergijas Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis. Todėl bendrosioms įmonėms turėtų būti suteikti įgaliojimai steigti patariamuosius organus, kurie joms teiktų ekspertų konsultacijas ir atliktų bet kokias kitas patariamojo pobūdžio užduotis, būtinas bendrųjų įmonių tikslams pasiekti. Steigdamos patariamuosius organus, bendrosios įmonės turėtų užtikrinti subalansuotą ekspertų atstovavimą bendrosios įmonės veiklos srityje, be kita ko, užtikrindamos lyčių pusiausvyrą. Tų organų teikiamos konsultacijos turėtų suteikti mokslinių perspektyvų, taip pat atskleisti nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų ir kitų bendrųjų įmonių suinteresuotųjų subjektų nuomones;

(32)

bendrosios įmonės turėtų užtikrinti, kad valstybės narės būtų pakankamai informuojamos apie bendrųjų įmonių veiklą, galėtų laiku teikti informaciją apie valstybėse narėse vykdomą veiklą ir turėtų galimybę prisidėti prie parengiamųjų ir sprendimų priėmimo procesų. Toks dialogas su valstybėmis narėmis yra ypač svarbus atsižvelgiant į sinergijas ir poreikį užtikrinti pastangų ir veiklos suderinimą nacionaliniu, regionų, Sąjungos ir Europos lygmenimis, kad būtų padarytas didesnis poveikis. Bendrosios įmonės, kurių veikloje valstybės narės tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja kaip narės ar narį sudarantieji subjektai, turėtų sudaryti valstybių atstovų grupę, kad bendrųjų įmonių veikla būtų suderinta su nacionaliniu ir regionų lygmenimis vykdoma politika ir veiksmais;

(33)

bendrosios įmonės turėtų turėti galimybę įsteigti patariamąjį organą, atliekantį mokslinę patariamąją funkciją. Tas organas ar jo nariai turėtų turėti galimybę teikti nepriklausomas mokslines konsultacijas ir paramą atitinkamai bendrajai įmonei. Mokslinės konsultacijos turėtų būti susijusios visų pirma su metinėmis darbo programomis bei papildoma veikla ir, reikiamu mastu, visais kitais bendrųjų įmonių užduočių aspektais;

(34)

siekiant užtikrinti, kad bendrosios įmonės žinotų apie suinteresuotųjų subjektų visoje vertės grandinėje pozicijas ir nuomones jų atitinkamose srityse, bendrosios įmonės turėtų turėti galimybę sudaryti savo atitinkamas patariamąsias suinteresuotųjų subjektų grupes, su kuriomis galėtų konsultuotis horizontaliaisiais ar konkrečiais klausimais, atsižvelgiant į kiekvienos bendrosios įmonės poreikius. Tokios grupės turėtų būti atviros viešiesiems ir privatiesiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant organizuotas interesų grupes ir tarptautines interesų grupes iš valstybių narių, asocijuotųjų valstybių ar kitų valstybių, veikiančių bendrosios įmonės veiklos srityje;

(35)

bendrosios įmonės turėtų veikti atvirai ir skaidriai, reguliariai ir laiku teikdamos visą svarbią informaciją savo atitinkamiems organams ir populiarindamos savo veiklą, įskaitant informavimo ir sklaidos veiklą, plačiojoje visuomenėje. Tai apima, laikantis konfidencialumo taisyklių, laiku teikiamą pagal valstybes suskirstytą informaciją apie paraišką ir dalyvavimą netiesioginiuose bendrosios įmonės finansuojamuose veiksmuose, apie kiekvieno kvietimo teikti pasiūlymus vertinimo rezultatus ir projekto įgyvendinimą, apie sinergijas su kitomis atitinkamomis Sąjungos programomis bei kitomis Europos partnerystėmis, apie papildomą veiklą, apie įsipareigotus bei faktiškai suteiktus finansinius bei nepiniginius įnašus, apie bendrosios įmonės biudžeto vykdymą ir apie ryšį tarp bendrosios įmonės tikslų ir nepiniginių įnašų papildomai veiklai;

(36)

bendrosios įmonės turėtų būti įgyvendinamos taikant struktūrą ir taisykles, kuriomis didinamas efektyvumas ir užtikrinamas supaprastinimas. Tuo tikslu bendrosios įmonės turėtų patvirtinti jų poreikius atitinkančias finansines taisykles, laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (13) 71 straipsnio;

(37)

bendrųjų įmonių įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas kriterijais, nustatytais institucionalizuotosioms Europos partnerystėms Reglamente dėl programos „Europos horizontas“. Jis turėtų būti remiamas naudojant Komisijos valdomas elektronines priemones. Informacija, susijusi su bendrųjų įmonių finansuojamais netiesioginiais veiksmais, įskaitant rezultatus, yra labai svarbi Sąjungos politikos ar programų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo tikslais. Todėl bendrosios įmonės turėtų užtikrinti, kad Sąjungos institucijos ir Sąjungos įstaigos, organai ar agentūros galėtų susipažinti su visa informacija, susijusia su jų finansuojamais netiesioginiais veiksmais, įskaitant netiesioginiuose veiksmuose dalyvaujančių paramos gavėjų įnašus ir rezultatus. Tokios teisės susipažinti su informacija turėtų būti suteikiamos tik nekomerciniam ir nekonkurenciniam naudojimui ir laikantis taikytinų konfidencialumo taisyklių. Sąjungos institucijų ir Sąjungos įstaigų, organų ar agentūrų darbuotojams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su šia informacija, laikantis tinkamų IT saugumo ir informacijos saugumo standartų ir būtinumo bei proporcingumo principų;

(38)

dalyvavimas netiesioginiuose veiksmuose, kuriuos bendrosios įmonės finansuoja pagal programą „Europos horizontas“, turėtų atitikti Reglamente dėl programos „Europos horizontas“ nustatytas taisykles. Bendrosios įmonės turėtų užtikrinti tų taisyklių nuoseklų taikymą, remdamosi atitinkamomis Komisijos patvirtintomis priemonėmis. Bendrosios įmonės turėtų naudotis Komisijos parengtu įmonių pavyzdiniu dotacijos susitarimu. Kalbant apie laikotarpį, per kurį galima nesutikti, kad rezultatų nuosavybės teisės būtų perduotos, kaip nurodyta Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 40 straipsnio 4 dalyje, reikėtų atsižvelgti į inovacijų ciklų trukmę srityse, kuriose veikia atitinkamos bendrosios įmonės;

(39)

vienas pagrindinių bendrųjų įmonių tikslų – skatinti Sąjungos ekonominius pajėgumus, visų pirma jos mokslinę ir technologinę lyderystę. Be to, atsigavimas po COVID-19 atskleidžia, kad reikia investuoti į bazines technologijas, kaip antai 5G, dirbtinis intelektas (DI), debesija, kibernetinis saugumas bei žaliosios technologijos, ir užtikrinti, kad tos technologijos Sąjungoje būtų vertingos. Bendrosios įmonės turėtų padėti skatinti atvirąjį mokslą pagal Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 14 ir 39 straipsnius. Šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį atliks visų dalyvių gauti rezultatai, ir visi dalyviai, net ir tie, kurie negavo Sąjungos finansavimo, gaus naudos iš Sąjungos finansavimo dėl projektu sukurtų rezultatų ir prieigos prie teisių. Todėl, siekiant apsaugoti Sąjungos interesus, bendrųjų įmonių teisė nesutikti, kad rezultatų nuosavybės teisės būtų perduotos arba kad būtų suteiktos su rezultatais susijusios išimtinės licencijos, turėtų būti taikoma ir tiems dalyviams, kurie negavo Sąjungos finansavimo. Naudodamasi šia teise nesutikti bei laikydamasi proporcingumo principo, bendroji įmonė turėtų užtikrinti tinkamą Sąjungos interesų ir pagrindinių teisių apsaugos pusiausvyrą, kiek tai susiję su Sąjungos finansavimo negavusių dalyvių rezultatais, atsižvelgdama į tai, kad tie dalyviai negavo jokio Sąjungos finansavimo veiksmui, kurio rezultatai buvo sukurti;

(40)

Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti valdomas pagal patikimo finansų valdymo principą ir netiesioginio valdymo taisykles, nustatytas Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046;

