(1)

per pastarąjį dešimtmetį Sąjungos geopolitinė padėtis dramatiškai pasikeitė. Europos kaimyninių regionų padėtis yra nestabili, o Sąjungai kyla sunkumų ir iššūkių – atsiranda vis naujų grėsmių, tokių kaip hibridiniai išpuoliai ir kibernetiniai išpuoliai, be to, vėl daugėja įprastinių iššūkių. Tokiomis aplinkybėmis ir Europos piliečiai, ir jų politiniai vadovai sutaria, kad visiems kartu reikia daugiau nuveikti gynybos srityje;

(2)

gynybos sektoriui būdinga tai, kad patiriamos vis didesnės gynybos įrangos sąnaudos ir didelės mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) sąnaudos, o tai riboja naujų gynybos srities programų pradėjimą ir daro tiesioginį poveikį Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės (EGTPB) konkurencingumui ir inovacijų pajėgumui. Atsižvelgiant į tą sąnaudų didėjimą, naujos kartos pagrindinių gynybos sistemų ir naujų gynybos technologijų kūrimas turėtų būti remiamas Sąjungos lygmeniu, siekiant stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą investicijų į gynybos įrangą srityje;

(3)

2016 m. lapkričio 30 d. komunikate „Europos gynybos veiksmų planas“ Komisija įsipareigojo papildyti, mobilizuoti ir konsoliduoti valstybių narių pastangas bendradarbiauti, dedamas plėtojant gynybos technologinius ir pramoninius pajėgumus siekiant reaguoti į saugumo iššūkius, taip pat skatinti konkurencingą, novatorišką ir efektyvią Europos gynybos pramonę visoje Sąjungoje ir už jos ribų. Be to, Komisija įsipareigojo remti labiau integruotos gynybos rinkos kūrimą Sąjungoje ir skatinti Europos gynybos produktų ir technologijų įsisavinimą vidaus rinkoje, taip didinant nepriklausomumą nuo šaltinių iš už Sąjungos ribų. Komisija visų pirma pasiūlė sukurti Europos gynybos fondą, skirtą remti investicijas į bendrus mokslinius tyrimus ir bendrą gynybos produktų ir technologijų plėtrą, taip skatinant sinergiją ir išlaidų efektyvumą, ir skatinti valstybes nares kartu įsigyti ir techniškai prižiūrėti gynybos įrangą. Europos gynybos fondas turėtų papildyti tuo tikslu jau naudojamas nacionalines lėšas, būti valstybių narių bendradarbiavimo ir didesnio investavimo į gynybą skatinimo priemonė bei remti bendradarbiavimą per visą gynybos produktų ir technologijų gyvavimo ciklą;

(4)

Europos gynybos fondas turėtų padėti sukurti stiprią, konkurencingą ir novatorišką EGTPB ir papildyti Sąjungos iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti labiau integruotą Europos gynybos rinką, visų pirma 2009 m. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2009/43/EB (3) ir 2009/81/EB (4) dėl Sąjungos siuntimo ir viešųjų pirkimų gynybos sektoriuje;

(5)

siekiant prisidėti prie Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumo ir inovacijų pajėgumų didinimo, Europos gynybos fondas (toliau – Fondas) turėtų būti įsteigtas septynerių metų laikotarpiui, kad jo trukmė sutaptų su 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (toliau – 2021–2027 m. DFP), nustatytos Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2093 (5), trukme, laikantis integruoto požiūrio. Fondo tikslas – didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą, novatoriškumą, efektyvumą ir technologinę autonomiją ir tokiu būdu prisidėti prie Sąjungos strateginės autonomijos remiant tarpvalstybinį valstybių narių bendradarbiavimą ir įmonių, mokslinių tyrimų centrų, nacionalinių administracijų, tarptautinių organizacijų ir universitetų bendradarbiavimą visoje Sąjungoje, gynybos produktų bei technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros etapais. Siekiant sukurti daugiau inovacinių sprendimų ir užtikrinti atvirą vidaus rinką, Fondas turėtų remti ir sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir vidutinės kapitalizacijos įmonių vykdomą tarpvalstybinį bendradarbiavimą gynybos sektoriuje. Bendrų gynybos srities pajėgumų trūkumai Sąjungoje įvardyti bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) kontekste, visų pirma Pajėgumų plėtojimo plane (PPP), o Visa apimančioje strateginėje mokslinių tyrimų darbotvarkėje (OSRA) taip pat nurodyti bendri gynybos mokslinių tyrimų tikslai.

