KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2021/1237

2021 m. liepos 23 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/1588 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (1), ypač į jo 1 straipsnio 1 dalies a punktą,

pasikonsultavusi su Valstybės pagalbos patariamuoju komitetu,

kadangi:

(1)	Komisijos Reglamentu (ES) Nr. 651/2014 (2) nustatoma svarbi bendrosios taisyklės, pagal kurią valstybės narės, prieš įgyvendindamos savo planus teikti naują pagalbą, turi apie juos pranešti Komisijai, išimtis, taikoma tuo atveju, jei tenkinamos tam tikros iš anksto nustatytos sąlygos;

(2)

atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos ekonomines ir finansines pasekmes įmonėms ir siekiant užtikrinti derėjimą su Komisijos patvirtintomis bendromis atsakomosiomis politikos priemonėmis, ypač 2020–2021 m. laikotarpiu, Reglamentas (ES) Nr. 651/2014 turėtų būti atitinkamai pritaikytas. Įmonės, kurios dėl COVID-19 pandemijos tapo sunkumų patiriančiomis įmonėmis, turėtų išlaikyti teisę ribotą laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., gauti pagalbą pagal Reglamentą (ES) Nr. 651/2014. Be to, regioninės investicinės pagalbos gavėjai, kurie dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. sausio 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. laikinai arba visam laikui atleido darbuotojus, neturėtų būti laikomi pažeidusiais pareigą išlaikyti tas darbo vietas atitinkamoje vietovėje penkerius metus, o MVĮ atveju – trejus metus nuo pirmosios priėmimo į darbo vietą dienos;

(3)

valstybės pagalba įmonėms, dalyvaujančioms Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (toliau – EIP) veiklos grupių projektuose, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 (3) 35 straipsnis, arba bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektuose, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 (4) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060 (5), turi nedidelį poveikį konkurencijai, visų pirma atsižvelgiant į pagalbos naudą dalijantis žiniomis, ypač vietos ir ūkininkų bendruomenėse, taip pat dažnai kolektyvinį pagalbos pobūdį ir palyginti nedidelį jos mastą. Šie projektai yra integruoti, daugiašaliai ir daugiasektoriniai, todėl gali kilti tam tikrų sunkumų siekiant juos priskirti valstybės pagalbos teisės aktuose nustatytoms kategorijoms. Atsižvelgiant į tai, kad atskiri EIP veiklos grupių ir BIVP projektai, atrenkami remiantis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagrindu nustatyta ir įgyvendinama daugiamete vietos plėtros strategija, yra vietinio pobūdžio, ir į tai, kad jais daugiausia siekiama tenkinti bendruomeninius, socialinius, aplinkosaugos ir klimato srities interesus, šiuo reglamentu turėtų būti pašalinti tam tikri EIP veiklos grupių ir BIVP projektų įgyvendinimo sunkumai ir taip palengvinta šių projektų atitiktis valstybės pagalbos taisyklėms;

(4)

atsižvelgiant į tai, kad nedidelės pagalbos sumos, teikiamos MVĮ, gaunančioms tiesioginę ar netiesioginę naudą iš EIP veiklos grupių ir BIVP projektų, turi nedidelį poveikį prekybai ir konkurencijai, reikėtų nustatyti paprastas taisykles tiems atvejams, kai bendra pagalbos suma vienam projektui neviršija tam tikros viršutinės ribos;

(5)

Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) projektuose, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 (6) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1059 (7), dalyvaujančioms įmonėms dažnai sunku finansuoti papildomas išlaidas, susidariusias dėl bendradarbiavimo su skirtinguose regionuose ir valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse esančiais partneriais. Atsižvelgiant į ETB svarbą sanglaudos politikai, į tai, kad juo užtikrinama skirtingų valstybių narių arba trečiųjų šalių nacionalinių, regioninių bei vietos subjektų bendrų veiksmų įgyvendinimo ir politikos srities mainų sistema, turėtų būti pašalinti tam tikri ETB projektų įgyvendinimo sunkumai ir taip palengvinta šių projektų atitiktis valstybės pagalbos taisyklėms. Remiantis Komisijos patirtimi, Reglamentas (ES) Nr. 651/2014 turėtų būti taikomas pagalbai ETB projektams, neatsižvelgiant į pagalbos gavėjų įmonių dydį;

(6)

be to, ETB projektuose dalyvaujančioms įmonėms teikiamos nedidelės pagalbos sumos turi ribotą poveikį prekybai ir konkurencijai, visų pirma tais atvejais, kai ta pagalba joms teikiama netiesiogiai, todėl reikėtų nustatyti paprastas taisykles tiems atvejams, kai bendra pagalbos suma vienos įmonės vienam projektui neviršija tam tikros viršutinės ribos;

(7)

mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektai arba galimybių studijos, kuriems, remiantis nepriklausomų ekspertų atliktu vertinimu ir reitingavimu, kaip kokybės ženklas yra suteiktas pažangumo ženklas ir kurie laikomi pažangiais ir vertais gauti viešąjį finansavimą, tačiau negali būti finansuojami pagal bendrąją programą „Horizontas“ dėl to, kad nepakanka biudžeto lėšų, gali būti remiami iš nacionalinių išteklių, įskaitant 2014–2020 m. laikotarpio Europos struktūrinių ir investicijų fondų išteklius ir 2021–2027 m. laikotarpio Europos regioninės plėtros fondo bei „Europos socialinio fondo+“ išteklius. Valstybės pagalba, teikiama tokiems MVĮ vykdomiems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, turėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka ir tam tikromis sąlygomis reikalavimas pranešti jai neturėtų būti taikomas. Be to, prieš suteikiant pažangumo ženklą nereikėtų iš naujo įvertinti tinkamumo finansuoti sąlygų, kurios jau buvo įvertintos Sąjungos lygmeniu pagal bendrųjų programų „Horizontas 2020“ arba „Europos horizontas“ taisykles. Tai, ar projektus vykdantys subjektai siekia pelno, ar jo nesiekia, konkurencijos teisės požiūriu nėra svarbus kriterijus;

(8)

siekiant padėti įveikti skaitmeninę atskirtį rinkos nepakankamumo zonose ir kartu riboti konkurencijos iškraipymo ir privačių investicijų išstūmimo riziką, valstybės pagalba, teikiama tam tikrų veiksmingų fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklų diegimui remti, ir valstybės pagalba, teikiama tam tikrų veiksmingų pasyviųjų judriojo ryšio tinklų diegimui remti, turėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka ir tam tikromis sąlygomis reikalavimas pranešti jai neturėtų būti taikomas;

(9)

siekiant padėti įveikti skaitmeninę atskirtį rinkos nepakankamumo zonose ir kartu riboti konkurencijos iškraipymo ir privačių investicijų išstūmimo riziką, valstybės pagalba, teikiama vartotojams kaip ryšio paslaugoms finansuoti skirti čekiai, kuriais siekiama palengvinti nuotolinį darbą, nuotolines švietimo ir mokymo paslaugas, taip pat teikiama MVĮ, turėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka ir tam tikromis sąlygomis reikalavimas pranešti jai neturėtų būti taikomas;

(10)

siekiant padėti įveikti skaitmeninę atskirtį rinkos nepakankamumo zonose ir kartu riboti konkurencijos iškraipymo ir privačių investicijų išstūmimo riziką, valstybės pagalba, teikiama tam tikriems bendro intereso transeuropiniams skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektams, kurie finansuojami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1153 (8) arba kuriems pagal tą reglamentą kaip kokybės ženklas suteiktas pažangumo ženklas, turėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka ir tam tikromis sąlygomis reikalavimas pranešti jai neturėtų būti taikomas;

(11)

dotacijos, skiriamos ekonominės veiklos kriterijus atitinkančiai mokslininkų veiklai pagal Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) Koncepcijos pagrindimo programą ir pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, taip pat turėtų būti laikomos suderinamomis su vidaus rinka, jeigu tai veiklai kaip kokybės ženklas yra suteiktas pažangumo ženklas;

(12)

iš nacionalinių išteklių ir Sąjungos tiesiogiai valdomų išteklių sudarytas bendras viešasis finansavimas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams (pvz., įgyvendinamiems pagal Europos institucionalizuotą partnerystę, grindžiamą Sutarties 185 arba 187 straipsniu, arba bendro programos finansavimo veiksmą, kaip apibrėžta bendrojoje programoje „Europos horizontas“) gali padėti padidinti Europos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros konkurencingumą, nes manoma, kad tokie mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektai atitinka bendro Europos intereso tikslus ir padeda spręsti aiškiai apibrėžtas rinkos nepakankamumo problemas. Laikoma, kad taip yra, kai paskelbus tarpvalstybinį kvietimą teikti paraiškas konkurse dalyvauja bent trys valstybės narės (susiejimo veiksmų atveju – dvi valstybės narės) arba dvi valstybės narės ir bent viena asocijuotoji šalis ir tokie projektai atrenkami remiantis nepriklausomų ekspertų vertinimu ir reitingavimu pagal bendrosios programos „Horizontas 2020“ arba bendrosios programos „Europos horizontas“ taisykles. Valstybių narių finansiniai įnašai, įskaitant 2014–2020 m. laikotarpio Europos struktūrinių ir investicijų fondų išteklius ir 2021–2027 m. laikotarpio Europos regioninės plėtros fondo ir „Europos socialinio fondo+“ išteklius, skirti tiems bendrai finansuojamiems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, turėtų būti laikomi suderinamais su vidaus rinka ir tam tikromis sąlygomis reikalavimas pranešti jiems neturėtų būti taikomas. Be to, prieš atrenkant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektus nereikėtų iš naujo įvertinti tinkamumo finansuoti sąlygų, kurios jau buvo įvertintos tarpvalstybiniu lygmeniu pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles;

(13)

bendrosiose programose „Horizontas 2020“ ir „Europos horizontas“ nustatyta, kurie mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmai yra tinkami finansuoti. Mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmai, kaip apibrėžta pagal bendrąją programą „Horizontas“, paprastai atitiks fundamentinių tyrimų ir pramoninių mokslinių tyrimų veiklą, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 651/2014. Be to, pagal bendrąją programą „Horizontas“ remiami inovacijų veiksmai paprastai atitiks Reglamente (ES) Nr. 651/2014 pateiktą bandomosios taikomosios veiklos apibrėžtį. Tačiau šiame reglamente numatytos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sričiai skirtos supaprastintos nuostatos neturėtų būti taikomos pagalbos priemonėms, kuriomis finansuojama veikla, kuri nėra tinkama finansuoti pagal valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai taisykles, t. y. veiklai, kuri viršija bandomosios taikomosios veiklos mastą, nustatyti. Šiuo tikslu valstybės narės taip pat gali atsižvelgti į su technologinės parengties lygiais (toliau – TPL) susijusias apibrėžtis. Laikoma, jog 9 TPL lygio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikla viršija bandomosios taikomosios veiklos apibrėžties ribas ir valstybės pagalba tokiai veiklai neturėtų būti į įtraukta į Reglamento (ES) Nr. 651/2014 taikymo sritį;

(14)

parama energijos vartojimo efektyvumo priemonėms tam tikruose pastatuose, teikiama iš „InvestEU“ fondo, taikant supaprastintas sąlygas gali būti derinama su parama atsinaujinančių išteklių energijos gamybai vietoje ir jos kaupimui, transporto priemonių įkrovimo punktams vietoje ir tų pastatų skaitmenizacijai. Ši kompleksinė parama supaprastintomis sąlygomis gali būti teikiama gyvenamiesiems pastatams, švietimo ar socialinėms paslaugoms teikti skirtiems pastatams, su viešojo administravimo ar teisingumo, policijos ar priešgaisrinės apsaugos tarnybų veiklai vykdyti skirtiems pastatams ir pastatams, kuriuose ekonominei veiklai vykdyti naudojama mažiau nei 35 % vidaus patalpų ploto. Atsižvelgiant į tokiuose pastatuose vykdomos veiklos pobūdį, parama tokių pastatų energiniam naudingumui didinti daro mažesnį poveikį konkurencijai. Siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į projektus, finansuojamus iš „InvestEU“ fondo ir tik iš nacionalinių išteklių, tikslinga iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 651/2014 nuostatas dėl investicinės pagalbos energijos vartojimo efektyvumo priemonėms ir nustatyti suderinamumo sąlygas, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos tame pačiame projekte derinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumo priemones su investicijomis į pastato energinio naudingumo didinimą (t. y. integruotus atsinaujinančių išteklių energiją gaminančius įrenginius, pastato naudotojų elektra varomų transporto priemonių įkrovimo įrangą), taip pat investicijas į pastatų skaitmenizaciją, visų pirma skirtas jų pažangiajam parengtumui didinti. Tuo tikslu visos su energijos vartojimo efektyvumo priemone ir įvairiais įrenginiais susijusios investicinės išlaidos turėtų būti tinkamos finansuoti, kartu taikant vienodą didžiausią pagalbos intensyvumą;

(15)

siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į projektus, finansuojamus iš „InvestEU“ fondo paramos lėšų ir tik iš nacionalinių išteklių, tikslinga iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 651/2014 ir nustatyti investicinės pagalbos kelių transporto priemonėms skirtai tam tikrų rūšių mažataršio judumo infrastruktūrai suderinamumo sąlygas. Investicinė pagalba viešai prieinamai kelių transporto priemonių įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai turėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka ir jai neturėtų būti taikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ja sudaromos sąlygos gerinti aplinkos apsaugą ir nepagrįstai neiškraipoma konkurencija. Kalbant apie degalų papildymo infrastruktūrą, kadangi nėra suderintos mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio apibrėžties, bendroji išimtis turėtų būti taikoma tik investicinei pagalbai degalų papildymo infrastruktūrai, kuria kelių transporto priemonėms tiekiamas vandenilis iš atsinaujinančių energijos išteklių. Kai bus priimta suderinta apibrėžtis, Komisija apsvarstys galimybę išplėsti atitinkamų nuostatų taikymo sritį įtraukiant ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilį. Be to, kad būtų apribotas konkurencijos iškraipymas, tiek įkrovimo, tiek degalų papildymo infrastruktūrai turėtų būti nustatytos tam tikros apsaugos priemonės. Suderinamumo sąlygos visų pirma turėtų užtikrinti, kad parama padėtų pritraukti papildomų investicijų ir išspręsti rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas, kad parama netrukdytų rinkos plėtrai ir, visų pirma, kad būtų užtikrinta atvira ir nediskriminacinė prieiga prie infrastruktūros. Be to, investicinė pagalba įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai turėtų būti teikiama konkurencinio konkurso būdu, kad būtų užtikrintas proporcingumas ir kuo labiau sumažinti iškraipymai infrastruktūros rinkoje. Galiausiai, siekiant skatinti veiksmingą konkurenciją, turėtų būti nustatyta tam pačiam pagalbos gavėjui pagal kiekvieną priemonę teikiamos pagalbos viršutinė riba;

(16)

siekiant padidinti sverto poveikį ir remti papildomas investicijas Sąjungoje, „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams gali būti naudojamos valstybių narių valdomos lėšos, įskaitant Sąjungos pasidalijamojo valdymo fondų lėšas, pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiamus įnašus arba kitus valstybių narių įnašus. Pavyzdžiui, valstybės narės gali dalį Sąjungos pasidalijamojo valdymo fondų lėšų arba Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės išteklių įnešti į „InvestEU“ fondo ES garantijos valstybės narės skyrių. Be to, valstybės narės galėtų finansuoti „InvestEU“ fondo garantija užtikrintus finansinius produktus savo pačių lėšomis arba per nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus. Toks finansavimas gali būti laikomas valstybės ištekliais ir gali būti priskiriamas valstybei, jeigu valstybės narės gali savo nuožiūra spręsti, kaip šiuos išteklius naudoti. Ir priešingai, jeigu valstybės narės neturi teisės savo nuožiūra spręsti, kaip naudoti išteklius, arba veikia įprastomis rinkos sąlygomis, tų lėšų naudojimas negali būti laikomas valstybės pagalba;

