(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 176 straipsnyje numatyta, kad Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) paskirtis – padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus. Pagal tą straipsnį ir SESV 174 straipsnio antrą ir trečią pastraipas ERPF turi padėti mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą, ypatingą dėmesį skiriant didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų (ypač, be kita ko, demografinio nuosmukio sukeltų trūkumų) turintiems regionams, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams, salų ir tarpvalstybiniams bei kalnų regionams;

(2)

Sanglaudos fondas buvo sukurtas siekiant prisidėti prie bendro tikslo stiprinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą teikiant finansinę paramą aplinkos apsaugos ir transeuropinių tinklų transporto infrastruktūros srityje (toliau – TEN-T) projektams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013 (4);

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1060 (5) nustatomos bendros taisyklės, taikomos ERPF, „Europos socialinį fondą +“ (toliau – ESF+), Sanglaudos fondą, Teisingos pertvarkos fondą, Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondą (toliau – EJRŽAF), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą (toliau – PMIF), Vidaus saugumo fondą (toliau – VSF) ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonę (toliau – SVVP), kurių veiklos gairės pateiktos bendroje programoje;

(4)

siekiant supaprastinti taisykles, kurios buvo taikomos tiek ERPF, tiek Sanglaudos fondui 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, abiem fondams taikomos taisyklės turėtų būti nustatytos vienu reglamentu;

(5)

įgyvendinant ERPF ir Sanglaudos fondą turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsnyje, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Valstybės narės taip pat turėtų laikytis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų prievolių ir Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2017 m. paskelbtų Europos socialinių teisių ramsčio principų, taip pat užtikrinti prieinamumą pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnį ir laikydamosi Sąjungos teisės, kuria suderinami gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai. Tame kontekste ERPF ir Sanglaudos fondas, išlaikant sinergiją su ESF+, turėtų būti įgyvendinami taip, kad būtų skatinamas perėjimas nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomeninės globos, ir jų tikslų turėtų būti siekiama taip, kad būtų prisidedama prie kokybiškų darbo vietų kūrimo, skurdo panaikinimo ir socialinės įtraukties skatinimo. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti panaikinti nelygybę įvairiose srityse, skatinti vyrų ir moterų lygybę ir integruoti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį, taip pat kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Nei vienas iš fondų neturėtų remti veiksmų, kuriais prisidedama prie kokios nors formos segregacijos ar atskirties, o tuo atveju, jei finansuojama infrastruktūra, abu fondai turėtų užtikrinti prieinamumą neįgaliesiems;

(6)

ERPF ir Sanglaudos fondo tikslų turėtų būti siekiama darnaus vystymosi ir Sąjungos skatinamo siekio išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, kontekste, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“. Atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją 21-os šalių konferencijos metu, ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (toliau – JT darnaus vystymosi tikslai), abu fondai prisidės prie klimato politikos veiksmų integravimo ir bendro tikslo – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams remti – pasiekimo. Tuo tikslu tikimasi, kad pagal ERPF vykdomi veiksmai 30 % prisidės prie ERPF bendro finansinio paketo klimato srities tikslams siekti. Tikimasi, kad pagal Sanglaudos fondą vykdomi veiksmai 37 % prisidės prie Sanglaudos fondo bendro finansinio paketo klimato srities tikslams siekti. Be to, veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti prisidedama prie siekio 2024 m. biologinės įvairovės tikslams skirti 7,5 % metinių išlaidų pagal daugiametę finansinę programą (toliau – DFP), o 2026 m. ir 2027 m. biologinės įvairovės tikslams skirti 10 % metinių išlaidų pagal DFP, kartu atsižvelgiant į esamus klimato ir biologinės įvairovės tikslų sutapimus.

Abiejų fondų lėšomis turėtų būti remiama veikla, kuria paisoma klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei Sąjungos prioritetų ir nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (6) 17 straipsnyje, ir užtikrinamas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos, kad 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumo tikslas. ERPF ir Sanglaudos fondo programomis turėtų būti atsižvelgiama į integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų turinį, priimtą įgyvendinant energetikos sąjungos ir klimato veiksmų valdymą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1999 (7);

(7)

siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, įmonėms naudingi ERPF ir Sanglaudos fondo veiksmai turi atitikti Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, nustatytas SESV 107 ir 108 straipsniuose;

(8)

įgyvendinant ERPF ir Socialinį fondą svarbus aspektas yra partnerystės principas, grindžiamas daugiapakopio valdymo metodu ir užtikrinantis regioninės, vietos, miestų ir kitų valdžios institucijų, pilietinės visuomenės, ekonominių ir socialinių partnerių ir, kai tikslinga, mokslinių tyrimų organizacijų ir universitetų dalyvavimą. Įgyvendinant abu fondus turėtų būti užtikrintas veiksmų koordinavimas ir papildomumas su ESF+, Teisingos pertvarkos fondo, EJRŽAF ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) veiksmais;

(9)

būtina nustatyti ERPF paramos nuostatas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG);

(10)

siekiant nustatyti veiklos rūšis, kurios gali būti remiamos ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis, turėtų būti nustatyti konkretūs abiejų fondų paramos teikimo politikos tikslai siekiant užtikrinti, kad fondai savo lėšomis prisidėtų prie vieno ar daugiau Reglamento (ES) 2021/1060 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų bendrų politikos tikslų pasiekimo;

