(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/309 (2) Komisija tam tikriems importuojamiems Turkijos kilmės vaivorykštiniams upėtakiams nustatė galutinius kompensacinius muitus (toliau – pradinis tyrimas).

(2)

2018 m. birželio 4 d., atlikusi dalinę tarpinę peržiūrą dėl visų eksportuojančių gamintojų subsidijavimo, Komisija nusprendė toliau taikyti iš pradžių nustatytas priemones (Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/823) (3). Ji nustatė, kad Turkijos teisės aktų dėl subsidijų upėtakių produkcijos gamintojams pakeitimas, dėl kurio buvo atlikta peržiūra, nepateisino kompensacinių muitų visiems Turkijos upėtakių produkcijos gamintojams peržiūros. Tačiau pastebėta, kad teisinio pakeitimo poveikis atskiroms bendrovėms skyrėsi ir priklausė nuo kiekvienos bendrovės konkrečios padėties (4).

(3)

2020 m. gegužės 15 d., atlikusi dalinę tarpinę peržiūrą, Komisija iš dalies pakeitė vienam eksportuojančiam gamintojui nustatyto kompensacinio muito dydį (Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/658 (5)).

(4)

Šiuo metu galioja 1,5–9,5 proc. galutiniai kompensaciniai muitai.

(5)

Paskelbus pranešimą apie priemonių galiojimo pabaigą (6), Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį gavo prašymą atlikti peržiūrą.

(6)

Prašymą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 40 proc. visų tam tikrų vaivorykštinių upėtakių produkcijos Sąjungoje, vardu 2019 m. lapkričio 25 d. pateikė Danijos akvakultūros organizacija (toliau – TDAO arba pareiškėjas). Prašymas grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas veikiausiai tęstųsi, o Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(7)

Komisija, prieš inicijuodama priemonių galiojimo termino peržiūrą, pagal pagrindinio reglamento 22 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 7 dalį Turkijos vyriausybei pranešė gavusi tinkamai pagrįstą prašymą atlikti peržiūrą ir paragino ją dalyvauti konsultacijose, siekiant išsiaiškinti su prašymo atlikti peržiūrą turiniu susijusią padėtį ir priimti abiem šalims priimtiną sprendimą. Konsultacijos vyko 2020 m. vasario 20 d.

(8)

Per konsultacijas prieš inicijavimą Turkijos vyriausybė nurodė, kad iš esmės pasikeitė Turkijos paramos sistema, nes nuo 2013 m. labai sumažėjo bendra remtinų paramos išmokų ir paramos gamybai suma. Todėl Turkijos vyriausybė manė, kad inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūros nereikia.

(9)

Komisija nusprendė, kad prašyme atlikti peržiūrą pateikti įrodymai yra tuo etapu pareiškėjui pagrįstai prieinama informacija. Kaip matyti iš memorandumo dėl įrodymų pakankamumo, kuriame pateikiamas Komisijos atliktas visų Komisijos turimų įrodymų, susijusių su įtariamomis subsidijomis, vertinimas ir kuriuo remdamasi Komisija inicijavo tyrimą, inicijavimo etapu turėta pakankamai įrodymų, kad įtariamos subsidijos buvo kompensuotinos, atsižvelgiant į tai, kad jos iš tiesų buvo teikiamos, ir į jų dydį bei pobūdį.

(10)

Pagal pagrindinio reglamento 25 straipsnio 1 dalį pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (7) 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, Komisija 2020 m. vasario 27 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (8) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį, Komisija parengė memorandumą dėl įrodymų pakankamumo, kuriame pateikiamas visų Komisijos turimų įrodymų, kuriais remdamasi Komisija inicijavo tyrimą, vertinimas.

(11)

Atliekant subsidijavimo tęsimosi ar pasikartojimo tyrimą nagrinėtas 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) (9).

(12)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Turkijos vyriausybei, žinomiems importuotojams ir naudotojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(13)

Visos šalys buvo paragintos per pranešime apie inicijavimą nurodytus terminus pareikšti savo nuomonę, pateikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Suinteresuotosios šalys taip pat turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(15)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalį Komisija bendroves preliminariai atrinko remdamasi didžiausia tipiška gamybos ir pardavimo apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atsižvelgiant ir į geografinį pasiskirstymą. Atrinkti aštuoni Sąjungos gamintojai, iš kurių visi yra mažosios ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ). Preliminariai atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino 14 proc. Sąjungos produkcijos. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(16)

Komisija gavo TDAO pastabas. Tuo remdamasi ir siekdama aprėpti didžiausią tipišką gamybos apimtį, Komisija nusprendė į galiausiai atrinktų bendrovių sąrašą įtraukti užšaldytų upėtakių produkcijos gamintoją ir vieną iš preliminariai atrinktų gamintojų pakeisti kitu. Kitų pastabų negauta.

(17)

Be to, kaip minėta 24 konstatuojamojoje dalyje, vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymų nepateikė, todėl buvo pašalintas iš atrinktų bendrovių sąrašo. Likę atrinkti Sąjungos gamintojai vis dar pagamino 13 proc. Sąjungos produkcijos ir, atsižvelgiant į didelį Sąjungos gamintojų skaičių, buvo tipiški Sąjungos pramonės gamintojai.

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(19)

Kadangi apie save nepranešė nė vienas nesusijęs importuotojas, atranka nebuvo būtina.

(20)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Turkijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Turkijos Respublikos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(21)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko, kad gali būti atrenkami, penkiolika Turkijos eksportuojančių gamintojų (jų grupių). Visa deklaruota šių bendrovių tam tikrų vaivorykštinių upėtakių eksporto į Sąjungą apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 100 proc. Turkijos eksporto į Sąjungą apimties.

(22)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko tris eksportuojančius gamintojus (eksportuojančių gamintojų grupes). Atrinktiems gamintojams teko daugiau kaip 70 proc. deklaruoto pardavimo eksportui į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(23)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir Turkijos valdžios institucijomis. Pastabų negauta.

(24)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą tyrimui, Komisija nusiuntė klausimynus devyniems atrinktiems Sąjungos gamintojams, trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams ir Turkijos vyriausybei. Vienas atrinktas Sąjungos gamintojas pranešė Komisijai, kad negali pateikti klausimyno atsakymų. Be to, klausimyno atsakymų nepateikė vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas. Todėl klausimyno atsakymus pateikė aštuoni Sąjungos gamintojai, du atrinkti eksportuojantys gamintojai ir Turkijos vyriausybė.

(25)

Dėl atrinkto nebendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo Komisija nusprendė išvadas pagrįsti turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį. Susijusiam eksportuojančiam gamintojui apie tai buvo pranešta. Pastabų negauta. Dviem atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, kurie pateikė išsamius klausimyno atsakymus, vis dar teko daugiau kaip 60 proc. deklaruoto pardavimo eksportui į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(26)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl subsidijavimo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio ir priemonių, kurių buvo imtasi siekiant suvaldyti protrūkį (10), Komisija negalėjo surengti tikrinamųjų vizitų pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį visų bendrovių ir jų susijusių bendrovių patalpose. Vietoj to Komisija atliko nuotolines kryžmines šių bendrovių pateiktos informacijos patikras:

Sąjungos gamintojai:

Eksportuojantys gamintojai:

Turkijos vyriausybė:

(27)

2021 m. kovo 26 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino palikti galiojančius kompensacinius muitus. Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio faktų atskleidimo.

(28)

2021 m. balandžio 14 d. Komisija, atsižvelgdama į tam tikrus po galutinio faktų atskleidimo gautus tvirtinimus, kurie turėjo įtakos tyrimo rezultatams, atskleidė tuos papildomus faktus ir aplinkybes, dėl kurių Komisija pakeitė anksčiau atskleistas galutines išvadas. Be to, suinteresuotosioms šalims buvo nustatytas laikas pastaboms dėl šio papildomo faktų atskleidimo pareikšti.

