(1)

dėl skaitmeninių technologijų mūsų gyvenimas sparčiai keičiasi – jos suteikia naujų galimybių visuomenei, įskaitant kultūros paveldo įstaigas. Naudodamosi skaitmeninėmis technologijomis, kultūros paveldo įstaigos gali veiksmingiau skaitmeninti kultūros paveldo vertybes ir pasiekti platesnę auditoriją. Taip užtikrinama įvairesnė prieiga prie kultūros vertybių ir atsiranda daugiau būdų visuomenei jas atrasti bei tyrinėti ir jomis naudotis, taip pat daugiau galimybių pakartotinai naudotis kultūros vertybėmis siekiant kurti novatoriškas ir kūrybiškas paslaugas bei produktus įvairiuose, pavyzdžiui, kituose kultūros ir kūrybos, taip pat turizmo, sektoriuose;

(2)

kaip pabrėžiama komunikate „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (1), skaitmeninės technologijos tapo kaip niekad svarbios norint dirbti, mokytis, bendrauti, pramogauti ir naudotis įvairiomis – sveikatos priežiūros, kultūros ir kt. – paslaugomis bei produktais;

(3)

per COVID-19 pandemiją išaiškėjo, kuriais atžvilgiais kultūros paveldo sektorius stiprus ir kuriais pažeidžiamas, taip pat poreikis paspartinti šio sektoriaus skaitmeninę transformaciją, siekiant kuo geriau pasinaudoti teikiamomis galimybėmis. Daug kultūros įstaigų patyrė didelių finansinių nuostolių arba turėjo užsidaryti. Vis dėlto, nors pandemija sukėlė finansinių problemų, yra ir daugybė įstaigų, kurios sugebėjo išlaikyti ar net padidinti savo auditoriją ėmusios teikti daugiau skaitmeninių paslaugų (apimančių bendravimą su auditorija, dalijimąsi kolekcijomis, skaitmeninių priemonių siūlymą ir kt.). Tai dar kartą įrodė didelę jų vertę visuomenei ir Europos ekonomikai;

(4)

kultūros paveldas – ne tik pagrindinis elementas kuriant bendromis vertybėmis grindžiamą Europos tapatybę, bet ir Europos ekonomikai svarbus veiksnys, skatinantis inovacijas, kūrybingumą ir ekonomikos augimą. Pavyzdžiui, kultūrinis turizmas sudaro iki 40 proc. viso turizmo Europoje (2), o kultūros paveldas yra viena iš esminių kultūrinio turizmo dalių. Pažangus kultūros paveldo vertybių skaitmeninimas ir pakartotinis tokio turinio naudojimas gali sukurti naujų darbo vietų ne tik kultūros paveldo, bet ir kituose kultūros bei kūrybos sektoriuose, kaip antai vaizdo žaidimų ir kino pramonės sektoriuose. Kultūros ir kūrybos sektoriuose sukuriama 3,95 proc. ES pridėtinės vertės (477 mlrd. eurų), dirba 8,02 mln. žmonių ir veikia 1,2 mln. įmonių, iš kurių 99,9 proc. yra labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) (3);

(5)

atlikus Komisijos rekomendacijos dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo (2011/711/ES) vertinimą (4) padaryta išvada, kad kai kurie iš uždavinių, kurie kultūros paveldo sektoriuje buvo aktualūs prieš 10 metų, tebėra spręstini ir šiandien, pavyzdžiui, tebėra būtina kuo skubiau imtis Europos kultūros paveldo, visų pirma nykstančio kultūros paveldo, apsaugos ir išsaugojimo veiksmų. Tačiau šio vertinimo ataskaitoje taip pat pripažinta, kad su kultūros paveldu susijusi situacija per pastaruosius metus gerokai pasikeitė – kilo naujų poreikių, bet – dar svarbiau – atsirado ir naujų galimybių, kurios gali padėti toliau didinti kultūros paveldo indėlį į Europos ekonomiką. Todėl svarbu užtikrinti politikos atsaką, kuris atitiktų šiuos naujus kultūros paveldo sektoriaus, kultūros ir kūrybos sektorių ir visos visuomenės poreikius ir lūkesčius;