(11)

atsižvelgiant į tai, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra Europos ekonomikos pagrindas, ERPF lėšomis turėtų būti toliau remiama MVĮ plėtra didinant jų tvarų augimą ir gerinant jų konkurencingumą. Be to, atsižvelgiant į potencialiai žymų COVID-19 pandemijos poveikį ar bet kokias kitas ateityje galinčias kilti krizes, darančias poveikį įmonėms ir užimtumui, ERPF lėšomis turėtų būti remiamas atsigavimas po tokių krizinių situacijų teikiant paramą darbo vietų kūrimui mažosiose ir vidutinėse įmonėse, be kita ko, pasitelkiant gamybines investicijas;

(12)

investicijomis pagal ERPF turėtų būti prisidedama prie visuotinio sparčiojo skaitmeninės infrastruktūros tinklo kūrimo ir padedama skatinti netaršų ir tvarų įvairiarūšį judumą, daugiausia dėmesio skiriant viešajam transportui, dalijimuisi transporto priemonėmis, ėjimui pėsčiomis ir važiavimui dviračiu – visa tai vertinant kaip dalį priemonių pereinant prie nulinio anglies dioksido kiekio ekonomikos;

(13)

siekiant išnaudoti visas skaitmeninio amžiaus teikiamas galimybes, ERPF lėšomis turėtų būti prisidedama prie įtraukios skaitmeninės visuomenės, kurioje piliečiai, mokslinių tyrimų organizacijos, įmonės ir viešojo administravimo institucijos visapusiškai naudojasi skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis, plėtojimo. Veiksminga e. valdžia nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis reiškia, kad, be kita ko, yra plėtojamos priemonės ir yra permąstomas organizavimas bei procesai siekiant užtikrinti, kad viešosios paslaugos būtų teikiamos veiksmingiau, lengviau, sparčiau ir mažesnėmis sąnaudomis. Visų pirma turėtų būti naudojamos skaitmeninės ir telekomunikacijų technologijos siekiant stiprinti tradicinius tinklus ir paslaugas vietos bendruomenių naudai, plėtojant tokius projektus kaip pažangieji miestai ir kaimai;

(14)

ERPF lėšomis teikiama parama pagal 1 politikos tikslą (1 PT) turėtų būti grindžiama pažangiosios specializacijos strategijoms skirtų pajėgumų stiprinimu; minėtose strategijose nustatomi nacionalinio arba regioninio, arba abiejų lygmenų prioritetai, siekiant didinti konkurencinį pranašumą plėtojant mokslinių tyrimų ir inovacijų privalumus ir derinant juos su verslo poreikiais bei būtinais įgūdžiais, taikant verslininkystės galimybių paieškos procesą. Šis procesas turėtų leisti verslo subjektams, įskaitant pramonės subjektus, švietimo ir mokslinių tyrimų organizacijas, viešojo administravimo institucijas ir pilietinę visuomenę, nustatyti darniai ekonominei plėtrai perspektyviausias sritis remiantis regiono savitomis struktūromis ir žinių baze. Kadangi pažangiosios specializacijos valdymo procesas yra labai svarbus strategijos kokybės veiksnys, ERPF lėšomis turėtų būti teikiama parama veiksmingam verslininkystės galimybių paieškos procesui ir pažangiosios specializacijos strategijų parengimui ar atnaujinimui būtinų pajėgumų plėtojimui ir stiprinimui;

(15)

siekiant propaguoti neutralaus poveikio klimatui Sąjungos tikslo pasiekimą ne vėliau kaip 2050 m., deramai atsižvelgiant į su tuo susijusias socialines ir ekonomines pasekmes, ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis turėtų būti prisidedama prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir prie energijos nepritekliaus sprendimo. Šiame kontekste būtų ypač svarbios investicijos į energijos vartojimo efektyvumą, įskaitant energijos taupymo schemas, į tvarią atsinaujinančiąją energiją pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (8) nustatytus tvarumo kriterijus, į pažangiąsias energijos sistemas, taip pat investicijos, skirtos nelaimių prevencijai, biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros skatinimui, įskaitant saugomų natūralių gamtinių zonų išsaugojimą, aukštą vertinimą ir akcentavimą, ir investicijos į kitas priemones, kuriomis siekiama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip antai natūralių gamtinių zonų, turinčių didelį anglies dioksido absorbcijos ir saugojimo potencialą, išsaugojimą ir atkūrimą, įskaitant viržynių drėgnumo atkūrimą, sąvartynų dujų surinkimą ar išmetamą dujų kiekį pramoniniuose procesuose ar produktuose mažinimą. Be to, turėtų būti remiamos investicijos, kuriomis siekiama mažinti visų rūšių taršą, kaip antai oro, vandens, dirvožemio, triukšmo ir šviesinę taršą;

(16)

rengiant programas, bendrai finansuojamas ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis, reikia atsižvelgti į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, kuriuose apibrėžiama politika ir priemonės ir kuriuose sprendžiamos energijos nepritekliaus ir su išmetamu dujų kiekiu susijusios problemos. Siekiant prisidėti prie integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose išdėstytų nacionalinių energijos nepritekliaus mažinimo tikslų pasiekimo, ERPF lėšomis turėtų būti visų pirma remiamas energijos vartojimo efektyvumo didinimas būstų sektoriuje ir pastatuose pagal iš dalies pakeistą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/844 (9), siekiant prisidėti prie tikslo iki 2050 m. užtikrinti nuo iškastinio kuro nepriklausantį pastatų ūkį, taip mažinant energijos suvartojimą ir užtikrinant, kad su energijos nepritekliumi susiduriantys namų ūkiai sutaupytų išteklių;

