(1)

2021 m. vasario 18 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis, KLR arba Kinija) kilmės kalcio silicido. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ji paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija, gavusi 2021 m. sausio 4 d.„Euroalliages“ (toliau – skundo pateikėjas) skundą, inicijavo tyrimą. Skundas pateiktas Sąjungos kalcio silicido pramonės vardu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį Komisija išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu turėtų registruoti importą, dėl kurio vykdomas antidempingo tyrimas, nebent ji turi pakankamai įrodymų pagal 5 straipsnį, kad neįvykdyti 10 straipsnio 4 dalies c arba d punkto reikalavimai.

(4)

Nagrinėjamu atveju skundo pateikėjas neprašė registracijos, o Komisija nustatė, kad d punkto reikalavimai nebuvo įvykdyti, nes, be tiriamuoju laikotarpiu žalą sukėlusio importo lygio, vėliau importas dar smarkiau nedidėjo. Remiantis Eurostato duomenimis, inicijavus tyrimą per pirmuosius keturis mėnesius (t. y. 2021 m. kovo–birželio mėn.), palyginti su tais pačiais tiriamojo laikotarpio mėnesiais, importo iš Kinijos apimtis sumažėjo 86 %. Per pirmuosius keturis mėnesius po tyrimo inicijavimo vidutinis importas iš Kinijos kas mėnesį mažėjo 74 %, palyginti su mėnesiniu importo vidurkiu per tiriamąjį laikotarpį. Todėl Komisija neregistravo importo išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu.

(5)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir KLR valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, taip pat žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(6)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(7)

Šiame tyrimo etape prašymų išklausyti nepateikta.

(8)

Komisija gavo pastabų dėl inicijavimo iš „Eurofer“ ir Vokietijos plieno federacijos (Wirtschaftsvereinigung Stahl), paprašiusių nutraukti tyrimą.

(9)

„Eurofer“ teigė, jog pagrindinė priežastis, kodėl Sąjungos pramonės veiklos rezultatai buvo prasti, buvo plieno gamybos nuosmukis, o ne importas iš Kinijos, tad skunde nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės padėties. „Eurofer“ taip pat tvirtino, kad skundo pateikėjas nepateikė jokios informacijos apie tai, kokiais kiekiais kalcio silicido gamintojai, naudodami tą pačią įrangą, gali gaminti kitus ferolydinius. Be to, „Eurofer“ tvirtino, kad skundo pateikėjas tinkamai neišnagrinėjo veiksnių, kurie nėra susiję su importu dempingo kaina ir kurie galėjo nulemti Sąjungos kalcio silicido pramonės padėtį, kaip antai COVID-19 pandemijos ir ryšio su pertekliniais plieno gamybos pajėgumais. Be to, „Eurofer“ tvirtino, kad tariamo importo iš Kinijos padidėjimo negalima sieti su Eurostato/COMEXT importo duomenimis pagal KN kodą 7202 99 80. Remiantis šiais duomenimis, importo iš Kinijos padidėjimas TL buvo nepastebimas, o importas iš Brazilijos didėjo daug smarkiau. Be to, kalbant apie pelningumą, „Eurofer“ ir Vokietijos plieno federacija teigė, kad jo sumažėjimas yra logiška didžiausios daugiau nei per dešimtmetį ekonomikos krizės pasekmė. „Eurofer“ teigimu, prastus skundo pateikėjo veiklos rezultatus nulėmė bendra ekonominė padėtis, o ne importas. Visų pirma, kalbant apie sąnaudas, „Eurofer“ pažymėjo, kad, priešingai nei teigia skundo pateikėjas, per tiriamąjį laikotarpį energijos sąnaudos sumažėjo, tad dėl jų sąnaudos negalėjo padidėti. Be to, „Eurofer“ teigimu, pastoviosios išlaidos nepadidėjo dėl mažesnės plieno paklausos. Vokietijos plieno federacija pridūrė, kad taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Kinijos lydinio elementų gamintojai turi nemažų lyginamųjų pranašumų, susijusių su sąnaudomis gaminant lydinius, dėl mažesnių energijos bei darbo sąnaudų ir nuosavų žaliavų šaltinių. Iš visų šių faktų, kaip teigiama, matyti, jog pelningumas sumažėjo ne dėl Kinijos importo, o yra logiška bendros ekonominės padėties ir COVID-19 pandemijos pasekmė.

(10)

Skunde priverstinis kainų mažinimas buvo nustatytas remiantis tam tikrais sandoriais, kurie buvo geriausia tame etape skundo pateikėjo turima informacija. „Eurofer“ kritikavo šį metodą ir taip pat pažymėjo, kad vertinant priverstinį kainų mažinimą reikėtų atsižvelgti į tai, ar produkcija parduodama palaida ar kaip viela su šerdimi.

(11)

Komisijos analizė patvirtino, kad nė vienas iš minėtų elementų, nepriklausomai nuo to, ar jie yra faktiškai teisingi arba ne, nėra pakankamas, kad būtų galima abejoti išvada, kad skunde yra pakankamai įrodymų, iš kurių galima matyti, jog importuojamas nagrinėjamasis produktas į Sąjungą buvo įvežamas dempingo kainomis ir tikriausiai darė materialinę žalą Sąjungos gamintojams. Šie aspektai buvo nustatyti remiantis geriausiais įrodymais, kuriuos skundo pateikėjas turėjo tuo metu, ir buvo pakankamai tipiški ir patikimi. Be to, vykstant tyrimui „Eurofer“ ir Vokietijos plieno federacijos pateikti teiginiai buvo išsamiai išnagrinėti ir yra aptariami toliau.

(12)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija patvirtino, kad skundo pateikėjas pateikė pakankamai dempingo, žalos ir priežastinio ryšio įrodymų, taigi įvykdė pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti tam tikrų rūšių suinteresuotųjų šalių atranką.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad siųs klausimynus tik dviem žinomiems Sąjungos gamintojams, „OFZ, a.s.“ ir „Ferropem“. Vis dėlto Komisija pasiūlė ir kitiems Sąjungos gamintojams, jeigu tokių būtų, pranešti apie save Komisijai ir paprašyti klausimyno ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo.

(15)

Jokie kiti Sąjungos gamintojai apie save Komisijai nepranešė. Todėl manoma, kad nurodyti du Sąjungos gamintojai sudaro 100 % Sąjungos pramonės.

(16)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(17)

Keturi nesusiję importuotojai („Affival SAS“, „Coftech GmbH“, „Sider Trading SpA“, „SKW Stahl-Metallurgie GmbH“) pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina. Komisija pasiūlė šioms keturioms bendrovėms užpildyti importuotojams skirtą klausimyną.

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(19)

Trys KLR eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(20)

Komisija KLR Vyriausybei (toliau – KV) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(21)

Be to, skundo pateikėjas skunde pateikė pakankamai įrodymų, kad KLR esama su nagrinėjamuoju produktu susijusių žaliavų rinkos iškraipymų. Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, atliekant tyrimą nagrinėjami minėti žaliavų rinkos iškraipymai, kad būtų galima nustatyti, ar KLR reikia taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalių nuostatas. Dėl šios priežasties Komisija KLR Vyriausybei išsiuntė papildomą su šiuo klausimu susijusį klausimyną.

(22)

Klausimynai Sąjungos gamintojams, nesusijusiems importuotojams, naudotojams ir eksportuojantiems gamintojams buvo paskelbti internete (3) inicijavimo dieną.

(23)

Komisija gavo klausimyno atsakymus iš dviejų Sąjungos gamintojų, dviejų Sąjungos importuotojų („Affival“ ir „Coftech“), dviejų naudotojų („AFV Acciaierie Beltrame S.p.A.“ ir „Filo d.o.o.“) ir trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų („Ningxia Ketong New Material Technology Co., Ltd.“, „Ningxia Shun Tai Smelting Co., Ltd.“ bei su šia bendrove susijusio prekiautojo „Overseas Metallurgy Co., Ltd.“ ir „Shaanxi Shenghua Metallurgy-Chemical Co., Ltd.“).

(24)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio ir atitinkamų priemonių, kurių imtasi tam protrūkiui suvaldyti (toliau – pranešimas dėl COVID-19) (4), Komisija negalėjo surengti tikrinamųjų vizitų į bendradarbiaujančių bendrovių patalpas. Vietoje to Komisija per vaizdo konferenciją atliko toliau nurodytų bendrovių pateiktos informacijos nuotolines kryžmines patikras:

—

„OFZ, a.s.“, Istebnė (Slovakija)

—

„Ferropem“, Šamberi (Prancūzija)

—

„Affival SAS“, Solemas (Prancūzija)

—

„Ningxia Ketong New Material Technology Co., Ltd.“ (toliau – „Ketong“)

—

„Ningxia Shun Tai Smelting Co., Ltd.“ bei su šia bendrove susijęs prekiautojas „Overseas Metallurgy Co., Ltd.“ (toliau – „Shun Tai“)

—

„Shaanxi Shenghua Metallurgy-Chemical Co., Ltd.“ (toliau – „Shenghua“).

(25)

Atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos nagrinėtas 2020 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(26)

Nagrinėjamasis produktas – KLR kilmės lydinys arba cheminis junginys, kurio sudėtyje esantis kalcis sudaro ne mažiau kaip 16 %, silicis – ne mažiau kaip 45 %, geležis – mažiau kaip 14 % ir bet kuris kitas elementas – ne daugiau kaip 10 % masės; pateikiamas palaidas arba ne, supakuotas į maišus arba plieno statines, apjuostas plieniniais lakštais (arba viela su šerdimi) arba pateiktas kitu būdu, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 7202 99 80 ir ex 2850 00 60 (TARIC kodai 7202998030 ir 2850006091) (toliau – nagrinėjamasis produktas). Paprastai jis vadinamas kalcio silicidu arba CaSi.

(27)

Kalcio silicidas naudojamas specialiems metalo lydiniams gaminti. CaSi lydiniai naudojami kaip deoksidavimo ir desulfuravimo medžiaga gaminant aukštos kokybės plieną.

(28)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(29)

Todėl Komisija šiame etape nusprendė, kad šie produktai laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(30)

Tvirtinimų dėl produkto apibrėžtosios srities Komisija negavo.

(31)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(32)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus Kinijos eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie kalcio silicido gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė trys Kinijos eksportuojantys gamintojai.

(33)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. KV į prašymą pateikti informaciją neatsiliepė. Tada Komisija pranešė KV, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(34)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija nurodė Braziliją kaip galimą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą normaliajai vertei remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais nustatyti. Komisija taip pat nurodė, kad nagrinės kitas galbūt tinkamas tipiškas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(35)

2021 m. gegužės 7 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su kalcio silicido gamyba. Be to, Komisija nustatė, kad Brazilija ir Argentina yra galimos tipiškos šalys. Komisija gavo pastabų iš skundo pateikėjo ir eksportuojančių gamintojų „Ketong“ ir „Shenghua“. Tos pastabos išsamiai nagrinėjamos 93–119 konstatuojamosiose dalyse.

(36)

2021 m. birželio 14 d. antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Braziliją. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną ji nustatys remdamasi turima informacija apie atitinkamą tipiškos šalies bendrovę „Rima Industrial S.A.“ (toliau – „Rima Industrial“). Antrajame pranešime taip pat atsakyta į pastabas, gautas dėl pirmojo pranešimo. Pastabų dėl antrojo pranešimo gauta iš skundo pateikėjo ir eksportuojančių gamintojų „Ketong“ ir „Shenghua“. Tos pastabos išsamiai nagrinėjamos 122–136 konstatuojamosiose dalyse.

(37)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(38)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(39)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta 33 konstatuojamojoje dalyje, KV nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(40)

Neseniai vykdydama tyrimą dėl KLR kilmės ferosilicio, kurio gamintojai priklauso ferolydinių sektoriui, panašiai, kaip kalcio silicido gamintojai (5), Komisija nustatė, kad minėtame sektoriuje esama didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tame tyrime Komisija padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais taip pat tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(41)

Atlikusi tą tyrimą Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (6). Visų pirma, Komisija padarė išvadą, kad ferosilicio sektoriuje ne tik išlieka gana didelė KV nuosavybės dalis, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (7), bet KV taip pat gali kištis į kainų ir sąnaudų nustatymą valstybei dalyvaujant įmonių veikloje, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (8). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai paskirstomi sektoriams, kuriuos KV įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (9). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (10). Komisija taip pat nustatė, kad ferosilicio sektoriuje esama užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (11), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (12). Dėl didelio naudojamų gamybos išteklių ir gamybos proceso panašumo šie nustatyti faktai iš esmės taikytini ir kalcio silicido sektoriui, kuris taip pat yra ferolydinių sektoriaus dalis.

(42)

Kaip ir atlikdama tyrimą dėl KLR ferosilicio sektoriaus, šiame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje ir skunde pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant tiriamąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(43)

Šiuo atveju skunde buvo padaryta nuoroda į ataskaitą, visų pirma dėl iškraipymų energetikos sektoriuje ir dėl tam tikrų mineralų gamybos žaliavų. Be to, skundo pateikėjas taip pat minėjo tyrimą dėl valstybės sukeltų rinkos iškraipymų Kinijos ferolydinių ir silicio sektoriuose. Šiame tyrime nustatyta, kad Kinijos ferolydinių pramonei taikomos griežtos Vyriausybės gairės ir būdingas diskretiškas Vyriausybės kišimasis savo nuožiūra, ir padaryta išvada, kad šios pramonės šakos Kinijos bendrovės „veikia iškraipytoje rinkos aplinkoje, kurioje konkurencinės jėgos negali formuoti vidaus rinkos ir suderinti jos su pasaulinėmis rinkomis“. Šis tyrimas į tyrimo bylą įtrauktas inicijavimo etape. Nė viena suinteresuotoji šalis, įskaitant Kinijos Vyriausybę ir eksportuojančius gamintojus, pastabų dėl šio tyrimo nepateikė. Skunde taip pat buvo nuorodų į EBPO pramoninių žaliavų eksporto apribojimų aprašą.

(44)

Kalcio silicido sektoriuje išlieka tam tikra KV nuosavybės ir kontrolės dalis, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje. Atliekant tyrimą nustatyta, kad vienas iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų – „Shenghua“ – 65 % priklauso bendrovei „Shaanxi Metallurgical & Mining Group Co.“, kuri savo ruožtu yra valstybės valdomos įmonės „Shaanxi Non-ferrous Metals Holding Group Co.“ patronuojamoji įmonė (13). Bendrovė pripažįsta, kad jai ir toliau daro įtaką valstybės valdoma įmonė ir kad ją stipriai remia Vyriausybė (14). Be to, nors, atrodo, du kiti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai valdomi privačiai, vienas iš jų – „Ningxia Shun Tai Smelting“ – taip pat, atrodo, turi glaudžius santykius su vietos valdžios institucijomis: ši įmonė yra įsisteigusi Džongvėjaus pramoniniame parke, kuriame įsisteigusioms bendrovėms taikoma įvairi lengvatinė politika, kaip antai mažesni mokesčiai arba sumažintos elektros kainos (15). Parko svetainėje taip pat teigiama: „Bendrovės „Ningxia Shuntai Smelting“ kalcio silicido lydinių uždarųjų panardintojo lanko krosnių ir atliekinės šilumos energijos gamybos projektas yra svarbus Džongvėjaus savivaldybės investicijų skatinimo projektas“.

(45)

Kadangi nė vienas kitas Kinijos tiriamojo produkto eksportuotojas nebendradarbiavo, tikslaus privačių ir valstybės valdomų kalcio silicido gamintojų santykio konkrečiau nustatyti nepavyko.

(46)

Be to, atlikus tyrimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmą įtrauką patvirtinta, kad elektros energijos, kuri yra pagrindinis gamybos veiksnys gaminant kalcio silicidą, sektoriuje KV nuosavybės dalis išlieka gana didelė. Kaip ataskaitoje konstatavo Komisija, Kinijos elektros rinkai būdingas aktyvus valstybės valdomų įmonių dalyvavimas įvairiuose tiekimo grandinės etapuose ir 2017 m. maždaug 50 % gamybos pajėgumų priklausė valstybei, o visą perdavimo tinklą valdo dvi valstybės valdomos įmonės (16).

(47)

Kadangi KV gali kištis nustatant kainas ir sąnaudas valstybei dalyvaujant įmonių veikloje, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, atlikusi tyrimą Komisija nustatė, kad Kinijos komunistų partija (toliau – KKP) turi asmeninių ryšių bent su viena bendrove, gaminančia tiriamąjį produktą. „Shenghua“ generalinis direktorius ir 35 % bendrovės akcijų savininkas kartu eina Partijos sekretoriaus pareigas (17).