(29)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(30)

Nagrinėjamasis produktas yra tas pats kaip ir pradiniame tyrime, t. y. Turkijos Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss) (toliau – upėtakiai):

(31)

Kaip ir pradiniame tyrime, Komisija nustatė, kad Turkijoje gaminamo ir į Sąjungą eksportuojamo produkto ir Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungoje parduodamo produkto pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės ir naudojimo paskirtis yra tos pačios. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punktą jie laikyti panašiais produktais.

(32)

Remiantis pradiniame tyrime ir 2 ir 3 konstatuojamosiose dalyse nurodytose dalinėse tarpinėse peržiūrose nagrinėtomis ir su nagrinėjamuoju produktu susijusiomis subsidijomis, prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir Turkijos vyriausybės bei atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija, tirtos toliau išvardytos priemonės, kurios, kaip įtariama, yra susijusios su subsidijavimo programomis:

Tiesioginis lėšų pervedimas – dotacijos:

Negautos pajamos:

Tiesioginis lėšų pervedimas – lengvatinis finansavimas:

(33)

Per PTL tiesioginė parama upėtakių, kurių svoris mažesnis kaip 1 kg, produkcijos gamintojams buvo suteikta pagal Prezidento dekretą Nr. 2019/1691 (11) (toliau – Dekretas Nr. 1691). Dekreto įgyvendinimo procedūros ir principai pateikti Maisto, žemės ūkio ir gyvulininkystės ministerijos paskelbtame komunikate Nr. 2019/56 (12) (toliau – Komunikatas Nr. 56). Nustatyta 0,75 TL/kg paramos suma už gamybą iki 350 000 kg per metus.

(34)

Ši parama kasmet peržiūrima atliekant metinę paramos žemės ūkiui peržiūrą. Komisija pažymėjo, kad parama buvo toliau teikiama be pastebimų pokyčių po PTL remiantis Dekretu Nr. 2020/3190 (13) ir atitinkamu komunikatu, kuriuo nustatomos tokios paramos teikimo sąlygos (14).

(35)

Kaip patvirtinta per pradinį tyrimą (15), tos priemonės yra kompensuotinos subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. pervedamos Turkijos vyriausybės lėšos tiesioginės subsidijos forma upėtakių produkcijos gamintojams.

(36)

Tiesioginės subsidijos yra individualios ir kompensuotinos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes paramą teikianti institucija ir teisės aktai, kuriais remdamasi ji veikia, aiškiai nustato teises naudotis šiomis dotacijomis tik akvakultūros sektoriuje veikiančioms bendrovėms. Aiškiai nurodomos akvakultūros sektoriuje veikiančios įmonės, o upėtakiai aiškiai įvardijami kaip viena iš rūšių, kurioms taikoma ši subsidijų schema.

(37)

Komisija nustatė, kad du atrinkti eksportuojantys gamintojai pasinaudojo šia schema peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(38)

Nauda kiekvienai bendrovei buvo tiesioginė vidutinė paramos suma, gauta peržiūros tiriamuoju laikotarpiu už auginamas gyvas žuvis. Abiem atvejais bendrovės pateikė informacijos apie paramos sumą ir ją suteikusį subjektą. Be to, bendrovės dažniausiai tokias pajamas nurodydavo savo sąskaitose prie subsidijų pajamų, o šias sąskaitas tikrindavo nepriklausomi auditoriai. Tai įvertinta kaip tiesioginis įrodymas, kad buvo teikiamos subsidijos ir atitinkamai gauta nauda.

(39)

Kaip patvirtinta per pradinį tyrimą (16), šiomis subsidijomis taip pat naudojosi bendrovės, kurios ne tik augino upėtakius, bet ir pirko dalį upėtakių iš nesusijusių bendrovių perdirbti, nes nagrinėjamasis produktas apima tiek tiesiogiai subsidijuojamą žaliavą, t. y. gyvus upėtakius, tiek tolesnės gamybos grandies produktus, kaip antai šviežią arba užšaldytą neišdorotą žuvį, filė, rūkytą žuvį. Remiantis pradinio tyrimo metodika, perkamos žuvies atveju nauda buvo apskaičiuota remiantis visomis Turkijos valdžios institucijų suteiktomis subsidijomis ir padalyta iš bendros subsidijuotos upėtakių produkcijos Turkijoje sumos.

(40)

Per PTL parama upėtakių, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, produkcijai buvo suteikta upėtakių produkcijos gamintojams pagal Dekretą Nr. 1691 ir Komunikatą Nr. 56. Nustatyta 1,50 TL/kg subsidijos suma už gamybą iki 350 000 kg per metus.

(41)

Kaip patvirtinta per paskutinį dalinės tarpinės peržiūros tyrimą (17), subsidija už upėtakius, kurių svoris didesnis kaip 1 kg, iš tikrųjų buvo skirta už upėtakius, kurių svoris didesnis kaip 1,2 kg, t. y. upėtakius, kurie nepatenka į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį. Todėl Komisija padarė išvadą, kad tokios paramos negalima laikyti kompensuotina subsidija nagrinėjamojo produkto gamintojams.

(42)

Per PTL parama upėtakių veisimui nuo ligų apsaugotose žuvų veisyklose buvo suteikta upėtakių produkcijos gamintojams pagal Dekretą Nr. 1691 ir Komunikatą Nr. 56. Nustatyta 1,50 TL/kg subsidijų suma už 350 000 kg gamybą per metus.

(43)

Kaip patvirtinta per paskutinį dalinės tarpinės peržiūros tyrimą (18), Komisija nusprendė, kad parama (tiesioginės dotacijos forma) yra subsidijos upėtakių produkcijai, panašios į tiesiogines subsidijas, t. y. finansinis įnašas, kuriuo suteikiama nauda pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį ir 2 dalį. Kadangi parama buvo suteikta tik upėtakių produkcijos gamintojams, Komisija padarė išvadą, kad schema yra individuali, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Naudą sudarė tiesioginės dotacijos tinkamumo kriterijus atitinkantiems upėtakių produkcijos gamintojams. Todėl Komisija padarė išvadą, kad paramą galima laikyti kompensuotina subsidija.

(44)

Vis dėlto Komisija nustatė, kad per PTL du atrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai nepasinaudojo parama upėtakių veisimui nuo ligų apsaugotose veisyklose.

(45)

Per PTL parama žuvivaisai uždarosios gamybos sistemoje (19) buvo suteikta pagal Dekretą Nr. 1691 ir Komunikatą Nr. 56, o upėtakiai buvo viena iš remiamų rūšių. Nustatyta 1,50 TL/kg subsidijos suma už gamybą iki 350 000 kg per metus.

(46)

Komisija nusprendė, kad tokia parama (tiesioginės dotacijos forma) yra subsidijos upėtakių produkcijai, panašios į tiesiogines subsidijas, t. y. finansinis įnašas, kuriuo suteikiama nauda pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį ir 2 dalį. Kadangi parama buvo suteikta upėtakių (vienos iš remiamų rūšių) produkcijos gamintojams, Komisija padarė išvadą, kad schema yra individuali, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Naudą sudarė tiesioginės dotacijos tinkamumo kriterijus atitinkantiems upėtakių produkcijos gamintojams. Todėl Komisija padarė išvadą, kad paramą galima laikyti kompensuotina subsidija.

(47)

Komisija nustatė, kad per PTL du atrinkti eksportuojantys gamintojai taip pat nepasinaudojo parama naudojant uždarosios gamybos sistemą.

(48)

Per PTL parama žuvivaisai dirvožemio tvenkiniuose buvo suteikta pagal Dekretą Nr. 1691 ir Komunikatą Nr. 56. Nustatyta 1,50 TL/kg subsidijos suma už gamybą iki 300 000 kg per metus. Tokia parama teikiama gamintojams, naudojantiems požeminius vandenis, išgaunamus naudojant elektros energiją, ar šaltinio vandenis, išgaunamus nenaudojant energijos, už veisimo veiklą dirvožemio tvenkiniuose daugiausia namų ūkių reikmėms. Šie gamintojai negali naudotis 3.1.1 ir 3.1.4 punktuose nurodytomis schemomis.

