(1)

įgyvendinant Sąjungos fondų veiklą turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 9 ir 10 straipsniuose, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Pagal SESV 8 ir 10 straipsnius Sąjunga turi siekti pašalinti nelygybę, didinti vyrų ir moterų lygybę, taip pat kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Komisija ir valstybės narės turėtų siekti, kad įgyvendinant fondus būtų integruotas lyčių aspektas. Sąjungos fondų tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos tikslų išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“;

(2)

2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė Europos socialinių teisių ramstį (toliau – Ramstis), kuriuo siekiama spręsti socialines problemas Europoje. Atsižvelgiant į kintančias darbo rinkos realijas, reikia, kad Sąjunga būtų pasirengusi spręsti dabartinius ir būsimus globalizacijos ir skaitmeninės transformacijos uždavinius, užtikrinti, kad ekonomikos augimas būtų įtraukesnis, o užimtumo ir socialinė politika – geresnė. 20 pagrindinių ramsčio principų suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti; tinkamos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis. Ramstis – šiuo reglamentu įkurto Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (toliau – EGF) bendrosios gairės, kuriomis vadovaudamasi Sąjunga gali praktiškai įgyvendinti atitinkamus ramsčio principus didelio masto restruktūrizavimo atveju;

(3)

2017 m. birželio 20 d. Taryba patvirtino Sąjungos atsaką į Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“ Taryba pabrėžė, jog svarbu subalansuotai ir integruotai užtikrinti darnų vystymąsi visais trimis aspektais – ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos. Gyvybiškai svarbu, kad darnaus vystymosi aspektai būtų įtraukiami į Sąjungos politikos sistemą ir kad Sąjunga, reaguodama į pasaulinius iššūkius, vykdytų plataus užmojo politiką. Taryba palankiai įvertino 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ kaip pirmą žingsnį siekiant JT darnaus vystymosi tikslų ir taikant darnaus vystymosi principą kaip pagrindinį visų Sąjungos politikos sričių principą, taip pat finansavimo priemonių srityje;

(4)

2018 m. vasario mėn. Komisija priėmė komunikatą „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“. Komunikate pabrėžta, kad Sąjungos biudžeto lėšomis remiama unikali Europos socialinė rinkos ekonomika. Labai svarbu didinti užimtumo galimybes ir spręsti su įgūdžiais susijusias problemas, visų pirma skaitmeninimo, automatizavimo, perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos klausimus, visiškai laikantis Paryžiaus susitarimo, priimto pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas). Vienas iš esminių Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2093 (4) nustatytų 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (toliau – 2021–2027 m. DFP) principų bus biudžeto lankstumas. Bus išsaugoti lankstumo mechanizmai, kad Sąjunga galėtų reaguoti tinkamesniu laiku ir užtikrinti, kad biudžeto ištekliai būtų naudojami ten, kur jų reikia labiausiai;

(5)

2017 m. kovo 1 d. Baltojoje knygoje dėl Europos ateities Komisija reiškia susirūpinimą dėl izoliacionistinių judėjimų ir didėjančių abejonių dėl atviros prekybos naudos ir Sąjungos socialinės rinkos ekonomikos apskritai;

(6)

2017 m. gegužės 10 d. Diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo Komisija įvardija su prekyba susijusią globalizaciją ir technologinius pokyčius kaip pagrindinius veiksnius, lemiančius išaugusią kvalifikuotos darbo jėgos paklausą ir mažėjantį darbo vietų, kurioms užimti pakanka žemos kvalifikacijos, skaičių. Nors ir pripažindama atviresnės prekybos privalumus, Komisija mano, kad reikia atitinkamų priemonių, kad būtų galima kovoti su neigiamu šalutiniu poveikiu. Kadangi jau dabar globalizacijos nauda žmonėms ir regionams yra nevienoda, o nukentėjusiems asmenims ir regionams daromas didelis poveikis, esama pavojaus, kad dėl technologijų ir aplinkos pokyčių tas poveikis dar labiau stiprės. Todėl, laikantis solidarumo ir tvarumo principų, reikės užtikrinti, kad globalizacijos teikiama nauda būtų paskirstyta sąžiningiau, ekonomikos augimą ir technologinę pažangą derinant su tinkama socialine apsauga ir aktyvia parama galimybėms įsidarbinti ir vykdyti savarankišką veiklą;