(48)

Tiek valstybės, tiek privačioms kalcio silicido sektoriaus įmonėms taip pat taikoma politikos priežiūra ir gairės. Kaip bet kokiame kitame KLR sektoriuje, šie gamintojai privalo organizuoti partijos struktūros kūrimo veiklą ir palaikyti glaudžius ryšius su KKP ir remti jos ideologiją. Iš toliau pateikto pavyzdžio matyti, kad KV vis daugiau kišasi ir į kalcio silicido sektorių. Atlikus tyrimą nustatyta aktyvi partijos struktūros kūrimo veikla bendrovėje „Shenghua“. Gamintojo svetainėje ypač aiškiai pasakojama apie įmonės KKP struktūros kūrimo veiklą ir partijos vaidmenį bendrovėje: „Liepos 17 d. bendrovės „Shaanxi Shenghua Metallurgical Chemical Co., Ltd.“ KKP komitetas surengė ketvirtąją Partijos komiteto centro grupės tyrimo sesiją. Posėdžiui pirmininkavo Partijos sekretorius ir vykdomasis direktorius Wei Xinhua. Posėdyje dalyvavo Partijos komiteto nariai, kiti Partijai nepriklausančių komitetų nariai, taip pat filialų sekretoriai. Posėdyje Partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas Yang Hui pristatė tyrimo medžiagą tema „Pagrindinis Kinijos Komunistų Partijos įstatymas. 19-ojo Kinijos Komunistų Partijos nacionalinio kongreso Partijos konstitucija“ ir užtikrino kolektyvinį Metalurgijos grupės pirmininko kalbos liepos 1 d. apdovanojimų konferencijoje „Lygiuokimės į pažengusiuosius bei susivienykime ir varykime lydymo jėgą į priekį“ tyrimą. Dalyviai pasikeitė nuomonėmis ir aptarė, kaip įgyvendinti partijos narių įsipareigojimus ir įvykdytų jų misijas. […] [Wei Xinhua] pasiūlė vadovybės grupei ir draugams Partijos nariams kelis reikalavimus: 1. Nuolat tobulėti rimtai skaitant Partijos konstituciją. […] 2. Stiprinti ideologiją ir tikėjimą, tvirtai remti bendrovės Partijos komiteto vadovybę, puoselėti „Yan’an dvasią“ bei atkaklumą ir sutelkti savo energiją į užduotis siekiant vykdyti savo pareigas ir užtikrinti gerą darbą bendrovei. […] 4. Tirti ir pašalinti su savo darbo būdu susijusią problemą pagal Partijos konstituciją ir drausmę. Visi filialai privalo gerai dirbti Partijos narių ir vadovų ideologinio ugdymo srityje ir stiprinti jų Partijos dvasią. […] Bendrovės drausmės inspektavimo komitetas ir drausmės inspekcija bei priežiūros biuras privalo griežtai vykdyti savo priežiūros pareigas.“  (18)

(49)

Be to, buvo nustatyta, kad kalcio silicido sektoriuje taikoma diskriminavimo politika, palanki vietos gamintojams arba daranti kitokią įtaką rinkai, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje.

(50)

Ta pramonė kartu su kitais ferolydinių pasektoriais, atliekančiais reikšmingą vaidmenį plieno gamybos srityje, yra Kinijos Vyriausybei svarbus sektorius. Visų pirma, Komisija nustatė, kad Ningsios provincijoje šis sektorius laikomas skatinamąja pramonės šaka pagal 2020 m. Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos Vakarų provincijų skatinamųjų pramonės šakų žinyną (19).

(51)

Be to, kalbant apie gamybos išteklius, reikalingus kalcio silicidui gaminti, įvairiais lygmenimis paskelbta daug planų, direktyvų ir kitų dokumentų. Iš pastarųjų matyti valstybės kišimosi į šių gamybos išteklių rinkas lygis.

(52)

Kalbant apie elektrą, sudarančią didžiausią gamybos išteklių sąnaudų dalį, kaip Komisija konstatavo ataskaitoje, elektros kainos KLR nėra grindžiamos rinka ir jose taip pat esama didelių iškraipymų (centriniu lygmeniu nustatant kainas, taikant diferencijuotas kainas ir tiesiogiai perkant elektros energiją) (20). Nors Kinijos energetikos rinkoje įvyko daug pokyčių ir reformų (21), kai kurios energetikos sistemai svarbios kainos vis tiek nėra grindžiamos rinka. Vyriausybė pripažįsta, kad kainas didžiąja dalimi vis dar kontroliuoja valstybė: „Dabartinis elektros energijos kainų valdymas vis dar grindžiamas Vyriausybės kainomis. Kainos neretai koreguojamos vėliau nei kinta sąnaudos ir yra sunku laiku ir pagrįstai atspindėti elektros suvartojimo sąnaudas […] Veiksmingas konkurencijos mechanizmas elektros energijos pardavimo srityje dar nesukurtas, rinkos sandorių tarp elektros energijos gamybos įmonių ir naudotojų nėra daug ir yra sunku paskirstant išteklius užtikrinti lemiamą rinkos vaidmenį“  (22). Šis valstybės nulemtas rinkos trūkumas verčia toliau mėginti suvaldyti rinką ir tai matyti iš kelių toliau pristatytų administracinių dokumentų. Pavyzdžiui, 2020 m. lapkričio mėn. Nacionalinė plėtros ir reformų komisija paskelbė pranešimą, kuriuo skatinama pasirašyti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikes 2021 m. elektros energijos sutartis (23). Dokumentu, visų pirma, skatinama „siekti užtikrinti, kad sutartyje nustatytas elektros energijos kiekis nebūtų mažesnis nei 80 % vidutinio kiekio per pastaruosius trejus metus“ , o dėl kainų nustatymo – „nustatyti nuokrypių ištaisymo mechanizmą […] vietos rinkos taisyklėse siekiant pašalinti nuokrypius tarp sutartyse nurodyto elektros energijos kiekio ir faktinio įgyvendinimo“ ir „[p]atobulinti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikį sandorių kainų nustatymo mechanizmą. Visur vietos lygmeniu griežtai taikomos Vyriausybės patvirtintos elektros energijos perdavimo ir skirstymo kainos.“ Pranešime taip pat yra konkrečių įgyvendinimo nuostatų, visų pirma nustatant sutarčių pasirašymo pažangos stebėjimo mechanizmą arba sugriežtinant sutarčių stebėseną, atskleidimą ir vykdymo užtikrinimą (24). Be to, 2021 m. sausio mėn. Valstybės taryba paskelbė Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos nuomonę dėl miesto vandens, elektros ir šilumos tiekimo mokesčių standartizavimo siekiant skatinti kokybišką sektoriaus raidą. Pranešime yra konkrečių nuostatų dėl Vyriausybės nustatomų kainų: „[…] Vykdant projektus, kuriuose taikomos Vyriausybės nustatytos arba Vyriausybės rekomenduotos kainos, pagrįstai nustatyti sąnaudų sudėtį, stiprinti sąnaudų priežiūrą ir peržiūrą, tobulinti kainodaros mechanizmą ir moksliškai nustatyti kainų lygį. […]“ Tarp pagrindinių pranešime nurodytų tikslų ypač daroma nuoroda į Vyriausybės gamybos išteklių mechanizmą, susijusį su kainų nustatymu, taip pat kainų nustatymo metodų skirtumus pagal sektorius: „Ne vėliau kaip 2025 m. bus pasiekti aiškūs rezultatai patikslinant ir standartizuojant mokesčius vandens tiekimo, elektros energijos tiekimo, dujų ir šilumos sektoriuose. Bus nustatytas mokslinės, standartizuotos ir skaidrios kainodaros mechanizmas, toliau tobulinamas Vyriausybės gamybos išteklių mechanizmas. Bus iš esmės gerinami kainų nustatymo metodai, taikomi susijusiems sektoriams, kainų priežiūros ir peržiūros metodai, kainodaros politika ir standartinė visapusiška paslaugų aprėptis, taip pat vandens, elektros, šilumos ir kitų produktų bei paslaugų tiekimo ir teikimo kokybė ir veiksmingumas.“  (25).

(53)

Anglys yra dar viena žaliava, naudojama kalcio silicidui gaminti. Kaip savo ataskaitoje nustatė Komisija, KLR anglių rinkoje esama iškraipymų, visų pirma dėl subsidijavimo (26) ir anglių išteklių eksploatavimo valdymo ir kontrolės (27). Be to, atlikdama tyrimą dėl KLR ir Indonezijos kilmės mononatrio glutamato, Komisija nustatė faktų dėl valstybės kišimosi provincijos lygmeniu į rinkos jėgas Kinijos anglių sektoriuje, visų pirma Šandongo provincijoje, parengiant planinius dokumentus, kuriais reguliuojami tiekimo, lokalizavimo ir pramonės modeliai (28). Šiame tyrime Komisija taip pat nustatė valstybės kišimosi elementų. 2021 m. gegužės mėn. Nacionalinė energetikos institucija (NEA) ir Nacionalinė plėtros ir reformų komisija kartu paskelbė Pranešimą dėl anglių kasyklų gamybos pajėgumų valdymo priemonių ir patvirtinimo kriterijų, siekdamos reguliuoti anglių kasyklų pajėgumus ir nustatyti tam tikras ribas, apskaičiuotas remiantis pranešimu (29). Dar vienas didelio užmojo valstybės reguliuojamos veiklos pavyzdys anglių rinkoje – 2020 m. gruodžio mėn. Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos paskelbtas Pranešimas dėl vidutinio laikotarpio ir ilgalaikių anglių sutarčių pasirašymo ir veiklos rezultatų užtikrinimo 2021 m. (30) Pranešime aiškiai pabrėžiamas tikslas padidinti valstybės įtaką ir priežiūrą sutarčių sudarymo procese: „Suteikti Vyriausybei didesnį vaidmenį, sutelkti dėmesį į sistemos kūrimo stiprinimą, patobulinti sandorių taisykles, stiprinti kredito priežiūrą ir padėti atitinkamoms šalims didinti informuotumą apie bendrą padėtį, prisiimti socialinę atsakomybę, standartizuoti sutarčių veiklos rezultatus ir užtikrinti sklandų anglių rinkos veikimą“. Pranešime taip pat nurodoma „[s]tiprinti pramonės savidrausmę. Visos atitinkamos pramonės asociacijos padeda įmonėms stiprinti savidrausmę, deramai įgyvendinti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikių sutarčių reikalavimus ir nesinaudoti rinkos pasiūlos ir paklausos padėtimi bei palankia pramonės padėtimi nesubalansuotoms sutartims pasirašyti. Didelės įmonės atlieka pavyzdinį vaidmenį, savarankiškai reguliuoja sutarčių pasirašymą, didina savo informuotumą apie įsipareigojimų vykdymą, imasi iniciatyvos ir prisiima socialinę atsakomybę už tiekimo užtikrinimą bei stabilias kainas ir skatina sklandų anglių rinkos veikimą nacionaliniu lygmeniu.“ Visų pirma, reikėtų pažymėti aiškų nurodymą pasirašant sutartis nesinaudoti paklausos ir pasiūlos padėtimi rinkoje. 2021 m. balandžio mėn. Nacionalinė plėtros ir reformų komisija paskelbė dar vieną Pranešimą dėl 2021 m. vidutinio laikotarpio ir ilgalaikių sutarčių dėl anglių priežiūros ir valdymo užtikrinimo, kuriuo siekiama geriau prižiūrėti pardavimo sutarčių laikymąsi ir užtikrinti anglių tiekimą (visų pirma, remiantis pirmiau minėto Pranešimo Nr. 902 nuostatomis). Tuo remdamosi atitinkamos šalys turėtų, visų pirma, užtikrinti, kad mėnesinis atitikties lygis neturėtų būti mažesnis nei 80 %, o ketvirčio ir metinis atitikties lygis neturėtų būti mažesnis nei 90 % (31).

(54)

Valstybės kišimasis anglių rinkoje taip pat akivaizdus iš neseniai priimto sprendimo dar vieniems metams pratęsti bandomąjį laikotarpį, taikomą uždarytoms anglių kasykloms, siekiant padidinti produkciją ir pasiūlą, kovojant su didėjančiomis biržos prekių kainomis (po to, kai anksčiau kasyklų gamybos veikla buvo sustabdyta) (32).

(55)

Be to, dar dvi svarbios žaliavos, naudojamos kalcio silicidui gaminti (kvarcitas ir klintis), yra įtrauktos į 13-ąjį penkmečio planą dėl mineralinių išteklių, pagal kurį valstybė gali valdyti pagrindines KLR mineralinių išteklių rinkas praktiškai visose srityse (33). Be to, atlikus tyrimą patvirtinta, kad, remiantis 2020 m. EBPO pramoninių žaliavų eksporto apribojimų aprašu, 2019 m. KLR kvarcitui (SS kodas 250590) buvo taikomas neautomatinio eksporto licencijos suteikimo reikalavimas (34), kurį taikant galima apriboti eksporto veiklą ir taip iškraipyti rinką.

(56)

Kaip matyti iš pirmiau pateiktų pavyzdžių, KV valdo kalcio silicido sektoriaus plėtrą naudodama daug įvairių politikos priemonių bei nurodymų ir kontroliuoja praktiškai kiekvieną sektoriaus veikimo aspektą. Tokie Vyriausybės nurodymai ir kišimasis taip pat susiję su pagrindiniais gamybos ištekliais, naudojamais gaminant tiriamąjį produktą. Pavyzdžiui, „Shenghua“ pripažįsta, kad savo verslo veiklą derina su centrinio planavimo dokumentais ir pagrindinėmis valstybės politikos kryptimis, kaip aprašyta šios įmonės tiksluose: „Siekti sukurti ir įgyvendinti tokius projektus, kaip didelio grynumo kalcio metalo, chemijos pramonei tinkamos kokybės silicio ir mikrobangų metalurgijos gamybos linijas, ir kitus projektus iki 13-ojo penkmečio plano pabaigos“. Bendrovė taip pat teigia, kad „aktyviai prisitaiko prie naujosios realybės nacionalinės ekonomikos plėtros srityje, tiksliai laikosi naujos pasiūlos reformos politikos krypties, uoliai prisiima saugios ir aplinką tausojančios gamybos atsakomybę ir, remdamasi savo akivaizdžiu pirmavimu kalcio silicido lydinių sektoriuje, pasikliauna „Shaanxi“ Spalvotųjų metalų grupės vadovybe, talentais ir moksliniais tyrimais“  (35).

(57)

Be to, kas jau išdėstyta, kalcio silicido gamintojai taip pat gauna įvairių formų valstybės paramą, iš kurios aiškiai matyti, kad valdžios institucijos yra suinteresuotos šiuo sektoriumi. Tyrimo metu Komisija nustatė, kad „Ningxia Shun Tai Smelting“ gavo paramą už tai, kad įsikūrė Džongvėjaus pramoniniame parke (žr. 44 konstatuojamąją dalį), o „Ketong“ pripažinta 2020 m. autonominio regiono įmonių technologijų centru. Šiuo klausimu vietos žiniasklaidos priemonės pranešė: „Remiantis atitinkamais reglamentais, pirmą kartą pripažintas autonominio regiono lygmens įmonių technologijų centras gaus 1 mln. RMB finansinę paramą“  (36). Kitos vietos žiniasklaidos priemonės patvirtino, kad bendrovei skiriama provincijos parama: „Atitinkamas atsakingas asmuo autonominio regiono Pramonės ir informacinių technologijų departamente pažymėjo, kad mūsų rajonas ryžtingai skatina pramonės įmonių struktūrinę transformaciją, žaliąją transformaciją, išmaniąją transformaciją ir technologinę transformaciją išplėsdamas prioritetine laikomą pramonės grandinę, taip pat vykdydamas pagrindinėmis priemonėmis laikomą žaliąją transformaciją, išmaniąją transformaciją ir technologinę transformaciją, ir kad jis taip pat skatina struktūrinį prisitaikymą ir produktų modernizavimą žaliavų pramonėje. […] Kalbant apie specialiąsias lydinių medžiagas, mūsų regionas remia aukštatemperatūrių lydinių, korozijai atsparių lydinių, itin didelio stiprio lydinių ir kitų ypatingų savybių ir ypatingų funkcijų turinčių medžiagų plėtojimą. Pasitelkiant tokias įmones, kaip „Shengyan Industrial“, „Ketong New Materials“ ir „Jun Magnetic New Materials“ bus pasiektas pagrindinių technologijų proveržis, siekiant kurti lydinių medžiagas, atitinkančias specialius reikalavimus, kaip antai aukštą atsparumą temperatūrai, didelį stiprį ir aukštą atsparumą korozijai, ir plačiai naudojamas nerūdijančiojo plieno ir specialiųjų plieno rūšių srityje“  (37).

(58)

Taigi, KV taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant kalcio silicido ir tam produktui gaminti naudojamų pagrindinių žaliavų gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(59)

Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo kalcio silicido sektoriuje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtoje įtraukoje ir apibūdinta 41 konstatuojamojoje dalyje, nebūtų daromas poveikis tiriamojo produkto gamintojams.

(60)

Be to, kalcio silicido sektoriui daro poveikį darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje ir taip pat apibūdinta 41 konstatuojamojoje dalyje. Šiam sektoriui tie iškraipymai poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas tiriamasis produktas ar jam gaminti naudojamos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai sudaromos galimybės gauti bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(61)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad kalcio silicido sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje ir taip pat nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(62)

Komisija primena, kad tiriamajam produktui gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai kalcio silicido gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(63)

Todėl negalima naudoti ne tik kalcio silicido pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pvz., kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(64)

Per šį tyrimą KV nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų. Tačiau eksportuojantys gamintojai „Ketong“ ir „Shenghua“ pateikė kelias pastabas.