Kitais Sąjungos procesais, kaip antai Koordinuota metine gynybos peržiūra (CARD) ir nuolatiniu struktūrizuotu bendradarbiavimu (PESCO), siekiama remti atitinkamų prioritetų įgyvendinimą nustatant ir pasinaudojant glaudesnio bendradarbiavimo galimybėmis, kad būtų pasiektas Sąjungos užmojų mastas saugumo ir gynybos srityje. Kai tinkama, taip pat galima atsižvelgti į regioninius ir tarptautinius prioritetus, įskaitant nustatytus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos kontekste, su sąlyga, kad jie atitinka Sąjungos prioritetus ir netrukdo nė vienai valstybei narei ar asocijuotajai valstybei dalyvauti, kartu siekiant išvengti bereikalingo dubliavimo;

(6)

su gynybos pajėgumų plėtojimu susietas mokslinių tyrimų etapas yra labai svarbus, nes juo grindžiamas Europos pramonės pajėgumas ir savarankiškas gebėjimas kurti gynybos produktus ir valstybių narių, kaip tokių produktų galutinių vartotojų, nepriklausomumas. Mokslinių tyrimų etapas gali kelti didelę riziką, visų pirma susijusią su technologijų nebrandumu ir jų perversminiu pobūdžiu. Plėtros etapas, kuris paprastai eina po mokslinių tyrimų etapo, taip pat susijęs su didele rizika ir sąnaudomis, dėl kurių kyla kliūčių toliau panaudoti mokslinių tyrimų rezultatus, ir turi neigiamą poveikį Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumui ir novatoriškumui. Taigi Fondas turėtų skatinti mokslinių tyrimų ir plėtros etapų ryšį;

(7)

Fondo lėšomis neremiami baziniai moksliniai tyrimai – jie turėtų būti remiami pagal kitas finansavimo programas, tačiau jo parama gali apimti į gynybą orientuotus fundamentinius mokslinius tyrimus, kurių pagrindu galėtų būti rastas sprendimas, padedantis spręsti jau nustatytas arba tikėtinas problemas ar sukurti naujas galimybes;

(8)

Fondo lėšomis galėtų būti remiami veiksmai, susiję tiek su naujais gynybos produktais ir technologijomis, tiek su atnaujintais esamais gynybos produktais ir technologijomis, įskaitant jų sąveikumą. Esamų gynybos produktų ir technologijų atnaujinimo veiksmai turėtų būti tinkami finansuoti tik tuo atveju, kai neasocijuotoji trečioji valstybė arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas netaiko jokių anksčiau pateiktos informacijos, reikalingos veiksmui atlikti, apribojimų, dėl kurių veiksmas negalėtų būti atliktas. Turėtų būti reikalaujama, kad teikdami paraišką dėl Sąjungos finansavimo teisės subjektai pateiktų informaciją, kuri įrodytų, jog apribojimų nėra. Tokios informacijos nepateikus Sąjungos finansavimas neturėtų būti leidžiamas;

(9)

Fondas turėtų remti veiksmus, kuriais prisidedama prie perversminių gynybos technologijų kūrimo. Kadangi perversminės technologijos gali būti grindžiamos netradicinių gynybos subjektų sukurtomis koncepcijomis arba idėjomis, Fondas turėtų suteikti pakankamo lankstumo, kiek tai susiję su konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais ir tokių veiksmų vykdymu;

(10)

siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant šį reglamentą būtų laikomasi Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų, veiksmai, susiję su produktais ar technologijomis, kurių naudojimas, plėtojimas ar gamyba yra draudžiami pagal tarptautinę teisę, neturėtų būti remiami Fondo lėšomis. Tuo atžvilgiu veiksmų, kuriais plėtojami nauji gynybos produktai ar technologijos, tinkamumas finansuoti taip pat turėtų priklausyti nuo tarptautinės teisės pokyčių. Be to, veiksmai, kuriais siekiama kurti mirtinus autonominius ginklus be galimybės žmonėms prasmingai kontroliuoti sprendimus dėl atrankos ir jėgos panaudojimo veiksmų, priimamus vykdant atakas prieš žmones, taip pat neturėtų būti laikomi tinkamais remti Fondo lėšomis, nedarant poveikio galimybei finansuoti veiksmus, skirtus ankstyvojo perspėjimo sistemų ir atsakomųjų priemonių kūrimui gynybos tikslais;

(11)

tas faktas, kad yra sudėtinga susitarti dėl suderintų gynybos pajėgumų reikalavimų ir bendrų techninių specifikacijų arba standartų, trukdo tarpvalstybiniam valstybių narių ir skirtingose valstybėse narėse įsisteigusių teisės subjektų bendradarbiavimui. Kadangi tokių reikalavimų, specifikacijų ir standartų nėra, padidėjo gynybos sektoriaus susiskaidymas, techninis sudėtingumas, pailgėjo terminai, išaugo sąnaudos, atsirado bereikalingas dubliavimasis, taip pat sumažėjo sąveikumas. Susitarimas dėl bendrų techninių specifikacijų turėtų būti būtina sąlyga, jei veiksmams reikalingas aukštesnio lygmens technologinis parengtumas. Veikla, kuria padedama nustatyti suderintus gynybos pajėgumų reikalavimus, taip pat veikla, kuria siekiama padėti parengti bendrą techninių specifikacijų arba standartų apibrėžtį, taip pat turėtų būti tinkama remti Fondo lėšomis, ypač jei ja skatinamas sąveikumas;

