(1)

2020 m. rugsėjo 30 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Indijos ir Indonezijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų (toliau – tiriamasis produktas). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi skundą, kurį gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų Sąjungoje, vardu 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikė Europos plieno asociacija (toliau – „Eurofer“ arba skundo pateikėjas).

(3)

2021 m. vasario 17 d. Komisija inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl importuojamo to paties Indijos ir Indonezijos kilmės produkto (toliau – antisubsidijų tyrimas) (3).

(4)

Gavusi būtinais įrodymais pagrįstą skundo pateikėjo prašymą Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/370 (4) (toliau – registracijos reglamentas) nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

(5)

2021 m. balandžio 30 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį šalims pateikė siūlomų laikinųjų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumų ir skirtumų, tinkamų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, skaičiavimą. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 210 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atsižvelgė į pastabas, kurios buvo laikomos korektūros pastabomis, ir prireikus atitinkamai pakoregavo skirtumus.

(6)

2021 m. gegužės 28 d. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/854 (5) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(7)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), skundo pateikėjas, importuotojų ir platintojų konsorciumas (toliau – „Euranimi“ (6)), vienas nesusijęs importuotojas, vienas naudotojas, atrinkti eksportuojantys gamintojai ir Indijos bei Indonezijos Vyriausybės raštu pateikė pastabų dėl negalutinių išvadų.

(8)

Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Klausymai surengti su skundo pateikėju, importuotojų ir platintojų konsorciumu, vienu nesusijusiu importuotoju, vienu naudotoju ir dviem atrinktais eksportuojančiais gamintojais.

(9)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Priimdama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir prireikus patikslino savo preliminarias išvadas.

(10)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems Indijos ir Indonezijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems nerūdijančiojo plieno produktams (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo. Pastabų dėl galutinio faktų atskleidimo pateikė „Eurofer“, Sąjungos gamintojas ir naudotojas „Arinox“, importuotojų ir platintojų konsorciumas „Euranimi“, nesusijęs importuotojas LSI ir bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Be to, IRNC (bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas) pateikė pastabų dėl „Eurofer“ pastabų dėl Komisijos požiūrio į jo pirkimus (žr. 71–74 konstatuojamąsias dalis).

(11)

Taip pat šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Klausymai surengti su skundo pateikėju, „Euranimi“, vienu nesusijusiu importuotoju, vienu naudotoju, kuris taip pat įrodė esąs Sąjungos gamintojas, ir vienu eksportuojančiu gamintoju. Atsižvelgiant į eksportuojančio gamintojo IRNC pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo, jam pateiktas papildomo galutinio faktų atskleidimo, susijusio tik su kai kurių jo pardavimo eksportui kainų koregavimu, dokumentas. Komisija suteikė IRNC galimybę pateikti pastabų dėl šio papildomo galutinio faktų atskleidimo, tačiau bendrovė IRNC neatsakė.

(12)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos buvo apsvarstytos ir prireikus į jas atsižvelgta šiame reglamente.

(13)

Kadangi pastabų dėl atrankos negauta, laikinojo reglamento 6–14 konstatuojamosios dalys buvo patvirtintos.

(14)

Po galutinio faktų atskleidimo importuotojų ir platintojų konsorciumas ir vienas nesusijęs importuotojas tvirtino, kad reikia nuodugniai ištirti COVID-19 pandemijos poveikį, nes tiriamasis laikotarpis (toliau – TL) apėmė išskirtinį pandemijos laikotarpį.

(15)

Komisija iš tiesų atsižvelgė į tai, kad TL apėmė kelis COVID-19 pandemijos mėnesius. Komisija nustatė ir išsamiai išnagrinėjo COVID-19 pandemijos poveikį ir padarė išvadą, kad Sąjungos rinkoje vykdomas žalingas dempingas, kuris nėra susijęs su pandemijos poveikiu.

(16)

Negavus jokių papildomų pastabų dėl TL ir nagrinėjamojo laikotarpio, laikinojo reglamento 21 konstatuojamoji dalis buvo patvirtinta.

(17)

Pirminiu etapu Sąjungos naudotojas „Arinox“ paprašė į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti 200 ir 201 plieno markių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų. Komisija preliminariai atmetė šį prašymą, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 25–27 konstatuojamosiose dalyse.

(18)

Po pirminio faktų atskleidimo šalis susiaurino savo prašymą ir prašė neįtraukti produktų, kurių 200 plieno markė atitinka Jindal J4 arba JSLU DD (1 % nikelio markės), o storis yra 0,90 + 0/–0,060 mm, ir kurie skirti naudoti nerūdijančiojo plieno precizinėms juostelėms gaminti. Ji teigė, kad produktą lengva identifikuoti, todėl nėra priemonių vengimo rizikos, jis negali būti pakeičiamas kitų rūšių produktais ir šio produkto negamina Sąjungos pramonė. Be to, bendrovės teigimu, galima lengvai patikrinti galutinį naudojimą.

(19)

Skundo pateikėjas užginčijo atnaujintą prašymą neįtraukti tam tikrų produktų į produkto apibrėžtąją sritį. „Eurofer“ tvirtino, kad Sąjungos naudotojo nurodytos markės yra komercinio pavadinimo dalis ir nėra apibrėžtos jokiame tarptautiniame standarte. Todėl muitinė neturi galimybės nustatyti nuorodų ir užtikrinti, kad būtų vykdoma produkto, kuris nėra įtrauktas į produkto apibrėžtąją sritį, cheminės sudėties kontrolė. Be to, galutinio naudojimo kontrolė reikštų nepagrįstą naštą muitinėms. Šių produktų, kuriuos gamina tik „Jindal“, neįtraukus į produkto apibrėžtąją sritį taip pat kiltų kryžminio kompensavimo rizika, kuri turėtų įtakos priemonių taisomajam poveikiui.

(20)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokius produktus galima pakeisti vieni kitais, kiek tai susiję su jų savybėmis. Komisija taip pat priėjo prie išvados, kad patenkinus šį prašymą neįtraukti tam tikrų produktų į produkto apibrėžtąją sritį muitinėms iš tiesų tektų nepagrįsta našta, nes muitinės turėtų atlikti laboratorinį bandymą ir patikrinti kiekvienos siuntos galutinį naudojimą. Be to, produktas yra susijęs su vienu konkrečiu eksportuojančiu gamintoju, todėl negalima atmesti kryžminio kompensavimo rizikos.

(21)

Po galutinio faktų atskleidimo „Arinox“ pakartojo savo pradinį prašymą neįtraukti tam tikrų produktų į produkto apibrėžtąją sritį, t. y. neįtraukti 200 plieno markės produktų, kurių sudėtyje yra nedaug nikelio, ir 201 plieno markės produktų. „Arinox“ tvirtino, 200 plieno markės produktų, kurių sudėtyje yra nedaug nikelio, ir 201 plieno markės produktų Sąjungos rinkoje iš esmės nėra ir Sąjungos gamintojai nėra suinteresuoti gaminti šių produktų. Jis paaiškino, kad po pirminio faktų atskleidimo pirkti Sąjungos pramonės 201 plieno markės produktus tapo ekonomiškai neperspektyvu ir kad tik vienas Sąjungos gamintojas galėjo gaminti 200 markės nerūdijančiojo plieno, kuriame yra mažai nikelio, precizines juosteles. Be to, jis tvirtino, kad jam jau padaryta ekonominė žala dėl to, kad šie produktai buvo įtraukti į dabartinį tyrimą, nes dėl produkto kainos jautrumo jis negalėjo perkelti antidempingo muito savo pirkėjams, ir kad nesenoje byloje Komisija panašioje situacijoje leido neįtraukti produkto.

(22)

Be to, bendrovė pakartojo, kad 200 ir 201 plieno markių produktų ir kitų rūšių plieno produktų, priskiriamų tiriamajam produktui, visų pirma 300 plieno markės, fizinės, cheminės ir techninės savybės labai skiriasi ir kad 200 ir 201 plieno markių produktų cheminę sudėtį muitinės gali paprastai patikrinti naudodamos jau turimus prietaisus ir gamyklinio patikrinimo liudijimus. Bendrovė taip pat tvirtino, kad prašymas neįtraukti tam tikrų produktų yra susietas su viena galutinio naudojimo paskirtimi, ir tikėtina, kad bendrovė būtų vienintelė prašymo neįtraukti tam tikrų produktų naudotoja.

(23)

Bendrovė teigė, kad kryžminio kompensavimo rizika yra nedidelė, nes 200 ir 201 plieno markių produktus ji daugiausia perka iš nagrinėjamųjų šalių ir įvairių šių šalių gamintojų.

(24)

„Arinox“ nepateikė papildomų įrodymų, kad 200 ir 201 plieno markių produktų neįmanoma pakeisti kitų rūšių plieno produktais, tik tvirtino, kad tai ekonomiškai neracionalu. Kaip jau nustatyta 20 konstatuojamojoje dalyje, kad muitinė galėtų patikrinti cheminę sudėtį, ji turi atlikti laboratorinius bandymus, o tai būtų didelė našta muitinėms, ypač atsižvelgiant į tai, kad laboratorinius bandymus reikėtų atlikti su kiekviena produkto, kurio prašyta neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, siunta. Kryžminio kompensavimo rizika yra objektyvus vertinimas, o bendrovės pateikti 200 ir 201 plieno markių produktų ir kitų produktų pirkimo iš nagrinėjamųjų šalių duomenys rodo, kad ji iš tų šalių tikrai pirko kitus produktus, kurie patenka į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, o tai natūraliai kelia kryžminio kompensavimo riziką. Be to, nors bendrovė tvirtina, kad šių plieno markių produktų galutinio naudojimo paskirtis yra tik viena, negalima atmesti galimybės, kad šių plieno markių produktai gali būti naudojami ir kitais tikslais.

(25)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad patenkinti šį prašymą neįtraukti tam tikrų produktų būtų netikslinga, todėl jis buvo atmestas.

(26)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 22–27 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(27)

Laikinojo reglamento 29–57 konstatuojamosiose dalyse Indijos „Jindal“ subjektai, gaminantys ir parduodantys tiriamąjį produktą, vadinami „Jindal Group“. Šiame reglamente šie subjektai vadinami „Jindal India“, o „Jindal Group“ apima „Jindal India“, „Jindal Indonesia“ ir susijusius „Jindal“ subjektus trečiosiose šalyse.

(28)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 32–35 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nusprendė pradiniame etape taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir dėl neatskleistos informacijos apie „Jindal Group“ susijusios bendrovės vaidmenį remtis turimais faktais.

