EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/240

2021 m. vasario 10 d.

kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 175 straipsnio trečią pastraipą ir 197 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 120 ir 121 straipsnius valstybės narės, vykdydamos savo ekonominę politiką, turi stengtis prisidėti prie Sąjungos tikslų siekimo ir atsižvelgti į bendras gaires, kurias parengia Taryba. SESV 148 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės įgyvendintų užimtumo politiką, kurioje atsižvelgiama į Tarybos parengtas užimtumo gaires. Todėl valstybių narių ekonominės politikos koordinavimas yra bendro intereso reikalas;

(2)	SESV 175 straipsnyje reikalaujama, inter alia, kad valstybės narės savo ekonominę politiką koordinuotų taip, kad būtų siekiama jos 174 straipsnyje išdėstytų ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų;

(3)

dėl COVID-19 protrūkio 2020 m. pradžioje pasikeitė daugelio metų Sąjungos ir viso pasaulio ekonominės ir socialinės perspektyvos. Sąjungoje atsirado naujų su krize susijusių prioritetų ir daugiausia dėmesio skiriama ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui. Dėl tų prioritetų Sąjungos atsakas turi būti skubus ir koordinuotas, kad valstybės narės galėtų įveikti ekonomines, socialines ir su sveikata susijusias pasekmes ir sumažinti socialinius ir ekonominius padarinius. Dėl ekonominio COVID-19 sukeltos krizės poveikio ypač nukentėjo moterys. COVID-19 sukelta krizė ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos patikimą ir atsparią ekonomiką ir finansų sistemas, pagrįstas stipriomis ir tvariomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, valstybės narės gali efektyviau reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų atsigauti. Taip pat tapo akivaizdu, kad turi būti pasirengusios sveikatos sistemos, būtinų viešųjų paslaugų teikėjai ir kad turi būti numatyti veiksmingi socialinės apsaugos mechanizmai. Tam, kad ekonomika ir visuomenė grįžtų į tvaraus atsigavimo kelią ir atsikratytų ekonominių, socialinių ir teritorinių skirtumų Sąjungoje, reikalingos augimą skatinančios, tvarios, pažangios ir socialiai įtraukios reformos ir investicijos, taip pat reikia vykdyti patikimą fiskalinę politiką ir kurti kokybiškas darbo vietas, siekiant įveikti naujus uždavinius, spręsti struktūrines ekonomikos problemas ir didinti jos atsparumą. Tai turėtų būti daroma dėl Sąjungos piliečių gerovės ir vadovaujantis atitinkamais pagrindinių teisių principais;

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/825 (4) buvo sudaryta 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programa, kurios biudžetas priėmimo metu – 142 800 000 EUR. Struktūrinių reformų rėmimo programa buvo sudaryta siekiant stiprinti valstybių narių gebėjimą parengti ir įgyvendinti augimą skatinančias administracines ir struktūrines reformas, be kita ko, padedant veiksmingai ir efektyviai naudotis Sąjungos fondais. Techninę paramą pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą teikia Komisija valstybės narės prašymu, ir ji gali apimti daug įvairių politikos sričių. Šiuo reglamentu siekiama tęsti tą valstybių narių palankiai įvertintą programą, tačiau įtraukiant atitinkamas korekcijas;

(5)	valstybės narės vis aktyviau naudojosi technine parama pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti sukurta techninės paramos priemonė (toliau – priemonė), kad būtų toliau remiamoms valstybės narės ir padidinta ta parama joms įgyvendinant reformas;

(6)

Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, padedantis nustatyti iššūkius ir nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti tų prioritetų įgyvendinimą. Remdamos tuos prioritetus, valstybės narės Europos semestro kontekste taip pat rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Tos strategijos pateikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir naudojamos kaip prioritetų, kurie bus remiami nacionalinėmis arba Sąjungos lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė. Jos taip pat turėtų padėti darniai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti programų, kurias Sąjunga visų pirma remia struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšomis, bei kitų programų teikiamos finansinės paramos pridėtinę vertę. Kalbant apie uždavinius, nustatytus įgyvendinant Europos semestrą, priemonė turėtų aiškią pridėtinę vertę padedant valstybėms narėms didinti jų pajėgumus veiksmingai įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(7)

atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris yra Sąjungos augimo strategija, ir į Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, priemonė padės įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, integruoti klimato politikos veiksmus ir pasiekti bendrą tikslą – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti bei pasiekti užmojį biologinės įvairovės tikslams 2024 m. skirti 7,5 %, o 2026 m. ir 2027 m. – po 10 % metinių išlaidų pagal Daugiametę finansinę programą, tuo pačiu atsižvelgiant į esamų klimato ir biologinės įvairovės tikslų sutapimus. Atitinkami veiksmai turėtų būti nustatyti priemonės rengimo ir įgyvendinimo metu, o atliekant atitinkamus vertinimus ir peržiūros procedūras jie turėtų būti pakartotinai įvertinti. Priemonė taip pat turėtų padėti Sąjungoje spręsti bendresnes aplinkos ir socialines problemas, įskaitant gamtinio kapitalo apsaugą, biologinės įvairovės išsaugojimą ir žiedinės ekonomikos bei energetikos pertvarkos rėmimą, pagal Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Įgyvendinant priemonę taip pat turėtų būti remiama skaitmeninė pertvarka ir prisidedama prie bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimo;