(12)

kadangi Fondo tikslas – remti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą, veiksmingumą ir inovacijas pritraukiant ir papildant bendrą gynybos mokslinių tyrimų ir technologijų veiklą ir sumažinant bendrų projektų plėtros etapo riziką, veiksmai, susiję su gynybos produkto ar technologijos mokslinių tyrimų ir plėtros etapais, turėtų būti tinkami remti Fondo lėšomis;

(13)

atsižvelgiant į tai, kad Fondo tikslas pirmiausia yra stiprinti teisės subjektų ir valstybių narių bendradarbiavimą visoje Sąjungoje, veiksmas turėtų būti tinkamas finansuoti tik tuo atveju, jei jį turės vykdyti teisės subjektai, bendradarbiaujantys konsorciume, sudarytame iš bent trijų reikalavimus atitinkančių teisės subjektų, įsisteigusių bent trijose skirtingose valstybėse narėse arba asocijuotosiose valstybėse. Bent trys iš tų reikalavimus atitinkančių teisės subjektų, įsisteigusių bent dviejose skirtingose valstybėse narėse arba asocijuotosiose valstybėse, per visą veiksmo vykdymo laikotarpį neturėtų būti tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojami to paties teisės subjekto ir neturėtų kontroliuoti vieni kitų. Tame kontekste kontrolė turėtų būti suprantama kaip gebėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai daryti teisės subjektui lemiamą įtaką per vieną ar daugiau tarpinių teisės subjektų. Atsižvelgiant į perversminių gynybos technologijų, taip pat tyrimų, ypatumus, veiksmus galėtų vykdyti vienas teisės subjektas. Siekiant paskatinti valstybių narių bendradarbiavimą, Fondui taip pat turėtų būti suteikta galimybė remti bendrus ikiprekybinius viešuosius pirkimus;

(14)

remiantis Tarybos sprendimu 2013/755/ES (6), užjūrio šalyse arba teritorijose įsisteigę subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą jiems taikant Fondo taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(15)

kadangi Fondo tikslas – didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą ir veiksmingumą, parama iš esmės turėtų būti skiriama tik Sąjungoje arba asocijuotosiose valstybėse įsisteigusiems teisės subjektams, kurių nekontroliuoja neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektai. Tame kontekste kontrolė turėtų būti suprantama kaip gebėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai daryti teisės subjektui lemiamą įtaką per vieną ar daugiau tarpinių teisės subjektų. Be to, siekiant užtikrinti esminių Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesų apsaugą, gavėjų ir subrangovų infrastruktūra, patalpos, turtas ir ištekliai, naudojami Fondo remiamiems veiksmams vykdyti, turėtų būti valstybės narės ar asocijuotosios valstybės teritorijoje visą veiksmo vykdymo laikotarpį, o gavėjų ir veiksmo vykdyme dalyvaujančių subrangovų vykdomojo valdymo struktūros turėtų būti Sąjungoje arba asocijuotojoje valstybėje. Atitinkamai, teisės subjektas, kuris yra įsisteigęs neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje, arba teisės subjektas, kuris yra įsisteigęs Sąjungoje ar asocijuotojoje valstybėje, tačiau kurio vykdomojo valdymo struktūros yra neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje, neturėtų būti laikomas atitinkančiu reikalavimus gavėju ar veiksme dalyvaujančiu subrangovu. Siekiant apsaugoti esminius Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesus, tie tinkamumo kriterijai taip pat turėtų būti taikomi finansavimui, kuris teikiamas vykdant viešuosius pirkimus, nukrypstant nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (7) (toliau – Finansinis reglamentas) 176 straipsnio;

(16)

tam tikromis aplinkybėmis turėtų būti įmanoma nukrypti nuo principo, kad gavėjai ir Fondo remiamame veiksme dalyvaujantys subrangovai neturi būti kontroliuojami neasocijuotųjų trečiųjų valstybių arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektų. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungoje arba asocijuotojoje valstybėje įsisteigę teisės subjektai, kuriuos kontroliuoja neasocijuotoji trečioji valstybė arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas, turėtų atitikti reikalavimus būti gavėjais arba veiksme dalyvaujančiais subrangovais, jei tenkinamos griežtos sąlygos, susijusios su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesais. Tokių teisės subjektų dalyvavimas neturėtų prieštarauti Fondo tikslams. Pareiškėjai turėtų pateikti visą atitinkamą informaciją apie infrastruktūrą, patalpas, turtą ir išteklius, kuriais bus naudojamasi vykdant veiksmą. Tuo požiūriu taip pat turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių interesus, susijusius su tiekimo saugumu;

(17)

pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 29 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 215 straipsnio 2 dalį priimtų Sąjungos ribojamųjų priemonių kontekste negalima tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais į sąrašą įtrauktiems juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms arba jų naudai. Todėl tokie į sąrašą įtraukti subjektai ir jiems nuosavybės teise priklausantys arba jų kontroliuojami subjektai negali būti remiami Fondo lėšomis;

(18)