(41)

supaprastinimo tikslais visoms šalims turėtų būti sumažinta administracinė našta. Turėtų būti vengiama dvigubo audito, neproporcingo kiekio dokumentų ir ataskaitų. Sąjungos lėšų gavėjų pagal šį reglamentą auditai turėtų būti atliekami laikantis Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ ir kitų atitinkamų Sąjungos finansavimo programų;

(42)

Sąjungos ir kitų bendrųjų įmonių narių finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinkama, administracines ir finansines sankcijas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046. Atsižvelgiant į kai kurių bendrųjų įmonių vykdomų veiksmų ypatingą pobūdį, dėl kurio jie turi būti vykdomi etapais per kelerius metus, turėtų būti įmanoma Komisijos ir atitinkamos bendrosios įmonės daugiamečius biudžetinius įsipareigojimus padalyti į metines dalis. Šiuo atžvilgiu Netaršios aviacijos bendrosios įmonės, Europos geležinkelių bendrosios įmonės ir Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės biudžetiniai įsipareigojimai gali būti padalyti į metines dalis. Iki 2024 m. gruodžio 31 d. bendra tų biudžetinių įsipareigojimų suma turėtų neviršyti 50 % atitinkamo maksimalaus Sąjungos įnašo. Nuo 2025 m. sausio 1 d. bent 20 % viso likusių metų biudžeto turėtų būti nedengiama metinėmis dalimis;

(43)

atsižvelgiant į bendrųjų įmonių ypatingą pobūdį ir dabartinį statusą, joms ir toliau turėtų būti taikomas atskiras biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Sąskaitų ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo auditą turėtų vykdyti Audito Rūmai;

(44)

pagal Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 10 straipsnio 2 dalies c punktą bendrosios įmonės turėtų laikytis aiškaus gyvavimo ciklo principo. Siekiant tinkamai apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, bendrosios įmonės turėtų būti steigiamos laikotarpiui, kuris baigiasi 2031 m. gruodžio 31 d., kad jos galėtų vykdyti savo įsipareigojimus dėl dotacijų įgyvendinimo, kol bus užbaigti paskutiniai pradėti netiesioginiai veiksmai. Bendrosios įmonės turėtų būti finansuojamos Sąjungos programų, vykdomų pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (toliau – 2021–2027 m. DFP), lėšomis. Deramai pagrįstais atvejais, susijusiais su turimu likusiu biudžetu pagal 2021–2027 m. DFP, bendrosios įmonės turėtų galėti skelbti kvietimus teikti pasiūlymus ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d.;

(45)

atsižvelgiant į Komisijos prioritetą „Europos žaliasis kursas“, kuris grindžiamas 2018 m. spalio 11 d. Komisijos komunikatu „Tvari Europos bioekonomika. Ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajų stiprinimas“, 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatu „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatu „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“, 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatu „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“, 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatu „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo““ ir 2020 m. spalio 17 d. Komisijos komunikatu „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“, Europos biožaliavinės ekonomikos sektorius, įskaitant MVĮ, regionus ir pirminius gamintojus, turėtų tapti neutralaus poveikio klimatui, žiediškesniu bei tvaresniu sektoriumi ir kartu išlikti konkurencingas pasaulio mastu. Stipri, efektyviai išteklius naudojanti ir konkurencinga biožaliavinės ekonomikos inovacijų ekosistema gali sumažinti priklausomybę nuo neatsinaujinančiųjų iškastinių žaliavų bei mineralinių išteklių ir paspartinti jų pakeitimą. Ji gali kurti atsinaujinančiuosius biožaliavinius produktus, medžiagas, procesus ir maisto medžiagas iš atliekų bei biomasės, užtikrindama tvarumą ir žiediškumu grindžiamas inovacijas. Tokia ekosistema taip pat gali kurti vertę iš vietos žaliavų, įskaitant atliekas, likučius bei šalutinius srautus, kad visoje Sąjungoje būtų kuriamos darbo vietos, skatinamas ekonomikos augimas ir vystymasis ne tik miestuose, bet ir kaimo bei pakrančių teritorijose, kuriose gaminama biomasė ir kurios dažnai yra periferiniai regionai, kuriuose retai vyksta pramonės plėtra;

(46)

pagal programą „Horizontas 2020“ įsteigta Biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė daugiausia dėmesio skyrė tausiam išteklių naudojimui, visų pirma daug išteklių naudojančiuose ir didelį poveikį darančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkio, tekstilės gamybos ir statybos sektoriuose, visų pirma orientuodamasi į vietos veiklos vykdytojus, gamintojus, jėgaines ir gamyklas. 2017 m. spalio mėn. paskelbtame tarpiniame vertinime pateiktos 34 tvirtos rekomendacijos, atspindėtos šiuo reglamentu įsteigtos Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės projekte. Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendroji įmonė yra ne tiesioginis Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės pratęsimas, o veikiau programa, kuri yra pagrįsta ankstesnės iniciatyvos pasiekimais ir kuria šalinami jos trūkumai. Vadovaujantis rekomendacijomis, Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendroji įmonė turėtų apimti įvairesnius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pirminį sektorių (t. y. žemės ūkį, akvakultūrą, žvejybą ir miškininkystę), taip pat atliekų, likučių ir šalutinių srautų tiekėjus, regionines valdžios institucijas ir investuotojus, kad būtų išvengta rinkos nepakankamumo ir netvarių biožaliavinės ekonomikos procesų. Kad ta bendroji įmonė pasiektų savo tikslus, ji turėtų finansuoti tik tuos projektus, kurie atitinka žiediškumo, tvarumo principus ir planetos išgales;

(47)

Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendroji įmonė turėtų sudaryti įgyvendinimo grupes, kurios turėtų atlikti patariamųjų organų funkciją ir aktyviai dalyvauti strateginėse diskusijose, kuriomis nustatoma partnerystės darbotvarkė. Labai svarbu įtraukti tuos patariamuosius organus į valdymo struktūrą, siekiant užtikrinti platesnio masto dalyvavimą ir didesnes privačiąsias investicijas žiedinės biožaliavinės ekonomikos sektoriuje. Įgyvendinimo grupės visų pirma turėtų remti strateginius valdybos posėdžius, kuriuose pramonės lyderiai ir suinteresuotųjų subjektų atstovai kartu su aukšto lygio Komisijos atstovais susitinka su nuolatine valdyba, kad aptartų ir nustatytų strateginę partnerystės kryptį;

(48)

pagrindinis Netaršios aviacijos bendrosios įmonės tikslas turėtų būti prisidėti prie aviacijos ekologinio pėdsako mažinimo, paspartinant neutralaus poveikio klimatui aviacijos technologijų kūrimą, kad jos būtų kuo greičiau įdiegtos, taip reikšmingai prisidedant prie Europos žaliojo kurso ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 (14) (toliau – Europos klimato teisės aktas) plataus užmojo poveikio aplinkai mažinimo tikslų, t. y. ne vėliau kaip 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, ir ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, laikantis pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją priimto Paryžiaus susitarimo (15). Šį tikslą galima pasiekti tik spartinant ir optimizuojant aeronautikos mokslinių tyrimų ir inovacijų procesus bei didinant Sąjungos aviacijos pramonės konkurencingumą pasaulyje. Netaršios aviacijos bendroji įmonė taip pat turėtų užtikrinti, kad švaresnė aviacija išliktų saugi, patikima ir veiksminga keleiviams ir kroviniams gabenti oru;

(49)

Netaršios aviacijos bendroji įmonė remiasi bendrųjų įmonių „Švarus dangus“ ir „Švarus dangaus 2“ patirtimi. Naujoji Europos partnerystė turėtų būti platesnio užmojo – ja daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama proveržio demonstracinių projektų rengimui. Vadovaujantis bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ tarpinio vertinimo išvadomis, naująja iniciatyva turėtų būtų užtikrinama, kad kiekvienas demonstracinis projektas būtų kritiškai svarbus tolesnių orlaivių programų rengimui, siekiant užtikrinti, kad sukurtos technologijos iš tiesų būtų įdiegtos kuo greičiau, nes tai yra vienas iš pagrindinių prioritetų. Todėl naujoji bendroji įmonė daugiausia dėmesio turėtų skirti tam, kad būtų didinamas jos atskirų naudojimo tikslų matomumas ir stiprinami bendrosios įmonės stebėsenos, valdymo ir atskaitomybės pajėgumai, siekiant atspindėti mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangų, kurių reikia, kad Europos partnerystė pasiektų savo tikslus, sudėtingumą;