(17)

siekiant pagerinti transporto jungtis, ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis turėtų būti skatinama transeuropinio transporto tinklo plėtra, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1315/2013, investicijomis į geležinkelių transporto, vidaus vandenų transporto, kelių transporto, jūrų transporto ir daugiarūšio transporto infrastruktūrą, įskaitant triukšmo mažinimo priemones. ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamas judumas nacionaliniu, regioniniu, vietos ir tarpvalstybiniu lygmenimis ir judumas mieste. Šiuo atžvilgiu abiejų fondų lėšomis turėtų būti stengiamasi didinti saugą, visų pirma esamų tiltų ir tunelių saugą;

(18)

vis labiau susietame pasaulyje ir atsižvelgiant į demografinių ir migracijos procesų dinamiką akivaizdu, kad būtina laikytis bendro požiūrio į Sąjungos migracijos politiką, kuris būtų pagrįstas skirtingų finansavimo priemonių sinergija ir papildomumu. Todėl, rengiant ir įgyvendinant programas pagal ERPF, turėtų būti atkreiptas dėmesys į demografinius iššūkius. Siekiant užtikrinti darnią, tvirtą ir nuoseklią paramą valstybių narių tarpusavio solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo pastangoms migracijos valdymo kontekste, ERPF lėšomis turėtų būti teikiama parama tinkamiausiu teritoriniu lygmeniu, siekiant palengvinti ilgalaikę, įtraukią trečiųjų šalių piliečių, įskaitant migrantus, integraciją socialinės ir ekonominės plėtros naudai, laikantis požiūrio, kuriuo siekiama apsaugoti minėtų asmenų orumą ir teises;

(19)

siekiant skatinti socialines inovacijas ir įtraukias galimybes įsidarbinti aukštos kokybės darbo vietose, ERPF lėšomis turėtų būti remiami socialinės ekonomikos subjektai, kaip antai kooperatyvai, savitarpio draugijos, ne pelno asociacijos ir socialinės įmonės;

(20)

siekiant skatinti socialinę įtrauktį ir kovoti su skurdu, ypač kalbant apie marginalizuotas bendruomenes, būtina taip pat infrastruktūros pagalba gerinti prieigą prie socialinių, švietimo, kultūros ir poilsio organizavimo paslaugų, įskaitant sportą, atsižvelgiant į konkrečius neįgaliųjų, vaikų ir vyresnio amžiaus asmenų poreikius;

(21)

ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis turėtų būti skatinama marginalizuotų bendruomenių socialinė ir ekonominė įtrauktis, ypač daug dėmesio skiriant romų įtraukčiai, įskaitant strateginę politikos programą, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/1060 IV priede, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, įskaitant namų ūkius, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, ir nepalankioje padėtyje esančias grupes, įskaitant specialiųjų poreikių turinčius asmenis. Visų pirma, laikantis Europos socialinių teisių ramsčio 19 principo, ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis turėtų būti galima remti aprūpinimą socialiniu būstu. Atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduria marginalizuotos romų bendruomenės galimybių naudotis pagrindinėmis paslaugomis srityje, ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis turėtų būti prisidedama prie jų gyvenimo sąlygų ir raidos perspektyvų gerinimo;

(22)

siekiant socialiai įtraukiu būdu stiprinti pasirengimą nuotoliniam ir internetiniam švietimui ir mokymui, ERPF parama, atsižvelgiant į šio fondo užduotį gerinti vienodas galimybes naudotis įtraukiomis ir kokybiškomis švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą paslaugomis, turėtų būti visų pirma prisidedama prie atsparumo nuotoliniam ir internetiniam mokymusi didinimo. Stengiantis užtikrinti švietimo ir mokymo proceso tęstinumą COVID-19 pandemijos metu, išryškėjo didelių trūkumų, susijusių su besimokančių asmenų, kilusių iš socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankios aplinkos ir gyvenančių atokiuose regionuose, galimybėmis naudotis būtina informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) įranga ir ryšiu. Šiame kontekste ERPF lėšomis turėtų būti remiamas būtinos IRT įrangos ir ryšio prieinamumas, taip didinant švietimo ir mokymo sistemų atsparumą nuotoliniam ir internetiniam mokymuisi;

(23)

siekiant stiprinti visuomenės sveikatos priežiūros sistemų pajėgumus užkirsti kelią ekstremaliosioms sveikatos situacijoms, greitai į jas reaguoti ir atsigauti po jų, ERPF lėšomis taip pat turėtų būti prisidedama prie sveikatos priežiūros sistemų atsparumo didinimo. Be to, precedento neturinčios COVID-19 pandemijos metu išryškėjus, kaip svarbu užtikrinti galimybes nedelsiant naudotis būtiniausiomis atsargomis, kad būtų veiksmingai reaguojama į ekstremaliąją situaciją, ERPF paramos aprėptis turėtų būti išplėsta, kad būtų galima pirkti atsargas, būtinas atsparumui nelaimėms ir sveikatos priežiūros sistemų, įskaitant pirminės sveikatos priežiūros sistemas, atsparumui didinti ir perėjimui nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomeninės globos skatinti. Atsargų, skirtų sveikatos priežiūros sistemų atsparumui didinti, pirkimas turėtų atitikti nacionalinę sveikatos strategiją ir neviršyti jos ribų, taip pat turėtų būti užtikrintas papildomumas su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/522 (10) nustatyta programa „ES – sveikatos labui“, taip pat su „rescEU“ pajėgumais pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1313/2013/ES (11);

