|
2021 10 29 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 384/1 |
TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/1888
2021 m. spalio 27 d.
kuriuo nustatomos 2022 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/92, kiek tai susiję su tam tikromis žvejybos kituose vandenyse galimybėmis
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
|
(1) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad išteklių išsaugojimo priemonės būtų patvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai aktualu, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto bei kitų patariamųjų įstaigų parengtas ataskaitas, taip pat į patariamųjų tarybų, atsakingų už atitinkamus jų kompetencijai priklausančius geografinius rajonus, rekomendacijas ir į valstybių narių parengtas bendras rekomendacijas; |
|
(2) |
Taryba turi priimti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant, atitinkamai, tam tikras su tomis žvejybos galimybėmis funkciškai susietas sąlygas. Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatyta, kad žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvienų žuvų išteklių arba kiekvienos žvejybos atžvilgiu; |
|
(3) |
Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatyta, kad Bendros žuvininkystės politikos tikslas – kai įmanoma ne vėliau kaip 2015 m. ir palaipsniui didinant mastą, kad būtų apimti visi ištekliai, ne vėliau kaip 2020 m. pasiekti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) užtikrinantį išteklių naudojimo lygį. Pereinamojo laikotarpio iki 2020 m. tikslas buvo subalansuoti MSY pasiekimą visų išteklių atžvilgiu su galimais socioekonominiais padariniais, susijusiais su galimu atitinkamų žvejybos galimybių koregavimu; |
|
(4) |
todėl pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 turėtų būti nustatyti turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiami bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK), atsižvelgiant į biologinius ir socioekonominius padarinius, kartu užtikrinant sąžiningas sąlygas skirtinguose žvejybos sektoriuose, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais; |
|
(5) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1139 (2) nustatytas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas (toliau – planas). Planu siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių žuvų populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriais gali būti užtikrintas MSY. Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatyta, kad išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, žvejybos galimybės turi būti nustatomos pagal tuose daugiamečiuose planuose nustatytas taisykles; |
|
(6) |
pagal plano 4 straipsnio 1 dalį, plano 1 straipsnyje išvardytų išteklių žvejybos galimybės turi būti nustatytos taip, kad kuo greičiau ir, palaipsniui pakopomis, ne vėliau kaip 2020 m. būtų pasiektas MSY atitinkantis mirtingumo dėl žvejybos, išreikšto intervalais, lygis. Todėl 2022 m. taikytini atitinkamų Baltijos jūros išteklių laimikio limitai turi būti nustatyti atsižvelgiant į plano tikslus; |
|
(7) |
2021 m. gegužės 28 d. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) paskelbė metinę rekomendaciją dėl Baltijos jūros išteklių. Ji nurodė, kad vakarinės Baltijos jūros dalies silkių biomasės ICES 20–24 pakvadračiuose dydis atitinka tik 54 % ribinės neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taško (Blim), kurios nesiekiant gali būti, kad sumažės reprodukcinis pajėgumas. Be to, vertinant istoriškai išteklių pasipildymas išlieka kaip niekad mažas. Todėl ICES ketvirtus metus iš eilės paskelbė rekomendaciją dėl nulinio vakarinės Baltijos jūros dalies silkių laimikio. Todėl pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalį turėtų būti imtasi visų tinkamų taisomųjų priemonių, skirtų užtikrinti, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Be to, ta nuostata reikalaujama, kad būtų imtasi papildomų taisomųjų priemonių. Jei vakarinės Baltijos jūros dalies silkių žvejybos galimybės būtų nustatytos laikantis ICES rekomendacijoje nurodyto lygio, įpareigojimo iškrauti visą laimikį taikymas mišriajai žvejybai, per kurią sužvejojama vakarinės Baltijos jūros dalies silkių priegauda, sukeltų žvejybą stabdančios žuvų rūšies reiškinį. Vykdant mišriąją žvejybą yra sunku visus išteklius tuo pačiu metu žvejoti laikantis MSY, todėl tam, kad būtų galima užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp, viena vertus, leidimo tęsti kitų išteklių žvejybą siekiant išvengti potencialiai didelių socioekonominių jos nutraukimo padarinių ir, kita vertus, būtinybės užtikrinti gerą biologinę išteklių būklę, tikslinga nustatyti konkretų vakarinės Baltijos jūros dalies silkių priegaudos BLSK. Vis dėlto per žvejybos operacijas, vykdomas išimtinai mokslinių tyrimų tikslais ir visapusiškai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1241 (3) 25 straipsnyje nustatytų sąlygų, taip pat žvejams vykdant mažos apimties priekrantės žvejybą tam tikrais pasyviosios žvejybos įrankiais, tikslingai žvejoti vakarinės Baltijos jūros dalies silkes turėtų būti leidžiama. BLSK turėtų būti tokio dydžio, kad nepadidėtų žuvų mirtingumas ir būtų suteiktos paskatos gerinti selektyvumą ir vengti priegaudos; |