(29)

Po pirminio faktų atskleidimo „Jindal Group“ nesutiko, kad turi būti taikomas 18 straipsnis. Bendrovės teigimu, ji leido susipažinti su svarbia informacija arba ją pateikė, ir darė viską, ką galėjo. Todėl Komisija turėtų naudotis bendrovės pateikta informacija. Komisija tinkamai įvertino šias pastabas. Kaip minėta laikinojo reglamento 33 konstatuojamojoje dalyje, „Jindal Group“ jau buvo surengtas klausymas šiuo klausimu 2021 m. balandžio 16 d., kuriame dalyvavo bylas nagrinėjantis pareigūnas. Atsižvelgdama į bylas nagrinėjančio pareigūno rekomendacijas po to klausymo, Komisija taip pat visapusiškai įvertino 2021 m. kovo 29 d.„Jindal Group“ informaciją, kurią ji pateikė atsakydama į raštą dėl 18 straipsnio taikymo.

(30)

Tad galiausiai Komisija naudojosi šio eksportuojančio gamintojo pateikta informacija ir iš dalies priėmė tvirtinimą. Be to, atsižvelgiant į tolesnę 2021 m. kovo 29 d. pateiktos informacijos analizę, nuspręsta, kad būtų tikslinga atlikti papildomą koregavimą. Kadangi „Jindal Group“ pastabos buvo laikomos konfidencialiomis, išsamus tvirtinimo vertinimas buvo atskleistas tik susijusiai šaliai.

(31)

Išsami informacija apie normaliosios vertės skaičiavimą pateikta laikinojo reglamento 36–47 konstatuojamosiose dalyse.

(32)

Po pirminio faktų atskleidimo „Jindal India“ ir „Jindal Indonesia“ pakartojo savo tvirtinimus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies trečią ir ketvirtą pastraipas ir 2 straipsnio 10 dalies k punktą, kad Komisija turėtų koreguoti normaliąją vertę atsižvelgdama į išlaidas, susijusias su izoliavimo priemonėmis, kurios dėl COVID-19 pandemijos dalį tiriamojo laikotarpio buvo taikytos Indijoje ir Indonezijoje.

(33)

Šiuos tvirtinimus teko atmesti.

(34)

Dėl tvirtinimų pagal 2 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą Komisija pažymi, kad, pirma, trečioje pastraipoje aptariamas tinkamas išlaidų paskirstymas ir tokio paskirstymo taikymas anksčiau, pirmenybę teikiant išlaidų paskirstymui pagal apyvartą. Toje pastraipoje taip pat nurodyta, kad „jeigu išlaidos dar neatsispindėjo skirstant išlaidas pagal šią pastraipą, jos turi būti atitinkamai koreguojamos, atsižvelgiant į tuos neperiodinių išlaidų straipsnius, kurie naudingi produktų gamybai ateityje ir (arba) dabar“. Tačiau dabartiniu atveju nurodytos su COVID-19 pandemija susijusios išlaidos nėra atskiros išlaidos, kurias galima koreguoti atsižvelgiant į tiriamąjį laikotarpį. Nurodytos išlaidos yra įprastos pastoviosios „Jindal“ patirtos ir reguliariai pasikartojančios išlaidos. Tik jos susijusios su mažesne gamybos apimtimi dėl COVID-19 pandemijos. Tačiau šiam scenarijui netaikomas cituotas trečios pastraipos paskutinis sakinys. Todėl koregavimas pagal 2 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą negali būti atliekamas.

(35)

Antra, dėl tvirtinimų, pateiktų pagal 2 straipsnio 5 dalies ketvirtą pastraipą, Komisija pažymi, kad, kaip nustatyta 2 straipsnio 5 dalies ketvirtoje pastraipoje, nukrypti nuo vieneto sąnaudų, kurias bendrovė paprastai patiria, gali būti leidžiama tik kai naudojama nauja didelių papildomų investicijų reikalaujanti gamybos įranga ir vėliau dėl tos įrangos paleidimo operacijų per tiriamąjį laikotarpį ar jo dalį sumažėja pajėgumų naudojimo koeficientai. Šiuo atveju maži pajėgumų naudojimo koeficientai, jei tokie yra, yra laikino gamybos sustabdymo dėl COVID-19 pandemijos rezultatas. Todėl 2 straipsnio 5 dalies ketvirta pastraipa netaikoma.

(36)

Trečia, dėl tvirtinimų pagal 2 straipsnio 10 dalies k punktą, Komisija pažymi, kad pagal 2 straipsnio 10 dalį koreguoti galima „kai skiriasi kiti <...> veiksniai, jeigu matyti, kad atsiradę skirtumai turi įtakos kainų palyginamumui, kaip numatyta pagal šią dalį, ypač jeigu pirkėjai vidaus rinkoje nuolatos moka skirtingas kainas dėl tokių veiksnių skirtumo.“„Jindal India“ ir „Jindal Indonesia“ teigė, kad reikėjo atlikti koregavimą atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos izoliavimo priemonių poveikį gamybos sąnaudoms, tačiau bendrovės neįrodė, kad buvo padarytas poveikis kainų palyginamumui. Todėl tvirtinimas dėl 2 straipsnio 10 dalies k punkto negali būti priimtas.

(37)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jindal Group“ pakartojo tvirtinimus dėl koregavimo atsižvelgiant į su COVID-19 susijusias išlaidas. Dėl galimo koregavimo pagal 2 straipsnio 5 dalies trečią ir ketvirtą pastraipas „Jindal Group“ nurodė „nepaprastai dideles“ (7) sąnaudas, kurios neturėtų būti priskiriamos vien tik tiriamojo produkto gamybai ir pardavimui tiriamuoju laikotarpiu, ir kad vietoje to Komisija turėtų apskaičiuoti tipiškas gamybos sąnaudas tiriamuoju laikotarpiu.

(38)

Tvirtinimas turėjo būti atmestas. Šios sąnaudos patirtos tiriamuoju laikotarpiu ir yra susijusios su tiriamojo produkto gamyba ir pardavimu. Atsižvelgiant į minėtą „Jindal Group“ cituotą Kolegijos ataskaitą dėl lašišų ir remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies trečios pastraipos trečiu sakiniu, sąnaudos atitinkamai koreguojamos atsižvelgiant į tuos neperiodinių išlaidų straipsnius, kurie naudingi produktų gamybai ateityje ir (arba) dabar. Komisija pripažino, kad nurodytos su COVID-19 pandemijos izoliavimo priemonėmis susijusios išlaidos yra nepasikartojančios. Tačiau konkrečios išlaidos, patirtos per COVID-19 pandemijos metu taikytą izoliaciją, yra tik pastoviosios išlaidos, kurios paprasčiausiai susidaro dėl turimų ir kitaip naudojamų pajėgumų nepakankamo naudojimo. Iš esmės jos negali būti naudingos produktų gamybai ateityje, kaip, pvz., investicinės sąnaudos. Jos taip pat negali būti naudingos produktų gamybai dabar, nes jos tiesiogiai atsiranda dėl vienkartinio force majeure įvykio, t. y. izoliavimo dėl COVID-19 pandemijos.

(39)

Dėl tvirtinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą „Jindal Group“ nurodė Komisijos pareiškimą 36 konstatuojamojoje dalyje ir pridūrė, kad iš 2 straipsnio 10 dalies įvadinio sakinio aišku, jog nuoroda į kainų palyginamumą apima normaliosios vertės (neatsižvelgiant į tai, kaip ji nustatoma) ir eksporto kainos palyginamumą.

(40)

Komisija pripažino, kad 2 straipsnio 10 dalies įvadiniame sakinyje nurodomas kainų palyginamumas. Lygiai taip pat kai kurie 2 straipsnio 10 dalies a–k punktuose išvardyti koregavimai gali būti vienodai taikomi normaliajai vertei, grindžiamai vidaus rinkos kainomis, ir apskaičiuotai normaliajai vertei. Tačiau 2 straipsnio 10 dalies k punkte yra aiški sąlyga, susijusi su vidaus rinkoje mokamų kainų skirtumais, kuri turi būti įvykdyta prieš atliekant koregavimą. „Jindal group“ negalėjo pagrįsti tokių skirtumų, tik galėjo parodyti poveikį sąnaudoms. Bet koks sąnaudų padidėjimas bet kuriuo atveju turėtų vienodą poveikį vidaus rinkos ir eksporto kainoms. Todėl naujas tvirtinimas pagal 2 straipsnio 10 dalies k punktą turėjo būti atmestas.

(41)

Po pirminio faktų atskleidimo „Chromeni“ nesutiko su Komisijos atliktais žaliavų sąnaudų koregavimais. Prieidama prie preliminarios išvados Komisija karštai valcuotų nerūdijančio plieno ritinių pirkimo sandorių lentelėje nustatė, kad karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių pirkimo iš susijusių šalių kainos buvo gerokai mažesnės už tos pačios medžiagos kainas iš nesusijusių šalių. Todėl nebuvo galima laikyti, kad pirkimas vykdytas įprastomis rinkos sąlygomis, ir Komisija šias kainas pakoregavo. Pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo „Chromeni“ tvirtino, kad palyginimui naudotų ritinių kokybė ne visada buvo tokia pati ir kad atliekant palyginimą į tai reikėtų atsižvelgti. Tvirtinimas buvo pagrįstas pirkimo sutartimis, nuolaidų dėl kokybės susitarimu, kreditiniais dokumentais, kokybės patikrinimo ataskaita, taip pat apskaitos įrašais, susijusiais su tvirtinimu dėl kokybės. Komisija tinkamai įvertino šį tvirtinimą ir nustatė, kad jis pagrįstas. Todėl Komisija bendrovės įrašuose nurodytą vidutinę karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių pirkimo iš susijusių šalių kainą pakeitė vidutine svertine pirkimo iš nesusijusių tiekėjų kaina, padauginta iš panaudoto kiekio.

(42)

Pradiniame etape Komisija perskaičiavo „Chromeni“ normaliosios vertės nusidėvėjimo sąnaudas, nes buvo nustatyta, kad nebuvo nurodytas tam tikros gamybos įrangos, kai ji jau buvo naudojama komercinei gamybai, nusidėvėjimas. Po pirminio faktų atskleidimo „Chromeni“ nesutiko su nurodytų nusidėvėjimo sąnaudų koregavimu ir teigė, kad šios sąnaudos buvo įtrauktos į apskaitą visiškai laikantis Indijos visuotinai priimtos apskaitos praktikos, todėl jas reikėtų pripažinti. Komisija teigė, kad buvo tikslinga ir pagrįsta paankstinti įrangos nusidėvėjimo laikotarpio pradžią, kad ji sutaptų su tiriamojo produkto faktinės gamybos ir pardavimo pradžia. Šiuo atžvilgiu „Chromeni“ įrašai tinkamai neatspindėjo sąnaudų, susijusių su tiriamojo produkto gamyba ir pardavimu, todėl jas reikėjo pakoreguoti.