(24)

ERPF lėšomis turėtų būti remiamas ir skatinamas perėjimas nuo institucinės globos prie globos šeimoje arba bendruomeninės globos remiant infrastruktūrą, kuria būtų siekiama užkirsti kelią atskirčiai nuo bendruomenės, būtų palengvinta žmonių integracija į visuomenę ir būtų siekiama užtikrinti savarankiško gyvenimo sąlygas;

(25)

turėtų būti numatytas specialus konkretus tikslas nuo turizmo ir kultūros sektorių labai priklausomų regionų ekonomikai remti. Taip būtų galima išnaudoti visą kultūros ir darnaus turizmo potencialą ekonomikos gaivinimo, socialinės įtraukties ir socialinių inovacijų tikslais, nedarant poveikio galimybėms ERPF lėšomis teikti paramą tiems sektoriams pagal kitus konkrečius tikslus;

(26)

investicijos, kuriomis remiama kūrybos ir kultūros pramonė, kultūros paslaugos ir kultūros paveldo vietovės, galėtų būti finansuojamos pagal bet kurį politikos tikslą, jei jomis prisidedama prie konkrečių tikslų ir jei jos patenka į ERPF paramos aprėptį;

(27)

darniam turizmui reikia ekonominio, socialinio, kultūrinio ir aplinkosauginio tvarumo pusiausvyros. Požiūris į tvaraus turizmo rėmimą turėtų atitikti 2007 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“. Visų pirma juo turėtų būti atsižvelgiama į turistų gerovę, gerbiama gamtinė ir kultūrinė aplinka, taip pat užtikrinamas socioekonominis vystymasis bei lankytinų vietų ir įmonių konkurencingumas laikantis integruoto ir holistinio politikos metodo;

(28)

siekiant remti valstybių narių ir regionų pastangas reaguoti susidūrus su naujais iššūkiais ir užtikrinti aukštą saugumo lygį savo piliečiams, taip pat marginalizacijos bei radikalizacijos prevenciją, kartu pasikliaujant sinergija ir papildomumu su kitomis Sąjungos politikos sritimis, investicijomis pagal ERPF turėtų būti prisidedama prie saugumo tose srityse, kuriose būtina užtikrinti viešųjų erdvių ir ypatingos svarbos infrastruktūros, pavyzdžiui, transporto ir energetikos infrastruktūros, saugą ir saugumą, taip prisidedant prie įtraukesnių ir saugesnių visuomenių kūrimo;

(29)

siekiant užtikrinti harmoningą miestų ir ne miestų teritorijų plėtrą, ERPF lėšomis turėtų būti integruotai teikiama parama pagal 5 politikos tikslą (5 PT) ekonominei, socialinei ir aplinkosauginei plėtrai remiantis tarpsektorinėmis teritorinėmis strategijomis, taikant integruotas teritorinio vystymo priemones. Be to, plėtojant miestų teritorijas, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas miestų funkcinių zonų rėmimui dėl jų svarbos inicijuojant vietos valdžios institucijų ir partnerių bendradarbiavimą tarp administracinių sienų, taip pat stiprinant miesto ir kaimo ryšius;

(30)

ERPF lėšomis turėtų būti integruotai remiamas darnus turizmas, visų pirma stiprinant bendradarbiavimą funkcinėse zonose. Siekiant didinti darnaus turizmo poveikį ekonomikai, įmonės ir valdžios institucijos turėtų sistemingai bendradarbiauti, kad kokybiškos paslaugos būtų efektyviau teikiamos teritorijose, kuriose turizmo potencialas yra didelis, deramai pasirūpinant, kad būtų sukurta stabili teisinė ir administracinė aplinka, palanki tvariam tokių teritorijų augimui. Remiamais veiksmais darnaus turizmo srityje galima būtų atsižvelgti į geriausią patirtį šioje srityje, pavyzdžiui, taikyti turistų rajonų požiūrį;

(31)

atsižvelgiant į SESV numatytą bendrą Sanglaudos fondo tikslą, būtina nustatyti ir apriboti politikos tikslus, kuriems remti skiriamos Sanglaudos fondo lėšos;

(32)

siekiant pagerinti bendrus institucijų administracinius gebėjimus ir valdymą valstybėse narėse, kuriose įgyvendinamos programos pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, būtina sudaryti galimybes taikyti rėmimo priemones, skirtas programos institucijoms ir sektorių arba teritoriniams subjektams, atsakingiems už veiklos, susijusios su ERPF ir Sanglaudos fondo įgyvendinimu, vykdymą pagal visus konkrečius tikslus, kurių siekiama atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2021/1060 nurodytus horizontaliuosius principus, įskaitant JT darnaus vystymosi tikslus;