|
(8) |
kalbant apie rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklius, nuo 2019 m. ICES, rengdama atsargumo principu grindžiamą rekomendaciją, galėjo remtis gausesnių duomenų vertinimu. ICES apskaičiavimu, rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių biomasė toliau nesiekia Blim ir, palyginti su 2020 metais, dar labiau sumažėjo. Todėl ICES trečius metus iš eilės paskelbė rekomendaciją dėl nulinio rytinės Baltijos jūros dalies menkių laimikio. Nuo 2019 m. Sąjungoje priimtos griežtos išteklių išsaugojimo priemonės. Pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalį tikslinė rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejyba buvo uždrausta ir nustatytas labai mažas neišvengiamos rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudos BLSK, kad būtų išvengta žvejybą stabdančios žuvų rūšies reiškinio. Be to, buvo priimtos papildomos su žvejybos galimybėmis funkciškai susietos taisomosios priemonės: žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimai ir mėgėjų žvejybos draudimas pagrindiniame paplitimo rajone. Atsižvelgiant į ICES rekomendaciją ir nepakitusią išteklių padėtį, tikslinga žvejybos galimybių lygio ir funkciškai susietų taisomųjų priemonių nekeisti; |
|
(9) |
kalbant apie vakarinės Baltijos jūros dalies menkes, moksliniai skaičiavimai jau keletą metų rodo, kad jų neršiančių žuvų išteklių biomasė neviršija atskaitos taško, kurio nesiekiant reikia imtis konkrečių tinkamų valdymo veiksmų (Btrigger). Todėl per pastaruosius metus buvo priimamos vis griežtesnės valdymo priemonės. 2021 m. ICES nusprendė atlikti išsamesnį šių išteklių padėties vertinimą, todėl atidėjo savo rekomendacijos paskelbimą iki 2021 m. rugsėjo 10 d. Tas vertinimas parodė, kad vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių biomasė nesiekia nė pusės ankstesnio apskaičiavimo ir kad jau daugiau kaip 10 metų ji iš esmės nesiekia Blim. Apskaičiuota, kad dabartinė biomasė siekia apie pusę Blim. Vertinant istoriškai išteklių pasipildymas nuo 2018 m. išlieka kaip niekad mažas. ICES apskaičiavimu, yra 53 % tikimybė, kad išteklių biomasė 2023 m. galėtų šiek tiek viršyti Blim net ir sužvejojant tam tikrus laimikius. Atsižvelgiant į tokią padėtį, pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalį turėtų būti imtasi taisomųjų priemonių, o žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos taip, kad būtų užtikrinta, kad šie ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Rekomenduojamų laimikių dydis yra toks mažas, kad juo negalima palaikyti nei specializuotosios žvejybos, nei neišvengiamos priegaudos vykdant kitą žvejybą, visų pirma demersinių plekšniažuvų žvejybą. Todėl, siekiant išvengti žvejybą stabdančios žuvų rūšies reiškinio, tikslinga nustatyti tik neišvengiamos priegaudos vykdant kitą žvejybą BLSK, išskyrus žvejybos operacijų, vykdomų išimtinai mokslinių tyrimų tikslais ir visapusiškai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų, atveju. Be to, anksčiau buvo priimtos papildomos su žvejybos galimybėmis funkciškai susietos taisomosios priemonės: žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimai ir mėgėjų žvejybos apribojimai. Atsižvelgiant į tai, kad šių išteklių būklė toliau labai pablogėjo, tikslinga žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimą pratęsti ir jį taikyti nuo sausio 15 d. iki kovo 31 d., kad būtų apimtas laikotarpis, per kurį menkės buriuojasi prieš nerštą. Turėtų būti nustatyta dar viena žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimo išimtis, kuri būtų taikoma žvejybos laivams, dragomis žvejojantiems dvigeldžius moliuskus ICES 22 pakvadratyje mažesniame nei 20 metrų vandens gylyje, nes ta žvejyba vykdoma ne menkių nerštavietėse ir menkių priegauda būna labai nedidelė. Kalbant apie mėgėjų žvejybą, atsižvelgiant į tai, kad bendras rekomenduojamas laimikis yra nedidelis, priešingai nei ankstesniais metais ICES negalėjo pateikti atskirų verslinės žvejybos ir mėgėjų žvejybos laimikių. Atsižvelgiant į išteklių būklę ir siekiant išlaikyti ICES rekomenduojamus laimikio dydžius, būtina iki minimumo sumažinti dienos ribą. Be to, tikslinga mėgėjų žvejybai taikomos išimties daugiau nebetaikyti žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimui; |
|
(10) |
2020 m. ICES apskaičiavo, kad centrinės Baltijos jūros dalies silkių biomasė sumažėjo – nukrito žemiau neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taško, kurio nesiekiant reikia imtis konkrečių tinkamų valdymo veiksmų (Btrigger). 2021 m. ICES apskaičiavo, kad biomasė dar labiau sumažėjo ir jau beveik siekia Blim. Todėl žvejybos galimybes tikslinga nustatyti pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 1 dalį; |
|
(11) |
ICES rekomendacijoje nurodoma, kad vykdant jūrinių plekšnių žvejybą sužvejojama atlantinių menkių priegauda. Atlantiniai šprotai sužvejojami vykdant mišriąją žvejybą, per kurią žvejojamos ir atlantinės silkės, be to, jais minta atlantinės menkės. Į tą tarprūšinę sąveiką tikslinga atsižvelgti nustatant jūrinių plekšnių ir atlantinių šprotų žvejybos galimybes; |
