2021 1 26   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 24/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/56

2021 m. sausio 20 d.

kuriuo nustatomos Amerikos tropinių tunų konvencijos rajone taikytinos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/2007

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

bendros žuvininkystės politikos tikslas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (3), yra garantuoti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami užtikrinant darnias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas;

(2)

Tarybos sprendimu 98/392/EB (4) Sąjunga patvirtino 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją ir Susitarimą dėl tos konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu (5), įgyvendinimo, kuriuose išdėstyti principai ir taisyklės, susiję su gyvųjų jūrų išteklių išsaugojimu ir valdymu. Vykdydama savo didesnio masto tarptautinius įsipareigojimus, Sąjunga prisideda prie pastangų išsaugoti žuvų išteklius tarptautiniuose vandenyse;

(3)

Tarybos sprendimu 2006/539/EB (6) Sąjunga patvirtino Konvenciją dėl Amerikos tropinių tunų komisijos, įsteigtos 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija, stiprinimo (toliau – Konvencija);

(4)

Amerikos tropinių tunų komisija (toliau – IATTC) turi įgaliojimus priimti sprendimus (toliau – Rezoliucijos), kuriais siekiama užtikrinti ilgalaikį žvejybos išteklių išsaugojimą ir jų tausų naudojimą Konvencijos rajone. Rezoliucijos susitariančiosioms šalims yra privalomos. Rezoliucijos daugiausia skirtos Konvencijos susitariančiosioms šalims, tačiau jomis taip pat nustatomos ekonominės veiklos vykdytojų (pvz., laivų kapitonų) pareigos. Rezoliucijos įsigalioja praėjus 45 dienoms po jų priėmimo, o Sąjungos atveju Sąjunga jas privalo įgyvendinti Sąjungos teisėje kuo greičiau;

(5)

Tarybos sprendimu 2005/938/EB (7) Sąjunga patvirtino Susitarimą dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos (toliau – Susitarimas), kuriuo nustatyta Tarptautinė delfinų apsaugos programa (toliau – IDCP);

(6)

pagal Susitarimo XIV straipsnį IATTC turi atlikti svarbų vaidmenį koordinuojant Susitarimo įgyvendinimą ir įgyvendinant priemones, kurios bus priimamos IATTC sistemoje;

(7)

pagal IDCP šalių susitikimas yra atsakingas už tai, kad būtų priimtos priemonės, kuriomis nustatant metines ribas siekiama palaipsniui sumažinti atsitiktinį delfinų mirtingumą Susitarimo rajone gaubiamaisiais tinklais žvejojant tunus, kad jis priartėtų prie nulio. Tokios priemonės tampa privalomos Sąjungai;

(8)

Rezoliucijos paskutinį kartą įgyvendintos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 520/2007 (8);

(9)

atsižvelgiant į tai, kad Rezoliucijos greičiausiai bus iš dalies keičiamos IATTC metiniuose susitikimuose ir siekiant jas nedelsiant įtraukti į Sąjungos teisę, taip pat geriau užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir toliau remti ilgalaikį tvarų išteklių valdymą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šių aspektų: ryklių žvejybos pavadėlių techninės specifikacijos, žvejybos draudimo laikotarpiai, duomenų, susijusių su žuvų suburiamaisiais įrenginiais (toliau – ŽSĮ), teikimo tvarkaraščiai, ŽSĮ projektavimo ir statymo nuostatos, duomenų rinkimo terminai, jūrų paukščių apsaugai skirti rajonai ir poveikio švelninimo priemonės, mokslinio stebėjimo aprėptis, su regioniniu laivų registru susijusi informacija, nuoroda į laivo žurnalų ir iškrovimo įrašų duomenų teikimo lentelę, didžiaakių tunų statistinis dokumentas, keli ataskaitų teikimo terminai ir vėžlių mirtingumo mažinimo gairės. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (9) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(10)

šiame reglamente numatytas įgaliojimų delegavimas neturėtų daryti poveikio būsimų Rezoliucijų įgyvendinimui Sąjungos teisėje pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

(11)

kadangi šiuo reglamentu įgyvendinamos visos IATTC priemonės, Reglamento (EB) Nr. 520/2007 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 3 dalis ir IV antraštinė dalis turėtų būti išbrauktos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, susijusios su žvejyba rajone, kuriam taikoma Konvencija, taip pat su tunų bei tunams giminingų rūšių ištekliais ir kitų rūšių žuvimis, kuriuos sužvejoja tunus ir tunams giminingas rūšis žvejojantys laivai, taip pat su tai pačiai ekosistemai priklausančiomis rūšimis, kurioms daro poveikį ar kurios yra priklausomos nuo arba kurios yra siejamos su žuvų išteklių, kuriems taikoma Konvencija, žvejyba.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, naudojamiems ar skirtiems naudoti žvejybos tikslais rajone, kuriam taikoma Konvencija.

2.   Jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip, jis taikomas nedarant poveikio esamiems reglamentams žvejybos sektoriuje, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2017/2403 (10) ir Tarybos reglamentams (EB) Nr. 1005/2008 (11), (EB) Nr. 1224/2009 (12) ir (EB) Nr. 1185/2003 (13).

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

Konvencija – Konvencija dėl Amerikos tropinių tunų komisijos, įsteigtos 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija, stiprinimo;

2)

Konvencijos rajonas – Konvencijos III straipsnyje apibūdintas geografinis rajonas, kuriam taikoma Konvencija;

3)

IATTC rūšys – tunų ir tunams giminingų rūšių ir kitų rūšių žuvų, kurias Konvencijos rajone sužvejoja tunus ir tunams giminingas rūšis žvejojantys laivai, ištekliai;

4)

Sąjungos žvejybos laivas – bet kuris su valstybės narės vėliava plaukiojantis laivas, naudojamas ar skirtas naudoti verslinio žvejybos išteklių naudojimo tikslais, įskaitant aptarnaujančius laivus, žuvų perdirbimo laivus, perkrovimo operacijas vykdančius laivus ir transportinius laivus su žvejybos produktų gabenimo įranga, išskyrus konteinervežius;

5)

susitariančioji šalis – Konvencijos susitariančioji šalis;

6)

gaubiamasis tinklas – apsupamasis tinklas, kurio apačia sutraukiama per išilginius gruntlynio žiedus perkištu lynu, kuriuo tinklą galima sutraukti ir užverti;

7)

tropiniai tunai – didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai;

8)

duomenų plūduras – dreifuojantis ar inkarinis plūduriuojantis įrenginys, apie kurį pranešama IATTC sekretoriatui ir kuris valstybinių ar pripažintų mokslo organizacijų arba subjektų statomas tam, kad būtų elektroniniu būdu renkami aplinkos duomenys, o ne tam, kad būtų padedama vykdyti žvejybos veiklą;

9)

žuvų suburiamasis įrenginys arba ŽSĮ – inkarinis, dreifuojantis, plūduriuojantis ar panardintas objektas, kurį stato ar stebi, be kita ko, naudodamiesi radijo ar palydoviniais plūdurais, laivai ir kuris skirtas tikslinėms tunų rūšims pritraukti vykdant žvejybos operacijas gaubiamaisiais tinklais;