(8)

bendrasis priemonės tikslas turėtų būti skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą remiant valstybių narių pastangas įgyvendinti reformas. Jos yra būtinos siekiant paskatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas, remti tvarų ir sąžiningą ekonomikos ir socialinį atsigavimą ir konvergenciją, užtikrinti atsparumą, mažinti skurdą ir nelygybę, skatinti lyčių lygybę, didinti konkurencingumą, veiksmingai spręsti nustatytas problemas, nurodytas konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, ir įgyvendinti Sąjungos teisę. Tai būtina ir siekiant paremti valstybių narių pastangas sustiprinti jų institucinius ir administracinius gebėjimus bei teisinę sistemą, be kita ko, regionų ir vietos lygmenimis, ir jų pastangas įgyvendinti politikos tikslus, siekiant sudaryti daugiau galimybių vykdyti socialiai įtraukią žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos tikslus, neutralaus poveikio klimatui iki 2050 m. tikslą, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir Europos socialinių teisių ramstį;

(9)

priemonės konkretūs tikslai turėtų būti: padėti nacionalinėms valdžios institucijoms rengti, plėtoti ir įgyvendinti reformas ir rengti, keisti, įgyvendinti ir persvarstyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241 (5), nustatantį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, be kita ko, keičiantis gerosios patirties pavyzdžiais, taikant tinkamus procesus ir metodiką, įtraukiant, kai aktualu, suinteresuotuosius subjektus ir efektyviau bei veiksmingiau valdant žmogiškuosius išteklius;

(10)

siekdama padėti valstybėms narėms rengti, plėtoti ir įgyvendinti reformas visose pagrindinėse ekonomikos ir socialinėse srityse, Komisija, valstybei narei paprašius, turėtų toliau teikti techninę paramą daugelyje įvairių politikos sričių, įskaitant sritis, susijusias su viešųjų finansų ir turto valdymu, institucine ir administracine reforma, teismų reforma, verslo aplinka, finansų sektoriumi ir finansinio raštingumo gerinimu, produktų, paslaugų ir darbo rinkomis, švietimu ir mokymu, lyčių lygybe, darniu vystymusi, visuomenės sveikata, socialine gerove ir priežiūra, taip pat su ankstyvo nustatymo ir koordinuoto institucinio bei ekonominio atsako pajėgumais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas veiksmams, kuriais skatinama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Įgyvendinant tą priemonę taip pat turėtų būti remiamas rengimasis narystei euro zonoje;

(11)

šiame reglamente nustatomas priemonės finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant naujų nuosavų išteklių įvedimo planą (6). Metinius asignavimus turėtų patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba metinės biudžeto procedūros metu, laikydamiesi daugiametės finansinės programos viršutinių ribų ir atsižvelgdami į priemonės poreikį;

(12)

siekdamos patenkinti papildomus poreikius pagal priemonę, valstybės narės turėtų turėti galimybę perkelti į priemonės biudžetą išteklius, numatytus Sąjungos fondams taikant pasidalijamojo valdymo principą, ir grąžinti nepaskirtus išteklius pagal Reglamentą, kuriuo nustatomos bendros nuostatos dėl Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo, taip pat tų fondų ir Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo bei Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės. Perkelti ištekliai turėtų būti naudojami pagal priemonės taisykles ir tik atitinkamos valstybės narės naudai. Komisija atitinkamai valstybei narei turėtų teikti grįžtamąją informaciją apie perkeltų išteklių naudojimą;

(13)

siekdama patenkinti papildomus poreikius pagal priemonę, valstybė narė turėtų turėti galimybę prašyti papildomos techninės paramos ir turėtų sumokėti su tokia papildoma parama susijusias išlaidas. Tokie mokėjimai turėtų sudaryti išorės asignuotąsias pajamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 (7) (toliau – Finansinis reglamentas) ir turėtų būti naudojami išimtinai tos valstybės narės naudai;

(14)

techninė parama turėtų būti teikiama pateikus prašymą, siekiant remti valstybių narių iniciatyva vykdomų reformų, ekonomikos valdymo procesų, visų pirma tų, kuriais veiksmingai įgyvendinamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, arba su Sąjungos teisės įgyvendinimu susijusių veiksmų kontekste vykdomų reformų ir su ekonominio koregavimo programomis susijusių reformų įgyvendinimas. Pagal priemonę taip pat turėtų būti teikiama techninė parama rengiant, iš dalies keičiant, įgyvendinant ir persvarstant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kurių reikia imtis pagal Reglamentą (ES) 2021/241;

(15)

atsižvelgiant į jau galiojančias Struktūrinių reformų rėmimo programos taisykles ir praktiką, turėtų būti nustatytas nesudėtingas techninės paramos prašymų pateikimo procesas. Todėl savo prašymus valstybės narės turėtų pateikti ne vėliau kaip spalio 31 d., nebent papildomuose specialiuose kvietimuose teikti pasiūlymus nurodyta kitaip. Laikantis visa apimančio vienodo požiūrio, patikimo finansų valdymo ir skaidrumo principo, turėtų būti nustatyti tinkami valstybių narių pateiktų prašymų nagrinėjimo kriterijai. Tie kriterijai turėtų būti grindžiami problemų skubumu, rimtumu ir mastu, taip pat paramos poreikiais, nustatytais tose politikos srityse, kuriose numatoma teikti techninę paramą. Komisija, reaguodama į konkrečius naujai atsirandančius valstybių narių poreikius, turėtų skelbti papildomus specialius kvietimus teikti pasiūlymus, be kita ko, teikdama pirmumą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų rengimui, daliniam keitimui, įgyvendinimui ir peržiūrai pagal Reglamentą (ES) 2021/241;

(16)

valstybėms narėms, prieš joms teikiant techninės paramos prašymus, turėtų būti suteikta galimybė prireikus konsultuotis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, laikantis nacionalinių teisės aktų ir praktikos;

(17)

be to, reikėtų patikslinti bendradarbiavimo ir paramos planų turinį, išsamiai išdėstant techninės paramos teikimo valstybėms narėms priemones. Tuo tikslu numatant techninės paramos priemones ir apskaičiuojant susijusį bendrą finansinį įnašą reikėtų atsižvelgti į Sąjungos fondų ar pagal Sąjungos programas finansuojamus veiksmus ir veiklą;