(6)

šioje rekomendacijoje valstybės narės raginamos sukurti tinkamas sistemas, kuriomis būtų siekiama skatinti kultūros paveldo sektoriaus atsigavimą bei transformaciją ir padėti kultūros paveldo įstaigoms ateityje tapti pajėgesnėms ir atsparesnėms. Tai sudarys sąlygas visoje ES kokybiškiau skaitmeninti, pakartotinai naudoti ir skaitmeniniu būdu išsaugoti kultūros paveldo vertybes, o tai savo ruožtu turės pasekmių kitiems pagrindiniams Europos ekonomikos sektoriams, pavyzdžiui, turizmo, mokslinių tyrimų ir kitiems kultūros bei kūrybos sektoriams;

(7)

valstybės narės skirtingai sprendžia su kultūros paveldu susijusius klausimus, nevienodu mastu atsižvelgdamos į konkrečias kultūros paveldo įstaigų ypatybes ir poreikius. Kultūros paveldo sektoriui skirta išsami skaitmeninė strategija, kurioje būtų suformuota aiški ir konkreti vizija ir nustatytos tinkamiausios priemonės jai įgyvendinti, užtikrintų veiksmingesnį politikos atsaką ir sustiprintų šį sektorių. Kad būtų užtikrinta veiksminga skaitmeninė transformacija, pasitikėjimas ir glaudus bendradarbiavimas, valstybės narės turėtų į strategijos rengimo procesą įtraukti visas atitinkamas suinteresuotąsias šalis;

(8)

pažangių skaitmeninių, pavyzdžiui, 3D, dirbtinio intelekto, mašinų mokymosi, debesijos kompiuterijos, duomenų, virtualiosios realybės ir papildytosios realybės, technologijų plėtra suteikė beprecedenčių skaitmeninimo, internetinės prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo galimybių. Pažangios skaitmeninės technologijos padeda kurti veiksmingesnius procesus (pvz., automatizuoto metaduomenų generavimo, žinių gavybos, automatinio vertimo, tekstų atpažinimo optinio ženklų atpažinimo sistemomis) ir kokybiškesnį turinį. Jos sudaro sąlygas rastis novatoriškoms meno kūrybos formoms ir naujiems sąveikos su kultūriniu turiniu ir naudojimosi juo būdams, tokiems kaip bendras kuravimas, bendras kūrimas ir visuomenės patalka, taigi suteikia galimybę dalyvauti visuomenei. Dirbtinio intelekto, blokų grandinės ir kitos pažangios technologijos gali būti naudojamos ir neteisėtai parduodamoms kultūros vertybėms automatiškai identifikuoti. Tokių pažangių technologijų įsisavinimas turi didelį poveikį Europos ekonomikos atsigavimui ir augimui po COVID-19 pandemijos, todėl valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių jam remti;

(9)

be to, valstybės narės ir kultūros paveldo įstaigos turėtų pasinaudoti pažangių skaitmeninių technologijų teikiamomis beprecedentėmis galimybėmis skatinti veiksmus klimato srityje ir remti Europos žaliajame kurse (5) nustatytą perėjimą prie žalesnės bei tvaresnės ES ekonomikos. Pavyzdžiui, trimačiu (3D) formatu suskaitmenintos kultūros paveldo vertybės gali būti svarbių žinių apie su klimatu susijusį poveikį, prisitaikymą prie klimato kaitos ir atsparumą jai šaltinis (pvz., 3D sudaro galimybę neardomaisiais metodais analizuoti objektus, vizualizuoti pažeidimus ir teikti restauravimui bei konservavimui aktualią informaciją ir pan.). Atsparumo klimato kaitai didinimo ir kultūros paveldo paminklų, pastatų ir vietovių prevencinio konservavimo srityse labai svarbų vaidmenį gali atlikti ir skaitmeniniai dvyniai bei Žemės stebėjimo technologijos. Šiame kontekste skaitmeninimas taip pat yra veiksnys, padedantis ekspertams kovoti su nusikaltimais aplinkai konkrečiose vietovėse;