(43)

Galiausiai po pirminio faktų atskleidimo „Chromeni“ nesutiko su tuo, kaip Komisija vertino nurodytus įrangos paleidimo sąnaudų koregavimus, susijusius su nusidėvėjimo sąnaudomis ir pardavimo, bendrosiomis ir administracinėmis išlaidomis. Komisija apribojo laikotarpį, kurio nusidėvėjimo sąnaudos galėjo būti koreguojamos, iki trijų mėnesių ir atmetė PBA išlaidų koregavimą dėl įrangos paleidimo sąnaudų. „Chromeni“ teigė, kad plieno gamybos linijos paleidimo etapas yra daug ilgesnis nei trys mėnesiai, ir nurodė galutinio priėmimo liudijimo išdavimo datą. Tačiau Komisija nustatė, kad komercinė gamyba prasidėjo gerokai anksčiau iki tos datos. Be to, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad paleidimo etapo trukmė negali būti ilgesnė už atitinkamą pradinę sąnaudų atsipirkimo laikotarpio dalį, Komisija pagal nusistovėjusią praktiką paleidimo etapo trukmę apriboja iki trijų mėnesių. Taigi, atsižvelgdama į šio atvejo aplinkybes, Komisija nustatė, kad trys mėnesiai yra tinkamas terminas. Kalbant apie pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas, „Chromeni“ nepateikė jokių įrodymų, kad šios išlaidos būtų susijusios su gamyba ir joms dėl to įtakos neturėtų naujos didelių papildomų investicijų reikalaujančios gamybos įrangos naudojimas ir dėl tos įrangos paleidimo sumažėję pajėgumų naudojimo koeficientai, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies ketvirtoje pastraipoje.

(44)

Po galutinio faktų atskleidimo „Chromeni“ tik pakartojo tuos pačius tvirtinimus ir argumentus, bet nepateikė jokių naujų įrodymų ar argumentų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, „Chromeni“ tvirtinimai dėl nusidėvėjimo ir įrangos paleidimo sąnaudų koregavimo buvo atmesti.

(45)

Laikinojo reglamento 175 konstatuojamojoje dalyje Komisija patvirtino skunde nurodytus įtariamus žaliavų rinkų iškraipymus Indijoje ir Indonezijoje. Po pirminio faktų atskleidimo „Eurofer“ tvirtino, kad kadangi Indijos ir Indonezijos žaliavų rinkose yra Vyriausybės sukurtų iškraipymų, bendrovių sąnaudos turėtų būti pakoreguotos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. „Eurofer“ tvirtino, kad, atsižvelgiant į iškraipymus, eksportuojančių gamintojų įrašuose nurodytos sąnaudos tinkamai neatspindi sąnaudų, susijusių su tiriamojo produkto gamyba ir pardavimu, ir kad dėl žaliavų rinkų iškraipymų susidarė neįprasta padėtis.

(46)

Komisija šį tvirtinimą atmetė, nes nustatė, kad „Eurofer“ nepateikė pakankamai įrodymų, kad šiuo atveju reikėtų visapusiškai taikyti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Po galutinio faktų atskleidimo „Eurofer“ su tuo nesutiko ir tvirtino, kad skunde ir keliose pastabose iki pirminio faktų atskleidimo ir po jo ji pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių skunde pateiktą tvirtinimą. Komisija nemanė, kad būtų tikslinga toliau nagrinėti galimą koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Nepriklausomai nuo to, ar atliekant šį tyrimą pateikti įrodymai buvo pakankami patvirtinamieji įrodymai šiam tvirtinimui iš esmės išanalizuoti, Komisija pažymėjo, kad atliekant antisubsidijų tyrimą buvo nagrinėjamas panašus tvirtinimas dėl žaliavų rinkų iškraipymų poveikio tiekiant prekes.

(47)

Išsami informacija apie eksporto kainos skaičiavimą pateikta laikinojo reglamento 48–50 konstatuojamosiose dalyse.

(48)

Po pirminio ir galutinio faktų atskleidimų „Jindal India“ ir „Jindal Indonesia“ nesutiko su metodu, kurį Komisija taikė siekdama nustatyti šių bendrovių kai kurių pardavimų per susijusį prekiautoją Ispanijoje „Iberjindal S.L.“ (toliau – IBJ) eksporto kainą. Didžioji dalis šio tvirtinimo buvo atmesta. Kadangi šios pastabos buvo konfidencialios, priežastys, kuriomis grindžiamos Komisijos išvados dėl tvirtinimo, buvo atskleistos tik susijusiai šaliai.

(49)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jindal group“ teigė, kad skaičiuojant eksporto kainą buvo padaryta formulės klaida, susijusi su frachto sąnaudomis, turėjusi įtakos tam tikros Sąjungos pardavimo dalies kainoms. Komisija išnagrinėjo šią pastabą ir nustatė, kad formulėje iš tiesų buvo korektūros klaida, kurią ji ištaisė.

(50)

Daugiau tvirtinimų dėl eksporto kainos skaičiavimo negauta. Todėl laikinojo reglamento 48–50 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(51)

Išsami informacija apie normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą pateikta laikinojo reglamento 51–54 konstatuojamosiose dalyse.

(52)

Po pirminio faktų atskleidimo „Jindal India“ ir „Jindal Indonesia“ tvirtino, kad Komisija neturėjo atimti PBA išlaidų ir pelno (tariamo komisinio atlyginimo) iš ES pardavimo, vykdomo per susijusį prekiautoją trečiojoje šalyje, eksporto kainos, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 52 ir 81 konstatuojamosiose dalyse. Šis tvirtinimas buvo atmestas. Kadangi šios pastabos buvo konfidencialios, priežastys, dėl kurių tvirtinimas buvo atmestas, buvo atskleistos tik susijusiai šaliai.

(53)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jindal group“ pateikė papildomų tvirtinimų dėl eksporto kainos vertinimo to susijusio prekiautojo atžvilgiu. Šios pastabos vėl buvo vertinamos kaip konfidencialios, todėl „Jindal“ individualiai buvo informuota apie Komisijos poziciją dėl tų tvirtinimų.

(54)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jindal group“ tvirtino, kad eksporto kainos koregavimas atsižvelgiant į ES pardavimą, vykdomą per „JSL Global Commodities Pte. Ltd.“ (toliau – JGC), neturėtų viršyti jos PBA išlaidų, nes, remiantis ankstesne institucijų praktika ir pritarus Pirmosios instancijos teismui, būtų pagrįsta atskaityti tik PBA išlaidas (8). Jei Komisija laikosi nuomonės, kad reikia įtraukti pelną (nors nederėtų), tas pelnas turėtų būti grindžiamas JGC duomenimis. „Jindal Group“ teigimu, tai atitiktų naujausią Komisijos praktiką ir Pirmosios instancijos teismo nuomonę, kad būtų „pagrįsta“ naudoti „faktinius duomenis“ (9).

(55)

Tvirtinimas turėjo būti atmestas. Pirma, atskaičius tik PBA išlaidas nebūtų atsižvelgiama į visą antkainio, kurį paprastai sudaro PBA išlaidos ir pelnas, vertę. Kalbant apie tokio pelno vertinimą, Komisija laikosi nuomonės, kad toks pelnas turi būti gaunamas įprastomis rinkos sąlygomis, todėl ji negali remtis pelnu, gaunamu iš atlygio, dėl kurio susitaria susijusios šalys. Dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimo pažymėtina, kad šis sprendimas patvirtino PBA išlaidų atskaitymą, tačiau aiškiai nepatvirtino pelno atskaitymo tuo pačiu metu, nes toje byloje pelnas nebuvo nagrinėjamas. Be to, atsižvelgiant į tą atvejį, šiame tyrime PBA išlaidos buvo atskaitytos remiantis faktiniais susijusio prekiautojo duomenimis, nes šių dviejų subjektų ryšiai neturėjo poveikio nurodytoms PBA išlaidoms. Kalbant apie Komisijos praktiką, kai paaiškėja, kad prekiautojo ir eksportuojančio gamintojo ryšiai daro poveikį pelno dydžiui, pagal nusistovėjusią praktiką atskaitomas nominalus pelno dydis remiantis tame pačiame tyrime bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pateiktais duomenimis, kaip pagrįstas pakaitinis rodiklis. Tačiau „Jindal Group“ nurodytoje nesenoje byloje faktinis pelno dydis buvo laikomas pagrįstu, atsižvelgiant į tos bylos faktus ir susijusio prekiautojo vykdytas funkcijas. Todėl buvo atskaitytas faktinis pelno dydis.

(56)

Po pirminio faktų atskleidimo „Jindal India“ pakartojo tvirtinimą, kad normalioji vertė turėtų būti pakoreguota atsižvelgiant į sąlyginį apmokestinimą muitais. Visų pirma bendrovė tvirtino, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punkte nustatyta, kad turėtų būti atsižvelgiama į visus skirtumus, turinčius įtakos kainų palyginamumui, ir kad dėl to tvirtinimas turėtų būti priimtas.

(57)

Šis tvirtinimas buvo atmestas. „Jindal India“ neįrodė, kad tariamas sąlyginis apmokestinimas muitais turėjo įtakos kainų palyginamumui. Visų pirma „Jindal India“ negalėjo įrodyti, kad dėl sąlyginio apmokestinimo muitais vidaus rinkos kainos buvo visą laiką didesnės.

(58)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jindal India“ tvirtino, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad sąlyginis apmokestinimas muitais nebūtų skaičiuojamas du kartus, ir kad tą pačią subsidiją kompensuojant du kartus nustačius lygiagrečius antidempingo ir antisubsidijų muitus (ypač eksporto subsidijų atveju) būtų pažeista Pasaulio prekybos organizacijos teisė (10). Kadangi kai kurių „Jindal group“ subjektų sąlyginio apmokestinimo muitais atvejai antisubsidijų tyrime nagrinėjami kaip galimos kompensuotinos subsidijos, Komisija turėtų užtikrinti, kad šioje byloje šis sąlyginis apmokestinimas muitais būtų koreguojamas arba tai nebūtų laikoma kompensuotina subsidija antisubsidijų byloje.

