(1)

Sąjungos vyno sektorius labai neapsaugotas nuo sukčiavimo, nes didžioji Sąjungos gamybos dalis grindžiama sertifikuotomis kokybės sistemomis, t. y. saugomų kilmės vietos nuorodų (SKVN) ir saugomų geografinių nuorodų (SGN) sistemomis, pagal kurias pripažįstami kokybiški produktai ir kurios padeda gamintojams geriau parduoti savo produktus rinkoje. Pirminiai įtariami pažeidimai susiję su kilmės pasisavinimu, pavyzdžiui, žemesnės kokybės vynas tyčia ir neteisėtai parduodamas ir ženklinamas kaip vynas, kuriam suteikta SKVN ar SGN, arba vynas neteisėtai praskiedžiamas ar į jį pridedama cukraus. Sukčiavimo Sąjungos vyno sektoriuje ekonominis poveikis apytikriai įvertintas 1,3 mlrd. EUR per metus, o tai sudaro 3,3 % Sąjungos vyno sektoriuje parduodamų produktų vertės. Tokie sukčiavimo atvejai daro ne tik akivaizdų tiesioginį ekonominį poveikį vyno sektoriui, bet gali kelti ir dar didesnį pavojų, susijusį su žala vyno sektoriaus reputacijai, nes dėl didelio masto sukčiavimo galima netekti vartotojų pasitikėjimo, o prekyba gali būti apribota, ir taip būtų pakenkta bendriems Sąjungos vyno sektoriaus interesams;

(2)

todėl reikia gerinti ir stiprinti kovą su sukčiavimu Sąjungos vyno sektoriuje, visų pirma Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/273 (2) 39 straipsnyje nurodyto analitinio izotopinių duomenų banko veikimą ir susijusių atsakomybės sričių koordinavimą valstybėse narėse ir bendradarbiavimą su Europos etaloniniu kontrolės vyno sektoriuje centru (angl. ERC-CWS). Taip prisidedama prie Komisijos parengtos „Sąžiningos, sveikos ir aplinkai palankios maisto sistemos pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (3), visų pirma prie vieno iš jos prioritetų – kovos su sukčiavimu maisto produktų tiekimo grandinėje, pagal kurį Komisija raginama aktyviau kovoti su sukčiavimu maisto produktų srityje, kad veiklos vykdytojams būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir būtų sustiprinti kontrolės ir vykdymo užtikrinimo institucijų įgaliojimai;

(3)

analitinio izotopinių duomenų banko taisyklės ir konkrečios nuostatos dėl patikrų nustatytos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/274 (4). Analitinio izotopinių duomenų banko turinį būtina pritaikyti, kad jis geriau atspindėtų Sąjungos vyno sektoriaus realijas. Atsižvelgiant į paskutinių penkerių metų vidutinę Sąjungos vyno gamybos apimtį, vyno, kuriam suteikta SKVN arba SGN, dalis nuolat didėja ir sudaro daugiau nei 60 % visos produkcijos. 2019–2020 prekybos metais ši dalis sudarė beveik 70 %. Dėl šios priežasties, taip pat dėl to, kad su vynais, kuriems suteikta SKVN arba SGN, susijusi didesnė sukčiavimo rizika, į duomenų banką būtina įtraukti didesnę minėtų vynų dalį – dabar ji sudaro 40 % visų vynų su SKVN arba SGN Sąjungoje;

(4)

vynuogių ėminių ėmimas ir operacijos bei analizės, būtinos analitiniam izotopinių duomenų bankui skirtiems duomenims gauti, reikalauja daug išteklių, todėl šių duomenų pateikimas gali užtrukti. Siekiant išspręsti sunkumus, susijusius su savalaikės ir išsamios informacijos teikimu, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nuspręsti, kad tais atvejais, kai paskirtosios laboratorijos neturi pakankamai išteklių, kad galėtų paimti vynuogių, auginamų vynams su SKVN arba SGN gaminti, ėminius, tuos ėminius galėtų paimti SKVN arba SGN valdantis subjektas, bendradarbiaudamas su paskirtosiomis laboratorijomis. Šių įstaigų, ERC-CWS ir valstybių narių paskirtų laboratorijų bendradarbiavimas bus labai svarbus kovojant su nesąžininga praktika, darančia poveikį vynams su pripažinta SKVN arba SGN, kurie sudaro didžiąją Sąjungos vyno produkcijos dalį;