(65)

„Ketong“ tvirtino, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje numatyta normaliosios vertės nustatymo metodika nesuderinama su Kinijos stojimo į PPO protokolu, PPO antidempingo susitarimu (toliau – ADS) ir PPO Ginčų sprendimo tarybos nutartimi, todėl ji neturėtų būti taikoma.

(66)

Pirma, „Ketong“ priminė, kad Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnyje numatytos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo standartinės normaliosios vertės ir kainų palyginamumo nustatymo metodikos pagal 1994 m. GATT VI straipsnį ir ADS, bet šios nukrypti leidžiančios nuostatos buvo ribotos trukmės ir baigė galioti 2016 m. gruodžio 11 d.„Ketong“ teigimu, nuo 2016 m. gruodžio 12 d. Sąjunga neturėtų nukrypti nuo standartinės metodikos, taikomos nustatant normaliąją vertę eksportuojančios šalies gamintojams, ir turėtų naudoti tik eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, nebent pagal kitas PPO susitarimų nuostatas, įskaitant ADS, būtų leidžiama kitaip. „Ketong“ teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, kiek pagal ją Sąjungai leidžiama naudoti tinkamos tipiškos šalies duomenis, prieštarauja Sąjungos įsipareigojimui pagal PPO susitarimus, visų pirma jo įsipareigojimui pagal Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnį.

(67)

„Ketong“ taip pat tvirtino, kad pagal ADS 2 straipsnį normaliajai vertei nustatyti leidžiama naudoti tik eksportuojančios šalies informaciją. Be to, išskirtinėmis aplinkybėmis, kai turi būti apskaičiuojama normalioji vertė, duomenys, susiję su gamybos sąnaudomis ir PBA išlaidomis bei pelnu, turi būti gaunami iš eksportuojančios šalies šaltinių. „Ketong“ teigimu, ADS net nėra didelių iškraipymų sąvokos.

(68)

Antra, „Ketong“ priminė, kad byloje Europos Sąjunga. Antidempingo priemonės biodyzelinui iš Argentinos (38) PPO Apeliacinis komitetas nustatė, kad Sąjunga nesilaikė ADS 2.2.1.1 straipsnio, nes nesinaudojo tiriamųjų gamintojų tvarkomais dokumentais, kad jų pagrindu apskaičiuotų tiriamojo produkto gamybos sąnaudas. „Ketong“ visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis ta nutartimi, Argentinoje esantys iškraipymai, dėl kurių susidarė tiriamojo produkto pagrindinės žaliavos vidaus rinkos ir tarptautinių kainų skirtumas, savaime nėra pakankamas pagrindas pagal 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį padaryti išvadą, kad gamintojo įrašai tinkamai neatspindėjo su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusių žaliavų sąnaudų, arba neatsižvelgti į tas sąnaudas apskaičiuojant nagrinėjamojo produkto normaliąją vertę.

(69)

Panašiai, „Shenghua“ teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis neatitinka PPO teisės.

(70)

Pirma, „Shenghua“ tvirtino, kad ADS 2.2 straipsnyje nepripažįstama didelių iškraipymų sąvoka, pagal tą dalį normaliąją vertę leidžiama apskaičiuoti tik tuo atveju, jei pardavimas nevykdomas įprastomis prekybos sąlygomis. „Shenghua“ pažymėjo, kad ADS nėra straipsnio, pagal kurį nustatant normaliąją vertę būtų galima naudoti trečiosios valstybės duomenis, neatspindinčius eksportuojančios šalies kainų ar sąnaudų lygio. Taigi ADS reikalaujama, kad normalioji vertė būtų nustatoma remiantis pardavimo kainomis arba sąnaudomis, atspindinčiomis kainų arba sąnaudų lygį kilmės šalyje. Todėl apskaičiuotoji kaina, pagrįsta tipiškos šalies kainomis, negali atspindėti kainų ir sąnaudų lygio eksportuojančioje šalyje.

(71)

Antra, „Shenghua“ tvirtino, kad net jei didelių iškraipymų sąvoka atitiktų PPO teisę, apskaičiuotąją vertę reikėtų apskaičiuoti pagal ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį ir PPO apeliacinio komiteto šios dalies aiškinimą byloje ES. Biodyzelinas (DS473). Dideli iškraipymai eksportuojančioje šalyje turėtų būti priskiriami pardavimo „neįprastomis prekybos sąlygomis“ kategorijai arba pardavimo „esant tam tikrai rinkos padėčiai“ kategorijai. „Shenghua“ teigė, kad nors sąvoka „įprastos prekybos sąlygos“ ADS nėra aiškiai apibrėžta, 2 straipsnio 2.2.1 dalyje nustatyta, kad produkto pardavimas gali būti laikomas vykdomu neįprastomis prekybos sąlygomis ir jo būtų galima nepaisyti „tik tada, kai <…> tokie pardavimai yra vykdomi per pakankamai ilgą laikotarpį, gana dideliais kiekiais ir vyksta kainomis, kuriomis <…> neįmanoma padengti visų sąnaudų (išlaidų)“ . Į tai atsižvelgdama „Shenghua“ tvirtino, kad skundo pateikėjas neįrodė, kad įtariami dideli iškraipymai būtų priskiriami pardavimo „neįprastomis prekybos sąlygomis“ kategorijai arba pardavimo „esant tam tikrai rinkos padėčiai“ kategorijai.

(72)

Komisijos nuomone, 2 straipsnio 6a dalies nuostata visiškai atitinka Sąjungos įsipareigojimus PPO ir „Ketong“ ir „Shenghua“ cituojamą jurisprudenciją. Dėl įsipareigojimų pagal Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnį Komisija primena, kad atliekant antidempingo tyrimus dėl Kinijos kilmės produktų, protokolo 15 skirsnio dalys, kurių galiojimas nesibaigė, toliau taikomos nustatant normaliąją vertę tiek rinkos ekonomikos standarto atžvilgiu, tiek metodikos, kuri nėra grindžiama griežtu palyginimu su Kinijos kainomis ar sąnaudomis, naudojimo atžvilgiu.

(73)

Kalbant apie bylą ES. Biodyzelinas, atitinkama nutartis buvo susijusi ne su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymu, o su konkrečia pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies nuostata. Komisijos nuomone, pagal PPO teisę, kaip aiškina PPO kolegija ir Apeliacinis komitetas, pagal bylą ES. Biodyzelinas leidžiama naudoti trečiosios valstybės duomenis, deramai pritaikytus, kai toks pritaikymas yra būtinas ir pagrįstas. Kadangi eksportuojančioje šalyje yra didelių iškraipymų, jos sąnaudos ir kainos yra netinkamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Tokiomis aplinkybėmis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį numatyta gamybos ir pardavimo sąnaudas skaičiuoti remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, įskaitant kainas ar lyginamuosius dydžius atitinkamoje tipiškoje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies.

(74)

Dėl tvirtinimo, susijusio su nepakankamais skundo pateikėjo įrodymais, skundo teisinis pagrindas ir pagrindiniai įrodymai buvo susiję su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo sąlygomis. Kaip nurodyta pranešimo apie inicijavimą 3 punkte, Komisija nusprendė, kad skunde pateikta pakankamai įrodymų dėl didelių iškraipymų, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punktą, kad būtų galima inicijuoti tyrimą. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nereikalaujama, kad būtų pateikti šios šalies minimos rūšies papildomi įrodymai.

(75)

Todėl Komisija „Ketong“ ir „Shenghua“ tvirtinimus atmetė.

(76)

„Ketong“ tvirtino, kad jos sąnaudų ar kainų elementų, dėl kurių Komisija neįrodė, jog jie yra iškraipyti, nereikėtų pritaikyti arba nustatyti kitokiu pagrindu.

(77)

„Shenghua“ teigė, kad, jei Komisija nuspręstų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, būtų netikslinga visus sąnaudų veiksnius pakeisti duomenimis iš kitų šaltinių, nes, remiantis tos nuostatos formuluote, neiškraipytomis kainomis ir lyginamaisiais dydžiais pakeičiamos tik tos gamybos ir pardavimo sąnaudos, dėl kurių yra įrodyta, kad jos yra iškraipytos. Konkrečiai, „Shenghua“ pateikė pastabą, kad skundo pateikėjas neįrodė, jog Kinijos kalcio silicido pramonės darbo sąnaudos buvo iškraipytos, tad Komisija turėjo naudoti faktines eksportuojančių gamintojų pateiktas darbo sąnaudas. „Shenghua“ pažymėjo, kad buvo nepagrįsta darbo sąnaudas pakeisti darbo sąnaudomis trečiojoje šalyje, nes joms įtakos turėjo keli veiksniai, kaip antai pasiūlos ir paklausos santykis atitinkamoje rinkoje, gamybos automatizavimo laipsnis ir žaliavų kainų lygis regione, kuriame įsikūrę gamintojai. „Shenghua“ pridūrė, kad skyrėsi ne tik skirtingų šalių, bet ir skirtingų Kinijos gamintojų darbo sąnaudos. „Shenghua“ tvirtino, kad tas pats pasakytina apie energiją, PBA išlaidas ir pelną.

(78)

Atsiliepdama į tvirtinimą dėl nepakankamų įrodymų dėl darbo sąnaudų iškraipymų inicijavimo etape, Komisija daro nuorodą į savo argumentus 41 ir 63 konstatuojamosiose dalyse. Sprendimas dėl didelių iškraipymų faktinio buvimo ir dėl atitinkamo 2 straipsnio 6a dalies a punkte nurodytos metodikos naudojimo priimamas tik tuo metu, kai pateikiamas pirminis ir (arba) galutinis faktų atskleidimas. Šiuo atveju Komisija nusprendė, kad skundo pateikėjo pateiktų įrodymų dėl didelių iškraipymų pakanka, kad šiuo pagrindu būtų galima inicijuoti tyrimą. Nors Komisija pripažįsta, kad darbo užmokesčio sąnaudos įvairiose šalyse ar net sektoriuose gali skirtis, atlikusi tyrimą Komisija nustatė, kad KLR darbo rinką paveikė iškraipymai visos šalies mastu. Kinijos darbo rinkai būdingos problemos, įskaitant nuo Vyriausybės nepriklausomų profesinių sąjungų trūkumą ir darbo jėgos judumo ribojimus dėl namų ūkių registravimo sistemos, daro iškraipomąjį poveikį darbo užmokesčio kūrimui KLR visiems ekonominės veiklos vykdytojams. Tai, kad darbo užmokesčio sąnaudos kitose šalyse arba pačioje KLR gali skirtis, šios išvados nekeičia.

(79)

Atlikdama tyrimą Komisija taip pat nustatė, kaip aprašyta 51–55 konstatuojamosiose dalyse, kad KLR kalcio silicido gamintojų naudojamų gamybos išteklių rinkose buvo daug didelių iškraipymų – ne tik konkrečių, bet ir kompleksinių. Toje pačioje padėtyje buvo labiau bazinių gamybos išteklių, naudojamų kalcio silicidui ir jo žaliavoms gaminti, gamintojai. Taigi Komisija nustatė, kad KLR iškraipytos visos tiriamajam produktui gaminti naudojamų gamybos išteklių sąnaudos, įskaitant energiją. Tai, kad, kaip tvirtina „Shenghua“, energijos sąnaudos skirtingose šalyse skiriasi, nekeičia Komisijos vertinimo, susijusio su iškraipytomis energijos kainomis KLR.

(80)

Šiuo atžvilgiu, nors pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą vidaus sąnaudas, įskaitant darbo ar energijos sąnaudas, leidžiama naudoti, jei aiškiai nustatoma, kad jos neiškraipytos, byloje nėra įrodymų, kad iškraipymai šalies mastu nėra taikomi kalcio silicido gamintojams. Todėl apskaičiuojant normaliąją vertę nebuvo galima naudoti tokių vidaus sąnaudų.

(81)

Kalbant apie PBA išlaidas ir pelną, Komisija pažymėjo, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą nustačius, kad eksportuojančioje šalyje yra didelių iškraipymų, netikslinga taikyti eksportuojančios šalies vidaus kainas ir sąnaudas; Komisija gali apskaičiuoti normaliąją vertę kiekvienam eksportuojančiam gamintojui pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą remdamasi neiškraipytomis kainomis arba lyginamaisiais dydžiais tinkamoje tipiškoje šalyje. Komisija pabrėžia, kad pastarajame straipsnyje taip pat konkrečiai reikalaujama, kad į apskaičiuotą normaliąją vertę būtų įtraukta pagrįsta neiškraipytų administracinių, pardavimo ir bendrųjų išlaidų bei pelno suma. Jei atlikdama tyrimą, pagrįstą visais byloje surinktais įrodymais, Komisija įrodo, kad eksportuojančioje šalyje yra didelių iškraipymų, darančių poveikį nagrinėjamajam produktui, vadinasi, šių eksportuojančių gamintojų PBA išlaidos taip pat buvo paveiktos tų iškraipymų.

(82)

Todėl „Ketong“ ir „Shenghua“ teiginiai buvo atmesti.

(83)

„Shenghua“ taip pat tvirtino, kad, net naudojant duomenis iš kitų šaltinių, būtų nepagrįsta naudoti trečiosios valstybės duomenis kaip neiškraipytą kainą. „Shenghua“ paminėjo Komisijos ketinimą dėl tipiškos šalies importo kainų remtis „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA) duomenų baze ir pažymėjo, kad per tiriamąjį laikotarpį ji pirko visas tiriamajam produktui gaminti naudojamas žaliavas vidaus rinkoje. Taigi Komisija turėtų naudoti patikimesnį ir tvirčiau pagrįstą duomenų šaltinį ir, kad ir koks duomenų šaltinis būtų naudojamas, reikėtų atlikti tinkamą koregavimą (pavyzdžiui, dėl pristatymo išlaidų), siekiant užtikrinti, kad tariamai neiškraipytai kainai būtų taikomos tos pačios pirkimo sąlygos, kaip „Shenghua“ įsigytoms žaliavoms.

(84)

Dėl šio argumento Komisija pažymi, kad dėl 41–63 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių šiame tyrime ji taiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Taigi Komisija privalo naudoti neiškraipytas sąnaudas tinkamoje tipiškoje šalyje, kad užtikrintų, kad taikomos sąnaudos nebūtų paveiktos iškraipymų ir būtų pagrįstos turimais duomenimis, kaip antai GTA duomenų bazėje surinktais importo duomenimis. Kadangi „Shenghua“ nepateikė duomenų, kad pagrįstų savo teiginį dėl tinkamo koregavimo (pavyzdžiui, dėl didesnių pristatymo išlaidų), laikoma, kad tipiškos šalies importo vertės atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies kriterijus ir pagal jas galima pagrįstai įvertinti kainą tipiškoje šalyje, įskaitant pristatymo išlaidas. Be to, kadangi importuojami gamybos ištekliai tipiškos šalies vidaus rinkoje konkuruoja pagal kainą, Komisija jas laikė patikimu pakaitiniu rodikliu. Jeigu importo atveju būtų atsižvelgiama ne į visas pristatymo išlaidas, nustatyta kaina neatspindėtų neiškraipytos kainos tipiškos šalies rinkoje. Tai prieštarautų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktui, todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(85)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turimi įrodymai parodė, kad tiriamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvos rinkos jėgų sąveikos, nes, kaip matyti iš vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į tai, kad KV visiškai nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje.

(86)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(87)

Kaip paaiškinta 35 ir 36 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti. Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių. Antrajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims ketinanti šioje byloje tinkama tipiška šalimi pasirinkti Braziliją, jei būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(88)

Pirmajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė Argentiną, Braziliją, Kazachstaną, Malaiziją ir Meksiką kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į Kiniją, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnių vidutinių pajamų šalių.

(89)

Iš suinteresuotųjų šalių negauta jokių pastabų dėl Komisijos nustatytų šalių ekonominės plėtros lygio panašumo į KLR.

(90)

„Ketong“ pažymėjo, kad Pasaulio bankas Rusiją taip pat laiko didesnių vidutinių pajamų šalimi, panašia į KLR, ir paprašė Komisijos apsvarstyti galimybę pasirinkti ir šią šalį kaip galimą tipišką šalį. Tačiau Komisijos nerado nė vieno Rusijos kalcio silicido gamintojo, kurio finansinė informacija būtų viešai paskelbta ir kuris būtų tipiškas, kad būtų galima apskaičiuoti tiriamojo produkto normaliąją vertę, tad ji šios šalies nebevertino.

(91)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė Braziliją ir Argentiną kaip šalis, kuriose, kaip žinoma, gaminamas kalcio silicidas. Šiame pranešime Komisija taip pat nurodė Kazachstaną, Malaiziją ir Meksiką kaip ferolydinius gaminančias šalis, nes ši pramonė labiausiai panaši į kalcio silicido pramonę pagal gamybos procesą ir gamybos veiksnius; ji gali panaudoti šias šalis, jeigu nebūtų tinkamų duomenų iš kalcio silicidą gaminančių šalių. Pastabų pateikė „Ketong“, „Shenghua“ ir skundo pateikėjas.