(7)

2017 m. birželio 28 d. Diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities Komisija pabrėžia poreikį sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus tarp valstybių narių ir jose bei mano, kad todėl svarbiausias prioritetas yra investicijos į darnų vystymąsi, lygybę, socialinę įtrauktį, švietimą, mokymą ir sveikatą;

(8)

tikėtina, kad dėl globalizacijos, technologinių pokyčių ir klimato kaitos toliau didės pasaulio ekonomikų sąsajos ir tarpusavio priklausomybė. Darbo jėgos perskirstymas – neatskiriama ir neišvengiama tokių pokyčių dalis. Norint, kad pokyčių teikiama nauda būtų paskirstyta sąžiningai, labai svarbu teikti paramą atleistiems darbuotojams ir tiems, kuriems gresia atleidimas. Svarbiausios Sąjungos priemonės, skirtos nukentėjusiems darbuotojams remti, yra „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), kuris turi būti įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu ir kuris skirtas teikti prevencinio pobūdžio paramą, ir EGF, kuris skirtas reaguojamojo pobūdžio pagalbai teikti didelio masto restruktūrizavimo atveju. 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos komunikatas „Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema“ – Sąjungos politikos priemonė, kuria nustatoma įmonių restruktūrizavimo prognozavimo ir valdymo gerosios patirties sistema. Joje pateikiama išsami sistema, kaip tinkamomis politikos priemonėmis turi būti sprendžiamos problemos, kurias kelia ekonominis prisitaikymas ir restruktūrizavimas, taip pat reaguojama į jų poveikį užimtumui ir socialinį poveikį. Joje valstybės narės taip pat raginamos naudotis Sąjungos ir nacionaliniu finansavimu taip, kad būtų galima veiksmingiau sušvelninti socialinį restruktūrizavimo poveikį, visų pirma neigiamą poveikį užimtumui;

(9)

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1927/2006 (5), 2007–2013 m. DFP laikotarpiui (toliau – Fondas) buvo sukurtas tam, kad Sąjunga galėtų parodyti solidarumą su darbuotojais, kurie prarado darbą dėl globalizacijos sukeltų didelių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių;

(10)

Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 taikymo sritis buvo išplėsta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 546/2009 (6), pagal kurį, remiantis 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikate išdėstytu Europos ekonomikos gaivinimo planu, pradėta remti darbuotojus, praradusius darbą tiesiogiai dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės;

(11)

2014–2020 m. DFP laikotarpiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1309/2013 (7) Fondo taikymo sritis buvo išplėsta, kad apimtų atleidimą iš darbo ne tik dėl rimto ekonomikos sutrikdymo, kurį nulėmė tebesitęsianti pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė, į kurią atsižvelgta Reglamente (EB) Nr. 546/2009, bet ir dėl kitų naujų pasaulinių finansų ir ekonomikos krizių. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2018/1046 (8) (toliau – Finansinis reglamentas) buvo iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 siekiant, inter alia, nustatyti taisykles, pagal kurias Fondas išimties tvarka galėtų būti taikomas kolektyvinėms paraiškoms, susijusioms su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ), kurios yra viename regione ir veikia skirtinguose NACE 2 red. skyriaus lygmens ekonomikos sektoriuose, jei paraišką teikianti valstybė narė įrodo, kad tame regione daugiausia įmonių yra MVĮ arba vien tik MVĮ;

(12)

reaguojant į galimą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Sąjungos be susitarimo dėl išstojimo, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1796 (9) buvo iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013, siekiant patikslinti, kad dėl tokio išstojimo atleisti darbuotojai patektų į Fondo taikymo sritį. Kadangi Jungtinė Karalystė išstojo sudarius susitarimą dėl išstojimo, tas reglamentas nebuvo taikomas;