(17)

jeigu nacionalinės lėšos, įskaitant Sąjungos pasidalijamojo valdymo fondų lėšas, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, siekiant palengvinti „InvestEU“ fondo paramos įgyvendinimą turėtų būti nustatytos sąlygos, kuriomis remiantis pagalba galėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka ir jai netaikomas reikalavimas pranešti;

(18)

į „InvestEU“ fondo struktūrą įtraukta keletas svarbių konkurencijos apsaugos priemonių, pavyzdžiui, remiamos investicijos, padedančios įgyvendinti Sąjungos politikos tikslus ir kurti Sąjungos pridėtinę vertę, nustatytas reikalavimas, kad „InvestEU“ fondas būtų naudojamas kaip papildoma priemonė, padedanti spręsti rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas. Be to, valdymo sistema ir sprendimų priėmimo procesu dar prieš suteikiant ES garantiją bus užtikrinama, kad „InvestEU“ fondo remiamos operacijos atitiktų pirmiau nurodytus reikalavimus. Galiausiai pažymėtina, kad iš „InvestEU“ fondo teikiama parama bus skaidri ir jos poveikis bus vertinamas. Todėl valstybės pagalba, naudojama „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, turėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka ir jai neturėtų būti taikomas reikalavimas pranešti, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų;

(19)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 651/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 651/2014 iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis iš dalies keičiama taip:

m ir n punktai pakeičiami taip:

„m)	pagalbai regioniniams oro uostams;

n)	pagalbai uostams;“;

ii)

papildoma o ir p punktais:

„o)	pagalbai Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams ir

p)	pagalbai, naudojamai „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams.“;

2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

schemoms pagal šio reglamento III skyriaus 1 skirsnį (išskyrus 15 straipsnį), 2, 3, 4, 7 skirsnius (išskyrus 44 straipsnį) ir 10 skirsnį, taip pat pagalbai, teikiamai finansinių produktų forma pagal to skyriaus 16 skirsnį, jeigu kiekvienos valstybės narės vidutinis metinis valstybės pagalbos biudžetas viršija 150 mln. EUR, praėjus šešiems mėnesiams nuo jų įsigaliojimo. Pagalbos pagal šio reglamento III skyriaus 16 skirsnį atveju, vertinant, ar valstybės narės vidutinis metinis valstybės pagalbos biudžetas, susijęs su finansiniu produktu, viršija 150 mln. EUR, atsižvelgiama tik į konkrečiam finansiniam produktui skirtus tos valstybės narės įnašus į ES garantijos valstybės narės skyrių, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/523 (*) 9 straipsnio 1 dalies b punkte. Per 20 darbo dienų nuo schemos įsigaliojimo įvertinusi jai valstybės narės pateiktą atitinkamą vertinimo planą, Komisija gali nuspręsti, kad šis reglamentas ir toliau taikomas ilgesniam laikotarpiui bet kuriai iš šių pagalbos schemų. Jei Komisija jau pratęsė šio reglamento taikymą tokioms schemoms ilgiau nei pirmuosius šešis mėnesius, valstybės narės gali nuspręsti pratęsti tų schemų taikymą iki šio reglamento taikymo laikotarpio pabaigos, jei atitinkama valstybė narė pagal Komisijos patvirtintą vertinimo planą pateikė vertinimo ataskaitą. Tačiau pagal nukrypti leidžiančią nuostatą regioninės pagalbos teikimo pagal šį reglamentą laikotarpis gali būti pratęstas iki atitinkamų regioninės pagalbos žemėlapių galiojimo laikotarpio pabaigos;

(*) 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30).“;"

3 dalies a ir b punktai pakeičiami taip:

„a)

pagalbai, suteiktai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, kuriai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 (*), išskyrus pagalbą mokymui, pagalbą MVĮ gauti finansavimą, pagalbą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, inovacijų pagalbą MVĮ, pagalbą nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams, regioninę investicinę pagalbą atokiausiuose regionuose, regioninės veiklos pagalbos schemas, pagalbą Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP) veiklos grupių projektams, pagalbą bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektams, pagalbą Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams ir pagalbą, naudojamą „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, išskyrus veiklą, išvardytą Komisijos reglamento (ES) Nr. 717/2014 (**) 1 straipsnio 1 dalyje;

pagalbai, suteiktai pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, išskyrus regioninę investicinę pagalbą atokiausiuose regionuose, regioninės veiklos pagalbos schemas, konsultavimui skirtą pagalbą MVĮ, rizikos finansų pagalbą, pagalbą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, inovacijų pagalbą MVĮ, pagalbą aplinkos apsaugai, pagalbą mokymui, pagalbą nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams, pagalbą Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP) veiklos grupių projektams, pagalbą bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektams, pagalbą Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams ir pagalbą, naudojamą „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams;

(*) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1)."

(**) 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje (OL L 190, 2014 6 28, p. 45).“"

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Šis reglamentas netaikomas:

pagalbos schemoms, kuriose nėra aiškiai numatyta, kad individuali pagalba nemokama įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame tos pačios valstybės narės suteikta pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus pagalbos schemas, skirtas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, ir pagalbos schemas, kurioms taikomi III skyriaus 2a skirsnio 19b straipsnis ir 16 skirsnis;

b)	ad hoc pagalbai a punkte nurodytai įmonei;

pagalbai sunkumų patiriančioms įmonėms, išskyrus pagalbos schemas, skirtas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, verslo pradžios pagalbos schemas ir regioninės veiklos pagalbos schemas, pagalbos schemas pagal 19b straipsnį, pagalbą MVĮ pagal 56f straipsnį ir pagalbą finansų tarpininkams pagal III skyriaus 16, 21, 22 ir 39 straipsnius ir 16 skirsnį, su sąlyga, kad sunkumų patiriančioms įmonėms nesudaromos palankesnės sąlygos nei kitoms įmonėms. Tačiau pagal nukrypti leidžiančią nuostatą šis reglamentas taikomas įmonėms, kurios 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo patiriančios sunkumų, o 2020 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. tapo sunkumų patiriančiomis įmonėmis.“;

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	63, 64 ir 65 punktai išbraukiami;

įterpiami 102a, 102b ir 102c punktai:

„102a)

įkrovimo infrastruktūra – stacionarioji arba mobilioji infrastruktūra elektros energijai kelių transporto priemonėms tiekti;

102b)

degalų papildymo infrastruktūra – stacionarioji arba mobilioji infrastruktūra vandeniliui transporto priemonėms tiekti;

102c)

vandenilis iš atsinaujinančių energijos išteklių – vandenilis, gaunamas vykdant vandens elektrolizę (atsinaujinančių išteklių elektros energiją naudojančiame elektrolizeryje) arba biodujų riformingą, arba biocheminę biomasės konversiją, jei laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 (*) 29 straipsnyje nustatytų tvarumo kriterijų;

(*) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).“;"

įterpiami 103a–103e punktai:

„103a)

gyvenamasis pastatas – pastatas, susidedantis tik iš vienai ar kelioms šeimoms skirtų būstų;

103b)

socialinės paslaugos – aiškiai apibrėžtos paslaugos, atitinkančios socialinius poreikius, visų pirma susijusius su sveikata ir ilgalaike priežiūra, vaiko priežiūra, galimybe dalyvauti darbo rinkoje ir į ją reintegruotis, socialiniu būstu (tai yra būstu, skirtu socialiai remtiniems asmenims arba pažeidžiamų asmenų, kurie dėl lėšų stygiaus negali susirasti būsto rinkos sąlygomis, grupėms) ir pažeidžiamų grupių rūpyba bei socialine įtrauktimi (kaip paaiškinta Komisijos sprendimo 2012/21/ES (*) 11 konstatuojamojoje dalyje);

103c)

skaitmenizacija – technologijų diegimas naudojant elektroninius įtaisus ir (arba) sistemas, kurie suteikia galimybę padidinti produkto funkcionalumą, plėsti internetu teikiamas paslaugas, modernizuoti procesus arba pereiti prie verslo modelių, kuriais atsisakoma tarpininkavimo prekių gamybos procesuose ir teikiant paslaugas, ir kurie galiausiai daro pokyčius lemiantį poveikį;

103d)

pažangusis parengtumas – pastatų (arba pastato vienetų) tinkamumas pritaikyti juos prie naudotojo poreikių, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo ir bendro naudingumo optimizavimą, ir prie energetikos tinklo signalų;

103e)

maža vidutinės kapitalizacijos įmonė – įmonė, kuri nėra MVĮ ir kurios darbuotojų skaičius, apskaičiuotas pagal I priedo 3–6 straipsnius, neviršija 499, ir kurios metinė apyvarta neviršija 100 mln. EUR arba metinis balansas neviršija 86 mln. EUR; keli subjektai laikomi viena įmone, jei tenkinama kuri nors iš I priedo 3 straipsnio 3 dalyje išvardytų sąlygų;

(*) 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas 2012/21/ES dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (OL L 7, 2012 1 11, p. 3).“;"

d)	133 punktas išbraukiamas;

137 punktas pakeičiamas taip:

„137)

pasyvusis tinklas – tinklas be jokių aktyviųjų komponentų, pavyzdžiui, inžinerinių statinių infrastruktūros, vamzdžių, kabelių kanalų, šulinių, apžiūros šulinių, nenaudojamų šviesolaidžio skaidulų, skirstymo spintų, maitinimo šaltinio, antenų įrenginių, pasyviųjų antenų, stiebų, stulpų ir bokštų“;

f)	138 punktas išbraukiamas;

įterpiami 139a, 139b ir 139c punktai:

„139a)

aprėpiami objektai – objektai, kurie per trumpą laiką gali būti prijungti už galutiniam naudotojui taikomą įprastą aktyvavimo mokestį, neatsižvelgiant į tai, ar šie objektai yra prijungti prie tinklo. Operatorius turi pranešti apie objektus kaip aprėpiamus objektus tik tuo atveju, jeigu jis, gavęs galutinio naudotojo prašymą, įsipareigoja prijungti objektą už įprastus aktyvavimo mokesčius, t. y. be jokių papildomų ar išskirtinių mokesčių ir bet kuriuo atveju neviršijant vidutinio aktyvavimo mokesčio atitinkamoje valstybėje narėje. Elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjas turi galėti prijungti ir aktyvuoti paslaugą tam tikrame objekte per 4 savaites nuo prašymo pateikimo dienos;

139b)

socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai – subjektai, kurie, atsižvelgiant į jų veiklos uždavinius, pobūdį ar buvimo vietą, gali tiesiogiai ar netiesiogiai teikti svarbią socialinę ir ekonominę naudą piliečiams, įmonėms ir vietos bendruomenėms aplinkinėje teritorijoje arba savo įtakos zonoje, įskaitant, be kita ko, valdžios institucijas ir viešuosius ar privačiuosius subjektus, kuriems pavesta teikti visuotinės svarbos paslaugas arba visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, kaip nustatyta Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje, taip pat skaitmeninei veiklai imlias įmones;

139c)

5G koridorius – transporto linija, kelias, geležinkelis arba vidaus vandenų kelias, visiškai aprėpti skaitmeninio ryšio infrastruktūros, visų pirma 5G sistemų, kuriais suteikiama galimybė nepertraukiamai teikti sinergines skaitmenines paslaugas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1153 (*), tokias kaip susietasis ir automatizuotas judumas, panašios geležinkeliams skirtos išmaniojo judumo paslaugos ar skaitmeninis junglumas vidaus vandenų keliuose;

(*) 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1153 dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 (OL L 249, 2021 7 14, p. 38).“;"

papildoma antraštine dalimi ir 166–172 punktais:

„Pagalbos, naudojamos „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, apibrėžtys (terminai, kurių apibrėžtys pateiktos kitose šio straipsnio antraštinėse dalyse, turi tą pačią reikšmę, kaip nurodyta tose dalyse, įskaitant pagalbos, naudojamos „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, atžvilgiu)

166)	„InvestEU“ fondas, ES garantija, finansinis produktas, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos ir įgyvendinantysis partneris – kaip jie apibrėžti Reglamento (ES) 2021/523 2 straipsnyje;

167)	finansų tarpininkas – taikant 16 skirsnį tai finansų tarpininkas, kaip apibrėžta 34 punkte, išskyrus įgyvendinančiuosius partnerius;

168)	komercinis finansų tarpininkas – finansų tarpininkas, kuris veikia siekdamas pelno ir prisiimdamas visą riziką be valstybės garantijos; nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos nelaikomi komerciniais finansų tarpininkais;

169)	TEN-T miestų transporto mazgas – kaip jis apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1315/2013 (*) 3 straipsnio p punkte;

170)

naujas rinkos dalyvis – Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES (**) 3 straipsnio 1 punkte apibrėžta geležinkelio įmonė, atitinkanti šias sąlygas:

a)	ji yra gavusi licenciją pagal Direktyvos 2012/34/ES 17 straipsnio 3 dalį veikti konkrečiame rinkos segmente prieš mažiau nei dvidešimt metų iki pagalbos suteikimo;

b)	ji nėra susijusi, kaip tai suprantama šio reglamento I priedo 3 straipsnio 3 dalyje, su geležinkelio įmone, gavusia licenciją, apibrėžtą Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio 14 dalyje, anksčiau nei 2010 m. sausio 1 d.;

171)	miesto transportas – transportas mieste arba aglomeracijoje ir aplinkinėse zonose;

172)	ekosistema, biologinė įvairovė ir gera ekosistemos būklė – kaip jos apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (***) 2 straipsnyje;

(*) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1)."

(**) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32)."