(49)

Komisija padarė išvadą, kad tokia parama galiausiai galėtų būti laikoma kompensuotina subsidija nagrinėjamojo produkto gamintojams, tačiau atrinkti eksportuojantys gamintojai bet kuriuo atveju negalėjo ja pasinaudoti, nes jie jau gavo paramą upėtakių produkcijai pagal 3.1.1 punktą.

(50)

Per PTL paramos išmokos už žemės ūkio leidybos ir konsultavimo paslaugas buvo suteiktos pagal Dekretą Nr. 1691 ir Komunikatą Nr. 56. Pagal Dekreto Nr. 1691 6 straipsnio 7 dalį parama buvo teikiama tiesiogiai konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms, o ne akvakultūros gamintojams.

(51)

Per pradinį tyrimą parama išmokoms už žemės ūkio leidybos ir konsultavimo paslaugas (20) buvo teikiama tiesiogiai upėtakių produkcijos gamintojams. Tačiau dabartiniame tyrime nustatyta, kad tokia parama dabar teikiama tiesiogiai konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms. Todėl Komisija padarė išvadą, kad schema atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nesuteikė jokios naudos, todėl nėra kompensuotina.

(52)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad paramos išmokos už žvejybos laivų nurašymą buvo nutrauktos 2018 m.

(53)

Po faktų atskleidimo Turkijos vyriausybė ir du atrinkti eksportuojantys gamintojai pateikė pastabų, kad, kiek tai susiję su netiesioginių subsidijų apskaičiavimu, Komisijos per šią peržiūrą taikyta metodika neatitiko per pradinį tyrimą taikytos metodikos. Tiksliau, per pradinį tyrimą nauda, susijusi su įsigytais upėtakiais, buvo apskaičiuota visą Turkijos valdžios institucijų suteiktų subsidijų sumą padalijus iš bendro upėtakių produkcijos Turkijoje kiekio, o ne iš subsidijuojamo upėtakių produkcijos Turkijoje kiekio.

(54)

Todėl Komisija peržiūrėjo netiesioginių subsidijų sumos apskaičiavimą, atliktą atsižvelgiant į dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų iš nesusijusių tiekėjų įsigytų upėtakių duomenis, kad suderintų jį su pradiniame tyrime taikyta metodika. Be to, po papildomo faktų atskleidimo atrinkti eksportuojantys gamintojai atkreipė dėmesį į klaidą, susijusią su verslo asociacijoms sumokėtų mokesčių atskaitos lygiu. Tačiau, nors Komisija sutiko su tvirtinimu, koregavimas neturėjo reikšmingo poveikio bendroms subsidijų sumoms.

(55)

Du atrinkti eksportuojantys gamintojai taip pat pateikė pastabų dėl tiesioginių subsidijų apskaičiavimo metodikos. Jie teigė, kad ne visi upėtakiai, už kuriuos gautos tiesioginės subsidijos, per PTL buvo faktiškai parduoti. Jų nuomone, Komisija turėtų atsižvelgti į bendrovių atsargų lygį ir naudą sieti tik su tų eksportuojančių gamintojų per PTL parduoti į Sąjungą eksportuotu kiekiu.

(56)

Reikėtų pažymėti, kad subsidijų sumos gautos remiantis upėtakių produkcijos apimtimi, neatsižvelgiant į tai, ar ši produkcija vėliau per PTL buvo parduota, ar ne. Todėl eksportuojančių gamintojų argumentas atmetamas.

(57)

Atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas, dviem atrinktiems eksportuojantiems gamintojams per PTL nustatytos tiesioginių ir netiesioginių subsidijų sumos buvo 2,38 proc. „Özpekler“ ir 2,84 proc. GMS.

(58)

Bendra dviem atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal visas suteiktas dotacijas per PTL nustatyta subsidijų suma:

1 lentelė

Dotacijos

(59)

Bendrajame komunikate dėl Specialiojo vartojimo mokesčių sąrašo Nr. 1 (21) nustatyti pagrindiniai principai ir sąlygos, taikomi laivų degalams taikomo vartojimo mokesčio grąžinimui. Turkijos tarptautiniame laivų registre arba nacionaliniame laivų registre registruoti žvejybos laivai gali naudoti specialų vartojimo mokesčiu neapmokestinamą jūrinį dyzeliną.

(60)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad nėra tikėtina, jog parama žvejybos laivams įsigyjant kurą naudotųsi nagrinėjamojo produkto gamintojai, ir iš tiesų du atrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, kiek tai susiję su upėtakių produkcija, ja nesinaudojo. Todėl Komisija padarė išvadą, kad tokios paramos negalima laikyti kompensuotina subsidija nagrinėjamojo produkto gamintojams.

(61)

Dekretas Nr. 2012/3305 (22) ir Įgyvendinimo komunikatas Nr. 2012/1 (23) yra valstybės paramos investicijoms į akvakultūros sektorių (24) ir Turkijos investicijų paskatų programos pagrindas. Programą sudaro dvi paskatų sistemos:

(62)

Įmonėms, kurios negali atitikti minimalios investicijų sumos kriterijų pagal regioninę investicijų paskatų schemą, gali būti taikoma bendroji investicijų paskatų schema, kuria gali naudotis visi šeši regionai, nurodyti Dekrete Nr. 2012/3305. Atsižvelgiant į šešių regionų ekonominio išsivystymo lygį, paramos intensyvumas gali skirtis. Ir dekretas, ir komunikatas tebegalioja, o šeši regionai nuo pradinio tyrimo nepasikeitė.

(63)

Per PTL GMS pasinaudojo pajamų mokesčio lengvatomis, o „Özpekler“ buvo atleista nuo PVM ir muitų pagal regionines investicijų paskatas. Kaip patvirtinta per pradinį tyrimą (25), parama investicijoms yra laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, kai parama suteikiama kaip mokesčių lengvata, t. y. kai vyriausybės pajamų, kurios kitu atvejų būtų gautos, yra atsisakoma arba jos nesurenkamos.

(64)

Subsidija yra individuali ir kompensuotina, nes teisė ja naudotis suteikiama tik išvardytiems regionams. Teisė naudotis šia subsidija suteikiama tik tam tikroms bendrovėms, veikiančioms tam tikruose sektoriuose. Be to, subsidija neatitinka pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytų neindividualiai taikomų subsidijų reikalavimų, atsižvelgiant į tam tikriems sektoriams taikomų apribojimų skaičių ir kokybę, visų pirma į tuos apribojimus gauti subsidiją, taikomus arba tam tikrų rūšių bendrovėms, arba visiškai išskiriant tam tikrus sektorius.

(65)

Akvakultūra yra aiškiai numatyta Dekreto Nr. 2012/3305 2A priede kaip viena iš veiklos rūšių, kuriai gali būti taikomas tokios rūšies atleidimas nuo mokesčių. Šio dekreto 4 priede išvardyti sektoriai, kurie negali pasinaudoti jokia lengvata pagal šią schemą.

(66)

Siekiant nustatyti kompensuotinos subsidijos sumą, gavėjams peržiūros tiriamuoju laikotarpiu suteikta nauda buvo apskaičiuota kaip viso mokėtino mokesčio pagal įprastą mokesčio tarifą ir viso pagal sumažintą mokesčio tarifą mokėtino mokesčio skirtumas. Tačiau nustatyta nauda bendrovei „Özpekler“ buvo nereikšminga. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu GMS nustatyta 0,7 proc. subsidijų suma.

(67)

Du atrinkti eksportuojantys gamintojai taip pat pateikė pastabų dėl paramos investicijoms. Jie tvirtino, kad Komisija neturėjo apskaičiuoti naudos, susijusios su atleidimu nuo PVM, nes visos bendrovės tą patį mėnesį ar tolesnius mėnesius išskaitė savo PVM pagal bendrovės mokėtino ir gautino PVM likutį. Vienintelė nauda bendrovei buvo galimybė išvengti išankstinio PVM mokėjimo.