(10)

svarbu, kad valstybės narės toliau dėtų pastangas skaitmeninti (6) ir skaitmeniniu būdu išsaugoti kultūros paveldo vertybes. Konkrečių ir išmatuojamų rezultatų būtų pasiekiama nustačius poreikių vertinimu ir aiškiais bei objektyviais kriterijais pagrįstus konkrečius skaitmeninimo ir išsaugojimo tikslus. Tai būtų ypač svarbu kultūros paveldui, kuriam gresia pavojus. Tokiais atvejais, pavyzdžiui, konservavimo ir restauravimo tikslais, gali būti būtina atlikti ir patį detaliausią 3D skaitmeninimą. Kita vertus, skaitmeninimas turėtų būti vienas iš prioritetų net ir tada, kai būklės blogėjimo ar sunaikinimo pavojus yra mažas, nes suskaitmenintos kultūros paveldo vertybės turi didelį pakartotinio naudojimo tokiais tikslais kaip novatoriški potyriai ir tvarus turizmas potencialą, o tai gali padėti gaivinti visą ekonomiką ir didinti jos atsparumą laikantis Europos žaliojo kurso tikslų. Be to, valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų skaitmeninti sričių, kuriose skaitmeninama nepakankamai, objektus, pavyzdžiui pastatus, paminklus, vietoves ir nematerialųjį kultūros paveldą;

(11)

3D technologijos gali būti naudojamos ne tik išsaugojimo ir restauravimo tikslais – jos taip pat suteikia kultūros paveldo įstaigoms daugiau galimybių pasiekti didesnę auditoriją ir pasiūlyti įtraukesnių potyrių, pavyzdžiui, galimybę virtualiai patekti į vietas, kurios paprastai nėra prieinamos (pvz., yra po vandeniu) arba yra laikinai uždarytos, arba teikti paslaugas regos sutrikimų turintiems asmenims, siūlant, pavyzdžiui, lytimuosius potyrius. Todėl skiriant ypatingą dėmesį kultūros paveldo, kuriam gresia pavojus, ir lankomiausių kultūros bei paveldo paminklų, pastatų ir vietovių 3D skaitmeninimui, išaugtų kultūros paveldo vertė ir potencialas. Tai taip pat atitiktų 2019 m. balandžio mėn. deklaraciją dėl bendradarbiavimo skatinant kultūros paveldo skaitmeninimą (7), kuria valstybės narės sutarė kartu didinti pastangas ir siekti pažangos, konkrečiai, įgyvendinti europinę kultūros paveldo vertybių, paminklų ir vietovių 3D skaitmeninimo iniciatyvą;

(12)

tačiau skaitmeninimas pats savaime neapima skaitmeninio išsaugojimo. Siekdamos užtikrinti ilgalaikę prieigą prie suskaitmenintų vertybių, valstybės narės turi atidžiai planuoti ir vykdyti skaitmeninio savo vertybių išsaugojimo veiklą, apsvarstydamos visus svarbius finansinius, organizacinius ir techninius ilgojo laikotarpio iššūkius. Skaitmeninio išsaugojimo tikslai gali būti susiję ne tik su skaitmeninimo prioritetu laikomomis kultūros paveldo vertybėmis (pvz., vertybėmis, kurioms gresia pavojus, lankomiausiais paminklais ir vietovėmis arba sričių, kuriose skaitmeninama nepakankamai, objektais), bet ir su anksčiau suskaitmenintomis vertybėmis;