(18)

atskaitomybės ir skaidrumo tikslais bei siekiant užtikrinti Sąjungos veiksmų matomumą, laikantis tam tikrų neskelbtinos informacijos apsaugos sąlygų, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai vienu metu turėtų perduoti bendradarbiavimo ir paramos planus. Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė vykdyti komunikacijos veiklą. Komisija savo interneto svetainėje turėtų skelbti patvirtintų techninės paramos prašymų sąrašą;

(19)

siekdama užtikrinti didesnį techninio indėlio į nacionalinį sprendimų priėmimo procesą skaidrumą, Komisija turėtų sukurti bendrą viešą internetinę duomenų saugyklą, kurią naudodama ji, vadovaudamasi galiojančiomis taisyklėmis ir konsultuodamasi su atitinkamomis valstybėmis narėmis, galėtų skelbti galutinius tyrimus arba ataskaitas, parengtus vykdant reikalavimus atitinkančius veiksmus. Kad būtų apsaugota neskelbtina ir konfidenciali informacija, susijusi su valstybių narių viešaisiais interesais, jos turėtų turėti galimybę pagrįstais atvejais reikalauti, kad Komisija neatskleistų tokių dokumentų be išankstinio jų sutikimo;

(20)

turėtų būti išdėstytos priemonės įgyvendinimo nuostatos, visų pirma valdymo būdai, techninės paramos priemonių finansavimo formos ir darbo programų turinys, ir jos turėtų būti priimtos įgyvendinimo aktais. Atsižvelgiant į nacionalinių valdžios institucijų pastangų vykdant ir įgyvendinant reformas rėmimo svarbą, būtina leisti, kad dotacijų bendro finansavimo norma siektų iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų. Kad būtų galima greitai sutelkti techninę paramą skubos atveju, turėtų būti numatyta nuostata dėl specialių priemonių priėmimo ribotam laikotarpiui. Tuo tikslu tam tikra priemonės darbo programos biudžeto suma, neviršijanti 30 % metinių asignavimų, turėtų būti atidėta specialioms priemonėms;

(21)

siekiant užtikrinti efektyvų ir darnų lėšų iš Sąjungos biudžeto paskirstymą ir patikimo finansų valdymo principo laikymąsi, veiksmai pagal šį reglamentą turėtų atitikti ir papildyti vykdomas Sąjungos programas. Tačiau reikėtų vengti dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo. Visų pirma, siekiant išvengti dubliavimosi ar sutapimo, Komisija ir nacionalinės valdžios institucijos visais proceso etapais turėtų užtikrinti veiksmingą koordinavimą, kad būtų apsaugotas finansavimo šaltinių, įskaitant techninės paramos finansavimą, nuoseklumas, suderinamumas, papildomumas ir sinergija;

(22)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (8) 22 ir 23 punktais, priemonė turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta laikantis konkrečių stebėsenos reikalavimų, kartu vengiant administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reglamentavimo. Kai tinkama, tie reikalavimai turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant priemonės poveikį vietoje;

(23)

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų vienu metu pateikti šio reglamento įgyvendinimo metinę ataskaitą. Be to, turėtų būti atliktas nepriklausomas laikotarpio vidurio vertinimas, kaip įgyvendinami priemonės tikslai, ar efektyviai naudojami jos ištekliai ir kokia jos pridėtinė vertė. Atsižvelgiant į tai Europos Parlamentui turėtų būti suteikta galimybė pakviesti Komisiją dalyvauti keičiantis nuomonėmis Europos Parlamento kompetentingame komitete ir aptarti metinės ataskaitos ir priemonės įgyvendinimo. Be to, ex post nepriklausomame vertinime turėtų būti vertinamas ilgalaikis priemonės poveikis;

(24)

reikėtų sukurti techninės paramos įgyvendinimo darbo programas. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente. Jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtose taisyklėse taip pat yra bendras sąlygų režimas Sąjungos biudžeto apsaugai;

(25)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (9) ir Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (10), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (11) ir (ES) 2017/1939 (12) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, su administracinių sankcijų skyrimu. Visų pirma pagal reglamentus (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos, darančios poveikį Sąjungos finansiniams interesams, atvejų. Europos prokuratūra yra įgaliota, remiantis Reglamentu (ES) 2017/1939, tirti nusikalstamos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (13), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, taip pat užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(26)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(27)

šis reglamentas neturėtų turėti įtakos tolesniam paramos priemonių, kurias Komisija ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtino remdamasi Reglamentu (ES) 2017/825 arba bet kokiu kitu Sąjungos teisės aktu, kuris taikomas tai paramai, teikimui arba keitimui. Todėl pagal Reglamentą (ES) 2017/825 patvirtintos priemonės turėtų likti galioti. Tuo tikslu taip pat reikėtų nustatyti pereinamąją nuostatą;

(28)	siekiant sudaryti sąlygas nedelsiant taikyti šiame reglamente numatytas priemones, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma techninės paramos priemonė (toliau – priemonė).