(13)

siekdama įvertinti, kaip ir kokiu mastu Fondas pasiekė iškeltus tikslus, Komisija atliko jo laikotarpio vidurio vertinimą. Paaiškėjo, kad Fondas yra veiksmingas ir kad, palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu, reintegruojama didesnė dalis atleistų darbuotojų. Atlikus vertinimą taip pat nustatyta, kad Fondas sukūrė Sąjungos pridėtinės vertės. Tai ypač pasakytina apie Fondo paramos apimties daromą poveikį – dėl Fondo paramos ne tik siūloma daugiau ir įvairesnių paslaugų, bet ir intensyvėja jų teikimas. Be to, Fondo intervencijos buvo gerai matomos ir tiesiogiai parodė Sąjungos pridėtinę vertę visuomenei. Vis dėlto nustatyti ir keli trūkumai. Mobilizavimo procedūra laikyta pernelyg ilga. Be to, daug valstybių narių pranešė patiriančios sunkumų rengdamos išsamią atleidimą sukėlusio įvykio aplinkybių analizę. Pagrindinė priežastis, dėl kurios valstybės narės nebenorėjo teikti paraiškų Fondo paramai, buvo sunkumai, susiję su finansiniais ir instituciniais pajėgumais. Tai gali būti tiesiog dėl žmogiškųjų išteklių stygiaus – šiuo metu valstybės narės techninės paramos gali prašyti tik kai jos įgyvendina Fondo paramą. Kadangi atleidimai gali būti netikėti, svarbu užtikrinti, kad valstybės narės būtų pasirengusios reaguoti nedelsdamos ir galėtų paraišką pateikti neatidėliodamos. Be to, atrodo, kad tam tikrose valstybėse narėse reikėtų dėti gerokai daugiau pastangų siekiant stiprinti institucinius pajėgumus, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą ir rezultatyvų Fondo paraiškų įgyvendinimą. Be to, 500 atleistų darbuotojų riba buvo kritikuojama kaip pernelyg aukšta, ypač mažiau apgyvendintuose regionuose;

(14)

EGF, kaip lankstaus fondo, remiančio dėl didelio masto restruktūrizavimo darbo netekusius darbuotojus ir padedančio jiems kuo greičiau rasti kitą darbą, vaidmuo išlieka svarbus. Sąjunga turėtų toliau teikti konkrečią vienkartinę paramą dėl rimto ekonomikos sutrikdymo nukentėjusiose srityse, sektoriuose, teritorijose ar darbo rinkose atleistiems darbuotojams, kad padėtų jiems reintegruotis ir gauti deramas ir tvarias darbo vietas. Dėl atviros prekybos, ekonominių ir finansinių pokyčių, pavyzdžiui, asimetrinių ekonominių sukrėtimų, technologinių pokyčių, skaitmeninimo, svarbių pokyčių Sąjungos prekybiniuose santykiuose ir vidaus rinkos struktūros, taip pat kitų veiksnių, įskaitant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, sąveikumo ir abipusio poveikio ir atsižvelgiant į tai, kad dėl to darosi vis sunkiau išskirti konkretų veiksnį, lemiantį darbo vietų praradimą, EGF mobilizavimas turėtų būti grindžiamas tik dideliu restruktūrizavimo poveikiu. Atsižvelgiant į EGF tikslą – teikti paramą susiklosčius kritinėms situacijoms, taip papildant labiau prevencinio pobūdžio paramą, teikiamą iš ESF+, EGF turėtų likti lanksti ir speciali priemonė ir neturėtų būti įtraukta apskaičiuojant viršutines DFP biudžeto ribas, kaip išdėstyta 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos komunikate „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ ir jo priede;