(68)

Tai, kad apskaitos požiūriu mokėtinas PVM yra išskaičiuojamas iš gautinų sumų, nepanaikina su pinigų srautu susijusios naudos, atsirandančios dėl to, kad eksportuojantys gamintojai neturi iš anksto išleisti pinigų ir po to laukti, kol mokesčių administratoriai, remdamiesi bendrovių tvarkomomis PVM deklaracijomis, kompensuos atitinkamą sumą, kaip tai yra šia schema nesinaudojančių bendrovių atveju. Iš tiesų, kaip patvirtino patys eksportuojantys gamintojai, schemos „vienintelė nauda dalyviams yra galimybė išvengti (PVM) mokėjimo <...>, kai kitos bendrovės, neturinčios investicijų paskatų liudijimo, turi iš pradžių atlikti mokėjimus ir vėliau gauti kompensaciją“ (26). Todėl eksportuojančių gamintojų argumentai atmetami.

(69)

Pagal Žemės ūkio draudimo įstatymą Nr. 5363 (27) ir Dekretą Nr. 2018/380 (28) dėl rizikos, pasėlių ir regionų, kuriems turi būti taikomos 2019 m. žemės ūkio draudimo rezervo ir priemokų paramos normos, akvakultūros produktų gamintojams gali būti taikoma mažesnė draudimo įmoka, padengianti žuvų išteklių ir upėtakių laimikio nuostolius, atsiradusius dėl daugelio galimų ligų, gaivalinių nelaimių, nelaimingų atsitikimų ir kt. Turkijos vyriausybės parama sudaro 50 proc. draudimo įmokos.

(70)

Kaip patvirtinta per pradinį tyrimą (29), šia schema suteikiama nauda yra finansinių išlaidų, susijusių su akvakultūros gyvūnų gyvybės draudimu, sumažinimas. Ši schema laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje; tai Turkijos vyriausybės teikiama tiesioginė subsidija upėtakių produkcijos gamintojams ir finansinis įnašas, nes subsidijos gavėjai gauna naudos dėl palankios draudimo įmokos, kuri yra gerokai mažesnė nei draudimo rinkoje taikomas draudimo nuo panašios rizikos įmokos dydis. Pagal šią schemą suteikiama nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Nauda yra lygi draudimo įmokų, siūlomų komerciniuose draudimo liudijimuose, ir subsidijuotos įmokos skirtumui.

(71)

Ši parama yra individuali, nes paramą teikianti institucija ir teisės aktai, kuriais remdamasi ji veikia, aiškiai nustato teisę naudotis šia sumažinta įmoka tik akvakultūros sektoriuje veikiančioms bendrovėms ir net tiesiogiai skirta akvakultūros gamintojų patiriamai rizikai padengti.

(72)

Komisija nustatė, kad šia schema pasinaudojo vienas iš atrinktų gamintojų – „Özpekler“. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu taikyta 0,1 proc. subsidijų suma.

(73)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad Turkijos upėtakių produkcijos gamintojai naudojosi lengvatinėmis paskolomis, kaip antai:

(74)

Pirma, Dekrete Nr. 2018/1188 numatyta, kad Žemės ūkio kredito kooperatyvai (toliau – ŽŪKK) ir „Ziraat Bankasi A.S.“ akvakultūros sektoriaus gamintojams gali teikti lengvatines paskolas ir verslo paskolas. Upėtakių produkcijos gamintojams gali būti taikomos 50–100 proc. taikytinų palūkanų normų nuolaidos. Kredito viršutinė riba yra 5 000 000 TL. Dekretas taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (įskaitant šias dienas).

(75)

Dekrete išvardyti ŽŪKK yra privatinės teisės subjektai, įsteigti Turkijos žemės ūkio gamintojų (t. y. fizinių arba juridinių asmenų, užsiimančių žemės ūkio gamyba) siekiant patenkinti jų finansinius verslo poreikius.

(76)

„Ziraat Bankasi A.S.“ yra Turkijos Respublikos žemės ūkio bankas, visiškai priklausantis valstybei. Per pradinį tyrimą jo akcijos priklausė iždo skyriui. Tačiau nuo 2018 m. jo kapitalas buvo pervestas į Turkijos turto fondą. Pagal Įstatymo Nr. 6741 dėl Turkijos turto fondų valdymo bendrovės įsteigimo ir tam tikrų įstatymų pakeitimų 2 straipsnį Turkijos turto fondas yra su Prezidentu susijusi institucija. Fondo direktorių valdybos pirmininkas yra Respublikos Prezidentas. Vieną iš valdybos narių Respublikos Prezidentas gali paskirti pirmininko pavaduotoju. Todėl „Ziraat Bankasi A.S.“ toliau vykdo vyriausybinės valdžios įgaliojimus ir nepaisant formalių jo nuosavybės teise priklausančio kapitalo pokyčių, jis laikomas viešąja įstaiga.

(77)

Antra, Dekrete Nr. 2010/27612 (30) numatyta, kad nulinių palūkanų paskolos gali būti teikiamos MVĮ.

(78)

Per PTL atrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai gavo lengvatines paskolas tik iš „Ziraat Bankasi A.S.“, bet nesinaudojo lengvatinėmis paskolomis iš ŽŪKK arba nulinių palūkanų paskolomis MVĮ.

(79)

Kaip nustatyta per pradinį tyrimą, „Türkiye İhracat Kredi Bankası A.Ş“ (toliau – „Eximbank“) įsteigtas Turkijos vyriausybės 1987 m. rugpjūčio 21 d. Dekretu Nr. 87/11914 remiantis Įstatymu Nr. 3332 (31) dėl eksporto kreditų ir yra visiškai valstybei priklausantis bankas, veikiantis kaip Turkijos vyriausybės eksporto skatinimo priemonė, nustatyta Turkijos eksporto strategijoje. Siekiant didinti Turkijos bendrovių eksportą ir stiprinti jų tarptautinį konkurencingumą, „Eximbank“ buvo vyriausybės įgaliotas remti užsienio prekybą ir užsienyje veikiančius Turkijos rangovus ir (arba) investuotojus (32). Todėl manoma, kad „Eximbank“ turi vyriausybės institucijos įgaliojimus ir todėl jis yra laikomas viešąja įstaiga.

(80)

„Eximbank“ teikiamų eksporto kreditų teisinis pagrindas yra Įstatymas Nr. 3332 ir Rezoliucija Nr. 2013/4286 (33) dėl „Eximbank“ įsteigimo. Siekdamas didinti Turkijos eksportuotojų konkurencingumą užsienio rinkose, „Eximbank“ teikia finansinę paramą (tiesiogiai arba per bankus korespondentus už komisinius), pvz., eksporto kreditus iki išsiuntimo arba po išsiuntimo eksportui ir į eksportą orientuotus investicijų kreditus.

(81)

Be to, vadinamieji perdiskontavimo kreditai naudojami avansams grynaisiais pinigais eksportuotojams teikti, remiantis su pardavimu eksportui susijusių sąskaitų ir dokumentų diskontavimu. Šių kreditų teisinis pagrindas yra „Perdiskontavimo kreditų eksportui ir užsienio valiutos keitimo paslaugoms įgyvendinimo instrukcijos“ (34). Perdiskontavimo kreditus finansuoja Turkijos centrinis bankas (toliau – CBRT), tačiau jie pervedami per Turkijos finansų įstaigas (viešuosius ir privačius bankus), veikiančius kaip CBRT korespondentai. Palūkanų normas nustato CBRT, o bankai korespondentai gauna atlygį iš gavėjų komisinių.

(82)

Per PTL atrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai naudojosi lengvatinių palūkanų eksporto kreditais, kurie buvo tiesiogiai teikiami per „Eximbank“ arba per kitus valstybinius ar privačius bankus, veikiančius kaip „Eximbank“ korespondentai. Bendrovės taip pat naudojosi per „Eximbank“ arba per kitus valstybinius ar privačius bankus suteiktais perdiskontavimo kreditais.

(83)

Kaip patvirtinta per pradinį tyrimą (35), minėtas lengvatinis finansavimas (žemės ūkio paskolos ir eksporto kreditai) laikomas subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje.

(84)

Remdamasi atlikus šį tyrimą nustatytais faktais, Komisija padarė išvadą, kad minėtos lengvatinio finansavimo schemos suteikia naudos gavėjams, nes toks finansavimas teikiamas taikant mažesnes nei rinkos palūkanų normas, t. y. sąlygomis, kurios neatspindi panašaus termino finansavimo rinkos sąlygų.