(59)

Dėl šio tvirtinimo Komisija paaiškino, kad dėl laikinojo reglamento 53 konstatuojamojoje dalyje ir šio reglamento 57 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių schema, kurią „Jindal India“ naudojo savo pardavimui eksportui į Sąjungą, neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b arba k punktuose nustatytų koregavimo sąlygų. Visų pirma „Jindal India“ neįrodė, kad pirkėjai dėl tos schemos vidaus rinkoje visą laiką mokėjo kitokias kainas. Todėl Komisija manė, kad tvirtinimai dėl koregavimo yra nepagrįsti, ir vėliau juos atmetė.

(60)

Daugiau tvirtinimų dėl normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo negauta. Todėl laikinojo reglamento 51–54 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(61)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jindal group“ tvirtino, kad skaičiuodama dempingą Komisija naudojo neteisingas tam tikro jos pardavimo Sąjungoje CIF vertes. Tačiau Komisija nustatė, kad tariamą korektūros klaidą padarė pati „Jindal group“ savo klausimyno atsakymuose, ir Komisija apie tai nebuvo informuota iki nuotolinio duomenų sutikrinimo ir per jį. Be to, „Jindal group“ šio klausimo nekėlė pastabose dėl išankstinio informacijos atskleidimo ir pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad tuo metu, kai tvirtinimas buvo pateiktas, jo nebebuvo galima patikrinti nuotoliniu būdu, todėl tvirtinimas dėl tariamos klaidos buvo atmestas.

(62)

Kaip nurodyta 27–60 konstatuojamosiose dalyse, Komisija atsižvelgė į suinteresuotųjų šalių pastabas, pateiktas po pirminio ir galutinio faktų atskleidimų. Taip pat buvo atnaujinti „Jindal India“ skaičiavimai siekiant ištaisyti su eksporto kaina susijusią korektūros klaidą (žr. 49 konstatuojamąją dalį).

(63)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(64)

Laikinojo reglamento 58–86 konstatuojamosiose dalyse Indonezijos „Jindal“ subjektai, gaminantys ir parduodantys tiriamąjį produktą, vadinami „Jindal Indonesia Group“ arba „Jindal Group“. Šiame reglamente šie subjektai vadinami „Jindal Indonesia“, o „Jindal Group“ apima „Jindal India“, „Jindal Indonesia“ ir susijusius „Jindal“ subjektus trečiosiose šalyse.

(65)

Išsami informacija apie normaliosios vertės skaičiavimą pateikta laikinojo reglamento 65–76 konstatuojamosiose dalyse.

(66)

2021 m. birželio 11 d. pateiktose pastabose Indonezijos Vyriausybė priminė, kad atrinkti Indonezijos eksportuojantys gamintojai visapusiškai bendradarbiavo ir kad apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija turi naudoti jų faktinius duomenis.

(67)

Po pirminio faktų atskleidimo „Jindal Indonesia“ kartu su „Jindal India“ pakartojo tvirtinimą, kad Komisija turėtų koreguoti normaliąją vertę atsižvelgdama į išlaidas, susijusias su COVID-19 pandemijos izoliavimo priemonėmis. Šis tvirtinimas buvo atmestas. Į jį atsakyta 32–36 konstatuojamosiose dalyse.

(68)

Po pirminio faktų atskleidimo IRNC nesutiko su Komisijos metodu karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno baltųjų ritinių pirkimo kainą pakeisti apskaičiuotąja rinkos kaina, jei šis svarbus tarpinis produktas buvo įsigytas iš susijusių tiekėjų. Bendrovės klausimyno atsakymuose ir per nuotolinį duomenų sutikrinimą Komisija nustatė, kad šie produktai iš susijusių tiekėjų buvo įsigyti už mažesnę nei bendrovės gamybos sąnaudos sandorių kainą. Todėl preliminariai skaičiuodama Komisija šias kainas pakeitė apskaičiuotąja rinkos kaina, kurią sudarė produktų gamybos sąnaudos, PBA išlaidos ir pelnas. Bendrovė tvirtino, kad sandorių kainos buvo įprastomis rinkos sąlygomis taikomos kainos, ir kritikavo tai, kad šiuo atžvilgiu nebuvo atlikta analizė.

(69)

Komisija išnagrinėjo pateiktus paaiškinimus ir patvirtinamuosius dokumentus ir padarė išvadą, kad reikia pakoreguoti metodą, kurį pradžioje taikė karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno baltųjų ritinių pirkimo iš susijusių tiekėjų atžvilgiu. Iš tiesų karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno baltųjų ritinių susijusių tiekėjų pardavimo IRNC kainos buvo panašios į jų karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių pardavimo nesusijusiems pirkėjams kainas. Todėl Komisija manė, kad būtų tikslinga priimti IRNC šių produktų pirkimo kainą, kai ta kaina buvo lygi šių tiekėjų gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, ir pakeisti jas jų gamybos sąnaudomis, kai nustatyta, kad sandorių pirkimo kaina yra mažesnė.

(70)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Eurofer“ nesutiko su Komisijos patikslintu metodu dėl IRNC karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno baltųjų ritinių sąnaudų, kaip paaiškinta 69 konstatuojamojoje dalyje. „Eurofer“ pirmiausia tvirtino, kad Komisija neturėjo naudoti IRNC karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių pirkimo iš susijusių šalių kainų, nes šios kainos nebūtų buvusios įprastomis rinkos sąlygomis taikytos kainos. Antra, „Eurofer“ nustatė, kad Komisijos metodas prieštarauja neseniai užbaigto tyrimo, kuriame dalyvavo ta pati bendrovių grupė, išvadoms (11). Per tą tyrimą Komisija atmetė nagrinėjamojo produkto pagrindinio gamybos komponento gamybos sąnaudas. Trečia, „Eurofer“ tvirtino, kad, jei Komisija nuspręstų toliau laikytis savo metodo, ji turėtų arba pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį prie karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių pirkimo kainos pridėti pagrįstą pelną, pakoreguodama sandorio tarp susijusių šalių vertę, arba pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį padidinti IRNC pelną iš plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių, naudotą normaliajai vertei apskaičiuoti, siekiant kompensuoti už sandorius, kurių vertė neviršija gamybos sąnaudų arba gaunamas neįprastai mažas pelnas.

(71)

Komisija išnagrinėjo tuos tvirtinimus. Dėl pirmojo tvirtinimo Komisija nustatė, kad IRNC karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių susijusių tiekėjų pateikta informacija buvo išsami ir pakankama, kad būtų galima įvertinti, ar IRNC ir šių tiekėjų ryšiai turėjo įtakos karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių pirkimo kainoms. Komisija nustatė, kad susiję tiekėjai karštai valcuotus nerūdijančiojo plieno ritinius tiriamuoju laikotarpiu pardavė ne tik susijusiam pirkėjui IRNC, bet ir keliems nesusijusiems vidaus pirkėjams, ir kad pardavimo kainos IRNC ir nesusijusiems pirkėjams buvo įprastomis rinkos sąlygomis taikomos kainos. Todėl laikyta, kad IRNC ir susijusio tiekėjo ryšiai neturėjo poveikio šioms kainoms, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje, ir nėra pagrindo į jas apskritai neatsižvelgti. Antra, nepareikšdama jokios pozicijos dėl faktų ir išvadų, padarytų per „Eurofer“ nurodytą tyrimą dėl karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių, Komisija priminė, kad kiekvienas atvejis vertinamas ir analizuojamas atskirai, ir jei per vieną tyrimą nustatyti faktai skiriasi nuo faktų, nustatytų per ankstesnį tyrimą, ir jei tai yra neseniai atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo ta pati bendrovių grupė, gali būti padaryta kitokia išvada.

(72)

Tvirtinimas, kad prie karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių pirkimo kainos turi būti pridėtas pagrįstas pelnas, buvo atmestas, nes 2 straipsnio 5 dalyje iš tiesų leidžiama atlikti tokį koregavimą, jeigu su tiriamojo produkto gamyba susijusios sąnaudos nėra tinkamai atspindėtos susijusios šalies apskaitos įrašuose. Tačiau per dabartinį tyrimą Komisija nenustatė, kad taip būtų. Dėl trečiojo tvirtinimo antros dalies Komisija priminė, kad tiriamasis produktas gaminamas naudojant tik karštai valcuotus nerūdijančiojo plieno ritinius, perkamus iš susijusių tiekėjų toje pačioje pramoninėje zonoje, o gamybos baigiamąjį procesą vykdo IRNC. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodyta, kad pelnas „turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis apie tiriamojo eksportuotojo ar gamintojo panašaus produkto gamybą ir pardavimus įprastomis prekybos sąlygomis“. Todėl ši nuostata apima tik panašaus produkto pardavimo pelno dydžio nustatymą ir nėra taikoma įprastomis rinkos sąlygomis taikomos žaliavų pardavimo kainos nustatymui.

(73)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, „Eurofer“ tvirtinimai buvo atmesti.

(74)

Po pirminio faktų atskleidimo „Eurofer“ tvirtino, kad normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį turėtų būti koreguojama, kad būtų atsižvelgta į nustatytus žaliavų rinkų iškraipymus Indonezijoje. Į šį tvirtinimą atsakyta 45 ir 46 konstatuojamosiose dalyse.

(75)

Išsami informacija apie eksporto kainos skaičiavimą pateikta laikinojo reglamento 77–79 konstatuojamosiose dalyse.

(76)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje, eksportuojančių gamintojų, kurie nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo per susijusias bendroves, veikiančias kaip importuotojas, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį nustatyta remiantis kaina, už kurią importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 64 konstatuojamojoje dalyje, „Jindal Indonesia“ tam tikrą produkto kiekį pardavė per IBJ Ispanijoje.

(77)

Po pirminio faktų atskleidimo „Jindal Indonesia“ dėl šio pardavimo pateikė tas pačias pastabas, kurias pateikė „Jindal India“ ir kurios paminėtos 48 konstatuojamojoje dalyje. Šis tvirtinimas buvo atmestas. Priežastys, dėl kurių tvirtinimas buvo atmestas, atskleistos tik susijusiai šaliai dėl 48 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

(78)

Išsami informacija apie normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą pateikta laikinojo reglamento 80–83 konstatuojamosiose dalyse.

(79)

Po pirminio faktų atskleidimo „Jindal Indonesia“ dėl koregavimo atsižvelgiant į tariamą komisinį atlyginimą pateikė tas pačias pastabas, kurias pateikė „Jindal India“ ir kurios paminėtos 52 konstatuojamojoje dalyje. Šis tvirtinimas buvo atmestas. Priežastys, dėl kurių tvirtinimas buvo atmestas, atskleistos tik susijusiai šaliai dėl 52 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

(80)

„Jindal Indonesia“ tvirtino, kad apskaičiuodama kredito išlaidas Komisija turėjo naudoti ne tarpbankines trumpalaikes palūkanų normas, kurias paskelbė CEIC, o Indonezijos banko paskelbtas paskolų JAV doleriais ir Indonezijos rupijomis trumpalaikes palūkanų normas.