(50)

Netaršios aviacijos bendroji įmonė turėtų būti grindžiama tvirta Europos aviacijos pramonės lyderyste ir įvairių narių baze, sutelkiant įvairius visos Europos suinteresuotuosius subjektus ir idėjas. Siekdama nustatyti perspektyviausius metodus ir subjektus, galinčius juos įgyvendinti, Komisija paskelbė kvietimą teikti idėjas ir potencialiems nariams skirtą kvietimą. Valdybai turėtų būti leista pasirinkti asocijuotuosius narius remiantis to kvietimo ir būsimų kvietimų rezultatais, kad būtų galima greitai išplėsti narių grupę;

(51)

siekdamos kuo labiau padidinti ir paspartinti Netaršios aviacijos bendrosios įmonės ir Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės vykdomos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos poveikį veiksmingam išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui ir aviacijos pramonės skaitmeninimui, vykdydamos Europos partnerystės veiklą tos bendrosios įmonės turėtų siekti glaudaus bendradarbiavimo su Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (toliau – EASA), užtikrindamos ankstyvą keitimąsi žiniomis apie sukurtas naujas technologijas. Tas bendradarbiavimas bus labai svarbus siekiant paspartinti įsisavinimą rinkoje, sudarant palankesnes sąlygas pagamintų produktų ir suteiktų paslaugų sertifikavimo procesui, kaip reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1139 (16);

(52)

siekiant kuo didesnių Sąjungos, nacionalinio ir regionų lygmens programų sinergijų, Netaršios aviacijos bendrosios įmonės valstybių atstovų grupės nariai turėtų išnagrinėti galimybes nacionaliniu lygmeniu teikti finansinę paramą puikiems pasiūlymams, kurie nebuvo atrinkti Netaršios aviacijos bendrosios įmonės finansavimui gauti dėl pernelyg didelio paraiškų skaičiaus;

(53)

Europa susiduria su iššūkiu – jai teks imtis vadovaujamo vaidmens spartinant naujos kartos orlaivių aplinkosauginę transformaciją ir įtraukiant į oro transporto verslo modelį visuomenei tenkančias išlaidas, patiriamas dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kartu toliau užtikrinant vienodas sąlygas Europos produktams pasaulinėje rinkoje. Todėl Netaršios aviacijos bendroji įmonė turėtų remti Europos atstovų pastangas tarptautinio standartizavimo ir tarptautinės teisėkūros srityse;

(54)

susidomėjimas vandeniliu per pastaruosius penkerius metus labai išaugo, visoms valstybėms narėms pasirašius ir ratifikavus Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas) 21-osios šalių konferencijos (COP 21) metu. Europos žaliuoju kursu siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje ne vėliau kaip 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Prioritetinės sritys apima švarųjį vandenilį, kuro elementus, kitus alternatyviuosius degalus ir energijos kaupimą. Daug dėmesio vandeniliui skiriama 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatuose „Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategija“ ir „Neutralaus poveikio klimatui ekonomikos stimuliavimas: ES energetikos sistemos integravimo strategija“, taip pat siekiant sukurti Europos švariojo vandenilio aljansą, kuris suvienytų visus suinteresuotuosius subjektus, kad būtų nustatyti technologijų poreikiai, investavimo galimybės ir reguliavimo kliūtys, trukdančios sukurti švariojo vandenilio ekosistemą Sąjungoje, atitinkamuose sektoriuose padedant mažinti esamą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Švariojo vandenilio bendroji įmonė gali sudaryti sąlygas tam, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų (toliau – MTI) rezultatais būtų pasinaudota investavimo sistemose, pavyzdžiui, Europos švariojo vandenilio aljanse, taip pat vykdant bendriems Europos interesams svarbius projektus (toliau – BEISP) vandenilio srityje;

(55)

nuo 2008 m. remiama speciali su vandenilio panaudojimu susijusi mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, daugiausia pasitelkiant kuro elementų ir vandenilio bendrąsias įmones (t. y. KEV bendrąją įmonę ir 2 KEV bendrąją įmonę) pagal Septintąją bendrąją programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1982/2006/EB (17), ir programą „Horizontas 2020“, taip pat tradicinius bendradarbiaujamuosius projektus, apimančius visus vandenilio vertės grandinės etapus ir (arba) sritis. Švariojo vandenilio bendroji įmonė turėtų stiprinti ir integruoti Sąjungos mokslinius pajėgumus, kad paspartintų rinkai paruoštų pažangiųjų švariojo vandenilio taikomųjų programų kūrimą ir tobulinimą energetikos, transporto, statybos ir pramoninio galutinio naudojimo srityse. Tai bus įmanoma tik, jeigu tuo pačiu metu bus didinamas Sąjungos švariojo vandenilio vertės grandinės, visų pirma MVĮ, konkurencingumas;

(56)

siekiant Švariojo vandenilio bendrosios įmonės mokslinių tikslų, visiems sektoriams, susijusiems su vandenilio ekonomika, turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti rengiant ir įgyvendinant jos strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę. Švariojo vandenilio bendrajai įmonei vykdant veiksmus turėtų būti atsižvelgiama į perversmines technologijų trajektorijas, alternatyvias pagrindinėms technologijoms. Turėtų dalyvauti viešasis sektorius, ypač regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos, pastarosioms būnant atsakingoms už klimato politikos ir priemonių, susijusių su rinkos mechanizmais, kūrimą, siekiant užpildyti spragas tarp paruoštų rinkai technologijų plėtros ir plataus masto diegimo;

(57)

Švariojo vandenilio bendroji įmonė apima mokslinių tyrimų bendruomenę, kuri yra asociacijos „Hydrogen Europe Research“ narė, todėl įstaiga, teikianti mokslines konsultacijas, neturėtų būti steigiama;

(58)

kadangi vandenilis gali būti naudojamas kaip kuras arba energijai nešti ir kaupti, labai svarbu, kad vykdant Švariojo vandenilio partnerystę būtų užmegztas struktūrinis bendradarbiavimas su daugeliu kitų Europos partnerysčių, visų pirma galutinio naudojimo tikslais. Švariojo vandenilio Europos partnerystė turėtų sąveikauti visų pirma su Europos partnerystėmis, susijusiomis su nulinės taršos kelių ir vandens transportu, Europos geležinkeliais, netaršia aviacija, planetai skirtais procesais ir švariuoju plienu. Tuo tikslu turėtų būti sukurta valdybai atskaitinga struktūra, kad būtų užtikrintas tų partnerysčių bendradarbiavimas ir sinergijos vandenilio srityje. Švariojo vandenilio bendroji įmonė būtų vienintelė partnerystė, skirta vandenilio gamybos technologijų klausimui spręsti. Bendradarbiaujant su galutinio naudojimo partnerystėmis visų pirma turėtų būti siekiama pademonstruoti technologiją ir bendrai apibrėžti specifikacijas;

(59)

geležinkeliai yra Europos bendros transporto erdvės (angl. Single European Transport Area, SETA) dalis, taigi, vienas iš pagrindinių Sąjungos ilgalaikės darnaus vystymosi strategijos politikos elementų. Kalbant apie ekonominį dydį, tiesioginė Europos geležinkelių sektoriaus bendroji pridėtinė vertė yra 69 mlrd. EUR, o netiesioginė vertė siekia 80 mlrd. EUR. Geležinkelių sektoriuje yra tiesiogiai įdarbinta 1,3 mln. asmenų, netiesiogiai – daugiau kaip 1 mln.;

(60)

2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikate „Nauja Europos pramonės strategija“ pabrėžiama, kad darnaus ir išmaniojo judumo pramonėms šakoms, pavyzdžiui, geležinkelių pramonei, tenka atsakomybė skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, remti Europos pramonės konkurencingumą bei gerinti sujungiamumą, jos turi potencialą tai daryti. Todėl visas transportas – kelių, geležinkelių, aviacijos ir vandens transportas – turėtų padėti ne vėliau kaip 2050 m. 90 % sumažinti išmetamą transporto teršalų kiekį. Didelė dalis iš 75 % šiuo metu keliais vežamų vidaus krovinių prioritetine tvarka turėtų būti perkelta vežti geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais;