(85)

Šios lengvatinio finansavimo schemos yra individualios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, kiek tai susiję su paskolomis žemės ūkiui, nes paramą teikiančios institucijos arba teisės aktai, kuriais remdamosi jos veikia, aiškiai nustato teisę naudotis šiomis schemomis tik tam tikroms bendrovėms. Su eksportu susiję kreditai yra individualūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punkte, nes jie priklauso nuo eksporto.

(86)

Todėl visos minėtos lengvatinio finansavimo schemos laikomos kompensuotinomis subsidijomis.

(87)

Po faktų atskleidimo du atrinkti eksportuojantys gamintojai pateikė pastabų dėl kompensuotinų subsidijų lengvatinėms paskoloms apskaičiavimo metodikos, tvirtindami, kad tik iš „Eximbank“ gautos paskolos buvo lengvatinės, o iš kitų komercinių bankų gautos paskolos atitiko rinkos sąlygas, net jei faktinė palūkanų norma buvo mažesnė už Komisijos naudotą lyginamąjį dydį. Todėl, eksportuojančių gamintojų teigimu, dėl gautos mažesnės palūkanų normos šios paskolos nebuvo kompensuotinos.

(88)

Kaip paaiškinta 80 konstatuojamojoje dalyje, atlikus šį tyrimą patvirtinta, kad eksporto kreditus teikė ne tik „Eximbank“, bet ir kiti valstybiniai ar privatūs bankai, veikiantys kaip „Eximbank“ korespondentai. Be to, remiantis 83–85 konstatuojamosiose dalyse nustatytomis sąlygomis patvirtinta, kad šios paskolos yra kompensuotinos. Be to, kaip paaiškinta 81 konstatuojamojoje dalyje, perdiskontavimo kreditus finansuoja CBRT, tačiau jie pervedami per Turkijos finansų įstaigas (viešuosius ir privačius bankus), veikiančius kaip CBRT korespondentai.

(89)

Komisija išsamiai peržiūrėjo atrinktų bendrovių nelengvatines paskolas. Tačiau pateiktos informacijos nepakako siekiant padaryti išvadą, kad šios paskolos nebuvo susijusios su lengvatinėmis schemomis. Iš tiesų atliekant tyrimą pateikti šių paskolų patvirtinamieji dokumentai aiškiai parodė, kad suteiktas finansavimas buvo susijęs su eksporto įsipareigojimais. Be to, daugeliu atvejų buvo pateiktas tik bendrovės raštas turkų kalba, kuriame prašoma finansavimo iš bankų. Be to, į bankų bendruosius pagrindų susitarimus visada buvo įtraukti straipsniai, kuriais teikiami eksporto kreditai susiejami su „Eximbank“ ir CBRT skatinamąja praktika. Todėl eksportuojančių gamintojų argumentai atmetami.

(90)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad kai kurios paskolos nepriklausė nuo eksporto ir todėl nėra kompensuotinos. Po peržiūros Komisija, remdamasi pateiktais patvirtinamaisiais dokumentais, sutiko, kad kai kurios paskolos nebuvo susijusios nei su pardavimu eksportui, nei su subsidijuojamomis paskolomis žemės ūkiui, todėl joms nebuvo taikoma jokia subsidijavimo schema. Todėl skaičiuodama naudą Komisija į šias paskolas neatsižvelgė.

(91)

Vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų pateikė informacijos, kad viena iš jo gautų paskolų nebuvo susijusi su nagrinėjamuoju produktu, todėl nebuvo galima skaičiuoti su ja susijusios naudos. Komisija peržiūrėjo gautą informaciją ir vis dėlto negalėjo patvirtinti, kad paskola buvo teikiama tik kitiems produktams, o ne nagrinėjamajam produktui. Todėl eksportuojančio gamintojo tvirtinimas atmetamas.

(92)

Po faktų atskleidimo ir po papildomo faktų atskleidimo tas pats atrinktas eksportuojantis gamintojas teigė, kad kai kurios nuo eksporto priklausančios paskolos buvo susijusios ne tik su nagrinėjamuoju produktu, bet ir su kitomis eksportuojamomis žuvimis. Komisija peržiūrėjo tas paskolas ir, remdamasi bendrovės pateikta informacija, dėl kai kurių paskolų galėjo patvirtinti, kad nurodytos nuo eksporto priklausančios paskolos buvo susijusios su įvairių rūšių eksportuojamomis žuvimis. Todėl skaičiavimai buvo atitinkamai pakoreguoti.

(93)

Be to, atrinkti eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Komisija turėtų atsižvelgti į lyginamąją palūkanų normą, galiojusią artimiausią dieną iki paskolos pradžios arba po jos. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad nuo tam tikros datos pateikti lyginamieji duomenys laikomi galiojančiais nuo tos dienos iki naujų duomenų paskelbimo. Todėl Komisija sistemingai atsižvelgė į lyginamąjį dydį artimiausią dieną iki paskolos pradžios datos. Taigi šis tvirtinimas buvo atmestas.

(94)

Du atrinkti eksportuojantys gamintojai taip pat atkreipė dėmesį į keletą korektūros klaidų apskaičiuojant kompensuotinas subsidijas lengvatinėms paskoloms, susijusių su kapitalo grąžinimu per PTL, dienų, į kurias reikia atsižvelgti apskaičiuojant palūkanas per PTL, skaičių ir netinkamomis dienomis pasirinktas lyginamąsias normas. Šios korektūros klaidos buvo ištaisytos. Po papildomo faktų atskleidimo vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas paprašė atlikti papildomus nedidelius trijų paskolų duomenų pakeitimus. Vienos paskolos duomenys buvo ištaisyti. Tačiau, kadangi nauda, susijusi su kitomis dviem paskolomis, jau buvo panaikinta atlikus ankstesnius ištaisymus, jokių papildomų pakeitimų atlikti nereikėjo.

(95)

Atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas, dviem atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytos tiesioginių subsidijų pagal lengvatinio finansavimo schemą sumos per PTL buvo 0,75 proc. „Özpekler“ ir 0,72 proc. GMS.

(96)

Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą lengvatinio finansavimo nauda buvo apskaičiuota kaip sumokėtų palūkanų sumos ir sumos, kuri būtų sumokėta už panašią komercinę paskolą, skirtumas. Kaip lyginamąjį dydį Komisija, remdamasi iš CBRT gautais duomenimis, taikė komercinių paskolų Turkijos vidaus rinkoje vidutinę svertinę palūkanų normą (36). Komisija su eksporto kreditais susijusią naudą paskirstė pardavimui eksportui, o žemės ūkio paskolos buvo paskirstytos visam pardavimui.

(97)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šį metodą apskaičiuotos šios subsidijų sumos:

2 lentelė

Lengvatinis finansavimas

(98)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija nustatė, kad pagal pagrindinio reglamento nuostatas ad valorem išreikšta visa kompensuotinų subsidijų suma atrinktiems eksportuojantiems gamintojams buvo atitinkamai 4,2 ir 3,2 proc., taigi subsidijavimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo tęsiamas.

3 lentelė

Individualių kompensuotinų subsidijų normos

(99)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalimi nagrinėta, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas tęstųsi.

(100)

Kaip nurodyta 33–97 konstatuojamosiose dalyse, buvo nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Turkijos nagrinėjamojo produkto eksportuojantys gamintojai ir toliau naudojosi Turkijos valdžios institucijų kompensuotinomis subsidijomis.

(101)

Pagal subsidijų programas ir toliau teikiamos lengvatos ir nėra jokių požymių, kad artimiausioje ateityje jos būtų panaikintos. Be to, eksportuotojai paprastai turi teisę gauti kelias subsidijas.

(102)

Taip pat nagrinėta, ar panaikinus priemones eksporto į Sąjungą apimtis būtų didelė.