10)

poveikis duomenų plūdurui – tai, be kita ko, plūduro apsupimas žvejybos įrankiu, laivo, žvejybos įrankio ar bet kurios laivo dalies prikabinimas ar pritvirtinimas prie duomenų plūduro arba plūduro inkaro lyno nukirtimas;

11)

veiklos vykdytojas – fizinis ar juridinis asmuo, valdantis ar turintis įmonę, kuri vykdo veiklą, susijusią su bet kuriuo žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos, perdirbimo, pardavimo, platinimo ir pateikimo mažmeninės prekybos tinklams etapu;

12)

MPK – Mokslinis patariamasis komitetas, įsteigtas pagal Konvencijos XI straipsnį;

13)

perkrovimas – visų laive laikomų žvejybos produktų arba bet kokio jų kiekio iškrovimas į kitą laivą;

14)

regioninis laivų registras – IATTC laivų registras;

15)

rezoliucija – pagal Konvencijos VII straipsnį IATTC priimta privaloma priemonė;

16)

IATTC perkrovimo deklaracijos forma – Rezoliucijos C-12-07 2 priede pateiktas dokumentas;

17)

stebėtojas – asmuo, kurį valstybė narė ar susitariančioji šalis yra įgaliojusi ir patvirtinusi stebėti, kontroliuoti ir rinkti informaciją žvejybos laivuose;

18)

ūda – žvejybos įrankis, kurį sudaro pagrindinis lynas su ant šoninių (ilginamųjų) lynų, kurių ilgis ir išdėstymo intervalas priklauso nuo tikslinės rūšies, pritvirtintais kabliukais;

19)

ryklių žvejybos pavadėlis – rykliams žvejoti naudojami atskiri lynai, pritvirtinti prie ūdos plūduro lyno arba tiesiai prie ūdos plūduro, kaip pavaizduota Rezoliucijos C-16-05 1 paveiksle;

20)

didelis apskritasis kabliukas – apskritimo ar ovalo formos kabliukas, kurio smaigalys statmenas strypeliui ir palenktas ne daugiau kaip 10 laipsnių nuo statmens linijos;

21)

Susitarimas – Susitarimas dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos (AIDCP);

22)

užplombuotas triumas – bet kokia laive esanti erdvė, skirta žuvims užšaldyti, laikyti ar sandėliuoti, užblokuota taip, kad nebūtų naudojama tiems tikslams;

23)

WCPFC – pagal Konvenciją dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (14) įsteigta Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija;

24)

bendros jurisdikcijos rajonas – IATTC ir WCPFC geografinių rajonų bendros kompetencijos rajonas. Tas rajonas – Ramiojo vandenyno dalis, apribota šiomis linijomis: 50° pietų platumos lygiagrete nuo jos sankirtos su 150° vakarų ilgumos dienovidiniu iki sankirtos su 130° vakarų ilgumos dienovidiniu ir 4° pietų platumos lygiagrete nuo jos sankirtos su 150° vakarų ilgumos dienovidiniu iki sankirtos su 130° vakarų ilgumos dienovidiniu.

II SKYRIUS

Išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės

4 straipsnis

Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams taikomi tropinių tunų žvejybos draudimo laikotarpiai

1.   Įgyvendindama žvejybos draudimą, taikomą gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, kiekviena valstybė narė:

a)

ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d. informuoja Komisiją apie tai, kuris iš dviejų žvejybos draudimo laikotarpių – liepos 29 d. – spalio 8 d. ar lapkričio 9 d. – sausio 19 d. – taikomas jų laivams. Ne vėliau kaip kiekvienų metų liepos 15 d. Komisija praneša IATTC sekretoriatui apie taikytiną žvejybos draudimo laikotarpį;

b)

apie žvejybos draudimą informuoja visus savo tunų sektoriaus suinteresuotuosius subjektus;

c)

ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d. informuoja Komisiją, kad šių veiksmų buvo imtasi;

d)

užtikrina, kad per visą žvejybos draudimo laikotarpį jokie su jos vėliava plaukiojantys gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai nežvejotų Konvencijos rajone.

2.   Jei Sąjungos žvejybos laivas negali išplaukti į jūrą kitu laikotarpiu, nei 1 dalies a punkte nurodytas žvejybos draudimo laikotarpis, dėl force majeure įvykio, t. y. dėl mechaninio ar struktūrinio gedimo, gaisro ar sprogimo, dėl kurio žvejybos laivas nebegali tęsti žvejybos operacijų bent 75 dienas iš eilės, valstybė narė gali nusiųsti Komisijai prašymą dėl žvejybos draudimo laikotarpio išimties kartu su būtinais įrodymais, patvirtinančiais, kad laivas neišplaukė į jūrą dėl force majeure. Prašymas nusiunčiamas Komisijai ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tada, kai nebelieka force majeure priežasties. Komisija įvertina prašymą ir prireikus persiunčia jį IATTC sekretoriatui, kad IATTC jį apsvarstytų ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tada, kai nebelieka force majeure priežasties.

3.   Tuo atveju, jei Komisija praneša valstybei narei, kad IATTC nusprendė patenkinti 2 dalyje nurodytą prašymą:

a)

jei laivas tais pačiais metais, kuriais susidarė force majeure, dar nėra laikęsis žvejybos draudimo laikotarpio, jis vienu iš dviejų tų metų žvejybos draudimo laikotarpių laikosi ne viso 1 dalies a punkte nustatyto žvejybos draudimo laikotarpio, o sutrumpinto 40 dienų iš eilės laikotarpio, o Komisija nedelsdama praneša IATTC sekretoriatui apie pasirinktą žvejybos draudimo laikotarpį, arba

b)

jei laivas tais pačiais metais, kuriais susidarė force majeure, jau yra laikęsis žvejybos draudimo laikotarpio, jis vienu iš dviejų kitų metų žvejybos draudimo laikotarpių laikosi sutrumpinto 40 dienų iš eilės žvejybos draudimo laikotarpio, apie kurį Komisijai turi būti pranešta ne vėliau kaip tų metų liepos 15 d.

4.   Laive, kuriam taikoma 3 dalyje numatyta išimtis, turi būti įgaliotasis stebėtojas.

5.   Rajone, apribotame 96° bei 110° vakarų ilgumos ir 4° šiaurės platumos bei 3° pietų platumos, tropinių tunų žvejyba kasmet draudžiama ne tik 1 dalyje nurodytu laikotarpiu, bet ir nuo kiekvienų metų spalio 9 d. iki lapkričio 8 d.

5 straipsnis

Draudimas žvejoti greta duomenų plūdurų

1.   Laivų kapitonai užtikrina, kad jų laivai nedarytų poveikio duomenų plūdurams, esantiems Konvencijos rajone.

2.   Konvencijos rajone draudžiama naudoti žvejybos įrankius vienos jūrmylės atstumu nuo inkarinio duomenų plūduro.

3.   Draudžiama į laivą įkelti duomenų plūdurą, išskyrus atvejus, kai valstybė narė, susitariančioji šalis arba už plūdurą atsakingas savininkas konkrečiai tai leidžia arba prašo tai padaryti.