(81)

Komisija išanalizavo pateiktus paaiškinimus ir patvirtinamuosius dokumentus ir nusprendė, kad buvo pagrindo keisti duomenų šaltinį, kaip tvirtino „Jindal Indonesia“. Tačiau, atsižvelgiant į skirtingų palūkanų normų taikymą pardavimui vidaus rinkoje ir eksportui, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies g punkte numatyta galimybė atlikti koregavimą atsižvelgiant į bet kurio kredito, suteikto aptariamam pardavimui vykdyti, išlaidas, jeigu tai yra vienas iš veiksnių, į kurį atsižvelgiama nustatant taikytinas kainas. Per nuotolinį duomenų sutikrinimą Komisija nustatė, kad bendrovė tiek vidaus, tiek eksporto operacijas finansuoja trumpalaikėmis paskolomis ir bendromis prekybos priemonėmis daugiausia JAV doleriais. Komisija bendrovės įrašuose nerado įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti skirtingų skolinimosi Indonezijos rupijomis palūkanų normų taikymą pardavimui vidaus rinkoje. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad pardavimui vidaus rinkoje finansuoti turi būti naudojama paskolų Indonezijos rupijomis palūkanų norma.

(82)

„IRNC group“ pakartojo, kad Komisija nenuosekliai koregavo eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies e punktą, kad būtų atsižvelgta į tam tikras transporto išlaidas, o tvirtinimai, kad turi būti koreguojamos pardavimo vidaus rinkoje kainos atsižvelgiant į tam tikras transporto išlaidas ir kitas susijusias sąnaudas, visų pirma sąnaudas, susidariusias nagrinėjamąjį produktą pervežant iš gamyklos į vidaus sandėlį, buvo atmesti.

(83)

Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies e punktas taikomas transporto išlaidoms, patirtoms po pardavimo gabenant prekes iš eksportuotojo patalpų pirmam nepriklausomam pirkėjui. IRNC vidaus sandėlis yra bendrovės patalpų dalis, o sąnaudos, susidariusios perkeliant prekes iš gamyklos į vidaus sandėlį, susidarė iki pardavimo.

(84)

„IRNC group“ taip pat tvirtino, kad Komisija nepaaiškino, kodėl panašios susijusios vežimo ir uosto mokesčių išlaidos, patirtos prekes perkraunant Kinijos laisvojoje zonoje, neturėtų būti taip pat atmestos. Komisija išnagrinėjo pastabas ir byloje surinktus įrodymus, visų pirma gamintojo ir susijusių prekiautojų, dalyvaujančių vykdant pardavimą eksportui, pirkimo–pardavimo sutartį. Komisija pažymėjo, kad pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad iškrovimo uostas yra Sąjungoje ir kad prekes leidžiama perkrauti. Be to, vykdant pardavimą eksportui vežimo išlaidas tiesiogiai patiria prekiautojas, todėl jos turi įtakos kainų palyginamumui, o vykdant pardavimą vidaus rinkoje patirtas sandėliavimo išlaidas, kai prekės perkeliamos į sandėlį, padengia gamintojas ir jos buvo patirtos iki pardavimo. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(85)

Po galutinio faktų atskleidimo IRNC taip pat tvirtino, kad Komisija laikėsi nenuoseklaus metodo, nes neatliko normaliosios vertės koregavimo pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą, taip atspindėdama pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą jos atliktus pardavimo eksportui per susijusius prekiautojus koregavimus.

(86)

Komisija priminė, kad Teisingumo Teismo praktikoje (12) aiškiai nustatyta, kad „<...> šalis, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį prašanti koregavimo, kad būtų galima palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą ir nustatyti dempingo skirtumą, turi pateikti įrodymus, kad jos prašymas yra pagrįstas <...>“. Šiuo klausimu IRNC pateikta informacija yra tiesiog pareiškimas, kuriuo prašoma koreguoti normaliąją vertę, tačiau nepateiktas joks esminis pagrindimas ar išsamus paaiškinimas. Komisija taip pat priminė, kad eksporto kainos koregavimas savaime nereiškia normaliosios vertės koregavimo ir kad prašymą pateikusi šalis tokį normaliosios vertės koregavimą turi tinkamai pagrįsti faktais ir įrodymais.

(87)

Atitinkamai Komisija nustatė, kad paprasčiausias pareiškimas, kuriuo prašoma atlikti koregavimą, nepateikiant pagrįsto prašymo, akivaizdžiai neatitinka Teisingumo Teismo nustatyto teisinio standarto. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

(88)

IRNC taip pat tvirtino, kad Komisijai tenka pareiga įrodymais pagrįsti savo sprendimą koreguoti eksporto kainą pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą ir kad ji savo pirminio ir galutinio faktų atskleidimų dokumentuose nenurodė pakankamų motyvų.

(89)

Atsižvelgdama į po galutinio faktų atskleidimo iš bendrovės gautas pastabas, 2021 m. rugsėjo 16 d. Komisija pateikė papildomą konkrečiai bendrovei skirtą faktų atskleidimo dokumentą, kuriame išsamiau paaiškino tokio eksporto kainos koregavimo priežastis ir įrodymus. Bendrovė nepateikė jokių pastabų dėl šio konkretaus faktų atskleidimo.

(90)

Kaip nurodyta 65–89 konstatuojamosiose dalyse, Komisija atsižvelgė į suinteresuotųjų šalių pastabas, pateiktas po pirminio faktų atskleidimo, ir atitinkamai perskaičiavo dempingo skirtumus.

(91)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(92)

Po galutinio faktų atskleidimo suinteresuotoji šalis, tiksliau „Arinox“, kuri preliminariai buvo laikoma naudotoju, teigė, kad ji turėtų būti laikoma Sąjungos gamintoju. Reikėtų pažymėti, kad bendrovės duomenys buvo įtraukti į makroekonominius rodiklius, kuriuos pateikė „Eurofer“ ir sutikrino Komisija, todėl Komisija nusprendė, kad ši bendrovė yra Sąjungos pramonės bendrovė, kaip aprašyta laikinojo reglamento 87 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau Komisija pažymėjo, kad pradiniame prašyme neįtraukti tam tikrų produktų „Arinox“ save nurodė kaip galutinį naudotoją ir importuotoją, o bendrovės pradiniu etapu pateikti tvirtinimai buvo susiję su veikla, kurią ji vykdė kaip naudotojas Sąjungos rinkoje.

(93)

„Arinox“, „Euranimi“ ir vienas nesusijęs importuotojas paprašė įvardyti 13 Sąjungos gamintojų, kurie per TL sudarė Sąjungos pramonę. Be trijų atrinktų gamintojų ir skundą remiančių bendrovių (t. y. „Acerinox“, „Outokumpu Nirosta GmbH“, „Outokumpu Stainless AB“), tai yra „Marcegaglia“, „Acroni“, „Arinox“, „Otelinox“ ir trys Vokietijoje įsisteigę pervalcuotojai (t. y. „SAP Precision Metal“, BWS ir „Waelzholz“).

(94)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties ir Sąjungos gamybos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 87–89 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(95)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 90–92 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(96)

Importuotojų ir platintojų konsorciumas ir vienas nesusijęs importuotojas nesutiko su bendru importo iš Indijos ir Indonezijos poveikio Sąjungos pramonės padėčiai vertinimu. Suinteresuotosios šalys teigė, kad importo iš abiejų šalių apimtis yra maža, importo iš Indijos (po truputį mažėjančio) ir Indonezijos (sparčiai didėjančio) tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu skiriasi, be to, nebuvo tinkamai įvertintos konkurencijos tarp importuotų produktų ir konkurencijos tarp importuotų produktų ir Sąjungos panašaus produkto sąlygos, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje.

(97)

Pastabose, pateiktose po pirminio faktų atskleidimo, skundo pateikėjas nesutiko su konsorciumo ir nesusijusio importuotojo tvirtinimu, kad importo tendencijos nėra svarbios taikant pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį, kad konkurencijos sąlygos buvo tinkamai įvertintos ir kad bendru vertinimu užtikrinamas nediskriminacinis muitų taikymas.

(98)

Komisija nustatė, kad buvo įvykdyti bendro importo vertinimo reikalavimai. Importo iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies apimtis nebuvo nežymi, t. y. importui iš kiekvienos šių šalių teko po 1 % rinkos dalies, o konkurencijos sąlygos pateisino bendrą vertinimą, nes importuojami produktai pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis kaip ir Sąjungos gamintojų parduodami produktai ir jų naudojimo paskirtis yra tokia pati. Tai rodo aukštas iš Indijos ir Indonezijos importuojamų produktų ir Sąjungos gamintojų parduodamų produktų rūšių atitikties lygis.

(99)

Be to, buvo nustatyta, kad iš Indijos ir Indonezijos importuojamų produktų rūšys yra labai panašios, be to, panašus ir šių produktų atitinkamų kainų lygis.

(100)

Be to, kaip nurodė skundo pateikėjas, pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nereikalaujama lyginti importo iš nagrinėjamųjų šalių tendencijų.

(101)

Po galutinio faktų atskleidimo konsorciumas ir vienas nesusijęs importuotojas paprašė atskleisti teorinius modelius, naudotus tiriamojo produkto konkurencijos Sąjungos rinkoje ir nagrinėjamosiose šalyse sąlygoms įvertinti, ir patvirtinti, kad dėl šių konkurencijos sąlygų konsultuotasi su Komisijos konkurencijos ir ekonominės analizės tarnybomis.

(102)

Jie taip pat tvirtino, kad nepateikta jokia statistinė analizė, kuria būtų galima pagrįsti 99 ir 100 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas, ir teigė, kad importo iš Indijos ir Indonezijos rinkos dalis buvo nedidelė, palyginti su Sąjungos pramonės rinkos dalimi. Importo iš Indijos apimtis per TL buvo mažesnė nei 2017 ir 2018 m. ir panaši į importo apimtį 2019 m. Be to, nagrinėjamojo produkto importo iš Indijos apimtis yra ribojama, nes pagal plienui nustatytas apsaugos priemones Indijai taikoma šalies kvota. Todėl, konsorciumo ir nesusijusio importuotojo teigimu, taikyti pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį yra netikslinga.