|
(12) |
kalbant apie atlantines lašišas ICES 22–31 pakvadračiuose, ICES anksčiau keletą metų teigia, kad upių išteklių būklė yra labai nevienalytė. Kad ekspertai turėtų daugiau laiko geriau atsižvelgti į tuos skirtumus, ICES nusprendė atidėti savo rekomendacijos paskelbimą iki 2021 m. rugsėjo 15 d. ICES rekomenduoja, kad visi verslinės žvejybos ir mėgėjų žvejybos laimikiai pagrindiniame baseine, kurie iš esmės sužvejojami vykdant mišriąją žvejybą žvejojant atlantines lašišas sveikų ir menkų išteklių upėse, turėtų būti nebežvejojami siekiant apsaugoti menkus upių išteklius. ICES rekomendacijoje nurodoma, kad egzistuojanti tikslinė žvejyba Botnijos įlankos ir Alandų jūros pakrantės rajonuose turėtų būti tęsiama atlantinių lašišų migracijos vasarą laikotarpiu. Vykdant mišriąją žvejybą yra sunku visus išteklius tuo pačiu metu žvejoti laikantis MSY, todėl tam, kad būtų galima užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp, viena vertus, leidimo tęsti žvejybą siekiant išvengti potencialiai didelių socioekonominių jos nutraukimo padarinių ir, kita vertus, būtinybės užtikrinti gerą biologinę išteklių būklę, tikslinga nustatyti konkretų atlantinių lašišų priegaudos tuose rajonuose BLSK, išskyrus žvejybos operacijų, vykdomų išimtinai mokslinių tyrimų tikslais ir visapusiškai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų, atveju ir priekrantės žvejybos į šiaurę nuo 59°30′ šiaurės platumos gegužės 1 d. – rugpjūčio 31 d. laikotarpiu atveju. Atsižvelgiant į ICES rekomendaciją tikslinga priimti su žvejybos galimybėmis funkciškai susietų papildomų taisomųjų priemonių. Naudoti ūdas didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu turėtų būti draudžiama, nes ūdos paprastai yra tas įrankis naudojamas tikslingai žvejojant atlantines lašišas. Be to, tuose rajonuose, kuriuose verslinė žvejyba neleidžiama, vienam žvejui per dieną turėtų būti leidžiama pasilikti tik po vieną mėgėjų žvejybos metu sužvejotą atlantinę lašišą su nukirptu peleku. Galiausiai, siekiant išvengti neteisingų ataskaitų, visų rūšių žuvų egzemplioriai turėtų būti iškraunami neišdoroti, kad juos būtų galima aiškiai atpažinti; |
|
(13) |
siekiant užtikrinti, kad priekrantės žvejybos galimybės būtų visiškai išnaudotos, atlantinių lašišų atžvilgiu 2019 m. buvo pradėta taikyti riboto tarprajoninio lankstumo tarp ICES 22–31 pakvadračių ir ICES 32 pakvadračio priemonė. Atsižvelgiant į tų dviejų išteklių žvejybos galimybių pokyčius, tikslinga tą lankstumą sumažinti; |
|
(14) |
įvedus draudimą žvejoti paprastuosius šlakius didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu ir nustačius paprastųjų šlakių priegaudos apribojimą – ne daugiau kaip 3 % suminio paprastųjų šlakių ir atlantinių lašišų laimikio, stipriai sumažėjo neteisingų laimikio, sužvejoto vykdant atlantinių lašišų žvejybą, ataskaitų, kurių anksčiau buvo gaunama daug, ypač dėl paprastųjų šlakių. Todėl siekiant toliau išvengti didelio neteisingų ataskaitų skaičiaus tikslinga ir toliau taikyti tą nuostatą; |
|
(15) |
šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės yra naudojamos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (4), ypač jo 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio ir žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą perdavimu Komisijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nurodyti su išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, iškrovimu susiję kodai, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos duomenis Komisijai; |
|
(16) |
Tarybos reglamentu (EB) Nr. 847/96 (5) nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant jo 3 ir 4 straipsniuose nustatytas lankstumo nuostatas dėl atsargumo principu pagrįsto BLSK ir analitiniu įvertinimu pagrįsto BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į jų biologinę būklę, 3 arba 4 straipsnis turi būti netaikomas. Neseniai visiems ištekliams, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris kliudytų taikyti racionalaus ir atsakingo gyvųjų jūrų biologinių išteklių naudojimo principą, trukdytų siekti bendros žuvininkystės politikos tikslų ir lemtų blogesnę biologinę išteklių būklę, reikėtų nustatyti, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi analitiniu įvertinimu pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nepasinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis; |
|
(17) |