4.   Jei žvejybos įrankis susipainioja su duomenų plūduru, įsipainiojęs įrankis pašalinamas kuo mažiau pažeidžiant duomenų plūdurą.

5.   Sąjungos žvejybos laivai gali vykdyti veiklą vienos jūrmylės atstumu nuo duomenų plūduro pagal mokslinių tyrimų programas, apie kurias oficialiai pranešta IATTC, jei tie laivai nedaro poveikio duomenų plūdurui ir nenaudoja žvejybos įrankių, kaip nustatyta 1 ir 2 dalyse.

6 straipsnis

Žuvų suburiamieji įrenginiai (ŽSĮ)

1.   ŽSĮ gali būti aktyvuotas tik Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose.

2.   ŽSĮ laikomas aktyviu, kai jis pastatytas jūroje, pradeda siųsti savo koordinačių pranešimus ir yra stebimas laivo, jo savininko arba jo veiklos vykdytojo.

3.   Sąjungos žvejybos laivai Komisijai teikia kiekvienos dienos informaciją apie visus aktyvius ŽSĮ – kiekviena ataskaita pateikiama ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų, bet ne vėliau kaip praėjus 90 dienų nuo ankstesnės ataskaitos. Komisija tą informaciją nedelsdama perduoda IATTC sekretoriatui.

4.   Sąjungos žvejybos laivų veiklos vykdytojai renka informaciją apie bet kokį poveikį ŽSĮ ir praneša apie jį valstybėms narėms. Apie kiekvieną poveikį jie registruoja šią informaciją:

a)

ŽSĮ koordinates;

b)

ŽSĮ pastatymo datą ir valandą;

c)

IATTC ŽSĮ identifikatorių (t. y. ŽSĮ ženklus ar švyturio identifikatorių, plūduro tipą arba kitą informaciją, pagal kurią galima nustatyti savininką);

d)

ŽSĮ tipą (pvz., inkarinis ŽSĮ, dreifuojantysis gamtinis ŽSĮ, dreifuojantysis dirbtinis ŽSĮ);

e)

ŽSĮ konstrukcines charakteristikas (plūduriuojančiosios dalies ir povandeninės konstrukcijos matmenis ir sudedamąsias medžiagas);

f)

veiklos pobūdį (žvejybos įrankių statymas, naudojimas, ištraukimas, suradimas, praradimas, iškėlimas, su elektronine įranga atliekami intervenciniai veiksmai ir t. t.);

g)

jei veikla susijusi su žvejybos įrankių statymu, pastačius įrankius pasiektą rezultatą – laimikį ar priegaudą – ir

h)

bet kokio pritvirtinto plūduro arba padėties nustatymo įrangos charakteristikas (padėties nustatymo sistema, ar turi sonarą ir pan.).

5.   Už praėjusius kalendorinius metus surinktus duomenis valstybės narės pateikia Komisijai ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki kiekvieno eilinio MPK posėdžio. Komisija tą informaciją IATTC sekretoriatui persiunčia ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki MPK posėdžio.

6.   Sąjungos žvejybos laivų ŽSĮ identifikuojami, projektuojami ir statomi laikantis atitinkamai Rezoliucijos C-19-01 I ir II priedų.

7 straipsnis

Perkrovimas uoste

Konvencijos rajone visos IATTC rūšių perkrovimo operacijos vykdomos uoste.

III SKYRIUS

Jūrų gyvūnų rūšių apsauga

1 skirsnis

Plokštėtažiaunių rūšys

8 straipsnis

Ilgapelekiai pilkieji rykliai

1.   Draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą, iškrauti į krantą, sandėliuoti, parduoti arba siūlyti parduoti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus) skerdenas ar skerdenų dalis.

2.   Prie laivo borto atplukdyti ilgapelekiai pilkieji rykliai nedelsiant paleidžiami į jūrą nesužaloti, kiek praktiškai įmanoma.

3.   Valstybės narės, inter alia, pagal stebėtojų programas registruoja į jūrą išmestų ir paleistų ilgapelekių pilkųjų ryklių skaičių ir nurodo jų būklę (negyvi ar gyvi), įskaitant tų, kurie buvo paleisti pagal 2 dalį.

9 straipsnis

Raguotosios rajos

1.   Draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą, iškrauti į krantą, sandėliuoti, parduoti arba siūlyti parduoti Konvencijos rajone sužvejotų raguotųjų rajų (kurios apima mantas (Manta) ir mobules (Mobula)) skerdenas ar skerdenų dalis.

2.   Jei gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo operacijos metu atsitiktinai sužvejojama raguotųjų rajų ir jos užšaldomos, visas neišdorotas raguotųjų rajų kūnas perduodamas atsakingoms institucijoms iškrovimo vietoje. Taip perduotų raguotųjų rajų negalima parduoti ar mainyti, tačiau jas galima dovanoti žmonių vidaus vartojimo reikmėms.

3.   Atsitiktinai sužvejotos raguotosios rajos, vos pastebėtos tinkle, ant kabliuko ar denyje, nedelsiant paleidžiamos į jūrą nesužalotos, kiek praktiškai įmanoma. Vadovaujantis IATTC rezoliucijos C-15-04 1 priede išdėstytomis gairėmis, sužvejotos raguotosios rajos paleidžiamos taip, kad joms būtų padaryta kuo mažesnė žala ir nekiltų pavojus žmonių saugumui.

4.   Valstybės narės, inter alia, pagal stebėtojų programas registruoja į jūrą išmestų ir paleistų raguotųjų rajų skaičių ir nurodo jų būklę (negyvos ar gyvos), įskaitant tų, kurios buvo paleistos pagal 2 dalį.

10 straipsnis

Floridiniai šilkiniai rykliai

1.   Draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą, iškrauti į krantą, sandėliuoti, parduoti arba siūlyti parduoti Konvencijos rajone gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų sužvejotų floridinių šilkinių ryklių (Carcharhinus falciformis) skerdenas ar skerdenų dalis.

2.   Jei gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo operacijos metu atsitiktinai sužvejojama floridinių šilkinių ryklių ir jie užšaldomi ir jei Vyriausybės institucijos yra iškrovimo vietoje, visas neišdorotas floridinio šilkinio ryklio kūnas turi būti perduotas Vyriausybės institucijoms. Jei Vyriausybės institucijų nėra, draudžiama parduoti ar mainyti perduotą visą neišdorotą floridinio šilkinio ryklio kūną, tačiau jį galima dovanoti žmonių vidaus vartojimo reikmėms. Apie taip perduotus floridinius šilkinius ryklius pranešama IATTC sekretoriatui.

3.   Ūdomis žvejojantys laivai, kurie atsitiktinai sužvejoja ryklių, riboja floridinių šilkinių ryklių priegaudą iki ne daugiau kaip 20 % bendro per žvejybos reisą sužvejoto laimikio svorio.

4.   Sąjungos žvejybos laivams negalima žvejoti IATTC nustatytose floridinių šilkinių ryklių jauniklių atsivedimo vietose.

11 straipsnis

Bangininiai rykliai

1.   Sąjungos žvejybos laivams negalima užmesti gaubiamojo tinklo tunų būriui, jei prieš užmetant tinklą tame būryje pastebimas gyvas bangininis ryklys (Rhincodon typus).