(103)

Komisija atliko teorinę analizę ir palygino eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos gamintojų Sąjungos rinkoje parduodamo produkto rūšis, remdamasi atrinktų bendrovių pateiktais produkto kontrolės numeriais (PKN). Ši analizė parodė aukštą atitikimo lygį. Kiekvieno eksportuojančio gamintojo ir Sąjungos pramonės parduodamų produktų rūšių atitiktis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pateikta konkrečiame faktų atskleidimo dokumente. Be to, Komisija taip pat nustatė, kad Indonezijos eksportuojančių gamintojų parduodamų produktų rūšys yra labai panašios į Indijos eksportuojančių gamintojų parduodamų produktų rūšis. Todėl Komisija padarė išvadą, kad iš nagrinėjamųjų šalių importuojami produktai ir Sąjungos produktai akivaizdžiai konkuruoja tarpusavyje, todėl tikslinga importo poveikį vertinti bendrai. Konsorciumas ir nesusijęs importuotojas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad Komisijos atlikta analizė būtų neteisinga arba nepakankama. Tai, kad pagal apsaugos priemones Indijai yra nustatyta konkrečiai šaliai taikoma kvota, neturi įtakos šiai analizei, atsižvelgiant į 3 straipsnio 4 dalyje išvardytas sąlygas. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(104)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių poveikio bendro vertinimo negauta, Komisija patvirtino visas kitas laikinojo reglamento 93–98 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(105)

Importuotojų ir platintojų konsorciumas ir vienas nesusijęs importuotojas tvirtino, kad importas iš Indonezijos padidėjo, nes ši šalis yra nauja tiriamojo produkto eksportuotoja į Sąjungą, ir kad importas iš Indijos per nagrinėjamąjį laikotarpį nepadidėjo, todėl galimas nagrinėjamosioms šalims tenkančios rinkos dalies padidėjimas nedarė poveikio Sąjungos pramonės rinkos daliai, tačiau pakeitė importą iš kitų trečiųjų šalių.

(106)

Kaip nurodyta 97–105 konstatuojamosiose dalyse, Komisija atliko bendrą importo analizę, o importas iš nagrinėjamųjų šalių nagrinėjamuoju laikotarpiu iš tiesų didėjo. Tai, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo ir kad Indonezija į Sąjungą pradėjo eksportuoti tik nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, nepakeitė fakto, kad iš nagrinėjamųjų šalių buvo importuojama dempingo kainomis, o tai darė materialinę žalą Sąjungos pramonei. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(107)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių apimties ir rinkos dalies negauta, Komisija patvirtino visas kitas laikinojo reglamento 99–101 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(108)

Laikinojo reglamento 105 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė nustačiusi, kad Indijos eksportuojančių gamintojų vykdomo priverstinio kainų mažinimo skirtumai yra 4,8 % ir 13,4 %.

(109)

Tačiau šiuose skirtumuose buvo korektūros klaida, todėl ją reikėtų ištaisyti ir priverstinio kainų mažinimo skirtumai tuomet būtų 5,8 % ir 13,4 %.

(110)

Po galutinio faktų atskleidimo „Euranimi“ ir vienas nesusijęs importuotojas teigė, kad jie negalėjo atkurti, kaip buvo nustatytos nagrinėjamojo produkto importo kainos ir kaip buvo apskaičiuotas priverstinio kainų mažinimo skirtumas, įskaitant jo koregavimus.

(111)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos, kaip nurodyta laikinojo reglamento 3 lentelėje, pagrįstos Eurostato duomenimis. Ši informacija yra viešai prieinama. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 104 konstatuojamojoje dalyje, priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo pagrįstas atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainų ir atrinktų eksportuojančių gamintojų atitinkamų kainų pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, suskirstytų pagal produkto rūšis ir pakoreguotų, kad būtų užtikrintos vienodos pardavimo sąlygos, palyginimu. Kadangi kiekvienos bendrovės tikslios pardavimo kainos iš esmės yra konfidencialios, jos buvo pateiktos tik susijusioms bendrovėms konkrečiai joms skirtuose faktų atskleidimo dokumentuose.

(112)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių kainų ir priverstinio kainų mažinimo negauta, Komisija patvirtino visas laikinojo reglamento 102–105 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas, su vienu pataisymu, kaip paaiškinta 71 konstatuojamojoje dalyje.

(113)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 106–110 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(114)

Po pirminio faktų atskleidimo „Eurofer“ tvirtino, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu ne padidėjo, kaip nurodyta laikinojo reglamento 116 konstatuojamojoje dalyje, o sumažėjo.

(115)

Tačiau šis pareiškimas būtų teisingas tik tuo atveju, jei „Eurofer“ pastaba dėl tariamai išpūstos importo iš trečiųjų šalių apimties būtų faktiškai teisinga. Kaip paaiškinta 135 konstatuojamojoje dalyje, laikinajame reglamente pateikti teisingi importo apimties duomenys. Taigi Sąjungos pramonės rinkos dalis taip pat buvo teisinga.

(116)

Po pirminio faktų atskleidimo importuotojų ir platintojų konsorciumas ir vienas nesusijęs importuotojas nurodė, kad laikinajame reglamente yra apie 300–400 tūkst. tonų neatitikimas tarp Sąjungos pramonės gamybos nagrinėjamuoju laikotarpiu duomenų, nurodytų laikinojo reglamento 111 konstatuojamojoje dalyje, ir atitinkamų pardavimo, atsargų ir eksporto duomenų, nurodytų laikinojo reglamento 114, 126 ir 152 konstatuojamosiose dalyse. Po galutinio faktų atskleidimo jie nesutiko su Sąjungos pramonės pajėgumų lygiu ir paprašė kaip įrodymą pateikti nominalių, faktinių ir veiksmingai panaudotų gamybos pajėgumų ir kiekvieno atskiro gamintojo faktiškai pagaminto kiekio duomenis, atskirų Europos gamintojų pardavimo apimties ir kainų duomenis ir kiekvieno Sąjungos gamintojo importo iš nagrinėjamųjų šalių apimties duomenis.

(117)

Tačiau pirmiau pateikti skaičiai negali visiškai atitikti, nes gamybos, pardavimo ir eksporto apimtis yra susijusi su visa Sąjungos pramone, o laikinojo reglamento 126 konstatuojamojoje dalyje nurodyti atsargų duomenys yra mikroekonominis rodiklis, susijęs tik su atrinktais Sąjungos gamintojais. Komisija sutikrino visus skaičius ir nustatė, kad jie patikimi. Kadangi individualūs kiekvieno gamintojo duomenys yra konfidencialūs, Komisija laikinajame reglamente pateikė tik apibendrintą informaciją.

(118)

Be to, beveik pusė tariamai neatitinkančio kiekio yra susijęs su Sąjungos pramonės uždaruoju pardavimu susijusiems naudotojams. Šis kiekis buvo įtrauktas į laikinojo reglamento 111 konstatuojamojoje dalyje nurodytus gamybos duomenis, tačiau nebuvo įtrauktas į laikinojo reglamento 114 konstatuojamojoje dalyje nurodytą Sąjungos pramonės pardavimo apimtį. Sąjungos pramonės uždarasis pardavimas sudarė apie 5 % viso Sąjungos pramonės pardavimo ir šis santykis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo pastovus.

(119)

Po galutinio faktų atskleidimo importuotojų ir platintojų konsorciumas ir vienas nesusijęs importuotojas teigė, kad Sąjungos pramonės rinkos dalies padidėjimas rodo, kad žala nebuvo daroma ir kad nagrinėjamųjų šalių rinkos dalies padidėjimas nedarė neigiamo poveikio Sąjungos pramonės rinkos daliai.

(120)

Kaip paaiškinta 107 konstatuojamojoje dalyje, nedidelis Sąjungos pramonės rinkos dalies padidėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu nepakeitė fakto, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių padidėjo 86 % ir buvo vykdomas dempingo kainomis, o tai darė materialinę žalą Sąjungos pramonei. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(121)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 111–121 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(122)

Po galutinio faktų atskleidimo importuotojų ir platintojų konsorciumas ir vienas nesusijęs importuotojas teigė, kad neigiama Sąjungos pramonės pelningumo tendencija negali būti siejama su importu iš nagrinėjamųjų šalių, nes šio importo apimtis yra maža ir negali daryti tokio didelio poveikio rinkai. Importuotojų ir platintojų konsorciumas ir nesusijęs importuotojas tvirtino, kad Sąjungos pramonės pelnas nuo TL padidėjo.

(123)

Importo iš šių šalių apimtis buvo didesnė nei de minimis, o dėl jo mažų kainų, kurios, kaip nustatyta, buvo dempingo kainos, iš tiesų buvo daromas spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje, kaip nurodyta laikinojo reglamento 141 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Komisija padarė išvadą, kad importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių padidėjimą galima susieti su neigiama Sąjungos pramonės pelningumo tendencija. Vėlesnis Sąjungos gamintojų pelningumo lygio padidėjimas po TL nekeičia šios išvados, nes per tyrimą nagrinėjamas TL.

(124)

Kadangi jokių papildomų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 122–133 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(125)

Po pirminio faktų atskleidimo importuotojų konsorciumas, vienas nesusijęs importuotojas ir Indonezijos Vyriausybė tvirtino, kad kai kurių žalos rodiklių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiama, ir labiausiai pabrėžė Sąjungos pramonės rinkos dalies ir užimtumo padidėjimą ir atsargų sumažėjimą.

(126)

Atsargų lygis, išreikštas pardavimo apimties procentine dalimi, liko nepakitęs, todėl nebuvo aiškus žalos rodiklis. Kiti du aptariami rodikliai nagrinėjamuoju laikotarpiu iš tiesų gerėjo. Tačiau, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 134 konstatuojamojoje dalyje, rinkos dalis padidėjo Sąjungos gamintojų pelningumo sąskaita. Užimtumas šiek tiek padidėjo, nors darbo sąnaudos vis dėlto buvo sumažintos. Tačiau šios išvados nepanaikino pagrindinių išvadų dėl žalos, t. y. kad pelningumo ir visų Sąjungos pramonės finansinių rodiklių raida yra neigiama.

(127)

Importuotojų ir platintojų konsorciumas ir nesusijęs importuotojas taip pat teigė, kad, remiantis turimais 2021 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, atrinktų Sąjungos gamintojų finansinė padėtis gerėja, todėl pramonei nereikia papildomos apsaugos.