be to, atsižvelgiant į tai, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių, vakarinės Baltijos jūros dalies silkių ir vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių biomasė nesiekia Blim ir kad 2022 m. leidžiama sužvejoti tik priegaudą, vykdyti mokslinę žvejybą ir vakarinės Baltijos jūros dalies silkių atveju vykdyti atitinkamą mažos apimties priekrantės žvejybą, valstybės narės, turinčios atitinkamų BLSK kvotos dalį, įsipareigojo 2022 m. tiems ištekliams Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytų metų sandūros lankstumo priemonių netaikyti, kad 2022 m. laimikis neviršytų rytinės Baltijos jūros dalies menkėms, vakarinės Baltijos jūros dalies silkėms ir vakarinės Baltijos jūros dalies menkėms nustatyto BLSK. Be to, atsižvelgiant į tai, kad lašišų išteklių biomasė į pietus nuo 59°30 šiaurės platumos beveik visada yra mažesnė nei ribinis rituolių prieaugio biomasės atskaitos taškas (Rlim) ir kad 2022 m. tuose rajonuose leidžiama sužvejoti tik priegaudą ar vykdyti mokslinę žvejybą, atitinkamos valstybės narės prisiėmė panašų įsipareigojimą dėl metų sandūros lankstumo, susijusio su 2022 m. lašišų laimikiu pagrindiniame baseine; |
|
(18) |
norveginių menkučių žvejybos metai ICES 3a kvadrate, ICES 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse bei ICES 4 parajonio Jungtinės karalystės ir Sąjungos vandenyse trunka nuo lapkričio 1 d. iki spalio 31 d. Kad būtų galima pradėti žvejybą 2021 m. lapkričio 1 d. ir atsižvelgiant į naujas mokslines rekomendacijas bei konsultacijų su Jungtine Karalyste rezultatus, būtina nustatyti norveginių menkučių ICES 3a kvadrate, ICES 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse bei ICES 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse preliminarų BLSK laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d. Tas preliminarus BLSK turėtų būti nustatytas laikantis 2021 m. spalio 8 d. paskelbtos ICES rekomendacijos; |
|
(19) |
Tarybos reglamente (ES) 2021/92 (6) pateiktoje žvejybos galimybių lentelėje dėl atlantinių skumbrių Šiaurės jūroje nurodomi 3a kvadrato ir 4 parajonio vandenys, 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenys, 3b, 3c kvadratų ir 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys laikantis Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (7). Tačiau per 2021 m. vykusias pakrantės valstybių tarpusavio konsultacijas dėl atlantinių skumbrių Europos Sąjungai, Jungtinei Karalystei ir Norvegijai nepavyko susitarti dėl prieigos tvarkos. Todėl prieigos žvejoti jai skirtą atlantinių skumbrių kvotą Šiaurės jūros Norvegijos vandenyse Sąjunga neturi; |
|
(20) |
2021 m. Sąjunga ir Jungtinė Karalystė užbaigė derybas dėl žvejybos galimybių ir valdymo priemonių dėl tam tikrų 2021 m. BLSK, įskaitant atlantinių skumbrių – atitinkamai Sąjunga gali žvejoti jai skirtą atlantinių skumbrių kvotą Jungtinės Karalystės vandenyse. Todėl turėtų būti iš dalies pakeistos atitinkamos žvejybos galimybių lentelės, kad būtų atspindėtos žvejybos rajonų Šiaurės jūros vandenyse ribos tarp Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenų; |
|
(21) |
2021 m. Sąjunga neturi prieigos žvejoti jai skirtą atlantinių skumbrių kvotą Šiaurės jūros Norvegijos vandenyse. Reglamente (ES) 2021/92 pateikta žvejybos galimybių lentelė dėl atlantinių skumbrių 2a ir 4a kvadratų Norvegijos vandenyse ir Danijai skirta 13 359 tonų kvota turėtų būti galima sužvejoti Šiaurės jūros Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vandenyse. Į atitinkamą žvejybos galimybių lentelę turėtų būti įtraukta išnaša, kurioje būtų nurodyta, kad Danijai žvejoti pagal tą kvotą nustatytą kiekį leidžiama Šiaurės jūros Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vandenyse. Dėl tos galimybės buvo konsultuojamasi su Jungtine Karalyste, kuri nepareiškė prieštaravimo dėl tokio požiūrio, pagal kurį leidžiama tą kvotą sužvejoti Jungtinės Karalystės vandenyse nuo 2021 m. spalio 12 d.; |
|
(22) |
Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarime ir jo įgyvendinimo protokole (8) nustatyta, kad Sąjungai turi būti skirta 7,7 % paprastųjų stintenių, leidžiamų sužvejoti ICES 5 ir 14 parajonių Grenlandijos vandenyse, BLSK. 2021 m. spalio 5 d. Grenlandijos institucijos pateikė Sąjungai informaciją apie tai, kad ICES paskelbė rekomendaciją dėl 2021–2022 m. sezonu taikytino paprastųjų stintenių BLSK – 904 200 tonų. Remdamasi moksline rekomendacija ir Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos pasiektu susitarimu dėl paprastųjų stintenių, Grenlandijos Vyriausybė nustatė 135 630 tonų dydžio kvotą. Pagal įgyvendinimo protokolą Grenlandija norėtų Europos Sąjungai pasiūlyti 69 623 tonas paprastųjų stintenių – tai prilygsta 7,7 % bendro BLSK. Remiantis tuo dabar turėtų būti nustatytas tas BLSK. Be to, Grenlandija, Islandija ir Norvegija savo bendrojo susitarimo dėl paprastųjų stintenių išsaugojimo ir valdymo kontekste susitarė ir dėl naujo žvejybos sezono tvarkos. Todėl taip pat būtina atspindėti žvejybos sezono pokytį – žvejybos sezonas dabar turėtų apimti laikotarpį nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2022 m. balandžio 15 d.; |
|
(23) |
Komisija suteikia žvejybos leidimus su Venesuelos vėliava plaukiojantiems laivams, kad jie galėtų žvejoti rifešerius Sąjungos vandenyse prie Prancūzijos Gvianos krantų. Siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti žvejybos operacijų tęstinumą tam tikromis sąlygomis leidimų išdavimo procedūros metu tarp dviejų laikotarpių; |
|
(24) |
Todėl Reglamentas (ES) 2021/92 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas; |
|
(25) |
siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinius Sąjungos žvejams, šio reglamento nuostatos dėl Baltijos jūros turėtų būti taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. Reglamentu (ES) 2021/92 nustatyti laimikio limitai taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d. Todėl šio reglamento nuostatomis nustatyti laimikio limitai taip pat turėtų būti taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d. Tačiau norveginių menkučių žvejybos ICES 3a kvadrate, ICES 4 parajonio Jungtinės Karalystės bei Sąjungos vandenyse ir ICES 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse atžvilgiu šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. Kadangi būtina tęsti tausios žvejybos veiklą ir atitinkamos žvejybos sezoną pradėti laiku, šio reglamento nuostatos dėl atlantinių skumbrių laimikio limitų Norvegijos Šiaurės jūros vandenyse ir dėl paprastųjų stintenių laimikio limitų ICES 5 ir 14 parajonių Grenlandijos vandenyse turėtų būti taikomos atitinkamai nuo 2021 m. spalio 12 d. ir 2021 m. spalio 15 d. Kadangi atitinkamos žvejybos galimybės arba dar nebuvo išnaudotos, arba šiuo reglamentu bus padidintos, šio reglamento taikymas atgaline data neturi įtakos teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principams. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto po paskelbimo, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos 2022 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir iš dalies keičiamos Reglamentu (ES) 2021/92 nustatytos tam tikros žvejybos kituose vandenyse galimybės.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, žvejojantiems Baltijos jūroje.
2. Šis reglamentas taip pat taikomas mėgėjų žvejybai, kai ji aiškiai minima atitinkamose nuostatose.
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje.
Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:
|
1) |
pakvadratis – Baltijos jūros Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) pakvadratis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 218/2009 III priede (9); |
|
2) |
bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) – kiekvienų išteklių kiekis, kuris gali būti sužvejojamas per metus; |
|
3) |
kvota – Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai valstybei skirta BLSK dalis; |
|
4) |
mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla, pavyzdžiui, poilsio, turizmo arba sporto tikslais. |
II SKYRIUS
ŽVEJYBOS GALIMYBĖS
4 straipsnis
BLSK ir jų paskirstymas
BLSK, kvotos ir, kai tikslinga, funkciškai su jais susietos sąlygos išdėstytos priede.
5 straipsnis
Specialiosios nuostatos dėl žvejybos galimybių paskirstymo
Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:
|
a) |
keitimuisi žvejybos galimybėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį; |
|
b) |
išskaitymui ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį; |
|
c) |
papildomiems žuvų kiekiams, kuriuos leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį; |
|
d) |
neišnaudotiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį arba perkeltiems kiekiams pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį; |
|
e) |
išskaitymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 ir 107 straipsnius. |
6 straipsnis
Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos
Netikslinių rūšių žuvų ištekliai, kurių dydis atitinka saugias biologines ribas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje, ir kurių atžvilgiu galima taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo įpareigojimo įskaičiuoti laimikį į atitinkamą kvotą, yra nurodyti šio reglamento priede.
7 straipsnis
Žvejybos draudimas siekiant apsaugoti neršiančias atlantines menkes
1. 25 ir 26 pakvadračiuose nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. draudžiama žvejoti visų rūšių žvejybos įrankiais.
2. 1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas šiais atvejais:
|
a) |
žvejybos operacijų, vykdomų išimtinai mokslinių tyrimų tikslais, atveju, jei tie tyrimai atliekami visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų; |
|
b) |
Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojančių žiauniniais, pinkliaisiais ar sieniniais tinklais, dugninėmis statomosiomis ūdomis, ūdomis (ne didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų), dreifuojančiosiomis ūdomis, rankinėmis ūdomis ir traukiamosiomis ūdomis ar panašiais pasyviosios žvejybos įrankiais rajonuose, kuriuose vandens gylis yra mažesnis nei 20 metrų, remiantis kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytomis koordinatėmis, atveju; |
|
c) |
Sąjungos žvejybos laivų žvejojančių pelaginių žuvų išteklius, kurie skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis yra 45 mm arba mažesnis, 25 pakvadratyje, kur vandens gylis yra mažesnis nei 50 metrų, remiantis kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytomis koordinatėmis,, kurie iškrovus rūšiuojami, atveju. |
3. 22 ir 23 pakvadračiuose nuo sausio 15 d. iki kovo 31 d., o 24 pakvadratyje nuo gegužės 15 d. iki rugpjūčio 15 d. draudžiama žvejoti visų rūšių žvejybos įrankiais.