(92)

Komisija nustatė du kalcio silicido gamintojus Brazilijoje ir vieną Argentinoje, kurių finansinė informacija yra viešai paskelbta. Tačiau naujų (t. y. 2019 m.) finansinių duomenų buvo tik dėl Argentinos gamintojo ir vieno iš dviejų Brazilijos gamintojų („Rima Industrial S.A.“).

(93)

Skundo pateikėjas pažymėjo, kad Brazilija ir toliau yra viena iš galimų tipiškų šalių ir pritarė galimam jos kaip tipiškos šalies pasirinkimui, kaip jis iš pradžių siūlė skunde.

(94)

Ir „Shenghua“, ir „Ketong“, pateikusios pastabas dėl pirmojo pranešimo, tvirtino, kad Brazilija negali būti tinkama tipiška šalis, nes kelių žaliavų (kaip antai elektrodų pastos ir silicio/kvarcito) importo apimtis buvo maža ir todėl netipiška.

(95)

Tačiau, kalbant apie elektrodų pastą, importui į Braziliją teko bent 10 % pranešto suvartojimo Kinijoje, todėl jis laikomas tipišku. Kalbant apie kvarcitą, Komisija nusprendė, kad maža importo į Braziliją apimtis nėra tipiška ir tinkamu lyginamuoju dydžiu vėl pasirinko vidutinę pirkimo kainą, kurią moka Sąjungos gamintojai.

(96)

„Shenghua“ tvirtino, kad elektros kaina Brazilijoje yra per didelė, ir paprašė Komisijos šiuo pagrindu atmesti Braziliją kaip tipišką šalį.

(97)

Komisija pažymėjo, kad pagrindiniame reglamente nustatytuose tipiškos šalies atrankos kriterijuose niekur nepažymėta, kad komunalinių paslaugų kainos turi būti tam tikro intervalo ribose. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(98)

Pateikusi pastabų dėl pirmojo pranešimo „Ketong“ tvirtino, kad Brazilijos elektros energijos rinka iškraipyta, nes 1) Brazilijos Vyriausybė yra elektros energijos gamintojo „Eletrobrás“ didžiausia akcininkė ir 2) Brazilijos Vyriausybė reguliavo elektros energijos kainą per reguliavimo agentūrą „Agência Nacional de Energia Elétrica“ (toliau – ANEEL). Taigi dėl šios priežasties Brazilija nebūtų tinkama tipiška šalis.

(99)

Komisija pažymėjo, kad „Ketong“ nepateikė jokių įrodymų, kad dėl to, kad „Eletrobrás“ priklauso Vyriausybei, Brazilijos elektros energijos rinkoje yra iškraipymų ir, visų pirma, kad tai darė poveikį kalcio silicido gamintojams dėl tiriamuoju laikotarpiu jų mokėtos elektros energijos kainos. Pavyzdžiui, nors 52 % „Eletrobrás“ akcijų priklauso Vyriausybei, likusiomis akcijomis prekiaujama viešai. Šis klausimas išsamiau nagrinėjamas 133 konstatuojamojoje dalyje remiantis papildomais suinteresuotųjų šalių gautais įrodymais ir 152 konstatuojamojoje dalyje.

(100)

„Shenghua“ tvirtino, kad Brazilijos rinka yra labai apsaugota ir joje taikoma „daug potencialiai prekybą ribojančių priemonių“, ir Komisija tai patvirtino vertindama Brazilijos importo apribojimus (40).

(101)

Pirmajame pranešime Komisija konstatavo, kad nenustatė Brazilijoje prekybos iškraipymų, darančių poveikį pagrindiniams gamybos ištekliams kalcio silicidui gaminti. „Shenghua“ nepateikė įrodymų, kad tokių iškraipymų buvo dėl kalcio silicido ir (arba) pagrindinių gamybos veiksnių. Teiginys buvo pripažintas nepagrįstu ir todėl buvo atmestas.

(102)

„Ketong“ taip pat tvirtino, kad Komisijos nustatyti Brazilijos gamintojai aktyviai dalyvauja įvairioje ekonominėje veikloje ir todėl jų sąnaudos, pajamos ir pelnas neatspindi kalcio silicido gamintojo sąnaudų, pajamų ir pelno.

(103)

Pirmajame pranešime Komisija pripažino, kad Brazilijos gamintojai vykdė ir kitą veiklą, nesusijusią su kalcio silicido gamyba bei pardavimu ir kad jų finansinėse ataskaitose neįmanoma suskirstyti finansinės veiklos rezultatų pagal produktą. Komisija patikslino, kad tai per se nesumažina bendrovių tipiškumo ir todėl ji gali naudoti bendrovių lygmens finansinės veiklos rezultatus siekdama nustatyti PBA išlaidų ir pelno lyginamuosius dydžius. Todėl tas tvirtinimas buvo atmestas.

(104)

„Shenghua“ teigė, kad vienos bendrovės PBA išlaidos ir pelnas nėra patikimi arba tipiški norint nustatyti normaliąją vertę.

(105)

Komisija pažymėjo, kad „Shenghua“ nepateikė pagrindimo, kodėl vieno gamintojo PBA išlaidos ir pelnas nebūtų patikimi arba tipiški norint nustatyti normaliąją vertę. „Shenghua“ nebenustatė kitų Brazilijos gamintojų, kurių finansinė informacija būtų viešai paskelbta ir ją būtų galima įtraukti į duomenų rinkinį. Todėl tas tvirtinimas buvo atmestas.

(106)

„Ketong“ taip pat tvirtino, kad negalima naudoti „Dun & Bradstreet“ finansinių duomenų, nes jie nėra pakankamai išsamūs, kad būtų galima gauti būtiną informaciją ir tiksliai apskaičiuoti dempingo skirtumą.

(107)

Komisija pažymėjo, kad „Dun & Bradstreet“ duomenų bazė „Global Financials“ yra priemonė, kurią ji naudoja konkrečios bendrovės finansinėms ataskaitoms ir bendrovių galimose tipiškose šalyse santykiniams dydžiams gauti. Šiuo požiūriu Komisija patikslino, kad „Dun & Bradstreet“ duomenų bazėje vartojami terminai „tiesioginės sąnaudos“ ir „netiesioginės sąnaudos“ reiškia sąvokas „parduotų prekių sąnaudos“ ir „veiklos sąnaudos“. Priešingai nei tvirtino „Ketong“, Komisija vis dėlto turi duomenų, kurie yra pakankamai išsamūs, kad ji galėtų rasti tinkamą informaciją ir apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Todėl tas tvirtinimas buvo atmestas.

(108)

Ir „Shenghua“, ir „Ketong“ tvirtino, kad Argentina, kurią Komisija jau minėjo pirmajame pranešime, nėra tinkama tipiška šalis dėl prekybos puskoksiu, kuris yra vienas iš svarbiausių gamybos veiksnių, iškraipymų.

(109)

Komisija sutiko, kad prekybos iškraipymais (šiuo atveju dėl eksporto licencijų suteikimo ir mokesčio) galima paaiškinti mažą puskoksio importo į Argentiną apimtį ir dėl to importo kaina nėra tinkama naudoti kai lyginamoji kaina.

(110)

„Ketong“ taip pat tvirtino, kad, jei Komisija padarytų išvadą, kad Kinijos daugelio gamybos išteklių rinka yra iškraipyta, ji taip pat privalo laikyti Argentinos rinką iškraipyta, nes daugelis pagrindinių gamybos išteklių Argentinoje yra Kinijos kilmės.

(111)

Komisija atmetė šį teiginį, nes, priešingai nei tvirtino „Ketong“, didžioji dauguma gamybos išteklių, išskyrus puskoksį, į Argentiną importuojama ne iš Kinijos, o iš kitų šalių. Pirmajame pranešime Komisija konstatavo, kad į Argentiną importuojama labai nedaug ne iš Kinijos importuojamo puskoksio. Taigi tame etape Komisija nusprendė, puskoksio importo į Argentiną apimtis nėra tipiška. Puskoksis sudaro apie 10 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų.

(112)

Skundo pateikėjas taip pat tvirtino, kad šiame etape Argentina negali atitikti tipiškos šalies atrankos kriterijų, atsižvelgiant į tai, kad toje šalyje yra viešai paskelbtos informacijos apie vieną nagrinėjamojo produkto gamintoją, o tai rodo, kad padėtis nuostolinga.

(113)

Komisija sutiko, kad vienintelis Argentinos CaSi gamintojas, kurio finansiniai duomenys paskelbti viešai, negali būti naudojamas kaip pelno dydžio lyginamasis dydis, nes 2019 m. bendrovė patyrė nuostolių. Jeigu vėliau atsiras 2020 m. finansinių duomenų, Komisija gali iš naujo apsvarstyti Argentiną kaip tipišką šalį.

(114)

„Ketong“ paprašė Komisijos kaip tipišką šalį pasirinkti Rusiją, nes Pasaulio bankas ją laiko didesnių vidutinių pajamų šalimi, panašia į Kiniją, joje gaminamas kalcio silicidas ir yra bent vienas gamintojas – „Kluchevsky Ferroalloy Plant PJSC“.

(115)

Komisija išnagrinėjo „Ketong“ tvirtinimą dėl Rusijos kaip tinkamos tipiškos šalies naudojimo. Ji įvertino naujausius finansinius duomenis, kuriuos „Ketong“ pateikė dėl Rusijos ferolydinių gamintojo „Kluchevsky Ferroalloy Plant PJSC“, tariamai, kaip teigiama jo svetainėje, gaminančio kalcio silicidą. Duomenys buvo susiję su metais, ėjusiais prieš tiriamąjį laikotarpį. Kadangi iš šių duomenų matyti beveik nulinis pelnas ir labai mažos PBA išlaidos, Komisija nusprendė, kad šie duomenys nėra tipiški siekiant apskaičiuoti tiriamojo produkto normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(116)

Kadangi Komisija negalėjo rasti tipiškų finansinių duomenų dėl kitų galimų kalcio silicido gamintojų Rusijoje ir „Ketong“ tokių duomenų irgi nepateikė, Komisija šiame etape padarė išvadą, kad Rusija nėra tinkama tipiška šalis.

(117)

„Shenghua“ ir „Ketong“ tvirtino, kad nei Brazilija, nei Argentina nėra tinkamos tipiškos šalys dėl 94, 96, 98, 100, 102, 104, 106, 108, 110 ir 112 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių, ir pasiūlė, kad, kadangi pasaulinė kalcio silicido gamyba yra ribota, Komisija turėtų vietoj to naudoti ferolydinių ir (arba) silicio metalo gamintojų duomenis, nes tų produktų sąnaudų struktūra panaši į kalcio silicido sąnaudų struktūrą. Jos pasiūlė naudoti Kazachstaną, nes tai vienas iš didžiausių ferolydinių gamintojų: šioje šalyje yra keli gamintojai, kurių PBA išlaidų ir pelno duomenis galima naudoti.

(118)

Komisija pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog yra šalių, kuriose gaminamas kalcio silicidas, šiame etape Kazachstanas nelaikomas tinkama tipiška šalimi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatytus kriterijus, nes jis nėra kalcio silicido gamintojas ir nėra atitinkamų viešų duomenų.

(119)

„Ketong“ taip pat tvirtino, kad GTA surinktų Kazachstano ir Rusijos duomenų kokybė ir išsamumas yra blogesni nei TPC (Tarptautinis prekybos centras) duomenų, ir pasiūlė vietoj GTA naudoti juos. Kadangi Komisija neketina naudoti nė vienos iš šių šalių kaip tipiškos šalies, šiame etape šis tvirtinimas toliau nenagrinėtas.

(120)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija antruoju pranešimu informavo suinteresuotąsias šalis, kad neiškraipytoms kainoms arba lyginamiesiems dydžiams, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę, nustatyti ji kaip tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina naudoti Braziliją ir remtis „Rima Industrial S.A“ finansiniais duomenimis.

(121)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl Brazilijos, kaip tipiškos šalies, ir „Rima Industrial S.A.“, kaip tipiškos šalies gamintojo, tinkamumo. Pastabų pateikė „Ketong“, „Shenghua“ ir skundo pateikėjas.

(122)

Skundo pateikėjas pritarė, kad tipiška šalimi būtų pasirinkta Brazilija, ir atmetė Kazachstaną, Argentiną ir Rusiją kaip netinkamas tipiškas šalis. Savo pastabose skundo pateikėjas pateikė naujausius turimus dviejų žinomų Brazilijos CaSi gamintojų finansinius duomenis, paskelbtus Mino Žeraiso oficialiajame leidinyje (41) (42). Skundo pateikėjas taip pat tvirtino, kad Rusijos bendrovė „Kluchevsky Ferroalloy Plant PJSC“ pastaruosius šešerius metus, įskaitant tiriamąjį laikotarpį, CaSi negamino ir artimiausiu metu neplanuoja jo gaminti, nors jos svetainėje nurodyta, jog ji tariamai gamina kalcio silicidą.

(123)

„Shenghua“ pakartojo savo teiginį, kad Brazilijos elektros energijos kainos yra per didelės ir todėl Brazilijos negalima laikyti tinkama tipiška šalimi. „Shenghua“ tvirtino, kad Komisijos pareiškimas, jog pagrindiniame reglamente nustatytuose atrankos kriterijuose niekur nepaminėta, kad komunalinių paslaugų kainos turi būti tam tikro intervalo ribose, kad šalis būtų pasirinkta kaip tipiška šalis, kaip nurodyta 97 konstatuojamojoje dalyje, neatitinka pagrindinio reglamento ir PPO antidempingo susitarimo, pagal kurį reikalaujama, kad, net jeigu Komisija nusprendžia nenaudoti kilmės šalies bendrovių pardavimo kainų ar sąnaudų, ji turėtų naudoti pagrįstus pakaitinius duomenis, kad nustatytų normaliąją vertę.

(124)

Kaip teigiama 86 konstatuojamojoje dalyje, atrinkdama tipišką šalį Komisija naudoja atitinkamus kriterijus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Brazilija visus šiuos kriterijus atitinka. Tai, kad Brazilijoje elektros energijos kainos yra didesnės nei kitose šalyse, nereiškia, kad Brazilija nėra tinkama tipiška šalis. Todėl tas tvirtinimas buvo atmestas.

(125)

„Ketong“ teigė, kad vienintelė priežastis, kodėl Komisija atmetė Rusiją kaip tipišką šalį, yra tai, kad „Kluchevsky Ferroalloy Plant PJSC“ 2019 m. turėjo netipišką (t. y. per mažą) pelno dydį ir PBA išlaidas. Be to, „Ketong“ tvirtino, kad pelno dydis nėra vienas iš kriterijų, pagal kuriuos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį atrenkama tipiška šalis, ir kad tereikia, kad duomenys būtų prieinami. „Ketong“ teigimu, pagal šią teisinę nuostatą negalima ekstrapoliuoti jokių papildomų „tipiškumo kriterijų“ ir todėl tai nėra kriterijus, pagal kurį vertinamas tipiškos šalies tinkamumas. Be to, „Ketong“ tvirtino, kad, net jeigu pelno dydis būtų vienas iš kriterijų, neaišku, kodėl „Rima Industrial S.A.“, kurios pelno dydis tėra 3 %, būtų geresnis pasirinkimas nei mažas, bet vis dėlto teigiamas „Kluchevsky Ferroalloy Plant PJSC“ pelno dydis.

(126)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta PBA išlaidų ir pelno suma. Komisija mano, kad beveik nulinis pelno dydis nėra „pagrįsta suma“, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto paskutinėje pastraipoje.

(127)

Be to, „Ketong“ teigė, kad Rusijos duomenys kokybiškesni nei Brazilijos dėl kelių priežasčių. Pirma, „Rima Industrial“ veikla yra įvairesnė nei „Kluchevsky Ferroalloy Plant PJSC“, sutelkiančios dėmesį į ferolydinius. Antra, „Ketong“ tvirtino, kad Komisija nepagrindė savo teiginio, kad „Rima Industrial“ tiesioginės sąnaudos, nurodytos „Dun & Bradstreet“ duomenų bazėje, atitinka parduotų prekių sąnaudas, o netiesioginės sąnaudos – veiklos sąnaudas. Kita vertus, naudojant „Kluchevsky Ferroalloy Plant PJSC“ duomenis galima įvertinti, kokios įvairios sąnaudų kategorijos yra įtrauktos. Trečia, „Kluchevsky Ferroalloy Plant PJSC“ PBA išlaidos yra aprašytos išsamiau.