Sąjungos finansavimas turėtų būti teikiamas paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus pagal Finansinį reglamentą. Vis dėlto, tam tikromis tinkamai pagrįstomis ir išimtinėmis aplinkybėmis Sąjungos finansavimą turėtų būti galima skirti ir be kvietimo teikti pasiūlymus pagal Finansinio reglamento 195 straipsnio pirmos pastraipos e punktą. Kadangi skiriant finansavimą pagal Finansinio reglamento 195 straipsnio pirmos pastraipos e punktą nukrypstama nuo bendros taisyklės, kad finansavimas turi būti skiriamas po kvietimo teikti pasiūlymus paskelbimo, tos išimtinės aplinkybės turėtų būti aiškinamos griežtai. Tomis aplinkybėmis, norint skirti dotaciją nepaskelbus kvietimo teikti pasiūlymus, tai, kiek siūlomas veiksmas atitinka Fondo tikslus, susijusius su tarpvalstybiniu pramonės bendradarbiavimu ir konkurencija visoje tiekimo grandinėje, turėtų įvertinti Komisija, padedama valstybių narių komiteto (toliau – komitetas);

(19)

jei tinkamame finansuoti veiksme pageidauja dalyvauti konsorciumas, o Sąjungos parama turi būti teikiama dotacijos forma, konsorciumas turėtų vieną iš savo narių paskirti koordinatoriumi. Koordinatorius turėtų būti pagrindinis punktas konsorciumo ryšiams su Komisija palaikyti;

(20)

jei Fondo remiamam veiksmui vadovauja valstybių narių arba asocijuotųjų valstybių paskirtas projekto vadovas, Komisija, prieš atlikdama mokėjimą gavėjams, turėtų konsultuotis su projekto vadovu apie pasiektą pažangą vykdant veiksmą, kad jis galėtų užtikrinti, jog gavėjai laikytųsi nustatytų terminų. Projekto vadovas turėtų pateikti Komisijai pastabas apie pasiektą pažangą vykdant veiksmą, kad Komisija galėtų nustatyti, ar įvykdytos sąlygos mokėjimui atlikti;

(21)

Fondo parama turėtų būti įgyvendinama pagal tiesioginio valdymo principą, kad būtų užtikrintas kuo didesnis rezultatų veiksmingumas ir efektyvumas, o taip pat užtikrintas visiškas suderinamumas su kitomis Sąjungos iniciatyvomis. Todėl Komisija ir toliau turėtų būti atsakinga už atrankos ir skyrimo procedūras, įskaitant etikos aspektų peržiūrą ir vertinimą. Tačiau pagrįstais atvejais Komisija turėtų galėti Fondo remiamų veiksmų biudžeto įgyvendinimo užduotis pavesti Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytoms įstaigoms, pavyzdžiui, kai projekto vadovą paskiria veiksmą bendrai finansuojančios valstybės narės, su sąlyga, kad yra tenkinami Finansinio reglamento reikalavimai. Toks biudžeto įgyvendinimo užduočių pavedimas padėtų supaprastinti bendrai finansuojamų veiksmų valdymą ir užtikrinti sklandų finansavimo susitarimo bei konsorciumo ir projekto vadovo, kurį paskyrė veiksmą bendrai finansuojančios valstybės narės, pasirašytos sutarties suderinimą;

(22)

siekiant užtikrinti, kad finansuojami plėtros veiksmai būtų finansiškai perspektyvūs, būtina, jog pareiškėjai įrodytų, kad Sąjungos lėšomis nedengiamos veiksmo išlaidos dengiamos kitais finansavimo būdais;

(23)

gynybos pajėgumams bendrai kurti ir įsigyti valstybės narės turėtų galėti pasinaudoti skirtingų rūšių finansinėmis priemonėmis. Komisija galėtų numatyti įvairių rūšių priemones, kuriomis valstybės narės galėtų savanoriškai naudotis bendradarbiaujamojo plėtojimo ir viešųjų pirkimų finansavimo uždaviniams spręsti. Taikant tokias finansines priemones būtų galima toliau skatinti kurti bendradarbiavimu grindžiamus ir tarpvalstybinius gynybos projektus ir didinti gynybos išlaidų veiksmingumą, be kita ko, vykdant Fondo lėšomis remiamus projektus;

(24)

dėl gynybos pramonės ypatumų, kai paklausą lemia beveik vien tik valstybės narės ir asocijuotosios valstybės, kurios taip pat kontroliuoja visą su gynyba susijusių produktų ir technologijų įsigijimą, įskaitant jų eksportą, gynybos sektoriaus veikla yra unikali ir neatitinka tradicinių taisyklių ir verslo modelių, pagal kuriuos veikia tradiciškesnės rinkos. Todėl pramonė negali pati rimčiau finansuoti gynybos srities MTP projektų, ir dažnai valstybės narės bei asocijuotosios valstybės padengia visas MTP išlaidas. Siekiant Fondo tikslų, visų pirma skatinti skirtingų valstybių narių ir asocijuotųjų valstybių teisės subjektų bendradarbiavimą, taip pat atsižvelgiant į gynybos sektoriaus ypatumus, turėtų būti galima padengti visas reikalavimus atitinkančias išlaidas, jei veiksmai vykdomi prieš prototipo kūrimo etapą;