(***) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).“;"

4 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

f punktas pakeičiamas taip:

„f)	pagalba įmonėms, dalyvaujančioms Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose: pagalba pagal 20 straipsnį – 2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui; pagalba pagal 20a straipsnį – 20a straipsnio 2 dalyje nustatytas sumas vienos įmonės vienam projektui;“;

i punktas papildomas vii–x papunkčiais:

„vii)

pagalba MVĮ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, kuriems kaip kokybės ženklas yra suteiktas pažangumo ženklas ir kurie įgyvendinami pagal 25a straipsnį: 25a straipsnyje nurodytą sumą;

viii)

pagalba veiksmams pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir EMTT Koncepcijos pagrindimo programą, teikiama pagal 25b straipsnį: 25b straipsnyje nurodytas sumas;

ix)	pagalba, naudojama bendrai finansuojamiems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, teikiama pagal 25c straipsnį: 25c straipsnyje nurodytas sumas;

x)	pagalba susiejimo veiksmams: 25d straipsnyje nurodytas sumas;“;

s punktas pakeičiamas taip:

„s)

investicinė pagalba aplinkos apsaugai, neįskaitant investicinės pagalbos viešai prieinamai netaršių ar mažataršių transporto priemonių įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai, investicinės pagalbos užterštų teritorijų atkūrimui ir pagalbos gamybos daliai, susijusiai su didelio energinio efektyvumo centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklu: 15 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui; 30 mln. EUR pagalbai energijos vartojimo efektyvumo investicijoms į tam tikrus pastatus, kuriems taikoma 38 straipsnio 3a dalis, ir 30 mln. EUR viso nominaliojo nepanaudoto finansavimo, skirto pagalbai energijos vartojimo efektyvumo investicijoms į tam tikrus pastatus, kuriems taikoma 38 straipsnio 7 dalis;“;

įterpiamas sa punktas:

„sa)	investicinė pagalba viešai prieinamai netaršių ar mažataršių transporto priemonių įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai: 15 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui, o schemų atveju iki 150 mln. EUR vidutinio metinio biudžeto;“;

t punktas pakeičiamas taip:

„t)	investicinė pagalba energijos vartojimo efektyvumo projektams: 39 straipsnio 5 dalyje nurodytas sumas;“;

y punktas pakeičiamas taip:

„y)

dotacijos forma skiriama pagalba fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklams diegti: 100 mln. EUR visų vieno projekto išlaidų; pagalbos fiksuotojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai plėtoti, skiriamos kaip finansinė priemonė, atveju viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, nominalioji suma negali viršyti 150 mln. EUR;“;

įterpiami ya, yb ir yc punktai:

„ya)

dotacijos forma skiriama pagalba 4G arba 5G judriojo ryšio tinklams diegti: 100 mln. EUR visų vieno projekto išlaidų; finansinės priemonės forma skiriamos pagalbos 4G arba 5G judriojo ryšio tinklams atveju viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, nominalioji suma negali viršyti 150 mln. EUR;

yb)

dotacijos forma skiriama pagalba tam tikriems bendro intereso transeuropiniams skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektams, kurie finansuojami pagal Reglamentą (ES) 2021/1153 arba kuriems kaip kokybės ženklas pagal tą reglamentą suteiktas pažangumo ženklas: 100 mln. EUR visų vieno projekto išlaidų; finansinės priemonės forma skiriamos pagalbos tam tikriems bendro intereso transeuropiniams skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektams atveju viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, nominalioji suma negali viršyti 150 mln. EUR;

yc)

pagalba, teikiama pagal ryšio paslaugoms finansuoti skirtų čekių schemą: visas valstybės pagalbos biudžetas per 24 mėnesius visoms ryšio paslaugoms finansuoti skirtų čekių schemoms valstybėje narėje neturi viršyti 50 mln. EUR (bendra suma, įskaitant nacionalines, regionines arba vietos čekių schemas);“;

papildoma gg ir hh punktais:

„gg)	pagalba, naudojama „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams: III skyriaus 16 skirsnyje nustatytas sumas;

hh)

pagalba MVĮ išlaidoms, patirtoms dalyvaujant bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektuose ir Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP) veiklos grupių projektuose, padengti: pagalba pagal 19a straipsnį – 2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui; pagalba pagal 19b straipsnį – 19b straipsnio 2 dalyje nustatytas sumas vienam projektui.“

5 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

įterpiamas ea punktas:

„ea)	pagalba įmonėms už jų dalyvavimą Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose pagal 20a straipsnį, kai numatyta viršutinė riba, užtikrinanti, kad nebūtų viršyta 20a straipsnyje nustatyta taikytina riba;“;

papildoma l punktu:

„l)	pagalba, naudojama „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, jeigu tenkinamos III skyriaus 16 skirsnyje nustatytos sąlygos.“

6 straipsnio 5 dalis papildoma i, j, k ir l punktais:

„i)	pagalba įmonėms, dalyvaujančioms Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose, jeigu tenkinamos 20 arba 20a straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos;

pagalba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, kuriems kaip kokybės ženklas yra suteiktas pažangumo ženklas, pagalba veiksmams pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir EMTT Koncepcijos pagrindimo programą, kuriems kaip kokybės ženklas yra suteiktas pažangumo ženklas, pagalba, naudojama bendrai finansuojamiems projektams ir bendrai finansuojamiems susiejimo veiksmams, jeigu tenkinamos 25a, 25b, 25c arba 25d straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos;

k)	pagalba, naudojama „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, jeigu tenkinamos III skyriaus 16 skirsnyje nustatytos sąlygos;

l)	pagalba MVĮ, dalyvaujančioms bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektuose ir Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP) veiklos grupių projektuose arba gaunančioms iš jų naudos, jeigu tenkinamos 19a arba 19b straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos.“

7 straipsnio 1 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:

„Tinkamų finansuoti išlaidų sumos gali būti apskaičiuojamos remiantis supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdais, numatytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013 (*) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060 (**), priklausomai nuo to, kuris reglamentas yra taikytinas, su sąlyga, kad veikla yra bent iš dalies finansuojama iš Sąjungos fondo, kuriam leidžiama taikyti minėtus supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdus, o konkrečios kategorijos išlaidos yra tinkamos finansuoti pagal atitinkamą išimties taikymo nuostatą.

(*) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320)."

(**) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės“ (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).“;"

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)	bet kokia kita valstybės pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, tik jeigu taip susumavus neviršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas ar pagalbos suma, taikoma tai pagalbai pagal šį reglamentą.

Siekiant nustatyti, ar laikomasi šio punkto pirmo sakinio nuostatų dėl sumavimo, finansavimas, suteiktas galutiniams pagalbos gavėjams su „InvestEU“ fondo parama, kuriai taikomas III skyriaus 16 skirsnis, ir iš to finansavimo dengiamos išlaidos neįskaičiuojami. Vietoj to suma, pagal kurią nustatoma, ar laikomasi šio punkto pirmo sakinio nuostatų dėl sumavimo, apskaičiuojama taip: pirma, iš visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų atimama „InvestEU“ fondo remiamo finansavimo nominalioji suma ir gaunama visa likusi tinkamų finansuoti išlaidų suma; antra, didžiausia pagalbos suma apskaičiuojama atitinkamą didžiausią pagalbos intensyvumą arba pagalbos sumą taikant tik visai likusiai tinkamų finansuoti išlaidų sumai.

Tuo atveju, kai straipsniuose nurodyta pranešimo riba yra išreikšta kaip didžiausia pagalbos suma, siekiant nustatyti, ar laikomasi 4 straipsnyje nustatytų pranešimo ribų, finansavimo, suteikto galutiniams pagalbos gavėjams su „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neįskaičiuojama.

„InvestEU“ fondo remiamų pirmaeilių paskolų arba pirmaeilių paskolų garantijų pagal III skyriaus 16 skirsnį atveju pagalbos, kurią sudaro tokios galutiniams pagalbos gavėjams teikiamos paskolos ar garantijos, bendrasis subsidijos ekvivalentas gali būti apskaičiuojamas atitinkamai pagal 5 straipsnio 2 dalies b arba c punktą. Šis pagalbos bendrasis subsidijos ekvivalentas gali būti naudojamas siekiant užtikrinti, kad, laikantis šio punkto pirmo sakinio, sumuojant pagalbą su bet kuria kita pagalba, skirta toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti, nebūtų viršytas šiame reglamente nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas arba pagalbos suma arba šiame reglamente nustatyta atitinkama pranešimo riba.“;

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti ir kuriai taikoma išimtis pagal 19b, 20a, 21, 22 ar 23 straipsnius, 56e straipsnio 5 dalies a punkto ii arba iii papunktį, 56e straipsnio 8 dalies d punktą, 56e straipsnio 10 dalį ir 56f straipsnį, gali būti sumuojama su bet kokia kita valstybės pagalba, kurios tinkamas finansuoti išlaidas galima nustatyti. Pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti, gali būti sumuojama su bet kokia kita valstybės pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti, iki aukščiausios atitinkamos viso finansavimo ribos, nustatytos atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes šiuo arba kitu bendrosios išimties reglamentu arba Komisijos priimtu sprendimu. Pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti ir kuriai taikoma išimtis pagal 56e straipsnio 5 dalies a punkto ii arba iii papunktį, 56e straipsnio 8 dalies d punktą, 56e straipsnio 10 dalį ir 56f straipsnį, gali būti sumuojama su kita pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti ir kuriai taikoma išimtis pagal tuos straipsnius.“;

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Atitinkama valstybė narė užtikrina, kad išsamioje valstybės pagalbos svetainėje nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu būtų skelbiama:

a)	11 straipsnyje nurodytos informacijos santrauka pagal II priede nustatytą standartinę formą arba prieigos prie jos saitas;

b)	visas kiekvienos pagalbos priemonės tekstas, kaip nurodyta 11 straipsnyje, arba prieigos prie viso šio teksto saitas;

III priede nurodyta informacija apie kiekvieną skirtą individualios pagalbos sumą, viršijančią 500 000 EUR, arba, jeigu pagalbos gavėjas vykdo veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, išskyrus pagalbos gavėjus, kuriems taikomas 2a skirsnis, – apie kiekvieną tokiai gamybai skirtą individualios pagalbos sumą, viršijančią 60 000 EUR, ir, jeigu pagalbos gavėjas vykdo veiklą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, išskyrus pagalbos gavėjus, kuriems taikomas 2a skirsnis, – apie kiekvieną skirtą individualios pagalbos sumą, viršijančią 30 000 EUR.

Šioje dalyje nurodyta informacija, susijusi su 20 straipsnyje nurodyta Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams skirta pagalba, pateikiama valstybės narės, kurioje įsisteigusi atitinkama vadovaujančioji institucija, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1299/2013 (*) 21 straipsnyje arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1059 (**) 45 straipsnyje, priklausomai nuo to, kuris reglamentas yra taikytinas, svetainėje. Tačiau dalyvaujančiosios valstybės narės gali nuspręsti, kad kiekviena jų atitinkamose svetainėse teikia informaciją, susijusią su jų teritorijoje taikomomis pagalbos priemonėmis.

Pirmoje pastraipoje nustatyta pareiga skelbti informaciją netaikoma 20a straipsnyje nurodytai pagalbai Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams, taip pat 19b straipsnyje nurodytai pagalbai Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP) veiklos grupių projektams ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektams.

2. Mokesčių lengvatų schemų ir schemų, kurioms taikomi 16 ir 21 straipsniai (***), atveju laikoma, kad šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nustatytos sąlygos yra tenkinamos, jeigu valstybės narės reikiamą informaciją apie individualios pagalbos sumas nurodo tokiais intervalais (mln. EUR):

0,03–0,5, tik kai pagalba teikiama žvejybai ir akvakultūrai;

0,06–0,5, tik kai pagalba teikiama pirminei žemės ūkio produktų gamybai;

0,5–1;

1–2;

2–5;

5–10;

10–30 ir

30 ir daugiau.

(*) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (OL L 347, 2013 12 20, p. 259)."

(**) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1059 dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (Interreg), kuris remiamas Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšomis (OL L 231, 2021 6 30, p. 94)."

(***) Schemų pagal šio reglamento 16 ir 21 straipsnius atvejais reikalavimas skelbti informaciją apie kiekvienos skirtos individualios pagalbos sumas, kurios viršija 500 000 EUR, gali būti netaikomas MVĮ, kurios jokioje rinkoje nevykdė jokio komercinio pardavimo.“;"

įterpiama ši 3a dalis:

„3a. Jeigu finansinį produktą įgyvendina valstybė narė per „InvestEU“ valstybės narės skyrių arba nacionalinis skatinamojo finansavimo bankas, veikiantis kaip įgyvendinantysis partneris arba kaip finansų tarpininkas pagal programą „InvestEU“, valstybė narė ir toliau privalo užtikrinti, kad informacija būtų paskelbta, kaip nustatyta 1 dalies pirmos pastraipos c punkte. Tačiau ši pareiga laikoma įvykdyta, jei įgyvendinantysis partneris pateikia Komisijai 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytą informaciją ne vėliau kaip kitų metų, einančių po finansinių metų, kuriais buvo suteikta pagalba, birželio 30 d. ir jeigu Komisijos ir įgyvendinančiojo partnerio pasirašytame garantijos susitarime nustatytas reikalavimas pateikti Komisijai 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytą informaciją.“;

11 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės arba, jeigu pagalba skirta Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams pagal 20 straipsnį, valstybė narė, kurioje įsisteigusi atitinkama vadovaujančioji institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1299/2013 21 straipsnyje arba Reglamento (ES) 2021/1059 45 straipsnyje, priklausomai nuo to, kuris reglamentas yra taikytinas, Komisijai perduoda:

per Komisijos elektroninę pranešimų sistemą informacijos apie kiekvieną pagalbos priemonę, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, santrauką pagal II priede nustatytą standartinę formą kartu su prieigos prie viso pagalbos priemonės teksto, įskaitant jo pakeitimus, saitu per 20 darbo dienų nuo pagalbos priemonės įsigaliojimo; ir

elektronine forma, Komisijos reglamente (EB) Nr. 794/2004 (*) nurodytą metinę šio reglamento taikymo ataskaitą, į kurią turi būti įtraukta tame reglamente nurodyta informacija, susijusi su kiekvienais metais arba kiekviena metų dalimi, kuriais taikomas šis reglamentas. Jeigu finansinius produktus įgyvendina valstybė narė per „InvestEU“ valstybės narės skyrių arba nacionalinis skatinamojo finansavimo bankas, veikiantis kaip įgyvendinantysis partneris arba kaip finansų tarpininkas pagal programą „InvestEU“, ši valstybės narės pareiga laikoma įvykdyta, jei įgyvendinantysis partneris pateikia Komisijai metines ataskaitas, laikydamasis atitinkamų ataskaitų teikimo reikalavimų, nustatytų Komisijos ir įgyvendinančiojo partnerio pasirašytame garantijos susitarime.

Pirma pastraipa netaikoma 20a straipsnyje nurodytai pagalbai Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams, taip pat 19b straipsnyje nurodytai pagalbai Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP) veiklos grupių projektams ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektams.

(*) 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (ES) 2015/1589, nustatantį išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, 2004 4 30, p. 1).“"

10)

12 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kad Komisija galėtų kontroliuoti pagalbą, kuriai pagal šį reglamentą netaikomas reikalavimas pranešti, valstybės narės arba, jeigu pagalba skirta Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams pagal 20 straipsnį, valstybė narė, kurioje įsisteigusi atitinkama vadovaujančioji institucija, registruoja išsamius duomenis, įskaitant informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus, reikalingus nustatyti, kad tenkinamos visos šiame reglamente nustatytos sąlygos. Tokie duomenys saugomi 10 metų nuo ad hoc pagalbos suteikimo dienos arba nuo paskutinės pagalbos pagal schemą suteikimo dienos.

Pirma pastraipa netaikoma 20a straipsnyje nurodytai pagalbai Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams, taip pat 19b straipsnyje nurodytai pagalbai Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje veiklos grupių projektams ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektams.“;

11)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

kiekviena investuojant sukurta darbo vieta atitinkamoje vietovėje turi būti išlaikoma ne trumpiau kaip penkerius metus, o MVĮ atveju – trejus metus, nuo pirmosios priėmimo į darbo vietą dienos, išskyrus atvejus, kai ta darbo vieta prarandama 2020 m. sausio 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. laikotarpiu.“;

15 dalis pakeičiama taip:

„15. Pradinių investicijų, susijusių su Europos teritorinio bendradarbiavimo projektais, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 arba Reglamentas (ES) 2021/1059, atveju pagalbos intensyvumas, nustatytas vietovei, kurioje vykdoma pradinė investicija, taikomas visiems projekte dalyvaujantiems pagalbos gavėjams. Jeigu pradinė investicija vykdoma dviejose ar daugiau remiamų vietovių, didžiausias pagalbos intensyvumas yra tas, kuris taikomas remiamoje vietovėje, kurioje susidaro didžiausia dalis tinkamų finansuoti išlaidų. Remiamose vietovėse, atitinkančiose pagalbos skyrimo reikalavimus pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, ši nuostata taikoma didelėms įmonėms, tik jeigu pradinė investicija yra susijusi su nauja ekonomine veikla.“

12)	16 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Tinkamos finansuoti išlaidos yra bendros miesto plėtros projekto išlaidos, jeigu jos atitinka Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 ir 65 straipsnius arba Reglamento (ES) 2021/1060 67 ir 68 straipsnius, priklausomai nuo to, kuris reglamentas yra taikytinas.“

13)

įterpiami šie 19a ir 19b straipsniai:

„19a straipsnis

Pagalba MVĮ, dalyvaujančių bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektuose arba Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP) veiklos grupių projektuose, išlaidoms padengti

1. Pagalba MVĮ, dalyvaujančių BIVP projektuose, nurodytuose kaip Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis remiamos vietos plėtros projektai pagal iniciatyvą LEADER, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 arba Reglamentas (ES) 2021/1060, išlaidoms padengti, taip pat pagalba MVĮ, dalyvaujančių EIP veiklos grupių projektuose, kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 35 straipsnis, išlaidoms padengti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2. BIVP ir EIP veiklos grupių projektų tinkamos finansuoti išlaidos yra šios Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 35 straipsnio 1 dalyje arba Reglamento (ES) 2021/1060 34 straipsnio 1 dalyje, priklausomai nuo to, kuris reglamentas yra taikytinas, nustatytos išlaidos:

a)	parengiamosios paramos, gebėjimų stiprinimo, mokymo ir tinklų kūrimo siekiant parengti ir įgyvendinti BIVP strategiją arba EIP veiklos grupės projektą išlaidos;

b)	patvirtintų veiksmų įgyvendinimo išlaidos;

c)	grupės bendradarbiavimo veiklos rengimo ir įgyvendinimo išlaidos;

d)	einamosios išlaidos, susijusios su BIVP strategijos arba EIP veiklos grupės projekto įgyvendinimu;

e)	išlaidos, susijusios su EIP bendruomenės arba BIVP strategijos aktyviu pritaikymu siekiant palengvinti suinteresuotųjų subjektų tarpusavio mainus teikiant informaciją ir populiarinti strategiją ir projektus, taip pat padėti potencialiems pagalbos gavėjams plėtoti veiksmus ir rengti paraiškas.