(33)

siekiant skatinti ir intensyvinti bendradarbiavimo priemones pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą įgyvendinamų programų kontekste, būtina stiprinti bendradarbiavimo su partneriais (įskaitant vietos ir regioninio lygmens partnerius) priemones konkrečioje valstybėje narėje arba tarp skirtingų valstybių narių paramos, teikiamos pagal visus konkrečius tikslus, atžvilgiu. Tokiu sustiprintu bendradarbiavimu papildomas bendradarbiavimas pagal INTERREG ir juo visų pirma turėtų būti remiamas struktūrinių partnerysčių bendradarbiavimas siekiant įgyvendinti regionines strategijas, kaip nurodyta 2017 m. liepos 18 d. Komisijos komunikate „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“. Todėl partneriai gali būti iš bet kurio Sąjungos regiono, įskaitant tarpvalstybinius regionus ir regionus, kuriuos aprėpia Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1082/2006 (12) nustatytos Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės, makroregioninė arba jūrų baseinų strategija arba tų abiejų strategijų tipų derinys;

(34)

ERPF turėtų padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus ir mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus bei nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą, įskaitant regionus, kuriems kyla iššūkių dėl įsipareigojimų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, ir taip skatinti regionų atsparumą. Todėl ERPF parama pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą turėtų būti sutelkiama į svarbiausius Sąjungos prioritetus pagal Reglamente (ES) 2021/1060 nustatytus politikos tikslus. Taigi ERPF parama turėtų būti sutelkta į šiuos politikos tikslus: „konkurencingesnė ir pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką ir regionų IRT jungtis“ ir „žalesnė, nuo mažo anglies dioksido kiekio technologijų prie nulinio anglies dioksido kiekio pereinanti ekonomika ir atspari Europa, skatinant teisingą perėjimą prie švarios energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją bei valdymą ir tvarų judumą mieste“. Į tvariam judumui mieste ir investicijoms į plačiajuostį ryšį skirtus išteklius galima būtų iš dalies atsižvelgti vertinant, kaip laikomasi paramos telkimo pagal temas reikalavimų. Valstybės narės savo partnerystės sutartyse turėtų nuspręsti, ar paramos telkimo pagal temas reikalavimų laikytis regionų kategorijos lygmeniu arba nacionaliniu lygmeniu visu programavimo laikotarpiu. Paramos telkimo pagal temas nacionaliniu lygmeniu užtikrinimas turėtų būti nustatytas tarp trijų valstybių narių grupių atsižvelgiant į atitinkamas bendrąsias nacionalines pajamas ir turėtų suteikti lankstumo galimybę atskirų programų lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad prie paramos telkimo pagal temas galima būtų prisidėti ir Sanglaudos fondo parama, turėtų būti nustatytos tokio prisidėjimo sąlygos. Be to, valstybių narių skirstymo į grupes metodika turėtų būti išsamiai nustatyta atsižvelgiant į savitą atokiausių regionų ir retai apgyvendintų šiaurinių regionų padėtį;

(35)

be to, siekiant sutelkti paramą į svarbiausius Sąjungos prioritetus, tikslinga nustatyti, kad paramos telkimo pagal temas reikalavimų būtų laikomasi visu programavimo laikotarpiu, be kita ko, ir tuo atveju, kai lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar skirtingų programų prioritetų;

(36)

kad pagal INTERREG būtų galima ERPF lėšomis remti investicijas į infrastruktūrą ir su jomis susijusias investicijas, taip pat mokymo ir integracijos veiklą, būtina nustatyti, kad ERPF lėšomis taip pat gali būti remiama veikla pagal ESF+ konkrečius tikslus, nustatytus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1057 (13);

(37)

siekiant kuo veiksmingiau sutelkti ir panaudoti ribotus išteklius, ERPF teikiama parama gamybinėms investicijoms pagal atitinkamą konkretų tikslą turėtų būti teikiama tik labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kaip tai suprantama Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (14), išskyrus šiame reglamente nustatytas konkrečias investicijas;

(38)

ERPF paramos gamybinėms investicijoms kontekste tikslinga paaiškinti, kad gamybinės investicijos turėtų būti suprantamos kaip investicijos į įmonių pagrindinį kapitalą arba nematerialųjį turtą siekiant gaminti prekes ir teikti paslaugas, taip prisidedant prie bendrojo kapitalo formavimo ir užimtumo. Taip pat turėtų būti nustatyta, kad tam tikromis sąlygomis ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis galėtų būti remiamos investicijos į kitas nei MVĮ įmones. Be to, remiantis ankstesnių programavimo laikotarpių patirtimi, ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamos investicijos į kitas nei MVĮ įmones, ypač, be kita ko, į komunalines paslaugas, kai tai susiję su investicijomis į infrastruktūrą, kuri užtikrina galimybes visuomenei naudotis paslaugomis energetikos, aplinkos ir biologinės įvairovės, transporto ir skaitmeninio junglumo srityse;