(15)

norint išsaugoti europinį EGF pobūdį, paraiška dėl paramos turėtų būti teikiama, kai didelio masto restruktūrizavimo atvejis padaro didelį poveikį vietos ar regiono ekonomikai. Toks poveikis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į minimalų per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį prarastų darbo vietų skaičių. Atsižvelgiant į laikotarpio vidurio vertinimo išvadas, minimalus per keturių (arba sektoriaus atvejais – šešių) mėnesių ataskaitinį laikotarpį atleistų darbuotojų skaičius turėtų būti 200. Atsižvelgiant į tai, kad atleidimų bangos, vykstančios tame pačiame regione, tačiau skirtinguose sektoriuose, taip pat gali padaryti didelį poveikį vietos darbo rinkai, turėtų būti suteikta galimybė teikti ir regionines paraiškas. Mažose darbo rinkose, pavyzdžiui, mažose valstybėse narėse ar atokiuose regionuose, įskaitant atokiausius regionus, kaip nurodyta SESV 349 straipsnyje, arba išskirtinėmis aplinkybėmis paraiškas turėtų būti galima teikti ir esant mažesniam atleistų darbuotojų skaičiui. Apskritai valstybės narės neturėtų teikti paraiškų dėl EGF pagalbos praėjus daugiau nei 12 savaičių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Vis dėlto, kad būtų išvengta finansavimo spragos dėl to, kad šis reglamentas įsigalios po 2021 sausio 1 d. ir siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, tas terminas turėtų būti laikinai netaikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki šio reglamento įsigaliojimo;

(16)

EGF, kaip fondo, sukurto didelio masto restruktūrizavimo atvejams, lėšos neturėtų būti mobilizuotos atleidimų viešajame sektoriuje atvejais, kurie yra biudžeto sumažinimo pasekmė. Tačiau EGF lėšomis turėtų būti galima remti darbuotojus, atleistus iš konkurencingoje rinkoje veikiančių įmonių, tiekiančių prekes ar teikiančių paslaugas viešosiomis lėšomis finansuojamiems subjektams, nukentėjusiems nuo biudžeto sumažinimo. Be to, šio fondo lėšomis turėtų būti galima remti savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko dėl biudžeto sumažinimo;

(17)

siekiant parodyti Sąjungos solidarumą su bedarbiais, EGF, kaip reaguojamojo pobūdžio fondo, bendro finansavimo dalis turėtų būti suderinta su ESF+, kaip proaktyvaus fondo, didžiausia bendro finansavimo dalimi atitinkamoje valstybėje narėje, tačiau bet kuriuo atveju neturėtų būti mažesnė nei 60 %;

(18)

dalį EGF skiriamo Sąjungos biudžeto turėtų įgyvendinti Komisija pagal pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis, kaip nustatyta Finansiniame reglamente. Todėl, įgyvendindamos EGF pagal pasidalijamąjį valdymą, Komisija ir valstybės narės turėtų laikytis Finansiniame reglamente nustatytų principų, pavyzdžiui, patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų;

(19)

Europos pokyčių stebėsenos centras, įsteigtas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fonde Dubline, padeda Komisijai ir valstybėms narėms atlikti kokybinę ir kiekybinę analizę, kad joms būtų lengviau įvertinti globalizacijos, technologinių ir aplinkos pokyčių, restruktūrizavimo ir EGF naudojimo tendencijas. Kasdien atnaujinamas Europos restruktūrizacijos stebėjimo centras seka pranešimus apie didelio masto restruktūrizavimo atvejus visoje Sąjungoje, remdamasis nacionalinių korespondentų tinklu. Jis galėtų padėti ankstyvame etape nustatyti galimus intervencijos atvejus;

(20)

atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla nutrūko, nepriklausomai nuo jų darbo sutarties ar santykių pobūdžio turėtų būti suteikiamos vienodos galimybės gauti EGF paramą. Todėl atleisti darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla nutrūko, šio reglamento tikslais turėtų būti laikomi galimais EGF paramos gavėjais;

(21)