(5)

jei izotopinių duomenų nėra, taip pat jei duomenų rinkiniai neišsamūs, gali būti vėluojama atlikti įtariamo sukčiavimo vyno sektoriuje atvejų tyrimus arba netgi gali būti išvengta tam tikros tyrimų baigties ir dėl to suklastotas vynas galėtų būti išleistas į rinką. Duomenų trūkumas kelia grėsmę ne tik Sąjungos vynų reputacijai, bet gali turėti įtakos ir taikomų akcizų dydžiui. Dėl to kyla pavojus, kad akcizo mokesčiai bus taikomi pagal neteisingai paženklintų vynų kategorijas. Todėl, siekiant užtikrinti, kad analitinis izotopinių duomenų bankas būtų atnaujintas per nustatytą laikotarpį, ir taip užtikrinti geresnę apsaugą nuo sukčiavimo Sąjungos vyno sektoriuje, būtina patobulinti dabartinę duomenų banko teisinę sistemą. Atsižvelgiant į tam tikras teisių suteikimo problemas kai kuriose valstybėse narėse, reikia paaiškinti ir tai, kurios susijusios šalys turi teisę naudotis prieiga prie ėminių ir dokumentų;

(6)

siekiant patobulinti su vyno siuntomis susijusio įtariamo sukčiavimo tyrimo procedūras, reikėtų sugriežtinti dabartines taisykles. Reikėtų nustatyti terminus, iki kurių teritorijos, kurioje yra iškrovimo vieta, kompetentingai institucijai turėtų būti pateikti visi turimi atitinkami duomenys, būtini tam, kad būtų galima patikrinti, ar įtariamas vynas atitinka Sąjungos vyno sektoriaus taisykles. Reikėtų išsamiau paaiškinti už įvairius tyrimo procedūros etapus atsakingų subjektų vaidmenį;

(7)

izotopinių matavimų duomenų rinkiniai ir jokie su jais susiję rezultatai, gauti naudojantis analitiniu izotopinių duomenų banku, viešai neskelbiami. Tai pagrįsta susirūpinimu, kad tokios informacijos paviešinimas suteiktų informacijos sukčiautojams – jie galėtų ja pasinaudoti savo naudai. Be to, netinkamas tokios informacijos naudojimas pakenktų tam tikrų vynų reputacijai. Tačiau tam tikrus anoniminius sukčiavimo atvejų duomenis turėtų būti galima atskleisti visuomenei paskelbiant metinę ataskaitą, kurioje būtų pateikiami svarbiausi vyno sektoriaus kontrolės rezultatai, gauti naudojantis duomenų banku. Todėl reikėtų išsamiai išdėstyti taisykles, susijusias su metinės ataskaitos rengimu;

(8)

sunkumų kyla tikrinant ir kontroliuojant vežamus neišpilstytus vyno produktus, nes šie produktai dažniau tampa nesąžiningos praktikos objektu nei paženklinti produktai, išpilstyti į butelius su vienkartine butelių uždarymo priemone. Todėl tais atvejais, kai kompetentinga institucija per kompiuterinę sistemą ar informacinę sistemą laiku neinformuojama apie neišpilstytų vyno produktų siuntos atvežimą, reikėtų imtis priemonių užtikrinti, kad kompetentinga institucija iškrovimo vietoje, prieš išvežant produktą iš gavėjo patalpų, galėtų atlikti reikiamas patikras. Jei kompetentinga institucija nusprendžia tokių patikrų neatlikti, gavėjui turėtų būti leista nedelsiant išsiųsti produktą iš savo patalpų;

(9)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/274 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,