Jame nustatomas priemonės bendrasis tikslas ir konkretūs tikslai, 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpio priemonės biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

techninė parama – priemonės, padedančios nacionalinėms valdžios institucijoms įgyvendinti institucines, administracines ir struktūrines reformas, kurios skatina augimą, yra tvarios ir didina atsparumą, stiprina ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir remia viešąją administraciją jai planuojant tvarias ir atsparumą didinančias investicijas;

nacionalinė valdžios institucija – viena ar daugiau valdžios lygmens valdžios institucijų, įskaitant regioninio ir vietos lygmens valdžios institucijas, taip pat valstybės narės organizacijos, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 2 straipsnio 42 punkte, bendradarbiaujančios kaip partnerės pagal valstybės narės institucinę ir teisinę sistemą;

3)	Sąjungos fondai – Europos regioninės plėtros fondas, „Europos socialinio fondas +“, Sanglaudos fondas, Teisingos pertvarkos fondas, Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondas, Prieglobsčio ir migracijos fondas, Vidaus saugumo fondas ir Sienų valdymo ir vizų priemonės fondas;

4)	tarptautinė organizacija – organizacija, kaip ji suprantama pagal Finansinio reglamento 156 straipsnį, ir pagal tą straipsnį tokiai organizacijai prilyginamos organizacijos;

5)	Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras arba Europos semestras – Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 (14) 2-a straipsnyje nustatytas procesas;

6)	konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos – įgyvendinant Europos semestrą kiekvienai valstybei narei pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį skirtos Tarybos rekomendacijos.

3 straipsnis

Bendrasis tikslas

Bendrasis priemonės tikslas – skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą remiant valstybių narių pastangas įgyvendinti reformas. Tai reikalinga siekiant skatinti investicijas, didinti konkurencingumą ir pasiekti tvarią ekonominę bei socialinę konvergenciją, padidinti atsparumą ir atgaivinti ekonomiką. Tai taip pat būtina siekiant paremti valstybių narių pastangas sustiprinti jų institucinius ir administracinius gebėjimus, be kita ko, regionų ir vietos lygmenimis, sudaryti daugiau galimybių vykdyti socialiai įtraukią žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, veiksmingai spręsti uždavinius, nurodytus konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose ir įgyvendinti Sąjungos teisę.

4 straipsnis

Konkretūs tikslai

Kad būtų pasiektas 3 straipsnyje nustatytas bendrasis tikslas, pagal priemonės konkrečius tikslus nacionalinėms valdžios institucijoms padedama gerinti jų gebėjimus:

a)	rengti, plėtoti ir įgyvendinti reformas;

b)	kurti, keisti, įgyvendinti ir persvarstyti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus pagal Reglamentą (ES) 2021/241.

Tų konkrečių tikslų siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis, be kita ko, keičiantis gerosios patirties pavyzdžiais, taikant tinkamus procesus ir metodiką, kai aktualu, įtraukiant suinteresuotuosius subjektus ir efektyviau bei veiksmingiau valdant žmogiškuosius išteklius.

5 straipsnis

Taikymo sritis

4 straipsnyje nustatyti konkretūs tikslai taikomi politikos sritims, susijusioms su sanglauda, konkurencingumu, švietimu, našumu, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, sąžiningu, tvariu ir integraciniu augimu, darbo vietomis ir investicijomis, ypač orientuojantis į veiksmus, kuriais skatinama skaitmeninė ir teisinga žalioji pertvarka, ir daugiausia dėmesio skiriant vienai ar kelioms iš šių sričių:

viešųjų finansų ir turto valdymas, biudžeto sudarymo procesas, įskaitant žaliąjį biudžetą ir biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą, makrofiskalinė sistema, skolų ir pinigų valdymas, išlaidų ir mokesčių politika, mokestinių prievolių vykdymas, pajamų administravimas ir muitų sąjunga, taip pat kova su agresyviu mokesčių planavimu, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu;

institucinė reforma ir efektyvus į paslaugas orientuotas viešojo administravimo ir e. valdžios veikimas, paprastesnės taisyklės ir procedūros, auditas, didesnės galimybės įsisavinti Sąjungos lėšas, administracinio bendradarbiavimo skatinimas, veiksminga teisinė valstybė, teisingumo sistemų reforma, konkurencijos ir antimonopolinių institucijų pajėgumų stiprinimas, finansų priežiūros stiprinimas ir kovos su sukčiavimu, korupcija ir pinigų plovimu stiprinimas;

verslo aplinka, įskaitant mažųjų ir vidutinių įmonių, savarankiškai dirbančių asmenų, verslininkų ir socialinės ekonomikos įmonių verslo aplinką, reindustrializacija ir gamybos perkėlimas į Sąjungą, privačiojo sektoriaus plėtra, produktų ir paslaugų rinkos, viešosios ir privačiosios investicijos, įskaitant investicijas į fizinę ir virtualią infrastruktūrą, parama projektų rengėjams ir inkubatoriams, visuomenės dalyvavimas įmonėse, privatizacijos procesai, prekyba ir tiesioginės užsienio investicijos, konkurencija, veiksmingi ir skaidrūs viešieji pirkimai, tvarus sektorių vystymasis, taip pat mokslinių tyrimų ir inovacijų bei skaitmeninimo rėmimas;

švietimas, mokymasis visą gyvenimą ir mokymas, profesinis rengimas ir mokymas, jaunimo politika, darbo rinkos politika, įskaitant socialinį dialogą, darbo vietų kūrimui, nepakankamai atstovaujamų grupių dalyvavimo darbo rinkoje didinimas, įgūdžių tobulinimas ir persikvalifikavimas, visų pirma susijęs su skaitmeniniais įgūdžiais, gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, aktyvus pilietiškumas, vyresnių žmonių aktyvumas, lyčių lygybė, civilinė sauga, sienų ir migracijos politika, socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu ir pajamų nelygybe bei visų formų diskriminacija;

e)	prieinama, įperkama ir atspari viešoji sveikatos priežiūra, socialinės apsaugos sistemos, priežiūros paslaugos ir gerovė, taip pat vaikų priežiūra;