2.   Jei banginis ryklys netyčia apsupamas gaubiamuoju tinklu, laivo kapitonas:

a)

užtikrina, kad būtų imtasi visų pagrįstų priemonių siekiant užtikrinti saugų jo paleidimą į jūrą, ir

b)

praneša valstybei narei apie įvykį, įskaitant atitinkamų individų skaičių, išsamią informaciją apie tai, kaip ir kodėl gyvūnai buvo apsupti, kur tai įvyko ir kokių veiksmų buvo imtasi siekiant užtikrinti saugų jų paleidimą į jūrą, taip pat vertinimą, kokios būklės buvo gyvūnas (-ai) jį (juos) paleidžiant į jūrą (įskaitant tai, ar jie buvo paleisti gyvi, bet vėliau nugaišo).

3.   Bangininių ryklių negalima išvilkti iš gaubiamojo tinklo.

12 straipsnis

Saugus ryklių paleidimas į jūrą iš gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų

1.   Vos pastebėję ryklių (gyvų ar negyvų) tinkle ar ant denio, Sąjungos žvejybos laivai nedelsdami paleidžia sužvejotus ryklius, kurie laive nebus paliekami, į jūrą nesužalotus, kiek praktiškai įmanoma, nesukeliant pavojaus žmonių saugumui.

2.   Jei gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų sužvejotas ryklys yra gyvas ir laive nebus paliekamas, ryklys paleidžiamas į jūrą laikantis šių procedūrų arba taikant kitas tokias pat veiksmingas priemones:

a)

rykliai iš tinklo paleidžiami į vandenyną tiesiai iš tinklakrepšio;

b)

rykliai, kurių neįmanoma paleisti į jūrą nesukeliant pavojaus žmonių saugumui prieš iškraunant juos ant denio, kuo greičiau paleidžiami į vandenį arba naudojant rampą, jungiančią denį su anga laivo borte, arba per avarinius liukus ir

c)

jeigu rampų arba avarinių liukų nėra, rykliai nuleidžiami plačiais diržais arba krovinių tinklu, naudojant kraną ar panašią įrangą, jei yra.

Tvarkantis su rykliais draudžiama naudoti kobinius, kablius ar panašius instrumentus. Ryklio negalima kelti už galvos, uodegos, žiaunų ar kvėpuojamosios angos arba ryklio kūną aprišus ar per jo kūną pervėrus rišamąjį lyną, taip pat ryklio kūne negalima pradurti skylių (pvz., skirtų trosui perverti, kad ryklį būtų galima pakelti).

13 straipsnis

Draudimas ūdomis žvejojantiems laivams naudoti ryklių žvejybos pavadėlius

Ūdomis žvejojantiems Sąjungos laivams negalima naudoti ryklių žvejybos pavadėlių.

14 straipsnis

Duomenų apie ryklių rūšis rinkimas

1.   Sąjungos žvejybos laivų kapitonai renka ir teikia duomenis apie floridinių šilkinių ryklių ir kūjaryklių laimikį valstybėms narėms, o šios išsiunčia ir perduoda tuos duomenis Komisijai ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. Komisija duomenis perduoda IATTC sekretoriatui.

2.   Stebėtojai Sąjungos žvejybos laivuose registruoja sužvejotų ir į jūrą paleistų floridinių šilkinių ryklių ir kūjaryklių skaičių ir būklę (negyvi ar gyvi).

2 skirsnis

Kitos rūšys

15 straipsnis

Jūrų paukščiai

1.   Ūdomis žvejojantys laivai, naudojantys hidraulines, mechanines arba elektros sistemas ir žvejojantys rūšių, kurioms taikoma Konvencija, žuvis į šiaurę nuo 23° šiaurės platumos ir į pietus nuo 30° pietų platumos, taip pat rajone, apribotame pakrantės linija ties 2° šiaurės platumos, į vakarus iki 2° šiaurės platumos ir 95° vakarų ilgumos, į pietus iki 15° pietų platumos ir 95° vakarų ilgumos, į rytus iki 15° pietų platumos ir 85° vakarų ilgumos ir į pietus iki 30° pietų platumos, taiko bent dvi iš šio reglamento priede pateiktoje lentelėje nurodytų poveikio švelninimo priemonių, įskaitant bent vieną A skiltyje nurodytą priemonę. Laivams negalima naudoti tos pačios A ir B skiltyse nurodytos priemonės.

2.   Nepaisant 1 dalies, bortinis žvejybos įrankio statymas naudojant paukščių baidymo uždangą ir šoninius lynus su gramzdikliais taikomas tik rajone į šiaurę nuo 23° šiaurės platumos, kol moksliniais tyrimais bus nustatyta, kad ši priemonė naudinga ir vandenyse į pietus nuo 30° pietų platumos. A skiltyje nurodytas bortinis žvejybos įrankio statymas naudojant paukščių baidymo uždangą ir šoninius lynus su gramzdikliais traktuojamas kaip dvi poveikio švelninimo priemonės.

3.   Ir A, ir B stulpeliuose nurodyto paukščių baidymo lyno pasirinkimas prilygsta dviejų (t. y. porinių) paukščių baidymo lynų naudojimui vienu metu.

16 straipsnis

Jūrų vėžliai

1.   Sąjungos žvejybos laivai nedelsdami paleidžia į jūrą visus jūrų vėžlius taip, kad jiems būtų padaryta kuo mažesnė žala, kiek praktiškai įmanoma, nesukeliant pavojaus žmonių saugumui. Bent vienas Sąjungos žvejybos laivo įgulos narys yra apmokytas elgesio su jūrų vėžliais ir jų paleidimo į jūrą būdų, kuriuos taikant paleistų vėžlių išgyvenamumas didesnis.

2.   Valstybės narės toliau dalyvauja moksliniuose tyrimuose ir juos skatina, siekdamos nustatyti būdus, kaip dar labiau sumažinti jūrų vėžlių priegaudą visų tipų žvejybos įrankiais, naudojamais rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje.

3.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo kapitonas:

a)

kiek praktiškai įmanoma, vengia apsupti jūrų vėžlius tinklais ir laive laiko ir prireikus naudoja saugaus elgesio su jūrų vėžliais įrankius, skirtus jūrų vėžliams paleisti į jūrą, o tuo atveju, jei jūrų vėžlys pastebimas gaubiamajame tinkle, imasi visų pagrįstų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad jūrų vėžlys į jūrą būtų paleistas saugiai;

b)

imasi veiksmų, būtinų stebėti ŽSĮ, kad į juos neįsipainiotų jūrų vėžlių, ir užtikrina, kad visi į ŽSĮ įsipainioję jūrų vėžliai būtų paleisti į jūrą;

c)

registruoja visus pastebėtus susidūrimus su jūrų vėžliais vykdant žvejybos gaubiamaisiais tinklais operacijas ir perduoda tokią informaciją nacionalinėms valdžios institucijoms.