(39)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos skirtingos veiklos rūšys, kurių išlaidas galima remti investicijomis iš ERPF ir Sanglaudos fondo pagal atitinkamus SESV jiems nustatytus tikslus, įskaitant sutelktinį finansavimą. Sanglaudos fondo lėšomis turėtų būti galima remti investicijas į TEN-T ir aplinką, įskaitant investicijas, susijusias su darniu vystymusi ir energetika, kurios turi aplinkosauginės naudos. Tuo atžvilgiu Sanglaudos fondo lėšomis taip pat turėtų būti galima remti bendrą su energija susijusį modernizavimą ir seisminį pritaikymą. Kalbant apie ERDF, veiklos sąrašu turėtų būti atsižvelgiama į specialius nacionalinius ir regioninius vystymosi poreikius bei į endogeninį potencialą ir šis sąrašas turėtų būti supaprastintas. ERPF lėšomis turėtų būti galima remti investicijas į infrastruktūrą, be kita ko, skirtas MVĮ mokslinių tyrimų ir inovacijų verslo infrastruktūrai, į būstus marginalizuotoms bendruomenėms ir nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir migrantams, į kultūrą ir paveldą, darnų turizmą ir paslaugas įmonėms, su galimybėmis naudotis paslaugomis susijusias investicijas, ypatingą dėmesį skiriant nepalankioje padėtyje esančioms, marginalizuotoms ir segregaciją patiriančioms bendruomenėms, gamybines investicijas į MVĮ, įrangą, programinę įrangą ir nematerialųjį turtą, taip pat priemones, susijusias su informavimu, komunikacija, tyrimais, tinklaveika, bendradarbiavimu, keitimusi patirtimi tarp partnerių ir su klasteriais susijusia veikla. Be to, siekiant remti programų įgyvendinimą, abiejų fondų lėšomis taip pat turėtų būti galima remti techninės paramos veiklą. Galiausiai, siekiant teikti paramą įvairesnėms intervencinėms priemonėms pagal INTERREG programas, paramos aprėptis turėtų būti išplėsta siekiant įtraukti ir dalijimąsi įvairiais įrenginiais ir žmogiškaisiais ištekliais, taip pat išlaidas, susijusias su priemonėmis, įgyvendinamomis pagal ESF+ paramos aprėptį;

(40)

transeuropinių transporto tinklų projektai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013 (15) ir toliau finansuojami Sanglaudos fondo lėšomis tiek pagal pasidalijamojo valdymo principą, tiek pagal tiesioginio valdymo principą taikant Europos infrastruktūros tinklų priemonę, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, sukuriančiu Europos infrastruktūros tinklų priemonę (toliau – 2021–2027 m. EITP reglamentas);

(41)

kartu svarbu paaiškinti, kokių rūšių veikla nepriklauso ERPF ir Sanglaudos fondo paramos aprėpčiai, įskaitant investicijas, kuriomis siekiama mažinti dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (16) I priede išvardytos veiklos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad būtų išvengta turimo finansavimo, kuris jau ir taip teikiamas įgyvendinant tą direktyvą, ir investicijas į sunkumų patiriančias įmones, kaip apibrėžta Komisijos reglamente (ES) Nr. 651/2014 (17), dubliavimo, išskyrus tuos atvejus, kai finansuoti leidžiama pagal de minimis pagalbos arba laikinosios valstybės pagalbos taisykles, nustatytas siekiant reaguoti į išskirtines aplinkybes. ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis taip pat neturėtų būti remiamos tam tikros investicijos į oro uostus, sąvartynų įrenginius ir galutinių atliekų apdorojimą arba iškastinį kurą. Todėl ERPF lėšomis turėtų būti galima remti tikslines poveikio aplinkai mažinimo, saugumo ir saugos priemones regioniniuose oro uostuose, jei tik pirminis investicijų tikslas yra aiškiai nurodomas Sąjungos aplinkos apsaugos, saugumo arba saugos standartais ir atitinka valstybės pagalbos taisykles.

Tais atvejais, kai investicijomis didinami galutinių atliekų apdorojimo įrenginių pajėgumai, galutinėmis atliekomis visų pirma turėtų būti laikomos neatskirai surinktos komunalinės atliekos ir po atliekų apdorojimo liekančios atliekos, kurių nebegalima panaudoti. Siekiant gerinti efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/27/ES (18), energijos vartojimo efektyvumą, galėtų būti remiamas centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas, vadovaujantis integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities planuose nustatytais tikslais. Siekiant skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją, parama galėtų būti teikiama už centralizuoto šilumos tiekimo katilus, naudojančius dujų ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių derinį. Tokiais atvejais abiejų fondų parama turėtų proporcingai atitikti tokiuose katiluose naudojamą atsinaujinančiosios energijos dalį. Be to, turėtų būti aiškiai nustatyta, kad SESV II priede išvardytoms užjūrio šalims ir teritorijoms negali būti teikiama ERPF ar Sanglaudos fondų parama.

(42)

valstybės narės turėtų reguliariai perduoti Komisijai informaciją apie pažangą, padarytą taikant I priede nustatytus bendruosius produkto ir rezultato rodiklius. Bendrieji produkto ir rezultato rodikliai, kai aktualu, galėtų būti papildyti konkrečios programos produkto ir rezultato rodikliais. Valstybių narių pateikta informacija turėtų būti pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija turėtų teikti konkrečių tikslų įgyvendinimo visu programavimo laikotarpiu pažangos ataskaitą, tuo tikslu naudodamasi II priede nurodytų pagrindinių rodiklių rinkiniu;

(43)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (19) 22 ir 23 punktais, ERPF ir Sanglaudos fondas turėtų būti vertinami remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, gali turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas abiejų fondų poveikis vietoje;

(44)

taikant atitinkamas taisykles pagal Stabilumo ir augimo paktą, kurios paaiškintos Elgesio kodekse, valstybėms narėms turėtų būti galima pateikti tinkamai pagrįstą prašymą suteikti daugiau lankstumo viešosioms arba lygiavertėms struktūrinėms išlaidoms, kurias viešojo administravimo institucijos remia bendrai finansuodamos investicijas, aktyvuojamas įgyvendinant ERPF ir Sanglaudos fondą. Komisija turėtų įvertinti tokį prašymą pagal Stabilumo ir augimo paktą ir Elgesio kodeksą;