klimato kaitos švelninimo, skaitmeninės ir teisingos žaliosios pertvarkos įgyvendinimo politika, e. valdžios sprendimai, e. viešasis pirkimas, junglumas, prieiga prie duomenų ir jų valdymas, duomenų apsaugos sprendimai, e. mokymasis, dirbtinio intelekto sprendimų naudojimas, tvaraus vystymosi aplinkosaugos ramstis ir aplinkos apsauga, klimato politikos veiksmai, transportas ir judumas, žiedinės ekonomikos, energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumo bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių skatinimas, užtikrintas energijos šaltinių įvairinimas, energijos nepritekliaus mažinimas ir energetinis saugumas, taip pat žemės ūkio sektoriaus, dirvožemio ir biologinės įvairovės apsaugos, žuvininkystės ir tvarios kaimo vietovių, atokių vietovių ir salų plėtros politika;

g)	finansų sektoriaus politika ir reglamentavimas, įskaitant finansinio raštingumo skatinimą, finansinį stabilumą, galimybes gauti finansavimą ir skolinimą realiajai ekonomikai, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, savarankiškai dirbantiems asmenims ir verslininkams;

h)	duomenų bei statistikos rengimas, teikimas ir kokybės stebėsena;

i)	pasirengimas narystei euro zonoje; ir

j)	ankstyvas nustatymas ir koordinuotas atsakas iškilus didelei rizikai visuomenės sveikatai arba saugumui, taip pat svarbiausių viešųjų ir privačiųjų institucijų ir sektorių veiklos ir paslaugų tęstinumo užtikrinimas.

6 straipsnis

Biudžetas

1. Finansinis paketas priemonei įgyvendinti 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu yra 864 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

2. Iš priemonei skirto finansinio paketo taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina priemonei valdyti ir jos tikslams įgyvendinti, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, įskaitant institucinę komunikaciją apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio reglamento tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones, ir visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama priemonę. Išlaidos taip pat gali apimti kitos pagalbinės veiklos, pavyzdžiui, techninės paramos projektų kokybės kontrolės ir stebėsenos vietoje išlaidas ir tarpusavio konsultavimo bei ekspertų struktūrinių reformų vertinimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas.

3. Be 1 dalyje nustatyto finansinio paketo, pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu ir atsižvelgiant į Reglamento, kuriuo nustatomos bendros nuostatos dėl Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo, taip pat šių fondų ir Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansines taisykles bei laikantis nustatytos tvarkos gali būti perkelti priemonei aiškiai apibrėžtiems techninės paramos prašymams finansuoti ir grąžinti atgal, jei jie nebuvo panaudoti. Tie ištekliai išimtinai naudojami lėšų perkėlimo paprašiusios valstybės narės, įskaitant regionų ir vietos lygmenimis, naudai.

7 straipsnis

Mokėjimas už papildomą techninę paramą

1. Be techninės paramos, finansuojamos iš 6 straipsnyje nustatyto biudžeto, valstybės narės gali prašyti papildomos techninės paramos pagal priemonę ir apmoka tokios papildomos paramos teikimo išlaidas.

2. Valstybės narės pagal šio straipsnio 1 dalį atlikti mokėjimai sudaro išorės asignuotąsias įplaukas, numatytas pagrindiniame teisės akte pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį, ir yra naudojami tik tos valstybės narės naudai.

II SKYRIUS

TECHNINĖ PARAMA

8 straipsnis

Reikalavimus techninei paramai gauti atitinkantys veiksmai

Siekiant 3 ir 4 straipsniuose nustatytų tikslų, techninės paramos priemone visų pirma finansuojami šių rūšių veiksmai:

a)	ekspertinių žinių, susijusių su politinėmis rekomendacijomis, politikos pokyčiais, strategijų ir reformos veiksmų planų formulavimu, taip pat su teisinėmis, institucinėmis, struktūrinėmis ir administracinėmis reformomis, teikimas;

trumpalaikis arba ilgalaikis ekspertų, įskaitant vietos ekspertus, skyrimas konkrečių sričių užduotims atlikti arba su veikla susijusioms funkcijoms vykdyti, kai reikia, kartu teikiant vertimo žodžiu, vertimo raštu ir bendradarbiavimo rėmimo, administracinės pagalbos paslaugas ir galimybę naudotis infrastruktūra bei įranga;

visų valdymo lygmenų institucinių, administracinių ar sektorių gebėjimų stiprinimas ir susiję rėmimo veiksmai, taip pat atitinkamai prisidedantys prie pilietinės visuomenės, įskaitant socialinius partnerius, įgalinimo, visų pirma:

i)	seminarai, konferencijos ir praktiniai seminarai, kai tinkama, dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams;

ii)	keitimasis geriausios patirties pavyzdžiais, kai tinkama, darbo vizitai į atitinkamas valstybes nares arba trečiąsias šalis, kad pareigūnai įgytų patirties arba ekspertinių žinių atitinkamose srityse ar jas pagilintų;

iii)	mokymo veiksmai ir internetinių ar kitokių mokymo modulių kūrimas, siekiant palaikyti reikiamus profesinius įgūdžius ir žinias, susijusius su atitinkamomis reformomis;

d)	statistinių ir kitų duomenų rinkimas; bendros metodikos, įskaitant lyčių ir klimato aspekto integravimą ir stebėseną, ir atitinkamais atvejais – rodiklių arba gairių rengimas;

e)	vietos operatyvinės paramos tokiose srityse, kaip prieglobstis, migracija ir sienų kontrolė, organizavimas;