(13)

dabartinė finansinė programa suteikia valstybėms narėms beprecedenčių galimybių naudotis įvairiais finansavimo šaltiniais, siekiant suaktyvinti skaitmeninimo ir išsaugojimo veiklą ir gerokai padidinti pajėgumus kultūros paveldo sektoriuje. Valstybės narės turėtų didinti šio sektoriaus dalyvių informuotumą apie finansavimo iš Skaitmeninės Europos programos, programos „Europos horizontas“ (8), Sanglaudos politikos fondų (9), iniciatyvos „REACT-EU“ (10), Techninės paramos priemonės (11) ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (12) lėšų galimybes, teikiamas siekiant skatinti šiam sektoriui atsigauti reikiamas investicijas ir jo skaitmeninę transformaciją, užtikrinti geresnę prieigą prie kultūros išteklių ir daryti teigiamą poveikį vietos bendruomenėms;

(14)

Europos kultūros paveldui suskaitmeninti reikia daug finansinių išteklių. Siekdamos dalytis finansinėmis išlaidomis ir kartu greičiau užtikrinti visuomenės galimybę susipažinti su kultūros paveldu, kultūros paveldo įstaigos bendradarbiauja su privačiojo sektoriaus atstovais. Tačiau daugelyje šių bendradarbiavimo susitarimų privatiems partneriams suteikiamos išskirtinės teisės. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1024 (13) nustatytos būtiniausios pakartotinį naudojimą reglamentuojančios taisyklės ir praktinė tvarka, palengvinanti pakartotinį esamų dokumentų, kuriais disponuoja valstybių narių viešojo sektoriaus institucijos, naudojimą. Visų pirma, joje reikalaujama, kad į jos taikymo sritį patenkančios kultūros paveldo įstaigos (pvz., muziejai, archyvai, bibliotekos) laikytųsi direktyvos 12 straipsnyje išdėstytų konkrečių nuostatų dėl išskirtinių susitarimų. Kad visiems būtų lengviau sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis susipažinti su kultūros paveldo vertybėmis, su privačiojo sektoriaus subjektais bendradarbiaujančios kultūros paveldo įstaigos, taip pat ir tos, kurioms netaikoma nurodyta direktyva, turėtų siekti taikyti minėtame 12 straipsnyje nustatytus principus;

(15)

kaip pabrėžiama Europos įgūdžių darbotvarkėje (14), COVID-19 pandemija dar labiau padidino jau esamą skaitmeninių įgūdžių trūkumą, be to, randasi nauja nelygybė, nes daug specialistų neturi pakankamai darbo vietoje reikalingų skaitmeninių įgūdžių. Tai taikoma ir kultūros paveldo sektoriui – jame dėl skaitmeninės atskirties mažoms įstaigoms (pvz., muziejams) yra ypač sunku pasinaudoti tokiomis pažangiomis technologijomis kaip 3D arba dirbtinis intelektas. Todėl, atsižvelgdamos į Europos įgūdžių darbotvarkę ir jos pirmąją pavyzdinę iniciatyvą – Įgūdžių paktą – ir siekdamos padėti įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą (15), valstybės narės turėtų nustatyti konkrečius kultūros paveldo specialistų kvalifikacijos kėlimo arba jų perkvalifikavimo tikslus. Be to, pasitelkiant pagal Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planą sukurtą kultūros paveldo srities aljansą (CHARTER), kultūros ir kūrybos sektoriuose, kaip vienoje iš 14 bendrosios rinkos strategijoje nustatytų ekosistemų, šiuo metu plėtojama didelio masto partnerystė įgūdžiams tobulinti. Ši partnerystės organizacija turėtų prisijungti prie Įgūdžio pakto;

(16)