4.   Ūdomis žvejojančių laivų kapitonai:

a)

turi laive reikiamą įrangą (pvz., kabliukų atkabinimo įrankius, lynų pjoviklius ir tinklasamčius) ir, įvykus susidūrimui su jūrų vėžliais, ją naudoja, kad atsitiktinai sugauti jūrų vėžliai būtų nedelsiant paleisti į jūrą;

b)

tuo atveju, kai dauguma kabliukų žvejojama ne didesniame kaip 100 m gylyje, taiko vieną iš šių dviejų poveikio švelninimo priemonių: žvejoja dideliais apskritaisiais kabliukais arba jaukui naudoja tik pelekines žuvis;

c)

apie visus susidūrimus praneša nacionalinėms valdžios institucijoms.

5.   Valstybės narės remia modifikuotų ŽSĮ modelių, kuriais siekiama sumažinti jūrų vėžlių įsipainiojimo atvejų skaičių, mokslinius tyrimus ir kūrimą, taip pat imasi priemonių, skatinančių naudoti tokius modelius, kurie, kaip nustatyta, sėkmingai mažina tokių atvejų skaičių.

17 straipsnis

Delfinų apsauga

Žvejojant gelsvapelekius tunus Konvencijos rajone, gaubiamaisiais tinklais apsupti delfinų būrius ar grupes leidžiama tik tiems Sąjungos žvejybos laivams, kurie vykdo veiklą Susitarime nustatytomis sąlygomis ir kuriems paskirtas delfinų mirtingumo limitas (DML).

IV SKYRIUS

Moksliniai stebėtojai

18 straipsnis

Moksliniai stebėtojai ūdomis žvejojančiuose laivuose

1.   Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose ūdomis žvejojančiuose laivuose būtų mokslinis stebėtojas, kuris apimtų ne mažiau kaip 5 % žvejybos pastangų, susijusių su laivais, kurių bendrasis ilgis didesnis nei 20 metrų.

2.   Moksliniai stebėtojai registruoja tikslinių rūšių žuvų laimikį, rūšinę sudėtį ir visą kitą turimą biologinę informaciją, taip pat visus susidūrimus su netikslinėmis rūšimis, pavyzdžiui, jūrų vėžliais, jūrų paukščiais ir rykliais.

3.   Sąjungos žvejybos laivuose esantys moksliniai stebėtojai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo kiekvieno žvejybos reiso pabaigos valstybių narių institucijoms pateikia šių stebėjimų ataskaitą. Ta ataskaita pagal 25 straipsnio 5 dalį siunčiama Komisijai.

19 straipsnis

Mokslinių stebėtojų saugumas jūroje

1.   Šis straipsnis nedaro poveikio Susitarimo II priede nustatytoms stebėtojų pareigoms ir laivo kapitono atsakomybei.

2.   Laivo kapitonas:

a)

imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad stebėtojai galėtų vykdyti savo pareigas kompetentingai ir saugiai;

b)

stengiasi užtikrinti, kad stebėtojai kiekvieną kartą būtų skiriami vis į kitą laivą;

c)

užtikrina, kad laivas, kuriame yra stebėtojas, stebėtojo darbo laive metu, jei įmanoma, aprūpintų stebėtoją tokiu pačiu tinkamu maistu ir gyvenamąja patalpa, kokiais naudojasi aukštesnio rango laivo įgulos nariai;

d)

užtikrina visą būtiną įgulos bendradarbiavimą su stebėtojais, kad jie galėtų saugiai vykdyti savo pareigas, be kita ko, kaip reikalaujama, suteikia prieigą prie laive laikomo laimikio ir laimikio, kurį ketinama išmesti į jūrą.

3.   Valstybės narės imasi priemonių, kad užtikrintų stebėtojų ir įgulos narių saugumą pagal IATTC rezoliuciją C-11-08 dėl stebėtojų saugumo jūroje gerinimo, taip pat pagal atitinkamus Sąjungos ir tarptautinius darbo standartus, visų pirma pagal Tarybos direktyvą 89/391/EEB (15), Tarybos direktyvą (ES) 2017/159 (16), 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje (Nr. 188) ir 2019 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo (Nr. 190).

4.   Valstybės narės užtikrina, kad stebėtojai atitiktų Susitarimo II priede nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.

5.   Jei stebėtojas miršta, yra dingęs arba, manoma, kad jis iškrito už borto, laivo kapitonas:

a)

užtikrina, kad Sąjungos žvejybos laivas nedelsiant nutrauktų visas žvejybos operacijas;

b)

užtikrina, kad Sąjungos žvejybos laivas nedelsiant pradėtų paieškos ir gelbėjimo operaciją, jei stebėtojas yra dingęs arba, manoma, kad jis iškrito už borto, ir paieška būtų vykdoma ne trumpiau kaip 72 valandas, išskyrus atvejus, kai vėliavos valstybė narė nurodo tęsti paiešką;

c)

apie tai praneša vėliavos valstybei narei ir stebėtojo skyrėjui;

d)

visomis turimomis ryšio priemonėmis nedelsiant apie tai perspėja netoliese esančius kitus laivus;

e)

visapusiškai bendradarbiauja vykdant bet kokią paieškos ir gelbėjimo operaciją, o pasibaigus tokiai paieškos ir gelbėjimo operacijai, laivui nurodo plaukti tolesniam tyrimui į artimiausią uostą, dėl kurio susitarė vėliavos valstybė narė ir stebėtojo skyrėjas;

f)

stebėtojo skyrėjui ir vėliavos valstybės narės valdžios institucijoms pateikia incidento ataskaitą ir

g)

visapusiškai bendradarbiauja atliekant visus oficialius incidento tyrimus ir saugo visus galimus įrodymus ir mirusio ar dingusio stebėtojo asmeninius daiktus bei patalpas.

6.   Jei stebėtojas miršta, laivo kapitonas užtikrina, kiek praktiškai įmanoma, kad kūnas būtų gerai išsaugotas autopsijos ir tyrimo tikslais.

7.   Jei stebėtojas suserga sunkia liga ar yra sunkiai sužalojamas ir dėl to kyla grėsmė jo gyvybei, ilgalaikei sveikatai ar saugumui, laivo kapitonas:

a)

užtikrina, kad Sąjungos žvejybos laivas nedelsiant nutrauktų žvejybos operacijas;

b)

apie tai praneša vėliavos valstybei narei ir stebėtojo skyrėjui;

c)

imasi visų pagrįstų veiksmų siekiant pasirūpinti stebėtoju ir suteikti jam visą laive prieinamą ir įmanomą gydymą, ir prireikus kreipiasi dėl išorės gydytojo konsultacijos;

d)

stebėtojo skyrėjo nurodymu, jei tokio nurodymo dar nedavė vėliavos valstybė narė, stebėtojui kiek įmanoma greičiau padeda išsilaipinti ir nuveža jį į medicinos įstaigą, turinčią pajėgumų suteikti reikiamą priežiūrą, taip, kaip nurodo vėliavos valstybė narė ar stebėtojo skyrėjas, ir

e)

visapusiškai bendradarbiauja atliekant visus oficialius ligos ar sužalojimo priežasties tyrimus.

8.   Nedarant poveikio laivo kapitonui nustatytoms pareigoms, taikant 5–7 dalis, vėliavos valstybė narė užtikrina, kad apie įvykį būtų nedelsiant pranešta atitinkamam Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui, stebėtojo skyrėjui ir IATTC sekretoriatui ir kad jiems būtų pateikta veiksmų, kurių buvo imtasi, ataskaita.