EGF finansinis įnašas pirmiausia turėtų būti skiriamas aktyvioms darbo rinkos priemonėms ir prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms, kuriomis siekiama greitai reintegruoti paramos gavėjus padedant jiems gauti deramas ir tvarias darbo vietas pradiniame jų veiklos ar kitame sektoriuje, kartu rengiant juos žalesnei ir labiau skaitmeninei Europos ekonomikai. Parama taip pat turėtų būti siekiama skatinti savarankišką veiklą ir įmonių kūrimą, be kita ko, steigiant kooperatyvus. Priemonės turėtų atspindėti tikėtinus vietos ar regiono darbo rinkos poreikius. Tačiau prireikus taip pat turėtų būti remiamas atleistų darbuotojų judumas, kad jie galėtų rasti naują darbą kitur. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių sklaidai ir, kai tikslinga, lyčių stereotipų užimtumo srityje panaikinimui. Turėtų būti apribotas piniginių išmokų įtraukimas į suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą. EGF remiamos priemonės neturėtų pakeisti pasyvių socialinės apsaugos priemonių. Darbdaviai galėtų būti skatinami dalyvauti nacionaliniame bendrame EGF remiamų priemonių finansavime papildomai prie priemonių, kurias jie turi užtikrinti pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis;

(22)

įgyvendindamos ir rengdamos suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kuriuo siekiama palengvinti tikslinių paramos gavėjų reintegraciją, valstybės narės turėtų siekti skaitmeninėje darbotvarkėje ir bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje nustatytų tikslų. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo klausimui informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuose ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose skatinant moterų perkvalifikavimą į tuos sektorius. Įgyvendindamos ir rengdamos suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą valstybės narės turėtų siekti didinti mažiau atstovaujamos lyties atstovų skaičių ir taip prisidėti prie vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų mažinimo;

(23)

atsižvelgiant į tai, kad ekonomikos skaitmeninė transformacija reikalauja, kad darbuotojai turėtų tam tikrą skaitmeninės kompetencijos lygį, skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių sklaida turėtų būti laikoma bet kurio suderinto siūlomų prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo horizontaliuoju elementu;

(24)

rengdamos aktyvias darbo rinkos priemones, valstybės narės pirmenybę turėtų teikti toms priemonėms, kurios reikšmingai padėtų didinti paramos gavėjų įsidarbinimo galimybes. Valstybės narės turėtų siekti, kad per šešis mėnesius nuo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos į darbo rinką kuo greičiau tvariai reintegruotųsi kuo daugiau paramos gavėjų, dalyvaujančių įgyvendinant tas priemones. Rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kai tikslinga, turėtų būti atsižvelgiama į pamatinę atleidimų iš darbo priežastį ir numatomos rinkos ateities perspektyvas bei įgūdžius, kurių reikės. Suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas turėtų būti pritaikytas perėjimui prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

(25)

rengdamos aktyvias darbo rinkos priemones, valstybės narės turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į palankių sąlygų neturinčius paramos gavėjus, įskaitant neįgaliuosius, priklausomų giminaičių turinčius asmenis, jaunus ir vyresnio amžiaus darbo neturinčius asmenis, žemos kvalifikacijos asmenis, migrantų kilmės asmenis ir tuos, kuriems gresia skurdas, nes tos grupės, siekdamos sugrįžti į darbo rinką, susiduria su ypatingomis problemomis. Tačiau įgyvendinant EGF paramą reikėtų gerbti ir propaguoti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus – tai vienos iš svarbiausių Sąjungos vertybių, įtvirtintos ir Ramstyje;

(26)

siekdamos, kad parama gavėjams būtų veiksminga ir greita, valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad jų teikiamos paraiškos dėl EGF finansinio įnašo būtų tinkamai užpildytos. Jeigu Komisijai reikia papildomos informacijos, kad galėtų įvertinti paraišką, tokios informacijos pateikimui turėtų būti nustatytas terminas. Valstybės narės ir Sąjungos institucijos turėtų siekti, kad prašymai būtų tvarkomi kuo greičiau;