(128)

Sąjungos pramonės ekonominės padėties analizė buvo grindžiama nagrinėjamuoju laikotarpiu, kuris baigėsi 2020 m. birželio mėn. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 128–133 konstatuojamosiose dalyse, nagrinėjamuoju laikotarpiu visi Sąjungos gamintojų finansiniai rodikliai blogėjo. Išvados šiuo klausimu negali paneigti tariamas trumpalaikis Sąjungos gamintojų padėties pagerėjimas po nagrinėjamojo laikotarpio, kurį patvirtina neaudituotos 2021 m. pirmojo ketvirčio ataskaitos.

(129)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė galutinę išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(130)

Po pirminio faktų atskleidimo Indonezijos Vyriausybė tvirtino, kad importas iš Indonezijos negalėjo padaryti žalos, nes jam tenkanti rinkos dalis buvo nedidelė, o jo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo.

(131)

Komisija pirmiausia priminė, kad importas iš Indonezijos ir jo rinkos dalis buvo vertinami bendrai su importu iš Indijos. Be to, Komisija pažymėjo, kad Indonezijos rinkos dalis bet kuriuo atveju nagrinėjamuoju laikotarpiu sparčiai didėjo nuo 0,4 % 2017 m. iki 2,8 % tiriamuoju laikotarpiu. Indonezijos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį didėjo, tačiau jos visada buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas.

(132)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš Indijos ir Indonezijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 141–143 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(133)

Po pirminio faktų atskleidimo „Eurofer“ nurodė, kad neatitinka laikinojo reglamento 11 lentelėje pateikti importo iš trečiųjų šalių apimties skaičiai ir Eurostato duomenys.

(134)

Tačiau „Eurofer“ nurodyti skaičiai neapima importo, apie kurį pranešta Eurostatui pagal laikinojo įvežimo perdirbti ir laikinojo išvežimo perdirbti muitinės procedūras, į kurį buvo atsižvelgta laikinojo reglamento 11 lentelėje.

(135)

Po galutinio faktų atskleidimo „Eurofer“ suabejojo Komisijos naudotos importo apimties tikslumu ir teigė, kad metodas, kaip nurodyta 99 konstatuojamojoje dalyje, neatitinka įprastos Komisijos praktikos ir yra nesuderinamas su žalos ir priežastinio ryšio vertinimo atliekant tyrimą tikslu. „Eurofer“ tvirtino, kad pagal laikinojo įvežimo perdirbti ir laikinojo išvežimo perdirbti muitinės procedūras importuojamiems produktams antidempingo muitai netaikomi ir jie nekonkuruoja su Sąjungos pramonės prekėmis.

(136)

Komisija iš tiesų laikėsi nuomonės, kad prekės, importuotos pagal laikinojo įvežimo perdirbti ir laikinojo išvežimo perdirbti procedūras, ne tik vežamos tranzitu per Sąjungą, bet ir su jomis Sąjungoje atliekamos pridėtinę vertę kuriančios perdirbimo operacijos, kaip antai surinkimas ir perdirbimas. Todėl šie importuojami produktai akivaizdžiai konkuruoja su Sąjungos pramonės gaminamais produktais. Pavyzdžiui, Sąjungoje įsikūrusi bendrovė, kurios veikla yra būtent atlikti šias perdirbimo operacijas, turi galimybę arba pirkti produktą iš Sąjungos pramonės, arba jį importuoti pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Todėl vertinant žalą reikėtų atsižvelgti į importą pagal šias specialias muitinės procedūras. Iš tiesų šiam importui taip pat taikomas muito surinkimas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 76 straipsnį (13).

(137)

Be to, „Eurofer“ teigė, kad importo iš skirtingų šalių apimtis buvo nenuosekli, nes į importo iš tam tikrų trečiųjų šalių apimtį nebuvo įtrauktos laikinojo įvežimo perdirbti ir laikinojo išvežimo perdirbti muitinės procedūros.

(138)

Importo apimtis buvo oficialūs Eurostato duomenys ir apėmė tiek nagrinėjamųjų šalių, tiek visų kitų trečiųjų šalių įprastas muitinės procedūras ir laikinojo įvežimo perdirbti bei laikinojo išvežimo perdirbti muitinės procedūras.

(139)

Be to, „Eurofer“ nurodė importo apimtį per to paties produkto importo iš Kinijos ir Taivano priemonių galiojimo termino peržiūrą, kurios tiriamasis ir nagrinėjamasis laikotarpiai buvo tie patys kaip šio tyrimo, per kurią Komisija įvertino Sąjungos suvartojimą ir rinkos dalis neatsižvelgdama į importą pagal laikinojo įvežimo perdirbti ir laikinojo išvežimo perdirbti muitinės procedūras. Taigi priemonių galiojimo termino peržiūros ir dabartinio tyrimo importo, suvartojimo ir rinkos dalies duomenys skiriasi, reiškia viename iš šių dviejų tyrimų padaryta akivaizdi klaida.

(140)

Priemonių galiojimo termino peržiūros dėl plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių importo iš Kinijos ir Taivano tiriamasis ir nagrinėjamasis laikotarpiai žalos analizei atlikti iš tiesų yra tokie patys. Tačiau per tą tyrimą atlikta kitokio pobūdžio analizė, t. y. nagrinėta dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė, ir jokios atliekant tą tyrimą padarytos išvados šiame tyrime automatiškai negalioja. Taigi, nors į toje priemonių galiojimo termino peržiūroje pateiktus importo duomenis nebuvo įtrauktas importas pagal laikinojo įvežimo perdirbti ir laikinojo išvežimo perdirbti procedūras, tame tyrime padarytos išvados tebegalioja. Todėl Komisija nemanė, kad šie skirtingi duomenys būtų akivaizdi klaida.

(141)

Po pirminio faktų atskleidimo importuotojų ir platintojų konsorciumas ir vienas nesusijęs importuotojas tvirtino, kad Sąjungos pramonės finansiniai rodikliai pablogėjo ne dėl importo dempingo kaina, o dėl COVID-19 pandemijos poveikio. Po pirminio faktų atskleidimo pateiktose pastabose skundo pateikėjas nesutiko su šiuo tvirtinimu ir teigė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu žalos tendencija buvo priešinga.

(142)

Komisija nustatė, kad importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos turėjo didelės įtakos Sąjungos pramonės kainoms ir jos finansiniams rodikliams. Kaip nustatyta laikinojo reglamento 103 konstatuojamojoje dalyje, vidutinės importo iš abiejų nagrinėjamųjų šalių kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį iki COVID-19 pandemijos buvo visą laiką mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas. Pandemija galėjo turėti įtakos suvartojimui Sąjungos rinkoje, tačiau toks poveikis galėjo būti juntamas tik paskutinį tiriamojo laikotarpio ketvirtį (2020 m. balandžio–birželio mėn.), tuo tarpu didelis suvartojimo sumažėjimas buvo pastebėtas jau 2019 m.

(143)

Be to, laikinojo reglamento 150–151 konstatuojamosiose dalyse Komisija išanalizavo suvartojimo mažėjimą (iš dalies susijusį su COVID-19 pandemija arba ne) kaip galimą kitą veiksnį, dėl kurio galėjo būti padaryta žala, ir padarė preliminarią išvadą, kad dėl šio sumažėjimo nesusilpnėjo importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys. Ši išvada patvirtinta.

(144)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad jokių kitų pastabų negauta, Komisija padarė išvadą, kad nė vienas atskirai ar kartu analizuotas veiksnys nesusilpnino importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio tiek, kad toks ryšys nebebūtų realus ir reikšmingas, todėl patvirtino laikinojo reglamento 160–163 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(145)

Nustačius laikinąsias priemones skundo pateikėjas iškėlė du techninius klausimus, susijusius su žalos skirtumo skaičiavimu, dėl apskaičiuotų prarastų investicijų nuvertėjimo ir vieno iš atrinktų Sąjungos gamintojų būsimų aplinkos apsaugos sąnaudų atitikties. Kad apskaičiuotų prarastas investicijas, Komisija manė, kad būtų pagrįsta remtis prarastų investicijų nuvertėjimu tiriamuoju laikotarpiu, kaip nurodė atrinkti Sąjungos gamintojai. Skundo pateikėjas nepateikė jokių patvirtinamųjų įrodymų, kodėl toks metodas būtų nepagrįstas. Remdamasi skundo pateikėjo pateiktais patvirtinamaisiais duomenimis ir informacija, Komisija priėmė tvirtinimą dėl būsimų aplinkos apsaugos sąnaudų atitikties, dėl kurio šiek tiek padidėjo galutiniai žalos skirtumai.

(146)

Po galutinio faktų atskleidimo viena eksportuojančių gamintojų grupė tvirtino, kad apskaičiuojant nežalingą kainą žalos skirtumui nustatyti neturėtų būti atsižvelgiama į Sąjungos pramonės dėl COVID-19 pandemijos izoliavimo priemonių patirtas išlaidas, nes jos ypač padidino Sąjungos pramonės vieneto sąnaudas ir neatspindi Sąjungos gamintojų įprastų gamybos sąnaudų.

(147)

Komisija paprašė Sąjungos pramonės visus prašytus duomenis klausimyno atsakymuose padalyti į du TL pusmečius, kad būtų galima nustatyti galimą COVID-19 pandemijos poveikį jų pardavimo ir sąnaudų duomenims. Tačiau sutikrinus duomenis nebuvo nustatyta jokių papildomų dėl COVID-19 pandemijos izoliavimo priemonių patirtų išlaidų, kuriomis remiantis būtų pagrįsta atlikti prašomą koregavimą. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(148)

„Euranimi“ ir vienas nesusijęs importuotojas nesutiko su didesniu žalos skirtumu Indijos eksportuojantiems gamintojams, nors jų pardavimo į Sąjungos rinką kainos ir buvo didesnės.

(149)

Žalos skirtumas skaičiuojamas remiantis eksportuojančių gamintojų parduodamo produkto rūšimis. Kadangi skirtingų gamintojų tam tikrų rūšių produktų kainos gali skirtis, bendras importo kainų lygis ir kiekvienam eksportuojančiam gamintojui apskaičiuoto žalos skirtumo lygis neturi sietis.

(150)

Patikslintų skaičiavimų rezultatai pateikiami lentelėje.

(151)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl priemonių lygio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 165–173 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas pagal pirmiau pateiktą lentelę pakoreguotas išvadas.

(152)

Po pirminio faktų atskleidimo „Eurofer“ teigė, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, kad „Chromeni“ nenaudojo su iškraipymais susijusių žaliavų. Ji teigė, kad buvo „akivaizdžiai“ aišku, kad „Chromeni“ naudojasi tarpiniais produktais, kurie yra susiję su žaliavų rinkų iškraipymais Indijoje arba Indonezijoje, ir kad į tai reikėtų atsižvelgti. Ji tvirtino, kad šiuo tikslu Komisija turėtų pasinaudoti bendradarbiavimu atliekant šį tyrimą su įtariamu karštai valcuoto nerūdijančiojo plieno tiekėju Indonezijoje arba naujausiomis išvadomis dėl žaliavų, susijusiomis su ta žaliava (14).