(103)

Turkija yra didelė nagrinėjamojo produkto gamintoja. Remiantis per tyrimą surinktais duomenimis ir kaip nurodyta 165 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Turkija pagamino 95 000 tonų upėtakių produkcijos (37). Kaip minėta 112 konstatuojamojoje dalyje, upėtakių importo iš Turkijos apimtis per tą patį laikotarpį buvo didelė – apie 20 500 tonų neišdorotų žuvų ekvivalentų, t. y. apie 14 proc. Sąjungos rinkos. Nebuvo požymių, kad panaikinus priemones ši apimtis sumažėtų.

(104)

Tokiomis aplinkybėmis tikėtina, kad panaikinus priemones nagrinėjamojo produkto subsidijuojamo eksporto į Sąjungą apimtis, kuri buvo reikšminga jau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, toliau didėtų dideliais kiekiais. Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra subsidijavimo tęsimosi tikimybė.

(105)

Panašų produktą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino daugiau kaip 700 gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje.

(106)

Remiantis pareiškėjo ir atskirų atrinktų bendrovių pateiktais duomenimis apskaičiuota, kad tiriamuoju laikotarpiu visa Sąjungos gamybos apimtis sudarė apie 129 mln. kg neišdorotų žuvų ekvivalentų. Atrinkti aštuoni bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai pagamino 13 proc. viso panašaus produkto Sąjungoje.

(107)

Sąjungos suvartojimas nustatytas sudėjus visą apskaičiuotą Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtį (žr. 118 konstatuojamąją dalį) ir visą importo apimtį, kaip nustatyta remiantis Eurostato duomenimis (žr. 91 konstatuojamąją dalį ir 6 bei 8 lenteles).

(108)

Eurostato pateikiami importo apimties duomenys yra suskirstyti pagal šešiems skirtingiems KN kodams priskiriamus produktus, t. y. gyvos, šviežios, atšaldytos, užšaldytos ir (arba) rūkytos neišdorotos ir (arba) išskrostos žuvys arba filė, ir šie duomenys išreikšti grynuoju svoriu. Eurostato nurodytas grynasis svoris palyginimo tikslais buvo perskaičiuotas į neišdorotų žuvų ekvivalentus, nes Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo duomenys pateikti NŽE. Tai buvo padaryta padalijus Eurostato užregistruotą importo apimtį iš toliau nurodytų perskaičiavimo koeficientų. Naudoti pareiškėjo pateikti ir atliekant pradinį tyrimą naudoti perskaičiavimo koeficientai:

4 lentelė

Perskaičiavimo koeficientai (NŽE tonomis)

(109)

Sąjungos suvartojimo raida:

5 lentelė

Sąjungos suvartojimas (NŽE tonomis)

(110)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas šiek tiek svyravo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas iš viso sumažėjo 2 proc. – nuo 150 175 NŽE tonų 2016 m. iki 147 603 NŽE tonų per PTL.

(111)

Komisija importo apimtį ir rinkos dalį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis, išreikštais NŽE tonomis, kaip nurodyta 92 konstatuojamojoje dalyje. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis importo apimtimi ir bendru Sąjungos suvartojimu.

(112)

Tuo remiantis importo iš Turkijos ir jo rinkos dalies raida:

6 lentelė

Importo apimtis (NŽE tonomis) ir rinkos dalis

(113)

Importo iš Turkijos apimtis 2016–2018 m. nuolat mažėjo, o per PTL vėl padidėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo apimtis iš viso sumažėjo 6 proc., t. y. daug mažiau nei importas iš kitų šalių, kuris per tą patį laikotarpį sumažėjo 13 proc. (žr. 106 konstatuojamąją dalį). Per PTL upėtakių importo iš Turkijos apimtis vis dar buvo didelė – 20 446 NŽE tonos.

(114)

Rinkos dalis kito panašiai kaip ir importo apimtis, t. y. 2016–2018 m. ji sumažėjo nuo 14,4 proc. iki 11,4 proc., t. y. 3 procentiniais punktais, o vėliau per PTL vėl padidėjo iki 13,9 proc. Bendra importo iš Turkijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko gana stabili, išskyrus 2018 m., kai importo iš Turkijos rinkos dalis, palyginti su 2017 m., sumažėjo 1,9 procentinio punkto.

(115)

Komisija, remdamasi Eurostato duomenimis, nustatė vidutines importo kainas, padalydama bendrą importo iš Turkijos apimtį, išreikštą NŽE tonomis, iš visos šio importo vertės.

(116)

Tuo remiantis importo iš Turkijos vidutinės svertinės kainos raida:

7 lentelė

Importo kainos (EUR už NŽE toną)

(117)

Importo iš Turkijos kaina 2016–2018 m. sumažėjo 5 proc., o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 3,5 proc. Importo iš Turkijos kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso sumažėjo 2 proc. Palyginti su 12 lentelėje nurodytomis Sąjungos pardavimo kainomis, importo iš Turkijos kaina per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo gerokai mažesnė už Sąjungos kainas.

(118)

Priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(119)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, prireikus tinkamai pakoreguotos, atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš Turkijos priverstinio kainų mažinimo vidutiniai svertiniai skirtumai buvo 13,7–32,2 proc.

(120)

Per PTL priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 14,5 proc. (įskaitant kompensacinius muitus).

(121)

Upėtakių importas iš kitų nei Turkija trečiųjų šalių daugiausia buvo vykdomas iš Norvegijos bei Bosnijos ir Hercegovinos.

(122)

Kaip aprašyta 108 konstatuojamojoje dalyje, Eurostato nurodyta importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis buvo išreikšta NŽE tonomis. Tuo remiantis iš kitų trečiųjų šalių importuojamų upėtakių importo apimties, rinkos dalies ir kainų raida:

8 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(123)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo maža ir apskritai šiek tiek sumažėjo nuo 2 432 tonų 2016 m. iki 2 118 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, t. y. per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 13 proc. Atitinkama rinkos dalis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo mažesnė nei 2 proc. ir iš viso sumažėjo nuo 1,6 iki 1,4 proc. Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš trečiųjų šalių kainos iš viso padidėjo 2 proc. ir vidutiniškai buvo gerokai didesnės nei importo iš nagrinėjamosios šalies kainos (15 proc. didesnės per PTL).

(124)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(125)

Kaip minėta 15 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(126)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi pareiškėjo ir atskirų atrinktų bendrovių pateiktais duomenimis, susijusiais su visais Sąjungos gamintojais. Komisija įvertino mikroekonominius rodiklius remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais, susijusiais tik su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(127)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, subsidijų skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio subsidijavimo.

(128)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(129)

Sąjungos pramonės gamybos apimtį pareiškėjas nurodė remdamasis Europos akvakultūros gamintojų federacijos (toliau – FEAP) ataskaitos (38) duomenimis. FEAP duomenys renkami iš ūkių („ex-farm“) ir yra susiję su gyvomis žuvimis, sužvejotomis kiekvienoje valstybėje narėje. Į FEAP ataskaitą taip pat buvo įtraukti peržiūros tiriamojo laikotarpio duomenys.

(130)

Tuo remiantis visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(131)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis svyravo. Nors 2016–2017 m. ji sumažėjo 1 proc., 2017–2018 m. padidėjo 8 proc., o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl sumažėjo 10 proc. Per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos apimtis iš viso sumažėjo 3 proc.

(132)

Gamybos pajėgumai (39) kito panašiai kaip gamybos apimtis; 2016–2017 m. jie sumažėjo 4 proc., 2018 m. padidėjo 8 proc., o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl sumažėjo 7 proc. Per nagrinėjamąjį laikotarpį jie sumažėjo iš viso 2 proc.

(133)

Pajėgumų naudojimas išliko palyginti stabilus ir nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 2 proc.

(134)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nustatyta remiantis pareiškėjo pateikta informacija, iš bendros Sąjungos pramonės gamybos apimties atėmus Sąjungos pramonės pardavimo eksportui apimtį, kaip aprašyta 129–130 konstatuojamosiose dalyse.

(135)

Tuo remiantis Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(136)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį pardavimo apimtis šiek tiek sumažėjo – 1 proc. Iš pradžių 2016–2017 m. ji išliko stabili, 2017–2018 m. padidėjo 9 proc., o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 proc. ir pasiekė žemesnį lygį nei 2016 m. Dėl kartu sumažėjusio suvartojimo, kaip aprašyta 110 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės rinkos dalis šiek tiek padidėjo nuo 84 proc. 2016 m. iki 85 proc. peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 1 proc.