(45)

ERPF lėšomis turėtų būti sprendžiamos nepalankioje padėtyje esančių vietovių, visų pirma kaimo vietovių ir didelių bei nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų, įskaitant demografinį nuosmukį, turinčių vietovių problemos, susijusios su galimybėmis naudotis pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant skaitmenines paslaugas, didinant investicijų patrauklumą, be kita ko, pasitelkiant verslo investicijas ir užtikrinant sujungiamumą su didelėmis rinkomis. Teikiant ERPF lėšas reikėtų atkreipti dėmesį į konkrečius vystymosi iššūkius, su kuriais susiduria tam tikri salų, pasienio ar kalnų regionai. Be to, ERPF turėtų ypatingą dėmesį skirti konkretiems sunkumams, su kuriais susiduria NUTS 3 lygio ir vietos administracinių vienetų (LAU) lygmens vietovės, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 (20), kurios, remiantis 2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gairių 161 punkte išdėstytais kriterijais, laikomos retai apgyvendintomis, t. y. tos, kurių gyventojų tankis yra mažesnis nei 12,5 gyv./km2, arba vietovės, kurių metinis gyventojų skaičiaus mažėjimas 2007–2017 m. laikotarpiu buvo bent 1 %. Siekiant įveikti šiuos su gyventojais susijusius iššūkius, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę parengti tokioms vietovėms skirtus konkrečius savanoriškus veiksmų planus vietos lygmeniu;

(46)

siekiant kuo labiau prisidėti prie veiksmingesnio reagavimo į ekonominius, demografinius bei socialinius iššūkius ir iššūkius aplinkos srityje – visų pirma gamtinių ir demografinių trūkumų turinčiose vietovėse, kaip numatyta SESV 174 straipsnyje, veiksmai teritorijų vystymo srityje turėtų būti grindžiami integruotomis teritorinėmis strategijomis, įskaitant veiksmus miesto ir kaimo vietovėse, atkreipiant dėmesį į miesto ir kaimo ryšius. Todėl ERPF parama turėtų būti teikiama Reglamento (ES) 2021/1060 28 straipsnyje nustatytomis formomis, užtikrinant tinkamą vietos, regioninių ir miestų institucijų, ekonominių bei socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės bei nevyriausybinių organizacijų atstovų dalyvavimą. Teritorinėms strategijoms taip pat turėtų būti galima taikyti finansavimo iš kelių fondų metodą ir integruotą požiūrį, įtraukiant ERPF, ESF+, EJRŽAF ir EŽŪFKP;

(47)

siekiant pagerinti bendruomenių atsparumą kaimo vietovėse ir jų ekonomines, socialines bei aplinkos sąlygas, ERPF parama turėtų būti naudojama siekiant plėtoti tokius projektus kaip pažangieji kaimai, kaip nurodyta 2018 m. spalio 3 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl konkrečių kaimo, kalnų ir atokių vietovių poreikių, visų pirma plėtojant naujas galimybes, pavyzdžiui, decentralizuotas paslaugas ir energetikos sprendimus, skaitmenines technologijas ir inovacijas;

(48)

tvarios miestų plėtros kontekste manoma, kad būtina remti integruotą teritorijų vystymą siekiant veiksmingiau reaguoti į miesto teritorijoms, įskaitant miesto funkcines zonas, poveikį darančius ekonominius iššūkius, iššūkius aplinkos ir klimato srityse, taip pat demografinius ir socialinius iššūkius, kartu atsižvelgiant į poreikį skatinti miesto ir kaimo ryšius. Miestų teritorijoms skirta parama galėtų būti teikiama pagal atskirą programą arba atskirą prioritetą, ir jai turėtų būti galima taikyti finansavimo iš kelių fondų metodą. Miestų teritorijų, kuriose turi būti įgyvendinami integruotieji tvarios miestų plėtros veiksmai, atrankos principai ir orientacinės tiems veiksmams skiriamos sumos turėtų būti nustatyti pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą įgyvendinamose programose, tuo tikslu nacionaliniu lygmeniu skiriant mažiausiai 8 % ERPF išteklių. Taip pat turėtų būti nustatyta, kad šios procentinės lėšų dalies turėtų būti laikomasi visu programavimo laikotarpiu, jeigu lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar skirtingų programų prioritetų, įskaitant ir per laikotarpio vidurio peržiūrą;

(49)

siekiant nustatyti arba pateikti su tvaria miestų plėtra susijusių klausimų sprendimus Sąjungos lygmeniu, iniciatyva „Inovatyvūs miestų sprendimai“ tvarios miestų plėtros srityje turėtų būti pakeista Europos miestų iniciatyva, kuri bus įgyvendinama taikant tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą. Ta iniciatyva turėtų būti taikoma visoms miestų teritorijoms, įskaitant miestų funkcines zonas, ir ja turėtų būti remiama Europos Sąjungos miestų darbotvarkė. Siekiant paskatinti vietos valdžios institucijų dalyvavimą teminėse partnerystėse pagal Miestų darbotvarkę, ERPF lėšomis turėtų būti teikiama parama organizacinėms tokio dalyvavimo išlaidoms padengti. Iniciatyva galėtų apimti tarpvyriausybinį bendradarbiavimą miestų klausimais, visų pirma bendradarbiavimą, kuriuo siekiama stiprinti pajėgumus vietos lygmeniu, kad būtų pasiekti JT darnaus vystymosi tikslai. Valstybės narės, regioninės ir vietos valdžios institucijos turėtų aktyviai dalyvauti valdant ir įgyvendinant Europos miestų iniciatyvą. Pagal tokį valdymo modelį sutarti veiksmai galėtų apimti regionų ir vietos atstovų mainus. Veiksmais, kurių imamasi pagal Europos miestų iniciatyvą, turėtų būti skatinami miesto ir kaimo ryšiai miestų funkcinėse zonose. Šiuo atžvilgiu ypač svarbu bendradarbiauti su Europos kaimo plėtros tinklu;