(153)

„Eurofer“ taip pat teigė, kad Komisijos pateiktas 7 straipsnio 2a dalies aiškinimas labai riboja galimybę mažinti žaliavų rinkų iškraipymų poveikį galutinės grandies sektoriams ir kad jis neleistų Komisijai įvertinti žaliavų rinkų iškraipymų poveikio įmonių grupėje (pvz., „Jindal Group“). Be to, ji taip pat atkreipė dėmesį į priemonių vengimo riziką per bendrovę, kuriai taikomas mažesnis muitas (šiuo atveju – įsikūrusiai Indijoje arba Indonezijoje), todėl tvirtino, kad Komisija turėtų išplėsti didžiausio taikomo muito taikymą visoms grupės bendrovėms, nepriklausomai nuo nagrinėjamojo produkto gamybos šalies.

(154)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 176 konstatuojamojoje dalyje, „Chromeni“ nenaudojo žaliavų, susijusių su Indijoje nustatytais iškraipymais, t. y. chromo rūdos ir nerūdijančiojo plieno laužo. Be to, nustatant galutinį antidempingo muitą, neįmanoma dėl galimo būsimo priemonių vengimo išplėsti vienam susijusiam gamintojui nustatyto antidempingo muito taikymą susijusiems gamintojams kitoje šalyje. Šiuo atžvilgiu Komisija taip pat nurodo 175–177 konstatuojamąsias dalis.

(155)

Todėl šie „Eurofer“ tvirtinimai turėjo būti atmesti.

(156)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 174–178 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(157)

Atlikusi pirmiau aprašytą vertinimą Komisija padarė išvadą, kad galutinių muitų sumą būtų tikslinga nustatyti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje išdėstytą mažesnio muito taisyklę. Todėl turėtų būti nustatyti tokie galutiniai antidempingo muitai:

(158)

Nė viena šalis neginčijo, kad priemonės atitiktų Sąjungos pramonės interesus. Todėl laikinojo reglamento 181–183 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados buvo patvirtintos.

(159)

Po pirminio faktų atskleidimo „Euranimi“ ir vienas nesusijęs importuotojas tvirtino, kad, jei Sąjunga nustatytų priemones Indijai ir Indonezijai, Sąjungos rinkoje pritrūktų plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių, nes Sąjungos produkcijos nepakaktų visai rinkai aprūpinti, o kiti tiekimo šaltiniai yra riboti daugiausia dėl importui iš Kinijos ir Taivano taikomų antidempingo priemonių. Šalių teigimu, Sąjungos rinkoje jau galima pastebėti šį tiekimo trūkumą ir vėlavimą.

(160)

Šalys teigė, kad kai kuriuos kitus galimus importo šaltinius, t. y. Braziliją, Malaiziją ir Pietų Afriką, kontroliuoja Sąjungos gamintojai, kuriems šiose šalyse priklauso plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių gamybos bendrovės. Šalių teigimu, dėl to Sąjungos gamintojai piktnaudžiauja apsauga ir kainos Sąjungos rinkoje didės.

(161)

Be to, šalys tvirtino, kad jos neturi galimybės perkelti kainų pirkėjams, todėl jų pelningumui būtų padarytas neigiamas poveikis.

(162)

Po galutinio faktų atskleidimo „Euranimi“ ir nesusijęs importuotojas pakartojo šiuos tvirtinimus.

(163)

„Eurofer“ nesutiko su šiais pareiškimais ir teigė, kad nurodytas vėlavimas atsirado dėl paklausos pokyčių ir pasaulinių tiekimo grandinių sutrikdymo dėl COVID-19 pandemijos, o tai nėra būdinga plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių tiekimo grandinei. „Eurofer“ teigė, kad įprastomis sąlygomis Sąjungos pramonė turi pakankamai pajėgumų patenkinti beveik 150 % tiriamojo laikotarpio Sąjungos suvartojimo. Be to, „Eurofer“ teigė, kad žaliavų kainų padidėjimas po tiriamojo laikotarpio rodo didelį pasaulinį žaliavų sąnaudų padidėjimą, darantį poveikį ne tik kainoms Sąjungoje. Be to, „Eurofer“ tvirtino, kad plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių galima įsigyti iš trečiųjų šalių, kuriose yra dideli plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių pajėgumai ir kurių neriboja plienui taikomos apsaugos priemonės.

(164)

Kaip nurodyta laikinajame reglamente, trečiosios šalys, iš tiesų yra plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių tiekimo šaltiniai, kurių didžiausi yra Taivanas ir Korėja. Importas iš Taivano vis dar patenka į Sąjungą, nes taikomi palyginti maži antidempingo muitai. Korėjai nagrinėjamuoju laikotarpiu pavyko padidinti eksportą į Sąjungą tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek santykinai. Sąjungos rinkoje vis dar yra ir importo iš Pietų Afrikos, nepaisant tariamos Europos bendrovių vykdomos plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno ritinių gamybos kontrolės šioje šalyje. Be to, Indijai ir Indonezijai nustatytais antidempingo muitais siekiama ne uždaryti Sąjungos rinką nagrinėjamosioms šalims, o padidinti kainas iki sąžiningo lygio.

(165)

Kainų didėjimą, pastebėtą ir trečiųjų šalių rinkose, paprastai lemia žaliavų sąnaudų didėjimas. Todėl nėra jokių požymių, kad Sąjungos gamintojai piktnaudžiautų rinkos apsauga. Be to, kadangi Sąjungoje yra 13 tiriamojo produkto gamintojų, Sąjungos rinkoje yra didelė vidinė konkurencija.

(166)

Komisija taip pat negali tinkamai įvertinti suinteresuotųjų šalių tvirtinimų, kad neįmanoma perkelti kainų pirkėjams ir pakeisti importuotų produktų, nes šiame tyrime susijusios šalys tinkamai nebendradarbiavo. Skirtingai nei du nesusiję importuotojai, nurodyti laikinojo reglamento 184–193 konstatuojamosiose dalyse, susijusios šalys savo tvirtinimus pateikė po faktų atskleidimo, tačiau nepateikė klausimyno atsakymų. Dėl to Komisija negalėjo atlikti išsamesnio vertinimo ir patikrinti jų pirkimo ir pardavimo kanalų, parduodamų produktų rūšių, sąnaudų ir finansinės padėties.

(167)

Tuo remdamasi Komisija patvirtino išvadą, kad galimo muitų nustatymo poveikis importuotojams ir naudotojams nėra didesnis nei teigiamas priemonių poveikis Sąjungos pramonei.

(168)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl nesusijusių importuotojų ir naudotojų interesų negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 184–195 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

(169)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir tuo, kad jokių kitų pastabų negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 196 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados.

(170)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos. Dėl šio reglamento 6 skirsnyje ir ypač 6.2 poskirsnyje nurodytų priežasčių antidempingo muitai turėtų būti nustatyti remiantis mažesnio muito taisykle.

(171)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bus nustatytos šios muito normos:

(172)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos rodo atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(173)

Pasikeitus pavadinimui, bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (15). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, reglamentas dėl pavadinimo pasikeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(174)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muito normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(175)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(176)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėja kurios nors bendrovės, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(177)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(178)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, reikėtų galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinuoju reglamentu nustatytas laikinojo antidempingo muito sumas.

(179)

Kadangi galutinio muito normos yra mažesnės už laikinojo muito normas, galutinę antidempingo muito normą viršijančios garantijomis užtikrintos sumos turėtų būti nerenkamos.

(180)

Kaip minėta 1.2 skirsnyje, gavusi skundo pateikėjo prašymą Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą tiriamąjį produktą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

(181)

Tyrimo galutiniame etape buvo vertinami registruojant importą surinkti duomenys. Komisija analizavo, ar tenkinami pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies kriterijai, kad būtų galima galutinius muitus surinkti atgaline data.

(182)

Iš Komisijos analizės matyti, kad, be importo lygio, dėl kurio tiriamuoju laikotarpiu buvo padaryta žala, importas toliau reikšmingai nedidėjo, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4d dalyje. Atlikdama šią analizę Komisija lygino mėnesinę vidutinę nagrinėjamojo produkto importo apimtį tiriamuoju laikotarpiu su mėnesine vidutine importo apimtimi per laikotarpį nuo šio tyrimo inicijavimo iki laikinųjų priemonių nustatymo, ir tolesnio reikšmingo padidėjimo nenustatyta:

(183)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad galutinių muitų surinkimas atgaline data už laikotarpį, per kurį buvo registruojamas importas, šiuo atveju yra nepagrįstas.

(184)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (16) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(185)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/159 (17) Komisija trejų metų laikotarpiui nustatė apsaugos priemonę tam tikriems plieno produktams. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1029 (18) apsaugos priemonės galiojimas buvo pratęstas iki 2024 m. birželio 30 d. Peržiūrimasis produktas (kaip kategorija) yra vienas iš produktų, kuriems taikoma apsaugos priemonė. Taigi, viršijus pagal apsaugos priemonę nustatytas tarifines kvotas, už tą patį importą turėtų būti mokamas ir virškvočio muitas, ir antidempingo muitas. Kadangi toks antidempingo priemonių ir apsaugos priemonių bendras taikymas gali daryti didesnį poveikį prekybai nei pageidaujama, Komisija nusprendė netaikyti tuo pačiu metu antidempingo muito ir virškvočio muito peržiūrimajam produktui tol, kol bus taikomas apsaugos muitas.

(186)

Tai reiškia, kad tais atvejais, kai peržiūrimajam produktui pradedamas taikyti Reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas ir jis viršija antidempingo muitų lygį pagal šį reglamentą, renkamas tik Reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas. Tuo metu, kai kartu taikomos apsaugos priemonės ir antidempingo muitai, pagal šį reglamentą nustatytų muitų surinkimas sustabdomas. Tais atvejais, kai peržiūrimajam produktui pradedamas taikyti Reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas ir jis yra mažesnis už antidempingo muitus pagal šį reglamentą, renkamas Reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas ir prie jo pridedamas skirtumas tarp to muito ir didesniojo iš pagal šį reglamentą nustatytų antidempingo muitų dydžių. Nesurinktos antidempingo muitų sumos dalies surinkimas sustabdomas.

(187)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,