(137)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 2 proc., Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 1 proc., o jos rinkos dalis padidėjo 1 proc.

(138)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Užimtumas ir našumas

(139)

Sąjungos pramonės užimtumas nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo: 2016–2017 m. sumažėjo 8 proc., 2018 m. vėl padidėjo 8 proc., o nuo 2018 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio galiausiai sumažėjo 2 proc. Iš viso jis sumažėjo 2 proc.

(140)

Našumas šiek tiek sumažėjo dėl sumažėjusio užimtumo ir dar spartesnio gamybos apimties sumažėjimo, kaip paaiškinta 115 konstatuojamojoje dalyje.

(141)

Nustatytas subsidijų skirtumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gerokai viršijo de minimis lygį, kaip aprašyta 98 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgiant į importo iš Turkijos apimtį ir kainas, faktinių subsidijų skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(142)

Dėl nuolatinės nesąžiningos Turkijos eksportuojančių gamintojų kainodaros Sąjungos pramonė negalėjo visiškai atsigauti nuo buvusios subsidijavimo praktikos.

(143)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pardavimo kainos ir sąnaudos Sąjungoje

(144)

Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo (2 proc.) ir per PTL sudarė 3 621 EUR už NŽE toną. 2016–2017 m. ji padidėjo 8 proc., o vėliau laipsniškai mažėjo iki peržiūros tiriamojo laikotarpio.

(145)

Vieneto gamybos sąnaudos buvo didesnės už vidutinę pardavimo kainą nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus 2018 m. Vieneto gamybos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso padidėjo 1 proc. ir per PTL sudarė 3 650 EUR už NŽE toną, t. y. viršijo vidutinę vieneto pardavimo kainą.

(146)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui

(147)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu laipsniškai didėjo. Per nagrinėjamąjį laikotarpį jos iš viso padidėjo 7 proc.

(148)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Atsargos

(149)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį laikotarpio pabaigos atsargos iš viso padidėjo 47 proc.

(150)

Upėtakiai yra greitai gendantys produktai – jei jie neužšaldyti, jų galiojimo laikas yra trumpesnis nei dvi savaitės. Atrinkti Sąjungos gamintojai, išskyrus vieną bendrovę, nekaupia sužvejotų upėtakių atsargų ir užšaldo tik nedidelę savo produkcijos dalį. Taigi atsargų lygis šiame tyrime nelaikomas reikšmingu žalos rodikliu.

(151)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

15 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(152)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiamas, išskyrus 2018 m., kai jis buvo šiek tiek teigiamas (0,5 proc.). Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį pelningumas 2016 m. buvo maždaug –2,1 proc. ir laipsniškai didėjo iki 2018 m., kai vėl šiek tiek sumažėjo iki –0,8 proc. per PTL.

(153)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą. Pinigų srautas kito panašiai kaip pelningumas, t. y. nuo 2016 m. iki 2018 m. padidėjo, o per PTL sumažėjo.

(154)

2016–2017 m. investicijos sumažėjo, tačiau 2018 m. vėl padidėjo, o per PTL dar labiau padidėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu jos iš viso padidėjo 27 proc. Nepaisant šio padidėjimo, investicijų apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko nedidelė (vidutiniškai 1,7 mln. EUR per metus visoms aštuonioms atrinktoms bendrovėms) ir šios investicijos daugiausia buvo susijusios su reikalavimų laikymusi.

(155)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Kaip ir kiti finansiniai rodikliai, investicijų grąža 2016–2018 m. padidėjo, o per PTL sumažėjo.

(156)

Nepaisant galiojančių kompensacinių priemonių, Turkijos upėtakių importas per nagrinėjamąjį laikotarpį išliko didelis ir jo rinkos dalys išliko stabilios – nuo apytikriai 11 proc. iki daugiau kaip 14 proc. Per PTL rinkos dalis buvo 13,9 proc. Tuo pat metu, nepaisant kompensacinių priemonių, importo kainos mažėjo ir per PTL dėl jų Sąjungos kainos buvo priverstinai sumažintos vidutiniškai 14,5 proc.

(157)

Makroekonominių rodiklių, visų pirma gamybos ir pardavimo apimties, užimtumo ir našumo, raidos tendencijos buvo stabilios arba šiek tiek mažėjančios. Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo, nors per PTL sumažėjo ir pasiekė panašų lygį kaip 2016 m. Rinkos dalis 2017 ir 2018 m., nepaisant palyginti stabilios pardavimo apimties, padidėjo dėl sumažėjusio suvartojimo per tą patį laikotarpį. Nors Sąjungos pramonei pavyko iš esmės išlaikyti pardavimo apimtį ir rinkos dalį, tai buvo padaryta pelningumo ir kitų finansinių rodiklių sąskaita, kaip paaiškinta tolesnėje konstatuojamojoje dalyje.

(158)

Nors vidutinė Sąjungos gamintojų vieneto pardavimo kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo, Sąjungos pramonei nepavyko pasiekti tvaraus pelno dydžio. Dėl importo iš Turkijos daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonė net negalėjo padidinti savo pardavimo kainų, kad jos atitiktų vidutines gamybos sąnaudas, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu (išskyrus 2018 m., kai ji buvo beveik nenuostolinga) veikė nuostolingai. Taigi, importas iš Turkijos taip pat gerokai sumažino Sąjungos gamintojų pardavimo kainas per PTL. Kiti finansiniai rodikliai (pinigų srautas, investicijų grąža) kito panašiai kaip pelningumas ir per visą nagrinėjamąjį laikotarpį jų vertė buvo neigiama arba maža. Nors investicijos 2017 ir 2018 m. padidėjo, jos apskritai buvo nedidelės ir buvo susijusios su reikalavimų laikymusi. Sąjungos pramonė negalėjo atsigauti nuo žalingos padėties ir beveik per visą nagrinėjamąjį laikotarpį patyrė nuostolių.

(159)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kurią visų pirma rodo Sąjungos pramonės finansinė padėtis.

(160)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalį Komisija nagrinėjo, ar dėl subsidijuojamo importo iš Turkijos Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 8 straipsnio 6 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta subsidijuojamam importui iš nagrinėjamosios šalies.

(161)

Nepaisant galiojančių antisubsidinių priemonių, Turkijos upėtakių importas išliko didelis – per visą nagrinėjamąjį laikotarpį jo rinkos dalis viršijo 10 proc. ir per PTL buvo vykdomas žemomis kainomis. Dėl didelio importo iš Turkijos daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo kainų taip, kaip padidėjo sąnaudos, dėl kurių beveik visu nagrinėjamuoju laikotarpiu patyrė nuostolių.

(162)

Jokių kitų veiksnių, dėl kurių Sąjungos pramonė galėjo patirti materialinę žalą, nenustatyta. Iš tiesų iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus Turkiją, importuotas kiekis (2 188 NŽE tonos per PTL) sudarė tik 1,4 proc. rinkos dalies per PTL (palyginti su 20 446 NŽE tonomis iš Turkijos, t. y. 13,9 proc. rinkos dalies). Be to, per PTL vidutinė importo iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus Turkiją, kaina (3 336 EUR už NŽE toną) buvo 16 proc. didesnė už vidutinę importo iš Turkijos kainą (2 884 EUR už NŽE toną).

(163)

Atsižvelgdama į pateiktas išvadas, kad Sąjungos pramonei dėl importo iš Turkijos padaryta materialinė žala, Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį vertino, ar yra tikimybė, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, subsidijuojamo importo iš Turkijos daroma žala tęstųsi.

(164)

Atsižvelgdama į tai Komisija išnagrinėjo šiuos veiksnius: gamybos apimtį ir nepanaudotus pajėgumus Turkijoje, Sąjungos rinkos patrauklumą Turkijos eksportuojantiems gamintojams, tikėtiną importo iš Turkijos kainų lygį netaikant antisubsidinių priemonių ir jų poveikį Sąjungos pramonei.