(128)

Kaip paaiškinta 122 konstatuojamojoje dalyje, gauta naujesnių finansinių duomenų dėl dviejų Komisijos nustatytų Brazilijos gamintojų. Pagal šiuos duomenis „Rima Industrial S.A.“ 2020 m. patyrė nuostolių. Kita vertus, „Bozel Brasil S.A.“ 2020 m. gavo pelno. Kaip numatyta pirmajame pranešime, Komisija naudojo 2020 m. duomenis, nes jų atsirado. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad, viena vertus, nepelninga bendrovė nėra tipiškas padėties vidaus rinkoje pavyzdys, o, kita vertus, „Bozel Brasil S.A.“ gamina beveik tik kalcio silicidą, Komisija naudojo „Bozel Brasil“ duomenis. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(129)

Be to, „Ketong“ tvirtino, kad Brazilijos kvarcito importas gali būti netipiškas, o TPC surinkti Rusijos kvarcito importo statistiniai duomenys yra patikimas pramoninės paskirties kvarcito kainos lyginamasis dydis.

(130)

Kaip paaiškinta 90 ir 115 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nelaiko Rusijos tinkama tipiška šalimi. Kalbant apie kvarcito lyginamąjį dydį, kadangi nėra tipiškos importo iš Brazilijos apimties, Komisija vėl nusprendė naudoti kvarcito kainą Sąjungos rinkoje, kaip paaiškina 95 konstatuojamojoje dalyje. Todėl tas tvirtinimas buvo atmestas.

(131)

Be to, „Ketong“ teigė, kad, jeigu Komisija tipiška šalimi pasirinktų Braziliją, ji turi pasirinkti tiksliausias ir neiškraipytas elektros energijos sąnaudas Brazilijoje. Visų pirma, „Ketong“ tvirtino, kad Brazilijoje elektros energija parduodama dviejose skirtingose sutartinėse aplinkose: reguliuojamoje rinkoje ir atvirojoje rinkoje. „Ketong“ tvirtino, kad, kadangi pramoniniai pirkėjai daugiausia pirktų elektrą atvirojoje rinkoje, atviroji, o ne reguliuojama rinka būtų tinkamas tipiškos pramoninių elektros energijos pirkėjų kainos šaltinis. Tai ypač pasakytina apie didelius pramoninius elektros energijos vartotojus, įskaitant kalcio silicido gamintojus. „Ketong“ nuomone, kalcio silicido gamintojui, kurio elektros energijos paklausa gerokai viršija 3 MW (nes vienos krosnies galia yra didesnė nei 20 MW), būtų tikslinga elektros energiją pirkti tiesiogiai iš elektros energijos gamintojo lengvatine kaina atvirojoje rinkoje. Be to, „Ketong“ tvirtino, kad bendrovės „EDP Brasil“, kurią Komisija naudojo antrajame pranešime, elektros energijos kainos atitiko elektros energijos tarifą reguliuojamoje rinkoje, o tai nėra tipiškos elektros energijos kainos, kuriomis dideli pramoniniai vartotojai, kaip CaSi gamintojai, perka elektros energiją. „Ketong“ taip pat tvirtino, kad „EDP Brasil“ elektros energijos tarifas yra reguliavimo agentūros ANEEL reguliuojama didžiausia kaina, o ne faktinė kaina, kuria parduodama elektros energija. Siekdama pagrįsti šį teiginį „Ketong“ pateikė pranešimą spaudai, kad ANEEL patvirtino kainos viršutinę ribą 2020 m. gruodžio mėn. numatytam aukcionui. Be to, „Ketong“ teigė, kad iš „EDP Brasil“ veiklos duomenų matyti, kad „EDP Brasil“ klientų faktiškai mokama kaina reguliuojamoje rinkoje arba atvirojoje rinkoje buvo mažesnė nei šis tarifas, tad Komisija turėtų naudoti tuos duomenis.

(132)

Komisija pažymėjo, kad dėl elektros energijos kainų atvirojoje rinkoje tariamasi dvišaliu pagrindu ir jos nėra skelbiamos viešai (43). Be to, kai vartotojai perka elektros energiją atvirojoje rinkoje, jie turi pasirašyti dvi sutartis: vieną su elektros energijos gamintoju, atsakingu už elektros energijos gamybą, o kitą su skirstytoju dėl infrastruktūros (perdavimo linijų) naudojimo (44). Apskritai elektros energijos tarifą sudaro gamybos, perdavimo bei paskirstymo sąnaudos ir sektoriaus rinkliavos bei mokesčiai. „Ketong“ nurodytos elektros energijos kainos „EDP Brasil“ metinėje ataskaitoje apima tik (hidroelektrinės ir šiluminės) elektros energijos gamybos elektros kainą, kuri nėra galutinė vartotojo mokama kaina ir kurios dėl to negalima naudoti kaip lyginamojo dydžio.

(133)

Komisija taip pat pažymėjo, kad „Ketong“ nepateikė jokių įrodymų, išskyrus prielaidą, kad kalcio silicido gamintojai gauna elektros energiją atvirojoje, o ne reguliuojamoje rinkoje. Be to, nėra jokių įrodymų, kad Komisijos naudojami tarifai, paskelbti privačiosios bendrovės „EDP Brasil“ svetainėje, faktiškai yra didžiausia kaina, kaip teigia „Ketong“, o ne vartotojų mokami tarifai. „Ketong“ pateiktais įrodymais šiuo klausimu šis teiginys nepatvirtinamas. Tame pateiktame pranešime spaudai tiesiog konstatuojama, kad ANEEL padidino kainos viršutinę ribą. Faktiškai, Komisija pažymėjo, kad vidutinis elektros energijos tarifas, tiriamuoju laikotarpiu taikytas pramoniniams naudotojams, buvo 391 BRL/MWh, o „Ketong“ pateiktoje EDP metinėje ataskaitoje teigiama, kad pramoniniams naudotojams taikytas elektros energijos tarifas 2020 m. paskutinį ketvirtį buvo 508 BRL/MWh, taigi daug didesnis nei tarifas, kurį naudojo Komisija lyginamajam dydžiui apskaičiuoti. Neturėdama byloje jokių tinkamų alternatyvių duomenų, Komisija preliminariai nusprendė naudoti „EDP Brasil“ paskelbtas tarifines kainas. Todėl tas tvirtinimas buvo atmestas.

(134)

„Ketong“ tvirtino, kad, jeigu Komisija nuspręs naudoti „Dun & Bradstreet“ surinktus „Rima Industrial“ finansinius duomenis ir atsižvelgiant į tai, kad tie duomenys buvo netikslūs ir bendro pobūdžio ir iš jų neįmanoma nustatyti į netiesiogines sąnaudas įtrauktų išlaidų, eksporto kainos nereikėtų koreguoti atsižvelgiant į pardavimo išlaidas, nes tos pačios išlaidos būtų įtrauktos apskaičiuojant normaliąją vertę.

(135)

Kaip nustatyta 128 konstatuojamojoje dalyje, Komisija naudos „Bozel Brasil S.A.“ finansines ataskaitas. Todėl šis tvirtinimas nebėra svarbus.

(136)

„Shenghua“ pakartojo savo teiginį, kad tinkama tipiška šalimi reikėtų išrinkti Kazachstaną. Iš tiesų Komisija galėtų pradėti svarstyti galimybę pasirinkti šalis, gaminančias ferolydinius, nes kalcio silicido gamyba vyksta tik Argentinoje bei Brazilijoje ir pirmąją Komisija atmetė, o pastaroji, „Shenghua“ nuomone, nėra tinkama dėl didelių elektros energijos tarifų, kaip paminėta 123 konstatuojamojoje dalyje.

(137)

Kadangi Brazilijoje yra gamintojų, kurių finansinė informacija yra paskelbta viešai, nereikia svarstyti ferolydinius gaminančių šalių, tokių kaip Kazachstanas. Todėl tas tvirtinimas buvo atmestas.

(138)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad pirminiu tyrimo etapu tinkama tipiška šalis yra Brazilija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(139)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Brazilija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(140)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, pvz., medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami nagrinėjamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(141)

Vėliau, antrajame pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis GTA duomenimis, kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, pirmiausia žaliavų, sąnaudas. Be to, kaip išsamiau paaiškinta 151 ir 152 konstatuojamosiose dalyse, Komisija pareiškė, kad naudos TDO statistinius duomenis ir viešai prieinamus informacijos apie darbo sąnaudas Brazilijoje šaltinius, kad nustatytų neiškraipytas darbo sąnaudas, ir viešai prieinamus elektros energijos tiekėjo informacijos apie pramoninius skirstymo tarifus šaltinius, kad nustatytų neiškraipytas elektros energijos sąnaudas.

(142)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė.

Kalcio silicido gamybos veiksniai

(143)

Komisija įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę siekdama aprėpti išlaidas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Šios sumos nustatymo metodika deramai paaiškinta 154 konstatuojamojoje dalyje.

(144)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, ir iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (48) I priede išvardytų šalių, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipišką šalį, nes 85 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neatsižvelgdama į importą iš Kinijos ir ne rinkos ekonomikos šalių į Braziliją, Komisija nustatė, kad pagrindinių žaliavų importas iš kitų trečiųjų valstybių išliko tipiškas (daugiau nei 98 % bendro į Braziliją importuojamo kiekio). GTA nurodomos Brazilijos importo kainos pagal FOB kainos principą. Siekiant nustatyti Brazilijos CIF importo vertes, prie FOB verčių pridėta 3,1 %, t. y. skirtumas tarp vidutinių CIF ir vidutinių FOB kalcio silicido eksporto kainų per tiriamąjį laikotarpį, kaip pranešė Kinijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai.

(145)

Kadangi Brazilijoje nėra importo duomenų ir nėra tinkamos neiškraipytos tarptautinės anglių kainos, Komisija nusprendė, kad vidutinė bituminių akmens anglių importo kaina yra tinkamas lyginamasis dydis.

(146)

Kadangi kvarcito importo į Braziliją kiekiai buvo maži ir dėl to pripažinti netipiškais ir kadangi nėra neiškraipytos tarptautinės kvarcito kainos, Komisija nusprendė, kad Sąjungos gamintojų mokama vidutinė pirkimo kaina yra tinkamas lyginamasis dydis.

(147)

Vienas eksportuojantis gamintojas kaip gamybos veiksnį taip pat nurodė kvarcinį smėlį. Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dėl šio gamybos veiksnio patirtos faktinės sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu sudarė labai mažą visų gamybos sąnaudų dalį. Kadangi tam naudota vertė neturėjo pastebimo poveikio dempingo skirtumo skaičiavimui, nepriklausomai nuo naudoto šaltinio, Komisija nusprendė šias sąnaudas priskirti prie trumpalaikio vartojimo prekių. Komisija apskaičiavo trumpalaikio vartojimo prekių procentinę dalį bendrose žaliavų sąnaudose ir pritaikė tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytomis neiškraipytomis kainomis.

(148)

Šalutiniai produktai silicio dioksido mikrodulkės (SS priskiriamos prie šlako) ir smulkūs nusodinti silicio dioksido ir kalcio milteliai, kurie yra atliekos, priskiriamos prie to paties SS kodo, kaip kalcio silicidas, sudarė mažiau nei po 1 % visų gamybos sąnaudų. Kadangi tiriamuoju laikotarpiu šlakas į Braziliją nebuvo importuojamas, Komisija nustatė šio šalutinio produkto lyginamąją kainą pagal vidaus pardavimo vertės KLR ir bendrų medžiagų sąnaudų santykį ir pritaikė tą santykį apskaičiuotoms neiškraipytoms bendroms medžiagų sąnaudoms. Po to gauta suma buvo padalyta iš faktinio parduoto kiekio, siekiant nustatyti neiškraipytą vieneto kainą, kaip minėta 142 konstatuojamosios dalies 1 lentelėje. Kito šalutinio produkto – kalcio silicido atliekų – atveju Komisija pakoregavo lyginamąją kainą taikydama šalutinio produkto pardavimo kainos ir kalcio silicido vidaus pardavimo kainos KLR santykį kalcio silicido lyginamajai kainai tipiškoje šalyje. Gautas pakoreguotas lyginamasis dydis nurodytas 1 lentelėje.

(149)

Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų kainą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, Komisija taikė atitinkamus tipiškos šalies importo muitus.

(150)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija manė, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti žaliavų, pristatytų į bendrovės gamyklą, neiškraipytas vežimo sąnaudas.

(151)

Darbo jėga yra svarbus gamybos veiksnys, kuriam tenka maždaug 5–10 % visų gamybos sąnaudų. Darbo užmokesčiui Brazilijoje nustatyti Komisija naudojo TDO statistinius duomenis. TDO statistiniuose duomenyse (49) pateikiama informacija apie gamybos sektoriaus darbuotojų mėnesinį darbo užmokestį ir vidutinį darbo valandų per savaitę skaičių Brazilijoje 2020 m. Komisija apskaičiavo darbdavio darbo sąnaudas Brazilijoje naudodama viešai paskelbtus šaltinius (50) dėl darbo sąnaudų Brazilijoje.

(152)

Komisija naudojo naujausią viešai paskelbtą elektros energijos kainą (2021 m. rugpjūčio mėn.), kurią taikė „EDP Brasil“ (51). Ši kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į infliaciją, kad būtų nustatyta 2020 m. taikytina kaina. Iš turimos informacijos galima nustatyti pramoninių naudotojų mokamą elektros energijos kainą ir naudojimosi skirstomaisiais tinklais („modalidade tarifaria azul“) kainą. Ji net suteikia išsamių duomenų apie kainas, kurias moka pramoniniai naudotojai, pasirinkę diferencijuotus tarifus pagal elektros energijos vartojimo paros laiką („modalidade tarifaria verde“). Reikėtų pažymėti, kad Brazilijoje reguliavimo institucija ANEEL (52) įpareigoja elektros energijos tiekėjus kartais tam tikru procentiniu dydžiu didinti tarifus, kad būtų reguliuojamas elektros energijos suvartojimas šalyje. ANEEL naudoja vėliavėlių sistemą (53) (žalia, geltona, 1 lygio raudona, 2 lygio raudona), kad praneštų, ar elektros energijos kaina turėtų būti tokia, kaip siūlo tiekėjas (žalia), ar padidinama 0,01343 BRL/kWh (geltona), 0,04169 BRL/kWh (1 lygio raudona) arba 0,06243 BRL/kWh (2 lygio raudona) (2020 m. duomenys). ANEEL paskelbia vėliavėles kas mėnesį ir dėl tiriamojo laikotarpio jas galima peržiūrėti „EDP Brasil“ svetainėje (54). Tiriamuoju laikotarpiu vėliavėlių sistema buvo daugiausia žalia. Tik 2020 m. sausio mėn. buvo geltona vėliavėlė ir 2020 m. gruodžio mėn. – 2 lygio raudona vėliavėlė, tad elektros tarifai turėjo būti šiek tiek padidinti. Apskritai toks padidėjimas padarė tarifui nedidelį poveikį.

(153)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ . Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(154)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos ir nusidėvėjimo išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų gamybos išlaidų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(155)

Norėdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą Komisija vadovavosi Mino Žeraiso oficialiajame leidinyje (55) paskelbtais 2020 m. „Bozel Brasil S.A.“ finansiniais duomenimis.

(156)

Remdamasi aprašytomis neiškraipytomis kainomis ir lyginamaisiais dydžiais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(157)

Pirma, Komisija neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas nustatė remdamasi kiekvienos bendrovės įsigytais gamybos veiksniais. Tada neiškraipytas vieneto sąnaudas ji pridėjo prie kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo individualių gamybos veiksnių faktinio suvartojimo. Šie pareiškėjo nurodyti suvartojimo rodikliai buvo patikrinti atliekant patikrinimą. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje, kaip aprašyta 1 lentelėje. Komisija sumažino gamybos sąnaudas atimdama neiškraipytas šalutinių produktų sąnaudas.

(158)

Po to Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas ir nusidėvėjimo išlaidas, kaip paaiškinta 154 konstatuojamojoje dalyje, prie neiškraipytų gamybos sąnaudų, kad nustatytų neiškraipytas gamybos sąnaudas (su PBA išlaidomis).

(159)

Gamybos išlaidoms, nustatytoms, kaip aprašyta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija pritaikė „Bozel Brasil S.A.“ PBA išlaidas ir pelną. PBA išlaidos, išreikštos parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi ir pritaikytos neiškraipytoms gamybos sąnaudoms, sudarė 11,98 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 18,96 %.

(160)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(161)

Eksportuojantys gamintojai produktą eksportui į Sąjungą pardavė tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusią Sąjungoje įsikūrusią bendrovę.

(162)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina – tai kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Sąjungą parduodamą nagrinėjamąjį produktą.

(163)

Komisija eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(164)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguota atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas sąnaudas, pakavimo sąnaudas, kredito sąnaudas, prekiautojų pelno dydžius ir bankų mokesčius.

(165)

Vertindama bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(166)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(167)

Visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą per TL dalimi, nustatyta remiantis Eurostato duomenimis.

(168)

Šiuo atveju bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė maždaug 57,5 % viso importo per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija nusprendė nustatyti tokį dempingo skirtumą kitiems (tiriamosios šalies) eksportuotojams, kad jis būtų lygus didžiausiam individualiam dempingo skirtumui, nustatytam vieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo tipiškai produkto rūšiai.