3. Pagalbos intensyvumas neviršija didžiausių bendro finansavimo normų, nustatytų konkretiems fondams skirtuose reglamentuose, kuriais remiamos BIVP ir EIP veiklos grupės.

19b straipsnis

Nedidelės pagalbos sumos MVĮ, gaunančioms naudos iš bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) arba Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP) veiklos grupių projektų

1. Pagalba įmonėms, dalyvaujančioms BIVP arba EIP veiklos grupių projektuose arba gaunančioms iš jų naudos, kaip nurodyta 19a straipsnio 1 dalyje, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2. Bendra pagalbos suma vienam projektui pagal šį straipsnį neviršija 200 000 EUR BIVP projekto atveju ir 350 000 EUR EIP veiklos grupės projekto atveju.“

14)	Po 19b straipsnio įterpiama tokia skirsnio antraštė: „2a SKIRSNIS Pagalba Europos teritoriniam bendradarbiavimui “

15)

20 straipsnis pakeičiamas taip:

„20 straipsnis

Pagalba išlaidoms, kurias įmonės patiria dalyvaudamos Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose, kompensuoti

1. Pagalba išlaidoms, kurias įmonės patiria dalyvaudamos Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 arba Reglamentas (ES) 2021/1059, kompensuoti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2. Jeigu išlaidos yra susijusios su bendradarbiavimo projektu, tinkamos finansuoti yra toliau nurodytos išlaidos, kurios suprantamos taip, kaip nustatyta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 481/2014 (*) arba Reglamento (ES) 2021/1059 38–44 straipsniuose, priklausomai nuo to, kuris reglamentas yra taikytinas:

a)	išlaidos darbuotojams;

b)	biuro ir administracinės išlaidos;

c)	kelionės ir apgyvendinimo išlaidos;

d)	išorės ekspertų ir paslaugų išlaidos;

e)	išlaidos įrangai;

f)	infrastruktūros ir darbų išlaidos.

3. Pagalbos intensyvumas neviršija didžiausios bendro finansavimo normos, nustatytos Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 arba Reglamente (ES) 2021/1060 ir (arba) Reglamente (ES) 2021/1059, priklausomai nuo to, kuris reglamentas yra taikytinas.

(*) 2014 m. kovo 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 481/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 papildomas konkrečiomis bendradarbiavimo programų išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklėmis (OL L 138, 2014 5 13, p. 45).“"

16)

Įterpiamas 20a straipsnis:

„20a straipsnis

Nedidelės pagalbos sumos įmonėms, dalyvaujančioms Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose

1. Pagalba įmonėms už jų dalyvavimą Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 arba Reglamentas (ES) 2021/1059, kompensuoti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2. Pagal šį straipsnį visa pagalbos suma, suteikta vienos įmonės vienam projektui, neviršija 20 000 EUR.“

(17)

25 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Pagalba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, įskaitant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektus, kuriems kaip kokybės ženklas pagal programą „Horizontas 2020“ arba programą „Europos horizontas“ suteiktas pažangumo ženklas, ir bendrai finansuojamus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektus, taip pat, jei taikoma, pagalba bendrai finansuojamiems susiejimo veiksmams yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.“

18)

Įterpiami 25a–25d straipsniai:

„25a straipsnis

Pagalba projektams, kuriems kaip kokybės ženklas suteiktas pažangumo ženklas

1. Pagalba MVĮ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams ir galimybių studijoms, kurioms kaip kokybės ženklas pagal programą „Horizontas 2020“ arba programą „Europos horizontas“ suteiktas pažangumo ženklas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2. Tinkama finansuoti yra tokia remiamo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projekto arba galimybių studijos veikla, kokia laikoma atitinkančia reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles, išskyrus veiklą, kuri viršija bandomosios taikomosios veiklos apibrėžties ribas.

3. Taikomos tokios remiamo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projekto arba galimybių studijos kategorijos, didžiausios sumos ir tokie tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodai, kokie laikomi atitinkančiais reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles.

4. Didžiausia pagalbos suma neviršija 2,5 mln. EUR vienai MVĮ vienam mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektui arba galimybių studijai.

5. Visas kiekvienam mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektui arba galimybių studijai suteiktas viešasis finansavimas neviršija finansavimo normos, nustatytos tam mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektui arba galimybių studijai pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles.

25b straipsnis

Pagalba veiksmams pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir EMTT koncepcijos pagrindimo programą

1. Pagalba veiksmams pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir EMTT koncepcijos pagrindimo programą, kuriems kaip kokybės ženklas pagal programą „Horizontas 2020“ arba programą „Europos horizontas“ suteiktas pažangumo ženklas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2. Tinkama finansuoti yra tokia remiamo veiksmo veikla, kokia laikoma atitinkančia reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles.

3. Taikomos tokios remiamo veiksmo kategorijos, didžiausios sumos ir tokie tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodai, kokie laikomi atitinkančiais reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles.

4. Visas kiekvienam remiamam veiksmui suteiktas viešasis finansavimas neviršija didžiausio paramos lygio, nustatyto programoje „Horizontas 2020“ arba programoje „Europos horizontas“.

25c straipsnis

Pagalba bendrai finansuojamiems mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektams

1. Pagalba po tarpvalstybinio kvietimo teikti paraiškas pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles remiantis nepriklausomų ekspertų vertinimu ir reitingavimu atrinktam bendrai finansuojamam mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektui arba galimybių studijai (įskaitant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektus, įgyvendinamus pagal Sutarties 185 straipsniu arba 187 straipsniu pagrįstą Europos institucionalizuotą partnerystę arba programos bendro finansavimo veiksmą, kaip apibrėžta programos „Europos horizontas“ taisyklėse), kuriuos įgyvendina bent trys valstybės narės arba dvi valstybės narės ir bent viena asocijuotoji šalis, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

4. Visas po atrankos, reitingavimo ir įvertinimo pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles suteiktas viešasis finansavimas neviršija mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektui arba galimybių studijai nustatytos finansavimo normos.

5. Pagal programą „Horizontas 2020“ arba programą „Europos horizontas“ skirtomis lėšomis finansuojama ne mažiau kaip 30 % visų tinkamų finansuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmo arba inovacijų veiksmo, kaip apibrėžta pagal programą „Horizontas 2020“ arba programą „Europos horizontas“, išlaidų.

25d straipsnis

Pagalba susiejimo veiksmams

1. Pagalba po tarpvalstybinio kvietimo teikti paraiškas pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles remiantis nepriklausomų ekspertų vertinimu ir reitingavimu atrinktiems bendrai finansuojamiems susiejimo veiksmams, kuriuos įgyvendinant dalyvauja bent dvi valstybės narės, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2. Tinkama finansuoti yra tokia bendrai finansuojamo susiejimo veiksmo veikla, kokia laikoma atitinkančia reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles. Veikla, kuri viršija bandomosios taikomosios veiklos apibrėžties ribas, neįtraukiama.

3. Taikomos tokios kategorijos, didžiausios sumos ir tokie tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodai, kokie laikomi atitinkančiais reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles. Be to, investicijų į su projektu susijusį materialųjį ir nematerialųjį turtą išlaidos taip pat yra tinkamos finansuoti.

4. Visas po atrankos, reitingavimo ir įvertinimo pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles suteiktas viešasis finansavimas neviršija susiejimo veiksmui nustatytos finansavimo normos. Be to, pagalba investicijoms į su projektu susijusį materialųjį ir nematerialųjį turtą neviršija 70 % investicinių išlaidų.

5. Kai investicinė pagalba skiriama infrastruktūros objektams, vykdant susiejimo veiksmą, taikomos šios papildomos sąlygos:

a)	jeigu naudojantis infrastruktūra vykdoma ir ekonominė, ir neekonominė veikla, atitinkamas finansavimas, kiekvienos rūšies veiklos išlaidos ir pajamos į apskaitą įrašomos atskirai pagal nuosekliai taikomus ir objektyviai pagrįstus sąnaudų apskaitos principus;

b)	kaina už infrastruktūros eksploatavimą arba naudojimą atitinka rinkos kainą;

galimybė naudotis infrastruktūra suteikiama keliems naudotojams skaidriai ir be diskriminacijos. Įmonėms, kurios finansavo bent 10 % infrastruktūros investicinių išlaidų, gali būti suteikta lengvatinė prieiga palankesnėmis sąlygomis. Siekiant išvengti kompensacijos permokos, tokia prieiga yra proporcinga įmonės įnašui į investicines išlaidas ir šios sąlygos yra skelbiamos visuomenei;

jeigu infrastruktūra gauna viešąjį finansavimą ir ekonominei, ir neekonominei veiklai, valstybės narės vykdo kontrolę ir naudoja lėšų susigrąžinimo mechanizmą, kad užtikrintų, kad padidėjus ekonominės veiklos daliai, palyginti su numatoma padėtimi pagalbos skyrimo metu, nebūtų viršijamas taikomas pagalbos intensyvumas.“

19)

Įterpiamas šis 36a straipsnis:

„36a straipsnis

Investicinė pagalba netaršių ir mažataršių kelių transporto priemonių viešajai įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai

1. Pagalba netaršių ir mažataršių kelių transporto priemonių energijos tiekimo transportavimo tikslais įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai diegti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2. Šis straipsnis taikomas tik pagalbai, kuri teikiama įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai, kuria transporto priemonėms tiekiama elektra arba vandenilis iš atsinaujinančių energijos išteklių transportavimo tikslais, diegti. Valstybė narė užtikrina, kad reikalavimo tiekti vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių būtų laikomasi per visą infrastruktūros ekonominio naudingumo laikotarpį.

3. Tinkamos finansuoti išlaidos yra įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūros statybos, diegimo ar atnaujinimo išlaidos. Tai gali būti išlaidos, susijusios su pačia įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūra, elektros ar kitų komponentų, įskaitant galios transformatorių, kurie reikalingi įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai prijungti prie tinklo arba prie vietinio elektros energijos ar vandenilio gamybos ar saugojimo padalinio, įrengimu arba atnaujinimu, taip pat susijusios su technine įranga, civilinės inžinerijos darbais, žemės ar kelių pritaikymo darbais, įrengimo išlaidos ir susijusių leidimų gavimo išlaidos. Neįtraukiamos vietos gamybos arba saugojimo padalinių, gaminančių arba saugančių elektros energiją, išlaidos, taip pat vietos gamybos vienetų, gaminančių vandenilį, išlaidos.

4. Pagalba pagal šį straipsnį teikiama konkurencinio konkurso būdu, remiantis aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, o pagalbos intensyvumas gali siekti iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

5. Vienam pagalbos gavėjui suteikta pagalba neviršija 40 % bendro atitinkamos schemos biudžeto.

6. Pagalba pagal šį straipsnį teikiama tik viešai prieinamos įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūros, prie kurios naudotojai turi nediskriminacinę prieigą, be kita ko, kiek tai susiję su tarifais, autentiškumo patvirtinimo ir mokėjimo metodais bei kitomis naudojimo sąlygomis, statybai, diegimui ar atnaujinimui.

7. Tai, ar pagalba, skirta tos pačios kategorijos įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūros (pavyzdžiui, įprastos arba didelės galios įkrovimo infrastruktūros) diegimui skatinti, yra būtina, tikrinama rengiant ex ante atviras viešas konsultacijas arba atliekant nepriklausomą rinkos tyrimą. Visų pirma patikrinama, ar per trejus metus nuo pagalbos priemonės paskelbimo tokia infrastruktūra nebus diegiama komercinėmis sąlygomis.

8. Nukrypstant nuo 7 dalies, galima preziumuoti, kad pagalba įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai yra reikalinga, jei baterijomis varomos elektrinės transporto priemonės (įkrovimo infrastruktūros atveju) arba vandenilinės transporto priemonės (degalų papildymo infrastruktūros atveju) sudaro atitinkamai mažiau nei 2 % bendro atitinkamoje valstybėje narėje užregistruotų tos pačios kategorijos transporto priemonių skaičiaus. Taikant šią dalį lengvieji automobiliai ir lengvosios komercinės transporto priemonės laikomos tos pačios kategorijos transporto priemonėmis.

9. Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai eksploatuoti remiamą įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrą suteikiamas konkurencingomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, deramai atsižvelgus į taikomas viešojo pirkimo taisykles.“

20)

38 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Tinkamos finansuoti išlaidos yra papildomos investicinės išlaidos, būtinos siekiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo. Jos nustatomos taip:

a)	jeigu investicijų į energijos vartojimo efektyvumą išlaidų dalį visose investicinėse išlaidose galima nustatyti kaip atskirą investiciją, ši su energijos vartojimo efektyvumu susijusių išlaidų dalis yra tinkamos finansuoti išlaidos;

jeigu investicijos yra susijusios su i) gyvenamųjų pastatų, ii) pastatų, skirtų švietimo ar socialinėms paslaugoms teikti, iii) pastatų, skirtų viešojo administravimo ar teisingumo, policijos ar priešgaisrinės apsaugos tarnybų veiklai vykdyti, arba iv) pastatų, nurodytų i, ii arba iii punktuose, kuriuose kitai nei tuose punktuose nurodytai veiklai skirtas plotas užima mažiau nei 35 % vidaus patalpų ploto, energijos vartojimo efektyvumo didinimu, tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos visos investicinės išlaidos, būtinos aukštesniam energijos vartojimo efektyvumo lygiui užtikrinti, su sąlyga, kad padidinus energijos vartojimo efektyvumą pirminės energijos poreikis renovacijos atveju sumažėtų bent 20 %, o pirminės energijos būtų sutaupyta bent 10 %, palyginti su riba, nustatyta nacionalinėms priemonėms, kuriomis įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES (*), naujiems pastatams taikant energijos beveik nevartojančių pastatų reikalavimus. Pradinis pirminės energijos poreikis ir numatomas energijos vartojimo efektyvumo padidinimas nustatomi remiantis Direktyvos 2010/31/ES 2 straipsnio 12 punkte apibrėžtu energinio naudingumo sertifikatu;

visais kitais atvejais investicijų į energijos vartojimo efektyvumą išlaidos nustatomos lyginant su panašiomis mažesnio energijos vartojimo efektyvumo investicijomis, kurios, tikėtina, būtų įvykdytos be pagalbos. Šių dviejų investicijų išlaidų skirtumas nurodo su energijos vartojimo efektyvumu susijusias išlaidas ir sudaro tinkamas finansuoti išlaidas.

Išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su didesnio energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimu, nėra tinkamos finansuoti.