9.   Jei yra pagrįstų priežasčių manyti, kad stebėtojas buvo užpultas, bauginamas, jam grasinta arba prie jo priekabiauta taip, kad kilo pavojus jo sveikatai ar saugumui, o stebėtojas ar stebėtojo skyrėjas prašo vėliavos valstybės narės išlaipinti stebėtoją iš Sąjungos žvejybos laivo, to laivo kapitonas:

a)

nedelsdamas imasi veiksmų, kad būtų užtikrintas stebėtojo saugumas, o laive susiklosčiusi padėtis sušvelninta ir išspręsta;

b)

nedelsdamas praneša vėliavos valstybei narei ir stebėtojo skyrėjui apie padėtį, be kita ko, apie stebėtojo būklę ir buvimo vietą;

c)

padeda saugiai išlaipinti stebėtoją vėliavos valstybės narės ir stebėtojo skyrėjo sutartu būdu ir sutartoje vietoje, kad jis galėtų gauti visą reikiamą gydymą, ir

d)

visapusiškai bendradarbiauja atliekant visus oficialius incidento tyrimus.

10.   Jei yra pagrįstų priežasčių manyti, kad stebėtojas buvo užpultas, bauginamas, jam grasinta arba prie jo priekabiauta taip, kad kilo pavojus jo sveikatai ar saugumui, tačiau nei stebėtojas, nei stebėtojo skyrėjas neprašo vėliavos valstybės narės išlaipinti stebėtojo iš žvejybos laivo, to laivo kapitonas:

a)

nedelsdamas imasi veiksmų, kad būtų užtikrintas stebėtojo saugumas, o laive susiklosčiusi padėtis sušvelninta ir išspręsta;

b)

nedelsdamas praneša vėliavos valstybei narei ir stebėtojo skyrėjui apie padėtį ir

c)

visapusiškai bendradarbiauja atliekant visus oficialius incidento tyrimus.

11.   Jei, stebėtojui išsilaipinus iš žvejybos laivo, stebėtojo skyrėjas, pavyzdžiui, apklausdamas stebėtoją, nustato, kad galėjo įvykti incidentas, susijęs su stebėtojo užpuolimu ar priekabiavimu prie jo šiam būnant žvejybos laive, stebėtojo skyrėjas apie tai raštu praneša vėliavos valstybei narei ir IATTC sekretoriatui.

12.   Gavusi 10 dalies b punkte nurodytą pranešimą, vėliavos valstybė narė:

a)

remdamasi stebėtojo skyrėjo pateikta informacija ištiria incidentą, to tyrimo pagrindu parengia incidento ataskaitą ir imasi visų tinkamų veiksmų atsižvelgdama į tyrimo rezultatus;

b)

visapusiškai bendradarbiauja stebėtojo skyrėjo atliekamame oficialiame tyrime, be kita ko, stebėtojo skyrėjui ir atitinkamoms institucijoms pateikia savo tyrimo pagrindu parengtą incidento ataskaitą ir

c)

praneša stebėtojo skyrėjui ir IATTC sekretoriatui apie savo tyrimo rezultatus ir visus veiksmus, kurių buvo imtasi.

13.   Nacionalinių stebėtojų skyrėjai:

a)

nedelsdami praneša vėliavos valstybei narei, jei vykdydamas savo pareigas stebėtojas miršta, dingsta arba, manoma, kad jis iškrito už borto;

b)

visapusiškai bendradarbiauja vykdant visas paieškos ir gelbėjimo operacijas;

c)

visapusiškai bendradarbiauja atliekant visus oficialius su stebėtoju susijusio incidento tyrimus;

d)

padeda kuo greičiau išlaipinti stebėtoją ir pakeisti jį kitu tuo atveju, jei tas stebėtojas suserga sunkia liga arba yra sunkiai sužalojamas;

e)

padeda kiek įmanoma greičiau išlaipinti stebėtoją susidarius bet kokiai padėčiai, susijusiai su to stebėtojo užpuolimu, bauginimu, grasinimu jam ar priekabiavimu prie jo tokiu mastu, kad stebėtojas nori būti išlaipintas iš laivo, ir

f)

vėliavos valstybei narei paprašius pateikia stebėtojo ataskaitos dėl įtariamų incidentų, susijusių su stebėtojo užpuolimu ar priekabiavimu prie jo, kopiją.

14.   Atitinkami stebėtojų skyrėjai ir valstybės narės bendradarbiauja viena kitos tyrimuose, be kita ko, teikia savo parengtas 5–11 dalyse nurodytų incidentų ataskaitas, kad prireikus būtų lengviau atlikti tyrimus.

V SKYRIUS

Laivams taikomi reikalavimai

20 straipsnis

Regioninis laivų registras

1.   Valstybės narės pateikia Komisijai toliau nurodytą informaciją apie kiekvieną jų jurisdikcijai priklausantį laivą, kuris turi būti įtrauktas į regioninį laivų registrą:

a)

Sąjungos žvejybos laivo pavadinimą, registracijos numerį, ankstesnius pavadinimus (jei jie žinomi) ir registracijos uostą;

b)

laivo nuotrauką, kurioje matyti jo registracijos numeris;

c)

ankstesnę vėliavą (jei ji žinoma ir jei buvo);

d)

tarptautinį radijo šaukinį (jei yra);

e)

savininko ar savininkų pavadinimą/vardą ir pavardę bei adresą;

f)

pastatymo datą ir vietą;

g)

laivo ilgį, plotį ir borto aukštį;

h)

šaldiklio tipą ir šaldiklio talpą kubiniais metrais;

i)

žuvų talpyklų skaičių ir talpą kubiniais metrais, o gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų atveju – talpos suskirstymą pagal žuvų talpyklas, jei įmanoma;

j)

operatoriaus (-ių) ir (arba) valdytojo (-ų) pavadinimus/vardus ir pavardes bei adresus (jei yra);

k)

laivo tipą;

l)

žvejybos metodo ar metodų tipą;

m)

bendrąją talpą;

n)

pagrindinio variklio ar variklių galią;

o)

pagrindines tikslines rūšis ir

p)

Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) suteiktą numerį.

2.   Kiekviena valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją apie visus informacijos, susijusios su 1 dalyje išvardytais elementais, pakeitimus. Komisija nedelsdama tą informaciją persiunčia IATTC sekretoriatui.

3.   Kiekviena valstybė narė nedelsdama Komisijai taip pat praneša apie:

a)

visus registro papildymus;

b)

visus laivus, kurie išbraukiami iš registro dėl šių priežasčių:

i)

laivo savininkas ar operatorius savo noru atsisako žvejybos leidimo ar jo neatnaujina;

ii)

laivui išduotas žvejybos leidimas panaikinamas;

iii)

laivas nebeturi teisės plaukioti su tos šalies vėliava;

iv)

laivas atiduotas į metalo laužą, nutraukiama jo eksploatacija arba jis yra prarastas ir

c)

bet kuri kita b punkte nenurodyta priežastis.