4. 3 dalyje nustatytas draudimas netaikomas šiais atvejais:
|
a) |
žvejybos operacijų, vykdomų išimtinai mokslinių tyrimų tikslais, atveju, jei tie tyrimai atliekami visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų; |
|
b) |
Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojančių žiauniniais, pinkliaisiais ar sieniniais tinklais, dugninėmis statomosiomis ūdomis, ūdomis (ne didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų), dreifuojančiosiomis ūdomis, rankinėmis ūdomis ir traukiamosiomis ūdomis ar panašiais pasyviosios žvejybos įrankiais rajonuose, kuriuose vandens gylis yra mažesnis nei 20 metrų, remiantis kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytomis koordinatėmis, atveju; |
|
c) |
Sąjungos žvejybos laivų žvejojančių pelaginių žuvų išteklius, kurie skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis yra 45 mm arba mažesnis, 24 pakvadratyje, kur vandens gylis yra mažesnis nei 40 metrų, remiantis kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytomis koordinatėmis, kurie iškrovus rūšiuojami, atveju; |
|
d) |
Sąjungos žvejybos laivų, dragomis žvejojančių dvigeldžius moliuskus 22 pakvadratyje rajonuose, kuriuose vandens gylis yra mažesnis nei 20 metrų, remiantis kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytomis koordinatėmis, atveju. |
5. 2 dalies b arba c punktuose bei 4 dalies b, c arba d punktuose nurodytų žvejybos laivų kapitonai užtikrina, kad jų žvejybos veiklą bet kuriuo metu galėtų stebėti valstybės narės kontrolės institucijos.
8 straipsnis
Priemonės dėl mėgėjų vykdomos atlantinių menkių žvejybos 22–26 pakvadračiuose
1. Vykdant mėgėjų žvejybą 22 bei 23 pakvadračiuose ir 24 pakvadratyje ne didesniu kaip šešių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų vienam žvejui per dieną leidžiama pasilikti ne daugiau kaip vieną atlantinių menkių egzempliorių, išskyrus laikotarpiu nuo sausio 15 d. iki kovo 31 d., kai mėgėjų vykdoma atlantinių menkių žvejyba draudžiama.
2. Mėgėjų vykdoma atlantinių menkių žvejyba 24 pakvadratyje didesniu kaip šešių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų ir 25 bei 26 pakvadračiuose draudžiama.
3. Šis straipsnis nedaro poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms.
9 straipsnis
Priemonės dėl mėgėjų vykdomos atlantinių lašišų žvejybos 22–31 pakvadračiuose
1. 22–31 pakvadračiuose mėgėjų vykdoma atlantinių lašišų žvejyba draudžiama. Į jūrą nedelsiant paleidžiami visi sužvejoti atlantinių lašišų egzemplioriai.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, mėgėjų vykdoma atlantinių lašišų žvejyba leidžiama, jei laikomasi visų šių sąlygų:
|
a) |
žvejui per dieną leidžiama pasilikti ne daugiau kaip vieną atlantinių lašišų su nukirptu riebaliniu peleku egzempliorių; |
|
b) |
visi pasilikti visų rūšių žuvų egzemplioriai iškraunami neišdoroti. |
3. Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, į šiaurę nuo 59°30′ šiaurės platumos mėgėjų vykdoma atlantinių lašišų žvejyba leidžiama be apribojimų nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. rajonuose, esančiuose ne didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų.
4. Šis straipsnis nedaro poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms.
10 straipsnis
Paprastųjų šlakių ir atlantinių lašišų išteklių 22–32 pakvadračiuose išsaugojimo priemonės
1. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. žvejybos laivams draudžiama žvejoti paprastuosius šlakius 22–32 pakvadračiuose didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų. 32 pakvadratyje didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų žvejojant atlantines lašišas paprastųjų šlakių priegauda turi neviršyti 3 % bendro bet kuriuo metu laive esančio arba po kiekvieno žvejybos reiso iškrauto atlantinių lašišų ir paprastųjų šlakių laimikio.
2. 22–31 pakvadračiuose žvejoti ūdomis didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų draudžiama.
3. Šis straipsnis nedaro poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms.
11 straipsnis
Lankstumas
1. Ištekliams, kuriems taikomas atsargumo principu pagrįstas BLSK, yra taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis, o ištekliams, kuriems taikomas analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK – to reglamento 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis, išskyrus atvejus, kai šio reglamento priede nurodyta kitaip.
2. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja metų sandūros lankstumo priemonėmis, numatytomis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje.
12 straipsnis
Duomenų perdavimas
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius siųsdamos Komisijai duomenis apie sužvejotus arba iškrautus išteklių kiekius, valstybės narės naudoja šio reglamento priede nustatytus išteklių kodus.