(27)

kad apsaugotų paramos gavėjų ir už priemonių įgyvendinimą atsakingų institucijų interesus, paraišką teikianti valstybė narė turėtų informuoti visus su paraiškos procedūra susijusius subjektus apie paraiškos nagrinėjimo eigą, ir, kai įmanoma, įtraukti juos įgyvendinant priemones;

(28)

vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, EGF finansinis įnašas turėtų ne pakeisti paramos priemones, kurios paramos gavėjams teikiamos iš Sąjungos fondų ar įgyvendinant kitas Sąjungos politikos sritis ar programas, o jas papildyti, kai tik tai įmanoma;

(29)

reikėtų įtraukti specialias informavimo bei komunikavimo apie EGF paraiškas ir rezultatus veiksmų nuostatas. Valstybės narės ir EGF suinteresuotieji subjektai turėtų didinti informuotumą apie Sąjungos finansavimo paskatintus laimėjimus ir informuoti visuomenę. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos veiksmai būtų matomi vietoje, itin svarbu vykdyti skaidrumo ir komunikacijos veiklą, grindžiamą tikslia ir naujausia informacija. Siekiant propaguoti EGF ir parodyti jo kaip Sąjungos biudžeto dalies pridėtinę vertę, Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų prašymu joms turėtų būti pateikta valstybių narių parengta komunikacijos ir matomumo medžiaga. Todėl Sąjungai turėtų būti suteikta nemokama, neišimtinė ir neatšaukiama licencija naudoti tokią medžiagą ir naudotis visomis su ja susijusiomis ankstesnėmis teisėmis;

(30)

siekiant palengvinti šio reglamento įgyvendinimą, išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis iš EGF finansinio įnašo finansuoti nuo tos dienos, kurią valstybė narė pradeda teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas, arba nuo tos dienos, kurią valstybė narė patiria su EGF įgyvendinimu susijusių administracinių išlaidų;

(31)

siekiant patenkinti visų pirma pirmaisiais kiekvienų metų mėnesiais kylančius poreikius, kai ypač sudėtinga atlikti perkėlimus iš kitų biudžeto eilučių, vykdant metinę biudžeto procedūrą EGF biudžeto eilutėje reikėtų numatyti adekvačią mokėjimų asignavimų sumą;

(32)

EGF biudžeto sistema yra nustatyta 2021–2027 m. DFP ir 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (10);

(33)

siekiant apsaugoti paramos gavėjų interesus, parama turėtų būti teikiama kuo greičiau ir veiksmingiau. Valstybės narės ir Sąjungos institucijos, dalyvaujančios su EGF susijusių sprendimų priėmimo procese, turėtų dėti visas pastangas, kad sutrumpintų paraiškų nagrinėjimo laiką ir supaprastintų procedūras, taip siekdamos užtikrinti, kad sprendimai dėl EGF lėšų mobilizavimo būtų priimami sklandžiai ir greitai;

(34)

MVĮ yra Sąjungos ekonomikos pagrindas. Todėl verslumo skatinimas ir parama MVĮ yra labai svarbūs siekiant užtikrinti ekonomikos augimą, inovacijas, darbo vietų kūrimą ir socialinę integraciją. Sąjunga aktyviai propaguoja verslumą skatindama žmones pradėti savo verslą. Didelio masto restruktūrizavimo atveju atleistiems darbuotojams turėtų būti galima padėti pradėti savo verslą. Tuo atveju, kai įmonė uždaroma, taip pat turėtų būti galima padėti tos įmonės atleistiems darbuotojams perimti visą buvusio darbdavio veiklą ar jos dalį;