(61)

2014 m. įsteigtos bendrosios įmonės „Shift2Rail“ tikslas – valdyti ankstesnės iniciatyvos „Shift2Rail“ mokslinių tyrimų, plėtros ir tvirtinimo veiklą sujungiant jos narių suteiktą viešojo ir privačiojo sektorių finansavimą ir pasinaudojant vidaus bei išorės techniniais ištekliais. Ji nustatė naujas visos geležinkelių sektoriaus vertės grandinės suinteresuotųjų subjektų ir tradiciniam geležinkelių sektoriui nepriklausančių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo formas, kurios yra suderinamos su konkurencijos taisyklėmis, ir pasinaudojo Europos Sąjungos geležinkelių agentūros patirtimi ir ekspertinėmis žiniomis su sąveikumu ir sauga susijusiais klausimais;

(62)

Europos geležinkelių bendrosios įmonės tikslas turėtų būti sukurti didelio pajėgumo integruotą Europos geležinkelių tinklą, pašalinant sąveikumo kliūtis ir teikiant visapusiško integravimo sprendimus, apimančius eismo valdymą, transporto priemones, infrastruktūrą ir paslaugas, siekiant, kad projektai ir inovacijos būtų greičiau diegiami ir panaudojami. Tuo tikslu turėtų būti išnaudotas didžiulis skaitmeninimo ir automatizavimo potencialas, kad būtų sumažintos geležinkelių sąnaudos, sustiprinti jų pajėgumai ir padidintas jų lankstumas bei patikimumas, ir tai turėtų būti grindžiama tvirta pavyzdine funkcine sistemos architektūra, kuria dalijasi sektorius, koordinuojant veiksmus su Europos Sąjungos geležinkelių agentūra;

(63)

Europos geležinkelių bendroji įmonė savo pagrindiniame plane turėtų apibrėžti savo prioritetinę mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, taip pat bendrą sistemos architektūrą ir suderintą požiūrį į veiklą, įskaitant didelio masto demonstracinę veiklą ir pavyzdines sritis, kurių reikia siekiant paspartinti integruotų, sąveikių ir standartizuotų technologinių inovacijų, būtinų bendrai Europos geležinkelių erdvei remti, skverbimąsi;

(64)

geležinkeliai yra sudėtinga sistema, kurioje infrastruktūros valdytojai, geležinkelio įmonės (traukinių operatoriai) ir atitinkama jų įranga (infrastruktūra ir riedmenys) yra labai glaudžiai susiję. Neįmanoma diegti inovacijų neturint bendrų specifikacijų ir strategijos visoje geležinkelių sistemoje. Todėl Europos geležinkelių bendrosios įmonės sistemos ramstis, kuris rinks atitinkamų suinteresuotųjų subjektų nuomones tiek bendrojoje įmonėje, tiek už jos ribų, turėtų sudaryti sąlygas sektoriui orientuotis į vieną bendrą veiklos koncepciją ir sistemos architektūrą, įskaitant paslaugų, funkcinių blokų ir sąsajų, kurie yra geležinkelių sistemos veiklos pagrindas, apibrėžimą. Jis turėtų suteikti bendrą pagrindą užtikrinti, kad moksliniai tyrimai būtų orientuoti į klientų reikalavimus ir veiklos poreikius, dėl kurių bendrai sutariama, taip pat bendrus klientų reikalavimus ir veiklos poreikius. Sistemos ramsčio rezultatai turėtų padėti užtikrinti viso geležinkelių tinklo, įskaitant TEN-T pagrindinį ir visuotinį tinklą, ir pagrindinių linijų bei regioninių linijų, neįtrauktų į TEN-T, sąveikumą. Europos geležinkelių bendrosios įmonės valdymo modelis ir sprendimų priėmimo procesas turėtų atspindėti pagrindinį Komisijos vaidmenį suvienijant ir integruojant Europos geležinkelių sistemą, ypač greitai ir veiksmingai įgyvendinant bendrą veiklos koncepciją ir sistemos architektūrą, kartu įtraukiant privačius partnerius į patariamąją ir techninės pagalbos teikimo veiklą;

(65)

siekiant užtikrinti, kad žemo technologinės parengties lygio (toliau – TPL) mokslinių tyrimų rezultatai būtų veiksmingai naudojami aukštesniu TPL, visų pirma Europos geležinkelių bendrojoje įmonėje, tokią veiklą turėtų įgyvendinti Europos geležinkelių bendrosios įmonės programų biuras;

(66)

prireikus, siekiant užtikrinti greitą pertvarką ir padidinti narių skaičių, Europos geležinkelių bendrosios įmonės valdybai turėtų būti leista pasirinkti asocijuotuosius narius, remiantis Komisijos paskelbto kvietimo pareikšti susidomėjimą rezultatais;

(67)

atsižvelgdama į Komisijos nustatytus Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, visų pirma 3 darnaus vystymosi tikslą, ir bendro 2020 m. kovo 9 d. Komisijos komunikato „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ prioritetus, Sąjunga yra įsipareigojusi prisidėti prie sveiko gyvenimo užtikrinimo ir gerovės visiems skatinimo, kurti dar stipresnę partnerystę tarp dviejų žemynų ir remti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų plėtrą Afrikoje. Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė, be kitų vadinamųjų sveikatos technologijų, turėtų spręsti tinkamos diagnostikos, gydymo ir vakcinų trūkumo klausimą, siekiant spręsti infekcinių ligų, pavyzdžiui, ŽIV, maliarijos ir tuberkuliozės, taip pat kitų su skurdu susijusių ir apleistų infekcinių ligų, kurios paplitusios Afrikoje, ypač Užsachario Afrikoje, problemą. COVID-19 pandemija parodė, kad, dėl pasaulio prekybos ir turizmo stiprėjant įvairių pasaulio regionų ryšiams, infekcinės ligos gali greitai išplisti visame pasaulyje. Todėl labai svarbu kurti sveikatos technologijas siekiant apriboti infekcinių ligų plitimą ir su jomis kovoti joms išplitus, kad būtų apsaugota atitinkamų šalių ir Sąjungos piliečių sveikata. Siekiant užtikrinti, kad pirmavimas pasaulinės sveikatos priežiūros srityje būtų stipresnis už ankstesnę EDCTP2 iniciatyvą, partnerystės aprėptis turėtų būti išplėsta, kad apimtų reagavimą į kylančias infekcinių ligų grėsmes, didėjančias problemas, susijusias su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir sergamumu gretutinėmis ligomis neužkrečiamųjų ligų atveju;

(68)

norint šiuolaikinėmis technologijų priemonėmis kovoti su Užsachario Afriką veikiančiomis infekcinėmis ligomis, reikia įtraukti daug subjektų ir prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus. Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė turėtų tarpininkauti kuriant produktyvius ir tvarius Šiaurės ir Pietų bei Pietų šalių tinklus ir skatinant bendradarbiavimą, užmezgant ryšius su daugeliu privačiojo ir viešojo sektorių organizacijų, kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas projektų ir institucijų srityje. Įgyvendinant programą taip pat turėtų būti padedama užmegzti naujus Šiaurės ir Pietų bei Pietų šalių bendradarbiavimo ryšius, kad Užsachario Afrikoje būtų atliekami daugiašaliai įvairių teritorijų tyrimai. Be to, reguliari tarptautinė konferencija – Europos ir besivystančių šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje (EDCTP) forumas – turėtų sudaryti sąlygas Europos, Afrikos ir kitų šalių mokslininkams ir atitinkamiems tinklams dalytis išvadomis bei idėjomis ir užmegzti bendradarbiavimo ryšius;

(69)

Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė turėtų remtis patirtimi, įgyta įgyvendinant programas EDCTP ir EDCTP2, ir pasiekti rezultatų pasinaudodama Sąjungos, valstybių narių, asocijuotųjų valstybių ir Afrikos šalių investicijomis, kurių atskiros šalys ar vien Sąjungos mokslinių tyrimų bendroji programa nebūtų galėjusios užtikrinti. EDCTP asociacija, atstovaujanti programoje dalyvaujančioms valstybėms, turėtų papildoma veikla prisidėti prie EDCTP3 programos bei jos įgyvendinimo ir gali prisidėti prie jų finansiškai. Ji turėtų užtikrinti prasmingą Užsachario valstybių dalyvavimą sprendimų priėmimo procese, kuris yra labai svarbus kovojant su ligų sukeliama našta Užsachario valstybėse, ir jų įtraukimą į tą procesą. Bendroji įmonė turėtų apimti ir kitus tarptautinius mokslinių tyrimų finansuotojus, pavyzdžiui, filantropus, farmacijos pramonę ir kitas trečiąsias valstybes, – jie turėtų prisidėti prie partnerystės kaip prisidedantys partneriai ad hoc pagrindu. Be to, siekiant padidinti programos poveikį, Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė konkrečiais kvietimais teikti pasiūlymus turėtų turėti galimybę nustatyti teisės subjektus, kurie galėtų dalyvauti įgyvendinant netiesioginius veiksmus. Darbo programoje turėtų būti įmanoma numatyti, kad tokių teisės subjektų bendroji įmonė negalėtų finansuoti;

(70)

Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė apima valstybes nares ir asocijuotąsias valstybes kaip EDCTP asociacijos nares, todėl valstybių atstovų grupė neturėtų būti steigiama;

(71)

itin svarbu, kad Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendrosios įmonės finansuojama ar kitaip pagal jos darbo programą vykdoma mokslinių tyrimų veikla visiškai atitiktų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir jos papildomus protokolus, etikos principus, įtrauktus į Pasaulio gydytojų asociacijos Helsinkio deklaracijos 2008 m. redakciją, gerosios klinikinės praktikos standartus, kuriuos patvirtino Tarptautinė taryba dėl žmonėms skirtų vaistinių preparatų registracijai taikomų techninių reikalavimų suderinimo, atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir šalių, kuriose bus vykdoma mokslinių tyrimų veikla, vietos etikos reikalavimus. Be to, Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė turėtų reikalauti, kad inovacijos ir intervencinės priemonės, parengtos remiantis pagal programą remiamų netiesioginių veiksmų rezultatais, būtų įperkamos ir prieinamos pažeidžiamiausiems gyventojams;

(72)

kad Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė sėkmingai veiktų ir skatintų dalyvauti partnerystėje, bendrosios įmonės finansavimas turėtų būti skiriamas tik teisės subjektams, įsteigtiems valstybėse narėse ar asocijuotosiose valstybėse arba įsteigtiems EDCTP asociaciją sudarančiose valstybėse, vadovaujantis Reglamentu dėl programos „Europos horizontas“. Užsachario Afrikos ir kitose trečiosiose valstybėse įsteigti subjektai vis dar turėtų galėti dalyvauti kvietimuose teikti pasiūlymus negaudami finansavimo. Be to, kitose nei EDCTP3 asociacijos narės šalyse įsteigtiems subjektams taip pat turėtų būti suteikta galimybė gauti finansavimą pagal kvietimus teikti pasiūlymus konkrečiomis temomis arba kvietimo teikti pasiūlymus, kuriuo būtų reaguojama į ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją, atveju, kai tai numatyta darbo programoje. Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė turėtų imtis visų tinkamų priemonių, įskaitant sutartines priemones, kad apsaugotų Sąjungos finansinius interesus. Reikėtų siekti sudaryti mokslo ir technologijų susitarimus su trečiosiomis valstybėmis. Prieš juos sudarant, kai subjektai, įsteigti trečiojoje valstybėje, be tokio susitarimo dalyvauja netiesioginio veiksmo finansavime, Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė turėtų taikyti alternatyvias Sąjungos interesų apsaugos priemones, t. y. veiksmo finansinis koordinatorius turėtų būti įsteigtas valstybėje narėje ar asocijuotojoje valstybėje, o išankstinio finansavimo suma ir dotacijos susitarimo atsakomybės nuostatos turėtų būti pritaikytos, kad jomis būtų tinkamai atsižvelgiama į finansinę riziką;

(73)

atsižvelgiant į Komisijos nustatytus žmonėms tarnaujančios ekonomikos ir prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusios Europos prioritetus, Europos pramonė, įskaitant MVĮ, turėtų tapti žalesnė, žiediškesnė ir skaitmeniškesnė, kartu išlikdama konkurencinga pasaulio mastu. Komisija pabrėžė medicinos priemonių ir skaitmeninių technologijų vaidmenį sprendžiant kylančius uždavinius ir e. sveikatos paslaugų naudojimą aukštos kokybės sveikatos priežiūrai teikti, taip pat paragino užtikrinti įperkamų vaistų tiekimą, kad būtų patenkinti Sąjungos poreikiai, kartu remiant novatorišką ir pasaulyje pirmaujančią Europos farmacijos pramonę. Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės tikslas – padėti didinti Sąjungos sveikatos pramonės, kuri yra Sąjungos žinių ekonomikos kertinis akmuo, konkurencingumą, prisidėti prie aktyvesnės ekonominės veiklos kuriant sveikatos technologijas, ypač integruotus sveikatos sprendimus, ir taip tapti priemone technologinei lyderystei didinti ir mūsų visuomenių skaitmeninei transformacijai skatinti. Tokius politinius prioritetus galima įgyvendinti suburiant svarbiausius subjektus – akademinę bendruomenę, įvairaus dydžio įmones ir galutinius sveikatos inovacijų naudotojus – pagal bendrą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę sveikatos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendroji įmonė turėtų padėti siekti Europos kovos su vėžiu plano ir Bendros sveikatos koncepcija grindžiamo Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų plano tikslus. Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendroji įmonė turėtų būti suderinta su 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatu „Nauja Europos pramonės strategija“, 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatu „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ ir 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatu „ES vaistų strategija“;

(74)

Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendroji įmonė grindžiama 2 naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės (toliau – 2 NVI bendroji įmonė) sukaupta patirtimi, įskaitant įgyvendinant tą ankstesnę iniciatyvą atliktą darbą siekiant kovoti su COVID-19 pandemija. Vadovaujantis 2 NVI bendrosios įmonės tarpinio vertinimo rekomendacijomis, nauja iniciatyva turi būti sudaromos sąlygos aktyviam kitų pramonės sektorių dalyvavimui farmacijos pramonėje, kad būtų pasinaudota jų ekspertinėmis žiniomis kuriant naujas sveikatos priežiūros intervencines priemones. Todėl pramonės sektoriams reikia apimti biofarmacijos, biotechnologijų ir medicinos technologijų sektorius, įskaitant skaitmeninėje srityje veikiančias įmones. Bendrosios įmonės veiklos aprėptis turėtų apimti prevenciją, diagnostiką, gydymą bei ligų valdymą ir turi būti nustatyta deramai atsižvelgiant į didelę naštą pacientams ar visuomenei arba tiek pacientams, tiek visuomenei dėl ligos sunkumo ar paveiktų žmonių skaičiaus, taip pat į didelį ekonominį ligos poveikį pacientams ir sveikatos priežiūros sistemoms. Finansuojami veiksmai turi atitikti Sąjungos visuomenės sveikatos poreikius, jais turi būti remiamas būsimų sveikatos inovacijų, kurios būtų saugios, orientuotos į žmones, veiksmingos, ekonomiškai efektyvios ir prieinamos pacientams ir sveikatos priežiūros sistemoms, kūrimas;

(75)

siekiant užtikrinti geriausią galimybę kurti naujas mokslo idėjas ir sėkmingai vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, pagrindiniai Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės subjektai turėtų būti tyrėjai iš įvairių rūšių viešųjų ir privačiųjų subjektų. Tuo pačiu metu galutiniai naudotojai, pavyzdžiui, Sąjungos piliečiai, sveikatos priežiūros specialistai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, turėtų prisidėti prie strateginio bendrosios įmonės projekto ir jos veiklos, užtikrinant, kad ji atitiktų jų poreikius. Be to, Sąjungos masto ir nacionalinės reguliavimo institucijos, sveikatos technologijų vertinimo įstaigos ir sveikatos priežiūros srities mokėtojai taip pat turėtų kuo anksčiau prisidėti prie partnerystės veiklos, kartu užtikrindami, kad nebūtų interesų konfliktų, siekiant padidinti tikimybę, kad finansuojamų veiksmų rezultatai atitiks reikalavimus, būtinus įsisavinimui, taigi – pasiekti numatomą poveikį. Visa toks prisidėjimas turėtų padėti geriau nukreipti mokslinių tyrimų pastangas į sritis, kurių poreikiai nėra patenkinti;