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13 straipsnis
Reglamento (ES) 2021/92 pakeitimai
Reglamentas (ES) 2021/92 iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
IA priedas iš dalies keičiamas taip:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2) |
IB priede žvejybos galimybių lentelė dėl paprastųjų stintenių 5 ir 14 parajonių Grenlandijos vandenyse pakeičiama taip:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3) |
V priedo B dalyje į lentelę, kurioje nustatomas Sąjungos vandenyse žvejojantiems trečiųjų valstybių laivams išduodamų žvejybos leidimų didžiausias skaičius, įtraukiama tokia išnaša, susijusi su Venesuela:
|
14 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d.
Nukrypstant nuo antros pastraipos:
|
a) |
13 straipsnio 1 punkto a papunktis, 1 punkto b papunktis bei 1 punkto e papunktis ir 3 punktas taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d.; |
|
b) |
13 straipsnio 1 punkto c papunktis taikomas nuo 2021 m. spalio 12 d.; |
|
c) |
13 straipsnio 2 punktas taikomas nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2022 m. balandžio 15 d.; |
|
d) |
13 straipsnio 1 punkto d papunktis taikomas nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. |
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2021 m. spalio 27 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
G. DOVŽAN
(1) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).
(2) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).
(3) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105).
(4) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).
(5) 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).
(6) 2021 m. sausio 28 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/92, kuriuo 2021 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams (OL L 31, 2021 1 29, p. 31).
(7) OL L 149, 2021 4 30, p. 10.
(8) OL L 175, 2021 5 18, p. 3.
(9) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).
PRIEDAS
BLSK, TAIKOMI SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE BLSK NUSTATYTI PAGAL ŽUVŲ RŪŠĮ IR RAJONĄ
Toliau pateiktose lentelėse nustatyti BLSK ir kvotos pagal išteklius (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip) bei funkciškai su jais susietos sąlygos.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas, jei nenurodyta kitaip.
Žuvų ištekliai nurodyti abėcėlės tvarka pagal lotynišką rūšies pavadinimą.
Šiame reglamente pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Clupea harengus |
HER |
Atlantinė silkė |
|
Gadus morhua |
COD |
Atlantinė menkė |
|
Pleuronectes platessa |
PLE |
Jūrinė plekšnė |
|
Salmo salar |
SAL |
Atlantinė lašiša |
|
Sprattus sprattus |
SPR |
Atlantinis šprotas |
1 lentelė
|
Rūšis: |
Atlantinės silkės Clupea harengus |
Zona: |
30–31 pakvadračiai (HER/30/31.) |
|
|
Suomija |
91 287 |
|
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK |
|
|
Švedija |
20 058 |
|
||
|
Sąjunga |
111 345 |
|
||
|
BLSK |
111 345 |
|
||
|
|
||||
2 lentelė
|
Rūšis: |
Atlantinės silkės Clupea harengus |
Zona: |
22–24 pakvadračiai (HER/3BC+24) |
|
|
Danija |
110 |
(1) |
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
|
|
Vokietija |
435 |
(1) |
||
|
Suomija |
0 |
(1) |
||
|
Lenkija |
103 |
(1) |
||
|
Švedija |
140 |
(1) |
||
|
Sąjunga |
788 |
(1) |
||
|
BLSK |
788 |
(1) |
||
|
(1) |
Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, atlantinės silkės gali būti tikslingai žvejojamos vykdant žvejybos operacijas išimtinai mokslinių tyrimų tikslais, jeigu tie tyrimai atliekami visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, pagal šią kvotą nustatytą kiekį leidžiama žvejoti Sąjungos žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojantiems žiauniniais tinklais, pinkliaisiais tinklais, rankinėmis ūdomis, užtveriamaisiais tinklais arba traukiamosiomis ūdomis. Tų žvejybos laivų kapitonai užtikrina, kad jų žvejybos veiklą bet kuriuo metu galėtų stebėti valstybės narės kontrolės institucijos. |
|||
3 lentelė
|
Rūšis: |
Atlantinės silkės Clupea harengus |
Zona: |
25–27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračių Sąjungos vandenys (HER/3D-R30) |
|
|
Danija |
1 180 |
|
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK Taikomas šio reglamento 6 straipsnis. |
|
|
Vokietija |
313 |
|
||
|