skaitmenindamos kultūros paveldą ir juo dalydamosi kultūros paveldo įstaigos susidūrė su įvairiomis su autorių teisėmis susijusiomis kliūtimis, tokiomis kaip leidimų naudotis autorių teisių saugomais kūriniais įsigijimo išlaidos, nepakankama kultūros paveldo specialistų kompetencija autorių teisių srityje, tarpvalstybinio įstaigų bendradarbiavimo apribojimai. Todėl ES lygmeniu imtasi konkrečių priemonių šioms problemoms spręsti. Pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/790 (16) dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje pateikta įvairių nuostatų, kuriomis modernizuojama autorių teisių sistema, kuria reglamentuojamas kultūros paveldo įstaigų veikimas skaitmeninėje aplinkoje. Vienas iš svarbiausių pokyčių yra tai, kad šia direktyva nustatyta aiški kultūros paveldo įstaigų rinkiniuose esančių kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo ir sklaidos sistema. Be to, šioje direktyvoje nustatytos suderintos privalomos išimtys, kuriomis užtikrinama kultūros paveldo įstaigų galimybė daryti kopijas išsaugojimo tikslais, taip pat galimybė atlikti tekstų bei duomenų gavybą mokslinių tyrimų tikslais. Galiausiai, siekiant padidinti teisinį tikrumą, šioje direktyvoje išaiškinamas vaizduojamojo meno kūrinių viešojoje erdvėje statusas. Naujosiomis autorių teisių taisyklėmis visų pirma bus sudarytos palankesnės sąlygos kultūros paveldo įstaigoms vykdyti savo pagrindinius su viešuoju interesu susijusius uždavinius, nes jomis bus užtikrintas geresnis kultūros paveldo išsaugojimas bei prieiga prie jo ir gerokai supaprastintas kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, naudojimas Europos kultūros ir visų piliečių labui. Todėl valstybės narės turi užtikrinti veiksmingą ES autorių teisių teisės aktų įgyvendinimą ir taikymą, kad kultūros paveldo įstaigos galėtų visapusiškai naudotis autorių teisių sistema, atnaujinta visų pirma Direktyva (ES) 2019/790;

(17)

stiprinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir tarpvalstybinę standartizacijos veiklą ES ir už jos ribų, labai svarbų vaidmenį atlieka Europos skaitmeninė biblioteka (EUROPEANA) (17). Jos standartizuotomis dalijimosi skaitmeniniu turiniu ir metaduomenimis internete sistemomis, visų pirma EUROPEANA duomenų modeliu (18), pareiškimais dėl teisių (19) ir turinio skelbimo bibliotekoje EUROPEANA sistema (20), plačiai naudojasi tiek Europos, tiek kitų pasaulio šalių kultūros paveldo sektoriaus subjektai. Pavyzdžiui, EUROPEANA duomenų modelis suteikia galimybę standartizuotai perteikti bibliotekai EUROPEANA kultūros paveldo įstaigų pateiktus skirtingų sričių ir skirtingų formatų duomenis. Portale RightsStatements.org pateikiami standartizuoti pareiškimai dėl teisių, kuriais kultūros paveldo įstaigos gali naudotis norėdamos informuoti visuomenę apie tai, ar konkretus skaitmeninis objektas yra saugomas autorių teisių, ir apie galimybę jį pakartotinai naudoti. Tačiau skaitmeninio turinio ir metaduomenų formatų bei standartų sąveikumo užtikrinimas ir toliau reikalauja daug pastangų, pavyzdžiui, 3D atveju arba kontekstinių elementų ir autoritetinių failų naudojimo semantiniam sąveikumui užtikrinti atveju. 2019 m. balandžio mėn. deklaracijoje dėl bendradarbiavimo skatinant kultūros paveldo skaitmeninimą, valstybės narės susitarė dėti daugiau pastangų toliau plėtoti ir propaguoti skaitmeninimo iniciatyvoms aktualius sąveikumo standartus ir sistemas. Todėl siekdamos suaktyvinti dalijimąsi duomenimis ir pakartotinį jų naudojimą valstybės narės ir kultūros paveldo įstaigos turėtų dėti daugiau pastangų remti atitinkamus standartus ir sistemas ir jų laikytis;