(76)

dabartiniai sveikatos srities uždaviniai ir grėsmės yra pasaulinio masto. Todėl Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrojoje įmonėje turėtų galėti dalyvauti tarptautiniai akademinės bendruomenės, pramonės ir reguliavimo subjektai, kad būtų galima pasinaudoti platesnėmis galimybėmis susipažinti su duomenimis ir ekspertinėmis žiniomis, reaguoti į kylančias grėsmes sveikatai ir užtikrinti būtiną poveikį visuomenei, visų pirma pagerinti sveikatos rezultatus Sąjungos piliečių labui. Tuo pačiu didžioji partnerystės veiklos dalis turėtų būti vykdoma valstybėse narėse ir programos „Europos horizontas“ asocijuotosiose valstybėse;

(77)

partnerystės tikslai turėtų būti orientuoti į pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje etapą ir taip turėtų būti sukurta saugi erdvė veiksmingam įvairių sveikatos technologijų srities įmonių bendradarbiavimui. Siekiant atspindėti integracinį Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės pobūdį, padėti pralaužti sveikatos pramonės sektorius izoliuojančias sienas bei stiprinti pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą, dauguma bendrosios įmonės finansuojamų projektų turėtų būti tarpsektoriniai;

(78)

terminas „bazinės skaitmeninės technologijos“ reiškia elektroninius komponentus ir sistemas, kuriais grindžiami visi pagrindiniai ekonomikos sektoriai. Komisija pabrėžė poreikį valdyti tokias technologijas Europoje, visų pirma įgyvendinant tokius Europos politikos prioritetus kaip skaitmeninė lyderystė. Atsižvelgiant į srities svarbą ir iššūkius, su kuriais susiduria suinteresuotieji subjektai Sąjungoje, reikia nedelsiant imtis veiksmų, kad Europos inovacijų ir vertės grandinėse neliktų silpnų grandžių. Todėl turėtų būti sukurtas Sąjungos lygio mechanizmas, kuris padėtų sutelkti ir tikslingai nukreipti valstybių narių, Sąjungos ir privačiojo sektoriaus paramos teikimą elektroninių komponentų bei sistemų moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

(79)

Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė dėmesį turėtų skirti aiškiai apibrėžtoms temoms, kurios sudarytų sąlygas Europos pramonei apskritai projektuoti, gaminti ir naudoti novatoriškiausias elektroninių komponentų bei sistemų technologijas. Struktūruota ir koordinuota finansinė parama Europos lygmeniu yra būtina siekiant padėti mokslinių tyrimų grupėms ir Europos pramonės sektoriams išlaikyti savo turimas stipriąsias puses pirmaujant labai konkurencingomis tarptautinėmis aplinkybėmis ir panaikinti atotrūkį, susijusį su technologijomis, kurios yra labai svarbios skaitmeninei transformacijai Europoje, atspindinčiai pagrindines Sąjungos vertybes, įskaitant privatumą ir pasitikėjimą, saugumą ir saugą. Ekosistemos suinteresuotųjų subjektų, atstovaujančių visiems vertės grandinių segmentams, bendradarbiavimas yra labai svarbus kuriant naujas technologijas ir sparčiai diegiant inovacijas rinkoje. Taip pat gyvybiškai svarbu atvirai ir lanksčiai integruoti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant visų pirma MVĮ, į besiformuojančias ar gretimas technologijų sritis arba į abi šias sritis;

(80)

Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė turėtų sujungti finansines ir technines priemones, kurios yra būtinos siekiant prisitaikyti prie didėjančio šios srities inovacijų diegimo tempo, sukurti svarbų išorinį poveikį visuomenei ir dalytis rizika derinant strategijas ir investicijas siekiant bendro Europos intereso. Todėl Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės nariai savanorišku pagrindu turėtų būti Sąjunga, valstybės narės ir programos „Europos horizontas“ asocijuotosios valstybės, taip pat asociacijos, kaip privatieji nariai, atstovaujantys juos sudarantiesiems subjektams. Be to, valstybių narių dalyvavimas sudarys palankesnes sąlygas darniam suderinimui su nacionalinėmis programomis ir strategijomis, mažinant pastangų dubliavimąsi ir susiskaidymą, kartu užtikrinant visų suinteresuotųjų subjektų ir visos veiklos sinergijas;

(81)

įgyvendindama dalyvaujančiųjų valstybių įnašus, skirtus jų nacionaliniams netiesioginių veiksmų dalyviams, Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė turėtų atsižvelgti į tai, kad dalyvaujančiosios valstybės turi laikytis griežtų nacionalinių biudžeto taisyklių. Tuo požiūriu dalyvaujančiosios valstybės turėtų pateikti orientacinius finansinius įsipareigojimus, prieš priimdamos kiekvieną metinę darbo programą, ir turėtų sudaryti teisiškai privalomus susitarimus su bendrąja įmone, pagal kuriuos dalyvaujančiosios valstybės būtų įpareigojamos taikyti jų įnašo netiesioginiams veiksmams mokėjimo tvarką per visą bendrosios įmonės gyvavimo laikotarpį. Tokie susitarimai turėtų būti sudaromi vykdant bendrosios įmonės metinę biudžeto procedūrą ir programavimą. Valdyba turėtų priimti metinę darbo programą deramai atsižvelgdama į tuos orientacinius įsipareigojimus. Viešojo sektoriaus institucijų taryba turėtų atrinkti pasiūlymus. Tik po tokių žingsnių ir laikantis bendrosios įmonės finansinių taisyklių, leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų numatyti biudžetinius ir teisinius įsipareigojimus dėl tų netiesioginių veiksmų;

(82)

toliau taikant bendroje įmonėje ECSEL nusistovėjusią praktiką, būtina nuo Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 34 straipsnio nukrypti leidžianti nuostata, kad būtų galima taikyti skirtingas finansavimo normas priklausomai nuo dalyvio rūšies – visų pirma, ar jis priskiriamas MVĮ ir ne pelno teisės subjektams, – ir nuo veiksmo rūšies; ši nukrypti leidžianti nuostata turi būti vienodai taikoma paramos gavėjams iš visų dalyvaujančiųjų valstybių. Tai turėtų užtikrinti tinkamą suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo veiksmuose, kuriuos finansuoja Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė, pusiausvyrą ir skatinti didesnį MVĮ dalyvavimo mastą, kaip rekomenduojama bendrosios įmonės ECSEL tarpiniame vertinime;

(83)

Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė apima valstybes nares ir asocijuotąsias valstybes kaip viešojo sektoriaus institucijų tarybos nares, todėl valstybių atstovų grupė neturėtų būti steigiama;

(84)

Sąjungos bendro Europos dangaus teisine sistema, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 549/2004 (18), siekiama reformuoti Europos oro eismo valdymo (toliau – OEV) sistemą, vykdant institucinius, operatyvinius, technologinius ir reguliavimo veiksmus, siekiant pagerinti jos veiklos rezultatus pajėgumų, saugos, efektyvumo ir poveikio aplinkai požiūriu;

(85)

Bendro Europos dangaus OEV mokslinių tyrimų ir plėtros projektu (toliau – SESAR projektas), nustatytu Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2007 (19), siekiama modernizuoti OEV ir sujungti technologines bei veiklos inovacijas, kad būtų remiamas Bendras Europos dangus. Juo siekiama pateikti technologinius sprendimus, kuriais ne vėliau kaip 2035 m. būtų sukurtas itin veiksmingas OEV, siekiant sudaryti sąlygas tam, kad oro transporto sektorius veiktų be spūsčių, dar saugiau ir labiau tausojant aplinką bei nekenkiant klimatui, vadovaujantis Europos žaliuoju kursu ir Europos klimato teisės aktu. SESAR projektas apima tris tarpusavyje susijusius, nepertraukiamus ir kintančius bendradarbiaujamuosius procesus, kuriais apibrėžiamos, kuriamos ir diegiamos novatoriškos technologinės sistemos ir veiklos procedūros, kuriomis grindžiamas Tarybos sprendime 2009/320/EB (20) nurodytame Europos OEV pagrindiniame plane apibrėžtas skaitmeninis Europos dangus;