(25)

prototipo kūrimo etapas yra esminis etapas, per kurį valstybės narės arba asocijuotosios valstybės paprastai sprendžia dėl savo konsoliduotų investicijų ir pradeda savo būsimų gynybos produktų ar technologijų įsigijimo procesą. Todėl būtent šiuo specifiniu etapu valstybės narės ir asocijuotosios valstybės susitaria dėl būtinų įsipareigojimų, įskaitant projekto išlaidų pasidalijimą ir atsakomybę už jį. Siekiant užtikrinti jų įsipareigojimo patikimumą, parama Fondo lėšomis paprastai neturėtų viršyti 20 % tinkamų finansuoti išlaidų;

(26)

jei veiksmai nėra susiję su prototipo kūrimo etapu, turėtų būti numatytas finansavimas iki 80 % Vykdant tokius veiksmus, kurie yra arčiau baigiamojo produkto ir technologijos kūrimo etapo, vis dar gali būti patiriama didelių išlaidų;

(27)

gynybos sektoriaus suinteresuotieji subjektai patiria specifinių netiesioginių išlaidų, pavyzdžiui, susijusių su saugumu. Be to, suinteresuotieji subjektai veikia specifinėje rinkoje, kurioje, nesant pirkėjų paklausos, jie negali susigrąžinti MTP išlaidų tokiu pačiu būdu kaip civiliniame sektoriuje. Todėl tikslinga leisti taikyti 25 % visų tiesioginių tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų fiksuotąją normą, taip pat numatyti galimybę atlyginti netiesiogines tinkamas finansuoti išlaidas, kurios nustatytos pagal įprastinę gavėjų išlaidų apskaitos praktiką, jei nacionalinės institucijos pripažįsta tą išlaidų apskaitos praktiką vykdant panašią veiklą gynybos srityje ir jei apie ją gavėjas yra pranešęs Komisijai;

(28)

veiksmais, kuriuose vykdant dalyvauja tarpvalstybinės MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės, teikiama parama atveriamos tiekimo grandinės ir prisidedama prie Fondo tikslų. Todėl turėtų būti galima tokiems veiksmams taikyti didesnę finansavimo normą, o tai būtų naudinga visiems dalyvaujantiems teisės subjektams;

(29)

siekiant užtikrinti, kad finansuojamais veiksmais būtų prisidedama prie Europos gynybos pramonės konkurencingumo ir veiksmingumo, svarbu, kad valstybės narės ketintų bendrai vykdyti galutinių produktų įsigijimą arba naudotų technologijas, visų pirma vykdydamos bendrus tarpvalstybinius viešuosius pirkimus, kai valstybės narės kartu organizuoja viešųjų pirkimų procedūras, visų pirma naudodamosi centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis;

(30)

siekiant užtikrinti, kad Fondo remiamais veiksmais būtų didinamas Europos gynybos pramonės konkurencingumas ir veiksmingumas, jie turėtų būti orientuoti į rinką, grindžiami paklausa ir komerciniu požiūriu perspektyvūs vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Todėl nustatant plėtros veiksmų tinkamumo finansuoti kriterijus reikėtų atsižvelgti į tai, ar valstybės narės ketina, be kita ko, sudarydamos susitarimo memorandumą arba ketinimų protokolą, koordinuotai pirkti galutinį produktą arba naudoti technologiją. Nustatant plėtros veiksmams taikomus paramos skyrimo kriterijus taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, ar valstybės narės politiškai arba teisiškai įsipareigojo bendrai ir koordinuotai naudoti, turėti nuosavybės teise ar techniškai prižiūrėti galutinį produktą ar technologiją;

(31)

inovacijų ir technologinė plėtra Sąjungos gynybos pramonėje turėtų būti skatinama paisant Sąjungos saugumo ir gynybos interesų. Atitinkamai, veiksmų indėlis prie tų interesų ir prie gynybos mokslinių tyrimų ir pajėgumų prioritetų, dėl kurių bendrai susitarė valstybės narės, turėtų būti laikomas vienu iš paramos skyrimo kriterijų;

(32)

tinkamais finansuoti veiksmais, plėtojamais vykdant PESCO projektus pagal institucinę Sąjungos struktūrą, turėtų būti užtikrinamas aktyvesnis nuolatinis teisės subjektų skirtingose valstybėse narėse bendradarbiavimas ir taip turėtų būti tiesiogiai padedama siekti Fondo tikslų. Jei tokie veiksmai būtų atrinkti, jiems turėtų būti galima taikyti didesnę finansavimo normą;

(33)

Komisija atsižvelgs į kitą pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (8), finansuojamą veiklą, siekdama išvengti bereikalingo dubliavimo ir užtikrinti tarpusavio mainus ir sinergiją tarp civilinių ir gynybos mokslinių tyrimų;