4.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų gegužės 30 d. valstybės narės praneša Komisijai apie į regioninį laivų registrą įtrauktus su jų vėliava plaukiojančius Sąjungos žvejybos laivus, nuo praėjusių metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Konvencijos rajone aktyviai žvejojusius rūšis, kurioms taikoma Konvencija. Komisija nedelsdama persiunčia tą informaciją IATTC sekretoriatui.

5.   Jei valstybės narės nepateikia visos reikiamos informacijos, Komisija prašo tų valstybių narių pateikti išsamius su jų vėliava plaukiojančių laivų duomenis pagal 1 dalį.

21 straipsnis

Užplombuoti triumai

1.   Triumas fiziškai užplombuojamas taip, kad plomba būtų apsaugota nuo klastojimo, kad triumas nesusisiektų su jokia kita laivo erdve ir kad jo būtų neįmanoma naudoti kitiems sandėliavimo tikslams.

2.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad apžiūrėtų ir patikrintų pirmą kartą užplombuotus triumus.

3.   Kiekviename laive, kurio vienas ar daugiau triumų užplombuoti siekiant sumažinti į regioninį laivų registrą įrašomą triumų tūrį, privalo būti AIDCP stebėtojas.

4.   Užplombuotą triumą turi būti galima atidaryti tik esant ekstremaliajai situacijai. Jei užplombuotas triumas atidaromas jūroje, tiek atidarant triumą, tiek pakartotinai jį užplombuojant dalyvauja stebėtojas.

5.   Visa užplombuotame triume esanti šaldymo įranga turi būti išjungta.

6.   Laivo kapitonas informuoja stebėtojus apie laive esančius užplombuotus triumus. Stebėtojai praneša IATTC sekretoriatui apie visus atvejus, kai užplombuoti triumai naudojami žuvims laikyti.

VI SKYRIUS

Duomenys ir statistikos dokumentas

22 straipsnis

Duomenų teikimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad Komisijai kasmet būtų teikiama visa susijusi informacija apie visų jų laivų, žvejojančių rūšis, kurioms taikoma Konvencija, laimikį.

2.   Valstybės narės teikia duomenis pagal rūšis ir žvejybos įrankius, kai praktiškai tikslinga, naudodamos laivų žurnalus ir iškrovimo įrašus, o kitais atvejais – suvestinius duomenis, kaip nurodyta IATTC rezoliucijoje C-03-05 pateiktoje lentelėje, pateikdamos bent 3 lygmens laimikio ir žvejybos pastangų duomenis ir, jei įmanoma, 1 ir 2 lygmenų laimikio ir žvejybos pastangų duomenis ir žuvų ilgio pasikartojimo dažnumo duomenis.

3.   2 dalyje nurodyta kiekvienų metų suvestinių duomenų lentelė pateikiama Komisijai ne vėliau kaip kitų metų gegužės 31 d. Komisija tą informaciją persiunčia IATTC sekretoriatui ne vėliau kaip birželio 30 d.

23 straipsnis

Didžiaakių tunų statistinis dokumentas

1.   Į Sąjungos teritoriją importuojant visus didžiaakius tunus kartu pateikiamas IATTC nustatytas atitinkamai didžiaakių tunų statistinis dokumentas arba IATTC didžiaakių tunų reeksporto sertifikatas (17). Tas statistinio dokumento pateikimo reikalavimas netaikomas didžiaakiams tunams, kurie sužvejoti gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančių laivų ir kurie daugiausia skirti toliau perdirbti tunų konservų fabrikuose.

2.   IATTC didžiaakių tunų statistinį dokumentą patvirtina tunus sužvejojusio laivo vėliavos valstybės narės valdžios institucijos. IATTC didžiaakių tunų reeksporto sertifikatą patvirtina tunus reeksportavusios valstybės narės valdžios institucijos.

3.   Didžiaakius tunus importuojančios valstybės narės iki kiekvienų metų balandžio 1 d. praneša Komisijai savo valdžios institucijų surinktus prekybos duomenis už praėjusių metų liepos 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpį, o iki spalio 1 d. – duomenis už einamųjų metų sausio 1 d. – birželio 30 d. laikotarpį. Komisija nedelsdama persiunčia tą informaciją IATTC sekretoriatui.

4.   Didžiaakius tunus eksportuojančios valstybės narės, gavusios 3 dalyje nurodytus importo duomenis, išnagrinėja prekybos duomenis ir praneša rezultatus Komisijai. Komisija nedelsdama persiunčia tą informaciją IATTC sekretoriatui.

5.   Valstybės narės, remdamosi pagal IATTC stebėtojų programą gauta informacija, patvirtina statistinius dokumentus, susijusius su perkrovimu uoste, kurį atliko su jų vėliava plaukiojantys ūdomis žvejojantys laivai, jei tas perkrovimas atliktas pagal šį reglamentą.

6.   Valstybės narės, patvirtinančios statistinį dokumentą, susijusį su perkrovimu, kurį atliko su jų vėliava plaukiojantis ūdomis žvejojantis laivas, užtikrina, kad informacija atitiktų kiekvieno ūdomis žvejojančio laivo praneštus laimikio duomenis.

7.   Iki tol, kol įvyks pirmasis pardavimas, prie Sąjungoje iškraunamų ar į Sąjungą importuojamų neperdirbtų ar laive perdirbtų visų tunų, tunams giminingų rūšių žuvų ir ryklių, kurie yra perkrauti jūroje, turi būti pridedama IATTC perkrovimo deklaracijos forma.

VII SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

24 straipsnis

Bendros jurisdikcijos rajonas

1.   Jei Sąjungos žvejybos laivai įtraukti tik į IATTC registrą, žvejodami bendros jurisdikcijos rajone jie taiko IATTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones.

2.   Jei laivai įtraukti ir į WCPFC, ir į IATTC laivų registrus, vėliavos valstybės narės, prieš pradedant jiems žvejoti bendros jurisdikcijos rajone, praneša Komisijai, kurių iš tų dviejų organizacijų priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių su jų vėliavomis plaukiojantys laivai laikysis žvejodami bendros jurisdikcijos rajone. Pranešimas galioja ne trumpiau kaip trejus metus.

25 straipsnis

Duomenų ir ataskaitų teikimas

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d. pateikia Komisijai praėjusių metų nacionalinę atitikties sistemos ir veiksmų, kurių jos ėmėsi IATTC priemonėms įgyvendinti, įskaitant visas kontrolės priemones, kurias jos nustatė savo laivynams, ir visas stebėsenos, kontrolės ir atitikties priemones, kurias jos nustatė siekdamos užtikrinti tokių kontrolės priemonių laikymąsi, ataskaitą.

2.   Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip balandžio 15 d. pateikia praėjusių metų duomenis apie laimikį, žvejybos pastangas pagal žvejybos įrankių tipą, ryklių iškrovimą ir prekybą jais pagal jų rūšis, taip pat 8 straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis apie ilgapelekius pilkuosius ryklius, 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis apie raguotąsias rajas ir 10 straipsnyje nurodytus duomenis apie floridinius šilkinius ryklius. Komisija tuos duomenis persiunčia IATTC sekretoriatui ne vėliau kaip gegužės 1 d.