(169)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(170)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino du gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(171)

Kadangi su žalos vertinimu susiję duomenys buvo iš pradžių gauti tik iš dviejų Sąjungos gamintojų, žalos analizės skaičiai dėl konfidencialumo sumetimų pateikiami intervalais. Tačiau indeksai yra pagrįsti faktiniais duomenimis, o ne intervalais.

(172)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 1 313–1 590 tonų. Komisija nustatė šį skaičių remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę ir, svarbiausia, bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pateiktais antidempingo klausimyno atsakymais. Kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje, du bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai pagamino 100 % viso Sąjungoje pagaminamo panašaus produkto.

(173)

Siekdama nustatyti, ar Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, taip pat suvartojimo ir įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Sąjungos pramonės padėtimi, Komisija nagrinėjo Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą galutinėje grandyje, atsižvelgdama į integruotus Sąjungos gamintojus.

(174)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą Komisija surinko duomenis apie visą su kalcio silicidu susijusią veiklą ir nustatė, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui ar atvirajai rinkai. Atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją rinką ir laisvąją rinką yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuotaisiais. Priešingai, laisvojoje rinkoje parduoti skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu.

(175)

Komisija nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu 7,6 % visos Sąjungos suvartojimo teko uždarajai rinkai, kaip matyti iš 2 lentelės. Uždarasis naudojimas, kaip viso suvartojimo dalis, per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo palyginti stabilus ir padidėjo tik 3 %. Šiuo požiūriu kalcio silicidas buvo naudojamas tam, kad nagrinėjamasis gamintojas gamintų ferolydinius galutinėje grandyje, tad joks pardavimas išrašant sąskaitas faktūras faktiškai nevyko.

(176)

Komisija išnagrinėjo tam tikrus su Sąjungos pramone susijusius ekonominius rodiklius remdamasi laisvosios rinkos duomenimis. Šie rodikliai yra: pardavimo apimtis ir pardavimo kainos Sąjungos rinkoje; rinkos dalis; augimas; eksporto apimtis ir kainos; pelningumas; investicijų grąža ir pinigų srautas.

(177)

Tačiau kitus ekonominius rodiklius būtų galima prasmingai nagrinėti tik įvertinus visą veiklą, įskaitant uždarąjį naudojimą Sąjungos pramonėje. Tai: gamyba; pajėgumai, pajėgumų naudojimas; investicijos; atsargos; užimtumas; našumas; darbo užmokestis ir pajėgumas padidinti kapitalą. Šie rodikliai priklauso nuo visos veiklos, nepriklausomai nuo to, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar parduodama laisvojoje rinkoje.

(178)

Komisija nustatė Sąjungos suvartojimą pridėdama Sąjungos gamintojų pardavimą Sąjungos rinkoje prie importuojamo kalcio silicido kiekio. Sąjungos pardavimas buvo nustatytas remiantis Sąjungos gamintojų pateiktais antidempingo klausimyno atsakymais. Importo skaičiai buvo nustatyti remiantis valstybių narių nacionalinių muitinių duomenimis, kaip aprašyta toliau 4.4.1 skirsnyje.

(179)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(180)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį bendras Sąjungos suvartojimas ir suvartojimas atvirojoje rinkoje stabiliai mažėjo ir tiriamuoju laikotarpiu pasiekė maždaug pusę pirminio lygio. Suvartojimas sumažėjo dėl to, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį importas sumažėjo maždaug 25 %, o Sąjungos vidaus pardavimas – maždaug 75 %, kaip atitinkamai parodyta 6 ir 12 lentelėse. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl smarkiai sumažėjo suvartojimas, – nusmukusi neapdoroto plieno gamyba, nes kalcio silicidas yra plieno gamybos proceso gamybos išteklius, o plieno gamyba yra didžiausia kalcio silicido rinka ir plieno pramonė pirko šiek tiek mažiau kalcio silicido, nes naudojo savo kalcio silicido atsargas.

(181)

Skunde importo statistiniai duomenys buvo gauti iš Eurostato pagal KN kodus 7202 99 80 ir 2850 00 60 ir buvo pritaikyti remiantis importo kaina, kad būtų neįtraukti produktai, kurie nėra tiriamasis produktas. Šiame etape naudotų importo duomenų (ir apimties, ir kainų) kokybę kritikavo „Eurofer“ savo pastabose dėl tyrimo inicijavimo. Tačiau tame etape tai buvo patikimiausi įrodymai. Vis dėlto vykdant šį tyrimą buvo galima gauti tikslesnių importo duomenų, kuriais buvo apibūdintas produktas, importuotas pagal kiekvieną valstybių narių nacionalinėms muitinėms pateiktą importo deklaraciją. Komisija prašė išsamios informacijos apie produkciją, importuotą pagal KN kodus 7202 99 80 ir 2850 00 60, iš Prancūzijos, Italijos, Slovėnijos ir Ispanijos (tai keturios valstybės narės, kurių importo apimtis skunde yra didžiausia). Po to Komisija nustatė trijų iš šių valstybių narių (Prancūzijos, Slovėnijos ir Ispanijos) kalcio silicido importo apimtį ir kainas remdamasi iš tų valstybių narių gautoje informacijoje pateikto produkto aprašymo analize. Ketvirtosios pagal importo apimtį valstybės narės Italijos duomenys buvo pateikti netinkamu formatu ir todėl Komisija turėjo vadovautis pirminiame etape skunde pateiktais duomenimis. Iš skundo matyti, kokia procentinė dalis kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais teko toms keturioms valstybėms narėms. Komisija panaudojo tas procentines dalis importo apimčiai apskaičiuoti.

(182)

Importo rinkos dalis nustatyta remiantis importu iš KLR, palyginti su suvartojimu atvirojoje rinkoje, kaip parodyta 2 lentelėje.

(183)

Importo iš KLR raida:

3 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(184)

2017–2018 m. importui šiek tiek sumažėjus 6 %, nuo 2018 m. iki tiriamojo laikotarpio importas iš Kinijos laipsniškai sumažėjo 27 %. Tačiau 2017–2020 m. to importo rinkos dalis laipsniškai padidėjo 57 %. Nors importas iš Kinijos sumažėjo, jo smukimas buvo daug mažiau pastebimas nei ES suvartojimo sumažėjimas.

(185)

Komisija nustatė svertines vidutines importo iš KLR kainas remdamasi nacionalinių muitinių duomenimis, iš kurių matyti kalcio silicido importas iš KLR, kaip nustatyta pagal 181 konstatuojamąją dalį. Tokios kainos buvo pateiktos CIF lygio.

(186)

Importo iš KLR vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(187)

2017–2018 m. ir vėl 2018–2019 m. importo iš KLR kainos padidėjo 6 %, o po to nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio staigiai sumažėjo 15,5 % ir pasiekė kainų lygis, kuris buvo 5 % mažesnis nei 2017 m. Importo iš KLR kainos buvo mažesnės nei Sąjungos pardavimo kainos, kaip parodyta 8 lentelėje, per tiriamąjį laikotarpį susidarius 15–30 % skirtumui.

(188)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(189)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, prireikus tinkamai pakoreguotos atsižvelgiant į nuolaidas ir komisinius. Atliekant tokią kiekvienos rūšies produkto analizę atsižvelgta į tai, ar produktas buvo parduodamas palaidas arba kaip viela su šerdimi, kaip savo pastabose dėl tyrimo inicijavimo pažymėjo „Eurofer“, kaip aprašyta 9 konstatuojamojoje dalyje. Palyginus gautas rezultatas išreikštas Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad vidutinis svertinis priverstinis kainų mažinimas buvo 10,6 %. Turint omenyje, kad tiriamasis produktas yra biržos prekė, nuspręsta, kad tai didelis priverstinio kainų mažinimo skirtumas. Nustatyta, kad bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų visų rūšių produktais buvo vykdomas priverstinis kainų mažinimas. Toks importas sudarė maždaug 57 % viso importo.

(190)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(191)

Žalai nustatyti visi rodikliai buvo pagrįsti dviejų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų, atstovaujančių visai Sąjungos pramonei, duomenimis, kaip nustatyta 15 konstatuojamojoje dalyje.

(192)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(193)

2017–2020 m. Sąjungos pramonės gamyba drastiškai sumažėjo 91 %, o pajėgumai 3 % padidėjo, tad pajėgumų naudojimas sumažėjo 91 %.

(194)

Sąjungos pramonė gamina kalcio silicidą krosnyse, kurias taip pat galima naudoti kitiems ferolydiniams gaminti. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos kalcio silicido gamyba nebuvo nuosekli per nagrinėjamąjį laikotarpį, nes Sąjungos gamintojai gali optimizuoti pelną arba kuo labiau sumažinti nuostolius tose pačiose krosnyse gamindami pelningiausią produktą.

(195)

Kitos įvardytos gamybos pertraukų priežastys – techninės problemos dėl gamybos įrangos ir būtinoji techninė priežiūra. Siekdama patenkinti savo pagrindinių klientų paklausą gamybos pertraukų laikotarpiais, Sąjungos pramonė tiekė produkciją iš atsargų ir kartais ją pirko.

(196)

2019 m. gamyba buvo maža, o tiriamuoju laikotarpiu ypač maža, kai gamintojai patyrė kainų smukdymą dėl didelio importuojamo kalcio silicido kiekio mažomis kainomis, daugiausia iš KLR, nepaisant to, kad paklausa Sąjungoje sumažėjo dėl sumažėjusios plieno gamybos ir COVID-19 pandemijos.

(197)

Be to, didelę gamybos sąnaudų dalį sudarančios energijos kainos buvo didelės. Kadangi 2018–2019 m. „Ferropem“ sukaupė kalcio silicido atsargų, 2020 m. ji nusprendė gerokai sumažinti gamybą.

(198)

Šiuo metu „Ferropem“ vykdo didelio masto veiklos restruktūrizavimo programą. Kalbant apie kalcio silicidą, „Ferroglobe“ („Ferropem“ patronuojančioji bendrovė) pažymėjo, kad yra įsipareigojusi toliau gaminti nagrinėjamąjį produktą Sąjungoje, ir šiuo metu vykdo du su tuo susijusius projektus.

(199)

Kitas Sąjungos gamintojas (OFZ) pažymėjo, kad turi didelių nepanaudotų pajėgumų, kuriuos galima panaudoti Sąjungos gamybai padidinti, jeigu rinkoje vyraus sąžiningos konkurencijos sąlygos.

(200)

Nurodyti Sąjungos pramonės pajėgumai grindžiami krosnių, kurios buvo naudojamos kalcio silicidui gaminti per nagrinėjamąjį laikotarpį, pajėgumais. Tačiau, kaip savo pastabose dėl tyrimo inicijavimo minėjo „Eurofer“ ir Vokietijos plieno federacija, reikėtų patikslinti, kad šios krosnys buvo taip pat naudojamos kitiems produktams gaminti, tad 5 lentelėje parodytas pajėgumų naudojimo koeficientas (apimantis tik kalcio silicidą) per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo mažas. Vis dėlto nurodytus Sąjungos pajėgumus buvo galima staigiai gerokai padidinti gaminant kalcio silicidą kitose krosnyse, kuriose per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo gaminami kiti ferolydiniai. Nedidelį gamybos pajėgumų padidėjimą per nagrinėjamąjį laikotarpį lėmė padidintas efektyvumas.

(201)

Taigi, atlikus tyrimą padaryta išvada, kad 5 lentelėje nurodyti Sąjungos pramonės pajėgumai byloja apie sąlygas, vyravusias per nagrinėjamąjį laikotarpį, bet kas juos galima staigiai gerokai padidinti.

(202)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(203)

Pirmiau pateiktoje lentelėje parodyta Sąjungos gamintojų nuosavos produkcijos pardavimo apimtis. Pardavimo apimtis Sąjungos atvirojoje rinkoje nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos sumažėjo 75 %. Pardavimo apimtis sumažėjo po smarkaus gamybos sumažėjimo, kaip parodyta pirmiau 5 lentelėje.

(204)

Nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonė neteko maždaug pusės savo rinkos dalies. Rinkos dalis sumažėjo ne taip smarkiai, kaip pardavimo apimtis, bet jos sumažėjimą nulėmė toliau vykdytas importas, visų pirma iš KLR, gana dideliais kiekiais.

(205)

Mažėjant suvartojimui Sąjungos pramonė ne tik prarado nemenką pardavimo apimties dalį Sąjungos rinkoje, bet ir rinkos dalį. Taigi Sąjungos pramonės padėtis Sąjungos rinkoje akivaizdžiai pablogėjo ir absoliučia prasme, ir santykinai.

(206)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(207)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį darbuotojų skaičius buvo įvairus, nes nepastovios gamybos laikotarpiais tam tikri darbuotojai buvo perkeliami kitiems produktams gaminti. Darbuotojų, dirbančių su kalcio silicidu, skaičius etato ekvivalentu per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 73 %.

(208)

2017–2018 m. našumas padidėjo 11 % ir po to 2018–2019 m. sumažėjo 21 %, o nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio smarkiai krito 63 %. Atsižvelgiant į 7 lentelėje parodytus užimtumo lygių svyravimus, tendencija iš esmės atitiko gamybos pokyčius, kai per nagrinėjamąjį laikotarpį gamyba gerokai sumažėjo.

(209)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(210)

Tai vienintelis antidempingo tyrimas dėl nagrinėjamojo produkto. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

(211)

Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje (EUR/t)

(212)

Vidutinės vieneto pardavimo kainos Sąjungos atvirojoje rinkoje nesusijusiems pirkėjams 2017–2018 m. padidėjo 14 % ir 2019 m. išliko tokio lygio, o tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 %. Per tiriamąjį laikotarpį kainos buvo 5 % didesnės nei 2017 m. 2018 ir 2019 m. didėjusios pardavimo kainos atitiko didėjusias išlaidas. Kadangi pardavimo apimtis gerokai sumažėjo, 2019 m. pardavimo kainos Sąjungos rinkoje nekito, o 2020 m. smarkiai sumažėjo. Sąjungos gamintojų kainoms neigiamą poveikį padarė toliau vykdytas importas iš Kinijos gana dideliais kiekiais ir mažomis kainomis, kuris smukdė kainas Sąjungos rinkoje.

(213)

2017–2020 m. vieneto gamybos sąnaudos laipsniškai padidėjo daugiau nei 50 %. Tos išlaidos didėjo iš esmės dėl smarkaus gamybos sumažėjimo per tiriamąjį laikotarpį, jo priežastys aprašytos 193–197 konstatuojamosiose dalyse. Visų pirma, žemi gamybos lygiai 2019 ir 2020 m. reiškė, kad pastoviosios išlaidos (pvz., nusidėvėjimo) turėjo būti padengtos esant mažesnei gamybos apimčiai ir dėl to didėjo vieneto gamybos sąnaudos. Be to, padidėjo tam tikros gamybos sąnaudos, kaip antai energijos.

(214)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR/etato ekv.)

(215)

2017–2018 m. darbo sąnaudos vienam darbuotojui padidėjo 22 %, o po to nuo 2018 m. ir tiriamojo laikotarpio sumažėjo 27 %. Tokį svyravimą lėmė dideli dviejų Sąjungos gamintojų gamybos kiekio ir darbo jėgos aktyvumo lygių skirtumai.

(216)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(217)

2017–2019 m. laikotarpio pabaigos atsargos stabiliai didėjo, o nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos gerokai sumažėjo. Sąjungos gamintojai vykdė gamybos veiklą ne visą nagrinėjamąjį laikotarpį, o gamybos sprendimai buvo priimami priklausomai nuo kalcio silicido bei kitų ferolydinių rinkos padėties ir kalcio silicido atsargų lygių. Atsargų lygiai paprastai didesni po gamybos laikotarpių, o po to per laikotarpius, kai gamintojai nusprendžia atsargas parduoti, jie sumažėja.

(218)

Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, visų pirma dėl didelio gamybos sumažėjimo, kaip parodyta 4 lentelėje.

(219)

Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(220)

Komisija Sąjungos gamintojų nuosavos produkcijos pardavimo pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. 2018 m. pelningumo lygis išliko panašus į 2017 m., nes kartu su didėjusiomis sąnaudomis didėjo pardavimo kainos, tad Sąjungos pramonės pelningumo lygiai siekė 9,7–12,5 % apyvartos. Tačiau dėl mažesnės pardavimo apimties, nekitusių rinkos kainų ir toliau didėjusių sąnaudų 2019 m. pelningumas sumažėjo iki 0,9–2,7 %. 2020 m. toliau mažėjant gamybos ir pardavimo apimtims vėl sumažėjo rinkos kainos ir padidėjo sąnaudos, dėl to buvo patirta didelių nuostolių. Užginčydama skunde nurodytus pelno dydžius „Eurofer“ rėmėsi „Ferroglobe“ metinėmis ataskaitomis. Tačiau pirmiau nurodyti pelno dydžiai yra susiję su gamybos subjektų („Ferropem“ ir OFZ) pardavimu ir tik su kalcio silicidu, o nurodytose ataskaitose pateikiamas visų „Ferroglobe“ gaminamų produktų pelningumas.