(34)

kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos uždaviniai tampa vis svarbesni, todėl Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pripažino, kad reikia užtikrinti kibernetinės gynybos veiksmų, kuriems taikomas šis reglamentas, ir Sąjungos kibernetinio saugumo srities iniciatyvų, kaip antai paskelbtos 2017 m. rugsėjo 13 d. bendrame Komisijos komunikate „Atsparumas, atgrasymas ir gynyba: ES kibernetinio saugumo didinimas“, sinergiją. Visų pirma, suinteresuotieji subjektai turėtų siekti civilinių ir gynybos aspektų sinergijos kibernetinio saugumo srityje, kad būtų stiprinamas kibernetinis atsparumas;

(35)

turėtų būti užtikrintas integruotas požiūris, sujungiant veiklą, kuriai taikomi Komisijos pagal Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies b punktą pradėti gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamieji veiksmai (GSMTPV), ir Europos gynybos pramonės plėtros programa (EGPPP), nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1092 (9), taip pat suderinant dalyvavimo sąlygas. Tokiu integruotu metodu turėtų būti sukurtas nuoseklesnis priemonių rinkinys ir padidintas Fondo novatoriškumo, bendradarbiavimo ir ekonominis poveikis, tuo pat metu išvengiant bereikalingo dubliavimo ir susiskaidymo. Tuo metodu taip pat būtų užtikrinta, kad Fondo lėšomis prisidedama prie geresnio gynybos srities mokslinių tyrimų rezultatų išnaudojimo, užpildant spragą tarp mokslinių tyrimų ir plėtros etapų, atsižvelgiant į gynybos sektoriaus ypatumus, ir skatinant visų formų inovacijas, įskaitant perversmines gynybos srities technologijas. Kai taikytina, taip pat galima tikėtis teigiamo šalutinio poveikio ir civiliniam sektoriui;

(36)

kai tikslinga, atsižvelgiant į veiksmo ypatumus, Fondo tikslų taip pat turėtų būti siekiama pasitelkiant finansines priemones ir biudžeto garantijas pagal „InvestEU“ fondą, sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (10);

(37)

parama Fondo lėšomis turėtų būti proporcingai naudojama rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus investavimo problemoms spręsti ir veiksmais neturėtų būti dubliuojamas arba išstumiamas privatus finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų suteikti Sąjungai aiškią pridėtinę vertę;

(38)

Sąjungos finansavimo formos ir Fondo įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir pasiekti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Tas pasirinkimas turėtų apimti galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotųjų normų finansavimą ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(39)

Komisija, atsižvelgdama į Fondo tikslus ir pirminę patirtį, įgytą per EGPPP ir GSMTPV, įgyvendinimo aktais turėtų patvirtinti metines darbo programas. Komisijai rengti darbo programą turėtų padėti komitetas. Komisija turėtų stengtis rasti sprendimus, kuriems pritartų kuo daugiau komiteto narių. Tomis aplinkybėmis komitetas turėtų turėti galimybę posėdžiauti nacionalinių gynybos ir saugumo ekspertų sudėtimi, kad suteiktų Komisijai konkrečią pagalbą, be kita ko, rekomendacijas dėl įslaptintos informacijos apsaugos vykdant veiksmus. Valstybės narės turi paskirti savo atitinkamus atstovus tame komitete. Komiteto nariams turėtų būti sudarytos veiksmingos galimybės ankstyvame etape išnagrinėti įgyvendinimo aktų projektus ir pareikšti savo nuomonę;

(40)

darbo programose nustatytose kategorijose, kai tinkama, turėtų būti nurodyti funkciniai reikalavimai, kad pramonės subjektams būtų aišku, kokios funkcijos ir užduotys turi būti vykdomos pajėgumais, kurie turi būti plėtojami. Tokiuose reikalavimuose turėtų būti aiškiai nurodyta, kokių rezultatų tikimasi, tačiau neturėtų būti nurodomi konkretūs sprendimai ar konkretūs teisės subjektai, ir jie neturėtų užkirsti kelio konkurencijai kvietimų teikti pasiūlymus procese;

(41)

rengdama darbo programas Komisija, tinkamai konsultuodamasi su komitetu, taip pat turėtų užtikrinti, kad siūlomais mokslinių tyrimų veiksmais ar plėtros veiksmais būtų išvengta bereikalingo dubliavimo. Tame kontekste Komisija gali atlikti išankstinį galimo dubliavimosi su esamais pajėgumais arba jau finansuotais mokslinių tyrimų ar plėtros projektais Sąjungoje vertinimą;

(42)

Komisija turėtų užtikrinti, kad visu gynybos produktų ir technologijų pramoninio gyvavimo ciklo laikotarpiu darbo programos būtų nuoseklios;

(43)

darbo programomis taip pat turėtų būti užtikrinama, kad tinkama dalis bendro biudžeto būtų skiriama veiksmams, kuriuose tarpvalstybiniu lygmeniu gali dalyvauti MVĮ;