Estija |
6 028 |
|
||
|
Suomija |
11 766 |
|
||
|
Latvija |
1 488 |
|
||
|
Lietuva |
1 566 |
|
||
|
Lenkija |
13 367 |
|
||
|
Švedija |
17 945 |
|
||
|
Sąjunga |
53 653 |
|
||
|
BLSK |
Netaikoma |
|||
4 lentelė
|
Rūšis: |
Atlantinės silkės Clupea harengus |
Zona: |
28.1 pakvadratis (HER/03D.RG) |
|
|
Estija |
22 026 |
|
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK Taikomas šio reglamento 6 straipsnis. |
|
|
Latvija |
25 671 |
|
||
|
Sąjunga |
47 697 |
|
||
|
BLSK |
47 697 |
|
||
5 lentelė
|
Rūšis: |
Atlantinės menkės Gadus morhua |
Zona: |
25–32 pakvadračių Sąjungos vandenys (COD/3DX32.) |
|
|
Danija |
137 |
(1) |
Atsargumo principu pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
|
|
Vokietija |
54 |
(1) |
||
|
Estija |
13 |
(1) |
||
|
Suomija |
10 |
(1) |
||
|
Latvija |
51 |
(1) |
||
|
Lietuva |
33 |
(1) |
||
|
Lenkija |
159 |
(1) |
||
|
Švedija |
138 |
(1) |
||
|
Sąjunga |
595 |
(1) |
||
|
BLSK |
Netaikoma |
|||
|
(1) |
Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, atlantinės menkės gali būti tikslingai žvejojamos vykdant žvejybos operacijas išimtinai mokslinių tyrimų tikslais, jeigu tie tyrimai atliekami visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų. |
|||
6 lentelė
|
Rūšis: |
Atlantinės menkės Gadus morhua |
Zona: |
22–24 pakvadračiai (COD/3BC+24) |
|
|
Danija |
214 |
(1) |
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
|
|
Vokietija |
104 |
(1) |
||
|
Estija |
5 |
(1) |
||
|
Suomija |
4 |
(1) |
||
|
Latvija |
18 |
(1) |
||
|
Lietuva |
11 |
(1) |
||
|
Lenkija |
57 |
(1) |
||
|
Švedija |
76 |
(1) |
||
|
Sąjunga |
489 |
(1) |
||
|
BLSK |
489 |
(1) |
||
|
(1) |
Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, atlantinės menkės gali būti tikslingai žvejojamos vykdant žvejybos operacijas išimtinai mokslinių tyrimų tikslais, jeigu tie tyrimai atliekami visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų. |
|||
7 lentelė
|
Rūšis: |
Jūrinės plekšnės Pleuronectes platessa |
Zona: |
22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys (PLE/3BCD-C) |
|
|
Danija |
6 483 |
|
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK Taikomas šio reglamento 6 straipsnis. |
|
|
Vokietija |
720 |
|
||
|
Lenkija |
1 358 |
|
||
|
Švedija |
489 |
|
||
|
Sąjunga |
9 050 |
|
||
|
BLSK |
9 050 |
|
||
8 lentelė
|
Rūšis: |
Atlantinės lašišos Salmo salar |
Zona: |
22–31 pakvadračių Sąjungos vandenys (SAL/3BCD-F) |
|
|
Danija |
13 223 |
(1)(2) |
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
|
|
Vokietija |
1 471 |
(1)(2) |
||
|
Estija |
1 344 |
(1)(2)(3) |
||
|
Suomija |
16 488 |
(1)(2) |
||
|
Latvija |
8 411 |
(1)(2) |
||
|
Lietuva |
989 |
(1)(2) |
||
|
Lenkija |
4 011 |
(1)(2) |
||
|
Švedija |
17 874 |
(1)(2) |
||
|
Sąjunga |
63 811 |
(1)(2) |
||
|
BLSK |
Netaikoma |
|||
|
(1) |
Nurodomas žuvų vienetų skaičius. |
|||
|
(2) |
Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, atlantinės lašišos gali būti tikslingai žvejojamos vykdant žvejybos operacijas išimtinai mokslinių tyrimų tikslais, jeigu tie tyrimai atliekami visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, gegužės 1 d.–rugpjūčio 31 d. laikotarpiu Sąjungos žvejybos laivams pagal šią kvotą leidžiama žvejoti į šiaurę nuo 59°30′ šiaurės platumos rajonuose, esančiuose ne didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų. |
|||
|
(3) |
Specialioji sąlyga: pagal šią kvotą ne daugiau kaip 450 egzempliorių gali būti sužvejojama 32 pakvadračio Sąjungos vandenyse (SAL/*3D32). |
|||
9 lentelė
|
Rūšis: |
Atlantinės lašišos Salmo salar |
Zona: |
32 pakvadračio Sąjungos vandenys (SAL/3D32.) |
|
|
Estija |
969 |
(1) |
Atsargumo principu pagrįstas BLSK |
|
|
Suomija |
8 486 |
(1) |
||
|
Sąjunga |
9 455 |
(1) |
||
|
BLSK |
Netaikoma |
|||
|
(1) |
Nurodomas žuvų vienetų skaičius. |
|||
10 lentelė
|
Rūšis: |
Atlantiniai šprotai Sprattus sprattus |
Zona: |
22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys (SPR/3BCD-C) |
|
|
Danija |
24 852 |
|
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK Taikomas šio reglamento 6 straipsnis. |
|
|
Vokietija |
15 745 |
|
||
|
Estija |
28 859 |
|
||
|
Suomija |
13 010 |
|
||
|
Latvija |
34 855 |
|
||
|
Lietuva |
12 608 |
|
||
|
Lenkija |
73 969 |
|
||
|
Švedija |
48 045 |
|
||
|
Sąjunga |
251 943 |
|
||
|
BLSK |
Netaikoma |
|
||