(86)

Europos OEV pagrindinis planas yra OEV modernizavimo visoje Europoje planavimo priemonė, susiejanti OEV mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą su diegimo veiklos scenarijais, kad būtų pasiekti su Bendru Europos dangumi susijusios veiklos tikslai;

(87)

bendra įmonė SESAR buvo įsteigta siekiant valdyti SESAR projekto apibrėžimo ir plėtros etapus, sujungiant jos narių teikiamą viešojo ir privačiojo sektorių finansavimą ir pasinaudojant vidaus ir išorės techniniais ištekliais, taip pat prireikus siekiant įgyvendinti ir atnaujinti Europos OEV pagrindinį planą. Ji nustatė naują ir efektyvią suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo formą sektoriuje, kuriame pažanga įmanoma tik tada, kai visi suinteresuotieji subjektai darniai įgyvendina naujus sprendimus. Atsižvelgiant į sėkmingą firminio ženklo SESAR sukūrimą, naujoji Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė turėtų toliau juo naudotis;

(88)

Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė turėtų remtis bendros įmonės SESAR patirtimi ir toliau koordinuoti OEV mokslinių tyrimų veiklą Sąjungoje. Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės pagrindiniai tikslai turėtų būti stiprinti ir toliau integruoti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus Europoje, padedant spartinti sektoriaus skaitmenizaciją ir padarant jį atsparesnį bei geriau pritaikytą eismo svyravimams. Inovacijomis ji turėtų stiprinti pilotuojamų ir bepiločių oro transporto priemonių ir OEV paslaugų konkurencingumą, kad būtų remiamas ekonomikos atsigavimas ir augimas. Ji turėtų plėtoti ir spartinti novatoriškų sprendimų, kuriais siekiama sukurti Bendro Europos dangaus oro erdvę kaip veiksmingiausią ir labiausiai aplinką tausojantį dangų skraidyti pasaulyje, pritaikymą rinkoje;

(89)

naujoji Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė turėtų galėti parengti ir patvirtinti techninį prisidėjimą, padėdama Komisijai vykdyti reguliavimo veiklą OEV srityje, pavyzdžiui, parengdama visus bendrų projektų, sukurtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Bendro Europos dangaus iniciatyvos įgyvendinimo, techninę dokumentaciją, atlikdama techninius tyrimus arba remdama standartizavimo veiklą. Ji taip pat turėtų užtikrinti Europos OEV pagrindinio plano, patvirtinto Sprendimu 2009/320/EB, valdymą, įskaitant jo stebėseną, ataskaitų dėl jo teikimą ir jo atnaujinimą. Be to, Komisijai turėtų būtų suteiktas Sąjungos įnašui į biudžetą proporcingas balsų skaičius – jis turėtų sudaryti ne mažiau kaip 25 % balsų. Šia schema užtikrinama, kad Komisija išsaugos tvirtą gebėjimą politiniu požiūriu vadovauti bendrosios įmonės atliekamam darbui, susijusiam su tomis užduotimis, taikydama tokiems organams sukurtus griežtesnius priežiūros mechanizmus;

(90)

Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės veikloje įvairiais būdais ir užtikrinant kuo platesnį atstovavimą turėtų galėti dalyvauti kuo daugiau suinteresuotųjų subjektų iš visų valstybių narių ir programos „Europos horizontas“ asocijuotųjų šalių, įskaitant MVĮ. Visų pirma dalyvavimu turėtų būti užtikrinta tinkama tiek pilotuojamos, tiek nepilotuojamos aviacijos įrangos gamintojų, oro erdvės naudotojų, oro navigacijos paslaugų teikėjų, oro uostų, karinių bei profesinių darbuotojų asociacijų pusiausvyra ir suteikta galimybių MVĮ, akademinei bendruomenei ir mokslinių tyrimų organizacijoms. Siekdama nustatyti perspektyviausius metodus ir subjektus, galinčius juos įgyvendinti, Komisija paskelbė potencialiems nariams skirtą kvietimą pareikšti susidomėjimą. Valdybai turėtų būti leista pasirinkti asocijuotuosius narius remiantis to kvietimo rezultatais, kad būtų galima greitai išplėsti narių grupę;

(91)

maršruto mokesčius visiškai apmoka oro erdvės naudotojai, kurie netiesiogiai prisideda prie mokslinių tyrimų ir plėtros pastangų, kurias finansuoja pagrindiniai OEV suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, oro navigacijos paslaugų teikėjai arba gamybos pramonė, statanti ir įrenginėjanti orlaivius, kuriais naudojasi oro erdvės naudotojai. Todėl oro erdvės naudotojams turėtų būti tinkamai atstovaujama Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės valdyboje;

(92)

siekiant užtikrinti, kad OEV tiriamųjų (žemų TPL) mokslinių tyrimų rezultatai būtų veiksmingai naudojami aukštesniais TPL, visų pirma Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrojoje įmonėje, tokią veiklą turėtų valdyti bendrosios įmonės programų biuras;

(93)

Eurokontrolė disponuoja tinkama infrastruktūra ir būtinomis administracinėmis, IT, ryšių ir logistikos paramos paslaugomis. Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė turėtų pasinaudoti tokia Eurokontrolės infrastruktūra ir paslaugomis. Šiame kontekste yra nedaug potencialo sinergijoms, kurias būtų galima pasiekti sutelkus administracinius išteklius su kitomis bendrosiomis įmonėmis, pasitelkiant bendrą netiesioginio aptarnavimo padalinį. Dėl šios priežasties Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė turėtų pasirinkti atsisakyti šiuo reglamentu nustatytos netiesioginio aptarnavimo padalinio tvarkos;

(94)

siekiant sukurti plačią suinteresuotųjų subjektų bazę, kuri padėtų pasiekti Pažangiųjų tinklų ir paslaugų partnerystės tikslus, įsteigta 6G pažangiųjų tinklų ir paslaugų pramonės asociacija (toliau – 6G-PA), grindžiama ankstesne asociacija. Nors pirmaisiais metais po jos įsteigimo, kaip tikimasi, naujoji pramonės asociacija turės tik nedaug ją sudarančiųjų ar su ja susijusiųjų subjektų, jai keliamas tikslas – įtraukti naujų narių iš ją sudarančių suinteresuotųjų subjektų, veikiančių pažangiųjų tinklų ir paslaugų vertės grandinėje. Atsižvelgiant į numatomą jos kuklų dydį ir poveikį ją sudarantiesiems subjektams, kurie yra MVĮ, asociacijai būtų netvaru savo įnašais dengti 50 % Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės administracinių išlaidų per jos gyvavimo ciklą, ypač pirmaisiais metais po jos įsteigimo. Be to, COVID-19 pandemijos sukelta krizė ir jos poveikis ekonomikai kėlė iššūkių Europos ekonomikos subjektams, be kita ko, informacinių ir ryšių technologijų srityje. Todėl turėtų būti užtikrinta, kad bendrosios įmonės privatieji partneriai galėtų vykdyti savo įsipareigojimus, o sąlygos išliktų patrauklios ir suteiktų paskatų naujiems partneriams prisijungti prie asociacijos. Todėl minimali kitų nei Sąjunga narių metinio finansinio įnašo administracinėms išlaidoms padengti procentinė dalis turėtų sudaryti 20 % visų metinių administracinių išlaidų. Visų pirma sudarantiesiems subjektams, kurie yra MVĮ, turėtų būti įmanoma prisidėti mažiau nei didesnėms įmonėms. Kiti nei Sąjunga bendrosios įmonės nariai turėtų dėti pastangas padidinti sudarančiųjų ar susijusiųjų subjektų skaičių, kad per bendrosios įmonės gyvavimo laikotarpį jų įnašas būtų padidintas iki 50 % jos administracinių išlaidų;