(18)

bendros Europos kultūros paveldo duomenų erdvės sukūrimas pagal Europos duomenų strategiją (21) suteiks kultūros paveldo įstaigoms galimybę naudotis bendrosios rinkos masto pranašumu. Ši erdvė paskatins pakartotinį turinio naudojimą ir kūrybiškumą įvairiuose sektoriuose, o tai duos naudos visai ekonomikai ir visuomenei. Visų pirma ji suteiks galimybę naudotis aukštos kokybės turiniu ir veiksminga, patikima ir paprasta prieiga prie Europos skaitmeninių kultūros paveldo vertybių. Ji skatins intensyvesnį tolesnį bendradarbiavimą, partnerystes ir sąveiką su tinklui priklausančiais duomenų partneriais (pvz., įvairių Europos šalių muziejais, galerijomis, bibliotekomis, archyvais), kaupyklomis ir skaitmeninio kultūros paveldo srities specialistais. Ši duomenų erdvė bus grindžiama dabartine 2020–2025 m. EUROPEANA strategija (22), kurios tikslas – suteikti kultūros paveldo įstaigoms galių vykdyti skaitmeninę transformaciją;

(19)

šiuo metu bibliotekoje EUROPEANA suteikiama prieiga prie 52 mln. kultūros paveldo vertybių, iš kurių 45 proc. gali būti pakartotinai naudojama įvairiuose sektoriuose. Atvaizdai ir tekstai sudaro iki 97,5 proc. šių vertybių, o audiovizualinis ir 3D turinys – tik atitinkamai 2,47 proc. ir 0,03 proc. Gausesni aukštos kokybės suskaitmenintų vertybių, pvz., 3D turinio, ištekliai padėtų skatinti inovacijas ir kūrybą, nes suskaitmenintomis kultūros paveldo vertybėmis būtų galima (pakartotinai) naudotis įvairiose pagrindinėse srityse (pvz., švietimo, išmaniųjų miestų ir aplinkos modeliavimo, tvaraus turizmo ir kultūros bei kūrybos). Per duomenų erdvę papildžius esamus išteklius dar 40 milijonų aukštos kokybės suskaitmenintų įvairių rūšių vertybių, internete būtų galima rasti dar daugiau medžiagos ir kartu būtų toliau garsinamas mūsų Europos kultūros paveldas. Pagausėjus ištekliams taip pat padidėtų pakartotinio naudojimo mastas – tai sudarytų sąlygas rastis naujoms paslaugoms ir prietaikoms. Svarbu, kad kultūros paveldo įstaigos, padedant valstybėms narėms, svariai prisidėtų prie šios duomenų erdvės;

(20)

labai svarbų vaidmenį kultūros paveldo srityje atlieka nacionalinės ir tam tikros srities arba teminės kaupyklos – jos padeda nacionaliniu ir Europos lygmenimis susieti įvairius kultūros paveldo ir kitų sektorių subjektus. Pavyzdžiui, nacionalinėse kaupyklose yra kaupiamas ir gausinamas bibliotekai EUROPEANA skirtas turinys, jos suteikia galimybę susipažinti su jų šalių kultūros paveldo vertybėmis ir jas garsina taip pat kaupia kultūros paveldo sektoriui svarbius išteklius ir žinias. Tačiau, nors dauguma įvairių ES šalių kaupyklų turi oficialius įgaliojimus vykdyti savo veiklą, tebesama ir daug tokių, kurios reikiamų įgaliojimų neturi ir kurioms sunku užsitikrinti pakankamus ir tvarius išteklius ar organizacinę paramą. Valstybės narės turėtų spręsti šią problemą didindamos kaupyklų vaidmenį, teikdamos atitinkamą paramą ir padėdamos joms prisidėti prie bendros Europos kultūros paveldo duomenų erdvės;

(21)

kadangi, kaip numatoma, skaitmeninių vertybių skaičius didės ir ištekliai sudėtingės, reikės saugių, atsparių, veiksmingų ir tvarių debesija grindžiamų tokių duomenų rinkinių tvarkymo, prieigos prie jų ir jų valdymo sprendimų. Todėl siekiant užtikrinti veiksmingą prieigą prie suskaitmenintų kultūros paveldo vertybių bus svarbi valstybių narių parama (23) Europos debesijos ir tinklo paribio infrastruktūros ir paslaugų susiejimo veiklai;

(22)

ši rekomendacija grindžiama Rekomendacija 2011/711/ES ir ją pakeičia,