(44)

siekiant pasinaudoti Europos gynybos agentūros patirtimi gynybos sektoriuje, ji komitete turėtų turėti stebėtojos statusą. Atsižvelgiant į gynybos srities ypatumus, komitetui taip pat turėtų padėti Europos išorės veiksmų tarnyba;

(45)

siekiant užtikrinti šio reglamento veiksmingumą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento priedas, kiek tai susiję su rodikliais, jei tai laikoma reikalinga, taip pat kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (11) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(46)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl darbo programų priėmimo ir finansavimo skyrimo atrinktiems mokslinių tyrimų ir plėtros veiksmams. Visų pirma, vykdant mokslinių tyrimų ir plėtros veiksmus, turėtų būti atsižvelgiama į gynybos sektoriaus ypatumus, visų pirma valstybių narių ir asocijuotųjų valstybių atsakomybę už planavimo ir pirkimų procesą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12);

(47)

Komisija turėtų sudaryti nepriklausomų ekspertų sąrašą. Tų nepriklausomų ekspertų saugumo duomenis turėtų patvirtinti atitinkamos valstybės narės. Tas sąrašas neturėtų būti viešas. Nepriklausomi ekspertai turėtų būti atrinkti remiantis jų kvalifikacija, patirtimi ir žiniomis, atsižvelgiant į užduotis, kurios jiems turi būti pavestos. Skirdama nepriklausomus ekspertus, Komisija kiek įmanoma turėtų imtis tinkamų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad nepriklausomų ekspertų grupių ir vertinimo grupių sudėtis būtų subalansuota įvairios kvalifikacijos, patirties, žinių, geografinės įvairovės ir lyčių požiūriu, atsižvelgiant į padėtį veiksmo srityje. Be to, turėtų būti stengiamasi užtikrinti deramą nepriklausomų ekspertų rotaciją ir tinkamą privačiojo ir viešojo sektorių pusiausvyrą;

(48)

nepriklausomi ekspertai neturėtų vertinti, konsultuoti ar padėti spręsti klausimų, dėl kurių jiems kyla interesų konfliktai, ypač susiję su jų užimamomis pareigomis vertinimo metu. Visų pirma jie neturėtų užimti pareigų, kurių atveju jie galėtų pasinaudoti gauta informacija konsorciumo, kurį jie vertina, nenaudai;

(49)

Komisija, įvertinusi pasiūlymus padedama nepriklausomų ekspertų, turėtų atrinkti Fondo lėšomis finansuotinus veiksmus. Valstybės narės turėtų būti informuojamos apie įvertinimo rezultatus pateikiant eilės tvarka išdėstytų atrinktų veiksmų sąrašą ir apie finansuojamų veiksmų įgyvendinimo pažangą;

(50)

siūlant naujus gynybos produktus ar technologijas, arba siūlant atnaujinti esamus gynybos produktus ar technologijas, pareiškėjai turėtų įsipareigoti laikytis etikos principų, pavyzdžiui, susijusių su žmonių gerove ir žmogaus genomo apsauga, kurie yra taip pat nustatyti atitinkamuose Sąjungos, nacionalinės ir tarptautinės teisės aktuose, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir, kai tinkama, jos protokolus. Komisija turėtų pasiūlymus sistemingai peržiūrėti, siekdama nustatyti tuos, dėl kurių gali kilti rimtų etikos problemų. Kai tinkama, tokie pasiūlymai turėtų būti įvertinti etikos požiūriu;

(51)

kad būtų remiama atvira vidaus rinka, turėtų būti skatinamas tarpvalstybinių MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių – kaip konsorciumų narių, subrangovų ar kitų teisės subjektų tiekimo grandinėje – dalyvavimas;

(52)

kad Fondas sėkmingai veiktų, Komisija turėtų stengtis palaikyti dialogą su valstybėmis narėmis ir pramonės atstovais. Tuo atžvilgiu taip pat turėtų dalyvauti Europos Parlamentas, kaip viena iš teisėkūros institucijų ir pagrindinių suinteresuotųjų subjektų;

(53)

šiame reglamente nustatomas Fondo finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia orientacinė suma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (13) (toliau – 2020 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinis susitarimas), 18 punkte. Komisija turėtų užtikrinti, kad administracinės procedūros būtų kuo paprastesnės ir kad dėl jų būtų patiriama kuo mažiau papildomų išlaidų;

(54)

jei nenurodyta kitaip, Fondui taikomas Finansinis reglamentas. Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisyklės, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis ir finansine parama;

(55)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, apdovanojimus, viešuosius pirkimus ir netiesioginį vykdymą tvarka bei numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(56)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (14), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (15), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (16) ir (ES) 2017/1939 (17) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų.

Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (18), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(57)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (19), kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad tos trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(58)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktais, Fondas turėtų būti vertinamas remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas Fondo poveikis vietoje. Ne vėliau kaip po ketverių metų nuo Fondo įgyvendinimo laikotarpio pradžios Komisija turėtų atlikti tarpinį vertinimą, be kita ko, siekdama pateikti pasiūlymų dėl tinkamų šio reglamento pakeitimų. Komisija taip pat turėtų atlikti galutinį vertinimą Fondo įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje, ir išnagrinėti finansinę veiklą, t. y. finansinio įgyvendinimo rezultatus ir, kiek įmanoma tuo metu, Fondo įgyvendinimo rezultatus ir Fondo poveikį. Tomis aplinkybėmis galutinė vertinimo ataskaita taip pat turėtų padėti nustatyti, kuriose srityse plėtojant gynybos produktus ir technologijas Sąjunga yra priklausoma nuo trečiųjų valstybių. Toje galutinėje ataskaitoje taip pat turėtų būti išnagrinėtas MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių tarpvalstybinis dalyvavimas Fondo remiamuose projektuose, MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių dalyvavimas pasaulinėje vertės grandinėje, ir Fondo indėlis šalinant PPP nustatytus trūkumus, ir į ją turėtų būti įtraukta informacija apie gavėjų kilmės šalis, atskiruose veiksmuose dalyvaujančių valstybių narių ir asocijuotųjų valstybių skaičių ir apie sukurtos intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Komisija taip pat gali siūlyti šio reglamento pakeitimus, kuriais būtų atsižvelgta į galimus pokyčius Fondo įgyvendinimo laikotarpiu;

(59)

Komisija turėtų reguliariai stebėti Fondo įgyvendinimą ir pateikti metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie padarytą pažangą, įskaitant tai, kaip įgyvendinant Fondo veiklą yra atsižvelgiama į patirtį, nustatytą ir įgytą įgyvendinant EGPPP ir GSMTPV. Tuo tikslu Komisija turėtų nustatyti būtiną stebėsenos tvarką. Ataskaitoje neturėtų būti neskelbtinos informacijos;

(60)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą ir laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (20), ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Fondas prisideda prie klimato politikos veiksmų integravimo į Sąjungos politiką ir padeda siekti bendro tikslo – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Atitinkami veiksmai bus nustatyti Fondo rengimo ir įgyvendinimo metu, o atliekant jo tarpinį vertinimą jie turi būti pakartotinai įvertinti;

(61)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su dramatišku biologinės įvairovės nykimu, šiuo reglamentu prisidedama prie biologinės įvairovės veiksmų integravimo į Sąjungos politiką ir padedama siekti bendro plataus užmojo tikslo: 2024 m. – 7,5 % metinių išlaidų pagal 2021–2027 m. DFP, o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % metinių išlaidų pagal 2021–2027 m. DFP skirti biologinės įvairovės tikslams, kartu atsižvelgiant į esamus klimato ir biologinės įvairovės tikslų sutapimus, laikantis 2020 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinio susitarimo;

(62)

kadangi Fondo lėšomis turėtų būti remiami tik gynybos produktų ir technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros etapai, Sąjunga iš esmės neturėtų turėti nuosavybės teisių arba intelektinės nuosavybės teisių į gynybos produktus ar technologijas, sukurtus vykdant finansuojamus veiksmus, nebent Sąjungos parama būtų teikiama vykdant viešuosius pirkimus. Tačiau kalbant apie mokslinių tyrimų veiksmus, suinteresuotos valstybės narės ir asocijuotosios valstybės turėtų turėti galimybę pasinaudoti finansuojamų veiksmų rezultatais ir dalyvauti tolesniuose bendruose plėtros procesuose;

(63)

Sąjungos parama neturėtų daryti poveikio su gynyba susijusių produktų siuntimui Sąjungoje, kaip nustatyta Direktyvoje 2009/43/EB, bei produktų, įrangos ar technologijų eksportui. Valstybių narių vykdomą karinės įrangos ir technologijų eksportą reglamentuoja Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP (21);

(64)

naudojimasis neskelbtina pirmine informacija, įskaitant duomenis, praktinę patirtį ar informaciją, gautus prieš vykdant Fondo veiklą arba už jo veiklos ribų, arba leidimo neturinčių asmenų prieiga prie rezultatų, gautų vykdant Fondo remiamus veiksmus, galėtų daryti neigiamą poveikį Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesams. Todėl neskelbtinos informacijos tvarkymas turėtų būti reglamentuojamas atitinkamais Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais;

(65)

siekiant užtikrinti įslaptintos informacijos reikiamo lygio saugumą, pasirašant įslaptintas finansavimo sutartis ir finansavimo susitarimus turėtų būti laikomasi būtiniausių pramoninio saugumo standartų. Tuo tikslu ir laikantis Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444 (22), Komisija turi dėl programos saugumo instrukcijų, įskaitant slaptumo žymų vadovą, pasikonsultuoti su valstybių narių paskirtais nepriklausomais ekspertais;

(66)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(67)

Komisija turėtų valdyti Fondą deramai atsižvelgdama į konfidencialumo ir saugumo reikalavimus, visų pirma dėl neskelbtinos informacijos, įskaitant įslaptintą informaciją;

(68)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinimą nuo 2021–2027 m. DFP pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(69)

todėl Reglamentas (ES) 2018/1092 turėtų būti panaikintas,