3.   Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip birželio 15 d. pateikia praėjusių metų duomenis apie 15 straipsnio įgyvendinimą ir susidūrimus su jūrų paukščiais vykdant pagal Konvenciją valdomą žvejybos veiklą, įskaitant jūrų paukščių priegaudos duomenis, išsamią informaciją apie jūrų paukščių rūšis ir visą iš stebėtojų ir pagal kitas stebėsenos programas gautą susijusią informaciją. Komisija tą informaciją persiunčia IATTC sekretoriatui ne vėliau kaip birželio 30 d.

4.   Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip birželio 15 d. pateikia praėjusių metų duomenis apie 16 straipsnio ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos gairių dėl jūrų vėžlių mirtingumo vykdant žvejybos operacijas mažinimo (2009) (18) įgyvendinimą, įskaitant informaciją apie susidūrimus su vėžliais, surinktą vykdant pagal Konvenciją valdomą žvejybos veiklą. Komisija tą informaciją persiunčia IATTC sekretoriatui ne vėliau kaip birželio 30 d.

5.   Valstybės narės ne vėliau kaip kovo 15 d. pateikia 18 straipsnio 3 dalyje nurodytas mokslinio stebėtojo parengtas praėjusių metų ataskaitas dėl ūdomis žvejojančių laivų. Komisija tą informaciją persiunčia IATTC sekretoriatui ne vėliau kaip kovo 30 d.

26 straipsnis

IATTC pranešimai apie įtariamus reikalavimų nesilaikymo atvejus

1.   Jei Komisija iš IATTC sekretoriato gauna kokios nors informacijos, iš kurios galima įtarti, kad valstybė narė ar Sąjungos žvejybos laivai nesilaiko Konvencijos ar Rezoliucijų, Komisija tą informaciją nedelsdama perduoda atitinkamai valstybei narei.

2.   Valstybė narė pradeda tyrimą dėl įtariamų reikalavimų nesilaikymo atvejų ir likus ne mažiau kaip 75 dienoms iki metinio Priemonių įgyvendinimo peržiūros komiteto (toliau – Atitikties komitetas) posėdžio dienos pateikia Komisijai tokio tyrimo rezultatus ir informaciją apie visus veiksmus, susijusius su reikalavimų nesilaikymo problemos sprendimu.

3.   Komisija tą informaciją persiunčia IATTC sekretoriatui likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Atitikties komiteto posėdžio dienos.

27 straipsnis

Konfidencialumas

Valstybės narės, laivų kapitonai ir stebėtojai ne tik laikosi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 112 ir 113 straipsniuose nustatytų įpareigojimų, bet ir užtikrina, kad pagal šio reglamento 10 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 5 dalį, 19 straipsnio 8 dalį ir 21 straipsnio 6 dalį IATTC sekretoriatui perduodamos ir iš jo gaunamos elektroninės ataskaitos ir pranešimai būtų tvarkomi konfidencialiai.

28 straipsnis

Įgaliojimai dėl dalinių pakeitimų

1.   Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas siekiant jį pritaikyti prie IATTC priimtų priemonių, kurios Sąjungai ir jos valstybėms narėms yra privalomos, dėl:

a)

3 straipsnio 16 punkte nurodytos perkrovimo deklaracijos formos;

b)

nuorodos į 3 straipsnio 19 punkte nurodytų ryklių žvejybos pavadėlių paveikslą;

c)

4 straipsnio 1 dalies a punkte ir 4 straipsnio 5 dalyje nurodytų žvejybos draudimo laikotarpių;

d)

6 straipsnio 3 dalyje nustatytos informacijos apie ŽSĮ teikimo tvarkaraščių;

e)

6 straipsnio 4 dalyje išvardytos informacijos, kuri turi būti renkama žvejybos veikloje naudojant ŽSĮ;

f)

6 straipsnio 6 dalyje išdėstytų nuostatų, susijusių su ŽSĮ projektavimu ir diegimu;

g)

14 straipsnio 1 dalyje nurodyto duomenų rinkimo termino;

h)

15 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rajonų ir poveikio švelninimo priemonių, skirtų jūrų paukščiams apsaugoti;

i)

18 straipsnio 1 dalyje nurodytos 5 % mokslinio stebėtojo aprėpties;

j)

20 straipsnio 1 dalyje nurodytos su regioniniu laivų registru susijusios informacijos;

k)

nuorodos į lentelę, pagal kurią teikiami 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų laivo žurnalų ir iškrovimo įrašų duomenys;

l)

nuorodos į 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą didžiaakių tunų statistinį dokumentą;

m)

25 straipsnyje nustatytų duomenų teikimo terminų;

n)

nuorodos į 25 straipsnio 4 dalyje nurodytas vėžlių mirtingumo mažinimo gaires;

o)

šio reglamento priedo.

2.   Pagal 1 dalį priimti daliniai pakeitimai turi būti susiję tik su dalinių pakeitimų ar naujų Rezoliucijų įgyvendinimu Sąjungos teisėje.

29 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   28 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2021 m. vasario 15 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 28 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 28 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

30 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 520/2007 daliniai pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 520/2007 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 3 dalis ir IV antraštinė dalis išbraukiamos.

31 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. sausio 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkė

A. P. ZACARIAS

(1)   2020 m. gruodžio 2 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)   2020 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2021 m. sausio 13 d. Tarybos sprendimas.

(3)   2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4)   1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

(5)   1998 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 98/414/EB dėl Europos bendrijos susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar daugiau valstybių vandenyse sutinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, ratifikavimo (OL L 189, 1998 7 3, p. 14).

(6)   2006 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimas 2006/539/EB dėl Konvencijos dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 224, 2006 8 16, p. 22).

(7)   2005 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimas 2005/938/EB dėl Susitarimo dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos patvirtinimo Europos bendrijos vardu (OL L 348, 2005 12 30, p. 26).

(8)   2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/2007, nustatantis labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 973/2001 (OL L 123, 2007 5 12, p. 3).

(9)   OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(10)   2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

(11)   2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(12)   2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(13)   2003 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1185/2003 dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose (OL L 167, 2003 7 4, p. 1).

(14)   2004 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimas 2005/75/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Konvencijos dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (OL L 32, 2005 2 4, p. 1).

(15)   1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1).

(16)   2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/159, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) sudarytas Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo (OL L 25, 2017 1 31, p. 12).

(17)  Rezoliucijos C-03-01 1 ir 2 priedai atitinkamai didžiaakių tunų statistiniam dokumentui ir didžiaakių tunų reeksporto sertifikatui.

(18)  http://www.fao.org/docrep/012/i0725e/i0725e.pdf

PRIEDAS

1 lentelė. Poveikio švelninimo priemonės

A skiltis

B skiltis

Bortinis žvejybos įrankio statymas naudojant paukščių baidymo uždangą ir šoninius lynus su gramzdikliais

Paukščių baidymo lynas

Žvejybos įrankio statymas naktį esant minimaliam denio apšvietimui

Šoniniai lynai su gramzdikliais

Paukščių baidymo lynas

Mėlynai nudažytas jaukas

Šoniniai lynai su gramzdikliais

Giliojo ūdų statymo įrenginys

 

Povandeninio ūdų statymo vamzdis

Žuvų atliekų išmetimo valdymas