(50)

tarpregioninių inovacijų projektų komercializacija ir masto didinimas turėtų būti skatinami visoje Sąjungos teritorijoje naujomis tarpregioninėmis investicijomis į inovacijas, kurias turi valdyti Komisija. Inovacijų projektų rėmimas pažangiosios specializacijos srityse, įskaitant bandomuosius projektus ir gebėjimų stiprinimo priemones, visų pirma bus naudingas mažiau išsivysčiusiems regionams, nes bus stiprinamos jų inovacijų ekosistemos ir jų gebėjimas integruotis į didesnes Sąjungos vertės grandines. Tai taip pat turėtų padėti įgyvendinti 2017 m. liepos 18 d. Komisijos komunikatą „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“ ir visų pirma padėti remti temines pažangiosios specializacijos platformas ypač svarbiose srityse;

(51)

ypatingą dėmesį reikėtų skirti atokiausiems regionams, visų pirma pagal SESV 349 straipsnį priimant priemones, kuriomis numatomas papildomas asignavimas atokiausiems regionams siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susidariusias šiuose regionuose dėl vienos ar kelių SESV 349 straipsnyje nurodytų nuolatinių kliūčių, t. y. atokumo, izoliuotumo, mažumo, sunkių topografinių ir klimato sąlygų, ekonominio priklausomumo nuo kelių produktų, nes šių kliūčių pastovumas ir derinys labai riboja šių regionų vystymąsi. Tuo asignavimu turėtų būti galima finansuoti investicijas, veiklos išlaidas ir viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimus siekiant kompensuoti papildomas dėl tokių kliūčių susidariusias išlaidas. Veiklos pagalbą turėtų būti galima naudoti krovininio transporto paslaugų išlaidoms ir transporto paslaugų veiklos pradžios pagalbai padengti, taip pat veiksmų, susijusių su sandėliavimo apribojimais, itin didelėmis gamybos priemonėmis bei jų priežiūra ir žmogiškojo kapitalo trūkumu vietos rinkoje, išlaidoms padengti. Tam asignavimui neturėtų būti taikomi paramos telkimo pagal temas reikalavimai. Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, ir kaip yra visų ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis bendrai finansuojamų veiksmų atveju, bet kokia ERPF lėšomis finansuojama veiklos ir investicijų pagalba atokiausiuose regionuose turėtų būti teikiama laikantis SESV 107 ir 108 straipsniuose nustatytų valstybės pagalbos taisyklių;

(52)

kad būtų galima greitai reaguoti į išskirtines ir neįprastas aplinkybes, kaip nurodyta Stabilumo ir augimo pakte, kurios galėtų susidaryti programavimo laikotarpiu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti laikinas priemones, palengvinančias ERPF lėšomis teikiamos paramos naudojimą reaguojant į tokias aplinkybes. Komisija turėtų priimti priemones, kurios yra tinkamiausios atsižvelgiant į išskirtines ar neįprastas aplinkybes, su kuriomis susiduria kuri nors valstybė narė, kartu paisant fondo tikslų. Be to, įgyvendinimo sprendimai, susiję su laikina ERPF lėšų naudojimo reaguojant į išskirtines arba neįprastas aplinkybes priemone, turėtų būti priimti netaikant komiteto procedūrų, atsižvelgiant į tai, kad taikymo sritis yra nustatyta Stabilumo ir augimo pakte ir apima tik šiame reglamente nustatytą priemonę. Komisija taip pat turėtų stebėti įgyvendinimą ir įvertinti priemonių tinkamumą;

(53)

siekiant iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šio reglamento elementus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais, kai pagrįsta, būtų koreguojamas II priedas, kuriame pateiktas rodiklių, kuriais remiantis Europos Parlamentui ir Tarybai teikiama informacija apie programų veiklos rezultatus, sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma užtikrinant vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(54)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. didinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ištaisant pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumų, nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimo ir valstybių narių bei regionų finansinių išteklių ribotumo masto to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

(55)

turint omenyje tai, kad šis reglamentas bus priimtas jau prasidėjus programavimo laikotarpiui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tiek ERPF, tiek Sanglaudos fondas turi būti įgyvendinami koordinuotai ir suderintai, ir siekiant sudaryti sąlygas greitai jį pradėti įgyvendinti, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

I SKYRIUS

1 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnis

8 straipsnis

II SKYRIUS

9 straipsnis

10 straipsnis

11 straipsnis

12 straipsnis

13 straipsnis

14 straipsnis

III SKYRIUS

15 straipsnis

16 straipsnis

17 straipsnis

18 straipsnis

I PRIEDAS

II PRIEDAS