(*) 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).“;"

įterpiama ši 3a dalis:

„3a. 3 dalies b punkte nurodytų pastatų atveju investicijos į pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimą gali būti derinamos su investicijomis į bet kurį ar visus šiuos dalykus:

a)	į objektą integruotus atsinaujinančių išteklių energijos įrenginius, gaminančius elektros energiją ir (arba) šilumą;

b)	į objektą integruoto atsinaujinančių išteklių energijos įrenginio pagamintos energijos saugojimo įrangą;

c)	į pastate įdiegtą įrangą ir susijusią infrastruktūrą, skirtą pastato naudotojų elektra varomoms transporto priemonėms įkrauti;

investicijomis į pastato skaitmenizaciją, visų pirma siekiant padidinti jo pažangųjį parengtumą. Tinkamos finansuoti investicijos gali apimti tik intervencinius veiksmus, susijusius su pasyviąja elektros instaliacija pastato viduje arba duomenų tinklų struktūrizuota kabelių sistema ir, jei reikia, pasyviojo tinklo papildoma dalimi už pastato ribų esančioje privačioje nuosavybėje. Privačiai nuosavybei nepriklausančių duomenų tinklų laidų ar kabelių sistemos neįtraukiamos.

Bet kokių tokių bendrų pirmos pastraipos a–d punktuose nurodytų darbų atveju reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis laikomos visos įvairių įrangos dalių investicinės išlaidos.

Pagalba gali būti teikiama pastato savininkui (-ams) arba nuomininkui (-ams) priklausomai nuo to, kas užsako atlikti energijos vartojimo efektyvumo darbus.“;

straipsnis papildomas 7 dalimi:

„7. Pagalba priemonėms, kuriomis didinamas pastatų energijos vartojimo efektyvumas, taip pat gali būti siejama su palankesnėmis sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo sudarymo sąlygomis, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

a)	parama teikiama kaip paskola arba garantija energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių teikėjui pagal sutartį dėl energijos vartojimo efektyvumo arba ją sudaro finansinis produktas, skirtas atitinkamam teikėjui refinansuoti (pvz., faktoringas, forfeitingas);

b)	viso pagal šią dalį suteikto nepanaudoto finansavimo nominalioji suma vienam gavėjui neviršija 30 mln. EUR;

c)	parama teikiama MVĮ arba mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms;

d)	parama teikiama pagal sutartį dėl energijos vartojimo efektyvumo, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 27 punkte;

e)	sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo yra susijusi su 3 dalies b punkte nurodytu pastatu.“;

21)

39 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	antraštė pakeičiama taip: „39 straipsnis Investicinė pagalba pastatų energijos vartojimo efektyvumo projektams finansinių priemonių forma“;

įterpiama ši 2a dalis:

„2a. Jeigu investicijos yra susijusios su i) gyvenamųjų pastatų, ii) pastatų, skirtų švietimo ar socialinėms paslaugoms teikti, iii) pastatų, skirtų su viešuoju administravimu ar teisingumo, policijos ar priešgaisrinės apsaugos tarnybų veikla susijusiai veiklai vykdyti, arba iv) pastatų, nurodytų i, ii arba iii punktuose, kuriuose kitai nei tuose punktuose nurodytai veiklai skirtas plotas užima mažiau nei 35 % vidaus patalpų ploto, energijos vartojimo efektyvumo didinimu, energijos vartojimo efektyvumo projektai pagal šį straipsnį taip pat gali būti derinami su bet kuriomis iš šių investicijų:

a)	į objektą integruotu atsinaujinančių išteklių energijos įrenginiu, gaminančiu elektros energiją ir (arba) šilumą;

b)	į objektą integruoto atsinaujinančių išteklių energijos įrenginio pagamintos energijos saugojimo įranga;

c)	pastate įdiegta įranga ir susijusia infrastruktūra, skirta pastato naudotojų elektra varomoms transporto priemonėms įkrauti;

3, 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„3. Tinkamos finansuoti išlaidos yra bendros energijos vartojimo efektyvumo projekto išlaidos, išskyrus 2a dalyje nurodytus pastatus, jei tinkamos finansuoti išlaidos yra bendros energijos vartojimo efektyvumo projekto išlaidos ir įvairių 2a dalyje išvardytų įrangos dalių investicinės išlaidos.

4. Pagalba teikiama kaip lėšos, nuosavas kapitalas, garantija arba paskola energijos vartojimo efektyvumo fondui ar kitam finansų tarpininkui, kuris, padidindamas finansavimo apimtį arba sumažindamas garantijų priemokas ar palūkanų normas, ją kuo didesniu mastu perduoda galutiniams pagalbos gavėjams (pastatų savininkams arba nuomininkams).

5. Energijos vartojimo efektyvumo fondas arba finansų tarpininkas pagalbą energijos vartojimo efektyvumo projektams gali teikti kaip paskolas arba garantijas. Nominalioji paskolos vertė arba garantuojama suma galutinių pagalbos gavėjų lygmeniu neviršija 15 mln. EUR vienam projektui, išskyrus 2a dalyje nurodytų bendrų investicijų atveju, kai ji neviršija 30 mln. EUR. Garantija neviršija 80 % pagrindinės paskolos sumos.“

22)

52 straipsnis pakeičiamas taip:

„52 straipsnis

Pagalba fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklams

1. Pagalba fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklui diegti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2. Tinkamos finansuoti išlaidos yra visos fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimo, valdymo ir eksploatavimo išlaidos. Didžiausia projektui skiriama pagalbos suma nustatoma taikant 6 dalies a punkte nustatytą konkurencinės atrankos procedūrą. Jeigu investicija vykdoma pagal 6 dalies b punktą netaikant konkurencinės atrankos procedūros, pagalbos suma negali viršyti tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis, ir patikrinamas ex post, taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą.

3. Tinkamos finansuoti šių alternatyvių rūšių investicijos:

į fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimą siekiant prijungti namų ūkius ir socialinę bei ekonominę pažangą skatinančius subjektus vietovėse, kuriose nėra tinklo, galinčio patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 30 Mbps atsisiuntimo (ribinę) spartą, ar kuriose jis būtų patikimai suplanuotas įdiegti per trejus metus nuo planuojamos pagalbos priemonės paskelbimo arba per tą patį laikotarpį, kuriuo diegiamas subsidijuojamas tinklas ir kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai. Tai patikrinama remiantis žemėlapiais ir rengiant viešas konsultacijas pagal 4 dalį. Vietovės, kuriose yra bent vienas tinklas arba kuriose jis patikimai suplanuotas, galinčios patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 30 Mbps atsisiuntimo spartą, neįtraukiamos. Remiamas tinklas turi užtikrinti bent dvigubai didesnę atsisiuntimo ir išsiuntimo spartą, palyginti su esamais arba patikimai suplanuotais tinklais, ir patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 30 Mbps atsisiuntimo (tikslinę) spartą;

į fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimą siekiant prijungti namų ūkius ir socialinę bei ekonominę pažangą skatinančius subjektus vietovėse, kuriose nėra tinklo, galinčio patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 100 Mbps atsisiuntimo (ribinę) spartą, ar kuriose jis būtų patikimai suplanuotas įdiegti per trejus metus nuo planuojamos pagalbos priemonės paskelbimo arba per tą patį laikotarpį, kuriuo diegiamas subsidijuojamas tinklas ir kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai. Tai patikrinama remiantis žemėlapiais ir rengiant viešas konsultacijas pagal 4 dalį. Vietovės, kuriose yra bent vienas tinklas arba kuriose jis patikimai suplanuotas, galinčios patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 100 Mbps atsisiuntimo spartą, neįtraukiamos. Remiamas tinklas turi užtikrinti bent dvigubai didesnę atsisiuntimo ir išsiuntimo spartą, palyginti su esamais arba patikimai suplanuotais tinklais, ir patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 300 Mbps atsisiuntimo ir 100 Mbps išsiuntimo (tikslinę) spartą;

į fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimą siekiant prijungti tik socialinę ir ekonominę pažangą skatinančius subjektus vietovėse, kuriose yra tik vienas tinklas, galintis patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 100 Mbps, bet ne didesnę kaip 300 Mbps atsisiuntimo (ribinę) spartą, ar kuriose jis būtų patikimai suplanuotas įdiegti per trejus metus nuo planuojamos pagalbos priemonės paskelbimo arba per tą patį laikotarpį, kuriuo diegiamas subsidijuojamas tinklas ir kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai. Tai patikrinama remiantis žemėlapiais ir rengiant viešas konsultacijas pagal 4 dalį. Vietovės, kuriose yra bent vienas tinklas arba kuriose jis patikimai suplanuotas, galinčios patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 300 Mbps atsisiuntimo spartą, neįtraukiamos. Vietovės, kuriose yra bent du tinklai arba kuriose jie patikimai suplanuoti, galinčios patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 100 Mbps atsisiuntimo spartą, taip pat neįtraukiamos. Remiamas tinklas turi užtikrinti bent dvigubai didesnę atsisiuntimo ir išsiuntimo spartą, palyginti su esamais arba patikimai suplanuotais tinklais, ir patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 1 Gbps atsisiuntimo (tikslinę) spartą.

4. 3 dalyje nurodytas žemėlapių ir viešų konsultacijų rengimas turi atitikti visus šiuos reikalavimus:

rengiant žemėlapius nurodomos geografinės tikslinės vietovės, kurioms numatoma taikyti viešosios intervencijos priemones, ir atsižvelgiama į visus esamus viešuosius ir privačiuosius tinklus, galinčius patikimai užtikrinti 3 dalyje nurodytą ribinę spartą, priklausomai nuo investicijų rūšies. Žemėlapiai rengiami: i) tik fiksuotojo ryšio tinklams adresų lygmeniu pagal aprėpiamus objektus ir ii) fiksuotosios belaidės prieigos tinklams adresų lygmeniu pagal aprėpiamus objektus arba ne didesnių kaip 100×100 metrų tinklelių pagrindu. Abiejų i ir ii papunkčių atveju žemėlapiai visada tikrinami per viešas konsultacijas;

viešas konsultacijas kompetentinga valdžios institucija rengia atitinkamoje interneto svetainėje (taip pat nacionaliniu lygmeniu) paskelbdama planuojamos priemonės pagrindines charakteristikas ir žemėlapyje nustatytų geografinių tikslinių vietovių sąrašą pagal a punktą. Per viešas konsultacijas suinteresuotųjų šalių prašoma pateikti pastabų dėl priemonės ir pateikti a punkte nurodytos pagrįstos informacijos apie savo tinklus, galinčius patikimai užtikrinti 3 dalyje nurodytą ribinę spartą tikslinėje vietovėje, ir toje vietovėje esančius arba patikimai suplanuotus įdiegti per trejus metus nuo planuojamos pagalbos priemonės paskelbimo. Jeigu pagalbą teikianti institucija subsidijuojamai infrastruktūrai diegti užtrunka trumpiau arba ilgiau nei trejus metus, vertinant, ar diegtini ankstesniame sakinyje nurodyti tinklai yra patikimai suplanuoti, turi būti taikomas tas pats laikotarpis, kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai. Viešos konsultacijos trunka mažiausiai trisdešimt dienų.

5. Remiamu projektu atliekami dideli patobulinimai (esminė permaina), palyginti su esamais tinklais arba patikimai suplanuotais įdiegti per trejus metus nuo planuojamos pagalbos priemonės paskelbimo arba per tą patį laikotarpį, kuriuo diegiamas subsidijuojamas tinklas ir kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai pagal 4 dalį. Esminė permaina įvyksta, jei įgyvendinus subsidijuojamą intervencinę priemonę vykdomos reikšmingos naujos investicijos į plačiajuostį tinklą ir dėl subsidijuojamo tinklo rinkoje atsiranda reikšmingų naujų pajėgumų, susijusių su plačiajuosčio interneto prieigos paslaugų prieinamumu ir pajėgumu, sparta ir konkurencija, palyginti su esamais arba patikimai suplanuotais tinklais. Projektas turi apimti reikšmingas investicijas į pasyviąją infrastruktūrą, viršijančias nedideles investicijas, susijusias tik su aktyviųjų tinklo komponentų atnaujinimu.

6. Pagalba teikiama taip:

pagalba elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjams skiriama taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinę atrankos procedūrą, atitinkančią viešųjų pirkimų taisyklių principus ir technologinio neutralumo principą, ir nedarant poveikio taikytinoms viešųjų pirkimų taisyklėms, remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu. Konkurencinės atrankos procedūros tikslais pagalbą teikianti institucija iš anksto nustato objektyvius, skaidrius ir nediskriminacinius kokybinius skyrimo kriterijus, kuriuos reikia įvertinti atsižvelgiant į prašomos pagalbos sumą. Taikant panašias kokybės sąlygas pagalba skiriama konkurso dalyviui, kurio prašoma pagalbos suma yra mažiausia;

kai netaikant konkurencinės atrankos procedūros pagalba teikiama valdžios institucijai, kad ji tiesiogiai arba per vidaus subjektą diegtų ir valdytų fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklą, atitinkamai valdžios institucija arba vidaus subjektas per subsidijuojamą tinklą teikia tik didmenines paslaugas. Valdžio s institucija užtikrina, kad tinklo veiklai naudojamų lėšų ir kitų turimų lėšų apskaita būtų atskirta. Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai kurti arba eksploatuoti tinklą suteikiamas vykdant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinės atrankos procedūrą, atitinkančią viešųjų pirkimų taisyklių principus ir technologinio neutralumo principą, ir nedarant poveikio taikytinoms viešųjų pirkimų taisyklėms, remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu.

7. Eksploatuojant subsidijuojamą tinklą siūloma kuo platesnė aktyvioji ir pasyvioji didmeninė prieiga pagal 2 straipsnio 139 punktą sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, įskaitant fizinį atsiejimą. Vykdant projektą vietoj fizinio atsiejimo gali būti siūlomas virtualus atsiejimas, jei nacionalinė reguliavimo institucija pripažįsta, kad virtualusis prieigos produktas yra lygiavertis fiziniam atsiejimui. Aktyvioji didmeninė prieiga suteikiama bent septyneriems metams, o didmeninės prieigos prie fizinės infrastruktūros, įskaitant kabelių kanalus ar stulpus, trukmė neribojama. Vienodos prieigos sąlygos taikomos visam subsidijuojamam tinklui, įskaitant tinklo dalis, kuriose buvo naudojami esami infrastruktūros objektai. Prieigos įpareigojimai turi būti vykdomi neatsižvelgiant į jokius subsidijuojamo tinklo nuosavybės, valdymo ar naudojimo pokyčius. Pagalbos kabelių kanalų įrengimui atveju kabelių kanalai turi būti pakankamai platūs, kad jie galėtų būti naudojami bent trims tinklams ir skirtingoms tinklo topologijoms.

8. Didmeninės prieigos kaina grindžiama viena iš šių lyginamųjų verčių: i) vidutinėmis paskelbtomis didmeninėmis kainomis, vyraujančiomis kitose palyginamose ir konkurencingesnėse valstybės narės arba Sąjungos vietovėse, arba ii) jei tokių paskelbtų kainų nėra, reguliuojamomis kainomis, kurias nacionalinė reguliavimo institucija jau nustatė arba patvirtino atitinkamoms rinkoms ir paslaugoms, arba iii) jei tokių paskelbtų ar reguliuojamų kainų nėra, nustatant kainas turi būti laikomasi susiejimo su sąnaudomis principo ir metodikos, nustatytos laikantis sektoriaus reguliavimo sistemos. Nedarant poveikio nacionalinės reguliavimo institucijos kompetencijai pagal reguliavimo sistemą, su nacionaline reguliavimo institucija konsultuojamasi dėl prieigos sąlygų, įskaitant kainas, ir dėl ginčų, susijusių su šio straipsnio taikymu.