(165)

Bendra upėtakių produkcija Turkijoje per PTL buvo 95 000 tonų (40). Didžioji šio kiekio dalis buvo eksportuojama, nes, palyginti su Sąjunga (apie 24 kg), Turkijoje suvartojamos žuvies kiekis vienam gyventojui yra labai nedidelis (apie 6 kg) (41).

(166)

Be to, dabartinė gamybos apimtis Turkijoje neatspindi faktinių gamybos pajėgumų, kuriuos būtų galima panaudoti, jei priemonės būtų panaikintos. Iš tiesų, atrinkti eksportuojantys gamintojai ir eksportuojantys gamintojai, kurie inicijavus tyrimą užpildė atrankos formas ir pateikė išsamius atsakymus, nurodė, kad vidutinis pajėgumų naudojimas atitinkamai sudarė 48 ir 47 proc. Žinant, kad bendra Turkijos upėtakių produkcija per PTL buvo 95 000 tonų, taikant ekstrapoliaciją bendri pajėgumai galėtų būti 197 000–202 000 tonų.

(167)

Remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų deklaruotu vidutiniu pajėgumų naudojimu, vidutiniai nepanaudoti pajėgumai būtų nuo 101 000 iki 102 000 tonų. Tai sudarytų 70 proc. viso Sąjungos suvartojimo. Net jei į Sąjungos rinką būtų nukreipta tik dalis nepanaudotų pajėgumų, tai reikštų, kad būtų galima eksportuoti didelius kiekius ir, kaip paaiškinta 115–120 konstatuojamosiose dalyse, gerokai priverstinai sumažinant Sąjungos pramonės kainas, o tai turėtų didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonei.

(168)

Sąjungos rinka patraukli dėl dydžio ir kainų. Ji yra pati svarbiausia Turkijos upėtakių produkcijos gamintojų eksporto rinka, kuriai tenka 55 proc. viso upėtakių eksporto. Eksportas į Sąjungą yra 59 proc. didesnis nei eksportas į antrą pagal dydį eksporto rinką, t. y. Rusiją, kuriai tenka 33 proc. Turkijos upėtakių eksporto (42). Sąjungos rinkai ir Rusijai teko apie 85 proc. viso Turkijos upėtakių eksporto. Turkijos importo į Sąjungos rinką kainos per PTL buvo šiek tiek didesnės nei importo į Rusiją kainos, todėl Sąjungos rinka buvo šiek tiek pelningesnė nei Rusijos rinka. Iš 10 svarbiausių Turkijos upėtakių eksporto rinkų tik dviejose rinkose – Vietnamo ir Japonijos – galima parduoti už didesnes kainas nei Sąjungoje. Tačiau šios dvi rinkos buvo palyginti nereikšmingos ir joms teko atitinkamai 5 ir 2 proc. Turkijos eksporto.

(169)

Sąjungos rinka patraukli ir dėl geografinio artumo. Visų pirma, upėtakiai netinkami gabenti ilgą laiką ir tolimais atstumais. Iš tiesų Turkijos eksportuotojai jau turi nusistovėjusius platinimo kanalus Sąjungoje, kurie logistikos požiūriu palengvina eksportą į Sąjungą.

(170)

Nepaisant galiojančių priemonių, Turkija nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavė Sąjungai didelį upėtakių kiekį ir per PTL tebeturėjo didelę rinkos dalį (beveik 14 proc.). Jie buvo parduodami už kainą, dėl kurios, net ir nustačius kompensacinius muitus, Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos buvo priverstinai gerokai sumažintos.

(171)

Todėl manoma, kad Sąjungos rinka yra patraukli Turkijos gamintojams, ir galima daryti išvadą, kad Turkijos turimi nepanaudoti pajėgumai bent iš dalies būtų nukreipti į Sąjungos rinką. Šiuo atžvilgiu primenama, kad pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu, t. y. prieš nustatant kompensacinius muitus, importo iš Turkijos rinkos dalis buvo 17 proc.

(172)

Kad įvertintų galimą tokio importo poveikį, Komisija išnagrinėjo tikėtiną kainų lygį, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Šiuo atžvilgiu Komisija manė, kad importo kainų lygis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu netaikant antisubsidinio muito yra pagrįstas ir konservatyvus metodas. Nustatyta, kad vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo didelis ir sudarė 19,8 proc.

(173)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei pavyko padidinti vidutines vieneto kainas neprarandant rinkos dalies, tai buvo padaryta pelningumo sąskaita. Todėl tokia strategija negali būti laikoma alternatyva, jei priemonės būtų panaikintos, visų pirma todėl, kad tokiu atveju spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje labai padidėtų. Taigi, nenustačius apribojimų patekti į Sąjungos rinką, tikėtina, kad Turkijos eksporto apimtis padidės ir bus eksportuojama dar mažesnėmis kainomis nei per PTL. Susidūrusi su tokiu didelės apimties kainų spaudimu, Sąjungos pramonė bus priversta mažinti pardavimo kainas, kad išlaikytų pardavimo apimtį. Todėl tikėtina, kad jos pelningumas, kuris jau ir taip yra neigiamas, dar labiau mažės. Iš tiesų įmanoma nustatyti ryšį tarp Sąjungos pramonės pelningumo ir importo iš Turkijos apimties raidos. 2016–2018 m. sumažėjus importo apimčiai Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti pelningumą, o per PTL, kai importo apimtis vėl padidėjo, Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo.

(174)

Kitu atveju, jei Sąjungos pramonė mėgintų išlaikyti dabartinį pardavimo kainų lygį, labai tikėtina, kad Turkijos eksportuojantys gamintojai perims iš Sąjungos pramonės pardavimo apimtį ir rinkos dalį iki lygio, buvusio prieš nustatant priemones. Tokia padėtis taip pat turėtų neigiamą poveikį Sąjungos pramonės pelningumui, nes ji nebegalėtų padengti savo pastoviųjų sąnaudų.

(175)

Todėl Sąjungos pramonės pelningumas ir jos bendra ekonominė padėtis būtų neigiamai paveikti ir pablogėtų. Kartu Sąjungos pramonė negalėtų vykdyti būtinų investicijų, kad atitiktų aplinkos apsaugos ir sveikatos standartus.

(176)

Atsižvelgiant į šiuo metu žalingą Sąjungos pramonės padėtį, leidimo nebetaikyti priemonių poveikis būtų pražūtingas.

(177)

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktus nustatytus faktus, t. y. dėl didelių nepanaudotų pajėgumų Turkijoje, Sąjungos rinkos patrauklumo, importo iš Turkijos kainų lygio ir galimo jo poveikio Sąjungos pramonei, Komisija padarė išvadą, kad leidus nebetaikyti priemonių žala gali tęstis.

(178)

Pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias kompensacines priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(179)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė atsidūrė žalingoje padėtyje ir kad panaikinus priemones veikiausiai padidėtų nesąžininga konkurencija dėl subsidijuojamo importo iš Turkijos.

(180)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad tolesnis kompensacinių priemonių taikymas neprieštarauja Sąjungos pramonės interesams.

(181)

Atliekant šią peržiūrą klausimyno atsakymų nepateikė nė vienas nesusijęs importuotojas arba naudotojas.

(182)

Kadangi nėra įrodymų, kad galiojančios priemonės turėjo didelį poveikį importuotojams ar naudotojams, daroma išvada, kad tolesnis priemonių taikymas jiems didelio poveikio neturės.

(183)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad tolesnis esamų priemonių taikymas importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės upėtakiams neatitiktų Sąjungos interesų.

(184)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl subsidijavimo tęsimosi tikimybės, žalos tęsimosi tikimybės ir Sąjungos interesų, importuojamiems Turkijos kilmės upėtakiams turėtų būti toliau taikomos antisubsidinės priemonės.

(185)

Šiame reglamente nurodytos individualios kompensacinio muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam Turkijos kilmės nagrinėjamajam produktui. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios kompensacinio muito normos.

(186)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias kompensacinio muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai. Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pavadinimo pakeitimas bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(187)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (43) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(188)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,