(35)

skaidrumo ir informavimo tikslais valstybės narės galutinėse ataskaitose turėtų atskleisti išsamius duomenis apie bet kokią valstybės pagalbą ar Sąjungos finansavimą, suteiktą darbuotojus atleidusiai įmonei per penkerius metus iki ataskaitos pateikimo. Tačiau šis reikalavimas neturėtų būti taikomas labai mažoms įmonėms ir MVĮ, visų pirma startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms, kad būtų išvengta bet kokios neproporcingos administracinės naštos valstybėms narėms, ypač tais atvejais, kai sektorinės EGF paraiškos yra susijusios su daugiau nei viena labai maža įmone arba MVĮ;

(36)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (11) 22 ir 23 punktais, EGF turėtų būti vertinamas remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas EGF poveikis vietoje;

(37)

kad Europos Parlamentas galėtų vykdyti demokratinę kontrolę, o Komisija – nuolat stebėti EGF paramos rezultatus, atitinkamos valstybės narės turėtų pateikti galutinę EGF įgyvendinimo ataskaitą;

(38)

valstybės narės turėtų padėti Komisijai atlikti vertinimus pateikdamos atitinkamus turimus duomenis;

(39)

siekiant palengvinti būsimus vertinimus, įgyvendinus kiekvieną EGF finansinį įnašą turėtų būti atliekama paramos gavėjų apklausa. Paramos gavėjų apklausa turėtų būti prieinama dalyviams bent keturias savaites ir turėtų būti pradėta šeštąjį mėnesį po įgyvendinimo laikotarpio pabaigos. Valstybės narės turėtų padėti Komisijai atlikti paramos gavėjų apklausą, skatindamos paramos gavėjus dalyvauti siųsdamos kvietimą joje dalyvauti ir bent vieną priminimą. Valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie pastangas susisiekti su paramos gavėjais. Komisija surinktus duomenis turėtų naudoti vertinimo tikslais. Kad būtų užtikrintas atvejų palyginamumas, Komisija glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis turėtų parengti paramos gavėjų apklausos šabloną ir vertimus į visas oficialiąsias Sąjungos institucijų kalbas;

(40)

siekiant panaikinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti jų lygybę, su EGF susijusios analizės ir ataskaitos turėtų apimti pagal lytį suskirstytą informaciją;

(41)

siekiant stebėti EGF lėšų naudojimą ir, visų pirma, pažangą siekiant įgyvendinti jo tikslus, šio reglamento priede turėtų būti pateiktas rodiklių sąrašas. Prireikus, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad tie rodikliai būtų iš dalies pakeisti;

(42)

valstybės narės turėtų likti atsakingos už finansinio įnašo panaudojimą ir Sąjungos lėšomis remiamų veiksmų valdymą ir kontrolę, kaip nustatyta Finansiniame reglamente. Valstybės narės turėtų pagrįsti iš EGF gauto finansinio įnašo panaudojimą. Atsižvelgiant į tai, kad EGF intervencijų įgyvendinimo laikotarpis yra trumpas, ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų atspindėti ypatingą tų intervencijų pobūdį;

(43)

valstybės narės turėtų užkirsti kelią visiems paramos gavėjų padarytiems pažeidimams, įskaitant sukčiavimą, juos nustatyti ir veiksmingai ištaisyti. Be to, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (12) ir Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (13) ir (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (14) Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (15) Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (16), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas.

Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, visapusiškai bendradarbiautų Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteiktų būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai ir užtikrintų, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie visus nustatytus pažeidimus, įskaitant sukčiavimą, ir visus tolesnius veiksmus, kurių jos ėmėsi dėl tokių pažeidimų ir dėl bet kokių OLAF tyrimų. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su Komisija, OLAF, Audito Rūmais ir, kai taikytina, Europos prokuratūra pagal Finansinio reglamento 63 straipsnio 2 dalies d punktą visais klausimais, susijusiais su įtariamu arba nustatytu sukčiavimu;