(221)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. 2017 m. ir per tiriamąjį laikotarpį pinigų srautas buvo iš esmės teigiamas, o 2018 ir 2019 m. – iš esmės neigiamas. Ši tendencija apskritai atitiko laikotarpio pabaigos atsargų lygių pokyčius. Kai tiriamuoju laikotarpiu laikotarpio pabaigos atsargos sumažėjo, pinigų srautas buvo teigiamas, nes produkcija buvo parduodama iš atsargų, o 2018 ir 2019 m., kai laikotarpio pabaigos atsargų lygiai padidėjo, su pardavimu susijęs pinigų srautas sumažėjo.

(222)

Vidutinės investicijos per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo nedidelės ir sudarė mažiau nei 600 000 EUR per metus. Didesnės investicijos 2019 m. susiję su nedideliu pajėgumų padidėjimu 2020 m.

(223)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Nors investicijų grynoji balansinė vertė per nagrinėjamąjį laikotarpį šiek tiek padidėjo, pagrindinė priežastis, kodėl 2019 ir 2020 m. investicijų grąža smarkiai sumažėjo, buvo didelis pelningumo sumažėjimas tais metais.

(224)

Nors per nagrinėjamąjį laikotarpį didelių investicijų neplanuota, Sąjungos gamintojų pajėgumas padidinti kapitalą per tą laikotarpį sumažėtų, nes sumažėjo jų pelningumo lygis.

(225)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš nagrinėjamosios šalies sumažėjo 22 %, bet gerokai padidėjo rinkos dalis, kai suvartojimas sumažėjo 50 %. Importo iš KLR rinkos dalis gerokai padidėjo (nuo 38,7 % iki 60,8 %). Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos kainos buvo visą laiką mažos ir gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas. Tiriamuoju laikotarpiu dėl bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importo kainų Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos vidutiniškai 10,6 %. Taigi Sąjungos pramonė negalėjo kelti kainų tiek, kiek didėjo sąnaudos, nes importas iš Kinijos vertė kainas mažinti.

(226)

Sąjungos pramonė patyrė žalą dėl dvejopo poveikio: apimčiai ir kainoms. Iš daugelio apimties rodiklių matyti labai neigiama tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį: gamyba sumažėjo 91 %, pajėgumų naudojimas – 91 %, pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje – 75 %, o jos rinkos dalis – 25 procentiniais punktais. Be to, užimtumas sumažėjo 73 %, vidutinės darbo sąnaudos – 11 %, o našumas – 67 %.

(227)

Vidutinės Sąjungos pramonės kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo tik 5 %, o sąnaudos – 51 %. Tai padarė dramatišką poveikį pelningumui ir investicijų grąžai, kurie nuo gana gerų lygių 2017 ir 2018 m. sumažėjo iki didelių nuostolių per tiriamąjį laikotarpį. Investicijos buvo mažos per visą laikotarpį.

(228)

Tik nedaugelis rodiklių sietina su teigiamais pokyčiais. Pajėgumai demonstruoja šiek tiek teigiamą tendenciją dėl padidėjusio gamybos efektyvumo. Kalcio silicidas paprastai parduodamas iš atsargų ir buvo akivaizdu, kad pinigų srauto ir atsargų pokyčiai glaudžiai susiję. Kai 2018 ir 2019 m. buvo kaupiamos atsargos, pinigų srautas buvo neigiamas, bet vėliau 2020 m., kai gamyba buvo mažesnė ir didesni kiekiai buvo parduodami iš atsargų, pinigų srautas pagerėjo ir tapo teigiamas. Palyginti nedidelis uždarasis naudojimas per tą laikotarpį padidėjo 3 %, bet šis pokytis padarė tik nedidelį poveikį bendrai pramonės padėčiai.

(229)

Apibendrinant, suvartojimas Sąjungos rinkoje sparčiai krito, o Sąjungos pramonė negalėjo išlaikyti savo rinkos dalies. Importas iš KLR nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo gana didelis ir vyko mažesnėmis kainomis nei Sąjungos pramonės kainos. 2019 m. pabaigoje ir 2020 m. Sąjungos pramonė vykdė pardavimą kainomis, kurios nebepadengė jos sąnaudų, tad pramonė smarkiai sumažino gamybos ir pardavimo lygius. Didžiausias Sąjungos gamintojas 2020 m. gerokai sumažino gamybą ir per tiriamąjį laikotarpį produkcija buvo parduodama daugiausia iš atsargų. Ši padėtis nebuvo tvari ir buvo parengtas restruktūrizavimo planas, kuriame buvo numatytas galimas kalcio silicidui gaminti naudojamos gamyklos uždarymas.

(230)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(231)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina. Šie veiksniai yra: dėl plieno pramonės paklausos sumažėjimo sumažėjusio suvartojimo poveikis, importas iš trečiųjų valstybių, Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatai, padidėjusios gamybos sąnaudos Sąjungoje, importo poveikis siekiant patenkinti paklausą ir uždarasis naudojimas.

(232)

Importo iš KLR apimtis nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo (kaip parodyta 3 lentelėje) 22 %. Tačiau KLR rinkos dalis padidėjo 57 %, t. y. nuo 38,7 % iki 60,8 %. Tai buvo žalinga Sąjungos pramonei. Iš tiesų, per tą patį laikotarpį (kaip parodyta 6 lentelėje) Sąjungos pramonės pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis padidėjo 75 %, o jos rinkos dalis atvirojoje rinkoje sumažėjo nuo 50,5 % iki 25,1 %, t. y. 50 %.

(233)

Dempingo kaina vykdomo importo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 5 % (kaip parodyta 4 lentelėje). Kita vertus, Sąjungos pramonės kainos atvirojoje rinkoje per tą patį laikotarpį padidėjo 6 %. Importas iš Kinijos, per nagrinėjamąjį laikotarpį dar labiau suaktyvėjęs Sąjungos rinkoje, buvo vykdomas kainomis, dėl kurių Sąjungos kainos buvo priverstinai nuolat mažinamos.

(234)

Dėl importo dempingo kaina daromo spaudimo kainos taip pat buvo smarkiai smukdomos, apie tai byloja tai, kad Sąjungos pramonė negalėjo didinti kainų tiek pat, kiek didėjo sąnaudos. Iš tikrųjų, kaip parodyta 8 lentelėje, per TL gamybos sąnaudos buvo daugiau nei 20 % didesnės nei Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Iki 2019 m. dėl tokios kainų didinimo prevencijos Sąjungos pramonės pelningumas nukrito žemiau 3 % ir toks lygis, žinoma, nėra tvarus. 2017–2019 m. importo iš KLR apimtis sumažėjo tik 6 %, o jo rinkos dalis padidėjo nuo 38,7 % iki 55,3 %, o Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 50,5 % iki 29,5 %. Iš tiesų, nepaisant 2017–2019 m. 34 % sumažėjusio suvartojimo, importas iš Kinijos toliau perėmė rinkos dalį iš Sąjungos pramonės. Per tą patį laikotarpį Kinijos importo kainos padidėjo 12 % (4 lentelė), o Sąjungos pramonės kainos padidėjo daugiau, 14 %, bet daug mažiau nei gamybos sąnaudos, kurios padidėjo 27 %. Taigi jau 2019 m. Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, kurią sukėlė importas dempingo kaina.

(235)

2020 m. Kinijos kainos sumažėjo dar 16 %, palyginti su 2019 m., o Kinijos importo rinkos dalis padidėjo nuo 55 % iki 61 %, t. y. 10 %. Per tą patį laikotarpį Sąjungos pramonės kainos sumažėjo 8,2 %, jos gamybos sąnaudos padidėjo 19 %, o rinkos dalis sumažėjo 15 % – nuo 29,5 % iki 25,1 %. Tai padarė gana didelį poveikį Sąjungos pramonei ir jos pelningumas per tiriamąjį laikotarpį tapo labai neigiamas.

(236)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad importas iš Kinijos Sąjungos pramonei darė materialinę žalą. Tokia žala turėjo įtakos apimčiai ir kainoms.

(237)

Savo pastabose dėl inicijavimo „Eurofer“ ir Vokietijos plieno federacija 2 lentelėje parodytą suvartojimo raidą laikė pagrindine žalos priežastimi. Suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 50 %. Toks pokytis sietinas su mažesne paklausa pagrindiniame naudotojų sektoriuje (plieno pramonėje). Plieno pramonė sumažino perkamą kalcio silicido kiekį naudodama savo kalcio silicido atsargas ir per nagrinėjamąjį laikotarpį neapdoroto plieno gamyba sumažėjo 18 %.

(238)

2018 m. kalcio silicido suvartojimas sumažėjo 14 %, palyginti su 2017 m., ir Sąjungos pramonė vis dar gebėjo pritaikyti savo verslo veiklą prie tokio sumažėjimo, tad kalcio silicido pardavimo pelningumo lygis išliko didesnis nei 10 %. Tačiau 2019 m. Sąjungos pramonės padėtis nebebuvo tvari, nes dėl Kinijos importo skverbimosi Sąjungos pramonės gamyba ir pardavimas sumažėjo iki tokių lygių, kad ji nebegalėjo padengti kylančių vieneto sąnaudų. 2020 m., kai prasidėjo COVID-19 pandemija, suvartojimas sumažėjo dar 25 %.

(239)

Ir „Eurofer“, ir Vokietijos plieno federacija teigė, kad pagrindinė priežastis, kodėl kalcio silicido pramonė patyrė žalą, buvo neapdoroto plieno gamybos sumažėjimas, o ne Kinijos importas.

(240)

Tačiau, mažėjant suvartojimui KLR rinkos dalis padidėjo 57 %, t. y. nuo 38,7 % iki 60,8 %, o Sąjungos pramonės gamybos, pardavimo apimties, rinkos dalies, pelningumo, užimtumo ir investicijų grąžos sumažėjimas buvo didesnis nei suvartojimo sumažėjimas. Mat Kinijos skverbimasis į rinką mažomis kainomis darė didelę žalą šiems žalos rodikliams.

(241)

Taigi sumažėjęs suvartojimas neišardė priežastinio ryšio tarp importo dempingo kainomis iš KLR ir materialinės žalos, kurią patyrė Sąjungos pramonė. Be to, kaip pažymėjo „Eurofer“, COVID-19 pandemija pradėjo daryti poveikį 2020 m., o žalinga padėtis susiklostė dar iki 2019 m. Taigi COVID-19 pandemiją reikėtų vertinti kaip sunkinantį veiksnį 2020 m.

(242)

Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos padidėjo dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, didžiausio Sąjungos gamintojo kalcio silicidui gaminti vartojamos elektros energijos sąnaudos, sudarančios didelę gamybos sąnaudų dalį (iki 40 % nagrinėjamuoju laikotarpiu), per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo daugiau nei 30 %.

(243)

Antra, gamybos vieneto kainos smarkiai padidėjo dėl mažesnių Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo kiekių per nagrinėjamąjį laikotarpį. Tai reiškia, kad pastoviosios išlaidos buvo dengiamos esant mažesnei gamybos ir pardavimo apimčiai ir dėl to padidėjo vieneto pastoviųjų išlaidų elementas vieneto gamybos sąnaudose.

(244)

„Eurofer“ teigė, kad iš 2020 m. 2 ketv. „Ferroglobe“ verslo apžvalgos matyti, jog dėl energijos kainų mažėjimo sąnaudos pagerėjo. Tačiau ši verslo apžvalga yra susijusi su „Ferroglobe“, kuri vykdo veiklą keliose šalyse, ir nėra susijusi tik su „Ferropem“ ir jos gamykla, kurioje gaminamas kalcio silicidas. Todėl argumentui negalėjo būti pritarta.

(245)

2018 m. Sąjungos pramonė galėjo išlaikyti savo pelno lygius, kad jie būtų didesni nei 10 %, nepaisant padidėjusių elektros energijos sąnaudų, nes ji sugebėjo tas padidėjusias sąnaudas perleisti savo klientams. Tačiau 2019 m. Sąjungos pramonė nebegalėjo didinti kainų dėl spaudimo, kurį kainoms darė Kinijos importas, 2019 m. ėmęs dominuoti rinkoje (su 55 % rinkos dalimi) ir diktuoti kainas. Sąjungos pramonė negalėjo konkuruoti su tokiomis mažomis importo kainomis 2019 m. Tai iš dalies lėmė „Ferropem“ sprendimą 2020 m. gerokai sumažinti gamybą.

(246)

Taigi reikėtų daryti išvadą, kad gamybos sąnaudų padidėjimas nebuvo žalos priežastis. Žalos priežastis buvo Kinijos importas mažomis kainomis ir padidėjusi jo Sąjungos rinkos dalis, net mažėjant suvartojimui; dėl to Sąjungos pramonė patyrė žalą ir negalėjo didinti kainų iki pelningų lygių.

(247)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonė pirko kalcio silicidą už Sąjungos ribų (daugiausia iš Argentinos). Taigi Komisija svarstė, ar sprendimas importuoti kalcio silicidą padarė žalos Sąjungos pramonei dėl jo poveikio gamybos ir pardavimo lygiams ir atitinkamai pelningumui. Šis importas, per nagrinėjamąjį laikotarpį svyravęs ir sudaręs 15 % viso to laikotarpio pardavimo, iš esmės buvo vykdomas tuo metu, kai Sąjungos gamybos įrenginiuose kilo techninių sunkumų vykdant klientų užsakymus. Taigi taip Sąjungos pramonė galėjo patenkinti paklausą ir negalima laikyti, kad toks importas prisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos žalos. Be to, toks pirkimas nebuvo vykdomas per TL, kai Sąjungos pramonė patyrė didžiausią žalą.

(248)

„Eurofer“ pažymėjo, kad kadangi Sąjungos pramonė gamino kalcio silicidą naudodama ta pačią įrangą, kaip kitiems produktams, pradėjus gaminti kitus produktus kalcio silicido gaminti neįmanoma.

(249)

Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos gamintojai turėjo nepanaudotų pajėgumų, net atsižvelgiant į tuos kitus ferolydinius. Taigi, akivaizdu, kad kitų produktų gamyba nebuvo kliūtis kalcio silicido gamybai ir netiesioginė žalos priežastis per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(250)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Importas iš trečiųjų valstybių

(251)

Importas iš Brazilijos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 30 %. Jo rinkos dalis tuo laikotarpiu padidėjo nuo 4,4 % iki 11,5 %. 2017–2019 m. šis importas buvo vykdomas panašiomis kainomis, kaip importas iš Kinijos, bet 2020 m. Kinijos kainos buvo priverstinai sumažintos 10 %. Taigi Brazilijos importą reikėtų laikyti veiksniu, kuris prisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos žalos, ypač 2020 m. Komentuodamos skundą šį klausimą taip pat kėlė „Eurofer“ ir Vokietijos plieno federacija.

(252)

Tačiau, kadangi tokio importo apimtis visada buvo bent 5 kartus mažesnė nei importo iš Kinijos, akivaizdu, kad Kinijos importas buvo svarbesnis priežastinio ryšio veiksnys.

(253)

Importas iš kitų trečiųjų valstybių vyko daugiausia iš Argentinos, įskaitant vieno iš Sąjungos gamintojų pirkimą iš susijusios bendrovės, bet šio importo apimtis ir kainos nekėlė žalos per nagrinėjamąjį laikotarpį ir, kaip paaiškinta 247 konstatuojamojoje dalyje, leido Sąjungos pramonei patenkinti paklausą konkrečiai tuo metu, kai buvo techninių sunkumų.

(254)

Taigi, nors iš Brazilijos buvo importuojama gana daug ir mažomis kainomis, tie veiksniai nebuvo pakankamai dideli, kad sumažintų priežastinį ryšį tarp didelių iš Kinijos mažomis kainomis importuojamų kalcio silicido kiekių ir Sąjungos pramonei padarytos žalos.

(255)

Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Sąjungos gamintojų eksporto veiklos rezultatai

(256)

Sąjungos pramonės eksportas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 46 %, t. y. gerokai mažiau nei 75 % sumažėjusi Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje per tą patį laikotarpį.

(257)

Šio eksporto vidutinė kaina pirma padidėjo 25 % 2018 m. Po to 2019 m. tas lygis buvo išlaikytas, o vėliau per tiriamąjį laikotarpį sumažėjo iki lygio, kuris vis tiek buvo gerokai didesnis nei 2017 m. (+ 14 %). Vidutinė šio eksporto kaina buvo šiek tiek mažesnė nei Sąjungos pramonė galėjo pasiekti Sąjungos rinkoje 2017 m., bet po to per likusią nagrinėjamojo laikotarpio dalį eksporto ir vidaus pardavimo kainų lygiai išliko panašūs.

(258)

Atsižvelgdama į Sąjungos pramonės eksporto į trečiąsias valstybes apimtį bei kainų lygius ir į tai, kad pardavimas eksportui nepablogėjo tiek pat, kiek pardavimas Sąjungos rinkoje (parodyta 6 lentelėje), Komisija padarė preliminarią išvadą, kad eksporto veiklos rezultatai prisidėjo, bet tik minimaliai, prie Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos.