IT pajėgumų didinimas, įskaitant ekspertines žinias, susijusias su atitinkamoms reformoms vykdyti reikalingos IT infrastruktūros ir taikomųjų programų kūrimu, priežiūra, valdymu ir jų kokybės kontrole, kibernetinis saugumas, atvirojo kodo programinės ir techninės įrangos sprendimai, duomenų apsaugos sprendimai, taip pat ekspertinės žinios, susijusios su viešųjų paslaugų skaitmeninimui skirtomis programomis, ypač tokiose srityse, kaip sveikatos priežiūra, švietimas arba teismų paslaugos;

g)	studijų, įskaitant galimybių studijas, mokslinių tyrimų, analizių ir apklausų, poveikio ir kitų vertinimų, įskaitant poveikio lytims vertinimus, vykdymas ir vadovų, ataskaitų ir mokomosios medžiagos rengimas bei skelbimas;

komunikacijos projektų ir strategijų, skirtų mokymosi, įskaitant e. mokymąsi, bendradarbiavimo, informuotumo didinimo bei sklaidos veiklai ir keitimuisi gerąja patirtimi, nustatymas ir vykdymas; informuotumo didinimo ir informacinių kampanijų, žiniasklaidos kampanijų ir renginių, įskaitant institucinę komunikaciją ir, kai tikslinga, komunikaciją per socialinius tinklus arba platformas, organizavimas;

i)	informacijai ir pagal priemonę teikiamos techninės paramos rezultatams skleisti skirtos medžiagos rinkimas ir skelbimas, be kita ko, kuriant, valdant ir prižiūrint sistemas ir priemones naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis, ir

j)	visi kiti susiję veiksmai, kuriais remiami atitinkamai 3 ir 4 straipsniuose nustatyti bendrieji tikslai ir konkretūs tikslai.

9 straipsnis

Techninės paramos prašymas

1. Valstybės narės, norinčios gauti techninę paramą pagal priemonę, pateikia techninės paramos prašymą Komisijai, nurodydamos remtinas politikos sritis ir prioritetus, patenkančius į 5 straipsnyje nustatytą taikymo sritį. Tokie prašymai pateikiami ne vėliau kaip spalio 31 d., nebent šio straipsnio 4 dalyje nurodytuose papildomuose specialiuose kvietimuose teikti prašymus nurodyta kitaip. Komisija gali parengti gaires dėl pagrindinių elementų, įtrauktinų į techninės paramos prašymą.

2. Siekiant plačios paramos valstybių narių vykdomoms reformoms ir atsakomybės už jas, valstybės narės, pageidaujančios gauti techninę paramą pagal priemonę, gali, kai tinkama, konsultuotis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais prieš teikdamos techninės paramos prašymus, laikydamosi nacionalinių teisės aktų ir praktikos.

3. Valstybės narės gali pateikti techninės paramos prašymą esant aplinkybėms, susijusioms su:

a)	valstybių narių iniciatyva pagal atitinkamai 3 ir 4 straipsniuose nustatytą bendrąjį tikslą ir konkrečius tikslus vykdomų reformų įgyvendinimu;

b)	augimą skatinančių ir atsparumą didinančių reformų, vykdomų pagal ekonomikos valdymo procesus, visų pirma įgyvendinant atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per Europos semestrą, ar atitinkamus veiksmus, susijusius su Sąjungos teisės įgyvendinimu, įgyvendinimu;

ekonominio koregavimo programų, skirtų valstybėms narėms, kurios gauna Sąjungos finansinę paramą, teikiamą pagal esamas priemones, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 (15), skirtą valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 (16), skirtą valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, įgyvendinimu;

d)	ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų rengimu, daliniu keitimu ir peržiūra pagal Reglamentą (ES) 2021/241 ir jų įgyvendinimu valstybėse narėse.

4. Komisija, reaguodama į konkrečius naujai atsirandančius valstybių narių poreikius, skelbia papildomus specialius kvietimus teikti prašymus, pavyzdžiui, teikti prašymus, susijusius su 3 dalies d punkte nurodytomis aplinkybėmis.

5. Laikydamasi skaidrumo, vienodo požiūrio ir patikimo finansų valdymo principų, ir po dialogo su valstybėmis narėmis, be kita ko, per Europos semestrą, Komisija nagrinėja 1 dalyje nurodytą paramos prašymą, atsižvelgdama į nurodytų iššūkių skubumą, mastą ir rimtumą, paramos poreikius, susijusius su atitinkamomis politikos sritimis, valstybių narių socialinių ir ekonominių rodiklių analizę ir institucinius bei bendruosius administracinius atitinkamų valstybių narių gebėjimus.

Remdamasi ta analize ir atsižvelgdama į šiuo metu iš Sąjungos fondų arba pagal kitas Sąjungos programas finansuojamus veiksmus ir priemones, Komisija ir atitinkamos valstybės narės susitaria dėl prioritetinių remtinų sričių, tikslų, orientacinio tvarkaraščio, teiktinų paramos priemonių aprėpties ir numatomo bendro finansinio įnašo į tokios techninės paramos biudžetą, kurie nurodomi bendradarbiavimo ir paramos plane (toliau - bendradarbiavimo ir paramos planas).

6. 3 dalyje nurodytame bendradarbiavimo ir paramos plane atskirai nuo kitos techninės paramos nurodomos priemonės, susijusios su valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais pagal Reglamentą (ES) 2021/241.

10 straipsnis

Europos Parlamento ir Tarybos informavimas ir komunikacija apie bendradarbiavimo ir paramos planus

1. Atitinkamai valstybei narei sutikus, Komisija bendradarbiavimo ir paramos planą nedelsdama vienu metu perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai. Atitinkama valstybė narė gali atsisakyti duoti tokį sutikimą, jeigu kalbama apie neskelbtiną arba konfidencialią informaciją, kurią atskleidus būtų pakenkta valstybės narės viešiesiems interesams.