(95)

atsižvelgdama į Komisijos nustatytus 2019–2024 m. prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusios Europos, žmonėms tarnaujančios ekonomikos prioritetus ir politikos tikslus, nustatytus jos komunikate dėl Europos skaitmeninės ateities formavimo, Europai reikia plėtoti ypatingos svarbos skaitmeninę infrastruktūrą, grindžiamą 5G tinklais, ir iki 2030 m. sustiprinti savo technologinius pajėgumus pereinant prie 6G. Šiame kontekste Komisija pabrėžė strateginę Europos pažangiųjų tinklų ir paslaugų partnerystės svarbą, kad vartotojams ir įmonėms būtų teikiamos saugios sujungiamumu grindžiamos paslaugos. Tuos prioritetus galima įgyvendinti suburiant pagrindinius subjektus, t. y. pramonę, akademinę bendruomenę ir viešojo sektoriaus institucijas, į bendrą Europos partnerystę, grindžiamą ankstesnės 5G infrastruktūros viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės iniciatyvos, kurią vykdant sėkmingai sukurtos 5G technologijos ir standartai, pasiekimais;

(96)

Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendroji įmonė sukurta tam, kad spręstų skaitmeninės infrastruktūros srities politikos klausimus, remtų 5G infrastruktūros diegimą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1153 (21) nustatytos Europos infrastruktūros tinklų priemonės 2 (toliau – EITP 2) skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalies programos taikymo srityje ir išplėstų 6G tinklams skirtų mokslinių tyrimų ir inovacijų technologinę aprėptį. Ji turėtų, aktyviai dalyvaujant valstybėms narėms, sustiprinti atsaką į Sąjungos politikos ir socialinius poreikius, susijusius su tinklo energijos vartojimo efektyvumu, kibernetiniu saugumu, technologine lyderyste, privatumu bei etika, ir turėtų išplėsti mokslinių tyrimų ir inovacijų aprėptį nuo tinklų iki debesija grindžiamų paslaugų teikimo, taip pat komponentų ir įrenginių, kuriais suteikiama galimybė teikti paslaugas piliečiams ir įvairiems ekonomikos sektoriams, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, transporto, gamybos ir žiniasklaidos sektoriams;

(97)

su pažangiaisiais tinklais ir paslaugomis susijusių viešosios politikos tikslų klausimų negali spręsti vien tik pramonė ir Komisija. Norint spręsti tuos klausimus laikantis holistinio ir suderinto požiūrio, visų pirma, reikia strateginio valstybių narių dalyvavimo valdymo struktūros veikloje. Todėl valdyba turėtų visapusiškai atsižvelgti į valstybių atstovų grupės nuomones, visų pirma, kiek tai susiję su strateginėmis gairėmis, susijusiomis su darbo programomis ir finansavimo sprendimais;

(98)

pažangioji 5G infrastruktūra suteiks pagrindą skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai skirtų ekosistemų vystymui, o kitame etape – Europos gebėjimui imti taikyti 6G technologiją. EITP 2 skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalies programa, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 (22) nustatyta Skaitmeninės Europos programa ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (23) nustatyta programa „InvestEU“ suteikia galimybių plėtoti 5G, o vėliau ir 6G grindžiamas skaitmenines ekosistemas. Atsižvelgiant į platų viešųjų ir privačiųjų suinteresuotųjų subjektų, dalyvaujančių tokiuose diegimo projektuose, ratą, labai svarbu koordinuoti strateginės darbotvarkės sudarymą, indėlį į programavimą bei su tokiomis programomis susijusią suinteresuotųjų subjektų informaciją ir dalyvavimą. Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendroji įmonė kaip strateginį tų užduočių pagrindą turėtų koordinuoti atitinkamų diegimo sričių, pavyzdžiui, 5G sistemų palei kelius ir geležinkelius, strateginio diegimo darbotvarkių rengimą. Tomis darbotvarkėmis, inter alia, turėtų būti remiamas diegimo veiksmų gairių, bendradarbiavimo modelių pagrindinių pasirinkimo galimybių ir kitų strateginių klausimų nustatymas;

(99)

Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai tikslinga, Komisija ar finansavimo įstaiga turi atlikti pasiūlymų, kurie kelia saugumo klausimų, saugumo patikrą;

(100)

remdamasi 2019 m. gruodžio 3 d. Tarybos išvadomis ir 2019 m. kovo 26 d. rekomendacija dėl 5G tinklų kibernetinio saugumo, skirtų koordinuotiems Sąjungos lygmens veiksmams, valstybių narių tinklų ir informacijos saugumo bendradarbiavimo grupė 2020 m. sausio mėn. paskelbė ES rizikos mažinimo priemonių rinkinį, susijusį su 5G tinklų kibernetiniu saugumu (toliau – Priemonių rinkinys). Į Priemonių rinkinį įtrauktos strateginės ir techninės priemonės, taip pat pagalbiniai veiksmai, kuriais siekiama mažinti pagrindinę 5G tinklams kylančią kibernetinio saugumo riziką, kuri buvo nustatyta Sąjungos suderinto rizikos vertinimo ataskaitoje, ir pateikti gaires, kaip pasirinkti priemones, kurioms rizikos mažinimo planuose turėtų būti teikiama pirmenybė nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. 2020 m. sausio 29 d. Komisijos komunikate dėl ES priemonių rinkinio įgyvendinimo patvirtinamos visos Priemonių rinkinyje išdėstytos priemonės bei gairės ir pabrėžiama, kad reikia apribojimų, įskaitant būtinas išimtis, susijusių su tiekėjais, kurie vertinami kaip keliantys didelę riziką, atsižvelgiant į Sąjungos koordinuotame rizikos vertinime nurodytus veiksnius ir priemones, kad būtų išvengta priklausomybės nuo tų tiekėjų. Jame taip pat nustatomi konkretūs Komisijos veiksmai, visų pirma siekiant užtikrinti, kad dalyvauti atitinkamų technologijų sričių Sąjungos finansavimo programose būtų galima tik su sąlyga, kad laikomasi saugumo reikalavimų, visapusiškai taikant ir toliau įgyvendinant saugumo sąlygas. Todėl įgyvendinant šį reglamentą turėtų būti nustatytos atitinkamos nuostatos, kurios atspindėtų saugumo priemones vykdant veiksmus, finansuojamus Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrosios įmonės ir, remiantis jos rekomendacijomis, kitų finansavimo įstaigų, įgyvendinančių kitas Sąjungos programas pažangiųjų tinklų ir paslaugų srityje;

(101)

bendrosios įmonės pagal programą „Horizontas 2020“ buvo įsteigtos laikotarpiui iki 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrosios įmonės turėtų toliau remti atitinkamas mokslinių tyrimų programas įgyvendindamos likusius veiksmus, pradėtus ar tęsiamus pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 219/2007, (ES) Nr. 557/2014 (24), (ES) Nr. 558/2014 (25), (ES) Nr. 559/2014 (26), (ES) Nr. 560/2014 (27), (ES) Nr. 561/2014 (28) bei (ES) Nr. 642/2014 (29), vadovaudamosi tais reglamentais iki bendrųjų įmonių likvidavimo. Todėl siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo tie reglamentai turėtų būti panaikinti;

(102)

Sąjunga turėtų imtis veiksmų tik tuo atveju, jei esama įrodomo pranašumo dėl to, kad Sąjungos lygmens veiksmai yra veiksmingesni už nacionalinio, regionų ar vietos lygmens veiksmus. Bendrosios įmonės daugiausia dėmesio skiria sritims, kuriose dėl pastangų, kurių reikia, kad Sąjunga pasiektų savo ilgalaikius SESV nustatytus tikslus ir įvykdytų savo strateginius politikos prioritetus bei įsipareigojimus, masto, spartos ir aprėpties esama įrodomos veikimo Sąjungos lygmeniu pridėtinės vertės. Be to, siūlomos bendrosios įmonės turėtų būti suprantamos kaip papildančios nacionalinę ir subnacionalinę veikla toje pačioje srityje ir turėtų tokią veiklą sustiprinti;

(103)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl nereikalingo dubliavimosi vengimo, kritinės masės išlaikymo ir užtikrinimo, kad viešasis finansavimas būtų panaudotas optimaliai, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(104)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamose politikos srityse tęstinumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka jo paskelbimo dieną,