(259)

Sąjungos pramonė naudojo nagrinėjamąjį produktą uždarajam naudojimui, kad gamintų kitus galutinės grandies ferolydinius. Kaip parodyta 2 lentelėje, 2018 ir 2019 m. uždarasis naudojimas padidėjo, bet per nagrinėjamąjį laikotarpį jis padidėjo tik 3 %. Be to, uždaroji rinka per nagrinėjamąjį laikotarpį sudarė mažiau nei 10 % visos rinkos.

(260)

Taigi buvo padaryta preliminari išvada, kad pokyčiai uždarojoje rinkoje nepadarė materialinio poveikio Sąjungos pramonei.

(261)

Importas iš Kinijos dempingo kaina sukėlė materialinę žalą Sąjungos pramonei 2019 ir 2020 m. dėl masinio skverbimosi į rinką Sąjungos pramonės sąskaita. Kalbant apie kainas, dėl didėjančios importo rinkos dalies Sąjungos pramonės kainos buvo nuosekliai priverstinai mažinamos, kainoms buvo daromas gana didelis spaudimas ir dėl to nebuvo galima didinti rinkos kainų, o tai buvo būtina, kad Sąjungos pramonė galėtų pasiekti tinkamą pelno lygį.

(262)

Kiti veiksniai taip pat darė poveikį Sąjungos pramonei. Svarbiausias iš šių veiksnių buvo suvartojimo sumažėjimas dėl mažesnės plieno pramonės paklausos. Tačiau, turint omenyje, kad Sąjungos pramonė patyrė daug didesnį gamybos, pardavimo apimties, rinkos dalies ir pelningumo nuosmukį nei suvartojimo sumažėjimas (50 %), ir atsižvelgiant į tai, kad tokiomis suvartojimo mažėjimo aplinkybėmis KLR rinkos dalis padidėjo 57 %, t. y. nuo 38,7 % iki 60,8 %, padaryta išvada, kad sumažėjęs suvartojimas buvo tik papildomas veiksnys. Pagrindinė žalos priežastis buvo Kinijos importas, per nagrinėjamąjį laikotarpį labai prasiskverbęs į Sąjungos rinką mažomis kainomis.

(263)

Be to, Sąjungos pramonės padėčiai padarė poveikį importas iš Brazilijos ir Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatai. Tačiau šie veiksniai padarė pramonei labai ribotą poveikį, nes importas iš Brazilijos buvo vykdomas panašiomis kainomis, kaip Kinijos importas, bet daug mažesne apimtimi. Didžiulis Kinijos importas už Sąjungos pramonės kainas daug mažesnėmis kainomis yra pagrindinė priežastis, kodėl Sąjungos pramonė prarado pardavimo dalį ir negalėjo didinti savo kainų tiek pat, kiek didėjo jos gamybos sąnaudos, ir dėl to patyrė didelių nuostolių.

(264)

Taigi Komisija nustatė ir atskirai įvertino visų žinomų žalingo importo dempingo kaina veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai.

(265)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiame etape Komisija padarė išvadą, kad importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies padarė Sąjungos pramonei materialinę žalą ir kad kiti veiksniai, vertinami individualiai ar kartu, nesumažino priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir materialinės žalos. Žala akivaizdžiai matyti iš gamybos, pajėgumų naudojimo, pardavimo apimties Sąjungos rinkoje, rinkos dalies, užimtumo, našumo, gamybos sąnaudų, pelningumo ir investicijų grąžos pokyčių.

(266)

Šiuo atveju skundo pateikėjai tvirtino, kad esama žaliavų rinkų iškraipymų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje. Todėl, siekdama įvertinti tinkamą priemonių lygį, Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei padarytą žalą, nesant iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Tada ji ištyrė, ar bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas būtų didesnis negu jų priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas (žr. 275–281 konstatuojamąsias dalis).

(267)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c ir 2d dalyse.

(268)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš tiriamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(269)

Pirmiausia Komisija nustatė bazinį pelną, padengiantį visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis. 2017 ir 2018 m. prieš Sąjungai patiriant materialinę žalą Sąjungos pramonės svertinis vidutinis pelningumo lygis buvo nuo 9,7 % iki 12,5 % apyvartos, kaip parodyta 11 lentelėje. Toks pelno dydis šiame tyrime laikomas baziniu pelnu, įprastomis konkurencijos sąlygomis apimančiu visas sąnaudas.

(270)

Kadangi vienas iš Sąjungos gamintojų per tiriamąjį laikotarpį nepagamino pakankamų kalcio silicido kiekių, jo sąnaudos nelaikomos patikimomis ir tinkamomis tikslinės kainos nustatymo tikslais. Kadangi šio gamintojo produkcija buvo daugiausia parduodama iš 2019 m. pagamintų atsargų, tų metų gamybos sąnaudos laikomos tinkamomis šiam tyrimui.

(271)

Tuo remiantis, nežalinga kaina yra nuo 1 650 iki 1 750 EUR/t, svertinėms vidutinėms Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms taikant pirmiau nurodytą 9,7–12,5 % pelno dydį.

(272)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį Komisija atliko galutinį veiksmą ir įvertino, kokias būsimas sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Remdamasi pirminiame etape turimais įrodymais Komisija nustatė, kad šiuo požiūriu Sąjungos pramonei netaikomos jokios papildomos sąnaudos.

(273)

Tuomet, remdamasi bendradarbiaujančių eksportuojančių nagrinėjamosios šalies gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo lygį. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(274)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visoms kitoms bendrovėms nustatytas taip pat, kaip ir dempingo skirtumas šioms bendrovėms (žr. 168 konstatuojamąją dalį).

(275)

Kadangi taip apskaičiuotas priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas buvo mažesnis nei dempingo skirtumas, Komisija atliko pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje nurodytą vertinimą.

(276)

Skundo pateikėjas skunde pateikė pakankamai įrodymų, kad KLR esama nagrinėjamojo produkto žaliavų rinkų iškraipymų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje. Remiantis skunde pateiktais įrodymais, elektros energijai, kuri sudaro 20 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų, KLR taikoma dvejopos kainodaros sistema. Todėl, kaip buvo paskelbta pranešime apie inicijavimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį Komisija ištyrė tariamus iškraipymus ir visus kitus iškraipymus, kuriems taikoma pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalis, KLR.

(277)

Pirma Komisija nustatė pagrindines žaliavas, įskaitant energiją, kurias kiekvienas iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų naudoja nagrinėjamajam produktui gaminti. Pagrindinėmis žaliavomis laikomos žaliavos, kurios tikriausiai sudarys bent 17 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų. Komisija nustatė, kad elektros energija yra vienintelė žaliava, sudaranti daugiau nei 17 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų.

(278)

Po to Komisija ištyrė, ar elektros energija iškraipoma dėl dvejopos kainodaros sistemos taikymo arba bet kokių kitų priemonių, išvardytų pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje. Šiuo tikslu Komisija panaudojo skunde pateiktą informaciją, taip pat bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktą informaciją. Kaip paaiškinta 21 konstatuojamojoje dalyje, Komisija šiuo klausimu išsiuntė klausimyną KV. KV klausimyno atsakymų nepateikė. Vėliau 2021 m. kovo 31 d. raštu Komisija Kinijos Vyriausybei pranešė, kad šiuo klausimu ji galbūt turės naudoti turimus faktus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. KV į tą raštą taip pat neatsakė.

(279)

Skunde skundo pateikėjas teigė, kad šiaurinėse KLR provincijose elektros energijos kaina yra iškraipyta dėl dvejopos kainodaros sistemos. Šiam tvirtinimui pagrįsti skunde pateiktas elektros energijos kainų šiaurinėse KLR provincijose, kuriose įsikūrę pagrindiniai CaSi eksportuotojai, palyginimas su iš tų pačių provincijų eksportuojamos elektros energijos eksporto kaina, iš kurio matyti, kad pastarosios kainos yra nuolat gerokai didesnės.

(280)

Atlikus tyrimą nerasta jokių įrodymų, kad KLR taikoma dvejopos kainodaros sistema arba bet kokios kitos priemonės, paminėtos pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje. Be to, nė vienas iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nėra įsikūręs skunde nurodytuose šiauriniuose regionuose. Du iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pareiškė, kad pirko elektros energiją rinkos tarifais savo provincijoje; vienas iš jų pateikė įrodymų, kad jo regione elektros energijos tarifai yra daug didesni nei nurodyti skunde.

(281)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad, remiantis šiame tyrimo etape byloje surinktais įrodymais, elektros energija nebuvo iškraipyta, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje.

(282)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti toliau nurodytus laikinuosius antidempingo muitus:

(283)

Nusprendusi taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Nagrinėjant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, kaip antai vielos su šerdimi gamintojų ir plieno pramonės, interesus.

(284)

Sąjungos pramonei tenka 100 % į šį tyrimą įtrauktos Sąjungos gamybos. Dėl kelių veiksnių, įskaitant didėjantį Kinijos importo mažomis kainomis skverbimąsi, 2019 m. susiklostė sudėtingos rinkos sąlygos ir ši padėtis 2020 m. pablogėjo dėl tolesnio importo skverbimosi ir paklausos sumažėjimo, iš dalies dėl COVID-19 pandemijos. Sąjungos pramonės gamyba, pardavimo apimtis, užimtumas ir pelningumas gerokai sumažėjo.

(285)

Didžiausias Sąjungos gamintojas „Ferropem“ buvo priverstas pradėti įgyvendinti restruktūrizavimo planą, kuriame buvo numatyta galimybę uždaryti pagrindinę kalcio silicido gamyklą Šato Fejė. Nustačius priemones Kinijos importui „Ferropem“ galėtų vėl pradėti gaminti kalcio silicidą kitoje gamykloje Sąjungoje. Šato Fejė gamykloje dirbo maždaug 250 darbuotojų etato ekvivalentu ir nagrinėjamuoju laikotarpiu nemažai jų dirbo gaminant kalcio silicidą.

(286)

Dėl priemonių pagerėtų rinkos sąlygos abiem Sąjungos gamintojams, nes jos jiems padėtų atgauti prarastą rinkos dalį ir išnyktų spaudimas kainoms, jeigu Kinijos importo kainos dėl antidempingo muitų taptų didesnės. Priemonės taip pat padėtų „Ferropem“ įgyvendinti jos restruktūrizavimo planą.

(287)

Nenustačius priemonių Sąjungos pramonei kiltų pavojus, nes tęsiantis 2019 ir 2020 m. netvariai rinkos padėčiai būsimai kalcio silicido gamybai Sąjungoje kiltų grėsmė.

(288)

Be to, kiltų grėsmė kitų ferolydinių gamybos pelningumui ir net išlikimui, jeigu tokiems produktams naudojami tie patys įrenginiai, kaip kalcio silicidui. Mat ferolydinių gamyklos priklauso nuo pastoviųjų išlaidų pasidalijimo, taip siekiant sumažinti vieneto gamybos sąnaudas, kad gamyklos būtų pelningos.

(289)

Priemonių nustatymas akivaizdžiai atitiktų ir kalcio silicido pramonės, ir platesnio ferolydinių sektoriaus interesus.

(290)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad didžiąją dalį importo iš visų šalių sudarė milteliai arba gabalėliai, kurie buvo paprastai paverčiami vielos su šerdimi produktais Sąjungoje prieš juos parduodant didžiausiai galutinių naudotojų pramonei – plieno pramonei. Taigi vielos su šerdimi gamintojų interesai čia nagrinėjami kartu su importuotojų interesais.

(291)

Kaip minėta pirmiau, priėmus sprendimą nevykdyti atrankos du importuotojai pateikė klausimyno atsakymus. Tai buvo „Affival SAS“ Prancūzijoje ir „Coftech G.m.b.H.“ Vokietijoje. Dar vienas vielos su šerdimi gamintojas „Filo D.o.o.“ Slovėnijoje bendradarbiavo pateikiant naudotojo klausimyno atsakymus, nes jis pats tiesioginio importo nevykdė.

(292)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad vielos su šerdimi gamintojai taip pat gamina kitus vielos su šerdimi produktus. Kalbant apie pirmiau nurodytus bendradarbiaujančius subjektus, produktų, kurių sudėtyje yra kalcio silicido, apyvarta, palyginti su visa apyvarta, sudarė nuo 10 % iki beveik 50 %.

(293)

Vielos su šerdimi gamintojai perka kalcio silicidą iš nagrinėjamosios šalies, kitų trečiųjų valstybių ir Sąjungos pramonės. Jie labiausiai nerimauja dėl to, kad nustačius priemones Kinijos importui sutriks Sąjungos kalcio silicido rinka ir gali būti apribotas importas iš vieno iš jų pagrindinių tiekimo šaltinių.

(294)

Tačiau primenama, kad pasaulyje yra kitų tiekimo šaltinių ir per nagrinėjamąjį laikotarpį tokie pagrindiniai šaltiniai buvo Brazilija ir Argentina ir kad priemonėmis ketinama atkurti sąžiningą konkurenciją Sąjungos rinkoje visų tos rinkos dalyvių naudai. Jeigu priemonės nebūtų nustatytos, galėtų kilti grėsmė dviejų Sąjungos gamintojų kalcio silicido tiekimui ir tai būtų žalinga visiems kalcio silicido tiekimo grandinės dalyviams.

(295)

Iš skunde pateiktos informacijos matyti, kad pagrindinių naudotojų pramonė yra plieno sektorius. Tačiau kalcio silicidas taip pat naudojamas liejyklose ir chemijos sektoriuje.

(296)

Klausimyną užpildė tik vienas plieno gamintojas „AFV Acciaierie Beltrame S.p.A.“ Be to, tyrimui svarbių pastabų pateikė „Eurofer“ ir Vokietijos plieno federacija (Wirtschaftsvereinigung Stahl).

(297)

„Eurofer“ ir Vokietijos plieno federacija teigė, kad antidempingo muitų nustatymas neatitinka Sąjungos interesų ir antidempingo priemonių nustatymas ekonomiškai nepagrįstas. Pagrindinis susirūpinimą keliantis klausimas susijęs su tiekimu plieno sektoriui. Teigiama, kad Sąjungos pramonė niekada netiekė daugiau kaip 42 % nustatyto Sąjungos suvartojimo lygio.

(298)

Be to, teigiama, kad vieno iš Sąjungos gamintojų paskelbti pajėgumų duomenys rodo, jog nepanaudota tik nedidelė dalis pajėgumų. Taigi kiltų didelis klausimas, ar Sąjungos pramonė galėtų užtikrinti tiekimą naudotojams, jeigu Kinijos importui būtų nustatyti antidempingo muitai.

(299)

Be to, jos tvirtino, kad nėra alternatyvaus šaltinio, kuriuo būtų galima pakeisti Kinijos importo apimtį, ir kad Sąjunga jau surenka muitus – iš Kinijos importuojamų produktų muitus.

(300)

Šiuo klausimu Sąjungos pramonė tvirtino, kad ji neginčija, jog reikia skirtingų tiekimo šaltinių, jeigu toks importas vykdomas sąžiningomis kainomis. Tačiau šiuo metu importas iš Kinijos vykdomas žalingais lygiais ir kelia grėsmę Sąjungos gamybai.

(301)

Kalbant apie tiekimo šaltinius, Komisija padarė išvadą, kad šiuo metu yra keli tiekimo šaltiniai, įskaitant Sąjungos gamintojus, turinčius daug nepanaudotų pajėgumų, ir importą iš Kinijos, Brazilijos ir Argentinos. Tačiau Sąjunga nesuinteresuota toliau leisti vykdyti Kinijos importą dempingo kaina, keliantį grėsmę Sąjungos kalcio silicido pramonės, tradiciškai tenkinusios didelės Sąjungos rinkos dalies paklausą, išlikimui. Nenustačius priemonių plieno pramonė akivaizdžiai susidurtų su tiekimo problemomis, nes gamyba Sąjungoje gali tapti nebeįmanoma.

(302)

Komisija taip pat ištyrė tikėtiną priemonių finansinį poveikį plieno pramonei, jeigu priemonės būti nustatytos. Skundo pateikėjo teigimu, dėl sąžiningų rinkos sąlygų atkūrimo galutinės grandies pramonė nepatirtų neproporcingų sąnaudų. Iš „AFV Acciaierie Beltrame S.p.A.“ atsakyme pateiktos informacijos matyti, kad kalcio silicido pirkimas sudaro labai nedidelę jos sąnaudų dalį (mažiau nei 0,5 %). Todėl priemonių nustatymas plieno pramonei turės nedidelį finansinį poveikį pramonei.

(303)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, dėl kurių priemonių nustatymas importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės kalcio silicidui šiame tyrimo etape neatitiktų Sąjungos interesų.

(304)

Remiantis Komisijos padarytomis preliminariomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(305)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesnio muito taisyklę importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės kalcio silicidui turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus ir dempingo skirtumus, kaip nurodyta 275 konstatuojamojoje dalyje. Muitų dydis nustatytas pagal tuos dempingo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus, kurie yra mažesni.

(306)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(307)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos rodo atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(308)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik per šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(309)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(310)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(311)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(312)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai DG TRADE interneto svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabas dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(313)

Dėl skaičiavimų tikslumo pastabų negauta.

(314)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(315)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,