2. Nepaisant 1 dalies, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bendradarbiavimo ir paramos planą:

a)	kai tik atitinkama valstybė narė redaguodama pašalino visą neskelbtiną arba konfidencialią informaciją, kurią atskleidus būtų pakenkta valstybės narės viešiesiems interesams;

b)	praėjus pagrįstam laikotarpiui, kai susijusios informacijos atskleidimas nedarytų neigiamo poveikio paramos priemonių įgyvendinimui, bet kuriuo atveju ne vėliau kaip praėjus dviem mėnesiams po tokių priemonių įgyvendinimo pagal bendradarbiavimo ir paramos planą.

3. Komisija gali vykdyti komunikacijos veiklą, kad užtikrintų bendradarbiavimo ir paramos planuose numatytoms paramos priemonėms teikiamo Sąjungos finansavimo matomumą, be kita ko, vykdydama bendrą komunikacijos veiklą su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis ir Europos Parlamento bei Komisijos atstovybėmis atitinkamoje valstybėje narėje. Komisija savo interneto svetainėje skelbia patvirtintų techninės paramos prašymų sąrašą ir nuolat atnaujina tą sąrašą. Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamento ir Komisijos atstovybes apie susijusiose valstybėse narėse vykdomus projektus.

11 straipsnis

Papildomas finansavimas

Pagal priemonę finansuojami veiksmai gali būti remiami pagal kitas Sąjungos programas, priemones ar iš Sąjungos biudžeto fondų, jei tokia parama neskiriama toms pačioms išlaidoms padengti.

12 straipsnis

Priemonės įgyvendinimas

1. Komisija priemonę įgyvendina vadovaudamasi Finansiniu reglamentu.

2. Priemonės veiksmus gali tiesiogiai vykdyti Komisija, o netiesiogiai – asmenys arba subjektai, laikantis Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies. Visų pirma Sąjungos parama veiksmams pagal šio reglamento 8 straipsnį teikiama kaip:

a)	dotacijos;

b)	viešojo pirkimo sutartys;

c)	išorės ekspertų, įskaitant paramą teikiančių arba gaunančių valstybių narių nacionalinių, regioninių ar vietos valdžios institucijų ekspertus, patirtų išlaidų padengimas;

d)	įnašai į tarptautinių organizacijų įsteigtus patikos fondus ir

e)	pagal netiesioginio valdymo principą vykdomi veiksmai.

3. Dotacijos gali būti skiriamos nacionalinėms valdžios institucijoms, Europos investicijų banko grupei, tarptautinėms organizacijoms, viešosioms arba privačiosioms įstaigoms ir subjektams, teisiškai įsteigtiems:

a)	valstybėse narėse;

b)	Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo šalys, pagal tame susitarime nustatytas sąlygas.

Bendro dotacijų finansavimo dalis negali viršyti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

4. Techninė parama gali būti teikiama bendradarbiaujant su kitų valstybių narių subjektais ir tarptautinėmis organizacijomis.

5. Techninę paramą taip pat gali teikti individualūs ekspertai – jie gali būti kviečiami prisidėti prie atrinktos organizuojamos veiklos, jei tai būtina siekiant įgyvendinti 4 straipsnyje nustatytus konkrečius tikslus.

6. Siekdama įgyvendinti techninę paramą, Komisija įgyvendinimo aktais priima darbo programas ir apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

Darbo programose:

a)	nustatomas priemonės skyrimo procesas;

b)	nustatomos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės pagal atitinkamai šio reglamento 3 ir 4 straipsniuose nurodytus bendrąjį tikslą ir konkrečius tikslus bei 5 straipsnyje nurodytą taikymo sritį, taip pat šio reglamento 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančius veiksmus ir

c)	nustatomi dotacijų atrankos ir skyrimo kriterijai bei visi elementai, kurių reikalaujama pagal Finansinį reglamentą.

7. Siekiant užtikrinti, kad ištekliai būtų skirti laiku, ribotoje darbo programos dalyje numatytos specialios priemonės neviršijant 30 % metinių asignavimų taikomos iškilus nenumatytoms ir deramai pagrįstoms priežastims, dėl kurių būtina nedelsiant imtis veiksmų, be kita ko, atsiradus dideliems ekonomikos sutrikimams arba susiklosčius svarbioms aplinkybėms, turinčioms didelės įtakos ekonominėms, socialinėms arba sveikatos sąlygoms, esančioms valstybėje narėje, kurios nepriklauso nuo jos valios.

Techninę paramą siekiančios gauti valstybės narės prašymu Komisija, atsižvelgdama į priemonėje apibrėžtus tikslus ir veiksmus, nustatytus šiame reglamente, gali imtis specialių priemonių, kad suteiktų nacionalinėms valdžios institucijoms techninę paramą neatidėliotiniems poreikiams patenkinti. Tokios specialios priemonės yra laikino pobūdžio ir siejamos su 9 straipsnio 3 dalyje nustatytomis aplinkybėmis. Tokių specialių priemonių taikymas trunka ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo jų patvirtinimo ir jas galima pakeisti techninės paramos priemonėmis pagal 9 straipsnyje nurodytas sąlygas.

III SKYRIUS

PAPILDOMUMAS, STEBĖSENA IR VERTINIMAS

13 straipsnis

Koordinavimas ir papildomumas

1. Komisija ir atitinkamos valstybės narės, taikydamos atitinkamas jų atsakomybės ribas, skatina priemonės sąveiką su kitomis Sąjungos programomis ir priemonėmis, visų pirma iš Sąjungos fondų finansuojamomis priemonėmis, ir užtikrina veiksmingą jų tarpusavio koordinavimą. Tuo tikslu jos imasi šių veiksmų:

a)	užtikrina skirtingų priemonių, visų pirma priemonių, finansuojamų iš Sąjungos fondų, papildomumą, sinergiją, suderinamumą ir nuoseklumą Sąjungos, nacionaliniu ir, kai tikslinga, regionų ir vietos lygmeniu tiek planavimo etapu, tiek jas įgyvendinant;

b)	optimizuoja koordinavimo mechanizmą, kad išvengtų veiksmų dubliavimo ar sutapimo;

c)	užtikrina glaudų už įgyvendinimą Sąjungos, nacionaliniu ir, kai tikslinga, regionų bei vietos lygmenimis atsakingų asmenų bendradarbiavimą, kad paramos veiksmai pagal priemonę būtų darnūs ir sklandūs.