9. Valstybės narės vykdo kontrolę ir naudoja lėšų susigrąžinimo mechanizmą, jei projektui suteiktos pagalbos suma viršija 10 mln. EUR.“

23)

Įterpiami šie 52a, 52b ir 52c straipsniai:

„52a straipsnis

Pagalba 4G ir 5G judriojo ryšio tinklams

1. Pagalba 4G ir 5G judriojo ryšio tinklui diegti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2. Tinkamos finansuoti išlaidos yra visos pasyviojo judriojo ryšio tinklo diegimo, valdymo ir eksploatavimo išlaidos. Didžiausia projektui skiriama pagalbos suma nustatoma vykdant konkurencinės atrankos procedūrą pagal 7 dalies a punktą. Jeigu investicija vykdoma pagal 7 dalies b punktą netaikant konkurencinės atrankos procedūros, pagalbos suma negali viršyti tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis, ir patikrinamas ex post, taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą.

3. 5G investicijos vykdomos vietovėse, kuriose judriojo ryšio tinklai nebuvo įdiegti arba kuriose yra tik judriojo ryšio tinklai, kuriais gali būti palaikomas iki 3G judriojo ryšio paslaugų teikimas, ir kuriose nėra nei 4G, nei 5G judriojo ryšio tinklų arba nėra patikimai planuojama juos įdiegti per trejus metus nuo planuojamos pagalbos priemonės paskelbimo arba per tą patį laikotarpį, kuriuo diegiamas subsidijuojamas tinklas ir kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai. Tai patikrinama remiantis žemėlapiais ir rengiant viešas konsultacijas pagal 4 dalį. 4G investicijos vykdomos vietovėse, kuriose judriojo ryšio tinklai nebuvo įdiegti arba kuriose yra tik judriojo ryšio tinklai, kuriais gali būti palaikomas iki 2G judriojo ryšio paslaugų teikimas, ir kuriose nėra nei 3G, nei 4G ar 5G judriojo ryšio tinklų arba nėra patikimai planuojama juos įdiegti per trejus metus nuo planuojamos pagalbos priemonės paskelbimo arba per tą patį laikotarpį, kuriuo diegiamas subsidijuojamas tinklas ir kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai. Tai patikrinama remiantis žemėlapiais ir rengiant viešas konsultacijas pagal 4 dalį.

4. 3 dalyje nurodytas žemėlapių ir viešų konsultacijų rengimas turi atitikti visus šiuos reikalavimus:

rengiant žemėlapius aiškiai nurodomos geografinės tikslinės vietovės, kurioms numatoma taikyti viešosios intervencijos priemones, ir atsižvelgiama į visus esamus judriojo ryšio tinklus, priklausomai nuo investicijų rūšies. Žemėlapiai rengiami ne didesnių kaip 100×100 metrų tinklelių pagrindu. Žemėlapiai visada tikrinami per viešas konsultacijas;

viešas konsultacijas kompetentinga valdžios institucija rengia atitinkamoje interneto svetainėje (taip pat nacionaliniu lygmeniu) paskelbdama planuojamos priemonės pagrindines charakteristikas ir žemėlapyje nustatytų geografinių tikslinių vietovių sąrašą pagal a punktą. Per viešas konsultacijas suinteresuotųjų šalių prašoma pateikti pastabų dėl priemonės ir pateikti a punkte nurodytos pagrįstos informacijos apie savo judriojo ryšio tinklus, esančius tikslinėje vietovėje arba patikimai suplanuotus įdiegti per trejus metus nuo planuojamos pagalbos priemonės paskelbimo. Jeigu pagalbą teikianti institucija subsidijuojamai infrastruktūrai diegti užtrunka trumpiau arba ilgiau nei trejus metus, vertinant, ar diegtini ankstesniame sakinyje nurodyti tinklai yra patikimai suplanuoti, turi būti taikomas tas pats laikotarpis, kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai. Viešos konsultacijos trunka mažiausiai trisdešimt dienų.

5. Siekiant įvykdyti judriojo ryšio tinklų operatorių aprėpties įpareigojimus, kylančius dėl sąlygų, susijusių su teisėmis naudotis 4G ir 5G spektru, į remiamą infrastruktūrą neatsižvelgiama.

6. Remiamu projektu atliekami dideli patobulinimai (esminė permaina), palyginti su judriojo ryšio esamais tinklais arba patikimai suplanuotais įdiegti per trejus metus nuo planuojamos pagalbos priemonės paskelbimo arba per tą patį laikotarpį, kuriuo diegiamas subsidijuojamas tinklas ir kuris pagal 4 dalį negali būti trumpesnis nei dveji metai. Esminė permaina įvyksta, jei įgyvendinus subsidijuojamą intervencinę priemonę vykdomos reikšmingos naujos investicijos į judriojo ryšio tinklą ir dėl subsidijuojamo tinklo rinkoje atsiranda reikšmingų naujų pajėgumų, susijusių su judriojo ryšio paslaugų prieinamumu, pajėgumu, sparta ir konkurencija, palyginti su esamais arba patikimai suplanuotais tinklais. Projektas turi apimti reikšmingas investicijas į pasyviąją infrastruktūrą, viršijančias nedideles investicijas, susijusias tik su aktyviųjų tinklo komponentų atnaujinimu.

7. Pagalba teikiama taip:

pagalba elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjams skiriama taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinę atrankos procedūrą, atitinkančią viešųjų pirkimų taisyklių principus ir technologinio neutralumo principą, nedarant poveikio taikytinoms viešųjų pirkimų taisyklėms, remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu. Konkurencinės atrankos procedūros tikslais pagalbą teikianti institucija iš anksto nustato objektyvius, skaidrius ir nediskriminacinius kokybinius skyrimo kriterijus, kuriuos reikia įvertinti atsižvelgiant į prašomos pagalbos sumą. Taikant panašias kokybės sąlygas pagalba skiriama konkurso dalyviui, kurio prašoma pagalbos suma yra mažiausia;

kai netaikant konkurencinės atrankos procedūros pagalba teikiama valdžios institucijai, kad ji tiesiogiai arba per vidaus subjektą diegtų ir valdytų pasyvųjį judriojo ryšio tinklą, atitinkamai valdžios institucija arba vidaus subjektas per subsidijuojamą tinklą teikia tik didmenines paslaugas. Valdžios institucija užtikrina, kad tinklo veiklai naudojamų lėšų ir kitų valdžios institucijos turimų lėšų apskaita būtų atskirta. Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai kurti arba eksploatuoti tinklą suteikiamas vykdant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinės atrankos procedūrą, atitinkančią viešųjų pirkimų taisyklių principus ir technologinio neutralumo principą, ir nedarant poveikio taikytinoms viešųjų pirkimų taisyklėms, remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu.

8. Eksploatuojant subsidijuojamą tinklą siūloma kuo platesnė aktyvioji ir pasyvioji didmeninė prieiga pagal 2 straipsnio 139 punktą sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Aktyvioji didmeninė prieiga suteikiama bent septyneriems metams, o didmeninės prieigos prie fizinės infrastruktūros, įskaitant kabelių kanalus ar stulpus, trukmė neribojama. Vienodos prieigos sąlygos taikomos visam subsidijuojamam tinklui, įskaitant tokio tinklo dalis, kuriose buvo naudojami esami infrastruktūros objektai. Prieigos įpareigojimai turi būti vykdomi neatsižvelgiant į jokius subsidijuojamo tinklo nuosavybės, valdymo ar naudojimo pokyčius. Pagalbos kabelių kanalų įrengimui atveju įrengiami pakankamai platūs kanalai, kad jais galėtų naudotis bent visi esami judriojo ryšio tinklų operatoriai.

9. Didmeninės prieigos kaina grindžiama viena iš šių lyginamųjų verčių: i) vidutinėmis paskelbtomis didmeninėmis kainomis, vyraujančiomis kitose palyginamose ir konkurencingesnėse valstybės narės arba Sąjungos vietovėse, arba ii) jei tokių paskelbtų kainų nėra, reguliuojamomis kainomis, kurias nacionalinė reguliavimo institucija jau nustatė arba patvirtino atitinkamoms rinkoms ir paslaugoms, arba iii) jei tokių paskelbtų ar reguliuojamų kainų nėra, nustatant kainas turi būti laikomasi susiejimo su sąnaudomis principo ir metodikos, nustatytos laikantis sektoriaus reguliavimo sistemos. Nedarant poveikio nacionalinės reguliavimo institucijos kompetencijai pagal reguliavimo sistemą, su nacionaline reguliavimo institucija konsultuojamasi dėl prieigos sąlygų, įskaitant kainas, ir dėl ginčų, susijusių su šio straipsnio taikymu.

10. Valstybės narės vykdo kontrolę ir naudoja lėšų susigrąžinimo mechanizmą, jei projektui suteiktos pagalbos suma viršija 10 mln. EUR.

11. Valstybės finansuojamą 4G arba 5G tinklą naudoti fiksuotosios belaidės prieigos paslaugoms teikti leidžiama tik taip:

vietovėse, kuriose nėra tinklo, galinčio patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 30 Mbps atsisiuntimo spartą, ar kuriose jis būtų patikimai suplanuotas įdiegti per trejus metus nuo planuojamos pagalbos priemonės paskelbimo arba per tą patį laikotarpį, kuriuo diegiamas subsidijuojamas tinklas ir kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai, jeigu laikomasi visų šių sąlygų: i) rengiant žemėlapius ir viešas konsultacijas taip pat atsižvelgiama į esamus arba patikimai suplanuotus fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklus, kaip nustatyta pagal 52 straipsnio 4 dalį; ii) remiamu 4G arba 5G fiksuotosios belaidės prieigos sprendimu galima patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 30 Mbps atsisiuntimo spartą ir bent dvigubą atsisiuntimo ir išsiuntimo spartą, palyginti su tose vietovėse esančiais arba patikimai suplanuotais įdiegti fiksuotojo ryšio tinklais;

vietovėse, kuriose nėra tinklo, galinčio patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 100 Mbps atsisiuntimo spartą, ar kuriose jis būtų patikimai suplanuotas įdiegti per trejus metus nuo planuojamos pagalbos priemonės paskelbimo arba per tą patį laikotarpį, kuriuo diegiamas subsidijuojamas tinklas ir kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai, jeigu laikomasi visų šių sąlygų: i) rengiant žemėlapius ir viešas konsultacijas taip pat atsižvelgiama į esamus arba patikimai suplanuotus fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklus, kaip nustatyta pagal 52 straipsnio 4 dalį; ii) remiamu 4G arba 5G fiksuotosios belaidės prieigos sprendimu galima patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 300 Mbps atsisiuntimo ir 100 Mbps išsiuntimo spartą, taip pat bent dvigubą atsisiuntimo ir išsiuntimo spartą, palyginti su tose vietovėse esančiais arba patikimai suplanuotais įdiegti fiksuotojo ryšio tinklais.

52b straipsnis

Pagalba bendro intereso transeuropinio skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektams

1. Pagalba bendro intereso transeuropinio skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektams, kurie finansuojami pagal Reglamentą (ES) 2021/1153 arba kuriems kaip kokybės ženklas pagal tą reglamentą suteiktas pažangumo ženklas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2. Projektai turi atitikti visas 3 dalyje nustatytas bendrąsias suderinamumo sąlygas. Be to, jie turi būti priskirti vienai iš 4 dalyje nurodytų tinkamų finansuoti projektų kategorijų ir atitikti visas toje dalyje atitinkamai kategorijai nustatytas specialias suderinamumo sąlygas. 1 dalyje numatyta išimtis taikoma tik projektams, susijusiems tik su 4 dalyje kiekvienai atitinkamai kategorijai nurodytais elementais ir subjektais.

3. Bendrosios suderinamumo sąlygos yra šios:

pagalbos gavėjas iš nuosavų išteklių arba iš išorės be jokios viešosios finansinės paramos gautų lėšų turi teikti finansinį įnašą, kuris sudaro bent 25 % tinkamų finansuoti išlaidų. Kai 25 % pagalbos gavėjo įnašas teikiamas iš išorės lėšų per investavimo platformą, kurioje derinami įvairūs finansavimo šaltiniai, sąlyga, kad išorės lėšos neturi apimti jokios viešosios finansinės paramos, kaip nustatyta pirmesniame sakinyje, pakeičiama reikalavimu, kad platformoje būtų bent 30 % privačių investicijų;

b)	pagalbos skyrimo reikalavimus atitinka tik pagal Reglamentą (ES) 2021/1153 tinkamos finansuoti investicinės išlaidos, skirtos infrastruktūrai įdiegti;

projektą vienu iš toliau nurodytų būdų laikydamiesi Reglamento (ES) 2021/1153 turi atrinkti:

i)	Komisijos paskirtas nepriklausomas finansų tarpininkas, remdamasis bendrai sutartomis investavimo gairėmis;

ii)	Komisija aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais grindžiamo konkurencinio konkurso būdu;

iii)	Komisijos paskirti nepriklausomi ekspertai;

d)	projektu turi būti sudaromos sąlygos užtikrinti, kad ryšio pajėgumai būtų didesni negu tai, ko reikalaujama pagal esamus teisinius įpareigojimus, pavyzdžiui, susijusius su teise naudoti spektrą;

e)	projektu turi būti užtikrinta atvira trečiosios šalies didmeninė prieiga, įskaitant atsiejimą sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis atitinkamai pagal 52 straipsnio 7 ir 8 dalis arba 52a straipsnio 8 ir 9 dalis.

4. Tinkamų finansuoti projektų kategorijos ir jiems taikomos specialiosios suderinamumo sąlygos yra šios:

visas šias specialiąsias sąlygas atitinkančios investicijos į 5G koridoriaus tarpvalstybinės atkarpos diegimą transporto koridoriuje, nurodytame transeuropinio transporto tinklo gairėse, nustatytose Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 (TEN-T koridoriai):

i)	projektą sudaro 5G koridoriaus tarpvalstybinė atkarpa, kuri kerta dviejų ar daugiau valstybių narių sienas arba bent vienos valstybės narės ir bent vienos Europos ekonominės erdvės šalies sieną;

ii)

visos valstybėje narėje esančios 5G koridorių tarpvalstybinės atkarpos negali sudaryti daugiau kaip 15 % viso 5G koridorių, kuriems netaikomi jokie galiojantys teisiniai įpareigojimai, pavyzdžiui, susiję su teise naudoti spektrą, ilgio transeuropiniame pagrindiniame transporto tinkle toje valstybėje narėje. Išimties tvarka, jei valstybė narė pritaria tarpvalstybinių 5G koridorių diegimui jos transeuropiniame visuotiniame transporto tinkle, visos valstybėje narėje esančios 5G koridorių tarpvalstybinės atkarpos negali sudaryti daugiau kaip 15 % viso 5G koridorių, kuriems netaikomi jokie galiojantys teisiniai įpareigojimai, pavyzdžiui, susiję su teise naudoti spektrą, ilgio transeuropiniame visuotiniame transporto tinkle toje valstybėje narėje;

iii)	projektu užtikrinamos reikšmingos naujos investicijos į susietojo ir automatizuoto judumo paslaugoms teikti tinkamą 5G judriojo ryšio tinklą, viršijančios nedideles investicijas, susijusias tik su aktyviųjų tinklo komponentų atnaujinimu;

iv)	pagal projektą naujos pasyviosios infrastruktūros diegimas remiamas tik tuo atveju, jei esamos pasyviosios infrastruktūros pakartotinai panaudoti negalima;

visas toliau nurodytas specialiąsias sąlygas atitinkančios investicijos į diegimą visos Europos terabitinio pagrindinio tinklo tarpvalstybinės atkarpos, kuri, sujungdama tam tikrus kompiuterijos įrenginius, superkompiuterijos įrenginius ir duomenų infrastruktūros objektus, padeda siekti Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės tikslų:

projektu diegiami arba įsigyjami ryšio objektai, įskaitant neatimamas naudojimo teises, nenaudojamas šviesolaidžio skaidulas ar įrangą, skirti diegti visos Europos pagrindinio tinklo tarpvalstybinei atkarpai, kuri, užtikrindama ne mažesnės kaip 1 Tbps spartos nevaržomą tiesioginį ryšį, leidžia sujungti bent dviejų kompiuterijos įrenginių, superkompiuterijos įrenginių arba duomenų infrastruktūros objektus, kurie: 1) yra pagal Tarybos reglamentą (ES) 2018/1488 (*) įsteigtos Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės prieglobos paslaugą teikiantys subjektai arba mokslinių tyrimų infrastruktūros objektai ir kiti kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros objektai, padedantys įgyvendinti pavyzdines mokslinių tyrimų iniciatyvas ir uždavinius, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/695 (**) ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 723/2009*** ir padedančius siekti našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės tikslų, ir 2) yra ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse arba bent vienoje valstybėje narėje ir bent vienoje Europos mokslinių tyrimų erdvės narėje;

ii)	projektu užtikrinamos reikšmingos naujos investicijos į pagrindinį tinklą, viršijančios nedideles investicijas, pavyzdžiui, susijusias tik su programinės įrangos atnaujinimu arba licencijavimu;

iii)	ryšio objektai įsigyjami vykdant viešuosius pirkimus;

iv)	pagal projektą naujos pasyviosios infrastruktūros diegimas remiamas tik tuo atveju, jei esamos pasyviosios infrastruktūros pakartotinai panaudoti negalima;

visas toliau nurodytas specialiąsias sąlygas atitinkančios investicijos į pagrindinio tinklo tarpvalstybinės atkarpos, sujungiančios tam tikrų socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų debesijos infrastruktūros objektus diegimą:

projektu sujungiami socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų, kurie yra viešojo administravimo institucijos arba viešieji ar privatieji subjektai, kuriems pavesta teikti visuotinės svarbos paslaugas arba visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, kaip apibrėžta Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje, debesijos infrastruktūros objektai;

ii)	projektą sudaro naujų tarpvalstybinių pagrindinių tinklų, kurie 1) kerta dviejų ar daugiau valstybių narių sienas arba 2) kerta bent vienos valstybės narės ir bent vienos Europos ekonominės erdvės šalies sieną, diegimo tarpvalstybinė atkarpa arba reikšmingas esamų tinklų atnaujinimas;

iii)	projektas apima bent du reikalavimus atitinkančius socialinę ir ekonominę pažangą skatinančius subjektus pagal i punktą, kurių kiekvienas veikia skirtingose valstybėse narėse arba vienoje valstybėje narėje ir vienoje Europos ekonominės erdvės šalyje;

iv)

projektu užtikrinamos reikšmingos naujos investicijos į pagrindinį tinklą, viršijančios nedideles investicijas, pavyzdžiui, susijusias tik su programinės įrangos atnaujinimu arba licencijavimu. Pagal projektą turi būti įmanoma patikimai užtikrinti simetrinę atsisiuntimo ir išsiuntimo spartą, kuri yra ne mažesnė kaip 10 Gbps kartotiniai;

v)	pagal projektą naujos pasyviosios infrastruktūros diegimas remiamas tik tuo atveju, jei esamos pasyviosios infrastruktūros pakartotinai panaudoti negalima;

visas šias specialiąsias sąlygas atitinkančios investicijos į povandeninio kabelinio tinklo diegimą:

projektą sudaro povandeninio kabelinio tinklo tarpvalstybinė atkarpa, kuri 1) kerta dviejų ar daugiau valstybių narių sienas arba 2) kerta bent vienos valstybės narės ir bent vienos Europos ekonominės erdvės šalies sieną. Kitu atveju pagalbą gaunantis subjektas užtikrina tik didmeninių paslaugų teikimą, o remiama infrastruktūra pagerina Europos atokiausių regionų, užjūrio teritorijų ar salų regionų ryšį net vienoje valstybėje narėje;

ii)	projektas neturi būti susijęs su maršrutais, kurie jau aptarnaujami ne mažiau kaip dviejų esamų ar patikimai planuojamų pagrindinių infrastruktūros objektų;

iii)

projektu užtikrinamos reikšmingos naujos investicijos į povandeninį kabelinį tinklą, įdiegiant naują povandeninį kabelį arba jungtį su esamu povandeniniu kabeliu, sprendžiant perteklinio tinklo problemas ir neapsiribojant nedidelėmis investicijomis. Pagal projektą turi būti įmanoma patikimai užtikrinti simetrinę atsisiuntimo ir išsiuntimo spartą, kuri yra ne mažesnė kaip 1 Gbps;

iv)	pagal projektą naujos pasyviosios infrastruktūros diegimas remiamas tik tuo atveju, jei esamos pasyviosios infrastruktūros pakartotinai panaudoti negalima.

52c straipsnis

Ryšio paslaugoms finansuoti skirti čekiai

1. Pagalba vartotojams ryšio paslaugoms finansuoti skirtų čekių forma, kuria siekiama palengvinti nuotolinį darbą, nuotolines švietimo ir mokymo paslaugas, arba kuri teikiama MVĮ, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2. Čekių schemos trukmė neturėtų viršyti 24 mėnesių.

3. Reikalavimus atitinka šių kategorijų čekių schemos:

čekių schemos, kuriomis vartotojai gali naudotis norėdami užsakyti naują plačiajuosčio interneto prieigos paslaugą arba atnaujinti turimą mažiausiai 30 Mbps atsisiuntimo spartos paslaugos abonementą, su sąlyga, kad visi elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, galintys patikimai užtikrinti mažiausiai 30 Mbps atsisiuntimo spartą, atitinka čekių schemos reikalavimus, o čekiai neskiriami norint keisti paslaugų teikėjus, jei jie užtikrina tokią pačią spartą arba jei atnaujinamas turimas mažiausiai 30 Mbps atsisiuntimo spartos paslaugos abonementas;

čekių schemos, kuriomis MVĮ gali naudotis norėdamos užsakyti naują plačiajuosčio interneto prieigos paslaugą arba atnaujinti turimą mažiausiai 100 Mbps atsisiuntimo spartos paslaugos abonementą, su sąlyga, kad visi paslaugų teikėjai, galintys patikimai užtikrinti mažiausiai 100 Mbps atsisiuntimo spartą, atitinka čekių schemos reikalavimus, o čekiai neskiriami norint keisti paslaugų teikėjus, jei jie užtikrina tokią pačią spartą arba jei atnaujinamas turimas mažiausiai 100 Mbps atsisiuntimo spartos paslaugos abonementas.

4. Čekiais padengiama iki 50 % visų diegimo išlaidų ir mėnesinio mokesčio už 3 dalyje nurodytos spartos plačiajuosčio interneto prieigos paslaugos abonementą atskirai arba kaip už paslaugų paketo dalį, į kurią įeina bent 3 dalyje nurodytai spartai užtikrinti būtinas galinis įrenginys (modemas/maršruto parinktuvas). Čekį valdžios institucijos apmoka tiesiogiai galutiniams paslaugų gavėjams arba tiesiogiai galutinių paslaugų gavėjų pasirinktam paslaugų teikėjui; tokiu atveju čekio suma išskaičiuojama iš galutinių paslaugų gavėjų sąskaitos faktūros.

5. Čekiais vartotojai arba MVĮ gali naudotis tik tose vietovėse, kuriose yra bent vienas veikiantis tinklas, galintis patikimai užtikrinti 3 dalyje nurodytą spartą; tai patikrinama remiantis žemėlapiais ir rengiant viešas konsultacijas. Rengiant žemėlapius ir viešas konsultacijas nustatomos geografinės tikslinės vietovės, kuriose veiktų bent vienas tinklas, galintis patikimai užtikrinti 3 dalyje nurodytą spartą čekių schemos galiojimo laikotarpiu, nustatomi toje vietovėje veiklą vykdantys reikalavimus atitinkantys paslaugų teikėjai ir renkama informacija jų rinkos daliai apskaičiuoti. Žemėlapiai rengiami i) laidinio fiksuotojo ryšio tinklams adresų lygmeniu pagal aprėpiamus objektus ir ii) fiksuotosios belaidės prieigos tinklams arba judriojo ryšio tinklams adresų lygmeniu pagal aprėpiamus objektus arba ne didesnių kaip 100×100 metrų tinklelių pagrindu. Žemėlapiai visada tikrinami per viešas konsultacijas. Viešas konsultacijas kompetentinga valdžios institucija rengia atitinkamoje interneto svetainėje (taip pat nacionaliniu lygmeniu) paskelbdama planuojamos priemonės pagrindines charakteristikas ir žemėlapyje nustatytų geografinių tikslinių vietovių sąrašą. Per viešas konsultacijas suinteresuotųjų šalių prašoma pateikti pastabų dėl priemonės projekto ir pagrįstos informacijos apie savo turimus tinklus, galinčius patikimai užtikrinti 3 dalyje nurodytą spartą. Viešos konsultacijos trunka mažiausiai trisdešimt dienų.

6. Čekių schema turi atitikti technologinio neutralumo principą, t. y. čekius turi būti galima panaudoti visų operatorių, galinčių patikimai užtikrinti 3 dalyje nurodytą spartą esamu plačiajuosčio ryšio tinklu, paslaugų abonementams, nepriklausomai nuo taikomų technologijų. Kad vartotojams arba MVĮ būtų lengviau pasirinkti, internete skelbiamas reikalavimus atitinkančių paslaugų teikėjų kiekvienoje geografinėje tikslinėje vietovėje sąrašas, o kiekvienas suinteresuotas paslaugų teikėjas turi turėti galimybę teikti paraišką dėl įtraukimo į tą sąrašą remiantis aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais.

7. Kad atitiktų reikalavimus, tais atvejais, kai plačiajuosčio interneto prieigos paslaugos teikėjas yra vertikaliai integruotas ir jo mažmeninės rinkos dalis viršija 25 %, jis bet kuriam elektroninių ryšių paslaugų teikėjui atitinkamoje didmeninės prieigos rinkoje turi pasiūlyti bent vieną didmeninės prieigos produktą, galintį užtikrinti, kad prieigos siekiantis subjektas galėtų atvirai, skaidriai ir nediskriminacinėmis sąlygomis patikimai teikti 3 dalyje nurodytos spartos mažmeninę paslaugą. Didmeninės prieigos kaina nustatoma remiantis viena iš šių lyginamųjų verčių: i) vidutinėmis paskelbtomis didmeninėmis kainomis, vyraujančiomis kitose palyginamose ir konkurencingesnėse valstybės narės arba Sąjungos vietovėse, arba ii) jei tokių paskelbtų kainų nėra, reguliuojamomis kainomis, kurias nacionalinė reguliavimo institucija jau nustatė arba patvirtino atitinkamoms rinkoms ir paslaugoms, arba iii) jei tokių paskelbtų ar reguliuojamų kainų nėra, nustatant kainas turi būti laikomasi susiejimo su sąnaudomis principo ir metodikos, nustatytos laikantis sektoriaus reguliavimo sistemos. Nedarant poveikio nacionalinės reguliavimo institucijos kompetencijai pagal reguliavimo sistemą, su nacionaline reguliavimo institucija konsultuojamasi dėl prieigos sąlygų, įskaitant kainas, ir dėl ginčų, susijusių su šio straipsnio taikymu.

(*) 2018 m. rugsėjo 28 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/1488 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo (OL L 252, 2018 10 8, p. 1)."

(**) 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).“;"

24)

Po 56c straipsnio įterpiamas 16 skirsnis:

„16 SKIRSNIS

Pagalba, naudojama „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams

56d straipsnis

Taikymo sritis ir bendrosios sąlygos

1. Šis skirsnis taikomas pagalbai, naudojamai „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, kuriais naudojantis teikiama pagalba įgyvendinantiesiems partneriams, finansų tarpininkams arba galutiniams pagalbos gavėjams.

2. Pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos I skyriuje, šiame straipsnyje ir arba 56e straipsnyje, arba 56f straipsnyje nustatytos sąlygos.

3. Pagalba turi atitikti visas taikytinas Reglamente (ES) 2021/523 ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/1078 (*) priede išdėstytose „InvestEU“ investicijų gairėse nustatytas sąlygas.

4. Didžiausios ribos, nustatytos 56e ir 56f straipsniuose, taikomos visam nepanaudotam finansavimui, jeigu tas finansavimas, suteiktas naudojant bet kurį „InvestEU“ fondo remiamą finansinį produktą, apima pagalbą. Didžiausios ribos taikomos:

a)	vienam projektui, kai tai pagalba, kuriai taikoma 56e straipsnio 2 ir 4 dalys, 5 dalies a punkto i papunktis, 6 ir 7 dalys, 8 dalies a ir b punktai ir 9 dalis;

b)	vienam galutiniam pagalbos gavėjui, kai tai pagalba, kuriai taikomi 56e straipsnio 5 dalies a punkto ii ir iii papunkčiai, 8 dalies d punktas, 10 dalis ir 56f straipsnis.

5. Pagalba negali būti teikiama finansų tarpininkų esamų portfelių refinansavimo arba garantijų jiems forma.

56e straipsnis

Pagalbos, naudojamos „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, sąlygos

1. Pagalba galutiniam pagalbos gavėjui, teikiama naudojant „InvestEU“ fondo remiamą finansinį produktą, turi

a)	atitikti vienoje iš 2–9 dalių nustatytas sąlygas ir

b)	jei finansavimas galutiniam pagalbos gavėjui teikiamas paskolų forma, jo palūkanų norma turi būti ne mažesnė kaip paskolos suteikimo metu taikomos orientacinės palūkanų normos bazinė norma.

2. Pagalba bendro intereso transeuropinio skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektams, kurie finansuojami pagal Reglamentą (ES) 2021/1153 arba kuriems kaip kokybės ženklas pagal tą reglamentą suteiktas pažangumo ženklas, skiriama tik projektams, atitinkantiems visas 52b straipsnyje nustatytas bendrąsias ir specialiąsias suderinamumo sąlygas. Viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 150 mln. EUR.

3. Pagalba investicijoms į fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklus, kad būtų prijungti tik tam tikri reikalavimus atitinkantys socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai, turi atitikti šias sąlygas:

a)	pagalba teikiama tik projektams, atitinkantiems visas 52 straipsnyje nustatytas suderinamumo sąlygas, išskyrus atvejus, kai šios dalies c ir d punktuose nurodyta kitaip;

b)	viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 150 mln. EUR;

projektu sujungiami tik socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai, kurie yra viešojo administravimo institucijos arba viešieji ar privatieji subjektai, kuriems pavesta teikti visuotinės svarbos paslaugas arba visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, kaip apibrėžta Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje. Projektai, kuriuose yra šiame punkte nenurodytų elementų ar subjektų, neįtraukiami;

nukrypstant nuo 52 straipsnio 4 dalies, nustatytas rinkos nepakankamumas turi būti patikrintas remiantis tinkamu žemėlapiu arba, jei tokio žemėlapio nėra, rengiant viešas konsultacijas, taip:

žemėlapis gali būti laikomas tinkamu, jei jis yra ne senesnis kaip 18 mėnesių ir apima visus tinklus, galinčius patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 100 Mbps, bet ne didesnę kaip 300 Mbps atsisiuntimo (ribinę) spartą ir aprėpiančius reikalavimus atitinkančio c punkte nurodyto socialinę ir ekonominę pažangą skatinančio subjekto objektus. Šį žemėlapį turi parengti kompetentinga valdžios institucija, jame turi būti atsižvelgiama į visus esamus arba per ateinančius trejus metus ar per tą patį planuojamos remiamos intervencinės priemonės laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai, patikimai suplanuotus įdiegti tinklus, galinčius patikimai užtikrinti ribinę spartą; jis turi būti sudaromas i) tik fiksuotojo ryšio tinklams adresų lygmeniu pagal aprėpiamus objektus ir ii) fiksuotosios belaidės prieigos tinklams adresų lygmeniu pagal aprėpiamus objektus arba ne didesnių kaip 100×100 metrų tinklelių pagrindu;

ii)

viešas konsultacijas turi rengti kompetentinga valdžios institucija, paskelbdama apie jas atitinkamoje interneto svetainėje ir paprašydama suinteresuotųjų šalių pateikti pastabų dėl planuojamos priemonės ir pagrįstos informacijos apie esamus arba per ateinančius trejus metus arba per tą patį laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai, patikimai suplanuotus įdiegti tinklus, galinčius patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 100 Mbps, bet ne didesnę kaip 300 Mbps atsisiuntimo (ribinę) spartą, ir aprėpiančius reikalavimus atitinkančio, c punkte nurodyto socialinę ir ekonominę pažangą skatinančio subjekto objektus, remiantis šia informacija: 1) tik fiksuotojo ryšio tinklams adresų lygmeniu pagal aprėpiamus objektus ir 2) fiksuotosios belaidės prieigos tinklams adresų lygmeniu pagal aprėpiamus objektus arba ne didesnių kaip 100×100 metrų tinklelių pagrindu. Viešos konsultacijos trunka mažiausiai trisdešimt dienų.