(44)

kad būtų sustiprinta Sąjungos biudžeto apsauga, Komisija turėtų sukurti integruotą ir sąveikią informacijos ir stebėsenos sistemą su bendrąja duomenų gavybos ir rizikos įvertinimo priemone, kad būtų užtikrinta prieiga prie atitinkamų duomenų ir jų analizė, o Komisija turėtų skatinti ją naudoti, kad valstybės narės ją taikytų visuotinai;

(45)

Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(46)

atsižvelgiant į tai, jog svarbu, kad kova su klimato kaita vyktų laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir įsipareigojimo siekti JT darnaus vystymosi tikslų, veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti padedama įgyvendinti tikslą, kad 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų sudarytų išlaidos, kuriomis remiami klimato srities tikslai, ir užmojį, kad išlaidos biologinės įvairovės tikslams 2024 m. sudarytų 7,5 % Sąjungos biudžeto, o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % biudžeto, kartu atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu klimato ir biologinės įvairovės tikslai iš dalies sutampa;

(47)

siekiant sudaryti sąlygas geriau stebėti EGF lėšų naudojimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, nustatant kriterijus, kuriais remiantis nustatomi pažeidimų atvejai, apie kuriuos valstybės narės turi pranešti ir teikti informaciją pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencijos, nustatymo bei pašalinimo ir neteisingai išmokėtų sumų su delspinigiais susigrąžinimo tikslais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(48)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, kiek tai susiję su naudos gavėjų apklausomis ir pranešimų apie pažeidimus formatu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (17);

(49)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(50)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas ją įgyvendinti nuo 2021–2027 m. DFP pradžios, būtina numatyti, kad šis reglamentas taikomas nuo 2021 finansinių metų pradžios. Tačiau Komisija biudžeto procedūrą turėtų inicijuoti tik po šio reglamento įsigaliojimo;

(51)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 turėtų būti panaikintas,

1.

atleistas darbuotojas – darbuotojas, neatsižvelgiant į jo darbo santykių pobūdį ar trukmę, kuris darbo sutartis ar santykiai nutraukiami pirma laiko, nes jis buvo atleistas, arba kurio darbo sutartis ar santykiai nepratęsiami dėl ekonominių priežasčių;

2.

savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, įdarbinęs mažiau nei 10 darbuotojų;

3.

paramos gavėjas – fizinis asmuo, dalyvaujantis EGF bendrai finansuojamose priemonėse;

4.

pažeidimas – bet koks taikytinos teisės nesilaikymas dėl EGF įgyvendinimo veikloje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą jam padaroma ar būtų padaryta žala;

5.

įgyvendinimo laikotarpis – laikotarpis, kuris prasideda 8 straipsnio 7 dalies j punkte nurodytomis datomis, ir baigiasi praėjus 24 mėnesiams po sprendimo dėl finansinio įnašo pagal 15 straipsnio 2 dalį įsigaliojimo dienos.

a)

dieną, kurią darbdavys pagal Tarybos direktyvos 98/59/EB (18) 3 straipsnio 1 dalį raštu praneša kompetentingai valdžios institucijai apie planuojamą kolektyvinį atleidimą iš darbo;

b)

darbdavio individualaus pranešimo darbuotojui apie jo atleidimą arba darbo sutarties ar darbo santykių nutraukimą dieną;

c)

darbo sutarties ar darbo santykių de facto nutraukimo ar pasibaigimo dieną;

d)

darbuotojo paskyrimo įmonėje laikinojo darbo naudotojoje pabaigos dieną;

e)

savarankiškai dirbančių asmenų atveju – veiklos nutraukimo dieną, kaip nustatyta nacionaliniuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose.

a)

atleisti darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla nutrūko, kaip nustatyta pagal 5 straipsnį, per 4 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus ataskaitinius laikotarpius;

b)

atleisti darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla nutrūko, kaip nustatyta pagal 5 straipsnį, per kitą nei 4 straipsnyje numatytą ataskaitinį laikotarpį, t. y. šešis mėnesius iki ataskaitinio laikotarpio pradžios, arba nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki paskutinės dienos prieš Komisijos atliekamo vertinimo pabaigą.