2. Komisija siekia užtikrinti papildomumą ir sinergiją su kitų susijusių tarptautinių organizacijų teikiama parama.

14 skyrius

Įgyvendinimo stebėsena

1. Komisija stebi priemonės įgyvendinimą ir įvertina, ar pasiekti 3 ir 4 straipsniuose nustatyti atitinkamai bendrasis tikslas ir konkretūs tikslai, be kita ko, naudodamasi bendradarbiavimo ir paramos planais. Rodikliai, naudotini šio reglamento įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant bendrojo tikslo ir konkrečių tikslų, ataskaitoms teikti, taip pat stebėsenos ir vertinimo tikslais, nustatyti priede. Įgyvendinimo stebėsena yra tikslinga ir proporcinga pagal priemonę vykdomai veiklai.

2. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad priemonės įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami efektyviai, veiksmingai ir laiku, o kai tinkama ir įmanoma, būtų suskirstyti pagal lytį. Todėl Sąjungos finansavimo gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

15 straipsnis

Metinė ataskaita

1. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai vienu metu teikia šio reglamento įgyvendinimo metinę ataskaitą (toliau – metinė ataskaita).

2. Metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie:

a)	paramos prašymus, valstybių narių pateiktus pagal 9 straipsnio 1 dalį;

b)	9 straipsnio 3 dalyje nurodytų kriterijų, naudotų valstybių narių pateiktiems paramos prašymams analizuoti, taikymo analizę;

c)	bendradarbiavimo ir paramos planus, nurodytus 9 straipsnio 5 dalyje;

d)	specialias priemones, priimtas pagal 12 straipsnio 7 dalį;

e)	paramos priemonių įgyvendinimą, kai tinkama, ir nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis, ir

f)	Komisijos vykdomą komunikacijos veiklą.

3. Europos Parlamentas gali pakviesti Komisiją dalyvauti keičiantis nuomonėmis Europos Parlamento kompetentingame komitete, kai aptariama metinė ataskaita ir priemonės įgyvendinimas.

16 straipsnis

Laikotarpio vidurio vertinimas ir ex post vertinimas

1. Ne vėliau kaip 2025 m. vasario 20 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai, taip pat Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui vienu metu pateikia šio reglamento įgyvendinimo nepriklausomą laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje visų pirma vertinama, kokiu mastu yra įgyvendinti 3 ir 4 straipsniuose nurodyti atitinkamai bendrasis tikslas ir konkretūs tikslai, išteklių panaudojimo tinkamumas ir efektyvumas ir Europos pridėtinė vertė. Joje taip pat aptariama, ar visi tikslai ir veiksmai tebėra aktualūs. Kai tinkama, laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitos rezultatais gali būti remiamasi rengiant atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

2. Ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai, taip pat Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui vienu metu pateikia ex post vertinimo ataskaitą. Tą ataskaitą sudaro bendras šio reglamento įgyvendinimo vertinimas ir joje pateikiama informacija apie šio reglamento ilgalaikį poveikį.

17 straipsnis

Skaidrumas

Komisija sukuria bendrą viešą internetinę duomenų saugyklą, kurią naudodama ji, vadovaudamasi galiojančiomis taisyklėmis ir konsultuodamasi su atitinkamomis valstybėmis narėmis, teikia galutinius tyrimus arba ataskaitas, parengtus vykdant reikalavimus atitinkančius veiksmus, nustatytus 8 straipsnyje. Pagrįstais atvejais atitinkamos valstybės narės gali reikalauti, kad Komisija neatskleistų tokių dokumentų be išankstinio jų sutikimo.

IV SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo tų lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus), teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2. Komisija vykdo su priemone, veiksmais, kurių imtasi pagal ją, ir gautais rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus, be kita ko, kai tinkama ir suderinta su nacionalinėmis valdžios institucijomis, vykdydama bendrą komunikacijos veiklą su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis ir Europos Parlamento bei Komisijos atstovybėmis atitinkamoje valstybėje narėje.

19 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Techninės paramos veiksmus ir veiklą, pradėtus 2020 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau pagal Reglamentą (ES) 2017/825, iki jų užbaigimo ir toliau reglamentuoja tas reglamentas.

2. Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nurodyto finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti dengiamos techninės ir administracinės pagalbos, įskaitant stebėseną, komunikaciją ir vertinimą, reikalaujamus pagal Reglamentą (ES) 2017/825 ir neužbaigtus iki 2020 m. gruodžio 31 d., išlaidos.

3. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2020 m. siekiant padengti šio reglamento 6 straipsnio 2 dalyje numatytas išlaidas, susijusias su iki 2020 m. gruodžio 31 d. Reglamentu (ES) 2017/825 inicijuotų ir neužbaigtų veiksmų valdymu.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. vasario 10 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkė

A. P. ZACARIAS

(1) OL C 364, 2020 10 28, p. 132.

(2) OL C 440, 2020 12 18, p. 160.

(3) 2021 m. sausio 19 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2021 m. vasario 2 d. Tarybos sprendimas.

(4) 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/825 dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013 (OL L 129, 2017 5 19, p. 1).

(5) 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 17).

(6) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(7) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(8) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(9) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(10) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(11) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(12) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(13) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(14) 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1).

(15) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (OL L 140, 2013 5 27, p. 1).

(16) 2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (OL L 53, 2002 2 23, p. 1).