4. Pagalba elektros energijos gamybos ir energetikos infrastruktūrai atitinka šias sąlygas:

pagalba teikiama tik investicijoms į dujų ir elektros energijos infrastruktūrą, kuriai netaikoma išimtis dėl trečiųjų šalių prieigos, tarifų reguliavimo ir atsiejimo remiantis energijos vidaus rinkos teisės aktais, šių kategorijų projektams:

i)	dujų infrastruktūros atveju – projektams, įtrauktiems į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 347/2013 (**) VII priede pateiktą vyraujantį Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą;

ii)

energetikos infrastruktūros atveju –

(1)	pažangiesiems tinklams, įskaitant investicijas į elektros energijos perdavimo ir paskirstymo infrastruktūros vystymą, pažanginimą ir modernizavimą;

(2)

kitiems projektams:

—	kurie atitinka bet kurį Reglamento (ES) Nr. 347/2013 4 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą kriterijų arba

—	kurie įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 347/2013 VII priede pateiktą vyraujantį Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą;

(3)	kitiems projektams remiamose vietovėse, išskyrus elektros energijos kaupimą;

iii)	elektros energijos kaupimo projektams, grindžiamiems naujomis ir novatoriškomis technologijomis, neatsižvelgiant į prijungimo prie tinklo įtampos lygį;

investicinė pagalba elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi atitikti šiuos reikalavimus:

i)	pagalba teikiama tik naujiems įrenginiams, atrinktiems laikantis konkurencinės, skaidrios, objektyvios ir nediskriminacinės tvarkos;

ii)	pagalba gali būti teikiama naujiems įrenginiams, taip pat kartu su saugojimo įranga arba vandenilio elektrolizeriais, jeigu elektros energijos arba vandenilio saugojimo įranga ir vandenilio elektrolizeriai naudoja tik atsinaujinančių išteklių energijos įrenginio (-ių) pagamintą energiją;

iii)	pagalba neteikiama hidroelektrinėms, kurios neatitinka Direktyvoje 2000/60/EB*** nustatytų sąlygų;

iv)	biodegalus gaminančių įrenginių atveju pagalba teikiama tik įrenginiams, kurie gamina tvarius biodegalus, išskyrus maistinės kilmės biodegalus;

viso finansavimo, suteikto a punkte nurodytam bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 150 mln. EUR. Viso finansavimo, suteikto b punkte nurodytam bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 75 mln. EUR.

5. Pagalba socialinei, švietimo, kultūros ir gamtos paveldo infrastruktūrai ir veiklai atitinka šias sąlygas:

viso finansavimo, suteikto bet kuriam galutiniam pagalbos gavėjui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija:

i)	100 mln. EUR vienam projektui, kai investuojama į infrastruktūrą, naudojamą socialinėms paslaugoms teikti ir švietimo tikslais; 150 mln. EUR vienam projektui, kai investuojama kultūros ir paveldo išsaugojimo tikslais ir 53 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklą, įskaitant gamtos paveldo srityje;

ii)	30 mln. EUR su socialinėmis paslaugomis susijusiai veiklai;

iii)	75 mln. EUR su kultūra ir paveldo išsaugojimu susijusiai veiklai ir

iv)	5 mln. EUR švietimui ir mokymui;

b)	pagalba neteikiama mokymui, kuris rengiamas laikantis privalomųjų nacionalinių mokymo reikalavimų.

6. Pagalba transportui ir transporto infrastruktūros objektams atitinka šiuos reikalavimus:

pagalba infrastruktūrai, išskyrus uostus, teikiama tik šiems projektams:

i)	bendros svarbos projektams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 3 straipsnio a punkte, išskyrus su uostų ar oro uostų infrastruktūra susijusius projektus;

ii)	jungtims su transeuropinio transporto tinklo miestų transporto mazgais;

iii)	tik geležinkelių transporto paslaugoms, kurioms netaikoma viešųjų paslaugų sutartis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007 (***), teikti skirtiems riedmenims, jei pagalbos gavėjas yra naujas rinkos dalyvis;

iv)	miesto transportui;

v)	įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai, kuria transporto priemonėms tiekiama elektros energija arba vandenilis iš atsinaujinančių energijos išteklių;

pagalba uosto infrastruktūros projektams atitinka šiuos reikalavimus:

i)	pagalbą galima teikti tik investicijoms į prieigos infrastruktūrą ir uostų infrastruktūrą, prie kurios suteikiama prieiga suinteresuotiesiems naudotojams vienodomis rinkos sąlygomis ir be diskriminacijos;

ii)	bet kokia koncesija arba kitoks patikėjimas trečiajai šaliai statyti, atnaujinti, eksploatuoti arba nuomoti remiamą uosto infrastruktūrą suteikiami konkurencingai, skaidriai, nediskriminuojant ir besąlygiškai;

iii)	pagalba neteikiama investicijoms į antžeminę uosto infrastruktūrą;

c)	viso finansavimo, pagal a ar b punktus suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 150 mln. EUR.

7. Pagalba kitų rūšių infrastuktūros objektams atitinka šias sąlygas:

pagalba teikiama tik šiems projektams:

i)	investicijoms į plačiajai visuomenei skirtą vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūrą;

ii)	investicijoms į antrinį perdirbimą ir parengimą pakartotiniam naudojimui pagal 47 straipsnio 1–6 dalis, jeigu taip siekiama tvarkyti kitose įmonėse susidarančias atliekas;

iii)	investicijoms į mokslinių tyrimų infrastruktūrą;

iv)	investicijoms į inovacijų grupių įrenginių statybą arba atnaujinimą;

b)	viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 100 mln. EUR.

8. Pagalba aplinkos apsaugai, įskaitant klimato apsaugą, turi atitikti šias sąlygas:

pagalba teikiama tik šiems projektams:

investicijoms, kuriomis sudaromos sąlygos įmonėms kompensuoti pagalbos gavėjo veiklos padarytą žalą fizinei aplinkai (įskaitant klimato kaitą) ar gamtos ištekliams arba užkirsti jai kelią, jei investuojant siekiama taikyti griežtesnius Sąjungos aplinkos apsaugos standartus arba gerinama aplinkos apsauga, jei Sąjungos standartų nėra, arba iš anksto prisitaikoma prie būsimų Sąjungos aplinkos apsaugos standartų;

ii)	įmonės energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms, kai jų imamasi ne tam, kad įmonė įvykdytų jau patvirtintus Sąjungos standartus, net jei jie dar neįsigaliojo;

iii)	užterštų teritorijų atkūrimui, jei pagal taikomą teisę nėra nustatytas už žalą aplinkai atsakingas juridinis ar fizinis asmuo, laikantis 45 straipsnio 3 dalyje nurodyto principo „teršėjas moka“;

iv)	aplinkos tyrimams;

v)	biologinės įvairovės ir ekosistemų stiprinimui ir atkūrimui, kai ta veikla padeda apsaugoti, išsaugoti ar atkurti biologinę įvairovę ir užtikrinti gerą ekosistemų būklę arba apsaugoti ekosistemas, kurios jau yra geros būklės;

nedarant poveikio a punktui, jeigu pagalbos priemonė yra susijusi su 1) gyvenamųjų pastatų, 2) pastatų, skirtų švietimo ar socialinėms paslaugoms teikti, ar veiklai, susijusiai su teisingumo, policijos ar priešgaisrinės apsaugos tarnybų veikla, vykdyti, 3) pastatų, skirtų su viešuoju administravimu susijusiai veiklai, arba 4) pastatų, nurodytų 1), 2) arba 3) punktuose, kuriuose kitai nei 1), 2) arba 3) punktuose nurodytai veiklai skirtas plotas užima mažiau nei 35 % vidaus patalpų ploto, pagalba taip pat gali būti teikiama priemonėms, kuriomis vienu metu didinamas tų pastatų energijos vartojimo efektyvumas ir integruojamos bet kurios arba visos iš šių investicijų:

į objektą integruoti atsinaujinančių išteklių energiją gaminantys įrenginiai pastate, kuriam taikoma energijos vartojimo efektyvumo pagalbos priemonė. Į objektą integruotas atsinaujinančių išteklių energijos įrenginys yra susijęs su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba. Jis gali būti derinamas su įranga, skirta vietoje pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai kaupti;

ii)	į objektą integruota saugojimo įranga;

iii)	pastate įdiegta įranga ir susijusi infrastruktūra, skirta pastato naudotojų elektra varomoms transporto priemonėms įkrauti;

iv)

investicijomis į pastato skaitmenizaciją, visų pirma siekiant padidinti jo pažangųjį parengtumą. Pastato skaitmenizacijai skirtos investicijos gali apimti intervencines priemones, susijusias tik su pasyviąja elektros instaliacija pastato viduje arba duomenų tinklų struktūrizuota kabelių sistema ir, jei reikia, pasyviojo tinklo papildoma dalimi už pastato ribų esančioje privačioje nuosavybėje. Privačiai nuosavybei nepriklausančių duomenų tinklų laidų ar kabelių sistemos neįtraukiamos.

Galutinis pagalbos gavėjas gali būti pastato savininkas (-ai) arba nuomininkas (-ai) priklausomai nuo to, kas gauna projektui skirtą finansavimą;

c)	viso finansavimo, suteikto a punkte nurodytam bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 50 mln. EUR;

d)	viso finansavimo, suteikto b punkte nurodytam vienam projektui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 50 mln. EUR vienam galutiniam pagalbos gavėjui ir pastatui;

pagalba priemonėms, kuriomis didinamas b punkte nurodytų pastatų energijos vartojimo efektyvumas, taip pat gali būti siejama su palankesnėmis sutarčių dėl energinio efektyvumo sudarymo sąlygomis, jeigu laikomasi šių sąlygų:

i)	parama teikiama kaip paskola arba garantija energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių teikėjui pagal sutartį dėl energijos vartojimo efektyvumo arba ją sudaro finansinis produktas, skirtas atitinkamam teikėjui refinansuoti (pvz., faktoringas, forfeitingas);

ii)	viso finansavimo, suteikto pagal „InvestEU“ fondo paramą, nominalioji suma neviršija 30 mln. EUR;

iii)	parama teikiama MVĮ arba mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms;

iv)	parama teikiama pagal sutartį dėl energijos vartojimo efektyvumo, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 27 punkte,

v)	sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo yra susijusi su 8 dalies b punkte nurodytu pastatu.

9. Pagalba moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai, inovacijoms ir skaitmenizacijai atitinka šias sąlygas:

pagalba gali būti skiriama:

i)	fundamentiniams moksliniams tyrimams;

ii)	pramoniniams moksliniams tyrimams;

iii)	bandomajai taikomajai veiklai;

iv)	procesų inovacijų arba organizacinių inovacijų diegimui MVĮ;

v)	inovacijų diegimo konsultacinėms paslaugoms ir inovacijų diegimo rėmimo paslaugoms MVĮ;

vi)	MVĮ skaitmenizacijai;

projektų, kurie patenka į a punkto i, ii ir iii papunkčių taikymo sritį, atveju viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 75 mln. EUR. Projektų, kuriems taikomi a punkto iv, v ir vi papunkčiai, atveju viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 30 mln. EUR.

10. MVĮ arba, kai taikytina, mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės, be 2–9 dalyse nurodytų kategorijų pagalbos, taip pat gauna pagalbą „InvestEU“ fondo remiamo finansavimo forma, jei tenkinama viena iš šių sąlygų:

viso finansavimo, suteikto galutiniam pagalbos gavėjui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 15 mln. EUR ir yra skiriama:

i)	į biržos prekybos sąrašus neįtrauktoms MVĮ, kurios dar jokioje rinkoje nevykdo veiklos arba vykdo veiklą mažiau nei 7 metus nuo savo pirmo komercinio pardavimo;

ii)	į biržos prekybos sąrašus neįtrauktoms MVĮ, kurios pradeda veikti naujoje produkto arba geografinėje rinkoje, kai pradinės investicijos siekiant patekti į naują produkto ar geografinę rinką yra didesnės nei 50 % vidutinės metinės apyvartos per ankstesnius 5 metus;

iii)	MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kurios yra novatoriškos įmonės, kaip apibrėžta 2 straipsnio 80 punkte;

viso finansavimo, suteikto vienam galutiniam pagalbos gavėjui iš „InvestEU“ fondo paramos lėšų, nominalioji suma neviršija 15 mln. EUR ir yra teikiama MVĮ arba mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kurių pagrindinė veikla vykdoma remiamose vietovėse, su sąlyga, kad finansavimas nenaudojamas veiklos perkėlimui, kaip apibrėžta 2 straipsnio 61a punkte;

c)	viso finansavimo, suteikto galutiniam pagalbos gavėjui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 2 mln. EUR ir yra teikiama MVĮ arba mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms.

56f straipsnis

Pagalbos, naudojamos „InvestEU“ fondo remiamiems per tarpininkus teikiamiems į komercinius tikslus orientuotiems finansiniams produktams, sąlygos

1. Finansavimą galutiniams pagalbos gavėjams teikia pagal objektyvius kriterijus atvirai, skaidriai ir nediskriminuojant atrinkti komerciniai finansų tarpininkai.

2. Komerciniam finansų tarpininkui, kuris teikia finansavimą galutiniam pagalbos gavėjui, tenka ne mažesnė kaip 20 % kiekvieno finansavimo sandorio rizikos pozicija.

3. Viso finansavimo, suteikto bet kuriam galutiniam pagalbos gavėjui per komercinį finansų tarpininką, nominalioji suma neviršija 7,5 mln. EUR.

(*) 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1078, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523 papildomas nustatomomis „InvestEU“ fondo investavimo gairėmis (OL L 234, 2021 7 2, p. 18)."

(**) 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL L 115, 2013 4 25, p. 39)."

(***) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1).“;"

25)

58 straipsnio 3a dalis pakeičiama taip:

„3a. Bet kokia individuali pagalba, suteikta nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. pagal pagalbos suteikimo momentu taikytinas šio reglamento nuostatas, yra suderinama su vidaus rinka ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti. Bet kokia individuali pagalba, suteikta anksčiau nei 2014 m. liepos 1 d. pagal iki arba po 2017 m. liepos 10 d. arba iki arba po 2021 m. rugpjūčio 3 d. taikytinas šio reglamento nuostatas, išskyrus 9 straipsnį, yra suderinama su vidaus rinka ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti.“;

26)	II priede II dalis pakeičiama šio reglamento priede išdėstytu tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 248, 2015 9 24, p. 1.

(2) 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).

(3) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

(4) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(5) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

(6) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (OL L 347, 2013 12 20, p. 259).

(7) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1059 dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (Interreg), kuris remiamas Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšomis (OL L 231, 2021 6 30, p. 94).

(8) 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1153 dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 (OL L 249, 2021 7 14, p. 38).